CP v2

Category: Ekonomika

  • Pasaulio bankas perspėja: karas Artimuosiuose Rytuose gali kilstelėti kainas ir infliaciją

    Pasaulio bankas perspėja: karas Artimuosiuose Rytuose gali kilstelėti kainas ir infliaciją

    Poveikis per energiją ir maistą

    Pasaulio bankas įspėja, kad karo Artimuosiuose Rytuose pasekmės pasaulio ekonomikai gali sklisti bangomis: pirmiausia per energijos kainas, vėliau per maisto produktus, o galiausiai per infliaciją ir palūkanų normas. Pasak institucijos vertinimų, tokia grandinė labiausiai smogia mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams.

    Pagrindinis kanalas – energijos išteklių brangimas, kuris didina verslo sąnaudas ir galiausiai persiduoda vartotojams. Didesnė infliacija dažnai verčia centrinius bankus ilgiau išlaikyti aukštesnes palūkanų normas, todėl skolinimasis brangsta tiek valstybėms, tiek namų ūkiams.

    „Iš pradžių – aukštesnės energijos kainos, tada maistas, o pabaigoje – didesnė infliacija, kelianti palūkanas ir branginanti skolas“, – sakė Pasaulio banko vyriausiasis ekonomistas Indermitas Gillas.

    Trąšos ir žemės ūkis – dar viena grandis

    Pasaulio banko vertinimu, jei karo veiksmai regione stiprėtų, o tiekimo sutrikimai užsitęstų, žaliavų kainų spaudimas gali išlikti ilgiau nei tikėtasi. Bankas atkreipia dėmesį į trąšų rinką: prognozuojama, kad trąšų kainos šiemet gali ūgtelėti 31 proc., daugiausia dėl ryškaus karbamido brangimo.

    Karbamidas yra viena dažniausiai naudojamų azoto trąšų, o jo gamyboje svarbus vaidmuo tenka gamtinėms dujoms, todėl energetikos kainų šuoliai greitai persikelia į žemės ūkio sąnaudas. Didesnės trąšų kainos mažina ūkininkų pajamas ir didina riziką būsimam derliui, o tai ilgainiui palaiko maisto kainų augimą.

    Infliacija besivystančiose šalyse gali paspartėti

    Pasaulio bankas skaičiuoja, kad besivystančiose ekonomikose infliacija šiemet vidutiniškai gali siekti 5,1 proc., kai pernai buvo 4,7 proc. Įspėjama, jog užsitęsus konfliktui infliacija galėtų pakilti iki 5,8 proc., o kartu silpnėtų ir ekonomikos augimas.

    Institucijos vertinimu, besivystančios šalys šiemet galėtų augti 3,6 proc., nors iki konflikto buvo numatytas maždaug 4 proc. tempas. Toks sulėtėjimas ypač pavojingas valstybėms, kurios jau ir taip turi didelę skolų naštą, nes aukštesnės palūkanos reikšmingai padidina skolos aptarnavimo kainą.

    Rizika dėl naftos ir Ormuzo sąsiaurio

    Atskiroje analizės dalyje Pasaulio bankas akcentuoja naftos rinkos jautrumą, ypač jei konfliktas trikdytų laivybą per Ormuzo sąsiaurį. Šis maršrutas yra vienas svarbiausių pasaulyje, todėl bet kokie ribojimai ar atakos prieš energetikos infrastruktūrą gali sukelti staigų pasiūlos šoką.

    Bankas nurodo, kad naftos „Brent“ kaina metų viduryje buvo daugiau nei 50 proc. didesnė nei metų pradžioje. Baziniame scenarijuje tikimasi, kad krovinių srautai per Ormuzo sąsiaurį iki spalio palaipsniui grįžtų į iki karo buvusį lygį, tačiau rizikos kryptis, pasak banko, aiškiai išlieka į aukštesnių kainų pusę.

    Pasaulio bankas prognozuoja, kad vidutinė „Brent“ naftos kaina šiemet galėtų siekti apie 80 eurų už barelį, tačiau nepalankiu atveju ji gali priartėti ir prie maždaug 110 eurų. Toks scenarijus reikštų dar didesnį spaudimą transportui, pramonei ir maisto tiekimo grandinėms, todėl kainų augimas gali paliesti gerokai daugiau sričių nei tik degalines.

  • Lenkija nori tapti vartais JAV dujoms į regioną: prezidentas apie Trijų jūrų planus

    Lenkija nori tapti vartais JAV dujoms į regioną: prezidentas apie Trijų jūrų planus

    Trijų jūrų viršūnių susitikimo akcentai

    Lenkijos prezidentas, viešėdamas Kroatijoje vykusiame Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikime, pareiškė, kad šalis yra pasirengusi tapti svarbiausiu vartais JAV suskystintoms gamtinėms dujoms į Vidurio ir Rytų Europą. Pasak jo, tai būtų konkretus žingsnis stiprinant energetinę nepriklausomybę ir mažinant regiono pažeidžiamumą.

    Kartu su Kroatijos ministru pirmininku Andrejumi Plenkovičiumi ir Slovakijos prezidentu Peteriu Pellegrini jis pabrėžė, kad strateginė Trijų jūrų valstybių partnerė išlieka JAV. Energetika, anot Lenkijos lyderio, tampa viena svarbiausių sričių šalia saugumo ir infrastruktūros jungčių.

    Kas slypi už idėjos tapti vartais dujoms

    Praktikoje tokia ambicija remiasi jau veikiančia regiono infrastruktūra ir planuojamomis investicijomis. Lenkija pastarąjį dešimtmetį nuosekliai plėtė SGD importo pajėgumus Baltijos jūros pakrantėje, taip pat stiprino jungtis su kaimynėmis, kad dujos galėtų judėti ne tik į šalies vidų, bet ir į platesnį regioną.

    Po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą Europos dujų tiekimo žemėlapis sparčiai persitvarkė: didesnę dalį užėmė SGD importas, o JAV tapo viena pagrindinių tiekėjų. Šiame kontekste Lenkijos siekis „įtvirtinti vartų“ vaidmenį reiškia norą būti ne tik pirkėja, bet ir tranzito bei paskirstymo centru, kuris padėtų subalansuoti kainas ir tiekimo rizikas kaimyninėse šalyse.

    Infrastruktūros finansavimas ir regiono augimas

    Lenkijos prezidentas taip pat ragino pradėti diskusiją dėl finansavimo mechanizmų, siejamų su Trijų jūrų iniciatyvos plėtros banku. Jo teigimu, infrastruktūros projektams, kurie jungia šiaurę ir pietus, reikalingi aiškūs, ilgalaikiai finansiniai instrumentai.

    „Lenkija yra pasirengusi tapti vartais šiaurėje amerikietiškoms dujoms visam regionui ir stiprinti atsakingą energetinę nepriklausomybę“, – sakė Lenkijos prezidentas.

    Kroatijos ministras pirmininkas pažymėjo, kad šių metų susitikimas vyksta kitokiomis geopolitinėmis sąlygomis nei pirmieji iniciatyvos renginiai. Jo vertinimu, karas Ukrainoje ir įtampos Artimuosiuose Rytuose didina neapibrėžtumą, tačiau Trijų jūrų šalys vis tiek demonstruoja santykinai tvirtą ekonominį augimą ir mato prasmę stiprinti ryšius su JAV.

    Regiono šalims tai taip pat susiję su NATO rytinio sparno stiprinimu: energetikos saugumas, infrastruktūra ir ekonominis atsparumas vis dažniau vertinami kaip tos pačios saugumo architektūros dalys. Dėl to Trijų jūrų formatas išlieka ne tik politine platforma, bet ir praktinių projektų erdve, kur sprendžiama, kaip greičiau sujungti rinkas, uostus, dujotiekius ir elektros tinklus.

  • „Žabka“ pirmo ketvirčio rezultatai: pardavimai augo iki 1,7 mlrd. eurų, atidaryta 435 parduotuvės

    „Žabka“ pirmo ketvirčio rezultatai: pardavimai augo iki 1,7 mlrd. eurų, atidaryta 435 parduotuvės

    Augimas išliko dviženklis

    „Žabka“ grupė paskelbė 2026 metų pirmojo ketvirčio rezultatus: galutinio pirkėjo pardavimai augo 12 proc. per metus ir pasiekė apie 1,7 mlrd. eurų. Palyginamųjų pardavimų augimas (like for like) sudarė 3,2 proc.

    Bendrovė nurodė, kad pirmųjų metų mėnesių rezultatus slopino nepalankūs orai, mažinę pirkėjų srautus. Vėliau, gerėjant orams, pardavimų dinamika, pasak įmonės, spartėjo.

    Pelningumas gerėjo, nuostolis mažėjo

    Koreguota EBITDA per ketvirtį didėjo 13,1 proc. ir siekė apie 157 mln. eurų. Koreguotos EBITDA marža paaugo iki 9,1 proc. nuo 9,0 proc. prieš metus, o tai bendrovė sieja su masto efektu ir sąnaudų optimizavimu, įskaitant logistiką bei energijos vartojimą.

    „Žabka“ taip pat pranešė, kad koreguotas grynasis nuostolis sumažėjo iki maždaug 12 mln. eurų, kai prieš metus siekė apie 18 mln. eurų. Bendrovė tai aiškina geresniu veiklos rezultatu ir mažesnėmis finansavimo sąnaudomis.

    Plėtra Lenkijoje ir Rumunijoje

    Per 2026 metų pirmąjį ketvirtį „Žabka“ atidarė 435 naujas parduotuves Lenkijoje ir Rumunijoje. Kovo pabaigoje tinklas, bendrovės duomenimis, turėjo 12 750 parduotuvių, tai yra 11,3 proc. daugiau nei prieš metus.

    Įmonė pakartojo anksčiau skelbtus plėtros planus: 2026 metais siekia atidaryti daugiau nei 1 300 naujų parduotuvių, o iki 2028 metų pabaigos tinklą išplėsti iki maždaug 16 000 taškų. Investicijos pirmąjį ketvirtį mažėjo 8 proc. ir sudarė apie 70 mln. eurų, daugiausia nukreiptos į naujų parduotuvių atidarymą ir esamų modernizavimą.

    „Pirmojo ketvirčio rezultatai patvirtina mūsų verslo modelio atsparumą, o augantis mastas, kaštų disciplina ir investicijos į technologijas sudaro tvirtą pagrindą augimui“, – sakė „Žabka“ vadovas Tomasz Suchański.

    Nuo autonominių parduotuvių iki skaitmeninių paslaugų

    „Žabka“ veikia kaip convenience formato parduotuvių tinklas, didžiąja dalimi vystomas franšizės principu. Grupė taip pat plėtoja autonominių, be personalo veikiančių parduotuvių konceptą „Żabka Nano“.

    Be fizinio tinklo, grupė akcentuoja skaitmeninių paslaugų kryptį: į ją įtraukiami su maistu ir užsakymų valdymu susiję prekių ženklai, taip pat maisto prekių pristatymo ir e. prekybos sprendimai. 2024 metais grupė pradėjo veiklą Rumunijoje su prekės ženklu „Froo“, taip išplėsdama veiklą už Lenkijos ribų.

    „Žabka“ akcijos Varšuvos biržoje kotiruojamos nuo 2024 metų spalio 17 dienos, kai įvyko pirminis viešas akcijų siūlymas. Rinkos dalyviai šios bendrovės rezultatus dažnai vertina kaip indikatorių, kaip kinta kasdienio vartojimo paklausa ir pirkėjų srautai mažmeninės prekybos segmente.

  • Benzino kainos JAV vėl kyla iki rekordų: rinkėjų nuotaikos prastėja, spaudimas Trumpui auga

    Benzino kainos JAV vėl kyla iki rekordų: rinkėjų nuotaikos prastėja, spaudimas Trumpui auga

    Kiek dabar kainuoja benzinas

    Jungtinėse Valstijose vidutinė benzino kaina pasiekė apie 4,18 JAV dolerio už galoną, tai yra maždaug 1,01 euro už litrą. Tokį lygį amerikiečiai paskutinį kartą plačiau jautė 2022 metais, kai po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą energijos rinkose kilo chaosas.

    Kainų šuolis fiksuotas ir pastarosiomis dienomis: vieną dieną vidurkis ūgtelėjo apie 1,6 proc., o tai yra didžiausias paros procentinis pokytis per daugiau nei mėnesį. JAV vartotojams benzinas yra viena matomiausių infliacijos eilučių, todėl net nedideli svyravimai greitai tampa politiniu klausimu.

    Kodėl kainos šoka

    Pagrindinis veiksnys išlieka naftos kainų ir geopolitinės rizikos derinys: įtampa Artimuosiuose Rytuose ir rinkų baimė dėl tiekimo sutrikimų paprastai akimirksniu persikelia į degalinių švieslentes. Prie kainų prisideda ir sezoninis paklausos augimas, kai prasideda aktyvesnis kelionių laikotarpis.

    JAV degalų kainą paprastai formuoja keli sluoksniai: pasaulinė žaliavinės naftos kaina, perdirbimo pajėgumai, logistikos kaštai ir mokesčiai, kurie skiriasi tarp valstijų. Dėl to net ir esant panašiam šalies vidurkiui, reali kaina Kalifornijoje ar Niujorke gali smarkiai skirtis nuo pietinių ar vidurio valstijų.

    Politinis spaudimas Donaldui Trumpui

    Brangstantys degalai tampa nepalankiu fonu Donaldui Trumpui ir Respublikonų partijai, ypač artėjant rinkimų kovoms dėl Kongreso. Degalų kainos JAV rinkėjams yra paprastas ir kasdienis rodiklis, pagal kurį vertinama bendra ekonomikos kryptis, net jei Baltieji rūmai tiesiogiai jų nekontroliuoja.

    Gallup apklausos rodo, kad didelė visuomenės dalis jaučiasi finansiškai prasčiau: 55 proc. amerikiečių teigia, jog jų situacija blogėja, ir tai aukščiausias rodiklis per 25 metus. Palyginimui, 2025 ir 2024 metais taip manė atitinkamai 53 ir 47 proc. respondentų.

    Toks fonas didina spaudimą administracijai imtis veiksmų, net jei realios priemonės dažnai yra ribotos: galima kalbėti apie strateginių rezervų panaudojimą, diplomatinį spaudimą naftą išgaunančioms šalims ar vidaus reguliavimo sprendimus. Vis dėlto rinkos paprastai reaguoja į lūkesčius ir riziką, todėl politiniai pareiškimai ne visada greitai virsta pigesniu kuru.

  • PKP Cargo ir Pietų Korėjos partnerė tariasi dėl specialaus geležinkelio parko Lenkijos gynybos logistikai

    PKP Cargo ir Pietų Korėjos partnerė tariasi dėl specialaus geležinkelio parko Lenkijos gynybos logistikai

    Balandžio 27 dieną Varšuvoje PKP Cargo pasirašė ketinimų protokolą su Pietų Korėjos bendrove „Shung Shin Rolling Stock Technology“. Susitarimas numato bendradarbiavimo gaires projekte, susijusiame su specialios paskirties geležinkelio riedmenimis, skirtais gynybos logistikai Lenkijoje.

    PKP Cargo teigia turinti infrastruktūros, nekilnojamojo turto ir darbuotojų potencialą, kad galėtų prisidėti prie modernaus riedmenų parko kūrimo. Toks parkas būtų pritaikytas sunkiųjų karinių krovinių gabenimui, karių pervežimui ir platesniam gynybos logistikos užduočių palaikymui.

    Kur galėtų vykti gamyba?

    Pagal bendrovės komunikaciją, svarstoma galimybė vagonų surinkimą ar gamybą organizuoti Lenkijoje kartu su užsienio partneriu. Kaip potenciali projekto vieta minimas PKP Szczecin Port Centralny geležinkelio mazgas, turintis svarbią logistinę reikšmę krovinių srautams.

    Tokio tipo investicijos geležinkelių sektoriuje paprastai siejamos su augančiu poreikiu didinti strateginės logistikos atsparumą. Pastaraisiais metais Europoje vis daugiau dėmesio skiriama karinio mobilumo spragoms, įskaitant riedmenų ir infrastruktūros suderinamumą, pajėgumus bei greitesnį perdislokavimą.

    Ką į projektą atneštų korėjiečiai?

    „Shung Shin Rolling Stock Technology“ projekte turėtų prisidėti patirtimi ir technologinėmis žiniomis riedmenų gamyboje. Susitarime taip pat paliekama galimybė steigti Lenkijoje registruotą komercinę bendrovę, kuri būtų atsakinga už projekto įgyvendinimą.

    Šalys deklaruoja ketinančios bendradarbiauti ir ieškant finansavimo, įtraukiant įvairias finansų institucijas. Tarp minimų partnerių yra Lenkijos saugumo ir gynybos finansavimo priemonės, eksporto kreditų institucijos bei Korėjos eksporto ir importo bankas.

    Kada paaiškės konkretūs sprendimai?

    Pasirašytas dokumentas yra neįpareigojantis ir galioja 12 mėnesių. Per šį laikotarpį šalys ketina derėtis dėl konkrečių bendradarbiavimo sąlygų, apimties, atsakomybių ir galimo teisinio projekto modelio.

    Jeigu derybos baigtųsi sutartimis, projektas galėtų tapti vienu iš pavyzdžių, kaip civilinė logistika ir pramoniniai pajėgumai integruojami į gynybos poreikius. Vis dėlto galutinis projekto likimas priklausys nuo finansavimo, techninių reikalavimų ir politinių sprendimų dėl prioritetų gynybos logistikos grandinėje.

  • „Erste Bank Polska“ pradeda naują etapą: nuo gegužės keičia pasiūlymus ir rengia strategiją

    „Erste Bank Polska“ pradeda naują etapą: nuo gegužės keičia pasiūlymus ir rengia strategiją

    Lenkijoje veikiančio banko pavadinimo keitimas į „Erste Bank Polska“ oficialiai įregistruotas teismo registre, po to, kai sprendimą patvirtino finansų priežiūros institucija ir banko akcininkai. Bankas pranešė, kad prekės ženklo keitimo kaštai 2026 metais turėtų sumažinti rezultatą maždaug 58 000 000 eurų.

    Vadovybė teigia, kad tai ne vien kosmetinis pokytis: 2025 metais baigiasi treti ir paskutiniai ankstesnės strategijos metai, todėl pradėti naujos strategijos rengimo darbai. Numatoma, kad artimiausiu metu ji bus pristatyta viešai, o dalis pokyčių klientams startuos jau nuo gegužės.

    Kas keisis nuo gegužės?

    Bankas planuoja atnaujinti kasdienės bankininkystės pasiūlymus, įskaitant naujas taupymo sąskaitas ir reguliaraus investavimo funkcionalumą mobiliojoje programėlėje. Taip pat numatyta plėsti pensijų kaupimo ir draudimo produktų pasiūlą, kad klientai galėtų vienoje vietoje planuoti ilgalaikius finansinius tikslus.

    Dar viena kryptis yra kelių valiutų paslaugos: bankas skelbia, kad programėlėje pasiūlys nemokamas sąskaitas 21 valiuta. Kartu bus koreguojami sprendimai mažoms ir vidutinėms įmonėms bei turtingesnių klientų segmentui, kur paprastai svarbiausi yra investavimo, turto valdymo ir konsultavimo sprendimai.

    Ambicija: tapti pirmu pasirinkimu

    „Erste Bank Polska“ deklaruoja tikslą būti Lenkijoje banku, kurį klientai renkasi pirmiausia, o ne tik kaip alternatyvą konkrečiam produktui. Bankas pabrėžia finansinio raštingumo ir įpročių formavimo svarbą, nes aukštos palūkanų normos, infliacijos svyravimai ir geopolitinis neapibrėžtumas pastaraisiais metais išryškino rezervų bei ilgalaikio planavimo poreikį.

    „Pradedame rengti naują strategiją, kurią, žinoma, paskelbsime“, – sakė banko vadovas Michałas Gajewskis.

    Vadovybės vertinimu, augimo potencialas siejamas su turto valdymu ir pensijų sprendimais, kur reikalinga ne tik produktų pasiūla, bet ir nuoseklus klientų edukavimas. Bankas ketina vykdyti nacionalinę reklamos kampaniją įvairiuose kanaluose, kad naujas prekės ženklas būtų greitai atpažįstamas visoje šalyje.

    Dėmesys verslui ir plėtrai regione

    Bankas taip pat mato galimybę aktyviau dirbti su įmonėmis, kurios plečiasi Vidurio ir Rytų Europoje, ir žada padėti finansuojant augimą bei investicijas. Pasak banko atstovų, tai apimtų ir pagalbą ieškant įsigijimų taikinių bei jų finansavimą, nes regione veikia tūkstančiai Lenkijos kapitalo įmonių.

    „Norime investuoti į klientų edukaciją, kasdienių įpročių supratimą, baimių mažinimą ir turto kūrimą“, – sakė banko atstovas Lechas Gałkowskis.

    Rinkos kontekste tokia kryptis atitinka platesnę Europos bankų tendenciją: konkurencija dėl kasdienės bankininkystės klientų auga, o diferencijavimas vis dažniau persikelia į skaitmeninius sprendimus, investavimo paslaugas ir personalizuotą konsultavimą. Todėl artimiausi mėnesiai parodys, kaip greitai „Erste Bank Polska“ pavyks pavadinimo keitimą paversti apčiuopiamais pokyčiais klientų patirtyje.

  • Schwedto PCK rafinerija ieško naftos be Rusijos: ar tiekimas per Gdanską taps Berlyno ir Varšuvos išbandymu?

    Schwedto PCK rafinerija ieško naftos be Rusijos: ar tiekimas per Gdanską taps Berlyno ir Varšuvos išbandymu?

    Vokietijoje stiprėja spaudimas skubiai užtikrinti alternatyvias naftos tiekimo grandines PCK rafinerijai Švedte prie Oderio, kuri tradiciškai buvo susieta su tiekimu per „Družbos“ vamzdyną. Vokietijos žiniasklaida dėmesį kreipia į riziką, kad tranzitas gali būti ribojamas, todėl ieškoma maršrutų, kurie apeitų rusišką infrastruktūros ir politinių sprendimų įtaką.

    Pagrindinė aptariama kryptis – tiekimas per Lenkiją, pasitelkiant Gdansko uostą ir vadinamąjį Pamario naftotiekį, kuris pirmiausia naudojamas naftai transportuoti į Lenkijos perdirbimo ir logistikos mazgus. Teoriškai jis galėtų prisidėti ir prie tiekimo į Vokietijos pusę, tačiau praktikoje tai atsiremia į ribotą pralaidumą ir sudėtingą komercinį suderinimą.

    Kas stabdo tiekimą per Lenkiją?

    Viena opiausių kliūčių – PCK rafinerijos akcininkų ir kontrolės klausimas, kuris po Rusijos invazijos į Ukrainą tapo ne tik ekonominis, bet ir politinis. Vokietijos valdžia yra ėmusi Rosneft Vokietijoje valdomus aktyvus prižiūrėti patikėjimo teise, tačiau pati nuosavybės struktūra ir toliau kelia įtampą derybose su Varšuva.

    Vokietijos komentatoriai pabrėžia, kad net ir radus techninį sprendimą, politinis pasitikėjimas ir aiškus atsakymas, kas realiai valdys strateginę infrastruktūrą, gali lemti galutinį sprendimą. Dėl to derybos tarp Berlyno ir Varšuvos vertinamos kaip sudėtingos, nes apima tiek energetinį saugumą, tiek regiono tiekimo stabilumą.

    Orlen ir galimas akcininkų persidėliojimas

    Dar 2022 metais, kai Vokietija perėmė Rosneft Vokietijoje dalies kontrolę patikėjimo teise, Lenkijos „Orlen“ viešai rodė susidomėjimą įsigyti PCK akcijų. Taip pat buvo signalų, kad rinkoje galėjo vykti kontaktai ir dėl kitų akcininkų paketų, įskaitant „Shell“ turėtą dalį, kuri anksčiau buvo siejama su ketinimais ją parduoti.

    PCK rafinerija yra svarbi rytų Vokietijai, nes aprūpina degalais Berlyno ir Brandenburgo regioną, o dalis produkcijos patenka ir į kaimynines rinkas. Dėl to bet koks ilgalaikis žaliavos trūkumas reikštų ne vien įmonės veiklos ribojimą, bet ir platesnį poveikį regiono degalų tiekimo balansui.

    Kodėl ši tema aktuali dabar?

    Europos energetikos politikoje po 2022 metų išryškėjo tendencija kuo labiau mažinti priklausomybę nuo rusiškų žaliavų ir tranzito maršrutų, o naftos logistika tapo ne mažiau jautri nei dujų. Švedto atvejis išsiskiria tuo, kad sprendimas reikalauja ne tik rinkos alternatyvų, bet ir aiškaus tarpvyriausybinio susitarimo dėl infrastruktūros panaudojimo.

    Lenkijos PERN valdomas Pamario naftotiekis dažnai minimas kaip vienas svarbiausių regiono instrumentų, galintis padėti diversifikuoti tiekimą, tačiau jo pajėgumai nėra begaliniai. Todėl derybose greta politinių klausimų neišvengiamai iškils ir praktiniai: kaip paskirstyti srautus, kas finansuos didinimą ir kokiomis sąlygomis bus užtikrinta ilgalaikė tiekimo sutartinė drausmė.

  • CBOS apklausa: rekordinė dalis lenkų savo finansus vertina gerai, bet nerimas dėl ateities išlieka

    CBOS apklausa: rekordinė dalis lenkų savo finansus vertina gerai, bet nerimas dėl ateities išlieka

    Naujausia CBOS apklausa rodo, kad Lenkijoje užfiksuotas rekordinis gyventojų skaičius, teigiamai vertinančių savo namų ūkių finansinę padėtį. Tyrime 39 proc. respondentų nurodė, jog jiems gyventi sekasi gerai, o dalis, sakanti, kad pajamų pakanka daugeliui poreikių be ypatingo taupymo, pasiekė istoriškai aukščiausią lygį.

    CBOS duomenimis, 32 proc. apklaustųjų tvirtino, kad pinigų užtenka daugeliui išlaidų be specialaus taupymo, o 7 proc. teigė gyvenantys labai gerai ir galintys sau leisti tam tikrą prabangą. Tokia struktūra leidžia daryti išvadą, kad po pandemijos ir aukštos infliacijos laikotarpio daliai visuomenės finansinis komfortas akivaizdžiai sustiprėjo.

    Kas vis dar jaučia spaudimą?

    Vis dėlto didžiausia grupė išlieka tie, kurie savo situaciją apibūdina kaip vidutinę. 49 proc. respondentų nurodė, kad kasdienėms reikmėms lėšų pakanka, tačiau didesniems pirkiniams tenka taupyti, todėl bendra gerėjimo tendencija ne visiems reiškia vienodą finansinę laisvę.

    Dar 11 proc. apklaustųjų sakė gyvenantys kukliai ir priversti labai taupiai tvarkyti kasdienį biudžetą, o 1 proc. nurodė, kad pinigų trūksta net baziniams poreikiams. Šie rodikliai pabrėžia, kad pajamų ir išlaidų įtampa visuomenėje išlieka, nors bendras fonas gerėja.

    Ramybė dėl rytojaus auga, bet ne visiems

    Apklausa rodo ir atsargų optimizmą vertinant ateitį. 34 proc. respondentų teigė visiškai ramūs dėl savo finansinės ateities, tai daugiau nei prieš metus, kai tokią poziciją deklaravo 30 proc. apklaustųjų.

    Tuo pat metu 23 proc. prisipažino jaučiantys baimę dėl skurdo, o 40 proc. sakė tiesiogiai skurdo nebijantys, tačiau realiai įsivertina, kad materialinė padėtis gali pablogėti. Šis derinys atskleidžia, kad geresni dabarties vertinimai dar nereiškia visiško pasitikėjimo ilgesniu laikotarpiu.

    Kam sekasi geriausiai?

    CBOS akcentuoja, kad geriausiai savo materialinę padėtį vertina jauni žmonės, didmiesčių gyventojai ir turintys aukštesnį išsilavinimą. Daugiau pozityvių vertinimų fiksuota ir tarp 3–4 asmenų namų ūkių, studentų bei vadovų ir specialistų.

    Prastesnės nuotaikos būdingesnės vyresniems gyventojams, ypač pensininkams, taip pat vieno asmens namų ūkiams, kai juos sudaro vyresni nei 55 metų žmonės. Tyrimo kontekste tai rodo ryškėjančią finansinio saugumo takoskyrą pagal amžių, namų ūkio dydį ir socialinę padėtį.

    Apklausa atlikta 2026 metų kovo 5–15 dienomis, taikant mišrią metodiką, o imtį sudarė 1 012 suaugusių Lenkijos gyventojų. CBOS nurodo, kad subjektyvūs finansinės padėties vertinimai nuo 2024 metų gerėja ir šių metų rezultatai pranoksta tiek priešpandeminį lygį, tiek pernai fiksuotą rekordą.

  • Vokietija riboja degalų kainų kėlimą, bet jos vis tiek kyla: netikėtas kontrolės poveikis

    Vokietija riboja degalų kainų kėlimą, bet jos vis tiek kyla: netikėtas kontrolės poveikis

    Vokietijoje degalų kainos pastarosiomis dienomis kilo šešias dienas iš eilės, nors valdžia dar kovą įvedė taisyklę, turėjusią pristabdyti staigius šuolius. Priemonė, skirta apsaugoti vairuotojus, pagal ekonomistų vertinimus kai kuriais atvejais suveikė priešingai.

    Kovo mėnesį nustatyta, kad degalinių operatoriai kainas didinti gali tik vieną kartą per dieną, vidurdienį. Kainas mažinti leidžiama bet kuriuo metu, todėl iš pirmo žvilgsnio sistema turėjo skatinti greitesnes nuolaidas ir aiškesnį kainų palyginimą.

    Kodėl kainos šoko vidurdienį?

    Vokietijos ekonomistai, analizavę didelės apimties degalinių kainų duomenis ir lyginę didmenines bei mažmenines kainas, teigia, kad toks „vieno pakėlimo“ langas sukūrė nuspėjamą momentą kainoms pakilti. Dėl to vairuotojai turi mažiau progų dienos eigoje „pagauti“ santykinai pigesnį laiką, o kainų pikas dažniau susiformuoja tuo pačiu metu.

    Tyrėjų skaičiavimais, po pokyčių pardavėjų maržos padidėjo maždaug 0,05–0,06 euro už litrą. Labiausiai, kaip nurodoma vertinimuose, galėjo išlošti mažesnės, nepriklausomos degalinės, kurioms prognozuojamas kainų nustatymo ritmas suteikė daugiau erdvės maržai.

    Ekonomistų teigimu, reforma pagerino kainų skaidrumą, nes kainų pokyčiai tapo lengviau numatomi ir matomi. Tačiau kartu tai reiškė ir aiškesnį, sistemingą brangimą vidurdienio valandomis, o mažesnių kainų „langai“ dienos eigoje, jų vertinimu, susiaurėjo.

    Ką sako valdžia?

    Vokietijos ekonomikos ministerijos atstovai, komentuodami tyrimų išvadas, pabrėžia, kad tokie skaičiavimai gali neatskleisti viso vaizdo, nes neįvertina realių pardavimų skirtingu paros metu. Kitaip tariant, vien kainų stebėjimas dar nereiškia, kad galima tiksliai pasakyti, už kokią kainą daugiausia degalų iš tiesų nupirkta.

    Vis dėlto bendras fonas vartotojams išlieka nepalankus: kainų kilimas siejamas ir su naftos rinkos svyravimais, kai geopolitinės įtampos didina žaliavos brangimo riziką. Tokiais laikotarpiais net ir gerai sumodeliuotos reguliavimo priemonės gali duoti ribotą efektą arba sukurti šalutines paskatas rinkos dalyviams.

    Laikina mokestinė lengvata

    Siekiant amortizuoti kainų augimą, nuo gegužės 1 dienos iki birželio pabaigos Vokietijoje numatyta laikina mokestinė lengvata degalams. Skaičiuojama, kad ji turėtų sumažinti kainą maždaug 0,17 euro už litrą, o priemonės kaina valstybės biudžetui vertinama apie 1,6 mlrd. eurų.

    Rinkoje tikimasi, kad tokios lengvatos poveikis vairuotojams priklausys nuo to, kiek sumažintą mokestinę naštą degalinių tinklai realiai „perleis“ galutinei kainai. Praktikoje dalis naudos gali būti sugeriama maržų pokyčiais, ypač jei išlieka didelis didmeninių kainų nepastovumas.

    Vartotojams situacija siunčia aiškią žinutę: net ir reguliuojant kainų keitimo dažnį, kainodaros dinamika gali persigrupuoti, o pirkėjų įpročiai tampa dar svarbesni. Jei kainų kritimai dažniau pasirodo vakare ar ryte, vairuotojai, planuojantys pildymą ne piko metu, gali išlošti daugiau nei tie, kurie degalus perka vidurdienį.

  • OpenAI atlaisvina ryšius su „Microsoft“: ką tai reiškia „ChatGPT“ plėtrai ir debesų rinkai

    OpenAI atlaisvina ryšius su „Microsoft“: ką tai reiškia „ChatGPT“ plėtrai ir debesų rinkai

    OpenAI ir „Microsoft“ santykiai, ilgą laiką laikyti vienu svarbiausių dirbtinio intelekto rinkos aljansų, pamažu keičiasi. „Microsoft“ išlieka pagrindiniu OpenAI debesų partneriu, tačiau išskirtinumo sąlygos silpnėja, o tai atveria kelią OpenAI produktus siūlyti ir kitose platformose.

    Tokį poslinkį fiksuoja tarptautinė verslo žiniasklaida, pabrėždama, kad iki šiol „Microsoft“ turėjo itin stiprią poziciją prieigos prie OpenAI technologijų grandinėje. Praktikoje tai leido „Microsoft“ greitai integruoti dirbtinį intelektą į svarbiausius produktus ir tapti vienu ryškiausių žaidėjų DI varžybose.

    Kas keičiasi partnerystėje?

    Pastaraisiais mėnesiais OpenAI vis aiškiau signalizuoja norą turėti daugiau veiksmų laisvės. Įmonė ieško platesnių komercinių kelių, o debesų infrastruktūros pasirinkimas čia yra vienas jautriausių klausimų, nes būtent jis lemia kainą, pajėgumus ir greitį, kuriuo galima paleisti naujus modelius.

    Žiniasklaidoje minėta ir tai, kad „Microsoft“ viduje toks „atsirišimas“ gali būti vertinamas dvejopai: viena vertus, mažėja kontrolė, kita vertus, atsiranda aiškesnės ribos, kas už ką atsakingas. Didelių DI projektų mastas reiškia milžiniškas investicijas į duomenų centrus, lustus ir energiją, todėl partnerių finansiniai interesai ne visada sutampa.

    Kodėl tai gali būti naudinga „Microsoft“?

    Analitikų vertinimu, mažesnis įsipareigojimas išskirtinai aptarnauti OpenAI poreikius „Microsoft“ gali suteikti daugiau lankstumo planuojant kapitalo išlaidas. Tai reiškia, kad dalį resursų galima nukreipti į nuosavus produktus, įskaitant „Copilot“ ekosistemą ir kitus debesijos sprendimus.

    Ne mažiau svarbus ir reguliacinis fonas. Didžiosios technologijų bendrovės Jungtinėse Valstijose, Europos Sąjungoje ir Jungtinėje Karalystėje vis dažniau susiduria su konkurencijos priežiūros institucijų dėmesiu, o glaudūs išskirtiniai ryšiai su sparčiai augančiais DI kūrėjais gali kelti papildomų klausimų.

    Ką tai reiškia rinkai ir vartotojams?

    Jei OpenAI turės daugiau laisvės rinktis infrastruktūrą ir platinimo kanalus, DI paslaugų konkurencija gali dar labiau suintensyvėti. Tai paprastai reiškia du dalykus: daugiau alternatyvų verslui, kuris perka DI sprendimus, ir stipresnį spaudimą kainodarai bei paslaugų kokybei.

    Vartotojams pokyčiai greičiausiai labiausiai pasijaus netiesiogiai, per paslaugų stabilumą, naujų funkcijų diegimo tempą ir skirtingų integracijų gausą. Tuo pat metu „Microsoft“ ir OpenAI išlieka susaistyti bendrais interesais, todėl labiausiai tikėtinas scenarijus yra ne staigus išsiskyrimas, o aiškiau apibrėžta, lankstesnė partnerystė.