CP v2

Category: Aplinka

  • Anglies elektrinės vėl plečiasi: 2025 metais naujų galių šuolis, ryškiausiai – Kinijoje ir Indijoje

    2025 metais pasaulyje vėl padidėjo anglimi kūrenamų elektrinių galia, nors bendra elektros gamyba iš anglies smuktelėjo. Naujausias „Global Energy Monitor“ vertinimas rodo, kad šis paradoksas susijęs su energetikos sistemos patikimumu: dalis anglies blokų statomi ar paliekami kaip rezervas, kai vėjas ir saulė nepagamina pakankamai elektros.

    Per 2025 metus įjungtų naujų anglies elektrinių galia pasaulyje siekė apie 97,4 gigavato. Tai vienas didžiausių metinių prieaugių istorijoje, nusileidžiantis tik 2015 metų rekordui, kai buvo pridėta apie 107,3 gigavato.

    Kur anglies plėtra didžiausia?

    Didžioji naujų projektų dalis 2025 metais koncentravosi Kinijoje. Šalyje naujai prijungta anglies elektrinių galia, vertinama apie 78,1 gigavato, pasiekė aukščiausią lygį per pastarąjį dešimtmetį.

    Indija taip pat išsiskyrė didesniu tempu nei pastaraisiais metais: jos naujai įjungtų anglies elektrinių galia sudarė apie 10 gigavatų. Tuo pat metu už Kinijos ribų bendras grynasis anglies elektrinių galios pokytis išaugo maždaug 5 gigavatais ir, kaip pažymi „Global Energy Monitor“, tai didžiausia reikšmė nuo 2017 metų.

    Kodėl anglis grįžta, nors gamyba mažėja?

    „Global Energy Monitor“ duomenimis, 2025 metais anglies elektrinių instaliuota galia pasaulyje padidėjo apie 3,5 proc., tačiau elektros gamyba iš anglies sumažėjo apie 0,6 proc. Tai signalizuoja, kad nauji ar išlaikomi anglies pajėgumai ne visada dirba kaip pagrindinis elektros šaltinis.

    Kai kur, ypač Kinijoje ir Indijoje, didžiąją dalį augančio elektros poreikio padengė vėjo ir saulės elektrinės. Dėl to anglies blokai vis dažniau tampa „draudimo polisu“ sistemai: jie reikalingi piko valandoms, ekstremaliems orams ar tinklo stabilumui, net jei vidutiniškai per metus veikia mažiau.

    Uždarymų vėlavimai ilgina anglies amžių

    Kitas svarbus veiksnys – užsitęsę anglies elektrinių uždarymai. Dalis šalių atideda planuotus išjungimus arba persvarsto terminus dėl energetinio saugumo, kuro kainų svyravimų ir didėjančio elektros poreikio.

    Ši tendencija reiškia, kad anglis ilgiau išlieka energetikos sistemoje net ten, kur plėtojami atsinaujinantys ištekliai. Rezultatas – didesnė instaliuota galia ir lėtesnis senų blokų traukimas iš eksploatacijos, o tai apsunkina greitesnį emisijų mažinimą.

  • Lenkijos oro uostai 2025 metais pasiekė rekordą: aptarnauta 66,1 mln. keleivių, augimas tęsiasi

    Lenkijos civilinės aviacijos institucija praneša, kad 2025 metais šalies oro uostai aptarnavo 66,1 mln. keleivių. Tai yra 11,7 proc. daugiau nei 2024 metais ir 26,6 proc. daugiau nei 2023 metais, rodant, kad rinka auga sparčiau, nei buvo prognozuota.

    Kartu didėjo ir skrydžių apimtys: keleivinių operacijų skaičius, palyginti su 2024 metais, išaugo apie 9 proc. Vidutinis keleivių skaičius viename reise taip pat augo nuo 140 iki 143, o tai rodo gerėjantį lėktuvų užpildymą.

    Augimą tempė tarptautiniai skrydžiai

    Didžiausią impulsą suteikė tarptautinis keleivių srautas: 2025 metais jis augo 12,4 proc., o ketvirtąjį ketvirtį – 13,5 proc. Tuo metu vidaus skrydžių rinka per metus beveik nekito, o metų pabaigoje net fiksuotas 10,1 proc. mažėjimas.

    Lenkijos institucijos taip pat akcentuoja palyginimą su Europos oro uostų rezultatais: 2025 metais šalies keleivių augimo tempas buvo didesnis nei daugelio Europos oro uostų, vertinant pagal ACI Europe skelbiamus rodiklius. Tai leidžia daryti išvadą, kad Lenkijos rinka po pandemijos atsigavo greičiau ir išlaikė pagreitį.

    „2025 metais keleivių skaičius viršijo net optimistinį 2024 metais parengtos prognozės scenarijų. Tai rodo, kad Lenkijos oro transporto rinka vystosi sparčiau, nei buvo manyta prieš dvejus metus“, – sakė Lenkijos civilinės aviacijos institucijos atstovas.

    Populiariausios kryptys ir miestai

    Reguliariuose tarptautiniuose skrydžiuose populiariausia kryptis išliko Jungtinė Karalystė, po jos rikiuojasi Italija ir Ispanija. 2025 metų ketvirtąjį ketvirtį į Jungtinę Karalystę ir iš jos keliavo apie 2,07 mln. keleivių, į Italiją – apie 1,57 mln., į Ispaniją – apie 1,20 mln.

    Tarp kitų ryškesnių rinkų minimos Vokietija, Norvegija, Prancūzija, Nyderlandai, Danija, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Švedija. Populiariausių miestų penketuke dominavo Londonas, taip pat išsiskyrė Milanas, Roma, Oslas ir Amsterdamas.

    Pastebima ir dar viena tendencija – didėjo vidutinis skrydžio atstumas: jis buvo apie 41 kilometrą ilgesnis nei 2024 metais ir 82 kilometrais didesnis nei 2023 metais. Tai gali reikšti, kad dalis keleivių dažniau rinkosi tolimesnes kryptis, o oro uostų maršrutų tinklas plėtėsi.

    Reguliarūs skrydžiai ir čarteriai augo skirtingu tempu

    Reguliarių skrydžių segmentas 2025 metais sudarė didžiausią srauto dalį: per metus aptarnauta 55,74 mln. keleivių, tai yra 11,4 proc. daugiau nei 2024 metais. Ketvirtąjį ketvirtį reguliariais reisais keliavo 13,5 mln. žmonių, arba 11,4 proc. daugiau nei prieš metus.

    Čarteriniai skrydžiai taip pat augo: 2025 metais jais keliavo 10,4 mln. keleivių, tai yra 13,1 proc. daugiau nei 2024 metais. Ketvirtąjį ketvirtį čarterių keleivių buvo 1,6 mln., o augimas per metus siekė 16,8 proc., kas atspindi stiprią kelionių paklausą atostogų kryptimis.

    Pirmąjį 2025 metų pusmetį Lenkijos oro uostai aptarnavo 29,7 mln. keliautojų, arba 11,8 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2024 metais. Per tą patį laiką skrydžių operacijų skaičius viršijo 215,7 tūkst. ir buvo 9,3 proc. didesnis nei metais anksčiau.

  • Pramonė pavydi gynybos sektoriaus SAFE mechanizmo: „Mes irgi kare“ – tik šįkart prekybos

    Europos ekonomikos kongrese Katovicuose verslo ir politikos atstovai diskutavo, kodėl Europos Sąjunga geba greitai sutelkti finansavimą gynybai, tačiau lėčiau reaguoja į pramonės konkurencingumo krizę. Pramonės lyderiai ragino sprendimus priimti greičiau, o biurokratines kliūtis mažinti taip pat ryžtingai, kaip tai daroma saugumo srityje.

    Diskusijų kontekste dažnai minėtas SAFE mechanizmas – Europos Sąjungos planas iki 2030 metų gynybos pajėgumams stiprinti suteikti iki 150 milijardų eurų palankiomis sąlygomis finansavimo. Verslo atstovai teigė, kad panašaus tempo ir masto instrumentų reikia ir civilinei pramonei, kuri spaudžiama augančių kaštų bei globalios konkurencijos.

    SAFE pavyzdys ir pramonės lūkesčiai

    „Bosch“ grupės vadovas Lenkijoje Rafałas Rudzińskis akcentavo, kad automobilių sektorius Europoje patiria struktūrinį sukrėtimą, o konkurencinė kova vis dažniau primena prekybos karą. Jo teigimu, be stiprios gamybos bazės Europa rizikuoja prarasti technologinį svorį, o sprendimų vilkinimas kainuos darbo vietas ir investicijas.

    „Atsiprašau, bet mes irgi kare. Tai prekybos karas“, – sakė Rafałas Rudzińskis.

    Jis priminė, kad paraleliai Briuselyje jau ne vienerius metus diskutuojama apie pramonės spartinimo iniciatyvas, kurių tikslas – greitesni leidimai, aiškesnės taisyklės ir investicijų skatinimas. Pramonės atstovų vertinimu, ilgai trunkantys procesai mažina Europos patrauklumą, ypač kai JAV ir Azijos šalys taiko agresyvesnes subsidijų ir pramonės politikos priemones.

    Lenkijos ir Vokietijos bendradarbiavimas

    Vokietijos ambasadorius Lenkijoje Miguelis Bergeris teigė, kad dabartinių geopolitinių grėsmių akivaizdoje Varšuva ir Berlynas vis geriau supranta, jog alternatyvos glaudesniam bendradarbiavimui nėra. Jis pabrėžė, kad svarbiausias prioritetas yra saugumas, o gynybos pramonė tampa sritimi, kurioje reikalingi praktiniai bendri projektai.

    Bergerio vertinimu, Europos ekonomikai spaudimą daro keli išoriniai veiksniai vienu metu, įskaitant JAV prekybos politikos griežtinimą ir didėjančią įtampą pasaulinėse rinkose. Jis taip pat atkreipė dėmesį į silpnesnes Vokietijos augimo prognozes, kurios dar labiau išryškina poreikį koordinuoti veiksmus Europoje.

    Lenkijos vystymo ir technologijų viceministras Michałas Baranowskis pabrėžė, kad reali Lenkijos ir Vokietijos partnerystės ašis yra įmonės, kurios naudojasi bendrosios rinkos teikiamais privalumais. Jo teigimu, politinis sutarimas reikalingas tam, kad verslas gautų aiškias paskatas investuoti, tačiau gynybos srityje valstybės kartu susiduria ir su spaudimu stiprinti nacionalines pramonės grandines.

    Energetika, reguliavimas ir inovacijos

    Pramonės atstovai akcentavo, kad konkurencingumą pirmiausia silpnina energijos kainos ir reguliacinė našta. „BASF“ vadovė Lenkijoje Katarzyna Byczkowska teigė, kad chemijos sektorius Europoje traukiasi: mažėja pajėgumai, uždaromos gamyklos, o tai persiduoda kitoms šakoms – nuo farmacijos iki energetikos ir žemės ūkio.

    „Šiandien reguliaciniam prisitaikymui išleidžiame du kartus daugiau nei tyrimams ir plėtrai“, – sakė Katarzyna Byczkowska.

    Farmacijos sektoriaus atstovai pabrėžė, kad Europai būtinas stabilus teisinis režimas, ypač intelektinės nuosavybės srityje, ir greitesnės sprendimų grandinės. „Bayer“ atstovė Lyndsay Sullivan nurodė, kad investicijos į mokslinius tyrimus ir plėtrą yra esminė sąlyga išlaikyti aukštos pridėtinės vertės gamybą, o sveikatos sistemos spaudimas dėl senėjančios visuomenės tik didės.

    „Deutsche Bank“ Lenkijos vadovas Tomaszas Kowalskis pažymėjo, kad dalis įmonių resursų šiandien skiriama ne plėtrai, o taisyklių interpretavimui ir atitikties užtikrinimui. Banko vertinimu, Europos finansų sistema turi pajėgumų finansuoti investicijas, tačiau investuotojams reikia aiškių ir nekintančių rėmų, kad rizika būtų prognozuojama.

    Diskusijoje taip pat nuskambėjo argumentas, kad Europa turi savitą stiprybę – gebėjimą sujungti pažangias technologijas su brandžia pramonės baze. Ekspertai pabrėžė, jog tai gali tapti pranašumu ir dirbtinio intelekto taikymuose, kai konkurencinę vertę kuria ne vien modeliai, o pramoniniai duomenys, infrastruktūra ir gebėjimas sprendimus diegti realiose gamybos grandinėse.

  • Lenkija pradeda kasti ilgiausią šalies kelių tunelį: 5 km po Odra, darbai iki 2033 metų

    Lenkijoje pasirašyta sutartis dėl vieno ambicingiausių pastarųjų metų kelių infrastruktūros projektų – greitkelio S6 atkarpos Police–Goleniów, kuri yra Vakarų Ščecino aplinkkelio dalis. Pagrindinis projekto akcentas – maždaug 5 kilometrų ilgio tunelis po Odros upe, kuris turėtų tapti ilgiausiu kelių tuneliu šalyje.

    Lenkijos Kasybos priežiūros institucija WUG pabrėžia, kad tai bus ir vienas techniškai sudėtingiausių kelių statybos darbų šalies istorijoje. Tunelio atidarymas planuojamas ne anksčiau kaip 2033 metais, o visos atkarpos Police–Goleniów ilgis sieks 23,4 kilometro.

    Brangiausias GDDKiA projektas

    Skaičiuojama, kad S6 Vakarų Ščecino aplinkkelio Police–Goleniów atkarpos įgyvendinimas kainuos apie 1,2 milijardo eurų. Tai įvardijama kaip brangiausia investicija Lenkijos kelių administratoriaus GDDKiA istorijoje, o didžiausią biudžeto dalį sudaro būtent tunelio statyba.

    Didelę kainą lemia ne tik pati požeminė konstrukcija, bet ir būtinos geologinės studijos, vandens bei grunto kontrolė, saugos sistemos, ventiliacija ir sudėtinga statybos logistika upės slėnio zonoje. Tokiuose projektuose reikšminga dalis kaštų tenka rizikų valdymui ir ilgam bandymų bei sertifikavimo etapui prieš atidarymą.

    Dvi atskiros tunelio šachtos

    Projekte numatytos dvi atskiros tunelio šachtos, kiekvienoje jų suplanuotos dvi eismo juostos. Toks sprendimas įprastas moderniuose ilguose tuneliuose, nes pagerina eismo saugą, palengvina priežiūrą ir sumažina gaisro ar avarijos atveju kylančias rizikas.

    Numatyta įrengti devyniolika skersinių jungčių, skirtų evakuacijai ir techniniam aptarnavimui. Skelbiama, kad konstrukcijos apačia vietomis leisis iki maždaug 51 metro žemiau žemės paviršiaus, o važiuojamoji dalis bus iki 45 metrų gylyje.

    Tunelį kas TBM mašina

    Tunelį planuojama iškasti naudojant TBM tipo tuneliavimo mašiną, kurios skersmuo sieks apie 15 metrų. Tokia įranga leidžia vienu metu kasti ir tvirtinti tunelio žiedus, tačiau reikalauja itin tikslaus projektavimo, nes bet koks nuokrypis ar vandeningų sluoksnių netikėtumai gali sustabdyti darbus.

    Už projekto įgyvendinimą atsakingas konsorciumas, kurį sudaro NDI SA ir Turkijos bendrovė „Dogus Construction“. Rangovams teks užtikrinti ne tik kasimo darbus, bet ir visą tunelio inžinerinę infrastruktūrą – nuo elektros tiekimo ir ryšio iki automatinės gaisro aptikimo, dūmų šalinimo ir eismo valdymo sistemų.

  • Minova Ekochem streikas baigtas: sutarta dėl daugiau nei 10,5 proc. algų augimo ir metinės premijos

    Lenkijoje veikiančiose „Minova Ekochem“ gamyklose pasiektas susitarimas, užbaigęs neterminuotą darbuotojų streiką. Darbuotojams numatytas bendras atlyginimų didinimas, viršijantis 10,5 proc., taip pat metinė premija, prilygstanti vieno mėnesio baziniam atlygiui.

    Susitarimą su darbdaviu gegužės 21 dieną pasirašė profesinių sąjungų atstovai trijuose bendrovės padaliniuose Lenkijoje. Gamyba įmonėje atnaujinta gegužės 22 dieną, o darbuotojai į darbą grįžo po keturių protesto dienų.

    Kaip didės atlyginimai?

    Atlyginimų augimas numatytas dviem etapais: pirmoji dalis siekia 6 proc. ir taikoma nuo gegužės. Antroji dalis įsigalios kitų metų sausį, o darbuotojams taip pat žadamas atlygio didėjimas ir 2027 metais.

    Susitarime įtvirtintas principas, kad būsimų metų algų augimas turėtų būti susietas su infliacija ir ją viršyti. Kitaip tariant, jei metinė infliacija siektų, pavyzdžiui, 5 proc., atlyginimai turėtų didėti 6 proc.

    Atlyginimų pakėlimas su išlyginimu už sausį, vasarį, kovą ir balandį darbuotojus turėtų pasiekti gegužės pabaigoje. Tuo pačiu metu numatyta išmokėti ir metinę premiją, lygią vienam mėnesiniam baziniam atlygiui.

    Kas lėmė susitarimą?

    Derybos dėl atlyginimų, pasak profesinių sąjungų, vyko nuo metų pradžios, tačiau ilgą laiką proveržio nebuvo. Darbuotojų atstovai siekė 12 proc. atlyginimų augimo ir 100 proc. mėnesinio atlygio dydžio metinės premijos, o darbdavio siūlymai buvo gerokai mažesni.

    Vykstant kolektyvinio ginčo procedūroms, nei derybos, nei mediacija rezultatų nedavė, todėl gegužės 18 dieną prasidėjo neterminuotas streikas. Ketvirtąją protesto dieną į Lenkiją atvyko „Minova Global“ vadovybės atstovas, po to derybos paspartėjo.

    „Tai buvo labai sunkios derybos. Galiausiai pavyko pasirašyti susitarimą, bet iki galo nesame patenkinti, nes darbuotojai tikėjosi didesnių algų jau dabar“, – sakė Adamas Lazaras, „Solidarność“ pirmininkas „Minova Ekochem“ gamykloje Siemianovicų Šlionskių mieste.

    Kiek žmonių dirba ir ką gamina?

    Trijuose „Minova Ekochem“ padaliniuose Lenkijoje dirba 277 žmonės, iš jų 123 darbuotojai – Siemianovicų Šlionskių gamykloje. Šiame padalinyje gaminami klijai inkarams bei putos, naudojamos kasybos sektoriuje.

    Profesinių sąjungų vertinimu, susitarimo pasiekti nebūtų pavykę be darbuotojų ryžto ir streiko. Jos taip pat pabrėžia organizacinę ir teisinę paramą, kurią teikė regioniniai profesinių sąjungų atstovai.

  • Lenkijos anglies argumentas: buvęs „Kopex“ vadovas aiškina, kodėl savas kuras krizei – pranašumas

    Diskusijos dėl anglies ateities Lenkijoje vėl aštrėja: augant geopolitinei įtampai ir svyruojant energijos kainoms, dalis pramonės atstovų ragina neatsisakyti vietinio kuro per greitai. Buvęs „Kopex“ vadovas Marian Kostempski sako, kad turimos anglies atsargos ir gebėjimas jas išgauti krizėse tampa strateginiu privalumu.

    Anot jo, problema esą ne vien ekonominė, bet ir politinė: trūksta nuoseklumo ir sprendimų, kurie leistų sektoriui planuoti investicijas bei restruktūrizaciją. Pašnekovas kritikuoja pernelyg didelį pasikliovimą Europos žaliojo kurso kryptimi, teigdamas, kad tai gali turėti neigiamų pasekmių konkurencingumui, ypač energijai imliose pramonės šakose.

    Anglis kaip saugumo draudimas

    Kostempski pabrėžia, kad anglis kai kuriose rinkose vėl stiprina pozicijas ir dalinai pakeičia dujas, kai šios brangsta ar tampa politiškai rizikingos. Jo vertinimu, turėti savo kuro bazę reiškia mažesnę priklausomybę nuo importo, logistikos sutrikimų ir tiekimo grandinių šokų.

    „Įvairiose krizėse savas kuras yra didžiulis pranašumas. Tai pagaliau verta suprasti ir įvertinti“, – sakė Marian Kostempski.

    Energetikos ekspertai pastaraisiais metais akcentuoja, kad energijos saugumas Europoje tapo lygiaverčiu tikslu greta klimato politikos. Dėl to vis dažniau ieškoma pereinamojo laikotarpio sprendimų, kai dalis anglies pajėgumų laikomi kaip rezervas, kol sparčiau plečiasi atsinaujinantys ištekliai, tinklai ir energijos kaupimas.

    Naujos kasyklos ar geresnis išnaudojimas?

    Kalbėdamas apie idėjas statyti naujas anglies kasyklas Liublino anglies baseine, buvęs „Kopex“ vadovas ragina vertinti atsargiai. Jo teigimu, kasyklos statyba reiškia didžiules investicijas į infrastruktūrą, o atsiperkamumas tampa vis labiau priklausomas nuo reguliavimo, taršos kainodaros ir rinkos paklausos.

    Alternatyva, anot jo, galėtų būti efektyvesnis esamų kasybos teritorijų Silezijoje panaudojimas, jei ten galima valdyti mažesnes rizikas ir išnaudoti jau veikiančią pramoninę bazę. Tokia kryptis, jo vertinimu, teoriškai leistų išvengti dalies pradinių kaštų, tačiau vis tiek reikalautų modernizacijos ir našumo didinimo.

    Restruktūrizacija – būtina, bet ne vien popieriuje

    Kostempski atvirai sako, kad be restruktūrizacijos sektorius neišsilaikys: būtina mažinti sąnaudas, kelti produktyvumą ir išgryninti ilgalaikius tikslus. Jis akcentuoja, kad vadovams reikia daugiau operacinės laisvės, bet kartu ir aiškių atskaitomybės kriterijų, vertinant pažangą per apibrėžtus laikotarpius.

    Pašnekovas kaip pavyzdį mini Jastrzębską Spółkę Węglową, kurios veikla orientuota į koksuojamąją anglį, svarbią plieno pramonei. Jo teigimu, būtent kaštų kontrolė ir efektyvumo didinimas šiame sektoriuje tampa lemiamu veiksniu, kai kainos svyruoja, o konkurencija tarptautinėje rinkoje stiprėja.

    Tuo pat metu anglies pramonė susiduria su struktūriniu spaudimu: Europos Sąjungoje griežtėja taršos reguliavimas, o investuotojai vis dažniau reikalauja aiškaus perėjimo plano. Tai reiškia, kad politinis sprendimas „palikti anglį“ be aiškaus modernizacijos, socialinės pertvarkos ir alternatyvių investicijų plano gali baigtis didesniais kaštais vėliau.

    „Kasybą reikia restruktūrizuoti. Tai nėra naujiena. Reikia nuoseklumo ir valdžios palaikymo“, – sakė Marian Kostempski.

    Kalbėdamas apie galimą lenkiško kasybos know-how eksportą, jis vertina atsargiai: pavienės įmonės galėtų rasti nišų, tačiau masinės plėtros tikėtis sunku. Jis primena, kad tokios šalys kaip Kinija turi didelį mastą, sparčiai kelia kokybės standartus ir pačios stato kasyklas, todėl konkurencija tarptautiniuose projektuose būtų itin kieta.

    Vis dėlto pagrindinė Kostempskio žinutė išlieka aiški: energetikos politikoje, jo manymu, būtina suderinti klimato tikslus su realiais saugumo scenarijais. Tai reiškia ne grįžimą prie senos priklausomybės nuo anglies, o pragmatišką pereinamojo laikotarpio valdymą, kai vietiniai ištekliai gali tapti atsarginiu sprendimu krizės atvejui.

  • Pietų Sudanas ant bado ribos: be maisto – beveik 8 mln žmonių, pagalbą teikia PAH

    Pietų Sudanas vėl priartėjo prie humanitarinės katastrofos slenksčio: maisto trūkumas paliečia didžiąją dalį gyventojų, o dalis regionų susiduria su realia bado rizika. Jungtinių Tautų ir pagalbos organizacijų vertinimu, apie 7,8–7,9 mln žmonių patiria ūmų maisto nesaugumą, o maždaug 2,2 mln vaikų fiksuojamas ūmus nepakankamas maitinimasis.

    Padėtį blogina keli vienu metu veikiantys veiksniai: smurtas šalies viduje, silpna ekonomika ir menkai veikianti valstybės infrastruktūra. Esminį smūgį sudavė ir 2023 metais prasidėjęs karas kaimyniniame Sudane, sukėlęs didelį pabėgėlių srautą per pasienį.

    Karas ir pabėgėliai perkrovė pasienį

    Pasienio ruožas tarp Sudano ir Pietų Sudano tapo vienu labiausiai apkrautų migracijos koridorių regione. Skaičiuojama, kad iš Sudano į Pietų Sudaną persikėlė apie 1,3 mln žmonių, o dalis jų apsistoja tranzito vietose, kurių pajėgumai seniai viršyti.

    Ypač didelė įtampa jaučiama Aukštutinio Nilo regione, prie Renk vietovės, kur žmonės dažnai atvyksta praradę santaupas ir galimybes apsirūpinti maistu. Tai didina spaudimą vietinėms bendruomenėms, kurių galimybės išgyventi ir taip ribotos.

    „Kalbėjausi su 20 moterų Renk apylinkėse, netoli sienos su Sudanu. Dvylika jų sakė kasdien nesugebančios rasti maisto sau ir vaikams“, – sakė Alicja Ryś iš organizacijos „Polska Akcja Humanitarna“.

    Kodėl pagalba ne visur pasiekia?

    Humanitarinių organizacijų darbą apsunkina nesaugumas ir menkas susisiekimas: šalyje beveik nėra asfaltuotų kelių, o kai kurios teritorijos lietinguoju sezonu tampa praktiškai nepravažiuojamos. Dėl to maistas ir būtinos prekės dalyje vietovių pristatomos oru arba upėmis, o tokie maršrutai yra brangūs ir pažeidžiami.

    Prieinamumą riboja ir vietiniai ginkluoti susidūrimai, ypač regionuose, kur civilių judėjimas ir prekių srautai tampa fragmentiški. Kai kur bendruomenės atsiduria izoliuotos nuo rinkų, sveikatos paslaugų ir vandens šaltinių, todėl net trumpalaikiai sutrikimai greitai virsta ilgalaike krize.

    Vanduo, higiena ir infrastruktūra

    Viena iš vietoje dirbančių organizacijų – „Polska Akcja Humanitarna“, Pietų Sudane veikianti nuo 2006 metų, kai ši teritorija dar buvo Sudano dalis. Organizacija teikia vandens tiekimo, sanitarijos ir higienos pagalbą, nes švaraus vandens trūkumas tiesiogiai didina infekcijų ir ligų protrūkių riziką.

    Per du dešimtmečius organizacija prisidėjo įrengiant arba atnaujinant beveik 1 700 gręžinių, taip pat vykdo higienos edukaciją bendruomenėse. Žmonėms dalijami higienos rinkiniai, į kuriuos įeina vandens dezinfekcijos priemonės, filtrai, muilas, talpos vandeniui ir kitos bazinės priemonės.

    „Svarbi pagalbos dalis yra sveikatos edukacija ir infekcinių ligų prevencija. Tam rengiame ir apmokame higienos promotorius, kurie lanko šeimas namuose ir moko pagrindinių sveikatos apsaugos principų“, – sakė Alicja Ryś.

    Organizacija taip pat padeda atnaujinti sanitarinius mazgus sveikatos įstaigose, įrengti vandens talpyklas bei kurti sistemas, leidžiančias tiekti išvalytą vandenį iš Baltojo Nilo. Tokie projektai mažina kasdienes rizikas, tačiau be didesnio finansavimo jų mastą išlaikyti sudėtinga.

    Klimato ekstremumai ir brangstantis maistas

    Maisto krizę gilina ir klimato veiksniai: pasikartojantys potvyniai bei sausros naikina pasėlius, skandina gyvulių bandas ir verčia žmones keltis iš vienos vietos į kitą. Tai mažina šeimų galimybes užsiauginti maisto, o šalis dar labiau priklauso nuo importo ir paramos.

    Prie bendro spaudimo prisideda ir globalūs maisto kainų svyravimai, kurie ypač skaudžiai smogia mažas pajamas turinčioms valstybėms. Dėl brangstančio kuro ir logistikos kaštų išauga pagalbos pristatymo kaina, o tuo pat metu humanitarinių programų finansavimas dažnai atsilieka nuo realių poreikių.

    „Daugelis namų ūkių prarado gebėjimą patys užsiauginti maisto ir tapo ilgainiui priklausomi nuo humanitarinės pagalbos. Šalis patiria ir konfliktų, ir ekstremalių orų, ir pasaulinių maisto kainų poveikį vienu metu“, – sakė Alicja Ryś.

    Pietų Sudanas nepriklausomybę paskelbė 2011 metais, tačiau valstybės institucijos ir ekonomika iki šiol išlieka trapios. Humanitarinės organizacijos pabrėžia, kad be stabilaus saugumo, geresnės infrastruktūros ir ilgalaikių investicijų į žemės ūkį vien tik skubioji pagalba krizės neišspręs.

  • Prieš atostogas Lenkijoje atidaromi nauji S6 ir A2 ruožai: kur kelionės link jūros sutrumpės

    Lenkijos kelių direkcija GDDKiA prieš vasaros atostogų sezoną planuoja atverti eismui kelis svarbius greitkelių ir automagistralių ruožus, kurie turėtų sumažinti spūstis populiariausiose kryptimis. Naujausi nacionaliniai eismo matavimai rodo, kad liepos ir rugpjūčio mėnesiais užmiesčio keliuose transporto srautai išauga, todėl net ir keli papildomi dešimtys kilometrų greitesnio kelio gali turėti apčiuopiamą efektą.

    GDDKiA atkreipia dėmesį, kad kelių projektai nėra planuojami pagal kalendoriaus šventes ar atostogų pradžią, o atidaromi tik baigus darbus, atlikus technines patikras ir gavus reikiamus leidimus. Vis dėlto, tarp vieno ir kito atostogų piko eismui atveriami ruožai dažnai tampa praktiškiausia naujiena tiems, kurie į ilgesnę kelionę išsiruošia kartą per metus.

    „Nors norime, kad vairuotojai kuo greičiau galėtų naudotis naujais, patogiais ir saugiais keliais, investicijos nėra planuojamos, pavyzdžiui, „gegužės šventei“ ar „atostogoms“, – sakė GDDKiA atstovas Szymonas Piechowiakas.

    Nauji S6 ruožai link pajūrio

    Viena labiausiai vasaros kelionėms aktualių naujienų – S6 kelio plėtra šiaurinėje Lenkijos dalyje. GDDKiA skelbia, kad birželį vairuotojams numatoma atidaryti tris S6 atkarpas: Słupsk–Bobrowniki, Bobrowniki–Skórowo ir Skórowo–Leśnice.

    Šie ruožai yra vadinamosios Kašubų trasos dalis ir siejami su platesniu tikslu – patogesniu greito eismo koridoriumi nuo Trijų miestų (Gdansko, Gdynės ir Sopoto apylinkių) link vakarų Lenkijos. Praktinis pokytis vairuotojams toks, kad didesnę kelio dalį bus galima įveikti greito eismo keliais, o tai paprastai reiškia stabilesnį važiavimo laiką vasaros savaitgaliais.

    GDDKiA nurodo, kad šių S6 sutarčių užbaigimas siejamas su maždaug 1,47 mlrd. zlotų verte, kuri perskaičiavus sudaro apie 341 mln. eurų. Didžiausia šios sumos dalis tenka Słupsko aplinkkelio pabaigos ir Bobrowniki ruožui, kurį vykdo NDI, NDI Sopot ir Todini Central Asia konsorciumas.

    A2 artėja prie rytinės krypties

    Kitas pokytis numatomas vienoje svarbiausių Lenkijos transporto arterijų – A2 automagistralėje, kuri plečiama į rytus. GDDKiA teigia, kad birželį planuojama atidaryti du A2 ruožus: Siedlce Wschód–Malinowiec ir Malinowiec–Łukowisko.

    Praktiškai tai reiškia, kad A2 atkarpomis bus galima nuosekliau važiuoti nuo Vokietijos sienos per Poznanę, Lodzę, Varšuvą iki Siedlcų krypties ir toliau link Biała Podlaska regiono. Tokia tęstinė, mažiau nutrūkstanti automagistralė ypač svarbi, kai eismas suintensyvėja per atostogas, o alternatyvūs keliai tampa perkrauti.

    GDDKiA taip pat skelbia, kad 2026 metais ketinama užbaigti ir atverti eismui keturis A2 ruožus iki Biała Podlaska: Siedlce Wschód–Malinowiec, Malinowiec–Łukowisko, Łukowisko–Swory ir Swory–Biała Podlaska. Bendra šių sutarčių vertė siekia apie 2,07 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 481 mln. eurų.

    Kokie atidarymai dar numatomi vasarą

    Nors didžiausias dėmesys prieš atostogas tenka S6 ir A2, GDDKiA mini, kad vasaros mėnesiais planuojami ir kiti atidarymai. Liepą ir rugpjūtį vairuotojai turėtų sulaukti DK19 ruožo Kuźnica–Sokółka Północ, Pułtusko aplinkkelio DK61 kelyje ir likusios Żukowo aplinkkelio dalies DK20 kelyje.

    Vairuotojams tokie projektai svarbūs ne tik dėl greitesnio važiavimo, bet ir dėl saugumo: atskirtos kryptys, naujesnė danga bei mažesnis tranzito srautas per miestus paprastai sumažina avarinių situacijų tikimybę. Vis dėlto realus sutaupytas laikas priklausys nuo konkrečių kelionės dienų ir valandų, ypač savaitgaliais, kai srautai link pajūrio tradiciškai būna didžiausi.

  • Lenkai šturmuoja „mažąjį Dubajų“ prie Baltijos: į „Gołębiewski“ rezervuoja kas 16 sekundžių

    Lenkijoje daug dėmesio sulaukė „Gołębiewski“ viešbutis Pobierove, kuris pirmuosius svečius planuoja priimti 2026 metais birželio 26 dieną. Kambarių rezervacijos startavo gegužės viduryje ir iškart parodė, kad susidomėjimas projektu yra išskirtinai didelis.

    Portalo propertynews.pl duomenimis, pirmoji rezervacija buvo užregistruota dar per pirmąją minutę nuo sistemos paleidimo. Per pirmąją parą fiksuota 2 119 rezervacijų, o didžiausio aktyvumo metu užklausos plaukė vidutiniškai kas 16 sekundžių.

    Rezervacijų bumas persikėlė ir į internetą: per 24 valandas viešbučio svetainę aplankė beveik ketvirtis milijono žmonių. Tai tipinis didelių turizmo projektų efektas, kai paklausa susitelkia į pirmąsias pardavimo valandas, o vėliau kainos ir pasiūla koreguojamos pagal realų srautą.

    Kas žinoma apie viešbutį?

    „Gołębiewski“ Pobierove, kaip skelbiama, ateityje turės 1 240 kambarių ir galės priimti apie 3 000 svečių. Pradžioje planuojama atverti daugiau nei 500 kambarių, o vidutinis kambario plotas siekia apie 60 kvadratinių metrų.

    Didelė dalis kambarių orientuoti į jūrą, o didžiausi komplekso apartamentai, nurodoma, gali siekti iki 300 kvadratinių metrų. Toks mastelis Lenkijos Baltijos pajūryje vertinamas kaip vienas ambicingiausių projektų pastaraisiais metais.

    Kainos kelia diskusijų

    Skelbiama, kad pradžioje nakvynė dviviečiame kambaryje kainavo nuo maždaug 375 eurų, tačiau vėliau pasiūlymai perkopė apie 470 eurų už naktį. Kainų dinamika rodo, kad didelė paklausa greitai „išsiurbė“ pigesnius kambarius, o likusios vietos rinkoje parduodamos brangiau.

    Socialiniuose tinkluose nuomonės išsiskiria: vieni džiaugiasi nauja traukos vieta ir infrastruktūra, kiti skaičiuoja, kad už panašią sumą galima rinktis atostogas šiltesnėse šalyse. Diskusijos ypač aštrios dėl to, kad Baltijos pajūryje oras ir sezonas trumpesni, todėl už tą pačią kainą vartotojai dažniau lygina su „viskas įskaičiuota“ kryptimis.

    Komplekse numatytos ne tik apgyvendinimo erdvės, bet ir vandens parko „Tropikana“ zona, baseinai, restoranai, SPA, wellness, vaikų pramogos bei konferencijų infrastruktūra. Būtent toks „viskas vienoje vietoje“ modelis leidžia viešbučiams siekti aukštesnių kainų, nes parduodamas ne vien kambarys, o visas laisvalaikio paketas.

    Projektas pastebėtas ir už Lenkijos ribų: vokiečių žiniasklaidoje jis apibūdinamas kaip „mažasis Dubajus“ prie Baltijos, akcentuojant investicijos mastą ir kainų keliamas diskusijas.

  • Parkavimo tvarka Mikolajkuose: turistams nemokamos 20 minučių, gyventojams – daugiau lengvatų

    Mikolajkuose patikslintos parkavimo taisyklės, atskiriant gyventojams taikomas lengvatas nuo turistams galiojančios tvarkos. Savivaldybė akcentuoja, kad Mikołajkų nuolatinio gyventojo kortelę turintys žmonės kai kuriose vietose gali statyti automobilius palankesnėmis sąlygomis.

    Kur nemokamai gali ir turistai?

    Vasaros sezonu parkavimo sąlygos priklauso nuo konkrečios aikštelės ir nuo to, ar vairuotojas turi gyventojo kortelę. Pavyzdžiui, aikštėje prie Kultūros centro „Kłobuk“ visi vairuotojai, įskaitant turistus, gali parkuotis nemokamai du kartus per dieną, kiekvieną kartą iki 20 minučių.

    Tokia trumpalaikio sustojimo tvarka dažniausiai taikoma tam, kad būtų lengviau išlaipinti keleivius, trumpai užsukti į įstaigą ar paimti prekes, neapkraunant miesto centro ilgalaikiu stovėjimu. Savivaldybės praktika rodo, kad būtent sezono metu trumpalaikės vietos turi didžiausią paklausą.

    Kokios lengvatos taikomos gyventojams?

    Gyventojams, turintiems nuolatinio gyventojo kortelę, numatytos papildomos galimybės. Skelbiama, kad jie gali įsigyti mėnesinį abonementą už maždaug 5 eurus, taip sumažinant parkavimo kaštus dažnai į centrą vykstantiems vietos gyventojams.

    Taip pat nurodoma, kad kai kuriose vietose gyventojai gali parkuotis pakartotinai, tačiau vieno sustojimo trukmė ribojama iki 40 minučių. Be to, aikštelė prie ZWiK Dybowskos gatvėje įvardijama kaip visiškai nemokama ir be laiko apribojimų.

    Kas keisis 2026 metais?

    Žiemos metu gyventojams numatyta galimybė parkuotis nemokamai, tačiau būtina transporto priemonės valstybinį numerį susieti su gyventojo kortele. Tokiu atveju patikra vykdoma automatiškai, o popierinių bilietų ar papildomų veiksmų vietoje nereikia.

    Taip pat skelbiama, kad nuo 2026 metų sausio 1 dienos planuojama įvesti parkavimo mokesčius tiek mokamose zonose, tiek savivaldybės valdomose aikštelėse. Gyventojai raginami susipažinti su savivaldybės dokumentu, kuriame detaliai aprašytos numatomos taisyklės ir jų taikymo apimtys.