Turite vyšnią sode? Šiuos darbus padarykite prieš šalnas, kad pavasarį netektų gailėtis

Written by

in

Kai nuo medžių nukrenta paskutiniai lapai, daug kas uždaro sodo sezoną. Tačiau vyšnioms toks požiūris gali brangiai kainuoti – šie vaismedžiai nėra patys atspariausi šalčiui, todėl prieš žiemą jiems praverčia keli paprasti, bet svarbūs darbai.

Kaip primena lenkų portalas WP, didžiausią riziką vyšnioms kelia ne tik stiprios šalnos, bet ir žvarbus vėjas bei staigūs temperatūros svyravimai. Dėl plonesnės žievės ir gana negilios šaknų sistemos medis gali greičiau nukentėti, jei bus paliktas „kaip yra“.

Ruduo vyšniai – pereinamasis laikas į ramybės būseną, todėl netinkami veiksmai gali padidinti ligų ar nušalimo tikimybę. Kartu tai ir proga pasirūpinti, kad medis į žiemą išeitų stipresnis ir pavasarį lengviau atsigautų.

Svarbiausia – nedaryti klaidų, kurios atrodo logiškos „tvarkantis sode“, bet vyšnioms gali pakenkti. Toliau – keli esminiai dalykai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį prieš užklumpant šalnoms.

Negenėkite vyšnios vėlų rudenį

Viena dažniausių klaidų – rudenį griebtis sekatoriaus ir „sutvarkyti“ lają. Vyšnioms toks genėjimas netinkamas: atviros žaizdos iki pirmųjų šalnų gali nespėti užsitraukti, o drėgmė ir šaltis sudaro palankias sąlygas bakterinėms ir grybinėms ligoms.

Tekste pabrėžiama, kad vyšnios genimos vasarą – iškart po derliaus. Jei vis dėlto reikia šalinti pažeistas šakas, saugiau tai planuoti sausą dieną žiemos pabaigoje arba ankstyvą pavasarį, kai nėra šalčio.

Gilus laistymas ir šaknų apsauga

Net žiemą medžiai gali nukentėti nuo vandens trūkumo: kai žemė įšąla, šaknys nebegali pasisavinti drėgmės, o saulė ir sausas vėjas vis tiek skatina vandens garavimą iš šakų. Dėl to, kol gruntas dar neįšalęs, vyšniai rekomenduojamas gausus, gilus palaistymas.

Kalbama ne apie paviršinį sudrėkinimą, o apie lėtą ir gausų laistymą – net iki 20–30 litrų vandens vienam medžiui, kad drėgmė pasiektų šaknų zoną. Tai ypač aktualu, jei ruduo buvo šiltas ir sausas.

Ne mažiau svarbu apsaugoti šaknis nuo iššalimo per besnieges, šaltas žiemas. Tokiu metu žemė gali sutrūkinėti, o šaltis pažeidžia smulkiausias šakneles. Išeitis – po laja paskleisti 5–8 cm storio mulčio sluoksnį.

Kamieno balinimas ir jauno medelio pridengimas

Daugelis kamienus nubalina tik pavasarį, tačiau tuomet tai nebeatlieka svarbiausios funkcijos. Balinimas reikalingas ne „nuo kenkėjų“, o tam, kad sumažintų žievės įkaitimą saulėtą žiemos dieną ir apsaugotų nuo staigių temperatūros svyravimų sukeliamų įtrūkimų.

Aprašoma situacija, kai gruodžio–sausio sandūroje saulė gali įkaitinti tamsų kamieną, o vakare temperatūra greitai krenta – tuomet žievė trūkinėja. Todėl kamieną ir stambesnių šakų pagrindus verta nubalinti sausu gruodžio dieną.

Jei vyšnia pasodinta šiemet arba yra dar visai jauna, ji ypač jautri šalčiui. Patariama aplink kamieną supilti nedidelį žemių ar durpių kauburėlį, kuris saugotų skiepijimo vietą, o patį kamieną apvynioti balta agroplėvele, šiaudų dembliu ar specialia perforuota apsauga.

Taip pat perspėjama vengti juodos plėvelės: atodrėkio metu po ja medelis gali perkaisti ir „uždusti“. Keli tikslūs darbai vėlyvą rudenį gali būti skirtumas tarp nusilpusio medžio pavasarį ir gausesnio žydėjimo bei derliaus vasarą.

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *