„Lenkiškoji Jeruzalė“ netoli Bieszczadų: Kalvarija Paclavska pastatyta pagal tikslų planą

Written by

in

Netoli Bieszczadų kalnų Lenkijoje esanti Kalvarija Paclavska dažnai vadinama „Lenkiškąja Jeruzale“ – dėl vietovės reljefo ir kelių išdėstymo, primenančio biblinį miestą. Čia slėnis ir dvi kalvos su koplyčiomis sukuria simbolinį Jeruzalės apylinkių atvaizdą, o ant vienos jų stovi vienuolynas.

Šis neįprastas kompleksas yra Pakarpatės vaivadijoje, Fredropolio valsčiuje: maždaug už 24 kilometrų nuo Pšemyslio ir apie 50 kilometrų nuo Bieszczadų. Kaip nurodoma, viskas suplanuota labai tiksliai – nuo reljefo „atitikmenų“ iki kryžiaus kelio trasos.

Vietos sumanytoju įvardijamas Andžejus Maksymilianas Fredra. 1665 metais jis šioje vietoje įkūrė gyvenvietę, o pagrindinis motyvas buvo religinis – sukurti erdvę, kuri savo sandara ir simbolika atkartotų Šventosios žemės vaizdinį.

Kelionė po Kalvariją Paclavską – tai ne tik architektūros ar istorijos pažintis. Kompleksas veikia ir kaip piligrimystės bei turizmo traukos objektas, kur lankytojai gali pereiti simbolinį maršrutą ir pamatyti, kaip idėja buvo perkelta į konkrečią geografiją.

Reljefas kaip Jeruzalės atspindys

Pranciškonų vienuolynas iškilo ant 465 metrų virš jūros lygio siekiančios kalvos. Pastato vieta parinkta taip, kad atlieptų Jeruzalės apylinkių kalvų išsidėstymą.

Oficialioje sanktuariumo informacijoje aiškinama, jog dvi didesnes kalvas skiriantis slėnis turi vaizduoti Juozapato slėnį, o per jį tekanti Viar upė – biblinį Kedroną. Viena kalva simboliškai siejama su Golgota, kita – su Alyvų kalnu.

Nurodoma, kad ten įrengto kryžiaus kelio bendras ilgis siekia apie 1 662 metrus. Maršrutas sujungia koplyčias ir leidžia pereiti suplanuotą, simbolinę erdvę nuo pradžios iki pabaigos.

Šventovės istorija ir garbinamas atvaizdas

Šiandien lankytojams ir tikintiesiems atvira bažnyčia pastatyta 1770–1775 metais. Jos statybas finansavo Ščepanas Juozefas Dvernyckis, vadinamas antruoju Kalvarijos fundatoriumi; po mirties jis buvo palaidotas šios šventovės požemiuose.

1855 ir 1862 metais šventovę nusiaubė gaisrai. Teigiama, kad nors nukentėjo ūkiniai pastatai ir išorinės bažnyčios dalys, vidus liko nepažeistas – tai buvo laikyta Dievo Motinos globos ženklu.

Kalvarijoje Paclavskoje ypatingai gerbiama vadinamoji Klausanti Dievo Motina (lenk. Matka Boska Słuchająca). Pabrėžiamas jos atvaizde matomas atidengtas ausies motyvas – priminimas, kad piligrimai čia gali atvykti su savo prašymais ir rūpesčiais.

Pasakojama ir apie šio atvaizdo kelią: anksčiau, kai jis buvo Kameneco Podolskio mieste, prieš jį meldėsi įvairūs valdovai ir didikai. Pagal Stanislavo Fredros, Andžejaus Maksymiliano Fredros sūnaus, relaciją būtent jo tėvas išpirko paveikslą iš turkų ir perdavė jį Kalvarijos bažnyčiai.

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *