Keraminiai ir terakotiniai vazonai žiemą terasoje ar balkone neretai sutrūkinėja net ir tuomet, kai augalai atrodo prižiūrėti. Pagrindinė priežastis – į porėtas sieneles įsigėrusi drėgmė, kuri šalčiui spustelėjus virsta ledu ir plečiasi.
Kaip rašo „Deccoria.pl“, vanduo užšalęs padidėja maždaug 9 proc., todėl vazono sienelėms tenka didelis spaudimas. Mikroplyšiai po kelių šalčio ir atodrėkių ciklų gali virsti aiškiu įtrūkimu – kartais per visą vazono šoną.
Daugiausia vandens dažniausiai susikaupia vazono apačioje. Jei indas stovi tiesiai ant plytelių ar betono, drenažo skylė gali užsikimšti purvu ar ledu, o vanduo lieka viduje – tuomet šąla visa šlapia žemės gniūžtė ir spaudžia sieneles iš vidaus.
Dar viena rizika – prie grindinio prišalęs vazono dugnas. Tokios talpos geriau nejudinti, kol neatšils, nes bandant atplėšti nuo dangos dugnas gali tiesiog skilti.
Kodėl vazonai trūkinėja per šalčius
Terakota ir įprasta keramika yra porėtos, todėl sugeria vandenį tiek iš žemės, tiek iš lietaus ar sniego. Užšalęs vanduo plečiasi, ir kiekvienas naujas atodrėkis vėl „papildo“ poras drėgme – taip žala didėja palaipsniui.
Net ir „atsparūs šalčiui“ vazonai nėra visiškai saugūs, jei žemė juose išlieka šlapia iki didesnių šalnų. Todėl svarbiausia – neleisti vandeniui kauptis vazono apačioje ir užtikrinti, kad perteklius galėtų laisvai ištekėti.
Paprastas triukas: pakelkite vazoną nuo dangos
Praktiškiausias sprendimas – vazoną šiek tiek pakelti nuo grindinio ir palikti tarpą vandeniui nutekėti. Po vazonu galima pakišti tris ar keturias keraminių kojelių atramas, plokščius akmenis ar plytų gabalėlius, kad tarp dugno ir dangos susidarytų maždaug 2–3 cm tarpas.
Atramas verta dėti arčiau vazono dugno kraštų, bet ne prie pat drenažo skylės – taip vanduo lengviau pasišalins, o dugnas neprisigers drėgmės ir neprisals prie plytelių.
Jei balkonas betoninis, vazoną (su atramomis) galima statyti ant kietos izoliacinės plokštės, pavyzdžiui, iš ekstruzinio polistireno (XPS), arba ant storos lentos. Tokia tarpinė mažina betono „šalčio tiltą“, kuris naktimis stipriai atšaldo vazono dugną.
Žiemai taip pat rekomenduojama nuimti padėkliukus po vazonais – juose kaupiasi vanduo, kuris ilgai laiko dugną drėgną, o užšalęs gali pažeisti tiek padėklą, tiek patį vazoną.
Kaip apšiltinti vazonus ir ką daryti su augalais
Vazono sieneles galima apšiltinti putplasčiu, burbuline plėvele arba džiuto juosta – svarbu pasirinkti medžiagą, kuri patogiai prisitaiko prie vazono formos. Putplasčio plokštes galima sustatyti aplink vazoną tarsi dėžutę, o tarpą užpildyti sausais lapais ar šiaudais, kad žemė lėčiau atvėstų.
Burbulinė plėvelė izoliuoja oro „kišenėmis“ – ja galima apvynioti vazono sieneles vienu ar dviem sluoksniais ir pritvirtinti virve. Džiutas dažnai pasirenkamas ir dėl estetikos: jis saugo nuo šalčio ir vėjo, bet nevaržo oro cirkuliacijos.
Jei vazonai stovi be stogelio, apsauginį sluoksnį galima pridengti papildoma plėvele, kad nepermirktų džiutas ar lapai. Vis dėlto plėvelės nereikėtų dėti tiesiai ant vazono sienelių – po ja linkusi kauptis drėgmė, kuri šalčio metu tik didina skilimo riziką.
Kalbant apie augalus, žiemoti lauke saugiausiai palikti tik tikrai šalčiui atsparias rūšis, nes vazone šaknys neturi natūralios grunto „izoliacijos“. O šilumamėgius augalus, tokius kaip pelargonijos, fuksijos ar citrusai, geriau perkelti į šviesią, vėsią vietą, kur temperatūra nenukrenta žemiau 5 laipsnių šilumos.
Laistymas žiemą taip pat svarbus: rudenį, prieš įšąlant žemei, augalus verta palaistyti gausiau, o šaltuoju sezonu laistyti tik per atodrėkius. Kai dieną temperatūra pakyla virš 4 laipsnių šilumos, žemę galima patikrinti pirštu – jei ji minkšta, bet sausa, augalą laistykite nedidele porcija, kad vanduo nesikauptų vazono dugne.
Leave a Reply