Category: Energetika

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) suteikia iki 34 mln. eurų vyresniojo užtikrinto kredito trims Rumunijos saulės energetikos įmonėms, kurios pietų Rumunijoje statys ir eksploatuos dvi saulės elektrines. Finansavimas skirtas bendrovėms „Solar World“, „RB Solar Energy“ ir „Energie Soleil“.

Prie projekto prisideda ir kiti kreditoriai: Europos investicijų bankas (EIB) numato iki 34 mln. eurų bendrą finansavimą, o „Banca Comercială Română“ (BCR) skirs iki 17,5 mln. eurų. Toks modelis rodo didėjantį tarptautinių finansuotojų aktyvumą Rumunijos atsinaujinančios energetikos rinkoje.

Naujai įsteigtos projekto įmonės 65 proc. priklauso Norvegijos atsinaujinančios energetikos vystytojai „Scatec ASA“, dar 35 proc. valdo Turkijos inžinerinių paslaugų bendrovė „Defic Globe Energji“. Šis sandoris žymi „Scatec ASA“ įėjimą į Rumunijos atsinaujinančios energetikos sektorių.

Kaip bus paskirstytas finansavimas?

ERPB paskola padalinta į dvi dalis, atitinkančias skirtingus pajamų užtikrinimo modelius. Iki 28 mln. eurų bus skirta 61,9 megavato (MW) saulės elektrinei, kuri veiks vadinamuoju merchant principu, kai pajamos priklauso nuo elektros kainų rinkoje.

Likusi iki 6 mln. eurų dalis tenka 127,8 MW elektrinei, kurią rems 15 metų trukmės Contract for Difference (CfD) schema. Šis mechanizmas paprastai stabilizuoja projekto pinigų srautus, nes nustato kainos atskaitą, pagal kurią kompensuojamas skirtumas, kai rinka svyruoja.

Merchant daliai papildomą apsaugą suteiks Europos Sąjungos pirmojo nuostolio garantija pagal InvestEU programą. Tokia garantija mažina riziką ir paprastai palengvina privačiojo kapitalo pritraukimą, nes dalis galimų nuostolių pirmiausia tenka garantijos mechanizmui.

Apimtis ir klimato nauda

Abiejų elektrinių bendra įrengtoji galia sieks 189,7 MW. Skaičiuojama, kad jos kasmet pagamins apie 286,9 gigavatvalandės (GWh) žaliosios elektros energijos.

Prognozuojama ir aplinkosauginė nauda: projektas turėtų padėti išvengti apie 118 600 tonų anglies dioksido emisijų per metus. Tokie rodikliai svarbūs ne tik nacionaliniams klimato tikslams, bet ir pramonės bei paslaugų įmonėms, kurios ieško ilgalaikių žaliųjų elektros tiekimo sprendimų.

InvestEU ir CfD vaidmuo Rumunijoje

ERPB pabrėžia esantis vienas pagrindinių InvestEU programos įgyvendinimo partnerių. Programos tikslas yra 2021–2027 metais paskatinti daugiau kaip 372 mlrd. eurų papildomų investicijų, o ERPB plane numatytos InvestEU garantijos turėtų būti naudojamos didesniam privačiam finansavimui mobilizuoti.

Rumunijoje ERPB vaidmuo siejamas ir su CfD schemos vystymu, kuri laikoma vienu svarbiausių instrumentų, padedančių atsinaujinančios energetikos projektams gauti pigesnį finansavimą. Kartu tai signalizuoja rinkai, kad didelės apimties saulės projektai vis dažniau derins rinkos kainų riziką su ilgalaikiais pajamų stabilizavimo mechanizmais.

Tokios struktūros projektai išryškina bendrą tendenciją regione: finansuotojai ir vystytojai siekia balansą tarp lankstumo rinkoje ir apsaugos nuo kainų šuolių. Rumunijos atveju tai gali paspartinti naujų saulės elektrinių plėtrą ir didinti šalies elektros gamybą iš vietinių atsinaujinančių šaltinių.

Šaltiniai:
https://www.ebrd.com/home/news-and-events/news/2026/ebrd-finances–34-million-for-major-solar-projects-in-romania.html

Latvijos Vyriausybė patvirtino 26,8 mln. eurų vertės paramos programą, skirtą išplėsti atsinaujinančios energijos sprendimų diegimą daugiabučiuose, energijos bendrijose ir viešajame sektoriuje. Apie tai pranešė Latvijos Klimato ir energetikos ministerija.

Programa finansuojama iš Europos Sąjungos Modernizavimo fondo. Ji iš esmės papildo ankstesnes subsidijas, kurios daugiausia buvo orientuotos į individualius namų ūkius, ir atveria kelią bendrai investicijai ten, kur energijos sąnaudos dažnai didžiausios.

Naujosios taisyklės numato, kad daugiabučių gyventojai ar jų įgalioti atstovai, energijos bendrijos, savivaldybės ir valstybės institucijos galės kreiptis dėl dalinio finansavimo. Parama apims saulės elektrinių įrengimą, elektros energijos kaupimo sistemas bei šilumos siurblių diegimą.

Numatytas finansavimo intensyvumas sieks iki 70 proc. daugiabučių butų savininkams ir energijos bendrijoms. Valstybės ir savivaldybių institucijoms kompensavimo dalis galės sudaryti iki 80 proc., taip skatinant viešojo sektoriaus pastatų energetinį modernizavimą.

Latvija yra deklaravusi tikslą iki 2030 metų pastatų sektoriuje atsinaujinančios energijos dalį padidinti iki 65 proc. Toks kursas atliepia platesnes Europos Sąjungos kryptis: spartinti elektrifikaciją, mažinti priklausomybę nuo importuojamų iškastinių išteklių ir stabilizuoti energijos kainas per vietinę gamybą.

„Saulės modulių, saulės kolektorių ir šilumos siurblių diegimo paramos programos individualiuose namų ūkiuose jau kelerius metus sulaukia didelio susidomėjimo“, – sakė Latvijos klimato ir energetikos ministras Kaspars Melnis.

„Dabar galimybė pasinaudoti bendrafinansavimu diegiant klimatui palankią įrangą bus prieinama ir daugiabučių gyventojams ar jų įgaliotiems atstovams. Ši programa leis gyventojams, energijos bendrijoms, savivaldybėms ir valstybės institucijoms investuoti į tvarius sprendimus“, – pridūrė jis.

Ekspertai pažymi, kad tokio tipo schemos dažniausiai duoda didžiausią efektą ten, kur vienas projektas aptarnauja daug vartotojų: daugiabučiuose ar viešuosiuose pastatuose. Saulės elektrinių derinimas su kaupimo baterijomis gali padėti didinti savos elektros vartojimą vietoje, o šilumos siurbliai mažina priklausomybę nuo brangstančių kuro rūšių.

Programos startas taip pat gali stiprinti energijos bendrijų modelį, kai gyventojai ar organizacijos kartu investuoja į gamybą ir dalijasi pagaminta energija. Tai viena iš tendencijų, kuri Baltijos regione sparčiai įgauna pagreitį, ypač ieškant būdų, kaip greičiau dekarbonizuoti pastatus.

Konkrečios paraiškų teikimo sąlygos ir terminai bus aktualūs pareiškėjams planuojant projektus, todėl tikėtina, kad artimiausiu metu bus skelbiama išsamesnė praktinė informacija apie kvietimus, tinkamas išlaidas ir reikalavimus įrangai.

Šaltiniai:
https://www.kem.gov.lv/lv/jaunums/apstiprinata-atbalsta-programma-videi-draudzigas-energijas-razosanas-iekartu-iegadei-daudzdzivoklu-maju-ipasniekiem-energokopienam-pasvaldibam-un-valsts-iestadem
https://climate.ec.europa.eu/eu-action/funding-climate-action/modernisation-fund_en

Europos Komisija pristatė tris naujas energetikos iniciatyvas, kuriomis siekiama paspartinti švarios energijos plėtrą ir sumažinti priklausomybę nuo importuojamų išteklių. Paketas apima Švarios energijos investicijų strategiją, Piliečių energetikos paketą ir Mažųjų modulinių reaktorių (SMR) strategiją.

Komisija pabrėžia, kad priemonės yra susietos su Įperkamos energijos veiksmų planu: prioritetas teikiamas konkurencingumui, energetiniam saugumui ir sąskaitų už energiją mažinimui. Briuselis teigia, kad papildomos priemonės bus pristatytos vėliau, įvertinus rinkos situaciją ir valstybių narių įgyvendinimo tempą.

Investicijos: tikslas pritraukti privatų kapitalą

Švarios energijos investicijų strategija orientuota į finansavimo spragą, kuri, Komisijos vertinimu, lėtina tinklų modernizavimą, atsinaujinančių išteklių integraciją ir pramonės elektrifikaciją. Pagrindinė kryptis yra sutelkti daugiau privataus kapitalo, kad projektai greičiau pasiektų statybos ir eksploatacijos etapą.

Europos investicijų bankas planuoja per ateinančius trejus metus skirti daugiau kaip 75 milijardus eurų finansavimo švarios energijos projektams. Taip pat numatoma galimybė iki 500 milijonų eurų investuoti į Strateginės infrastruktūros investicijų fondą kaip pradinį kapitalą, skirtą stiprinti elektros tinklų plėtros ir atsparumo tikslus.

Piliečių energetikos paketas: greitesnis tiekėjo keitimas ir aiškesnės sąskaitos

Piliečių energetikos paketas orientuotas į buitinius vartotojus ir mažas įmones: siekiama mažinti galutines sąskaitas ir stiprinti vartotojų derybinę galią rinkoje. Komisija akcentuoja, kad didesnis skaidrumas ir paprastesnės procedūros gali sumažinti administracines kliūtis ir padėti žmonėms aktyviau rinktis palankesnius planus.

Tarp siūlomų krypčių minimas greitesnis tiekėjo keitimas, mokesčių ir reguliuojamų dedamųjų peržiūra, taip pat aiškesnė informacija sąskaitose bei sutartyse. Kartu siekiama sudaryti daugiau galimybių patiems gaminti ir dalintis švaria energija, pavyzdžiui, per bendruomeninius projektus ar pasidalijimo modelius.

SMR strategija: parama naujos kartos branduolinei energetikai

Trečioji iniciatyva skirta mažiesiems moduliniams reaktoriams, kurie pasaulyje vertinami kaip galimas būdas greičiau ir moduliškiau diegti branduolinę generaciją šalia pramonės vartotojų ar ten, kur trūksta stabilios generacijos. Komisija nurodo, kad strategijos tikslas yra padėti pramonei greitinti technologijų kūrimą ir diegimą, kartu stiprinant europinę tiekimo grandinę.

Numatoma, kad svarbų vaidmenį atliks Europos pramonės aljansas SMR srityje, o finansavimo pusėje svarstoma papildomai iki 200 milijonų eurų skirti iš Inovacijų fondo pagal InvestEU iki 2028 metų. Komisija pabrėžia, kad tolesni žingsniai priklausys nuo valstybių narių sprendimų, reguliavimo suderinamumo ir projektų brandos.

Bendra paketo kryptis aiški: daugiau investicijų į tinklus ir švarią generaciją, didesnės vartotojų galimybės rinkoje ir technologijų portfelio plėtra, įtraukiant SMR. Komisija teigia, kad tai turėtų padėti mažinti kainų svyravimų poveikį ir didinti Europos energetikos sistemos atsparumą.

„Šiomis iniciatyvomis siekiame paspartinti švarios energijos perėjimą, mažinti sąskaitas ir stiprinti Europos konkurencingumą“, – teigia Europos Komisija.

Šaltiniai:
https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/ip_26_555
https://www.eib.org/en/press/all

Rumunija siekia paspartinti strateginius energetikos projektus, todėl į derybas dėl finansavimo ir partnerystės įtraukė JAV institucijas bei tarptautinius kreditorius. Apie susitikimus su Pasaulio banko, JAV Energetikos departamento, JAV eksporto ir importo banko bei JAV tarptautinės plėtros finansų korporacijos atstovais pranešė šalies energetikos ministras Bogdanas Ivanas.

Pagrindinis tikslas – užsitikrinti ilgalaikį kapitalą ir technologinę paramą projektams, kurie turi įtakos tiek šalies energetiniam saugumui, tiek regioniniam tiekimo patikimumui. Pastaraisiais metais Europa daug dėmesio skiria infrastruktūrai ir diversifikacijai, ypač po dujų rinkos sukrėtimų ir spartėjančios elektros paklausos.

3 mlrd. eurų Černavodos modernizacijai

Pasak Rumunijos energetikos ministerijos, šalis užsitikrino iki 3 milijardų eurų finansavimą Černavodos atominės elektrinės 1-ojo bloko modernizacijai. Toks projektas paprastai siejamas su ilgesniu eksploatacijos laikotarpiu ir didesniu veiklos patikimumu, todėl gali tapti svarbiu stabilios elektros generacijos ramščiu.

Kartu tęsiamos diskusijos dėl Černavodos 3-iojo ir 4-ojo blokų finansavimo. Šie dar statomi pajėgumai, Rumunijos vertinimu, ateityje galėtų sudaryti apie 33 proc. šalies branduolinės elektros gamybos, o prie finansavimo galėtų prisidėti ir JAV eksporto ir importo bankas.

Juodosios jūros kryptis ir dujų tinklai

Be branduolinės energetikos, Rumunija akcentuoja Juodosios jūros regiono projektus, tarp jų – dujų perdavimo infrastruktūrą. Ministerija nurodo, kad šiai krypčiai suteikta tiesioginė parama, o dujų perdavimo tinklo plėtrai ir regioninėms jungtims numatytas apie 495 milijonų JAV dolerių finansavimas.

Perskaičiavus apytikriu 0,92 euro už 1 JAV dolerį kursu, tai sudaro apie 455 milijonus eurų. Tokios investicijos svarbios ne tik vidaus rinkai, bet ir tarpvalstybinėms jungtims, kurios leidžia lanksčiau valdyti tiekimo srautus ir gerinti sistemos atsparumą.

Leidimo išimtis Petrotel: ką tai keistų degalų rinkoje

Ministerija taip pat pranešė gavusi JAV Užsienio turto kontrolės biuro leidimo išimtį Petrotel naftos perdirbimo gamyklai, galiosiančią iki 2026 metų spalio 29 dienos. Petrotel, Rumunijos institucijų teigimu, sudaro apie 21 proc. nacionalinės gamybos, todėl jos veiklos atnaujinimas būtų reikšmingas tiekimo grandinei.

Skelbiama, kad gamyklos paleidimas galėtų pilnai padengti vidaus benzino poreikį, daugiau kaip 60 proc. dyzelino suvartojimo ir reikšmingą aviacinių degalų paklausos dalį. Tai mažintų priklausomybę nuo importo ir gali turėti įtakos kainų stabilumui, nors galutinis efektas priklauso nuo žaliavos, logistikos ir regioninės paklausos.

Ekspertai pabrėžia, kad finansavimo paketai energetikai dažnai vertinami kaip signalas rinkai: valstybė siekia sumažinti rizikas, užtikrinti projektų tęstinumą ir pritraukti privačius partnerius. Rumunijos atveju akcentuojama branduolinė bazinė generacija ir infrastruktūra, kuri išlieka kritiška net spartėjant atsinaujinančių išteklių plėtrai.

Šaltiniai:

https://ceenergynews.com/finance/romania-secures-us-financing-for-major-energy-projects/

https://www.exim.gov/

https://home.treasury.gov/policy-issues/financial-sanctions/sanctions-programs-and-country-information

Estijoje įsikūrusi vandenilio technologijų bendrovė „Stargate Hydrogen“ paskelbė sudariusi pirmąją partnerystę Jungtinėje Karalystėje su „Seacht Group“. Įmonė teigia, kad šis susitarimas žymi formalų jos įėjimą į britų vandenilio rinką.

„Stargate Hydrogen“ vysto keramikos pagrindu sukurtą elektrolizės technologiją, skirtą vandeniliui gaminti naudojant elektros energiją. Tuo metu „Seacht Group“ yra Jungtinėje Karalystėje veikianti energetikos ir inžinerijos grupė, dirbanti su pramoniniais energetikos projektais.

Pasak bendrovių, partnerystės tikslas yra kartu plėtoti mažo anglies dioksido pėdsako energijos sprendimus ir didinti dalį augančiame sektoriuje. Dėmesys skiriamas projektų vystymui ir įgyvendinimui, kur svarbi vietinė inžinerinė kompetencija bei ryšiai su užsakovais.

„Stargate Hydrogen“ taip pat nurodo planuojanti artimiausiais metais Jungtinėje Karalystėje megzti daugiau strateginių aljansų su inžinerijos bendrovėmis ir EPC rangovais. Tai įvardijama kaip platesnės Europos augimo strategijos dalis, siekiant greičiau įsitvirtinti pagrindinėse rinkose.

Bendrovės pranešime Jungtinė Karalystė apibūdinama kaip rinka, turinti didelį potencialą dekarbonizacijai per žaliąjį vandenilį, ypač pramonėje ir energetikos sistemose. Pastaraisiais metais vandenilis vis dažniau svarstomas kaip sprendimas ten, kur tiesioginė elektrifikacija yra sudėtinga, pavyzdžiui, kai kuriuose aukštos temperatūros procesuose.

„Ši partnerystė sustiprina „Stargate Hydrogen“. Jungtinė Karalystė mums yra strateginė rinka, o projektų vystymui reikalingi stiprūs vietiniai partneriai, turintys reikiamos patirties. Šis susitarimas rodo mūsų ketinimą ilgalaikiai komerciškai įsitvirtinti Jungtinėje Karalystėje“, – sakė „Stargate Hydrogen“ vadovas Marko Virkebau.

Rinkos dalyviai pastaruoju metu aktyviau ieško tiekimo grandinių ir partnerių, galinčių užtikrinti ne tik technologiją, bet ir projektų parengimą, integraciją bei eksploataciją. Tokie susitarimai dažnai tampa pagrindu vėlesniems pilotiniams projektams ar didesnės apimties komerciniams diegimams.

„Stargate Hydrogen“ ir „Seacht Group“ kol kas neatskleidė nei konkrečių projektų apimties, nei terminų. Vis dėlto abi pusės pabrėžia, kad tikslas yra nuosekliai auginti bendrą veiklą JK žemo anglies dioksido pėdsako energetikos sprendimų segmente.

Šaltiniai:

Stargate Hydrogen partners with Seacht Group

Pirmasis elektrolizatoriaus modulis, skirtas žaliajam vandeniliui gaminti, pristatytas į „OMV Petrom“ Petrobrazi naftos perdirbimo gamyklą Rumunijoje. Modulis bus sumontuotas ir prijungtas prie elektros tinklo, o tai žymi svarbų naujos gamybos grandies įgyvendinimo etapą.

Projektas yra dalis planuojamo 20 megavatų galios įrenginio, kuris turėtų padėti didinti mažiau taršių degalų gamybą. Bendrovė sieja žaliąjį vandenilį su tvaresnių degalų, įskaitant tvarius aviacinius degalus ir atsinaujinantį dyzeliną, gamybos plėtra Petrobrazi aikštelėje.

20 megavatų projektas ir rangovai

Numatyta, kad į Petrobrazi bus pristatyti dar trys tokie moduliai, kurie kartu sudarys 20 megavatų galios elektrolizės įrenginį. Įrangos tiekėju įvardijama „Neuman & Esser“, o statybos darbai, modulių iškrovimas, konstrukcinių elementų gamyba ir integravimas patikėti „Kraftanlagen Romania“.

Tokio tipo moduliniai sprendimai pramonėje pasirenkami siekiant pagreitinti montavimą ir sumažinti projekto rizikas vietoje, nes dalis darbų atliekama dar prieš įrangai atvykstant į statybvietę. Vis dėlto galutiniai terminai dažnai priklauso nuo tinklo prijungimo, leidimų ir tiekimo grandinių stabilumo.

Kiek vandenilio planuojama pagaminti?

Skelbiama, kad įrenginys galės pagaminti apie 3 000 tonų žaliojo vandenilio per metus. Šis vandenilis turėtų būti naudojamas biofuelų gamybos procesuose Petrobrazi gamykloje, kur vandenilis yra svarbi žaliava hidroapdorojimo technologijose.

Projektui numatytas apie 21 milijono eurų negrąžintinas finansavimas pagal Rumunijos nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo planą. Tokios paramos priemonės Europos Sąjungoje dažnai taikomos tam, kad būtų paspartintos investicijos į pramonės dekarbonizaciją ir sumažinta „žalios“ gamybos savikaina ankstyvame etape.

Platesnė programa: iki 55 megavatų

Statybos, kaip nurodoma, pradėtos praėjusiais metais, o gamybos pradžia planuojama 2028 metais. Kartu su dar vienu žaliojo vandenilio projektu bendra įdiegta galia turėtų siekti 55 megavatus, o metinė gamyba – apie 8 000 tonų.

Energetikos rinkoje žaliojo vandenilio projektai vertinami kaip vienas iš instrumentų mažinant iškastinio kuro naudojimą sektoriuose, kuriuose elektrifikacija sudėtinga. Tačiau galutinis tokios gamybos konkurencingumas priklausys nuo atsinaujinančios elektros kainos, tinklo pralaidumo, reguliavimo stabilumo ir paklausos tvariems degalams augimo.

Petrobrazi atvejis rodo, kad pramoniniai vandenilio sprendimai regione pereina iš planavimo į įgyvendinimo fazę: modulių pristatymas yra apčiuopiamas signalas, kad projektas juda į montavimo ir integracijos etapą, po kurio seks testavimas ir paleidimo darbai.

Šaltiniai:

https://www.omvpetrom.com/en/media/latest-news/2026/first-module-for-the-20-mw-green-hydrogen-project-has-been-delivered

First electrolyser module arrives at Petrobrazi

Estija oficialiai pradėjo valstybės specialųjį teritorijų planavimo procesą, kuriuo siekiama suplanuoti šalies atkarpą Šiaurės ir Baltijos vandenilio koridoriuje. Tai tarptautinis projektas, numatantis vandenilio jungtį nuo Suomijos iki Vokietijos, kertant Baltijos šalis ir Lenkiją.

Planavimo etapas turėtų trukti apie trejus metus. Jo metu bus vertinama, ar realu Estijoje įrengti maždaug 250–300 kilometrų požeminio vandenilio vamzdyno ir kokia trasa būtų tinkamiausia.

Numatoma trasa ir poveikis aplinkai

Preliminariai maršrutas būtų formuojamas nuo Latvijos sienos iki šiaurinės Estijos pakrantės, apimant 24 savivaldybes septyniose apskrityse. Projekto rengėjai pabrėžia, kad vandenilio vamzdynas savo principu panašus į požeminius gamtinių dujų vamzdynus.

Po statybos didžioji dalis infrastruktūros liktų po žeme, todėl vizualinis poveikis kraštovaizdžiui būtų ribotas. Taip pat planuojama kiek įmanoma laikytis esamų elektros ir dujų infrastruktūros koridorių, kad naujų žemės paėmimų ir poveikio gamtai būtų mažiau.

Kas įgyvendina projektą ir kokie tikslai

Paraišką teritorijų planui ir strateginiam poveikio aplinkai vertinimui pateikė Estijos perdavimo sistemos operatorius „Elering“. Projektas įtrauktas į Europos Sąjungos prioritetinių energetikos projektų sąrašą, todėl gali pretenduoti į reikšmingą finansinę paramą.

Skelbiama, kad šiuo metu projektui numatytas 50 proc. bendras finansavimas. Galutinis koridorius planuojamas taip, kad jis galėtų pradėti veikti iki 2040 metų.

Ką reikštų koridorius regionui?

Pasiekus pilną pajėgumą, sistema galėtų per metus transportuoti iki 90 teravatvalandžių vandenilio. Toks mastas svarbus ne tik pramonės dekarbonizacijai, bet ir platesniam Europos energetikos saugumui, ypač siekiant mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro importo.

Estijos institucijos taip pat akcentuoja, kad vertinimo laikotarpiu bus tiesiogiai bendraujama su žemės savininkais ir kitomis suinteresuotomis pusėmis, siekiant suderinti trasą ir mažinti konfliktų riziką. Galutiniai sprendimai dėl konkrečių atkarpų priklausys nuo teritorijų planavimo ir poveikio aplinkai procedūrų rezultatų.

„Vandenilis tampa ateities energetikos dalimi, o per Estiją einantis koridorius yra galimybė būti Europos sistemos dalimi ir taip stiprinti regiono energetinį saugumą bei tiekimo patikimumą“, – sakė ekonomikos ir pramonės ministras Erkki Keldo.

„Estijai svarbu būti kuo labiau susietai su draugais ir sąjungininkais, nesvarbu, ar tai būtų energetikos, geležinkelių, jūrų ar oro jungtys“, – pridūrė jis.

Šaltiniai:
https://www.mkm.ee/uudised/riik-algatas-planeeringu-vesinikukoridori-rajamiseks
https://ceenergynews.com/hydrogen/nordic-baltic-hydrogen-corridor-enters-feasibility-phase/
https://ceenergynews.com/hydrogen/nordic-baltic-hydrogen-corridor-granted-pci-status-in-eu/

Europos Komisija patvirtino 2,7 mlrd. eurų finansavimą 54 švarios pramonės projektams visoje Europoje. Tarp jų – ir reikšminga Estijos atsinaujinančio vandenilio gamybos plėtra, skirta greičiau diegti nulinės emisijos technologijas.

Šios subsidijos finansuojamos iš Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos pajamų. Tikslas – mažinti pramonės emisijas ir paspartinti technologijų, leidžiančių atsisakyti iškastinio kuro, komercializavimą bei gamybos mastelio augimą.

Į finansuojamų iniciatyvų sąrašą įtrauktas projektas SCALE, kurį Estijoje įgyvendina „Stargate Hydrogen Solutions“. Projektas orientuotas į keramikiniu katalizatoriumi paremtų šarminių elektrolizerių modulių ir pilnų sprendimų gamybą, kurie yra svarbūs siekiant sumažinti atsinaujinančio vandenilio savikainą.

Skirtingai nuo dalies technologijų, kurios remiasi brangiais tauriųjų metalų komponentais, SCALE sprendimas naudoja patentuotą keraminį katalizatorių. Tokia kryptis gali mažinti investicijų poreikį ir energijos sąnaudas, o tai yra vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių vandenilio konkurencingumą pramonėje.

Europos Komisija šią technologiją jau yra įtraukusi į bendro Europos intereso svarbių projektų rėmus. Tokie projektai paprastai vertinami ir per tiekimo grandinių atsparumo prizmę, nes Europa siekia daugiau gamybos pajėgumų turėti regione, ypač strateginėse energijos technologijose.

Projektas SCALE taip pat siekia reikšmingai padidinti gamybos apimtis ir sukurti modulinių didelės apimties gamyklų modelį, kurį būtų galima kartoti skirtinguose ES regionuose. Europos Komisijos vertinimu, visi šiame etape finansuojami 54 projektai per pirmąjį veiklos dešimtmetį kartu galėtų padėti išvengti apie 210 mln. tonų anglies dioksido emisijų.

„Šie projektai atspindi įvairų inovatyvių technologijų, pasirengusių augti, portfelį“, – nurodė Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomoji agentūra. Agentūra taip pat pranešė, kad dėl papildomų šešių rezervinių projektų dotacijų sutarčių tikimasi susitarti iki 2026 metų vidurio.

Ekspertai pabrėžia, kad tokio tipo investicijos svarbios ne tik klimato tikslams, bet ir pramonės konkurencingumui: pigesni elektrolizeriai ir didesnė gamyba gali reikšti spartesnį vandenilio naudojimą trąšų, chemijos, plieno sektoriuose bei energijos kaupime. Kita vertus, galutiniams kaštams vis dar lemiami išlieka elektros kaina, atsinaujinančios energijos plėtra ir aiškios reguliavimo taisyklės, nuo kurių priklauso paklausa.

Šaltiniai:

https://cinea.ec.europa.eu/news-events/news/commission-unlocks-eu27-billion-54-clean-industry-projects-under-innovation-fund-2026-03-24_en

https://cinea.ec.europa.eu/document/download/9a3a6127-9a3c-4918-844c-17547fac487b_en

Europa nepasieks saugios ir klimatui neutralios energetikos sistemos, jei elektros, dujų ir vandenilio infrastruktūra bus planuojama atskirai, teigiama „Gas Infrastructure Europe“ (GIE) užsakymu parengtoje studijoje. Joje pabrėžiama, kad vien tik elektros sektoriaus sprendimais grįstas perėjimas gali didinti kaštus ir kelti papildomų rizikų elektros tinklo stabilumui.

Tyrimą kartu su GIE rengė mokslinių tyrimų partneriai FfE, Consentec ir ConGas. Autoriai teigia, kad koordinuotas tarpsektorinis planavimas leidžia efektyviau išnaudoti gamybą iš saulės ir vėjo, o vandenilis tampa vienu svarbiausių lankstumo įrankių, galinčių sugerti perteklinę atsinaujinančią elektrą.

Studijoje skaičiuojama, kad iki 2050 metų išplėtota vandenilio infrastruktūra galėtų maždaug 30 proc. sumažinti elektros sistemoje reikalingų lankstumo sprendimų apimtį, palyginti su scenarijumi, kai vandenilio vaidmuo būtų ribotas. Tai reikštų mažesnį poreikį dalį stabilumo užtikrinti vien baterijomis, tinklo plėtra ar kitomis elektros pusės priemonėmis.

Be tinklo balansavimo, vandenilis įvardijamas kaip kritinis dekarbonizacijos kelias toms pramonės šakoms, kuriose tiesioginė elektrifikacija išlieka sudėtinga ar ekonomiškai nepalanki. Tyrimo autoriai akcentuoja, kad tarpvalstybiniai transportavimo tinklai ir didelės apimties saugyklos gali padėti išlaikyti Europos pramonės konkurencingumą ir mažinti anglies dioksido nutekėjimo riziką į regionus su švelnesniais aplinkosaugos reikalavimais.

Kartu pabrėžiama, kad infrastruktūros plėtra, nors ir reikalauja reikšmingų investicijų, bendrame energetikos sistemos paveiksle sudaro palyginti nedidelę dalį. Studijoje nurodoma, kad investicijos į elektros ir vandenilio infrastruktūrą turėtų sudaryti mažiau nei 4 proc. visų sistemos kaštų, tačiau jų teikiama nauda energetiniam saugumui ir patikimumui galėtų būti neproporcingai didelė.

Ką siūlo GIE

Norint pasinaudoti šiais privalumais, studijoje raginama stiprinti ES lygmens infrastruktūros planavimo sistemą. Tarp prioritetų įvardijama glaudesnė perdavimo sistemų operatorių koordinacija, tikslinės rizikos mažinimo priemonės investicijoms ir spartesnės leidimų išdavimo procedūros.

„Kad atvertume šią naudą, būtina tvirtesnė ES lygmens infrastruktūros planavimo sistema, įskaitant artimesnį sistemos operatorių koordinavimą, tikslines rizikos mažinimo priemones ir supaprastintą leidimų išdavimą, kad vandenilis galėtų augti tokiu tempu, kokio reikia Europos energetikos pertvarkai“, – sakė Ralph Bahke, GIE vandenilio srities kuratorius ir „ONTRAS Gastransport“ vadovas.

Jo teigimu, vandenilio ir elektros rinkų susiejimas gali sukurti papildomą vertę visai sistemai, tačiau projektų įgyvendinimo tempas gali būti lėtesnis, nei tikėtasi pradžioje. Vis dėlto GIE studija akcentuoja, kad svarbiausia sąlyga išlieka nuoseklus ir suderintas infrastruktūros planavimas, kad skirtingi energetikos sektoriai vienas kitą papildytų, o ne konkuruotų dėl ribotų investicijų.

Šaltiniai:
https://www.gie.eu/press/hydrogen-the-missing-link-in-europes-energy-system-efficiency/
https://ceenergynews.com/hydrogen/gie-coordinated-hydrogen-strategy-key-to-european-grid-stability/

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) suteikia 70 mln. eurų paskolą bendrovei „Renalfa IPP“, bendrai įmonei, kurią valdo Austrijoje įsikūrusi „Renalfa Solarpro Group“ ir Prancūzijos infrastruktūros fondų valdytoja „RGREEN INVEST“.

Paskola yra 210 mln. eurų finansavimo paketo dalis, prie kurio prisideda ir komerciniai bankai. Lėšos bus skirtos 450 megavatų saulės elektrinių portfelio bei šalia jų įrengiamų 250 MW galios ir 1 GWh talpos baterijų energijos kaupimo sistemų statybai ir eksploatavimui šiaurės rytų Vengrijoje.

Sandoris išsiskiria tuo, kad tai vienas pirmųjų projektinio finansavimo atvejų Vidurio ir Rytų Europoje, kai finansuojamas didelės galios hibridinis atsinaujinančios energetikos objektas. Tokie projektai vis dažniau laikomi esminiais, nes vien saulės ar vėjo generacijos plėtra be lankstumo sprendimų didina tinklo balansavimo iššūkius.

Kas bus pastatyta ir kiek pagamins

Planuojama, kad projektas per metus pagamins apie 448 GWh atsinaujinančios elektros. Tai vienas didžiausių šiuo metu įvardijamų atsinaujinančios energetikos vystymo projektų Vengrijoje, o baterijų integracija turėtų leisti efektyviau išnaudoti saulės generaciją, mažinti pikinių valandų kainų svyravimus ir teikti tinklui lankstumo paslaugas.

Pagal ERPB pateikiamą informaciją, elektra bus parduodama Vengrijos rinkoje be paramos schemų ir be įmonių elektros pirkimo sutarčių. Tokia struktūra siunčia signalą, kad dideli atsinaujinančios energetikos projektai regione vis dažniau bando remtis rinkos kainomis ir komerciniais rizikos valdymo sprendimais.

Kodėl svarbios baterijos

1 GWh talpos baterijų sprendimas šiame projekte leidžia kalbėti ne tik apie naują generaciją, bet ir apie sistemos lankstumą. Praktikoje baterijos gali kaupti energiją, kai saulės generacija didelė, ir ją atiduoti tada, kai paklausa išauga arba kai generacija sumažėja, taip mažinant balansavimo poreikį ir padedant stabilizuoti tinklo darbą.

„Kai šis hibridinis objektas vėliau šiais metais pradės veikti, galėsime Vengrijos elektros rinkai pasiūlyti žalią bazinės apkrovos produktą ir įvairias lankstumo paslaugas tinklui“, – sakė „Renalfa IPP“ vadovas Ivo Prokopievas.

„Ši investicija yra svarbus etapas ERPB Vengrijoje, nes tai pirmasis mūsų energetikos projektas šalyje nuo 2010 metų“, – sakė ERPB regiono vadovė Vengrijai, Slovakijai ir Čekijai Anca Ionescu.

Platesnis kontekstas Vengrijai ir regionui

Projektas siejamas su Vengrijos siekiu iki 2030 metų pasiekti, kad 30 proc. bendro galutinio energijos suvartojimo sudarytų atsinaujinantys energijos ištekliai. Nors skirtinguose sektoriuose atsinaujinančių išteklių įdiegimo tempai skiriasi, didelės apimties elektros gamybos projektai išlieka vienu greičiausių būdų didinti atsinaujinančios energijos dalį.

ERPB nurodo, kad nuo veiklos pradžios Vengrijoje investavo daugiau nei 3,7 mlrd. eurų į 220 projektų. Šio finansavimo sugrįžimas į energetikos sektorių rodo didėjantį dėmesį projektams, kurie vienu metu didina švarią generaciją ir kuria tinklui reikalingą lankstumą.

Šaltiniai:

https://ceenergynews.com/renewables/ebrd-finances-landmark-solar-and-battery-project-in-hungary/

https://www.ebrd.com/news/2026/ebrd-finances-landmark-solar-and-battery-project-in-hungary.html

https://www.iea.org/reports/electricity-grids-and-secure-energy-transitions