Category: Ekonomika

Pasaulio elektros paklausa 2025 metais augo itin sparčiai ir, įvairių analitikų vertinimu, per metus padidėjo apie 800 teravatvalandžių. Toks šuolis prilygsta maždaug 4,8 karto didesniam elektros suvartojimui, nei per metus sunaudoja Lenkija.

Šis augimas buvo daugiau nei du kartus spartesnis nei bendras energijos paklausos didėjimas: elektra augo apie 3 proc. per metus, kai visa energija – apie 1,3 proc. per metus. Dėl to energetikos transformacijos tempas vis dažniau vertinamas ne tik pagal naujų elektrinių statybą, bet ir pagal tinklų plėtrą bei sistemos lankstumą.

Didžiausias augimas – besivystančiose rinkose

Didžioji dalis, apie 80 proc., pasaulinio elektros paklausos prieaugio teko besivystančioms ekonomikoms ir šalims, kurios dar plečia prieigą prie energijos. Čia svarbiausi veiksniai yra spartėjanti industrializacija, miestų augimas ir didesnis elektros prieinamumas gyventojams.

Kinija išsiskiria kaip pagrindinis augimo variklis: jai priskiriama apie 58 proc. pasaulinio elektros vartojimo prieaugio. Tai reiškia, kad Kinijos pramonės, paslaugų ir namų ūkių elektrifikacijos tempas toliau formuoja globalius energijos balansus.

Duomenų centrai keičia JAV elektros balansą

Išsivysčiusiose ekonomikose svarbų vaidmenį vaidina elektrifikacija: daugiau elektros reikia pastatų šildymui ir vėsinimui, transportui, pramonei, taip pat sparčiai plintant elektromobiliams. Kartu dalį augimo „suvalgo“ energijos vartojimo efektyvumo didėjimas, tačiau bendros kreivės tai nebesustabdo.

JAV ryškiausias naujas veiksnys yra duomenų centrai: jų elektros poreikis 2025 metais, vertinant metinį pokytį, išaugo apie 17 proc. ir pasiekė maždaug 485 teravatvalandes. Tarptautinės energetikos agentūros prognozėse pažymima, kad iki 2030 metų duomenų centrų poreikis gali beveik padvigubėti iki maždaug 945 teravatvalandžių, o jų dalis pasauliniame elektros suvartojime gali padidėti nuo 1,5 proc. iki 3 proc.

Didėjanti duomenų centrų koncentracija konkrečiuose regionuose kelia iššūkių vietos elektros tinklams, ypač dėl stabilaus ir didelio bazinio vartojimo. Vis dažniau akcentuojama, kad lankstesnis jų darbo režimas, energijos kaupimas ir tinklų pralaidumo didinimas gali sumažinti poreikį skubiai statyti naujas pikinės galios elektrines.

Ekspertai pažymi, kad vien atsinaujinančios generacijos plėtra ne visada automatiškai išsprendžia paklausos augimo problemą. Kai elektros vartojimas kyla greičiau nei pajėgumai, kritiškai svarbūs tampa tinklų projektai, balansavimo technologijos, kaupikliai ir paklausos valdymas, ypač ten, kur koncentruojasi pramonė ir duomenų centrai.

Šaltiniai:
https://www.iea.org/reports/electricity-2024
https://www.iea.org/reports/electricity-2025
https://www.iea.org/reports/world-energy-outlook-2024

Vokietijos ekonomikoje daugėja nerimo ženklų: verslo lūkesčiai prastėja, o energijos kainų šokai vėl tampa viena svarbiausių rizikų. Po COVID-19 pandemijos ir rusiškų dujų tiekimo sumažėjimo šalis dar negrįžo į stabilų augimą, o geopolitinės įtampos Artimuosiuose Rytuose didina neapibrėžtumą tiek pramonei, tiek paslaugų sektoriui.

Naujausias ifo instituto Ifo verslo klimato indeksas, sudaromas apklausus apie 9 000 įmonių, sumenko 1,9 punkto iki 84,4 punkto. Tai žemiausias lygis nuo 2020 metų gegužės, o tai rodo, kad bendrovės atsargiau vertina tiek dabartinę padėtį, tiek artimiausių mėnesių perspektyvas.

ifo instituto vadovas Clemensas Fuestas situaciją sieja su išaugusiomis rizikomis energetikoje ir bendra geopolitine įtampa. Energetikos kaštai Vokietijai yra ypač jautrūs, nes pramonė išlieka viena svarbiausių ekonomikos varomųjų jėgų, o jos konkurencingumą tiesiogiai veikia elektra, dujos ir transporto sąnaudos.

Energetikos šokas ir recesijos rizika

Finansų rinkos ir ekonomistai perspėja, kad bet koks ilgiau trunkantis tiekimo sutrikimas pasaulinėse naftos ir dujų grandinėse gali greitai persiduoti į kainas Europoje. Ypatingas dėmesys sutelktas į Ormuzo sąsiaurį, per kurį eina reikšminga pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų srautų dalis.

„Kiekviena papildoma diena be naftos tiekimo per Ormuzo sąsiaurį didina recesijos riziką“, – sakė „Commerzbank“ vyriausiasis ekonomistas Jörgas Krämeris.

Net ir įtampai slopstant, ekonomistai prognozuoja, kad grįžimas į įprastą tiekimo ir kainų režimą gali užtrukti. Jei energijos kainos išliktų aukštos arba toliau kiltų, Vokietijos ekonomika, jų vertinimu, būtų stumiama į stagnaciją, o kai kuriuose sektoriuose didėtų gamybos mažinimo ir investicijų atidėjimo tikimybė.

Silpnesnės prognozės ir mišrūs rodikliai

Silpnėjant ekonomikos impulsui, Vokietijos valdžia taip pat atsargiau vertina metų perspektyvą. Skelbiama, kad augimo prognozė sumažinta nuo 1,0 proc. iki 0,5 proc., o tai atspindi lėtėjantį atsigavimą ir didesnį išorinių sukrėtimų poveikį atvirai ekonomikai.

Tuo pat metu infliacija rodo atsinaujinusį spaudimą: kovą ji siekė 2,7 proc., kai vasarį buvo 1,9 proc. Nors toks lygis nėra istorinis pikas, spartesnis kainų augimas mažina vartotojų perkamąją galią ir apsunkina įmonių kaštų planavimą, ypač jei energija ir logistika brangtų dar kartą.

Papildomų signalų suteikia ir apklausomis grįsti aktyvumo rodikliai. S&P Global skelbiamas PMI rodo nevienodą vaizdą: pramonėje augimas trapus, o paslaugų sektoriuje fiksuojamas ryškesnis silpnėjimas. Toks disbalansas dažnai reiškia, kad bendra ekonomika tampa jautresnė neigiamiems netikėtumams, net jei atskiros sritys trumpam pagerėja.

Vokietija, kaip didžiausia euro zonos ekonomika ir svarbiausia Lietuvos bei regiono prekybos partnerė, išlieka reikšmingas indikatorius visai Europai. Jei rizikos energijos rinkose materializuotųsi, poveikis gali greitai persimesti į gamybos užsakymus, eksportą ir investicijų planus, o tai aktualu ir įmonėms, dirbančioms su Vokietijos tiekimo grandinėmis.

Šaltiniai:
https://www.ifo.de/en/survey/ifo-business-climate-index
https://www.commerzbank.de/en/hauptnavigation/research/market-research.html
https://www.s-pglobal.com/marketintelligence/en/solutions/pmi
https://www.destatis.de/EN/Themes/Economy/Prices/Consumer-Price-Index/_node.html

Graikijos valdžia išplėtė vadinamųjų neliečiamų paplūdimių sąrašą ir į jį įtraukė dar 13 vietų. Po šio sprendimo tokių pakrančių teritorijų skaičius šalyje išaugo iki 251, o jose taikomi griežti apribojimai dėl komercinės veiklos ir poilsio įrangos.

Sprendimas priimtas siekiant sustiprinti pakrančių apsaugą ten, kur teritorijos pasižymi išskirtine estetika, geomorfologine sandara arba ekologine verte. Graikijos institucijos pabrėžia, kad tikslas yra išsaugoti natūralias buveines ir rūšis, kurios gyvena ar peri šiuose pajūrio ruožuose.

Ką reiškia neliečiamas paplūdimys?

Į saugomų teritorijų režimą daugiausia patenka pakrantės, esančios Natura 2000 tinklo zonose. Tokiose vietose draudžiama išduoti koncesijas komerciniam ar bendram naudojimui, taip pat ribojami veiksmai, galintys pakeisti natūralų krantų reljefą ar pakenkti ekologiniam vientisumui.

Praktiškai tai reiškia, kad dalyje paplūdimių nebegalima įrengti mokamų gultų zonų, statyti skėčių, stalų ar kėdžių, taip pat organizuoti veiklos, susijusios su nuoma ar prekyba. Kai kuriose vietose ribojamas ir triukšmas, pavyzdžiui, garsus muzikos klausymasis, jei tai trukdo saugomoms buveinėms.

Apribojimai palies ir Kretą

Tarp vietovių, kurios minimos kaip patenkančios į griežčiau saugomų pakrančių sąrašą, nurodomi ir Kretos pakrantės ruožai. Pranešama, kad saugomi arealai siejami su keliais regionais, įskaitant Chanijos, Retimno, Herakliono ir Lasitio teritorijas.

Turizmo verslui tai reiškia mažesnes galimybes plėsti infrastruktūrą pačiuose paplūdimiuose, o keliautojams gali tekti persiorientuoti į mažiau komercializuotą poilsį. Kartu tokie sprendimai dera su platesne Viduržemio jūros regiono tendencija griežtinti pakrančių naudojimą, nes dėl intensyvaus turizmo ir klimato kaitos spaudimo pakrantės tampa vis jautresnės.

Graikija pastaraisiais metais dažniau akcentuoja viešą priėjimą prie pajūrio ir aplinkosaugą, ypač ten, kur pakrantės ekosistemos svarbios biologinei įvairovei. Atnaujintas neliečiamų paplūdimių sąrašas rodo siekį aiškiau atskirti zonas, kuriose prioritetas teikiamas gamtos apsaugai, o ne komerciniam pajūrio naudojimui.

Šaltiniai:
https://www.in.gr/
https://www.neakriti.gr/

Iš Lenkijos nacionalinio ekonomikos gaivinimo plano (KPO) lėšų Kujavijos-Pamario vaivadijoje kibernetiniam saugumui numatyta apie 7,6 mln. eurų. Finansavimą turėtų gauti 42 subjektai, atsakingi už komunalines paslaugas ir kritinę infrastruktūrą, įskaitant vandentiekio ir nuotekų sistemas.

Skaitmeninimo ministerijos pranešime nurodoma, kad balandžio 24 dieną pasirašyta 12 sutarčių, kurių bendra vertė siekia apie 2,2 mln. eurų. Lėšos skirtos gerinti pasirengimą kibernetinėms atakoms, greitinti reagavimą į incidentus ir užtikrinti paslaugų tęstinumą gyventojams.

Didžiausios išmokos miestams

Pagal pasirašytas sutartis didžiausia suma numatyta Bydgoščiaus projektui – apie 293 tūkst. eurų. Kiek mažiau skirta Šubinui ir Łabiszynui – po maždaug 261 tūkst. eurų, o Tucholai – apie 240 tūkst. eurų.

Finansavimą taip pat gavo Barcinas ir Pakość – po maždaug 230 tūkst. eurų. Mažesnės, bet reikšmingos sumos numatytos Dobrcz, Gostycyn, Pruszcz, Mogilno, Sępólno Krajeńskie ir Janikowo projektams – nuo maždaug 73 tūkst. iki 161 tūkst. eurų.

Kodėl vandentiekis tapo taikiniu?

Vandentiekio ir nuotekų infrastruktūra vis dažniau laikoma pažeidžiama dėl didėjančios priklausomybės nuo skaitmeninių valdymo sistemų. Šalia įprastų IT sistemų čia naudojamos ir OT aplinkos technologijos, kurios valdo fizinius procesus, todėl incidentai gali turėti tiesioginį poveikį paslaugų teikimui.

„Kibernetinis saugumas seniai nebėra vien IT sistemų sritis. Šiandien jis apima ir prieigą prie vandens, kuri yra visuomenės funkcionavimo pagrindas, todėl vandentiekio ir kanalizacijos infrastruktūros apsaugą laikome vienu iš valstybės saugumo ramsčių“, – sakė Lenkijos vicepremjeras ir skaitmeninimo ministras Krzysztofas Gawkowskis.

Programa „Cyberbezpieczne Wodociągi“

Programa „Cyberbezpieczne Wodociągi“ skirta savivaldybėms ir vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo įmonėms visoje Lenkijoje. Skelbiama, kad bendra programos vertė viršija 142 mln. eurų, o ankstesnės sutartys jau buvo pasirašytos Mazovijos vaivadijoje.

Pagal programos aprašymą, investicijos apima IT infrastruktūros modernizavimą, OT aplinkos saugumo stiprinimą, informacijos saugumo valdymo procesų sutvarkymą, stebėsenos bei incidentų valdymo sistemų diegimą ir darbuotojų bei vadovų mokymus.

„Investicijos į kibernetinį saugumą vietos lygmeniu tiesiogiai reiškia viešųjų paslaugų stabilumą ir gyventojų saugumą. Programa vandens tiekėjams suteikia priemonių ne tik reaguoti į incidentus, bet pirmiausia jų išvengti“, – pabrėžė Lenkijos skaitmeninimo viceministras Pawełas Olszewskis.

Tokio pobūdžio finansavimas rodo platesnę tendenciją Europoje: kritinės infrastruktūros sektoriai, įskaitant vandenį, energetiką ir transportą, vis labiau pereina prie rizikų valdymo, kuris apima ne tik fizinę, bet ir skaitmeninę apsaugą. Tai ypač aktualu, kai atakų taikiniais tampa būtent paslaugos, nuo kurių kasdieniai procesai priklauso labiausiai.

Šaltiniai:
https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/recovery-plan-europe_en
https://www.nask.pl/pl/aktualnosci/4964,Ataki-na-infrastrukture-krytyczna-i-systemy-OT-co-warto-wiedziec.html

Europos Komisija Lenkijai perdavė galutinį SAFE paskolos sutarties tekstą, o šalies valdžia skelbia, kad pasirašymas yra kelių artimiausių dienų klausimas. Tai užbaigia kelias savaites trukusias derybas, per kurias valstybės narės pateikė daugiau kaip 200 pataisų, įskaitant kelias dešimtis iš Lenkijos.

Lenkijos vyriausybės įgaliotinė SAFE programai Magdalena Sobkowiak-Czarnecka teigė, kad sutartį Lenkijos vardu pasirašys vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas bei finansų ministras Andrzejus Domańskis. Europos Komisijos pusėje pasirašyti turėtų už biudžetą atsakingas komisaras Piotras Serafinas ir už gynybą atsakingas komisaras Andrius Kubilius.

Kiek lėšų Lenkija tikisi gauti?

Pagal SAFE taisykles po sutarties pasirašymo numatoma 15 proc. avansinė išmoka, kuri, pasak Lenkijos atstovų, turėtų pasiekti sąskaitą per kelias valandas. Lenkijos atveju kalbama apie 20 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 4,7 mlrd. eurų.

Vėlesnės išmokos būtų siejamos su įgyvendintais projektais: Lenkija du kartus per metus, balandį ir spalį, teiktų ataskaitas, pagal kurias būtų mokamos kitos finansavimo dalys. Tokia schema turėtų užtikrinti, kad lėšos būtų nukreiptos konkretiems gynybos pajėgumų stiprinimo pirkimams ir investicijoms.

Kodėl svarbi gegužės pabaiga?

Lenkijos pusė pabrėžia, kad iki gegužės 30 dienos valstybės narės dar gali savarankiškai užsakinėti gynybos įrangą pagal SAFE mechanizmą. Po šios datos daugeliui pirkimų reikėtų ieškoti partnerių kitose šalyse, kad būtų atitikti bendrų įsigijimų reikalavimai.

„Produktų sąraše, kurį pateikėme Briuseliui, maždaug trys ketvirtadaliai užsakymų yra pavieniai, todėl gegužės 30 diena mums yra esminė“, – sakė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka.

Pasak jos, šiuo metu nėra požymių, kad Lenkija nespėtų iki termino, nes darbai vyksta tiek su Ginkluotės agentūra, tiek su potencialiais rangovais. Tikimasi, kad po pasirašymo bus galima greitai pereiti prie jau sudarytų sutarčių keitimo ir naujų užsakymų kontraktavimo.

Diskusija dėl deficito

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas po neformalaus ES susitikimo nurodė aptaręs SAFE ir kitus klausimus su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen. Vienas pagrindinių Varšuvos siekių – kad SAFE paskola neblogintų Lenkijos viešųjų finansų deficito rodiklių.

„Mums svarbu, kad ši paskola nedarytų įtakos viešųjų finansų deficitui Lenkijoje“, – sakė Donaldas Tuskas.

SAFE yra ES gynybos pramonės stiprinimo priemonė, numatanti iki 150 mlrd. eurų paramą, daugiausia lengvatinių paskolų forma, skirtą pirmiausia Europoje gaminamai gynybos įrangai ir susijusioms investicijoms. Pagal viešai skelbtą informaciją Europos Komisija Lenkijai yra numačiusi iki 43,7 mlrd. eurų SAFE lėšų, kurios turėtų finansuoti Lenkijos plane įvardytus gynybos projektus.

Artimiausiomis dienomis paaiškės tiek tiksli pasirašymo data, tiek praktinis lėšų pervedimo grafikas. Varšuvai tai svarbus testas, kaip greitai SAFE mechanizmas gali virsti realiais užsakymais ir investicijomis, ypač kai dalį pirkimų planuojama vykdyti Lenkijos gynybos pramonėje.

Šaltiniai:
https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=CELEX:32024R1143
https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/ip_24_1536

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas po neformalaus Europos Sąjungos viršūnių susitikimo Nikosijoje pareiškė, kad Varšuva nenori prarasti nė vieno euro iš KPO, ypač dotacijų dalies. Pasak jo, paskolos nėra tokios jautrios, tačiau dotacijas Lenkija siekia panaudoti „100 proc.“.

Premjeras teigė, kad derybos su Europos Komisija dėl likusių KPO elementų artėja prie finišo. Jo vertinimu, Komisija supranta specifines Lenkijos problemas, susijusias su teisėkūros procesais ir kai kurių reformų priėmimu.

Veto ir „kelrodžiai“ derybose

D. Tuskas atkreipė dėmesį, kad dalį KPO numatytų „kelrodžių“ įgyvendinti sunkiau dėl prezidento veto, kuris gali stabdyti reikalingus įstatymų pakeitimus. Ši tema, pasak premjero, yra viena iš aplinkybių, kurias Lenkija pateikia Europos Komisijai vertindama įgyvendinimo tempą.

„Nenorime iššvaistyti nė vieno pinigo, pirmiausia to, kas yra dotacija. Jei tai paskola, tai pusė bėdos, bet viską, kas yra dotacija, norėtume panaudoti 100 proc.“, – sakė Donaldas Tuskas.

Kiek Lenkija jau įgyvendino?

Europos Komisija balandžio 23 dieną pranešė, kad Lenkija šiuo metu įgyvendino 61 proc. KPO numatytų tikslų ir „kelrodžių“. Tai sudarė pagrindą pritarti mokėjimo prašymui, kurio vertė siekia 7,2 milijardo eurų.

Pagal Komisijos logiką, tolesni mokėjimai priklauso nuo to, kaip valstybė narė įgyvendina sutartus reformų ir investicijų etapus. Kiekviena vėlesnė išmoka siejama su aiškiai apibrėžtais rodikliais, todėl politiniai ir teisėkūros trikdžiai gali tiesiogiai paveikti lėšų įsisavinimo grafiką.

Terminas artėja: 2026 metų rugpjūtis

Europos Komisija taip pat nurodė, kad kartu su naujausiu mokėjimo prašymu fiksuojami teigiami pokyčiai, įskaitant Valstybinės darbo inspekcijos reformą ir nacionalinio kardiologijos tinklo sukūrimą. Tokie žingsniai laikomi pavyzdžiais, kaip KPO lėšos siejamos ne tik su investicijomis, bet ir su struktūrinėmis reformomis.

Lenkijai numatyta bendra KPO suma siekia 54,71 milijardo eurų, iš jų 25,27 milijardo eurų sudaro dotacijos, o 29,44 milijardo eurų – paskolos. Įgyvendinus kitą išmoką, bendra Lenkijai išmokėta suma išaugtų iki 34,15 milijardo eurų, tai yra 62,4 proc. viso plano.

KPO projektai turi būti įgyvendinti iki 2026 metų rugpjūčio pabaigos, todėl Varšuvai svarbus ne tik politinis susitarimas su Europos Komisija, bet ir institucinis gebėjimas greitai skelbti konkursus, pasirašyti sutartis ir užtikrinti faktinį projektų įgyvendinimą laiku. D. Tuskas pabrėžė, kad būtent dėl šios priežasties Lenkija sieks maksimaliai pasinaudoti dotacijų dalimi, kol dar leidžia terminai.

Šaltiniai:

https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/recovery-and-resilience-facility_en

https://commission.europa.eu/business-economy-euro/economic-recovery/recovery-and-resilience-facility/implementation-recovery-and-resilience-plans_en

Kremlius teigia neatmetantis galimybės, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas dalyvaus G20 viršūnių susitikime Majamyje. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, jog Rusija susitikime bus atstovaujama, tačiau galutinis sprendimas dėl delegacijos vadovo dar nėra paskelbtas.

Pasak D. Peskovo, Maskvai svarbios diskusijos G20 formate, nes darbotvarkę lemia tarptautinių krizių gausa ir ekonominiai iššūkiai. Kremlius pabrėžia, kad iki susitikimo likus laikui „bus daug ką aptarti“, todėl Rusija ketina dalyvauti vienu ar kitu lygiu.

„Rusija bus tinkamai atstovaujama G20 susitikime Majamyje, o delegacijai gali vadovauti Putinas arba kitas asmuo“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Ši tema viešojoje erdvėje suaktyvėjo po JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimo, kad V. Putino atvykimas į G20, jo vertinimu, „būtų labai naudingas“, nors jis pats suabejojo, ar tai įvyks. JAV šiemet pirmininkauja G20, o viršūnių susitikimas numatytas gruodžio 14–15 dienomis.

Susitikimas planuojamas „Trump National Doral Miami“ komplekse Floridoje. Pranešama, kad į G20 vyks ir Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis, o tai rodo, kad renginyje tikimasi plataus dalyvių rato ir intensyvių politinių bei ekonominių derybų.

G20 formato politinė reikšmė išlieka didelė, nes tai viena svarbiausių platformų, kurioje dera didžiausių pasaulio ekonomikų sprendimai dėl prekybos, finansinio stabilumo, energetikos ir geopolitinių rizikų. Vis dėlto Rusijos aukščiausio lygio atstovavimo klausimas paprastai siejamas ne vien su diplomatija, bet ir su praktiniais saugumo bei tarptautinio spaudimo veiksniais, todėl sprendimas gali būti priimtas tik priartėjus susitikimo datai.

Šaltiniai:
https://apnews.com/article/g20-summit-trump-doral-miami
https://www.reuters.com/world/kremlin-says-russia-will-be-represented-g20-summit-putin-may-attend/

Lenkijos finansų ministerija paskelbė gegužės mėnesio mažmeninių iždo obligacijų emisijos sąlygas. Kaip ir balandį, palūkanų normos paliekamos tokios pačios, o investuotojams siūlomas platus trukmių pasirinkimas nuo 3 mėnesių iki 10 metų.

Ministerija pabrėžia, kad šalia standartinių obligacijų yra ir speciali linija programos Rodzina 800+ gavėjams, kurios trukmė siekia iki 12 metų. Tokia struktūra leidžia rinktis tarp trumpalaikio likvidumo ir ilgesnio laikotarpio apsaugos nuo infliacijos.

Trukmės ir palūkanų normos

Gegužę 1 metų trukmės kintamų palūkanų obligacijų palūkanos pirmuoju mėnesiniu palūkanų laikotarpiu sieks 4 proc., o 2 metų trukmės analogišku laikotarpiu 4,15 proc. Šių obligacijų palūkanos perskaičiuojamos kas mėnesį.

3 mėnesių trukmės fiksuotų palūkanų obligacijos siūlomos su 3 proc. metine palūkanų norma. 3 metų trukmės obligacijų palūkanos sieks 4,40 proc., 4 metų 4,75 proc., o 10 metų 5,35 proc.

Programos Rodzina 800+ gavėjams siūlomos vadinamosios šeimos obligacijos 6 ir 12 metų laikotarpiui. Pirmuoju metiniu palūkanų laikotarpiu jų palūkanos atitinkamai sudaro 5 proc. ir 5,60 proc.

Kaip skaičiuojamos kintamos palūkanos?

Finansų ministerija aiškina, kad 1 ir 2 metų obligacijų kintamos palūkanos priklauso nuo Lenkijos centrinio banko nustatomos atskaitos palūkanų normos ir pridedamos maržos. Gegužės emisijoje marža yra 0,00 proc. 1 metų obligacijoms ir 0,15 proc. 2 metų obligacijoms.

Ilgesnio laikotarpio infliaciją sekančių obligacijų mechanizmas kitoks: 4 ir 10 metų obligacijų palūkanos atnaujinamos kasmet ir siejamos su pastarųjų 12 mėnesių infliacija, papildomai taikant fiksuotą maržą. 4 metų obligacijoms marža sudaro 1,50 proc., o 10 metų 2,00 proc.

Ką tai reiškia investuotojams?

Nei palūkanų normos, nei maržos gegužę nekoreguojamos, todėl investuotojams signalas aiškus: valstybė išlaiko tęstinumą ir nesiūlo papildomų paskatų vien dėl konkurencijos su bankiniais indėliais. Praktinis pasirinkimas dažniausiai sukasi apie du klausimus: ar svarbiausia fiksuota grąža, ar apsauga nuo palūkanų ir infliacijos svyravimų.

Ministerija taip pat primena, kad naują emisiją galima įsigyti ir keičiant anksčiau turėtas obligacijas, o tokie sprendimai paprastai pasirenkami norint pratęsti investavimo laikotarpį neatsiimant lėšų į sąskaitą. Galutinį sprendimą dėl trukmės ir palūkanų tipo verta sieti su asmeniniu horizontu ir tuo, kada norima gauti palūkanas: periodiškai ar sukauptas išpirkimo dieną.

Šaltiniai:

https://www.gov.pl/web/finanse/oferta-obligacji-skarbowych

https://www.nbp.pl/home.aspx?f=/dzienne/stopy.htm

Plieno gamybos sektoriuje Lenkijoje fiksuojamas reikšmingas pokytis: Huta Katowice Dombrova Gurničoje baigia pasirengimą iš naujo paleisti 3-ąjį aukštakrosnį. „ArcelorMittal Poland“ pranešė, kad darbai atlikti po pertraukos, kuri tęsėsi nuo praėjusių metų rugsėjo, o pagrindinė sustabdymo priežastis buvo rinkos situacija.

Įmonės atstovė Malgožata Winiarek-Erdogan nurodė, kad artimiausiomis dienomis bus vykdomas technologinis paleidimas, o gamybą planuojama pradėti kitos savaitės pradžioje. Kol 3-iasis aukštakrosnis buvo sustabdytas, gamyboje toliau dirbo 2-asis aukštakrosnis.

Investicija ir modernizavimo darbai

Su atnaujinimu susijusi investicija siekė apie 14 mln. eurų. Dalis darbų buvo būtini dėl kelių mėnesių prastovos, o kita dalis, kaip pabrėžia bendrovė, praktiškai neįgyvendinama aukštakrosniui veikiant, todėl remontas suplanuotas būtent sustabdymo laikotarpiu.

„ArcelorMittal Poland“ teigimu, aukštakrosnio žaizdro zona buvo atstatyta panaudojant naujas keraminių medžiagų sistemas, modernizuota aušinimo sistema. Taip pat suremontuoti per ankstesnę nepertraukiamo darbo kampaniją labiausiai nusidėvėję elementai ir atnaujinta konstrukcija, laikanti žaizdro aptarnavimo aikšteles.

Darbams buvo pasitelkta iš viso apie 20 įmonių. Skaičiuojama, kad atliktas atnaujinimas turėtų pailginti 3-iojo aukštakrosnio darbo kampaniją maždaug ketveriais metais, o tai svarbu planuojant tiekimus statybos, buitinės technikos ir transporto pramonei.

Aplinkosaugos projektas ir vietos tiekimo grandinė

Kartu bendrovė pranešė pradedanti ir naują aplinkosauginį projektą, kurio vertė panaši, apie 14 mln. eurų. Numatyta modernizuoti dulkių surinkimo ir filtravimo sistemas aglomeravimo juostų ir aglomerato rūšiavimo įrenginiuose, siekiant mažinti emisijas ir gerinti proceso kontrolę.

Įmonės vadovas Wojciechas Koszuta akcentavo, kad plieno gamyba Lenkijoje bendrovei išlieka strateginis tikslas, o Dombrova Gurničos padalinys laikomas svarbia nacionalinės tiekimo grandinės dalimi. Plieno pramonė Europoje pastaraisiais metais patiria didelius svyravimus dėl energijos kainų, paklausos ciklų ir konkurencijos iš importo, todėl sprendimai dėl pajėgumų įjungimo dažnai siejami su rinkos atsigavimo ženklais.

„Ten, kur galime, renkamės vietinius sprendimus ir tai, kas gaminama arčiau“, – sakė „ArcelorMittal Europe“ segmentui priklausančio padalinio vadovas Sanjay Samaddar.

Bendrovė pabrėžia, kad Huta Katowice yra vienintelė Lenkijoje gamykla, gaminanti plieną aukštakrosnių procesu. „ArcelorMittal Poland“ bendradarbiauja su maždaug 3 000 tiekėjų, o dalį žaliavų ir paslaugų perka iš Lenkijos įmonių, tarp jų minimos JSW, PKP Cargo, „Orlen“ ir „Tauron“.

„ArcelorMittal Poland“ yra didžiausia plieno gamintoja Lenkijoje ir sutelkia reikšmingą šalies metalurgijos pajėgumų dalį. Grupė valdo gamyklas Krokuvoje, Dombrova Gurničoje, Sosnovce, Šventochlovicuose ir Chorožuve, o taip pat jai priklauso „Zdzieszowice“ koksochemijos įmonė, įvardijama kaip viena didžiausių koksą gaminančių bendrovių regione.

Bendrovė gamina ilgus, plokščius, specialiuosius plieno gaminius ir pusgaminius, naudojamus statyboje, buitinės technikos ir transporto pramonėje. Skelbiama, kad Lenkijoje su dukterinėmis įmonėmis grupė įdarbina daugiau nei 9 000 žmonių, o nuo 2004 metais vykusios sektoriaus privatizacijos į padalinius investuota apie 2,7 mlrd. eurų.

Šaltiniai: https://www.pap.pl/ https://corporate.arcelormittal.com/ https://poland.arcelormittal.com/

Teherano vertybinių popierių birža po beveik dviejų mėnesių pertraukos gali atnaujinti prekybą akcijomis. Irano vertybinių popierių priežiūros institucija (SEC) nurodo, kad atidarymas planuojamas per 10–12 dienų, tačiau jis vyktų etapais.

Pirmiausia į prekybą būtų grąžinamos bendrovės, kurios tiesiogiai nenukentėjo nuo karo veiksmų ir su jais susijusių tiekimo bei gamybos sutrikimų. Tuo metu metalurgijos ir naftos chemijos sektoriaus įmonėms, patyrusioms nuostolių, sugrįžimas į biržą galėtų būti atidėtas.

Prekyba etapais ir griežtesnė atranka

Irano rinkos analitikai teigia, kad leisti iškart prekiauti akcijomis įmonių, kurių gamyba buvo sustabdyta, o nuostolių mastas ir atstatymo grafikai neaiškūs, reikštų didesnę staigių kainų griūčių riziką. Pasak jų, toks žingsnis siųstų neapibrėžtą signalą rinkai ir didintų svyravimus.

Teherano birža yra išskirtinai masinė pagal vietos investuotojų skaičių: viešai skelbtais regiono žiniasklaidos vertinimais, prekybos kodus turi apie 60 mln. dalyvių. Toks dalyvių mastas reiškia, kad net trumpalaikiai ribojimai paveikia ne tik profesionalius investuotojus, bet ir milijonus smulkiųjų taupytojų.

Kas pakeitė rinką per šešerius metus

Pastaraisiais metais investuotojų skaičius Irane išaugo po to, kai valdžia pradėjo plačiau įtraukti gyventojus į kapitalo rinką per vadinamąsias Justice Shares programas. Šios priemonės esmė buvo suteikti mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams dalis valstybinėse įmonėse, taip į rinką atvedant naujus dalyvius.

Tokia struktūra didina politinį jautrumą biržos sprendimams: prekybos stabdymas gali laikinai pristabdyti kainų griūtį, tačiau kartu mažina pasitikėjimą pačia rinkos infrastruktūra. Kai investuotojai negali laisvai disponuoti turtu, dažniau ieškoma alternatyvų už biržos ribų.

Trys atidarymo scenarijai

SEC pateikė tris galimus tolesnės raidos scenarijus, nuo kurių priklausytų ir biržos atvėrimo sėkmė. Optimistinis variantas siejamas su politiniu susitarimu ir sankcijų švelninimu, kas teoriškai atvertų kelią glaudesniam prisijungimui prie tarptautinės finansų sistemos ir vidaus reformoms.

Labiausiai tikėtinu laikomas riboto susitarimo scenarijus: karo įtampa sumažėja, tačiau sankcijos iš esmės išlieka, o užsienio investicijų perspektyvos lieka miglotos. Tokiu atveju biržos atidarymas gali tapti „išėjimo langu“ daliai investuotojų, kurie, siekdami sumažinti riziką, bandytų skubiai parduoti turimas pozicijas.

Pesimistinis scenarijus numato, kad derybos žlunga, konfliktas aštrėja, o uždarymo laikotarpis užsitęsia. Tokia kryptis reikštų dar didesnį likvidumo trūkumą ir ilgalaikę reputacinę žalą, nes rinka, kurioje prekyba gali būti sustabdyta ilgam, sunkiau laikoma patikima kapitalo pritraukimo vieta.

Analitikų vertinimu, ilgai uždaryta birža skatina kapitalo persiskirstymą į alternatyvius instrumentus: užsienio valiutas, auksą, nekilnojamąjį turtą ir vartojimo prekes. Augant neapibrėžtumui, didėja ir kapitalo nutekėjimo į kaimynines šalis rizika, ypač jei vietos finansų sistema nepasiūlo patrauklių ir saugių investavimo priemonių.

Artimiausiomis savaitėmis pagrindinis klausimas Teheranui bus ne vien techninis biržos atidarymas, o tai, ar etapinis sugrįžimas padės atkurti pasitikėjimą ir sumažinti staigių išpardavimų grėsmę. Investuotojams tai taps testu, ar rinka sugeba veikti nuspėjamai net ir esant geopolitinei įtampai.

Šaltiniai:
https://www.iranintl.com/en
https://www.reuters.com/world/middle-east/
https://www.worldbank.org/en/country/iran
https://www.imf.org/en/Countries/IRN