CP v2

Category: Energetika

  • EIB skolina 450 mln. eurų „OMV“ žaliajam vandeniliui: 140 MW projektas startą planuoja 2027 metais

    EIB paskola „OMV“ projektui

    Europos investicijų bankas suteikė 450 mln. eurų paskolą „OMV“ žaliajam vandenilio gamybos objektui, kuris statomas prie Schwechat naftos perdirbimo gamyklos Žemutinėje Austrijoje. Finansavimas skirtas 140 MW galios įrenginiui, kurį bendrovė vysto kaip vieną svarbiausių dekarbonizacijos projektų regione.

    Pasak bendrovės, bendra projekto investicijų suma siekia apie 600 mln. eurų, o statybos jau vyksta. Planuojama, kad objektas veiklą pradės iki 2027 metų pabaigos.

    Ką duos 140 MW gamykla

    „OMV“ skelbia, kad naudodama atsinaujinančią energiją čia galės pagaminti iki 23 000 tonų žaliojo vandenilio per metus. Toks vandenilis įprastai naudojamas pramonėje ir perdirbime kaip alternatyva iš iškastinio kuro gaminamam vandeniliui, taip mažinant tiesiogines emisijas.

    Bendrovės vertinimu, projektas per metus padės sumažinti apie 150 000 tonų anglies dioksido emisijų. Tai sudarytų maždaug 10 proc. dabartinių Schwechat gamyklos tiesioginių emisijų.

    Strategija iki 2030 metų

    Projektas siejamas su „OMV“ Strategija 2030, kurioje bendrovė akcentuoja augančią atsinaujinančių degalų ir tvarios chemijos žaliavos paklausą. „OMV“ tikslas – iki 2030 metų pasiekti apie 900 kilotonų gamybos pajėgumą, susijusį su naujos kartos degalais ir tvariomis žaliavomis.

    Schwechat objekte jau veikia bendras perdirbimo sprendimas ir 10 MW žaliojo vandenilio įrenginys, o 140 MW projektas turėtų tapti reikšmingu šio komplekso plėtros etapu. Bendrovė taip pat nurodo, kad kitur regione vysto papildomus žaliojo vandenilio ir tvarių degalų projektus, įskaitant planuojamas plėtros apimtis Rumunijoje.

    Šio tipo investicijos atspindi platesnę Europos kryptį didinti žaliojo vandenilio pasiūlą, ypač sunkiau elektrifikuojamuose sektoriuose. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį elektrolizės pajėgumams, ilgalaikiams elektros tiekimo sprendimams iš atsinaujinančių išteklių ir pramonės vartotojų pasirengimui pereiti prie mažiau taršių žaliavų.

  • Šiaurės ir Baltijos vandenilio koridorius: pradedamos konsultacijos dėl vamzdyno Latvijoje

    Latvijoje pradedamas pirmasis visuomenės įtraukimo etapas, susijęs su Šiaurės ir Baltijos vandenilio koridoriumi – tarptautiniu projektu, kuris turėtų sujungti Suomiją, Baltijos šalis, Lenkiją ir Vokietiją. Vietos gyventojai, žemės savininkai ir savivaldybės kviečiami teikti pastabas planuojamai infrastruktūrai, kai atliekamas poveikio aplinkai vertinimas.

    Pradinę viešąją konsultaciją inicijuoja Latvijos gamtinių dujų perdavimo ir saugojimo sistemos operatorius Conexus Baltic Grid. Šis etapas skirtas surinkti pasiūlymus dėl to, ką būtina papildomai įvertinti planuojant trasą ir priimant sprendimus dėl poveikio aplinkai, saugumo bei žemės naudojimo.

    Numatoma trasa ir mastas

    Pagal pirminius planus Latvijos atkarpa galėtų siekti apie 270–280 kilometrų. Tyrimų teritorija pradžioje apima 1 773 žemės sklypus, kuriuos gali paliesti planavimo ir vertinimo darbai.

    Planuojama, kad vandenilio vamzdynas, kur įmanoma, eitų greta esamos gamtinių dujų perdavimo sistemos. Toks sprendimas dažnai pasirenkamas siekiant mažinti naujų trasų poreikį, sutrumpinti leidimų derinimo procesus ir riboti poveikį aplinkai bei žemės savininkams.

    Kada projektas galėtų pajudėti į statybas

    Šiaurės ir Baltijos vandenilio koridorius vystomas kaip tarpvalstybinė energetikos jungtis, orientuota į vandenilio transportavimą pramonės ir energetikos vartotojams regione. Projekto kryptis siejama su Europos Sąjungos tikslais mažinti iškastinio kuro naudojimą, o vandenilį laikyti viena iš priemonių sunkiai dekarbonizuojamuose sektoriuose.

    Projekto parengiamieji darbai įsibėgėjo po 2024 metais atliktos pirminės galimybių analizės. Detalesnių tyrimų ir planavimo etapą numatoma užbaigti iki 2027 metų, o statybų pradžia, jei bus gauti reikalingi leidimai ir užtikrintas finansavimas, galėtų būti planuojama apie 2029 metus.

    Pagal dabartines projekto gaires infrastruktūra galėtų pradėti veikti po 2033 metų. Tai reiškia, kad artimiausiais metais lemiami bus techniniai sprendimai, poveikio aplinkai vertinimo išvados, žemės paėmimo ar servitutų klausimai ir realus rinkos poreikis vandenilio transportui.

    Ką rodo rinkos signalai Baltijos šalyse

    Lietuvoje dujų perdavimo sistemos operatorius Amber Grid yra viešinęs rinkos apklausų rezultatus, kuriais siekiama įvertinti galimą koridoriaus paklausą. Tokie tyrimai paprastai padeda atsakyti į pagrindinį klausimą: ar būsimi pramonės, energetikos ir transporto vartotojai planuoja naudoti vandenilį tokiu mastu, kad investicijos į vamzdynus būtų pagrįstos.

    Ekspertai pabrėžia, kad vandenilio infrastruktūros projektų sėkmė priklausys ne tik nuo vamzdynų nutiesimo, bet ir nuo gamybos pajėgumų plėtros, kainų konkurencingumo, reguliavimo stabilumo bei aiškių taisyklių, kaip vandenilis bus sertifikuojamas ir įskaitomas į klimato tikslus.

  • Moldovos atsinaujinančios energetikos aukcionas: 7 vėjo parkai ir privalomos baterijos per 36 mėnesius

    Moldovos atsinaujinančios energetikos aukcionas: 7 vėjo parkai ir privalomos baterijos per 36 mėnesius

    Moldova per naujausią atsinaujinančios energetikos aukcioną atrinko septynis sausumos vėjo energetikos projektus, kurių bendra galia siekia 170 megavatų. Apie sprendimą paskelbė šalies Energetikos ministerija, pabrėždama, kad tikslas – didinti vietinę žaliąją generaciją ir mažinti sistemos pažeidžiamumą importui.

    Pagal paskelbtus rezultatus, konkurse laimėjusių pasiūlymų kainos buvo įvertintos intervale nuo 1,2398 iki 1,2528 lejaus už kilovatvalandę be pridėtinės vertės mokesčio. Perskaičiavus pagal 2026 metais taikomą apytikrį Moldovos lejaus kursą, tai sudaro maždaug 0,064–0,065 euro už kilovatvalandę, nors galutinė vartotojams tenkanti kaina priklauso nuo sutarčių struktūros ir reguliavimo.

    Didžiausią portfelį šiame etape gavo konsorciumas „Lumina Noastra“, laimėjęs keturis projektus, kurių bendra galia siekia 54 megavatus. „Navitas Energy“ užsitikrino 40,5 megavato, o „Leafwind Energy“ ir „Oromaxmontaj“ bendra įmonė gavo 35 megavatų projektą.

    Dar 40,5 megavato remiamos galios numatyta grupei, kurią veda „Summa FIBA Enerji“, šį kiekį integruojant į 52 megavatų elektrinės projektą. Tai reiškia, kad dalis objekto galios gali veikti pagal aukciono paramos mechanizmą, o likusi dalis – kitomis rinkos sąlygomis, priklausomai nuo sutartinių sprendimų ir leidimų.

    Esminė aukciono sąlyga – kiekviena aikštelė privalo integruoti elektros energijos kaupimą baterijose. Nustatytas minimalus reikalavimas yra bent 0,25 megavatvalandės kaupimo už kiekvieną 1 megavatą vėjo galios, tad bendrai 170 megavatų portfeliui tai reikštų mažiausiai 42,5 megavatvalandės baterijų talpos.

    Komisija prioritetą teikė mažiausiai kainai, tačiau tik tarp pasiūlymų, kurie atitiko techninius kvalifikacijos kriterijus. Tokia atrankos logika tampa įprasta regione: vien tik žema kaina be techninio įgyvendinamumo įrodymų vis dažniau nebeužtikrina pergalės, nes tinklų pralaidumas ir balansavimo galimybės darosi kritinės.

    Investuotojams nustatytas 36 mėnesių terminas: per jį projektai turi būti pastatyti ir pradėti tiekti elektrą į tinklą nuo sprendimo oficialaus paskelbimo. Ministerija nurodė, kad kiekvienas konsorciumas turės įsteigti atskirą juridinį vienetą, kuris vykdys ilgalaikes elektros pirkimo sutartis ir sieks didelio reikalavimus atitinkančio gamintojo statuso.

    Šis aukcionas išskirtinis tuo, kad vėjo generacija nuo pat pradžių siejama su kaupimu, o tai padeda mažinti gamybos nepastovumo poveikį. Praktikoje baterijos leidžia greičiau reaguoti į vartojimo šuolius, švelninti generacijos svyravimus ir sumažinti poreikį brangiai balansavimo energijai, ypač kai tinklas yra mažas ir jautrus.

    Moldovos kontekste tai taip pat yra energetinio saugumo klausimas: didesnė vietinė gamyba kartu su kaupimu gali mažinti priklausomybę nuo importo ir gerinti sistemos stabilumą piko metu. Jei projektai bus įgyvendinti laiku, šalis gali greičiau priartėti prie Europos Sąjungos energetikos rinkų praktikos, kur atsinaujinančių išteklių plėtra vis dažniau planuojama kartu su lankstumo priemonėmis.

  • Moldova atrinko 7 vėjo parkų projektus: 170 megavatų ir privalomos baterijos per 36 mėnesius

    Moldova atrinko 7 vėjo parkų projektus: 170 megavatų ir privalomos baterijos per 36 mėnesius

    Moldovos energetikos institucijos per naujausią atsinaujinančios energetikos aukcioną atrinko septynis sausumos vėjo energijos projektus, kurių bendra galia siekia 170 megavatų. Sprendimas siejamas su šalies tikslu sparčiau didinti vietinę žaliąją gamybą ir mažinti priklausomybę nuo importuojamos elektros.

    Pagal aukciono sąlygas kiekvienas laimėjęs projektas turės integruoti energijos kaupimo sprendimus, kad vėjo generacija būtų stabilesnė ir lengviau valdoma elektros tinkle. Nustatytas minimalus reikalavimas yra 0,25 megavatvalandės kaupimo vienam įrengtam vėjo megavatui.

    Tai reiškia, kad vien šiems 170 megavatų vėjo parkams bendrai reikės mažiausiai 42,5 megavatvalandės baterijų talpos. Toks modelis vis dažniau taikomas Europoje, nes kaupimas padeda sušvelninti gamybos svyravimus ir sumažinti balansavimo kaštus, kurie ypač juntami plečiantis nepastovių šaltinių daliai.

    Aukciono komisija pirmumą teikė mažiausioms siūlomoms elektros kainoms iš techninius reikalavimus atitinkančių paraiškų. Laimėjusių pasiūlymų kainos svyravo nuo 1,2398 iki 1,2528 Moldovos lėjų už kilovatvalandę be pridėtinės vertės mokesčio, tai yra maždaug 0,062–0,063 euro už kilovatvalandę.

    Daugiausia projektų laimėjo konsorciumas Lumina Noastra, kuriam atiteko keturi projektai su 54 megavatų bendra galia. Navitas Energy užsitikrino 40,5 megavatų, bendroji Leafwind Energy ir Oromaxmontaj įmonė – 35 megavatus, o grupė, kuriai vadovauja Summa FIBA Enerji, gavo 40,5 megavatų remiamos galios 52 megavatų objekte.

    Investuotojai įsipareigojo vėjo elektrines pastatyti ir pradėti eksploatuoti per 36 mėnesius nuo sprendimo oficialaus paskelbimo. Taip pat numatyta, kad kiekvienas konsorciumas steigia atskirą juridinį asmenį, kuris įgyvendins projektą, sudarys ilgalaikes elektros pirkimo sutartis ir įgis didelio tinkamo gamintojo statusą.

    Energetikos sektoriui tai signalas, kad Moldova pereina prie griežtesnio, į tinklo patikimumą orientuoto atsinaujinančios energetikos plėtros modelio, kai gamybą lydi privalomos lankstumo priemonės. Ministerija tikisi, kad bendrai įgyvendinti projektai ne tik padidins vietinę žaliąją generaciją, bet ir prisidės prie elektros sistemos stabilumo, ypač didesnio vartojimo ar importo ribojimų laikotarpiais.

  • „Enery“ ir „Orange Slovensko“ pasirašė 10 metų PPA: žalia elektra ryšių tinklams ir nauja saulės jėgainė

    „Enery“ ir „Orange Slovensko“ pasirašė 10 metų PPA: žalia elektra ryšių tinklams ir nauja saulės jėgainė

    10 metų sutartis ir konkretūs kiekiai

    Regioninė elektros gamintoja „Enery“ ir telekomunikacijų operatorius „Orange Slovensko“ pasirašė 10 metų fizinio elektros pirkimo sandorio (PPA) sutartį. Pagal ją ryšių tinklų veiklai Slovakijoje bus tiekiama atsinaujinančių išteklių elektra.

    Per visą sutarties laikotarpį numatyta pristatyti 125 030 megavatvalandžių žalios elektros. Tokie ilgalaikiai susitarimai įmonėms dažnai tampa būdu stabilizuoti elektros kainų riziką ir planuoti išlaidas, ypač kai energijos rinka išlieka nepastovi.

    Nauja saulės elektrinė Slovakijoje

    Elektros gamyba siejama su nauja 12,5 megavato piko galios saulės elektrine Banska Bistricos regione. Projektą planuojama pradėti eksploatuoti 2027 metais.

    Skaičiuojama, kad elektrinė per metus pagamins apie 15 gigavatvalandžių elektros. Tai prilyginama maždaug 4 520 namų ūkių metiniam poreikiui, o kasmetinis anglies dioksido emisijų sumažėjimas turėtų siekti apie 1 125 tonas.

    Kodėl PPA tampa vis svarbesni?

    Įmonių PPA susitarimai Europoje pastaraisiais metais spartėja, nes verslai siekia užsitikrinti ilgesnio laikotarpio kainodarą ir įgyvendinti tvarumo tikslus. Telekomunikacijų sektoriuje tai ypač aktualu dėl didelio ir nuolatinio elektros poreikio bazinėms stotims, duomenų centrams ir tinklo infrastruktūrai.

    „Enery“ pabrėžia, kad tai pirmasis „Orange Slovensko“ korporatyvinis PPA sandoris ir jis siejamas su bendrovės ESG kryptimi. Tuo metu „Enery“ tai jau antrasis žaliasis korporatyvinis susitarimas Slovakijoje, rodantis platesnę įmonės plėtrą regione.

    „Trečiasis korporatyvinis PPA su Orange, po dviejų susitarimų su Orange Rumunijoje, o dabar partnerystės išplėtimas į Slovakiją, atspindi pasitikėjimą, sukurtą tarp mūsų bendrovių“, – sakė „Enery“ komercijos vadovas Severinas Vartigovas.

    Pasak jo, tokie susitarimai klientams suteikia ilgalaikę prieigą prie atsinaujinančios energijos, didesnį kaštų matomumą ir aiškesnį kelią į tvarumo tikslus. Rinkoje tai dažnai laikoma vienu praktiškiausių instrumentų, kai įmonės nori tvarumo ambicijas susieti su apčiuopiama energijos tiekimo sutartimi.

  • Ukraina skelbia 850 MW atsinaujinančios energetikos aukcionus: didžiausia kvota – vėjui

    Ukraina skelbia 850 MW atsinaujinančios energetikos aukcionus: didžiausia kvota – vėjui

    850 MW parama naujiems projektams

    Ukraina pradeda 850 megavatų atsinaujinančios energetikos paramos aukcionus, kuriais siekiama pritraukti naujas investicijas į vėjo ir saulės elektrines bei energijos kaupimą. Aukcionus paskelbė valstybės įmonė „Guaranteed Buyer“, o prekyba vyks per „Prozorro.Sale“ elektroninę sistemą.

    Sprendimas priimtas po Ukrainos Vyriausybės žingsnio didinti 2026 metų metinę paramos kvotą iki 1 000 megavatų. Tai laikoma bandymu greičiau atnaujinti ir sustiprinti šalies energetikos sistemą, kuri karo sąlygomis patiria nuolatinius iššūkius.

    Kainų lubos ir aukcionų grafikas

    Didžiausia siūloma kvota numatyta vėjo energetikai: 700 megavatų aukcionas planuojamas rugsėjo 30 dieną. Jam nustatytos kainų lubos siekia 0,08 euro už kilovatvalandę.

    Rugsėjo 25 dieną numatyti dar du aukcionai saulės energetikai: 100 megavatų saulės elektrinėms su energijos kaupimo sistemomis, kurių kainų lubos – 0,12 euro už kilovatvalandę. Tą pačią dieną bus siūloma ir 50 megavatų atskira saulės kvota su 0,08 euro už kilovatvalandę riba.

    Kur galės būti statomi projektai?

    Pagal aukcionų sąlygas, tinkamos vietos apima Kyjivą ir dar 13 Ukrainos regionų. Tuo pačiu aiškiai nurodoma, kad aktyvių kovos veiksmų zonos ir okupuotos teritorijos į šią geografiją neįtraukiamos.

    Tokia atranka atspindi praktinę rizikų valdymo logiką: vystytojams svarbus ne tik tarifas, bet ir fizinis saugumas, galimybė prisijungti prie tinklų bei prognozuojamas projekto įgyvendinimo grafikas.

    „Esame dėkingi Ukrainos energetikos ministerijai už tai, kad padidino metines kvotas ir atvėrė realias galimybes diegti naujus atsinaujinančios energetikos projektus“, – sakė Ukrainos vėjo energetikos asociacijos valdybos pirmininkas Andriy Konechenkov.

    „700 megavatų kvota vėjo energetikai ir paskatos diegti energijos kaupimo sistemas yra būtent tie sprendimai, kurių Ukrainos elektros sistemai šiandien reikia saugiam ir patikimam darbui“, – sakė jis.

    Rinkai tai siunčia aiškų signalą, kad prioritetas teikiamas ne tik naujai generacijai, bet ir lankstumui, kurį suteikia kaupimo sprendimai. Tokia kombinacija tampa vis svarbesnė sistemoms, kuriose didėja vėjo ir saulės dalis, o balansavimo poreikis auga.

  • Rumunijoje startavo 55 MW baterijų parkas: „GEN-I Sonce“ stato 220 MWh kaupimo sistemą Gheorgheni

    Statybos Rumunijoje jau prasidėjo

    Slovėnijos bendrovė „GEN-I Sonce“ Rumunijoje pradėjo Gheorgheni baterijų energijos kaupimo sistemos statybas. Projektas numatytas 55 MW galios, o energijos talpa sieks 220 MWh, tad tai bus reikšmingas kaupimo pajėgumų papildymas šalies tinkle.

    Bendrovė skelbia, kad projektui jau užsitikrinta žemė ir prisijungimo prie elektros tinklo teisės. Tai paprastai yra vieni sudėtingiausių etapų tokio tipo projektuose, nes nuo jų priklauso realus statybų grafikas ir komercinis startas.

    Kas įgyvendina projektą?

    „GEN-I Sonce“ projektą įgyvendina kartu su „WALDEVAR Energy“, kuri regione dirba kaip EPC rangovas, atsakingas už projektavimą, įrangos tiekimą ir statybą. „WALDEVAR Energy“ nurodo per savo istoriją įgyvendinusi daugiau nei 3,5 GW įvairių energetikos projektų.

    Tokios partnerystės baterijų projektuose dažnai pasirenkamos dėl darbų apimties ir rizikų valdymo: nuo elektros įrenginių montavimo iki integracijos su tinklo operatorių reikalavimais. Kuo didesnis projektas, tuo svarbesnė tampa rangovo patirtis bandymų, paleidimo ir saugos procedūrose.

    Kodėl baterijų kaupimas tampa kritiškas?

    Baterijų energijos kaupimo sprendimai Europoje sparčiai plečiasi, nes jie padeda subalansuoti tinklą, kai daugėja vėjo ir saulės generacijos. Tokie įrenginiai gali kaupti perteklių, o piko metu greitai atiduoti energiją, mažindami kainų šuolius ir sistemos disbalanso riziką.

    Rumunija vis dažniau minima kaip viena perspektyviausių rinkų energijos kaupimui, nes šalis plečia atsinaujinančią generaciją ir tuo pat metu ieško lankstumo sprendimų tinklui. „GEN-I Sonce“ komunikacijoje pabrėžia, kad kaupimas tampa vis svarbesne Europos energetikos sistemos dalimi, o Rumunija yra patraukli vieta tokiems projektams.

    55 MW ir 220 MWh parametrai rodo, kad projektas orientuotas ne tik į trumpalaikį dažnio reguliavimą, bet ir į kelių valandų darbo režimą, kuris aktualus saulės generacijos pikų perkėlimui į vakaro vartojimą. Tokie kaupikliai dažnai tampa ir papildomu įrankiu tinklo operatoriams, kai reikia greitai reaguoti į gamybos ar vartojimo svyravimus.

  • „Rompetrol Rafinare“ Vega gamykloje statys saulės elektrinę ir baterijas: kiek sutaupys iki 2029 metų

    „Rompetrol Rafinare“ Vega gamykloje statys saulės elektrinę ir baterijas: kiek sutaupys iki 2029 metų

    Rumunijos naftos perdirbimo bendrovė „Rompetrol Rafinare“ paskelbė planuojanti Vega Ploiešti gamykloje įrengti 4,8 megavato galios saulės elektrinę ir 9 megavatvalandžių energijos kaupimo sistemą. Projektas skirtas didinti gamyklos apsirūpinimą elektra iš atsinaujinančių išteklių ir stabilizuoti vartojimą.

    Bendra investicijų vertė siekia apie 5 100 000 eurų. Dalis finansavimo numatyta iš Europos Sąjungos Modernizavimo fondo, kuris remia energetikos sektoriaus modernizavimą ir emisijų mažinimą ES valstybėse, turinčiose didesnį poreikį investicijoms į žalesnę infrastruktūrą.

    Pasak bendrovės, statybas planuojama užbaigti iki 2029 metų. Skaičiuojama, kad saulės elektrinė per metus pagamins daugiau nei 6 200 megavatvalandžių elektros, kuri bus naudojama gamyklos reikmėms.

    Įmonė nurodo, kad toks kiekis pagal 2025 metų vartojimo lygį galėtų padengti maždaug du trečdalius Vega gamyklos metinio elektros poreikio. Tai reikštų mažesnę priklausomybę nuo tinklo ir didesnį atsparumą elektros kainų svyravimams.

    Energijos kaupimo baterijos leis lanksčiau valdyti saulės elektrinės gamybą ir gamyklos apkrovas, ypač pikinėmis valandomis. Praktikoje tai gali reikšti, kad dalis dienos metu pagamintos elektros bus sukaupiama ir panaudojama tada, kai saulės generacija mažėja, o vartojimas išlieka aukštas.

    Bendrovės vertinimu, projektas padės sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas daugiau nei 3 800 tonų CO2 per metus. Tokie sprendimai naftos perdirbimo ir chemijos pramonėje pastaraisiais metais vis dažniau derinami su energijos vartojimo efektyvumo priemonėmis, nes vien tik atsinaujinančios elektros plėtra ne visada užtikrina stabilų pramonės procesų darbą.

    „Rompetrol Rafinare“ teigia, kad tai tęsia platesnę modernizacijos kryptį, kuri apima ir energijos efektyvumo didinimą. Įmonės duomenimis, 2017–2025 metais specifinės energijos sąnaudos Vega aikštelėje sumažėjo 9 proc.

    Vega gamykloje veikia specializuoti perdirbimo įrenginiai, gaminantys tirpiklius ir šildymo kurą, taip pat tiekiamos nacionalinei rinkai svarbios medžiagos, įskaitant n-heksaną ir bitumą. Bendrovė skelbė, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį bitumo gamyba pasiekė rekordinį 48 000 tonų lygį.

    „Rompetrol Rafinare“ didžiausias akcininkas yra KMG International, o mažumos akcininkas – Rumunijos valstybė. Tokia akcininkų struktūra reiškia, kad investicijos į energetinį efektyvumą ir atsinaujinančią energiją gali būti vertinamos ne tik per sąnaudų mažinimo prizmę, bet ir kaip ilgalaikės pramonės konkurencingumo priemonė.

  • Kroatijoje ir Slovėnijoje brangsta degalai: ką keičia kainų lubos ir kiek mokės vairuotojai

    Kroatijoje ir Slovėnijoje brangsta degalai: ką keičia kainų lubos ir kiek mokės vairuotojai

    Kroatijoje ir Slovėnijoje šią savaitę fiksuojamas degalų brangimas, nors abi šalys taiko kainų reguliavimo priemones. Kroatijos Vyriausybė rugpjūčio 18 dieną pratęsė degalų kainų reguliavimą, o Slovėnija patvirtino didžiausias leistinas mažmenines kainas už automagistralių ir greitkelių ribų.

    Kroatijoje, palyginti su ankstesniu septynių dienų laikotarpiu, sumažintos reguliuojamos antkainių ribos. Dyzelinui jos apkarpytos 0,01 euro už litrą, o vadinamajam mėlynajam dyzelinui – 0,02 euro už litrą.

    Akcizų tarifai šiuo sprendimu nebuvo keičiami, tačiau šalis ir toliau taiko mažesnius akcizus nei iki energetikos krizės laikotarpio. Skelbiama, kad bešviniam benzinui akcizas yra sumažintas iš viso 0,09 euro už litrą, o dyzelinui – 0,07 euro už litrą.

    Kroatijos institucijos nurodo, kad maksimalios mažmeninės kainos skaičiuojamos pagal praėjusio septynių dienų laikotarpio bazinę iškastinio kuro kainą, taikant nustatytas antkainių lubas. Benzinui antkainis ribojamas iki 0,1435 euro už litrą, dyzelinui – iki 0,1045 euro už litrą, o mėlynajam dyzelinui – iki 0,0236 euro už litrą.

    Taip pat nustatytos suskystintų naftos dujų kainų ribos: propano ir butano mišiniui balionuose – iki 0,9037 euro už kilogramą, o didesnėse talpyklose – iki 0,4416 euro už kilogramą. Naujoji tvarka Kroatijoje galios iki rugpjūčio 24 dienos.

    Pagal patvirtintas kainas Kroatijoje benzinas kainuos 1,63 euro už litrą, dyzelinas – 1,80 euro už litrą, o mėlynasis dyzelinas – 1,27 euro už litrą. Suskystintos naftos dujos talpyklose kainuos 1,24 euro už kilogramą, o balionuose – 1,81 euro už kilogramą.

    Kroatijos skaičiavimu, be valstybės priemonių kainos būtų aukštesnės: benzinas siektų 1,78 euro už litrą, dyzelinas – 2,01 euro už litrą, mėlynasis dyzelinas – 1,36 euro už litrą. Suskystintos naftos dujos talpyklose kainuotų 1,35 euro už kilogramą, o balionuose – 2,05 euro už kilogramą.

    Slovėnijoje rugpjūčio 18–24 dienomis nustatytos maksimalios leistinos mažmeninės kainos už automagistralių ir greitkelių ribų. Standartinio benzino NMB-95 kaina bus 1,582 euro už litrą, standartinio dyzelino – 1,857 euro už litrą.

    Be to, Slovėnijoje patvirtinta ir šildymo kuro kainų riba: šildymo alyva ELKO kainuos 1,470 euro už litrą. Šie skaičiai aktualūs gyventojams, kurie šildymo sezonui atsargas planuoja iš anksto, nes kainos vasaros pabaigoje dažnai tampa indikatoriumi, kokių sąnaudų galima tikėtis rudenį.

    Ekspertai pabrėžia, kad kainų lubos paprastai veikia kaip amortizatorius: jos gali pristabdyti staigius šuolius, tačiau ne visada sustabdo bendrą brangimo kryptį, kai didėja bazinės žaliavų kainos ir logistikos kaštai. Vairuotojams tai reiškia, kad net ir taikant reguliavimą verta sekti savaitinius kainų atnaujinimus ir planuoti degalų pirkimą tada, kai įsigalioja palankesnis perskaičiavimas.

  • Ginkluotas jūrinis dronas priartėjo prie Neptun Deep dujų telkinio: jį numušė Rumunijos F-16

    Rumunijos kariuomenė Juodojoje jūroje sunaikino sprogmenis gabenusį jūrinį droną, kuris priartėjo prie Neptun Deep dujų telkinio infrastruktūros. Apie incidentą pranešta po to, kai objektas buvo pastebėtas netoli vienos telkinio platformų ir sukėlė riziką personalui bei kritinei energetikos infrastruktūrai.

    Pasak Rumunijos institucijų, dreifuojantis dronas buvo užfiksuotas komercinio laivo įgulos, kuri perdavė informaciją atsakingoms tarnyboms. Pakrančių apsauga apie situaciją informavo Nacionalinės gynybos ministeriją, o objektas buvo identifikuotas maždaug už 80 mylių į rytus nuo Konstancos.

    Kaip vyko operacija

    Operacijos koordinavimas buvo patikėtas Rumunijos kariuomenei bendradarbiaujant su NATO, o sprendimas neutralizuoti droną priimtas krizės valdymo lygmeniu. Rumunijos prezidento vadovaujama komanda nurodė objektą sunaikinti, siekiant užkirsti kelią galimai diversijai ir sumažinti grėsmę telkinio darbuotojams.

    Į rajoną buvo pasiųsti du Rumunijos naikintuvai F-16, o vienas jų droną sunaikino panaudojęs borto patranką. Toks sprendimas paprastai pasirenkamas tada, kai reikia tiksliai ir greitai neutralizuoti mažą taikinį, kartu vengiant didesnės antrinės žalos jūroje.

    Rumunija šią vasarą Neptun Deep rajone jau fiksavo panašių incidentų. Rugpjūčio 11 dieną buvo pranešta, kad netoli telkinio vandenyje sunaikinti du rusiškos kilmės Gerbera tipo dronai, kurie taip pat dreifavo ir kėlė potencialią grėsmę.

    Kodėl Neptun Deep svarbus

    Neptun Deep yra didžiausias Rumunijos jūrinis dujų telkinys Juodojoje jūroje, esantis prie rytinės Rumunijos išskirtinės ekonominės zonos ribos. Telkinio atsargos vertinamos maždaug 100 milijardų kubinių metrų dujų, todėl jis laikomas strategiškai reikšmingu projektu tiek Rumunijai, tiek regiono energetiniam saugumui.

    Planuojama, kad dujų gavyba Neptun Deep telkinyje turėtų prasidėti 2027 metais. Dėl to bet kokie incidentai šioje zonoje vertinami ne tik kaip pavieniai saugumo įvykiai, bet ir kaip platesnės rizikos signalas, susijęs su kritinės infrastruktūros apsauga Juodojoje jūroje.