CP v2

Category: Energetika

  • Europos Komisija aiškinasi Rumunijos atsinaujinančios energetikos kompensaciją: 42,2 mln. eurų byla

    Europos Komisija aiškinasi Rumunijos atsinaujinančios energetikos kompensaciją: 42,2 mln. eurų byla

    Europos Komisija pradėjo vertinti, ar arbitražo sprendimas, įpareigojęs Rumuniją atlyginti nuostolius dešimčiai investuotojų dėl pakeistos atsinaujinančios elektros paramos schemos, neprieštarauja ES valstybės pagalbos taisyklėms. Komisija aiškinasi, ar tokia kompensacija ir jos išmokėjimas gali būti laikomi valstybės pagalba pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalį.

    Ginčo ištakos siekia 2011 metų liepos mėnesį, kai Rumunija įvedė paramos schemą, grindžiamą žaliaisiais sertifikatais, skirtais skatinti elektros gamybą iš atsinaujinančių išteklių. Schema buvo suderinta su ES valstybės pagalbos sistema ir vėliau kelis kartus keista, Komisijai pritariant atnaujinimams.

    Vis dėlto po pakeitimų dalis investuotojų teigė patyrę nuostolių ir inicijavo arbitražo procesą prieš Rumuniją, remdamiesi Energetikos chartijos sutartimi. Arbitražo teismas konstatavo pažeidimą ir priteisė investuotojams 42,2 mln. eurų kompensaciją, taip pat palūkanas ir papildomas išlaidas, o Rumunija apie sprendimą informavo Komisiją ir jau buvo atlikusi mokėjimą.

    Kas kelia klausimų Briuseliui?

    Komisijos preliminari pozicija yra kritiška: jos vertinimu, arbitražo sprendimas ir jo įgyvendinimas gali reikšti selektyvų ekonominį pranašumą, suteikiamą konkrečioms įmonėms valstybės lėšomis. Tokiu atveju priemonė atitiktų valstybės pagalbos požymius ir galėtų būti laikoma nesuderinama su vidaus rinka.

    Šiame etape Komisija pradeda išsamesnį tyrimą, kad įvertintų priemonės suderinamumą su ES taisyklėmis. Bendras principas yra toks, kad valstybės pagalba draudžiama, nebent Europos Komisija ją patvirtina kaip suderinamą su vidaus rinka, pavyzdžiui, kai tenkinamos aiškios išimčių sąlygos.

    Kodėl tai svarbu investuotojams?

    Atsinaujinančios energetikos sektoriuje paramos schemų stabilumas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių investicijų kainą ir riziką. Kai valstybės koreguoja subsidijų mechanizmus, neretai kyla ginčų dėl teisėtų lūkesčių ir finansinių pasekmių, todėl arbitražas tampa įrankiu siekiant kompensacijų.

    Tuo pačiu ES valstybės pagalbos kontrolė reiškia, kad net ir priteistos kompensacijos gali būti tikrinamos per kitą prizmę: ar jos nesukuria rinkos iškraipymų ir ar nėra faktiškai nauja, iš anksto nepatvirtinta parama. Galutinis Komisijos vertinimas lems, ar Rumunija galės įgyvendinti sprendimą be papildomų įpareigojimų, ar teks peržiūrėti išmokėjimo sąlygas.

    Kokie tolesni žingsniai?

    Komisijai tęsiant tyrimą, suinteresuotos šalys paprastai kviečiamos teikti pastabas, o sprendimas priimamas įvertinus tiek teisinį, tiek ekonominį priemonės poveikį. Tokios procedūros gali užtrukti, ypač kai vertinami kompleksiniai ryšiai tarp nacionalinių schemų, arbitražo sprendimų ir ES vidaus rinkos taisyklių.

    Rumunijos atvejis yra signalas, kad ginčai dėl atsinaujinančios energetikos paramos nebūtinai baigiasi vien arbitražo nutartimi. Net ir priteista kompensacija gali atsidurti Komisijos akiratyje, jei kyla klausimų dėl jos atitikimo ES valstybės pagalbos sistemai.

  • Degalų kainos ES: kur brango mažiausiai ir daugiausia, o Lietuva – tarp didžiausių šuolių

    Degalų kainos ES: kur brango mažiausiai ir daugiausia, o Lietuva – tarp didžiausių šuolių

    Eurostato skaičiai: augimas tęsiasi

    Eurostatas paskelbė naujausius duomenis apie degalų ir tepalų, skirtų asmeniniam transportui, kainų pokyčius Europos Sąjungoje. 2026 metų liepos mėnesį šios kategorijos kainos ES vidutiniškai buvo 16,9 proc. didesnės nei 2025 metų liepą.

    Metinis augimas pastaraisiais mėnesiais svyravo: 2026 metų gegužę fiksuotas 20,7 proc. šuolis, o birželį augimas sulėtėjo iki 13,7 proc. Tai rodo, kad kainų dinamika išlieka nepastovi ir priklauso tiek nuo naftos rinkos, tiek nuo mokesčių ir paklausos sezoninių veiksnių.

    Kur kainos kilo labiausiai, o kur beveik nesikeitė

    Eurostato duomenimis, 2026 metų liepą, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, degalų ir tepalų kainos augo 25 iš 27 ES valstybių. 13 šalių metinis augimas liepą buvo didesnis nei birželį, nors daugumoje valstybių rodiklis buvo mažesnis nei gegužę.

    Didžiausias metinis kainų augimas tarp ES šalių fiksuotas Rumunijoje – 24,2 proc. Vokietijoje ir Lietuvoje augimas siekė po 22,9 proc., Bulgarijoje – 22,2 proc., Nyderlanduose – 22,0 proc., Suomijoje – 20,5 proc.

    Mažiausi metiniai pokyčiai registruoti Švedijoje, kur kainos didėjo 1,2 proc., ir Airijoje – 3,2 proc. Vengrija buvo išskirtinė tuo, kad metinis pokytis buvo neigiamas – kainos sumažėjo 0,1 proc.

    Mėnesio pokyčiai: dyzelinas ir benzinas vėl brango

    Vertinant mėnesio pokytį, 2026 metų liepą, palyginti su birželiu, ES vartotojai pajuto kainų kilimą. Dyzelino kainos augo 4,3 proc., o benzino – 4,7 proc.

    Tai buvo apsisukimas po birželio rezultatų, kai, lyginant su geguže, dyzelinas ES vidutiniškai atpigo 6,4 proc., o benzinas – 4,2 proc. Tokie svyravimai dažnai siejami su žaliavinės naftos kainų pokyčiais, atsargų dinamika ir vasaros kelionių sezono paklausos šuoliu.

    Tarp birželio ir liepos dyzelino kainos padidėjo 17 ES šalių, daugiausia Lenkijoje – 13,4 proc., Vokietijoje – 12,7 proc., Graikijoje – 12,1 proc. Tuo pat metu 9 šalyse dyzelinas pigo, labiausiai Kipre – 7,9 proc., Švedijoje – 7,4 proc., Airijoje – 6,4 proc.

    Benzino kainos tarp birželio ir liepos didėjo 14 šalių, o mažėjo 12 šalių. Didžiausi mėnesio šuoliai fiksuoti Lenkijoje – 17,2 proc., Vokietijoje – 11,0 proc., Ispanijoje – 7,1 proc., o didžiausi kritimai – Švedijoje – 11,1 proc., Kipre – 5,4 proc., Airijoje – 4,1 proc.

    „Dideli kainų skirtumai tarp šalių rodo, kad vien naftos kaina nepaaiškina visko – svarbūs ir akcizai, logistika bei rinkos konkurencija“, – sakė vienas iš degalų rinką stebinčių analitikų.

    Regiono kontekste išsiskiria tai, kad Vengrija buvo vienintelė šalis, kurioje metinis degalų ir tepalų kainų pokytis buvo neigiamas. Tuo metu Lietuva pateko tarp ES valstybių, kuriose metinis kainų augimas buvo vienas didžiausių, o tai reiškia didesnį spaudimą tiek namų ūkių biudžetams, tiek transporto ir logistikos sąnaudoms.

  • EIB skolina 50 mln. eurų Slovakijai: elektros tinklų atnaujinimas ruošiamas augančiai paklausai

    EIB skolina 50 mln. eurų Slovakijai: elektros tinklų atnaujinimas ruošiamas augančiai paklausai

    Europos investicijų bankas (EIB) pasirašė 50 mln. eurų paskolos sutartį su Slovakijos energetikos bendrove „ZSE Group“. Lėšos bus skirtos nacionalinių elektros skirstymo tinklų modernizavimui, didinant jų patikimumą ir valdymo efektyvumą.

    Ši sutartis yra antroji dalis platesnio 400 mln. eurų finansavimo paketo, kuriuo siekiama nuosekliai atnaujinti šalies infrastruktūrą. Anksčiau EIB jau buvo suteikęs didesnę finansavimo dalį, o dabar papildoma injekcija nukreipiama konkretiems tinklo rekonstrukcijos darbams.

    „ZSE Group“ planuoja atnaujinti aukštos, vidutinės ir žemos įtampos oro linijas, taip pat požeminius kabelius. Bendrovė per regionines skirstymo įmones aptarnauja beveik 2 mln. klientų, todėl investicijų poveikis apims tiek namų ūkius, tiek verslą.

    Numatoma diegti išmaniuosius skaitiklius ir skaitmeninę tinklo automatizaciją, kuri leidžia greičiau aptikti gedimus, geriau subalansuoti apkrovas ir tiksliau planuoti tinklo pralaidumą. Tokie sprendimai tampa esminiai, kai didėja elektros vartojimas ir sparčiau elektrifikuojamos šildymo bei transporto sistemos.

    Modernizavimas taip pat turėtų palengvinti atsinaujinančios energetikos integraciją, ypač saulės elektrinių gamybos priėmimą ir paskirstymą tinkle. EIB nurodo, kad parama bus nukreipta tiek į vakarų, tiek į rytų Slovakiją, siekiant prisidėti prie tvaresnio ekonominio vystymosi ir regionų atotrūkio mažinimo.

    „Slovakijai reikės stipresnių ir išmanesnių tinklų, kad atlieptų augančią elektros paklausą, prijungtų daugiau atsinaujinančių išteklių ir paremtų dekarbonizaciją“, – sakė EIB viceprezidentas Marek Mora.

    Pasak banko, EIB grupė 2025 metais įsipareigojo rekordinę 33 mlrd. eurų sumą Europos energetinio saugumo projektams, iš kurių 11,6 mlrd. eurų buvo skirta elektros tinklams ir energijos kaupimo infrastruktūrai. Tokia kryptis atspindi bendrą Europos tendenciją: didėjant nepastoviai gamybai iš atsinaujinančių šaltinių, investicijos į tinklus ir skaitmenizaciją tampa ne mažiau svarbios nei nauji generacijos pajėgumai.

  • „Bulgargaz“ siūlo SGD tiekimą nuo 2026–2027 metų: taip Bulgarija taikosi į regiono rinką

    „Bulgargaz“ siūlo SGD tiekimą nuo 2026–2027 metų: taip Bulgarija taikosi į regiono rinką

    CEENERGYNEWSCEENERGYNEWSPRO
    CEENERGYNEWSCEENERGYNEWSPRO

    Search

    CEENERGYNEWSCEENERGYNEWS
    CEENERGYNEWSCEENERGYNEWS
    HomeOil & GasBulgargaz seeks to become a regional LNG provider

    Bulgargaz seeks to become a regional LNG provider

    Emese Fabian

    By Emese Fabian

    LNG

    Illustration, Source: Pexels

    Bulgaria’s state-owned Bulgargaz is offering LNG procurement and supply for the short-, medium- and long-term, starting from the 2026/2027 gas year. The company aims to diversify supply sources and routes and position itself as an active player in the regional gas market.

    Companies can express their interest by emailing [email protected] and providing information on their projected needs by gas year, required quantities, the period for receiving the delivered LNG, the preferred point for the gas delivery and any additional services required. A template for the Letter of Interest is available here.

    Interested companies will be invited to negotiations, during which mutually beneficial terms will be determined based on the parameters they have provided.

    Previous article

    Enea invests 71 million euros in Polaniec power plant
    Next article

    IGU expects lower gas demand in Europe but tougher competition for LNG
    CEENERGYNEWSCEENERGYNEWS
  • Europos Komisija pritarė 59 mln. eurų paramai: Slovėnija spartins elektros kaupimą baterijomis

    Europos Komisija pritarė 59 mln. eurų paramai: Slovėnija spartins elektros kaupimą baterijomis

    Kam skirta parama

    Europos Komisija patvirtino Slovėnijos valstybės pagalbos schemą, kurios vertė siekia 59 mln. eurų. Lėšos bus skiriamos baterijų energijos kaupimo sistemoms, kurios padeda subalansuoti elektros tinklą ir mažinti atsinaujinančios energijos svyravimų poveikį.

    Pagal patvirtintas sąlygas parama bus teikiama tiesioginių dotacijų forma ir dengiama dalis projektų statybos bei įrengimo kaštų. Schema vertinta pagal Europos Sąjungos taisykles, reguliuojančias valstybės pagalbą, kad ji būtų tikslinė ir nedistortuotų konkurencijos.

    370 megavatvalandžių tikslas

    Skaičiuojama, kad finansavimas leis Slovėnijoje įrengti bent 370 megavatvalandžių naujų atskirai veikiančių baterijų kaupimo pajėgumų. Tokie objektai paprastai jungiami prie tinklo kaip atskira infrastruktūra ir gali greitai reaguoti į elektros paklausos ar gamybos pokyčius.

    Europos Komisija pabrėžė, kad didėjant saulės ir vėjo elektrinių daliai, tinklui reikia daugiau lankstumo priemonių. Baterijų kaupimas laikomas vienu greičiausiai įgyvendinamų sprendimų, gerinančių stabilumą, patikimumą ir sistemos efektyvumą.

    Terminai ir finansavimo šaltiniai

    Numatyta, kad visa finansinė parama turi būti suteikta iki 2031 metų, o kiekvieno projekto paramos dydis bus siejamas su investicijų kaštais. Tai reiškia, kad galutinė suma priklausys nuo konkrečių projektų apimties ir sąmatų.

    Schema bus finansuojama iš Teisingos pertvarkos fondo ir Modernizavimo fondo, susijusio su ES apyvartinių taršos leidimų sistemos pajamomis. Europos Komisija nurodė, kad pagalba vertinama kaip būtina ir proporcinga siekiant paspartinti perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio ekonomikos.

  • IGU įžvalgos: Europoje 2026 metais dujų poreikis trauksis, o SGD dėl Azijos varžysis aršiau

    Tarptautinė dujų sąjunga (IGU) naujausioje Global Gas Report 2026 apžvalgoje prognozuoja, kad Europos dujų paklausa 2026 metais mažės, nors 2025 metais ji buvo laikinai atsigavusi. Pasak IGU, rinką trumpuoju laikotarpiu labiausiai veiks elektros gamybos pokyčiai, atsinaujinančios energetikos plėtra ir įtempta pasaulinė suskystintų gamtinių dujų (SGD) konkurencija.

    IGU vertinimu, 2025 metais Europos dujų paklausa augo 2,3 proc., arba apie 10 mlrd. kubinių metrų. Pagrindinis impulsas atėjo iš elektros sektoriaus: dujų naudojimas elektrai gaminti didėjo apie 9 mlrd. kubinių metrų, ypač metų pradžioje, kai buvo šalčiau ir silpniau pūtė vėjai.

    Pramonės vartojimas, IGU duomenimis, taip pat šiek tiek atsigavo ir padidėjo apie 1 mlrd. kubinių metrų. Tai siejama su švelniu aktyvumo sugrįžimu po 2024 metų, kai aukštesnės energijos kainos ir lėtesnė ekonomika buvo nuslopinusios paklausą.

    Kas stūmė rinką 2025 metais

    Vienas ryškiausių 2025 metų signalų buvo dujų saugyklų dinamika. IGU nurodo, kad saugyklų užpildymas metų eigoje buvo smarkiai svyruojantis: kovą jis pasiekė apie 33,4 proc. metinį minimumą, o tai skatino rekordiškai dideles SGD įvežimo apimtis ir aktyvų atsargų pildymą pavasarį bei vasarą.

    Metų pabaigoje Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės saugyklų lygis, IGU vertinimu, siekė apie 62 proc., kai 2024 metais buvo apie 73 proc. Mažesnis likutis reiškia, kad kitą sezoną rinkai reikia daugiau papildomų krovinių, o tai didina jautrumą kainų šuoliams.

    2026 metais paklausa mažės, bet rizikos išlieka

    IGU prognozuoja, kad 2026 metais Europos dujų paklausa sumenks maždaug 4 mlrd. kubinių metrų. Didžiausias kritimas numatomas elektros gamyboje iš dujų, kur vartojimas, IGU skaičiavimu, gali mažėti apie 7 mlrd. kubinių metrų.

    Pirmąjį 2026 metų pusmetį, anot IGU, švelnūs orai ir išaugusi atsinaujinančių šaltinių generacija padėjo mažinti dujų poreikį, todėl metinis pokytis ES 27 ir Jungtinėje Karalystėje buvo neigiamas ir siekė apie 1 mlrd. kubinių metrų. Tai kartu amortizavo ir platesnių geopolitinių įtampų poveikį energijos balansui.

    IGU taip pat atkreipia dėmesį, kad nuo 2026 metų balandžio prasidėjus atsargų pildymo laikotarpiui saugyklų lygis išliko žemas. Vidutinis užpildymas, jų vertinimu, balandį siekė apie 30 proc., o birželį pakilo iki maždaug 43 proc., tačiau vis dar atsiliko nuo 2025 metų vidurkio.

    SGD konkurencija ir kainos: daugiau spaudimo Europai

    Skirtingų šalių situacija, IGU duomenimis, išsiskyrė: Italija birželį buvo apie 62 proc., Vokietija apie 37 proc., o Nyderlandai apie 21 proc., t. y. arti penkerių metų minimumų tam mėnesiui. Tokie skirtumai reiškia nevienodą pasirengimą žiemai ir nevienodą poreikį papildomiems SGD kroviniams.

    Esminė rizika Europai, kaip pabrėžia IGU, yra konkurencija su Azijos pirkėjais dėl lanksčiai nukreipiamų JAV SGD srautų. Jei Azijoje kainos ar paklausa bus aukštesnės, dalis krovinių gali būti perorientuota iš Europos, o tai apsunkintų atsargų kaupimą ir didintų kainų nepastovumą prieš šaltąjį sezoną.

    IGU skaičiuoja, kad 2025 metais Europos SGD importas didėjo apie 32 mlrd. kubinių metrų, o tai rodo struktūrinį pokytį: priklausomybė nuo vamzdynais tiekiamų rusiškų dujų mažėjo, o didesnę dalį ėmė sudaryti JAV SGD. Pasak IGU, JAV sudarė daugiau nei pusę Europos SGD importo 2025 metais.

    Kainų srityje IGU mini, kad 2025 metais TTF vidurkis siekė apie 36,7 euro už megavatvalandę ir buvo 10,8 proc. didesnis nei 2024 metais. 2026 metų pradžioje kainos buvo žemesnės, tačiau vėliau šoktelėjo, o tai, IGU vertinimu, atspindi jautrią pusiausvyrą tarp oro sąlygų, tiekimo lūkesčių ir pasaulinės SGD paklausos.

    Artėjant žiemai, pagrindiniai veiksniai, kurie lems Europos dujų rinkos stabilumą, bus saugyklų pildymo tempas, atsinaujinančių šaltinių generacijos apimtys ir SGD krovinių prieinamumas pasaulinėje rinkoje. IGU vertinimu, jei kainos išliks aukštesnės, paklausa gali būti dar jautresnė, o rinkos dalyviams teks labiau planuoti rizikas ir alternatyvius tiekimo scenarijus.

  • EBRD skiria iki 120 mln. eurų „Econergy“ Părău 2: 342 MW saulės parkas su 300 MWh baterijomis

    Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (EBRD) suteikia iki 120 mln. eurų finansavimą „Econergy“ vystomam Părău 2 projektui Rumunijoje. Numatyta pastatyti 342 MW saulės fotovoltinę elektrinę ir greta įrengti 150 MW galios bei 300 MWh talpos baterijų energijos kaupimo sistemą Brašovo regione.

    Finansavimo paketą sudaro EBRD A paskola iki 57 mln. eurų ir EBRD B paskola iki 63 mln. eurų, kurią dalinai suteikia komerciniai bankai. B paskolos struktūroje taip pat numatyta 3,6 mln. eurų skolos aptarnavimo rezervo priemonė, skirta mokėjimų stabilumui didinti.

    Bendra projekto skolos finansavimo suma, įtraukiant ir kitus bankus, siekia iki 229 mln. eurų. Prie finansavimo prisideda Juodosios jūros prekybos ir plėtros bankas, OTP bankas bei Exim Banca Românească, taip išskaidant rizikas ir didinant projekto finansinį patikimumą.

    Europos Sąjunga EBRD A ir B paskolas remia pagal InvestEU programą suteikdama pirmojo nuostolio garantiją, kuri gali padengti iki 115 mln. eurų. Tokia priemonė mažina kreditorių riziką, ypač tais atvejais, kai dalis pajamų priklauso nuo rinkos kainų ir nėra pilnai fiksuota ilgalaikėmis sutartimis.

    Kontraktas už skirtumą ir rinkos dalis

    Projektas remiasi Rumunijoje įdiegta kontraktų už skirtumą schema, kurią rengiant buvo teikiama EBRD techninė pagalba. Šia schema siekiama paskatinti iki 5 GW saulės ir sausumos vėjo elektrinių plėtrą, investuotojams suteikiant aiškesnį kainų stabilumo mechanizmą.

    Părău 2 pirmajame aukcione užsitikrino 125 MW pajėgumą su 49,4 euro už MWh nustatyta kaina 15 metų laikotarpiui. Likusi pagaminamos elektros dalis planuojama realizuoti rinkoje, todėl projekto rezultatai iš dalies priklausys nuo elektros kainų dinamikos.

    Papildomai projektui numatyti instrumentai, susiję su apyvartinėmis lėšomis: iki 25 mln. eurų pridėtinės vertės mokesčio finansavimo priemonė ir iki 9,5 mln. eurų akredityvų priemonė. Šie sprendimai dažnai taikomi dideliuose energetikos projektuose, kad statybų ir atsiskaitymų srautai vyktų sklandžiai.

    Kodėl svarbi baterijų dalis?

    EBRD pabrėžia, kad tai pirmas kartas, kai bankas Rumunijoje finansuoja hibridinį atsinaujinančios energetikos projektą, kuriame saulės generacija derinama su baterijų kaupimu. Baterijos leidžia lanksčiau valdyti generacijos svyravimus, efektyviau naudoti tinklo pralaidumą ir perkelti dalį energijos į brangesnes valandas.

    Tokie projektai Europoje tampa vis aktualesni dėl spartėjančios saulės ir vėjo plėtros bei augančio poreikio balansavimui. Kartu tai signalas, kad finansuotojai vis dažniau vertina ne tik instaliuotą generacijos galią, bet ir sistemos lankstumą, kurį suteikia energijos kaupimas.

  • Lenkija įsibėgėja vandenilio infrastruktūroje: patvirtintas 10 metų planas ir išskirtinis „Gaz-System“ statusas

    Kas patvirtinta ir kodėl tai svarbu

    Lenkija žengė du reikšmingus žingsnius, kurie turėtų paspartinti šalies vandenilio rinkos ir vamzdynų infrastruktūros kūrimą. Nacionalinis dujų tinklo operatorius „Gaz-System“ pranešė, kad priimti sprendimai sukuria aiškesnį reguliacinį pagrindą investicijoms ir projektų planavimui.

    Svarbiausias sprendimas – patvirtintas pirmasis Lenkijos 10 metų vandenilio perdavimo tinklo plėtros planas. Jame numatoma, kaip 2027–2036 metais būtų vystoma infrastruktūra, kad ji atlieptų augančią pramonės ir energetikos paklausą vandeniliui.

    „Gaz-System“ sertifikatas ir ES institucijų vaidmuo

    Kitas kertinis elementas – „Gaz-System“ suteiktas nepriklausomumo sertifikatas, patvirtinantis organizacinį ir teisinį atskyrimą nuo energijos gamybos bei prekybos veiklų. Tokia schema ES energetikos reguliavime laikoma būtina, siekiant užtikrinti nediskriminacinę prieigą prie infrastruktūros rinkos dalyviams.

    Šiuo atveju sprendimų grandinėje dalyvavo ir ES lygmens institucijos: Europos Komisija bei Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra pateikė teigiamas išvadas. Tai sustiprina teisinį tikrumą ir mažina riziką, kad infrastruktūros valdymo modelis vėliau būtų ginčijamas.

    Operatoriaus mandatas pratęstas iki 2036 metų

    Reguliacinė bazė taip pat pasikeitė dėl teisės aktų pataisų, įsigaliojusių 2026 metų liepą. Pagal jas „Gaz-System“ oficialaus vandenilio perdavimo tinklo operatoriaus funkcijos Lenkijoje pratęstos iki 2036 metų rugpjūčio, nors anksčiau pereinamasis laikotarpis turėjo baigtis 2026 metų rugpjūtį.

    Toks ilgesnis mandatas svarbus praktiškai: vandenilio vamzdynų planavimas, leidimai, finansavimas ir statyba paprastai trunka ne vienerius metus. Ilgesnis reguliacinis horizontas didina tikimybę, kad projektai pritrauks kapitalą, įskaitant ir europinius instrumentus, skirtus strateginėms energetikos jungtims ir pramonės dekarbonizacijai.

    Platesniame kontekste šie sprendimai rodo Lenkijos siekį kuo greičiau pereiti nuo atskirų demonstracinių iniciatyvų prie sisteminio, visos šalies mastu planuojamo vandenilio tinklo. ES mastu tokie projektai tampa vis aktualesni dėl pramonės konkurencingumo, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir energijos tiekimo saugumo tikslų.

  • Šiaurės ir Baltijos vandenilio koridorius: poreikis iki 2040 metų gali siekti beveik 80 TWh

    Paklausos signalas visam regionui

    Planuojamo Šiaurės ir Baltijos vandenilio koridoriaus metinis poreikis iki 2040 metų gali pasiekti 79,2 teravatvalandės (TWh). Tai paskelbė perdavimo sistemų operatoriai iš Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos, apibendrinę rinkos apklausos rezultatus.

    Šis skaičius sudaro apie 87 proc. anksčiau studijose vertintos teorinės koridoriaus 91 TWh pralaidumo galimybės. Apklausos rezultatai rodo, kad infrastruktūros idėja rinkoje vertinama kaip praktiškai reikalinga, o ne vien strateginis planas.

    Susidomėjimo apklausa, pradėta 2026 metų pradžioje, sulaukė 93 atsakymų iš 81 bendrovės. Iš viso buvo įvardyti 108 projektai, kurie galėtų naudotis būsimu vandenilio transportavimo maršrutu nuo šiaurinių gamybos centrų iki didžiųjų vartotojų pietuose.

    Operatorių teigimu, tokia dalyvių ir projektų įvairovė leidžia tiksliau įvertinti, kur ir kokiais tempais gali formuotis pramoninis vandenilio vartojimas. Kartu tai padeda identifikuoti segmentus, kuriems svarbiausias yra patikimas, ilgalaikis tiekimas.

    Kas „suvalgo“ didžiausią dalį

    Didžiausią prognozuojamos paklausos dalį sudaro konkretūs pramonės projektai: jiems tenka 64,4 TWh per metus. Dar 14,8 TWh siejama su Vokietijos skirstymo tinklų poreikiu, o tai signalizuoja apie planuojamą platesnį vandenilio integravimą į energetikos sistemą.

    Numatoma, kad koridorius komerciškai galėtų pradėti veikti apie 2033 metus. Iki tol rinkai aktualiausi išlieka du klausimai: ar projektų vystytojai pasirengs prisiimti ilgalaikius įsipareigojimus ir ar finansavimo sprendimai bus priimti laiku.

    Apklausos duomenys taip pat atskleidžia aiškią regioninę logiką: šiaurėje formuojasi pasiūla, pietuose telkiasi didžiausia paklausa. Suomija įvardijama kaip potenciali gamybos lyderė, o Vokietija – pagrindinė galutinė vandenilio kryptis.

    Skaičiuojama, kad Suomijos gamyba galėtų augti nuo 15,4 TWh 2033 metais iki 38,6 TWh 2050 metais, kai vidaus vartojimas išliktų stabilus ir siektų apie 2,1 TWh per metus. Tuo metu Vokietijoje tiesioginis projektų vartojimas galėtų išaugti nuo 15,3 TWh 2033 metais iki 44,4 TWh 2050 metais.

    Lenkijos paklausa taip pat matoma kaip sparčiai didėsianti: nuo 11,8 TWh iki 32,4 TWh per tą patį laikotarpį. Prognozė rodo, kad Lenkijos vidaus pasiūla nuosekliai atsiliktų nuo poreikio, todėl importo ir tarptautinių jungčių klausimas šaliai gali tapti esminis.

    Bendra tendencija atitinka ir platesnę Europos kryptį, kai vandenilis vertinamas kaip pramonės dekarbonizacijos priemonė, ypač ten, kur elektrifikacija ribota. Didžiausią vaidmenį čia gali suvaidinti chemijos, trąšų, naftos perdirbimo, plieno ir sunkiojo transporto segmentai.

    ES statusas ir Lietuvos vaidmuo

    Koridorius yra įtrauktas į Europos Sąjungos bendro intereso projektų sąrašą. Projektui taip pat skirta 6,8 mln. eurų parama iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės, o tai paprastai padeda greičiau pereiti nuo koncepcijos prie techninių sprendimų.

    Išankstinė galimybių analizė buvo baigta 2024 metų birželį, o 2025 metais projektas perėjo į galimybių vertinimo etapą. Nacionalinės ir tarpvalstybinės studijos turėtų būti užbaigtos 2027 metų pradžioje.

    „Rinkos apklausos rezultatai rodo, kad projektų vystytojai ir rinkos dalyviai visame regione, įskaitant Lietuvą, jau aiškiai įvardija vandenilio infrastruktūros poreikius“, – sakė Lietuvos perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.

    Jo teigimu, tai Lietuvai yra svarbus signalas, nes šalis galėtų tapti ne tik tranzito teritorija, bet ir aktyvia vandenilio rinkos dalyve. Kitas žingsnis, anot jo, yra poreikių pavertimas konkrečiais įsipareigojimais ir investiciniais sprendimais.

    Praktiškai tai reiškia derybas dėl ilgalaikių transportavimo ir tiekimo sutarčių, taip pat aiškesnį reguliacinį rėmą. Be pakankamai stiprių komercinių garantijų didelės apimties infrastruktūra Europoje dažniausiai juda lėčiau, net ir turėdama politinį palaikymą.

    Nors prognozuojama paklausa atrodo didelė, rinkos brandą lems ir vandenilio kaina bei jo kilmė. Atskira svarbi tema – ar planuojama pasiūla bus paremta atsinaujinančia energija gaminamu vandeniliu ir kaip greitai bus išplėtota elektros gamyba, reikalinga elektrolizei.

    Artimiausiais metais koridoriaus sėkmę nulems keli veiksniai: investicijų sprendimų greitis, pramonės pasirengimas mokėti už mažesnės emisijos energiją ir aiškūs tarpvalstybiniai suderinimai. Apklausos rezultatai rodo, kad interesas yra, tačiau lemiamas etapas bus įsipareigojimų formalizavimas.

  • Vengrija žengia į naują etapą: Kardoskūto saugykloje startuos gryno vandenilio kaupimo bandymas

    Vengrija žengia į naują etapą: Kardoskūto saugykloje startuos gryno vandenilio kaupimo bandymas

    Leidimas atveria kelią pokyčiui

    Vengrijos bendrovė Hungarian Gas Storage (Magyar Földgáztároló) gavo reguliuotojo pritarimą pakeisti Kardoskūto požeminės dujų saugyklos kasybos licenciją. Šis sprendimas leidžia viename iš mažesnių telkinio sluoksnių kaupti gryną vandenilį, o tai laikoma svarbiu žingsniu nuo tradicinio gamtinių dujų sandėliavimo prie naujų energijos sprendimų.

    Apie sprendimą viešai pranešė įmonės vadovas Ákos Kriston. Praktikoje tai reiškia, kad saugykla tampa viena iš pirmųjų regione, kur reguliaciniu lygmeniu atveriamas kelias gryno vandenilio kaupimui požeminėje infrastruktūroje.

    Kas numatyta dvejų metų bandyme

    Bandomoji programa suplanuota dvejiems metams ir skirta įvertinti, kaip saugojimas veikia įrangą, geologinę terpę ir eksploatavimo procesus. Pagal planą per vieną ciklą būtų kaupiama 100 000 kubinių metrų gryno vandenilio, o bandymas apimtų du pilnus įpumpavimo ir išėmimo intervalus.

    Darbus ketinama pradėti 2026 metų rugsėjį, o galutiniai vertinimo duomenys turėtų būti surinkti iki 2028 metų vasaros. Tokio tipo bandymai paprastai vertina ne tik sandarumą ir stabilumą, bet ir dujų kokybės pokyčius bei eksploatacinius saugos parametrus.

    Ryšys su projektu „Aquamarine“

    Bandymas yra platesnio projekto „Aquamarine“ dalis, kuriuo siekiama vandenilį integruoti į Vengrijos energetikos sistemą ir didinti elektros tinklo lankstumą. Projekte jau buvo atlikti kritiniai lankstumo bandymai nacionaliniam elektros tinklui, o tai laikoma svarbia prielaida vandenilio ciklų pritaikymui pramonėje.

    Skelbiama, kad 1,0 megavato gamybos įrenginys sėkmingai praėjo pradinę tinklo akreditaciją. Toliau numatoma testuoti pilnai išplėtotą 2,0 megavato sistemą, kurioje planuojama naudoti Ballard Power Systems technologiją.

    Projekte taip pat planuojama ankstyvais 2027 metais įdiegti mažesnio masto jėgainę, kuri turėtų pademonstruoti pramoninio lygio vandenilio energijos ciklą. Tokios demonstracijos paprastai vertinamos kaip tarpinis etapas, leidžiantis patikrinti technologinį patikimumą prieš didesnes investicijas ir platesnį taikymą energetikos infrastruktūroje.