Category: Energetika

„Samsung SDI“ sudarė strateginės partnerystės susitarimą su „Mercedes-Benz“: nuo 2029 metais Korėjos gamintojas tieks aukštos klasės prizmines baterijas naujos kartos vokiečių elektromobiliams. Tai pirmasis „Samsung SDI“ tiesioginis baterijų tiekimo kontraktas su šiuo automobilių gamintoju.

Pagal paskelbtą informaciją, „Mercedes-Benz“ planuoja naudoti didelio našumo aukšto nikelio NCM tipo (nikelio, kobalto ir mangano) elementus. Tokia chemija paprastai siejama su didesniu energijos tankiu, todėl gamintojai ją renkasi siekdami ilgesnio nuvažiuojamo atstumo ir geresnio efektyvumo, ypač kompaktiškų ir vidutinio dydžio modelių segmente.

Baterijos numatytos kuriamiems kompaktiškiems ir vidutinio dydžio elektriniams SUV bei kupė modeliams. Nors detalių apie konkrečias talpas ar įkrovimo charakteristikas kol kas nepateikta, pats sprendimas pasirinkti prizminį formatą rodo siekį optimizuoti baterijos pakavimą ir šiluminį valdymą, kurie tampa kritiškai svarbūs didėjant energijos tankiui.

Partnerystė platesnė nei tiekimas

Įmonės taip pat sutarė plėsti bendradarbiavimą į kitas ateities mobilumo sritis, įskaitant naujos kartos baterijų technologijų kūrimą. Automobilių pramonėje tai dažnai reiškia glaudesnį darbą ties elementų chemijos evoliucija, modulių ir paketų architektūra, saugos sprendimais bei gamybos technologijomis, kad būtų užtikrintas patikimas tiekimas ir mažesnė savikaina.

Toks susitarimas signalizuoja ir platesnę rinkos tendenciją: Europos gamintojai vis aktyviau fiksuoja ilgalaikes baterijų tiekimo grandines dar prieš naujų platformų startą, nes baterijos sudaro reikšmingą elektromobilio savikainos dalį. Kartu baterijų tiekėjams vis svarbiau turėti stiprius, kelių metų į priekį planuojamus užsakymus, kad būtų galima pagrįsti investicijas į gamybos pajėgumus ir mokslinius tyrimus.

„Samsung SDI“ stiprina pozicijas Europoje

„Samsung SDI“ pastaraisiais metais didina savo buvimą Europoje: bendrovė pernai atidarė mokslinių tyrimų ir plėtros bazę Vengrijoje. Šis žingsnis siejamas su siekiu būti arčiau pagrindinių Europos automobilių gamintojų, greičiau adaptuoti sprendimus jų platformoms ir trumpinti produktų kūrimo ciklus.

Bendrovė taip pat yra informavusi apie plėtrą regione, įskaitant investicijas į gamybos pajėgumus ir su tuo susijusias paramos priemones. Praktikoje tai rodo, kad konkurencija dėl baterijų gamybos Europoje išlieka intensyvi, o tiekėjai stengiasi užsitikrinti tiek technologinį, tiek logistinį pranašumą prieš 2029 metais ir vėliau prasidėsiančią naują elektromobilių platformų bangą.

„Šis susitarimas žymi ilgalaikį bendradarbiavimo etapą ir atveria kelią bendram naujos kartos baterijų sprendimų kūrimui“, – sakė bendrovių atstovai, apibendrindami partnerystės kryptį.

Rinkai tai svarbu ir dėl konkurencinės dinamikos: užfiksuotas tiekimas nuo 2029 metų leidžia „Mercedes-Benz“ tvirčiau planuoti modelių gamą, o „Samsung SDI“ suteikia galimybę stabiliau valdyti investicijas į NCM technologijų tobulinimą, gamybos mastelio didinimą ir kokybės kontrolę, kuri aukštesnės energijos tankio baterijoms kelia didesnius reikalavimus.

Artėjant 2029 metams, daugiau aiškumo turėtų atsirasti dėl konkrečių baterijų parametrų, gamybos geografijos ir tiekimo apimčių. Vis dėlto jau dabar akivaizdu, kad tai vienas iš reikšmingesnių žingsnių, stiprinančių tiekėjo ir gamintojo ryšį Europos elektromobilių rinkoje.

Šaltiniai:
https://ceenergynews.com/renewables/samsung-sdi-and-mercedes-benz-enter-into-strategic-partnership-for-next-generation-batteries/
https://ceenergynews.com/renewables/samsung-sdi-rd-base-hungary/
https://ceenergynews.com/renewables/samsung-sdi-to-expand-hungarian-battery-factory-with-2-37-billion-euro-investment/

Rumunijos energetikos bendrovė „OMV Petrom“ kartu su vietos partnere „RNV Infrastructure“ pradeda trijų vėjo elektrinių parkų statybas. Bendras projektų galingumas sieks 300 megavatų, o elektros gamybos pradžia planuojama 2027 metų pirmąjį pusmetį.

Sprendimą pereiti į vykdymo etapą įmonės priėmė patvirtinus galutinį investicinį sprendimą. Projektai jau turi reikiamus leidimus, todėl darbai gali vykti be papildomų ilgesnių derinimo procedūrų.

Kur bus statomi parkai

Pagal viešai skelbiamą informaciją, 50 megavatų galios Gura Văii vėjo parkas ir 100 megavatų galios Podu Turcului parkas bus įgyvendinami Bacău apskrityje. Trečiasis projektas, 155 megavatų galios Poiana vėjo parkas, planuojamas Galați apskrityje.

Be šių trijų projektų, partneriai vysto ir dar vieną didelės apimties iniciatyvą Galați apskrityje. Jos planuojama galia siekia 657 megavatus, tačiau galutinis investicinis sprendimas šiam projektui dar nėra patvirtintas.

Kas slypi už partnerystės

Šių vėjo parkų statybos yra 2024 metų spalį užbaigto sandorio dalis. Tuomet „OMV Petrom“ įsigijo 50 proc. vystomų projektų akcijų, o „RNV Infrastructure“ liko vystymo ir įgyvendinimo partnere.

„OMV Petrom“ skelbia, kad iki 2030 metų kartu su partneriais siekia turėti daugiau nei 2,5 gigavato įdiegtos galios atsinaujinančios energetikos projektuose. Bendrovė taip pat nurodo jau turinti 70 megavatų veikiančių pajėgumų ir daugiau nei 1 100 megavatų vystomų projektų portfelį, į kurį įtraukti ir šie 300 megavatų vėjo parkai.

„Iki 2030 metų norime kartu su partneriais turėti daugiau nei 2,5 gigavato įdiegtos galios atsinaujinančios energetikos projektuose. Iš projektų vystymo pereiname į įgyvendinimą ir gamybą: turime 70 megavatų veikiančių pajėgumų ir daugiau nei 1 100 megavatų vystomų projektų, įskaitant 300 megavatų vėjo projektus“, – sakė „OMV Petrom“ valdybos narys, atsakingas už dujų ir elektros veiklą, Franckas Neelis.

Šis žingsnis atspindi platesnę tendenciją regione: energetikos įmonės spartina investicijas į atsinaujinančius išteklius, siekdamos diversifikuoti gamybos portfelį ir mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Tuo pat metu rinkoje vis svarbesnė tampa projektų vykdymo disciplina, nes leidimų turėjimas ir aiškūs grafikai didina galimybes laiku prijungti pajėgumus prie tinklo.

Jei statybos vyks pagal planą, 300 megavatų portfelis gali tapti vienu ryškesnių naujų vėjo energetikos papildymų Rumunijoje artimiausiais metais. Tai taip pat suteikia signalą, kad „OMV Petrom“ savo atsinaujinančios energetikos tikslus sieja ne vien su plėtra popieriuje, bet ir su realiu perėjimu į statybas bei įrangos tiekimą.

Šaltiniai:
https://www.omvpetrom.com/en/media/latest-news/2026/three-wind-projects-of-around-300-mw-enter-the-execution-phase-under-the-omv-petrom-rnv-infrastructure-partnership
https://ceenergynews.com/renewables/omv-petrom-starts-constructing-300-mw-of-wind-farms/

Vengrijos energetikos grupė „ALTEO“ pranešė Győr mieste pradėjusi eksploatuoti šeštąjį elektros energijos kaupimo įrenginį. Naujojo baterijų parko talpa siekia 20 MWh, o jis prijungtas prie tinklo kartu su bendrovės jau veikiančia dujine elektrine.

Toks sprendimas leidžia geriau išnaudoti turimą prijungimo prie elektros tinklo galią: baterijos gali greitai sugerti perteklinę generaciją arba atiduoti energiją piko metu. Praktikoje tai didina sistemos lankstumą ir mažina riziką, kad dėl perkrovų ar balansavimo poreikio tektų riboti gamybą.

Investicija su ES parama

Projektas įgyvendintas pagal Vengrijos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, finansuojamą iš Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo priemonės. „ALTEO“ nurodo, kad trys grupės dukterinės įmonės gavo negrąžintiną paramą baterijų kaupimo sistemų statybai.

Győr mieste baterijų parką paleido grupės rajoninio šildymo bendrovė „ALTEO-Therm“. Bendra projekto vertė sudarė apie 6,8 mln. eurų, iš jų maždaug 2,2 mln. eurų – RRF parama.

Kaip objektas integruotas į infrastruktūrą

Baterijų įrenginys pastatytas greta esamos infrastruktūros – halės, kurioje veikia penki dujiniai varikliai. Bendrovė pabrėžia, kad taip užtikrinta reikalinga inžinerinė bazė ir pakankami tinklo prijungimo pajėgumai sklandžiai eksploatacijai.

„ALTEO-Therm“ veikla apima centralizuoto šildymo tiekimą šešiuose miestuose, o įmonė taip pat prisideda prie elektros sistemos stabilumo, tiekiant elektrą ir teikiant lankstumo paslaugas. Elektros kaupimas šiame modelyje tampa papildomu įrankiu greitai reaguoti į rinkos ir sistemos disbalansus.

„Pradėjus veikti naujajam energijos kaupimo įrenginiui, prie sistemos jau prijungta iš viso 90 MW kaupimo pajėgumų, kuriuos valdo „ALTEO“ valdymo centras, atsakingas už agregavimą“, – sakė „ALTEO“ verslo plėtros vadovas Szilárd Korhetz.

Grupė primena, kad 2026 metų vasarį Győr mieste ji atidarė iki šiol didžiausią savo kaupimo objektą – 50 MW įrenginį. Kovo pradžioje pradėtas eksploatuoti ir penktasis grupės kaupimo įrenginys Bana vietovėje, kurio galia siekia 10 MW.

Pastaraisiais metais baterijų parkai Europoje sparčiai plečiasi dėl kelių priežasčių: augančios vėjo ir saulės generacijos, poreikio greitai balansavimui bei siekio mažinti tinklo perkrovas. Kuo daugiau trumpalaikio lankstumo turi sistema, tuo lengviau integruoti atsinaujinančią energetiką ir stabilizuoti kainų svyravimus didmeninėse rinkose.

Šaltiniai:
https://ceenergynews.com/renewables/alteo-commissions-its-sixth-electricity-storage-facility/
https://commission.europa.eu/business-economy-euro/economic-recovery/recovery-and-resilience-facility_en

Serbijos parlamentas patvirtino nacionalinę mineralinių ir kitų geologinių išteklių valdymo strategiją iki 2040 metų, numatydamas kryptis ir po šio termino. Dokumentas pristatomas kaip pirmasis tokio pobūdžio planas šalyje, kuriuo siekiama suderinti pramonės plėtrą, aplinkosaugą ir vietos bendruomenių interesus.

Kasybos ir energetikos ministrė Dubravka Đedović Handanović pabrėžė, kad valstybė sieks aiškesnių taisyklių: nei nekontroliuojamos išteklių eksploatacijos, nei automatinio projektų blokavimo. Pasak jos, prioritetu įvardijamas vystymas, kuriame taikomi aplinkosaugos standartai, stiprinama institucijų priežiūra ir didinama atsakomybė visuomenei.

„Valstybė neleis nekontroliuojamai eksploatuoti mineralinių išteklių, bet taip pat neblokuos plėtros. Pasirinkome vystymosi kelią, kuriame visapusiškai taikomi aplinkosaugos standartai, užtikrinama institucijų priežiūra ir atsakomybė piliečiams“, – sakė Dubravka Đedović Handanović.

Strategijoje atskirai akcentuojamas savivaldos vaidmuo ir poreikis ją aktyviau įtraukti į sprendimų priėmimą. Ministrė atkreipė dėmesį, kad projektai neturėtų būti primetami „iš viršaus“: sprendimai turi būti derinami, gyventojai tinkamai informuojami, o institucijos įsitraukusios nuo ankstyvų etapų.

Didelis dėmesys dokumente skiriamas kritinėms ir strateginėms žaliavoms, kurios laikomos svarbiomis naujoms pramonės šakoms. Tokios žaliavos reikalingos baterijų gamybai, elektriniam mobilumui, aukštosioms technologijoms ir energetikos transformacijai, todėl jų tiekimo saugumas tampa vienu iš pagrindinių Europos ir regiono prioritetų.

Trys tvarumo ramsčiai

Strategija remiasi trimis tvaraus vystymosi ramsčiais: ekonominiu, aplinkosauginiu ir socialiniu. Tarp deklaruojamų krypčių įvardijamas investicijų pritraukimas, didesnė aplinkos apsauga, tvaresnės kasybos praktikos ir glaudesnis bendradarbiavimas su vietos bendruomenėmis.

Bendras tikslas įvardijamas kaip tvarus geologinių tyrimų ir mineralų gavybos valdymas, kuris turėtų prisidėti prie ilgalaikės pramonės, ekonomikos ir socialinės raidos. Strategijoje taip pat numatyti konkretūs įgyvendinimo uždaviniai ir priemonės, kurios turėtų tapti gairėmis institucijoms, savivaldai ir rinkos dalyviams.

Kodėl tai svarbu dabar

Pastaraisiais metais Europoje stiprėja siekis mažinti priklausomybę nuo riboto skaičiaus žaliavų tiekėjų, ypač kalbant apie kritines žaliavas, reikalingas energetikos pertvarkai ir pramonei. Tokios strategijos, kaip Serbijos, signalizuoja bandymą aiškiau apibrėžti žaidimo taisykles: kur ir kaip galima vykdyti žvalgybą bei gavybą, kokie aplinkosauginiai reikalavimai taikomi ir kaip į procesą įtraukiamos bendruomenės.

Serbijai tai taip pat yra reputacijos ir investicinio patrauklumo klausimas: tarptautiniams investuotojams svarbu teisinis stabilumas, aiškūs leidimų procesai ir prognozuojami aplinkosaugos standartai. Kartu visuomenės pasitikėjimui lemiama tampa tai, ar deklaruojama priežiūra veiks praktikoje ir ar vietos gyventojai turės realius svertus dalyvauti sprendimuose.

Šaltiniai:

https://www.mre.gov.rs/vest/15647/narodna-skupstina-usvojila-strategiju-upravljanja-mineralnim-i-drugim-geoloskim-resursima-republike-srbije-do-2040-godine-sa-projekcijama-do-2050-godine.php

https://ceenergynews.com/renewables/serbia-adopts-a-mineral-strategy-until-2040/

Serbija derybose dėl naftos bendrovės NIS pardavimo su Vengrijos „MOL“ įvardijo ribas, kurių neketina peržengti. Apie tai po susitikimo su „MOL“ grupės vadovu Žsoltu Hernadi pranešė Serbijos energetikos ministrė Dubravka Đedović Handanović.

Ministrė pabrėžė, kad susitarimas dėl NIS ateities ir Serbijos vaidmens bendrovėje nėra paprastas, o valstybė turi aiškius prioritetus. Pasak jos, „yra raudonos linijos, kurių negalime peržengti“, – sakė Dubravka Đedović Handanović.

NIS ateitis ir Pančevo naftos perdirbimas

Serbijos tikslas – užtikrinti, kad Pančevo naftos perdirbimo gamykla tęstų darbą visu pajėgumu. Tai viena strategiškai svarbiausių šalies energetikos infrastruktūros grandžių, nuo kurios priklauso degalų tiekimo stabilumas vidaus rinkoje.

Taip pat Belgradas siekia, kad „MOL“ perimtų arba pakeistų ankstesnius NIS prisiimtus įsipareigojimus, kurie Serbijai yra reikšmingi. Ministrė akcentavo, kad derybose svarbu ne tik sandorio kaina, bet ir tai, kaip būtų užtikrintas įsipareigojimų tęstinumas.

Valdymo klausimas ir derybų grafikas

Derybose aptariama ir būsima NIS valdymo schema, nes sandoris gali pakeisti įtakų balansą bendrovėje. Pasak Serbijos pusės, pokalbiai artimiausiomis dienomis bus tęsiami Belgrade.

Tuo pat metu „MOL“ tęsia derybas su „Gazprom Neft“ ir „Gazprom“, kurie kartu valdo daugiau nei 50 proc. NIS akcijų. Serbijos vyriausybė turi apie 30 proc. NIS akcijų, o likusi dalis priklauso smulkiesiems akcininkams ir darbuotojams.

Terminas, kuris spaudžia sandorį

Procesui įtaką daro ir tarptautinis reguliacinis fonas: Jungtinės Amerikos Valstijos pratęsė NIS veiklos licenciją iki birželio 16 dienos. Tai reiškia, kad artėjantis terminas gali skatinti sprendimus dėl NIS ateities priimti greičiau, siekiant išvengti veiklos neapibrėžtumo.

Anksčiau, sausį, „MOL“ pasirašė įpareigojantį susitarimą įsigyti Rusijos akcininkų dalį NIS. Viešai nurodoma, kad sandoryje kaip mažumos investuotoja galėtų dalyvauti Jungtinių Arabų Emyratų valstybinė naftos bendrovė „ADNOC“.

Energetikos rinkoje NIS sandoris vertinamas kaip platesnės regiono pertvarkos dalis: valstybės vis dažniau siekia ne tik investicijų, bet ir aiškių saugiklių dėl strateginių objektų darbo, valdymo bei ilgalaikių įsipareigojimų. Būtent šios sąlygos, panašu, ir sudaro Serbijos įvardytas „raudonas linijas“.

Šaltiniai:
https://ceenergynews.com/oil-gas/serbia-sets-red-lines-in-nis-sale-talks-with-mol/
https://ceenergynews.com/oil-gas/mol-will-buy-nis-from-russian-owners/
https://ceenergynews.com/oil-gas/us-operating-licence-nis/

Kroatijos Vyriausybė rengia teisinį mechanizmą, kuris leistų greičiau reaguoti į energijos kainų šuolius ir mažinti jų poveikį vartotojams. Apie tai pranešė šalies finansų ministras Tomislavas Coricas, pabrėžęs, kad sprendimų reikia dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose ir išaugusio neapibrėžtumo energijos rinkose.

Pagrindinis planas – pataisos Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme, kurias Ministrų kabinetas pateikė parlamentui kaip galutinį pasiūlymą. Vyriausybė siekia didesnio mokestinės politikos lankstumo situacijose, kai tarptautiniai įvykiai staigiai pakelia naftos ir kitų energijos išteklių kainas.

Plaukiojantis PVM: kaip tai veiktų?

Pataisos numato galimybę taikyti vadinamąjį plaukiojantį PVM energijos produktams, kuriems taikomas akcizas, pavyzdžiui, degalams. Tai reikštų, kad PVM tarifas galėtų būti laikinai koreguojamas, kai kainos kyla, taip sumažinant galutinę kainą degalinėse ar sąskaitose.

Pagal Europos Sąjungos taisykles minimalus PVM tarifas energijos nešikliams yra 15 proc., o Kroatijoje šiuo metu taikomas 25 proc. standartinis tarifas. Tai palieka iki 10 procentinių punktų erdvės mažinimui, jei Vyriausybė nuspręstų aktyvuoti šį instrumentą.

Finansų ministras teigė tikintis, kad parlamentas pataisas galėtų svarstyti jau artimiausiomis dienomis, o sprendimas būtų priimtas greitai. Vyriausybė akcentuoja, kad toks reguliavimas reikalingas ne nuolatiniam mokesčių mažinimui, o kaip priemonė krizinėms situacijoms valdyti.

Degalų kainos jau koreguojamos

Kroatijos Vyriausybė tuo pat metu toliau reguliuoja ir maksimalią degalų mažmeninę kainą. Nustatyta, kad artimiausias dvi savaites įprasto dyzelino litro kaina negalės viršyti 1,78 euro, tai yra 0,07 euro mažiau nei iki tol.

Įprasto benzino maksimali litro kaina sumažinta iki 1,64 euro, arba 0,02 euro mažiau nei ankstesniu laikotarpiu. Šie sprendimai rodo, kad valdžia siekia trumpuoju laikotarpiu amortizuoti kainų svyravimus, o įstatymo pataisos būtų papildomas, struktūrinis įrankis.

Dar viena kryptis – akcizų dedamoji

Be PVM korekcijų, svarstoma ir kita priemonė – mažinti vadinamąją europinę akcizų dedamąją degalams. Dėl šios galimybės Kroatijos Vyriausybė, pasak pranešimo, nuolat konsultuojasi su Europos Komisija, nes akcizų sistemos pokyčiai turi atitikti bendras ES taisykles.

Kroatijos pasirinktas kelias atspindi platesnę ES valstybių praktiką, kai kainų šokams valdyti pasitelkiami laikini mokesčių pakeitimai arba tikslinės kompensacijos. Tokie sprendimai paprastai balansuoja tarp vartotojų apsaugos, biudžeto pajamų ir reikalavimo išlaikyti stabilias taisykles rinkai.

Šaltiniai:

https://ceenergynews.com/oil-gas/croatia-to-establish-legal-framework-to-manage-energy-price-increases/

https://eur-lex.europa.eu/eli/dir/2006/112/oj

Iki 2026 metų vasario Europos Sąjungoje asmeniniam transportui skirtų degalų ir tepalų kainos daugelyje šalių bendrai mažėjo. Tačiau 2026 metų kovą fiksuotas ryškus lūžis – kainos gerokai ūgtelėjo, rodo Eurostato paskelbti duomenys.

Lyginant 2026 metų kovą su 2025 metų tuo pačiu mėnesiu, degalų ir tepalų kainos ES vidutiniškai buvo 12,9 proc. didesnės. Didžiausi metiniai šuoliai užfiksuoti Vokietijoje, Rumunijoje, Nyderlanduose, Latvijoje ir Austrijoje.

Kur kainos kilo labiausiai?

Eurostatas skaičiuoja, kad didžiausias metinis kainų augimas pasiektas Vokietijoje, kur degalų ir tepalų kainos buvo 19,8 proc. aukštesnės nei prieš metus. Panašaus dydžio augimas fiksuotas Rumunijoje (19,6 proc.) ir Nyderlanduose (18,8 proc.).

Latvijoje kainos per metus pakilo 18,5 proc., o Austrijoje – 17,2 proc. Tuo pat metu kai kuriose šalyse metinis pokytis buvo neigiamas: Vengrijoje kainos sumažėjo 2,7 proc., Slovėnijoje – 5,9 proc.

Dyzelinas ir benzinas

Didžiausią bendro augimo dalį kovą sudarė dyzelino brangimas. Eurostato duomenimis, 2026 metų kovą dyzelino kainos buvo 19,8 proc. didesnės nei 2025 metų kovą, o benzino – 9,4 proc. didesnės.

Lyginant 2026 metų kovą su vasariu, vartotojai taip pat pajuto ryškų pabrangimą: dyzelinas brango 19,1 proc., benzinas – 10,6 proc. Eurostatas nurodo, kad mėnesinis kainų augimas fiksuotas visose ES valstybėse narėse.

Didžiausi mėnesiniai dyzelino kainų šuoliai užfiksuoti Čekijoje ir Švedijoje (po 27,6 proc.), Estijoje (26,8 proc.), Latvijoje (25,4 proc.), Belgijoje (25,2 proc.) ir Nyderlanduose (25,1 proc.). Mažiausias augimas fiksuotas Slovėnijoje (2,9 proc.), Slovakijoje ir Vengrijoje (po 7,0 proc.).

Benzino kainos kilo nuosaikiau, tačiau kai kuriose rinkose augimas vis tiek buvo dviženklis. Belgijoje benzinas pabrango 15,1 proc., Švedijoje – 15,0 proc., Austrijoje – 14,8 proc., Čekijoje – 14,6 proc., o Estijoje ir Lietuvoje – po 14,2 proc.

Mažiausias benzino kainų kilimas fiksuotas Slovėnijoje (2,4 proc.), Slovakijoje (3,8 proc.), Vengrijoje (4,7 proc.) ir Italijoje (4,8 proc.).

Staigūs mėnesiniai svyravimai rodo, kad degalų kainos ES išlieka jautrios tiek pasaulinėms naftos kainoms, tiek regioniniams veiksniams, įskaitant perdirbimo pajėgumus, logistines grandines ir mokesčių politiką. Eurostato statistika leidžia palyginti šalių dinamiką, tačiau kiekvienos valstybės galutinę kainą vartotojui papildomai lemia ir vietiniai akcizai bei konkurencija mažmeninėje rinkoje.

Šaltiniai:

https://ec.europa.eu/eurostat/en/web/products-eurostat-news/w/ddn-20260421-1

Europos energetikos reguliuotojų bendradarbiavimo agentūra ACER naujausioje dujų rinkos stebėsenos apžvalgoje vertina artėjančio šaltojo sezono rizikas ir perspėja dėl išliekančio kainų nepastovumo. Agentūra pažymi, kad 2026 metų įtampa kol kas neprilygsta 2022–2023 metų krizei, tačiau rinką gali greitai įkaitinti konkurencija dėl lanksčių SGD krovinių.

ACER atkreipia dėmesį, kad TTF biržos dujų kainos buvo pakilusios virš 60 eurų už megavatvalandę, o bet koks papildomas pasiūlos sutrikimas gali sustiprinti brangimą. Didžiausia rizika siejama su SGD krovinių persiorientavimu į geriau mokančias rinkas ir su tuo susijusiu importo neapibrėžtumu Europoje.

Dujų saugyklos: žemas startas vasarai

Po žiemos Europos požeminės dujų saugyklos liko užpildytos mažiau nei 30 proc., o tai, pagal ACER vertinimą, yra žemiausias lygis per devynerius metus. Toks startas reiškia, kad vasarą pildymas taps ne tik techniškai intensyvesnis, bet ir jautresnis kainai bei konkurencijai pasaulinėje SGD rinkoje.

ACER skaičiuoja, kad esant dabartiniam importo tempui, kuris siekia apie 11 mlrd. kubinių metrų per mėnesį, Europa galėtų pasiekti 80 proc. saugyklų užpildymą. Tačiau 90 proc. tikslas būtų sunkiai pasiekiamas, jei neatsirastų papildomų tiekimo šaltinių arba jei SGD konkurencija dar labiau suintensyvėtų.

SGD konkurencija ir tiekimo scenarijai

Vienas iš jautriausių scenarijų siejamas su Kataro gamybos sutrikimais: jei jie tęstųsi iki 2026 metų gruodžio, ACER įžvelgia pasaulinės SGD pasiūlos trūkumą, galintį siekti apie 26 mlrd. kubinių metrų. Tokiu atveju Europos Sąjungos neatidėliotinas SGD poreikis galėtų išaugti iki maždaug 56 mlrd. kubinių metrų, dar labiau spaudžiant kainas.

Agentūra taip pat pabrėžia, kad saugyklų užpildymo tikslai patys savaime gali didinti kainų spaudimą vasaros mėnesiais. Rinkai bandant vienu metu užsitikrinti ir kasdienį vartojimą, ir atsargas kitai žiemai, didėja tikimybė, kad kainos reaguos staigiais šuoliais.

Vartojimas auga, priklausomybė nuo SGD didėja

ACER duomenimis, Europos Sąjungos dujų paklausa per metus šiek tiek padidėjo iki maždaug 2 400 teravatvalandžių. Augimą daugiausia lėmė didesnis dujų naudojimas elektros gamyboje ir šildyme, nes žiema buvo šaltesnė nei įprastai.

Tuo pat metu Europa tapo labiau priklausoma nuo SGD, tęsiantis rusiškų dujų importo mažinimui. ACER nurodo, kad JAV SGD sudaro apie 30 proc. viso Europos Sąjungos dujų importo ir apie du trečdalius SGD importo, todėl kainodara ir krovinių nukreipimas globalioje rinkoje tiesiogiai veikia Europos balansą.

Rusiškų dujų srautai, ACER vertinimu, toliau traukėsi ir siekė apie 240 teravatvalandžių, nors tai dar sudarė apie 14 proc. Europos Sąjungos dujų importo. Perėjimas prie SGD terminalų keičia ir srautų geografiją: fiksuojami didesni dujų judėjimai iš Vakarų į Rytus, o Vidurio Europoje didmeninės kainos labiau atsitraukė nuo TTF etalono.

ACER pažymi, kad Vidurio Europos didmeninės kainų skirtumai nuo TTF etalono išsiplėtė iki daugiau nei 2 eurų už megavatvalandę. Tai rodo, kad regionas jautriau reaguoja į SGD konkurenciją ir infrastruktūros apribojimus, todėl būtent čia brangimo efektas gali būti ryškiausias.

Šaltiniai:

https://www.acer.europa.eu/news/middle-east-impact-filling-eu-gas-storage-will-be-expensive-competitive-lng-market

https://www.acer.europa.eu/publications/gas-market-monitoring-report

Rusijos nafta ketvirtadienio paryčiais vėl pradėjo tekėti „Družba“ vamzdynu į Slovakiją, pranešė Slovakijos ekonomikos ministerija. Pasak jos, priėmimas atnaujintas apie 2 valandą nakties vietos laiku, o iki balandžio pabaigos tikimasi gauti 119 000 tonų naftos.

Tai užbaigė maždaug trijų mėnesių sutrikimą, kuris tapo ne vien techniniu, bet ir politiniu klausimu. Dėl sustojusio srauto išaugo įtampa tarp Ukrainos, Slovakijos ir Vengrijos, o energijos tiekimo tema vėl atsidūrė Europos Sąjungos politinių derybų centre.

Kas lėmė sustojimą?

Ukraina teigė, kad tiekimo sustojimas susijęs su infrastruktūros pažeidimais po Rusijos oro smūgio sausio mėnesį. Tokiai versijai viešai pritarė ir Europos Sąjungos institucijos, akcentuodamos, kad karo sąlygomis kritinė infrastruktūra išlieka nuolatiniu taikiniu.

Maskva dėl sutrikimo kaltino Kyjivą, tačiau viešai nekomentavo teiginių, kad vamzdyno atkarpa galėjo būti apgadinta pačių Rusijos pajėgų smūgiais. Tuo metu energijos tiekimo neapibrėžtumas regione didino kainų ir tiekimo planavimo rizikas naftos perdirbėjams.

Slovakijos ir Vengrijos reakcija

Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico ketvirtadienį suabejojo pažeidimų versija ir teigė, kad atnaujintas srautas esą rodo kitokį sustojimo pobūdį. Jo vertinimu, vamzdynas galėjo būti panaudotas kaip politinio spaudimo instrumentas regione.

Vengrijos naftos perdirbimo ir energetikos grupė „MOL“, valdanti gamyklas Vengrijoje ir Slovakijoje, patvirtino, kad tranzitas iš Baltarusijos į Ukrainą atsinaujino. Tai svarbu abiem šalims, nes „Družba“ maršrutas istoriškai buvo vienas pagrindinių tiekimo kanalų jų perdirbimo sektoriui.

Politinis fonas ir ES sprendimai

Tiekimo atnaujinimas sutapo su politiniais pokyčiais Vengrijoje po balandžio 12 dieną vykusių parlamento rinkimų. Naujasis lyderis Péteris Magyaras signalizavo apie užsienio politikos krypties pokyčius ir pareiškė, kad Vengrija nebeketina blokuoti ES paramos Ukrainai.

Energetikos ekspertai pažymi, kad net ir atnaujinus srautą išlieka struktūrinė rizika: karas, infrastruktūros pažeidimų grėsmė ir politiniai ginčai gali bet kada vėl sutrikdyti tiekimą. Dėl to Centrinės Europos šalys vis aktyviau ieško alternatyvių importo kelių ir tiekėjų, kad sumažintų priklausomybę nuo vieno maršruto.

Šaltiniai:

https://www.reuters.com/business/energy/druzhba-oil-flow-slovakia-resumed-early-thursday-slovak-ministry-says-2026-04-23/

https://www.euronews.com/my-europe/2026/04/23/russian-oil-flow-to-slovakia-via-druzhba-pipeline-resumes

Hidroelektrinės užtvankos paprastai statomos tam, kad padėtų suvaldyti upių tėkmę, sumažintų potvynių riziką ir kartu gamintų elektrą. Tačiau Kolumbijoje esanti Urrá I hidroelektrinė pastarosiomis dienomis atsidūrė institucijų dėmesio centre dėl netikėtai išaugusio vandens kiekio, patenkančio į tvenkinį.

Kolumbijos Nacionalinė aplinkos licencijavimo institucija (ANLA) pranešė, kad į Urrá I tvenkinį per 24 valandas įtekantis vandens kiekis padidėjo 69 proc. Dėl šio šuolio vandens lygis priartėjo prie ribų, kurios laikomos saugos limitu, o tai didina potvynių riziką žemupyje, palei Sinú upę.

Ką fiksuoja institucijos?

ANLA viešame pranešime nurodė, kad padidėjęs įtekėjimas kelia papildomą spaudimą infrastruktūrai ir reikalauja atidesnės eksploatacinės kontrolės. Tokiose situacijose operatoriai privalo balansuoti tarp dviejų tikslų: išlaikyti tvenkinio lygį saugiose ribose ir kuo mažiau didinti staigių vandens paleidimų poveikį upės vagai bei pakrantėms.

Kolumbijoje hidroenergetika yra svarbi elektros sistemos dalis, todėl sutrikimai didelėse hidroelektrinėse gali tapti ne tik vietos, bet ir nacionaliniu klausimu. Kai tvenkinys sparčiai pildosi, o meteorologinės sąlygos išlieka nepalankios, rizika išauga ir energetikos patikimumui, ir civilinei saugai.

Kodėl vandens gali daugėti?

Staigesnį įtekėjimo didėjimą dažniausiai lemia intensyvios liūtys baseine, prisotintas dirvožemis ir greitesnis paviršinis nuotėkis, kai vanduo nebesusigeria į gruntą. Prisidėti gali ir ilgiau trunkantys lietingi periodai, kurie iš esmės padidina upių debitus, o užtvankos priverstos operatyviai prisitaikyti.

Tokie epizodai vis dažniau siejami su klimato kaitos kontekstu: šiltesnė atmosfera gali sukaupti daugiau drėgmės, todėl krituliai kai kuriose vietovėse tampa intensyvesni ir labiau koncentruoti laike. Dėl to didėja staigių potvynių tikimybė, o vandens valdymo infrastruktūrai keliami vis griežtesni reikalavimai.

Ką tai reiškia Sinú upės regionui?

Jei įtekėjimas išlieka didelis, tvenkinio valdymui gali tekti didinti vandens nuleidimus, kad būtų išlaikytas konstrukcijų saugumas. Tačiau staigūs paleidimai gali kelti papildomą pavojų žemupio gyvenvietėms, žemės ūkiui ir kelių infrastruktūrai, ypač jei upės lygis jau padidėjęs dėl kritulių.

Šiuo metu institucijos akcentuoja stebėseną ir priežasčių vertinimą, kad būtų galima laiku priimti sprendimus dėl užtvankos režimo. Praktikoje tai reiškia nuolatinį debito, kritulių ir tvenkinio lygio sekimą, taip pat suderintus veiksmus su vietos tarnybomis, kurios atsakingos už perspėjimą ir pasirengimą ekstremalioms situacijoms.

„Įtekėjimo į Urrá hidroelektrinės tvenkinį debitas per pastarąsias 24 valandas padidėjo 69 proc.“, – sakė ANLA.

Ekspertai pabrėžia, kad tokios situacijos primena, jog hidroenergetika, nors ir laikoma mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančiu energijos šaltiniu, yra tiesiogiai priklausoma nuo hidrologinių sąlygų. Didėjant orų ekstremumams, užtvankų eksploatacijai vis svarbesnės tampa tikslios prognozės, rezervuarų valdymo taisyklės ir greitas reagavimas.

Kolumbijos atvejis taip pat išryškina platesnę tendenciją: energetikos infrastruktūra vis dažniau susiduria su klimato rizikomis, kurios anksčiau buvo retesnės arba mažiau intensyvios. Tai reiškia, kad šalia tradicinių inžinerinių sprendimų vis didesnę reikšmę įgauna rizikų modeliavimas, baseinų apsauga ir veiksmų planai, skirti ekstremaliems krituliams bei potvyniams.

Šaltiniai:

– https://www.anla.gov.co/noticias-anla/la-anla-informa-que-caudales-de-entrada-en-urra-han-aumentado-en-un-69-en-las-ultimas-24-horas