CP v2

Author: admin

  • Panevėžio savivaldybė paskyrė 2026 metų kultūros stipendijas: 8 kūrėjų projektai gaus 18 000 eurų

    Panevėžio miesto savivaldybė patvirtino 2026 metų kultūros ir meno stipendijų paskirstymą. Parama skirta aštuoniems kūrėjams, kurių projektai komisijos įvertinti kaip turintys meninę vertę, aktualumą ir reikšmę miesto kultūriniam gyvenimui.

    Šiemet Kultūros ir meno skyrius sulaukė 10 paraiškų iš skirtingų sričių: teatro, dailės, fotografijos, literatūros, dizaino ir tarpdisciplininio meno. Vienos literatūros paraiškos administracinės atitikties vertinimas buvo neigiamas, o dar viena paraiška neperžengė minimalaus 55 balų slenksčio.

    Kas gaus ilgesnes stipendijas

    Aukščiausiai įvertintiems projektams, surinkusiems daugiau kaip 70 balų, skirtos penkių mėnesių stipendijos. Ši parama dažniausiai tenka aiškiai apibrėžtoms kūrybinėms idėjoms, kurias galima pristatyti miestui parodomis, instaliacijomis ar viešomis veiklomis.

    Penkių mėnesių stipendijos skirtos Markui Eckstrand stiklo instaliacijai Po vandeniu Skaistakalnio parko kupole, Sigitui Laurinavičiui instaliacijai Negirdimi, Eugenijui Nalevaikai projektui Panevėžys: potėpiai, sluoksniai ir inkliuzai bei Marijai Čičirkienei retrospektyvinei fotografijų parodai Fotografija laiko vėrinyje Juozo Miltinio dramos teatro erdvėse.

    Projektų turinys apima tiek ekologijos ir vandens ekosistemų trapumo temų aktualizavimą, tiek skirtingų raiškų jungimą, meninį miesto faktūrų tyrimą ir ilgesnio laikotarpio fotografijos darbų pristatymą. Tikimasi, kad dalis veiklų bus prieinamos plačiajai auditorijai per parodas, susitikimus ar kūrybines dirbtuves.

    Tęstiniai ir bendruomeniniai projektai

    Kitiems keturiems kūrėjams, surinkusiems mažiau nei 70 balų, skirtos keturių mėnesių stipendijos. Šioje grupėje ryškesnis dėmesys tęstiniams, dokumentiniams ir bendruomenę įtraukiantiems sumanymams.

    Keturių mėnesių stipendijas gavo Irena Milaševičiūtė-Paulavičienė darbų ciklui Miesto metamorfozės, Monika Pietarytė-Klaesson dokumentinės fotografijos projektui Privati laisvės architektūra apie 1990-ųjų privačių namų architektūrą, Arvydas Gudas tarpdisciplininiam projektui Urbanistinė impresija, taip pat Ieva Brikė programai Nemokami teatro improvizacijos užsiėmimai senjorams.

    Pastarajame projekte numatyta surengti ne mažiau kaip aštuonis nemokamus užsiėmimus senjorams ir parengti publikaciją regioninėje spaudoje. Savivaldybė tokias iniciatyvas paprastai vertina kaip tiesiogiai didinančias kultūros paslaugų prieinamumą ir įtrauktį skirtingoms amžiaus grupėms.

    Kiek lėšų skirta ir kaip jos naudojamos

    2026 metų kultūros ir meno stipendijoms iš Panevėžio miesto savivaldybės biudžeto paskirstyta 18 000 eurų. Stipendijos trukmė gali siekti nuo vieno iki penkių mėnesių, o dydis yra 500 eurų per mėnesį.

    Savivaldybės praktikoje tokio tipo stipendijos laikomos investicija į vietos kultūrinę pasiūlą: jos leidžia kūrėjams skirti daugiau laiko projektų įgyvendinimui, o gyventojams suteikia progą matyti naujus darbus galerijose, miesto erdvėse ir kultūros įstaigose. Kūrėjai, kuriems skirta parama, kviečiami pateikti rekvizitus sutarčių sudarymui.

    Šaltiniai:

    – https://panevezys.lt/

  • Panevėžio fontanų sezonas startuoja: aiškūs laikai, 70 tūkst. eurų priežiūrai ir naujiena Senvagėje

    Panevėžyje, artėjant šiltajam metų laikui, vėl pradedami įjungti miesto fontanai. Vandens čiurkšlės Laisvės ir Nepriklausomybės aikštėse bei Kultūros ir poilsio parke tampa ryškiu sezono ženklu, kviečiančiu trumpam sustoti miesto centre.

    Šiemet fontanų darbo grafikas išlieka toks pats kaip ir pernai. Darbo dienomis jie veiks nuo 7.30 valandos iki 22 valandos, o savaitgaliais – nuo 9.00 valandos iki 23.00 valandos.

    Savivaldybė nurodo, kad iki sezono pradžios įrenginiai buvo paruošti eksploatacijai: išvalyti, patikrinti ir įvertinta jų techninė būklė. Tai leidžia užtikrinti sklandų ir saugų veikimą visą vasarą, o esant palankioms oro sąlygoms sezonas gali būti pratęstas ir rudenį.

    Kiek vėliau bus įjungtas ir Senvagėje esantis plaukiojantis fontanas. Jam reikalingas papildomas paruošimas dėl sudėtingesnės technologinės įrangos.

    Vasaros vakarais prie Senvagės taip pat planuojami meninių projekcijų seansai. Apie tikslią plaukiojančio fontano veikimo pradžią gyventojai bus informuoti atskirai.

    Šiemet fontanų priežiūrai Panevėžio miesto savivaldybė skyrė 70 tūkst. eurų. Miesto fontanų sugrįžimas kasmet siejamas ne tik su infrastruktūros priežiūra, bet ir su viešųjų erdvių gyvybingumu, kai centrinės aikštės ir parkai tampa natūraliu traukos tašku.

    Šaltiniai:

    – https://panevezys.lt/panevezyje-pradeda-veikti-fontanai/

  • Kelių greideriavimas ir laistymas Klaipėdos rajone: kodėl nėra grafiko ir kada darbai efektyviausi

    Kelių greideriavimas ir laistymas Klaipėdos rajone: kodėl nėra grafiko ir kada darbai efektyviausi

    Gyventojams kylant klausimų, kada Klaipėdos rajone greideriuojami ir laistomi keliai, savivaldybė primena, kad šių darbų suplanuoti pagal griežtą kalendorių neįmanoma. Sprendimai priimami pagal realią kelių būklę ir oro sąlygas, todėl eiliškumas gali kisti.

    Kelių priežiūra nevyksta automatiškai pagal iš anksto sudarytą maršrutą. Keliai nuolat stebimi, o technika siunčiama tada, kai matyti poreikis, pavyzdžiui, atsiranda duobių, išvažinėjimų ar padidėja dulkėtumas, ir kai prognozės leidžia tikėtis kokybiško rezultato.

    Kas lemia greideriavimo laiką?

    Greideriavimas reikalauja tinkamos kelio dangos drėgmės, ypač žvyrkeliuose. Jei danga per sausa, ją sunku suformuoti taip, kad kelias laikytųsi ir netrupėtų, o ilgai lyjant arba esant šlapiai dangai darbai gali net pabloginti būklę.

    Dėl to seniūnijos vertina, ar danga nėra per sausa ar per šlapia, ir tik tada planuoja greideriavimą. Pirmenybė paprastai teikiama keliams, kuriais važiuoja mokykliniai autobusai, taip pat maršrutams į dažnai lankomus objektus ir keliams, jungiantiems kelis kaimus.

    Kada laistymas veikia geriausiai?

    Laistymas druskos tirpalu efektyviausias po lietaus arba esant nedideliam kritulių kiekiui. Ant drėgno paviršiaus tirpalas įsigeria giliau, todėl dulkėtumas sumažėja ilgesniam laikui.

    Jeigu kritulių daug, keliai paprastai nelaistomi, nes tirpalą vanduo greitai nuplautų į pakeles. Siekiant geriausio rezultato, darbai planuojami taip, kad kelias pirmiausia būtų nugreideriuotas, o tik po to palaistytas.

    Kas atsako už skirtingus kelius?

    Ar darbai bus atlikti greitai, priklauso ne tik nuo oro, bet ir nuo apimčių bei turimos technikos kiekio. Kad poreikiai būtų patenkinti kuo operatyviau, seniūnijos tarpusavyje derina darbus ir, kai reikia, bendradarbiauja.

    Savivaldybė prižiūri jai priklausančius vietinės reikšmės viešuosius ir jai perduotus vidaus kelius. Sodininkų bendrijų vidinių kelių laistymą organizuoja bendrijų pirmininkai, o privačių kelių priežiūra tenka jų savininkams.

    Valstybinės reikšmės kelius prižiūri AB „Kelių priežiūra“, o keliai priklauso AB „Via Lietuva“. Apie valstybinės reikšmės keliuose pastebėtas duobes, deformacijas, užtvindytus ruožus ar kitas eismo saugumui pavojų keliančias kliūtis galima pranešti telefonu 1801 arba telefonu +370 3 778 8001.

    Šaltiniai:

    – https://via-lietuva.lt/

    – https://www.keliuprieziura.lt/

  • Slaugos paslaugos namuose Lietuvoje: kam jos priklauso, kaip skiriamos ir kas atvyksta į namus

    Spartėjantis visuomenės senėjimas ir daugėjantys lėtiniai susirgimai keičia sveikatos priežiūros poreikius: vis daugiau žmonių pagalbos prireikia ne ligoninėje, o namuose. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamas slaugos paslaugas namuose pernai gavo daugiau nei 70 000 pacientų, o apimtys kasmet auga.

    Šios paslaugos skirtos tiems, kuriems dėl pakitusios sveikatos būklės ar funkcinio sutrikimo sudėtinga savarankiškai pasirūpinti kasdiene buitimi arba nuvykti į gydymo įstaigą. Tai gali būti ir vyresnio amžiaus žmonės, ir pacientai po ligos paūmėjimo, traumos ar operacijos, kai savarankiškumas laikinai sumažėja.

    Kam skiriama ir kaip įvertinama

    Slaugos poreikis nustatomas pagal Slaugos poreikio vertinimo klausimyną, kuriuo vertinama, kiek žmogus gali savarankiškai apsitarnauti. Įvertinami kasdieniai veiksmai, tokie kaip valgymas, asmens higiena, judėjimas, orientacija aplinkoje, gebėjimas bendrauti, taip pat gyvenamosios aplinkos pritaikymas ir artimųjų pagalbos galimybės.

    Pagal surinktus balus slaugos poreikis skirstomas į mažą, vidutinį arba didelį. Nuo šio lygio priklauso, kokio dažnio ir apimties vizitai bus skiriami, tačiau paslaugos principas išlieka tas pats: pacientas gauna mediciniškai pagrįstą pagalbą namuose pagal individualius poreikius.

    Vertinimą gali atlikti šeimos gydytojas, su juo dirbantis slaugytojas, gydytojas geriatras ar stacionare pacientą gydantis gydytojas arba slaugytojas. Siuntimą slaugai namuose paprastai išrašo šeimos gydytojas, o pacientui su juo reikia kreiptis į savo pirminės sveikatos priežiūros įstaigą.

    Po operacijų slaugos paslaugos namuose taip pat gali būti skiriamos, kai laikinai sutrinka gebėjimas pasirūpinti savimi. Tokiu atveju slaugos poreikį įvertina gydytojas chirurgas, pateikiantis rekomendacijas, o tolimesnį organizavimą užtikrina paciento poliklinika.

    Ką realiai daro specialistų komanda

    Slaugos paslaugos namuose turi būti prieinamos visiems, kuriems jos paskirtos, todėl pirminės sveikatos priežiūros įstaigos privalo jas organizuoti savo pacientams pačios arba sudaryti sutartį su kita įstaiga. Praktikoje tai reiškia, kad pacientui nereikia savarankiškai ieškoti atskiro paslaugų teikėjo, jei jo įstaiga paslaugas užtikrina pagal nustatytą tvarką.

    Paslaugas namuose teikia komanda, o konkrečios procedūros priklauso nuo paciento būklės ir specialistų kompetencijų. Slaugytojas gali atlikti injekcijas, prijungti lašines, paimti tyrimų ėminius, atlikti elektrokardiogramą, rūpintis žaizdų, opų ir pragulų priežiūra ar padėti spręsti maitinimo per vamzdelį klausimus.

    Slaugytojo padėjėjas padeda su kasdieniais poreikiais, tokiais kaip kraujospūdžio ir temperatūros matavimas, pagalba prausiantis, maitinant ar keičiant paciento padėtį. Kineziterapeutas prisideda prie judėjimo funkcijos atkūrimo ir fizinio pajėgumo gerinimo, o ergoterapeutas padeda atkurti kasdienius įgūdžius ir pritaikyti namų aplinką.

    „Slauga namuose suteikia galimybę žmogui gauti tęstinę ir kokybišką priežiūrą savo aplinkoje, kai dėl sveikatos būklės jis nebegali savimi pasirūpinti ar nuvykti į gydymo įstaigą“, – sakė Valstybinės ligonių kasos Paslaugų kompensavimo skyriaus patarėja Oksana Burokienė.

    Pasak jos, tokia pagalba svarbi ir artimiesiems, nes aiškus paslaugų planas bei komandos įsitraukimas sumažina kasdienę įtampą. Tai ypač aktualu šeimoms, kurios prižiūri sunkiai sergantį ar labai riboto savarankiškumo žmogų.

    Slaugos specialistai į paciento namus paprastai atvyksta kasdien nuo 8 iki 20 valandos, taip pat savaitgaliais ir švenčių dienomis. Vizito trukmė priklauso nuo paskirtų procedūrų, o nuolatinė, visą parą trunkanti slauga namuose pagal šią paslaugą nėra teikiama.

    Kada paslaugos teikiamos globos įstaigose

    Slaugos paslaugos namuose gali būti teikiamos ir socialinės globos įstaigose, tačiau apimtis priklauso nuo to, ar įstaiga turi sveikatos priežiūros veiklos licenciją teikti bendrosios praktikos slaugą ir kiek joje gyvena žmonių. Kai įstaiga licencijuota ir joje gyvena 25 ar daugiau asmenų, slaugos komanda gali atlikti tik dalį procedūrų, paskirtų šeimos gydytojo ar su juo dirbančio slaugytojo.

    Tokiose įstaigose leidžiama paimti ėminius diagnostiniams tyrimams, atlikti elektrokardiogramą, išmatuoti akispūdį, atlikti intervencines procedūras, prižiūrėti dirbtines kūno angas, opas ar pragulas, taip pat išsiurbti gleives. Tuo metu mažesnėse ar nelicencijuotose globos įstaigose, kuriose gyvena mažiau nei 25 žmonės, gali būti teikiamas platesnis slaugos paslaugų namuose spektras.

    Augantis paslaugų poreikis atsispindi ir statistikoje. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2023 metais slaugos paslaugas namuose gavo apie 60 000 gyventojų, 2024 metais – apie 65 000, o pernai – daugiau nei 70 000.

    Kartu didėja ir suteikiamų paslaugų skaičius bei finansavimas: 2024 metais suteikta apie 2 500 000 paslaugų, kurioms apmokėti panaudota per 45 000 000 eurų, o pernai – apie 2 700 000 paslaugų, kurioms prireikė daugiau nei 56 000 000 eurų.

    Valstybinė ligonių kasa pabrėžia, kad didėjant apimtims ypač svarbu skaidrumas ir aiškumas: pacientams rekomenduojama domėtis, kokios procedūros paskirtos, kaip dažnai jos turi būti teikiamos ir kokia paslaugų apimtis numatyta. Informaciją apie suteiktas paslaugas pacientai gali pasitikrinti E. sveikatos portale.

    Slaugos paslaugos namuose daugeliui tampa realia alternatyva hospitalizacijai, kai tinkamai organizuota priežiūra leidžia išlikti įprastoje aplinkoje. Tačiau tam būtinas aktyvus bendradarbiavimas tarp paciento, artimųjų ir gydymo įstaigos, kad pagalba būtų ne tik paskirta, bet ir praktiškai prieinama.

    Šaltiniai:

    – https://ligoniukasa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/paslaugos-gyventojams/slaugos-paslaugos-namuose/

    – https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalActSearch (Slaugos poreikio vertinimo ir paslaugų teikimo tvarką reglamentuojantys teisės aktai)

  • Elektrėnuose ir Vievyje plės apsaugotą būstą: už 655 548 eurus nupirks 7 butus, įkurs 11 vietų

    Elektrėnų savivaldybės administracija 2026 metų balandžio 1 dieną pasirašė projekto „Apsaugoto būsto plėtra Elektrėnų savivaldybėje“ finansavimo sutartį. Projekto vertė siekia 655 548 eurus, o didžiąją dalį sudaro Europos regioninės plėtros fondo ir valstybės biudžeto lėšos.

    Projektui skiriama 557 215,80 eurų, iš jų 327 774 eurai yra Europos regioninės plėtros fondo lėšos, o 229 441,80 eurų – valstybės biudžeto bendrojo finansavimo lėšos. Savivaldybės nuosavas įnašas sudaro 98 332,20 eurų.

    Kokią problemą sprendžia projektas

    Elektrėnų savivaldybėje iki šiol trūko apsaugoto būsto paslaugų ir infrastruktūros, pritaikytos asmenims su intelekto ir arba psichikos negalia. Savivaldybė nurodo, kad tai ribojo galimybes gyventi bendruomenėje ir gauti individualizuotą pagalbą, kai jos labiausiai reikia kasdienėse situacijose.

    Numatoma, kad projekto įgyvendinimas prisidės prie socialinės įtraukties didinimo, nes būtent socialinių paslaugų neatitikimas gyventojų poreikiams įvardijamas kaip viena iš regioninių iššūkių priežasčių. Šis kontekstas siejamas su 2022–2030 metų Vilniaus regiono plėtros plane akcentuojamu socialinės įtraukties stiprinimu.

    Kas bus padaryta Elektrėnuose ir Vievyje

    Projekto metu Elektrėnuose ir Vievyje planuojama nupirkti 7 gyvenamuosius butus: 3 vieno kambario ir 4 dviejų kambarių. Įsigyti būstai bus pritaikyti apsaugoto būsto paslaugai teikti, aprūpinti reikalingais baldais ir įranga.

    Įgyvendinus projektą, infrastruktūra užtikrins 11 vietų apsaugotame būste ir sudarys sąlygas 11 žmonių gyventi kuo savarankiškiau, ugdyti kasdienio gyvenimo įgūdžius ir aktyviau dalyvauti bendruomenės gyvenime. Apsaugoto būsto paslaugas šiuose būstuose teiks Elektrėnų socialinės globos namai.

    Terminai ir administravimas

    Projekto vykdytoja yra Elektrėnų savivaldybės administracija, o administruojančioji institucija – Centrinė projektų valdymo agentūra. Projekto pradžia numatyta 2026 metų balandžio 1 dieną.

    Projekto pabaiga planuojama 2029 metų rugpjūčio 31 dieną. Savivaldybė pabrėžia, kad pagrindinis tikslas – išplėsti apsaugoto būsto paslaugas, skirtas asmenims su intelekto ir arba psichikos negalia, ir sukurti gyvenimui bendruomenėje artimą, saugią aplinką.

    „Šiuo projektu siekiama sudaryti sąlygas asmenims su intelekto ir arba psichikos negalia gyventi bendruomenėje, gauti individualizuotą pagalbą ir stiprinti savarankiškumo įgūdžius“, – nurodo Elektrėnų savivaldybės administracija.

    Šaltiniai:

    – https://cpva.lt/

    – https://ec.europa.eu/regional_policy/funds/erdf_en

  • Balandžio 30 dieną visoje Lietuvoje tikrins perspėjimo sistemą: 11.52 val. įsijungs sirenos

    2026 metų balandžio 30 dieną Lietuvoje bus vykdomas perspėjimo ir informavimo sistemos patikrinimas. Jo metu numatyta patikrinti, ar gyventojus pasiekia tiek garsiniai, tiek mobiliaisiais ryšiais siunčiami pranešimai.

    Nuo 11 valandos 52 minučių visoje šalies teritorijoje bus įjungiamos sirenos. Kartu per Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą (GPIS) į mobiliuosius telefonus bus siunčiami trumpieji pranešimai.

    Patikrinimo metu bus naudojamas įspėjamasis signalas, skelbiamas balsu: „Perspėjimo sistemos patikrinimas“. Tai reiškia, kad sirenų įsijungimas tą dieną nėra susijęs su realia grėsme, o yra planuotas bandymas.

    Tokie patikrinimai svarbūs tam, kad institucijos galėtų įvertinti sistemos veikimą realiomis sąlygomis ir laiku pastebėti ryšio ar techninius sutrikimus. Gyventojams tai taip pat proga pasitikrinti, ar telefonas teisingai priima perspėjimo pranešimus.

    Kad GPIS pranešimai pasiektų telefoną, gyventojams rekomenduojama iš anksto peržiūrėti įrenginio nustatymus ir įsitikinti, jog įjungti ekstremaliųjų pranešimų gavimo režimai. Praktikoje dalis pranešimų nepasiekia vartotojų būtent dėl išjungtų įspėjimų, pakeistų regiono nustatymų arba programinės įrangos apribojimų.

    Elektrėnų savivaldybė nurodo, kad daugiau informacijos, įskaitant telefonų nustatymo instrukcijas, skelbiama savivaldybės Civilinės saugos skiltyje, taip pat Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ir pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms svetainėje LT72.

    Informaciją parengė Elektrėnų savivaldybės administracijos Teisės ir personalo administravimo skyriaus parengties pareigūnas Dainius Kochanskas.

    Šaltiniai:

    – https://www.elektrenai.lt

    – https://pagd.lrv.lt

    – https://lt72.lt

  • Zarasų rajone planuojama rekonstruoti vasarnamį: kur susipažinti ir iki kada teikti pasiūlymus

    Zarasų rajono savivaldybė paskelbė visuomenės informavimą apie numatomą statinio projektavimą. Šį kartą pristatomas viešojo poilsio paskirties grupės pastato – vasarnamio rekonstravimo projektas Šarkiškių kaime, adresu Šarkiškių k. 2.

    Pagal paskelbtą informaciją, planuojamas statybos darbų tipas yra rekonstravimas, o statinio tipas – vasarnamis. Nurodoma, kad žemės sklypas patenka į rekreacinių teritorijų naudojimo būdą, o projekto teritorija identifikuojama kadastro numeriu 4327/0002:0153.

    Projektinius pasiūlymus parengė projektuotoja Aldutė Žusinaitė, architektė – Lolita Šeduikytė. Gyventojai, norintys detaliau įvertinti numatomus sprendinius, su projektiniais pasiūlymais gali susipažinti Zarasuose, Aukštaičių g. 5, nurodytu laiku nuo 8.00 iki 17.00 valandomis.

    Pasiūlymus dėl projektinių pasiūlymų galima teikti raštu adresu Aukštaičių g. 5, Zarasai, taip pat elektroniniu paštu arba telefonu, nurodytais projekto rengėjų kontaktuose. Savivaldybės pateiktais duomenimis, pasiūlymai priimami iki 2026 metų gegužės 7 dienos.

    Viešas susirinkimas numatytas 2026 metų gegužės 7 dieną 15.00 valandą Zarasuose, Sėlių a. 22, 107 kabinete. Skelbiama, kad susirinkimas nuotoliniu būdu nevyks, todėl norintieji dalyvauti kviečiami atvykti į nurodytą vietą.

    Viešinimo procedūros tikslas – sudaryti galimybę visuomenei laiku susipažinti su planuojamais sprendiniais ir pateikti argumentuotus pasiūlymus dar iki techninių sprendinių tvirtinimo. Praktikoje tai dažniausiai leidžia iš anksto aptarti klausimus dėl pastato tūrio, architektūrinių sprendinių, poveikio aplinkai bei suderinamumo su teritorijos naudojimo paskirtimi.

    Zarasų rajono savivaldybės administracijos inf.

    Šaltiniai:
    https://www.zarasai.lt/visuomenes-informavimas-apie-numatoma-statiniu-ju-daliu-projektavima/

  • Zarasų policija ieško 3 pareigūnų: Utenos apskrities komisariatas paskelbė atranką iki gegužės 6 dienos

    Zarasų policija ieško 3 pareigūnų: Utenos apskrities komisariatas paskelbė atranką iki gegužės 6 dienos

    Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas paskelbė atranką į tris laisvas vidaus tarnybos sistemos pareigūnų pareigas Zarasų rajono policijos komisariate. Kandidatai kviečiami prisijungti prie Zarasų policijos padalinių, kuriuose numatytos tyrėjų funkcijos.

    Skelbime nurodoma, kad ieškoma Reagavimo skyriaus tyrėjo, kuris vykdytų operatyvinės grupės funkcijas, taip pat dviejų Veiklos skyriaus tyrėjų, kurie vykdytų pavedimų funkcijas. Pareigybės priskiriamos statutinei tarnybai, todėl kandidatams taikomi vidaus tarnybos sistemos reikalavimai.

    Atrankoje gali dalyvauti tiek tos pačios, tiek kitos statutinės įstaigos pareigūnai, jeigu atitinka Vidaus tarnybos statuto nustatytus bendruosius kriterijus ir konkrečius pareigybės aprašyme numatytus specialiuosius reikalavimus. Įprastai tokiose atrankose vertinamas atitikimas pareigoms, profesinė patirtis, kompetencijos ir tarnybinė reputacija.

    Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pabrėžia, kad atranka skirta užpildyti realias laisvas vietas, todėl norintys dalyvauti turėtų nedelsti ir susipažinti su oficialiu pareigybių aprašymu. Jame paprastai detalizuojamos funkcijos, pavaldumas, reikalaujama kvalifikacija, taip pat dokumentai, kuriuos reikia pateikti kandidatavimui.

    Skelbimas galioja iki 2026 metų gegužės 6 dienos. Detali informacija apie atrankos sąlygas ir pateikimo tvarką skelbiama Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato konkursų ir atrankų skiltyje.

    „Kviečiame dalyvauti atrankose ir užimti Zarasų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo arba Veiklos skyriaus tyrėjų pareigas“, – skelbia Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

    Šaltiniai:

    – https://utena.policija.lrv.lt/lt/konkursai/atrankos-i-statutines-pareigas/

  • Varėnoje nuskambėjo VIII chorų festivalis Širdžių kalba: septyni kolektyvai suvienijo balsus

    Varėnoje nuskambėjo VIII chorų festivalis Širdžių kalba: septyni kolektyvai suvienijo balsus

    Balandžio 18 dieną Varėnos kultūros centre surengtas VIII respublikinis chorų festivalis Širdžių kalba. Tradiciniu tapęs renginys į Varėną sukvietė chorinės muzikos gerbėjus ir atlikėjus iš skirtingų Lietuvos miestų.

    Festivalis Varėnoje rengiamas nuo 2015 metais, o jo idėjos autorė ir iniciatorė yra ilgametė choro vadovė Ilona Zalanskienė. Organizatorių teigimu, per aštuonerius metus festivalis augo tiek dalyvių skaičiumi, tiek programos apimtimi ir tapo ryškiu regiono kultūros kalendoriaus akcentu.

    Šių metų programą pradėjo simbolinis kūrinys Himnas Varėnai, kurį atliko jungtinis choras kartu su žiūrovais. Toliau skambėjo įvairių epochų ir žanrų muzika nuo sakralinių kūrinių iki lietuvių liaudies dainų bei šiuolaikinių aranžuočių.

    Vienu įsimintiniausių vakarų momentų tapo jungtinio choro atliekama Vytauto Kernagio daina Baltas paukštis, kurioje solinę partiją dainavo varėniškis Justinas Stanevičius. Jis yra televizijos konkurso Dainų dainelė laureatas, šiuo metu dainuoja chore BEL CANTO ir gospel ansamblyje United Voices, taip pat prisideda prie Lietuvos atstovų Eurovizijos programų kaip pritariamasis vokalas.

    Instrumentiniais intarpais festivalio programą praturtino muzikantai Viktorija Vorobjovaitė, Augustas Bliujus ir Mykolas Bakula. Jų pasirodymai papildė chorinį skambesį ir suteikė programai daugiau dinamikos.

    Scenoje pasirodė Varėnos kultūros centro mišrus choras Harmonija, Kauno kultūros centro mišrus choras Diemedis, Merkinės kultūros centro mišrus choras Merkinė, Kazlų Rūdos kultūros centro kamerinis choras Viltis, Šakių kultūros centro mišrus choras Lituanica, Druskininkų kultūros centro kamerinis choras Druskininkai ir Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos mišrus choras Ave Vita.

    Renginio metu sveikinimo žodį tarė Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktorė Vilma Miškinienė. Ji padėkojo festivalio sumanytojai Ilonai Zalanskienei už nuoseklų darbą puoselėjant chorinę kultūrą ir įvertino chorų vadovų bei dalyvių indėlį kuriant bendrą šventę.

    „Šis festivalis rodo, kad chorinė kultūra regionuose yra gyva, o bendrystė per muziką buria žmones ir stiprina bendruomenę“, – sakė Vilma Miškinienė.

    Festivalio pabaigoje į sceną sugrįžo visi dalyviai, o baigiamuoju akordu tapo bendrai atlikta daina Mūsų dienos kaip šventė. Kūrinio muzika Vytauto Kernagio, žodžiai Salomėjos Nėries, aranžuotė pritaikyta jungtiniam chorui ir finalui suteikė iškilmingą, šventišką nuotaiką.

    Organizatoriai pabrėžė, kad Širdžių kalba svarbi ne tik kaip koncertas, bet ir kaip susitikimo erdvė chorams, kuriuose muzika dažnai tampa ilgalaikės bendruomeninės veiklos ašimi. Tokie festivaliai, vykstantys ne didmiesčiuose, prisideda prie kultūros prieinamumo ir tradicijų tęstinumo visoje Lietuvoje.

    Varėnoje nuskambėjęs aštuntasis festivalis dar kartą patvirtino, kad chorinis dainavimas išlieka viena stipriausių Lietuvos muzikinės tapatybės formų. Renginys suvienijo skirtingas kartas, repertuarus ir miestus, o svarbiausia sukūrė bendrą, gyvą muzikos patirtį.

    Šaltiniai:

    – https://www.varena.lt/naujienos/varenoje-nuskambejo-viii-respublikinis-choru-festivalis-sirdziu-kalba/

  • Atliekų rūšiavimo testas grįžta: „Atliekų kultūra“ egzaminas vyks balandžio 30 dieną

    Atliekų rūšiavimo testas grįžta: „Atliekų kultūra“ egzaminas vyks balandžio 30 dieną

    Kur turėtų keliauti pakuotė nuo traškučių, o kur panaudotos baterijos? Nors daugelis gyventojų sako gerai išmanantys rūšiavimo taisykles, praktikoje dažnai pasitaiko klaidų, kurios mažina perdirbimo efektyvumą ir didina atliekų tvarkymo kaštus.

    Įvertinti savo žinias ir kartu atsinaujinti kasdienius įpročius kviečia „Atliekų kultūra“ egzaminas 2026. Tai jau septintą kartą rengiamas nacionalinis internetinis testas, skirtas ne tik rūšiavimui, bet ir platesnėms tvarumo temoms.

    Startas balandžio 30 dieną

    Egzaminas vyks balandžio 30 dieną nuo 9 iki 20 valandos, o vienam dalyviui skiriama 45 minutės. Registracija prasideda balandžio 9 dieną, o dalyvauti gali visi norintys, be papildomų reikalavimų.

    Pasiruošti kviečiama iš anksto sprendžiant ankstesnių metų klausimus. Organizatoriai pabrėžia, kad egzamino klausimai apima ne vien konteinerių spalvas, bet ir atliekų prevenciją, pakartotinį panaudojimą, perdirbimą bei atsakingą vartojimą.

    „Kaip ir kasmet šiame egzamine klausimai apims ne tik atliekų rūšiavimą, bet ir platesnes temas: atliekų mažinimą, perdirbimą, antrinį panaudojimą bei atsakingą vartojimą“, – sakė Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro vadovė Elida Drapienė.

    Klausimai, kurie dažniausiai suklaidina

    Organizatorių teigimu, gyventojams daugiausia abejonių kelia kasdieniai, bet ne visada akivaizdūs atvejai. Pavyzdžiui, picos dėžė gali būti laikoma popierine pakuote, tačiau jei ji stipriai sutepta riebalais, dažnai ji nebetinka perdirbimui.

    Dar viena dažna klaida siejama su stiklu: sudužęs veidrodis ar keramika nėra tas pats, kas stikliniai buteliai ir stiklainiai. Taip pat ne visi plastikai gali būti perdirbami, todėl svarbu vertinti pakuotės ženklinimą ir vietos savivaldybės ar atliekų tvarkytojo taisykles.

    Skirtingos užduotys pagal amžių

    Egzaminas pritaikytas skirtingoms amžiaus grupėms: 1–4 klasių mokiniams, 5–10 klasių mokiniams bei 11 klasių ir vyresniems dalyviams. Jaunesniųjų testą sudaro 15 klausimų, o vyresniųjų grupėse pateikiama po 20 klausimų.

    Dalyvių rezultatai įvertinami diplomais. 1–4 klasių dalyviams „Pažengusiojo“ diplomas skiriamas surinkus bent 6 teisingus atsakymus, „Žinovo“ – nuo 9 iki 12, o „Eksperto“ – už aukštesnius rezultatus.

    Vyresniems dalyviams nustatyta aukštesnė kartelė: „Pažengusiojo“ diplomas skiriamas surinkus 11–13 teisingų atsakymų, „Žinovo“ – 13–17, o „Eksperto“ – už geriausius rezultatus. Organizatoriai taip pat skelbia, kad geriausiai pasirodžiusiųjų lauks prizai.

    „Atliekų kultūra“ egzaminą organizuoja „VAATC“. Projektą globoja Aplinkos ministerija, partneriai – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei regioniniai atliekų tvarkymo centrai.

    Šaltiniai:

    – https://egzaminas.atliekukultura.lt/

    – https://egzaminas.atliekukultura.lt/archive

    – https://egzaminas.atliekukultura.lt/prizes