Atėjus šaltesniems orams, vazonuose ar darže augančios prieskoninės žolelės gali greitai nukentėti nuo šalnų. Kad kitą sezoną nereikėtų visko pradėti iš naujo, dalį augalų verta perkelti į vidų, o kitus – tinkamai apsaugoti lauke.
Kaip rašoma čekų portale „Blesk“, svarbiausia žoleles suskirstyti pagal atsparumą šalčiui: vienoms pakanka minimalaus dėmesio, kitos be papildomos priežiūros žiemą tiesiog neišgyvens. Tinkamai paruošus augalus, galima išsaugoti ir jų aromatą bei skonį.
Mažiau atsparios žolelės, tokios kaip bazilikas ar aloisija, dažniausiai jau auginamos namuose, tačiau į tą pačią grupę patenka ir rozmarinas, lauras ar citrinžolė. Šalnos šiems augalams pavojingos, todėl prieš žiemą juos geriausia perkelti į patalpas.
Tuo tarpu dauguma daržo žolelių šaltį ištveria geriau ir gali likti lysvėje. Vis dėlto jauniems augalams ar atšiauresnėmis žiemomis verta pasirūpinti paprasta apsauga – ji padeda apsaugoti šaknis ir išlaikyti drėgmę.
Kaip peržiemoti žoleles vazonuose
Jei jautresnes žoleles auginate vazonuose, prieš šalčius jas reikia pernešti į žiemojimui tinkamą vietą. Jei jos augo grunte, pirmiausia persodinkite į vazonus ir tik tuomet kelkite į vidų.
Žiemojimui tinka vėsi, bet šviesi patalpa, kur temperatūra siekia maždaug 10–20 laipsnių ir galima reguliuoti laistymą. Žemė tarp laistymų turėtų dieną ar dvi pradžiūti, o tuomet augalą pakanka palaistyti maždaug kartą per savaitę.
Tokiems augalams patogi gali būti vėsesnė žiemos sodo erdvė, tačiau daugeliu atvejų užtenka ir palangės ar vietos prie lango. Kuo šilčiau namuose, tuo atidžiau reikėtų stebėti drėgmę – šilumoje vazonai džiūsta greičiau.
Kurias žoleles galima palikti darže
Daugelis įprastų žolelių žiemą lysvėje ištveria be didesnių problemų. Prie tokių priskiriamos petražolės, laiškiniai česnakai, čiobreliai, mėtos, peletrūnai, šalavijai, isopai, melisos, dašiai, raudonėliai, levandos ar salierlapiai.
Jaunesnius augalus pravartu apdengti mulčiu – jis padeda išlaikyti daugiau drėgmės ir saugo šaknų sistemą nuo šalčio. Papildomai galima pridėti ir spygliuočių šakelių: jos sudaro lengvą uždangą, bet leidžia augalams „kvėpuoti“.
Jei žolelės jau gerai įsišaknijusios ir tvirtos, dažnai jos žiemą išgyvena ir be papildomos apsaugos. Vis dėlto mulčiavimas gali būti naudingas kaip paprasta prevencinė priemonė, ypač jei prognozuojamos staigios šalnos.
Kaip išsaugoti žolelių skonį žiemai
Dar iki stipresnių šalčių žoleles galima lengvai apkarpyti ir paruošti laikymui. Populiariausi būdai – džiovinimas, šaldymas, taip pat užpylimas aliejumi ar actu.
Trumpam laikui kai kurias žoleles galima laikyti ir paprastai: įstatyti į stiklinę vandens, ypač tinka laiškiniams česnakams ar petražolėms. Tiesa, taip jos paprastai išsilaiko ne ilgiau kaip dvi savaites.
Norint ilgiau išsaugoti aromatą ir skonį, žoleles galima konservuoti druska. Siūloma naudoti keturis kartus daugiau druskos (gramais) nei turite žolelių, o mišinį laikyti šaldytuve tiek, kiek reikia.
Vienas paprasčiausių džiovinimo būdų – žoleles surišti už stiebų ir pakabinti šiltesnėje, šviesioje patalpoje, tik saugant nuo tiesioginių saulės spindulių, kad jos nepagelstų. Jei norisi greitesnio varianto, siūloma žoleles suvynioti į popierinę servetėlę ir kelioms minutėms įdėti į mikrobangų krosnelę – per 3–5 minutes jos turėtų išdžiūti, priklausomai nuo kiekio.
Leave a Reply