Avietes rudenį galima pasidauginti visiškai nemokamai – užtenka pasinaudoti natūraliais jaunais ūgliais, kurie dygsta šalia senesnių krūmų. Tokie atžalos dažnai jau būna su savo šaknimis, tik po žeme dar susijusios su motininiu augalu.
Kaip rašoma portale „Deccoria“, patogiausia šaknines atžalas imti rudenį, kai avietės baigia derėjimo sezoną ir ruošiasi žiemai. Svarbiausia – rinktis sveikus, gerai derėjusius krūmus, kad kartu „neparsineštumėte“ ligų ar kitų problemų.
Šakninių atžalų dauginimas laikomas lengviausiu metodu, nes augalas jau yra pradėjęs formuoti savarankišką šaknų sistemą. Tai reiškia, kad persodintas jis turi didesnę tikimybę greitai prigyti, ypač kai rudenį dirva dažnai būna drėgnesnė.
Vis dėlto su persodinimu nereikėtų delsti iki stiprių šalnų: jaunoms šaknims reikia laiko įsitvirtinti. Jei avietes sodinate vėliau, verta pagalvoti ir apie papildomą apsaugą nuo šalčio.
Šakninės atžalos – kaip jas saugiai atskirti
Pirmiausia pasirinkite jauną, tvirtą ūglį, turintį savo šaknis. Rekomenduojama, kad stiebo storis būtų bent 5–7 mm, o ilgis – apie 30 cm.
Tada tarp atžalos ir motininio krūmo įsmeikite kastuvą ir juo perkirpkite šaknį, kuri jungia abu augalus. Svarbu stengtis nepažeisti jaunos atžalos šaknų.
Atsargiai iškaskite atžalą ir išimkite su kuo didesniu šaknų gumulu. Persodinus ūglį patariama jį patrumpinti iki maždaug 20–30 cm virš žemės ir gausiai palaistyti, kad žemė gerai priglustų prie šaknų.
Dauginimas atlankomis ir ūglių viršūnėmis
Ne visas jaunas aviečių ūglis turi būti iškart kasamas – avietes galima dauginti ir atlankomis, kai ūglis kurį laiką lieka sujungtas su motininiu krūmu. Šis būdas ypač tinka, jei krūmas turi ilgus, lanksčius ūglius.
Praktika paprasta: pasirenkamas sveikas ūglis, prilenkiamas prie žemės, nuo būsimos užžertos vietos pašalinami lapai. Ūglis pritvirtinamas prie pagrindo, užžeriamas žemėmis taip, kad jo galas liktų virš paviršiaus, o vieta palaistoma.
Po kurio laiko užžerta ūglio dalis gali išleisti šaknis, tačiau atskirti jos skubėti nereikėtų. Tik įsitikinus, kad šaknys susiformavo pakankamai gerai, ūglį galima nupjauti nuo motininio krūmo ir persodinti.
Panašiai galima įšaknydinti ir ilgų ūglių viršūnes – prilenkus ir plonai užžėrus žemėmis. Visgi jei avietės pačios gausiai leidžia šaknines atžalas, jas atskirti paprastai yra lengviau.
Kaip rudenį pasodinti jaunas avietes
Jaunoms avietėms reikia saulėtos arba lengvai pritemdytos vietos ir derlingos, laidžios dirvos. Žemė turėtų būti drėgna, bet neužmirkstanti – prieš sodinimą naudinga ją išravėti ir supurenti.
Sodinant iškasama pakankamai plati duobė, kad šaknis būtų galima laisvai išskleisti. Daigas įstatomas tokiame pačiame gylyje, kaip augo anksčiau, šaknys užpilamos žeme, ji švelniai suspaudžiama ir gausiai palaistoma.
Pasodinus verta paskleisti ploną mulčio sluoksnį – pavyzdžiui, iš žievės, pjuvenų ar smulkintų šakelių. Tai padeda mažinti drėgmės garavimą ir palaikyti tolygesnę dirvos drėgmę, o vėlesniu laikotarpiu gali padėti ir apsisaugoti nuo šalčio.
Leave a Reply