CP v2

Category: Energetika

  • Moldova užsitikrino dujų šildymo sezonui: „Energocom“ jau nupirko didžiąją dalį poreikio

    Moldova užsitikrino dujų šildymo sezonui: „Energocom“ jau nupirko didžiąją dalį poreikio

    Moldovos valstybės valdoma energijos tiekėja „Energocom“ pranešė, kad šildymo sezonui yra užsitikrinusi visą prognozuojamą gamtinių dujų kiekį. Bendrovės teigimu, šaltuoju laikotarpiu, nuo 2026 metų spalio iki 2027 metų kovo, planuojama pristatyti 3 832 693 MWh dujų.

    Įmonė taip pat nurodė, kad bendrai 2026–2027 metų dujų metams, kurie truks nuo 2026 metų spalio 1 dienos iki 2027 metų rugsėjo 30 dienos, šiuo metu jau yra įsigyta apie 76 proc. reikalingo kiekio. Tai reiškia, kad pirkimai tęsiami, tačiau didžiausia rizika dėl žiemos tiekimo, pasak bendrovės, jau suvaldyta.

    Dujos buvo perkamos per liepą pradėtą pirkimo procedūrą, kurioje surengti 24 aukcionų raundai, o 23 iš jų buvo sėkmingai užbaigti. Konkurse dalyvavo 11 bendrovių iš Rumunijos, Austrijos, Bulgarijos, Liuksemburgo, Šveicarijos, Maltos, Vokietijos ir Graikijos.

    Lygiagrečiai „Energocom“ ruošiasi įvykdyti ir dujų saugojimo įpareigojimą, kurį turi pasiekti iki lapkričio 1 dienos. Įpareigojimas sudaro 15 proc. prognozuojamo dujų metų kiekio, arba maždaug 134,5 mln. kubinių metrų, o dalis šio kiekio jau yra užsitikrinta ir bus laikoma kaimyninėse šalyse.

    Bendrovė pabrėžia, kad dujos iš anksto kontraktuojamos naudojant išankstinius produktus, kad būtų galima užsitikrinti reikiamus kiekius būtent vartojimo mėnesiams. Toks modelis paprastai mažina staigių rinkos svyravimų riziką sezono metu, kai paklausa Europoje išauga.

    „Galutinė kaina nėra fiksuojama pasirašant sutartį – ji vėliau apskaičiuojama pagal formulę, susietą su TTF artimiausio mėnesio indeksu“, – teigė bendrovė.

    „Energocom“ nurodo, kad skaičiavimams naudojamas „Argus Media“ skelbiamas TTF Front Month rodiklis, taikomas kitam pristatymo mėnesiui. Praktikoje tai reiškia, kad tiekimo apimtis užsitikrinama iš anksto, o kaina išlieka priklausoma nuo pagrindinio Europos dujų kainodaros etalono.

    Pastaraisiais metais dujų tiekimo saugumas Moldovoje tapo strateginiu klausimu, todėl didesnis dėmesys skiriamas tiek diversifikavimui, tiek atsargų kaupimui. Ši praktika atitinka ir platesnę Europos tendenciją po energijos kainų šoko, kai valstybės ir įmonės ėmė agresyviau planuoti pirkimus į priekį bei kaupti atsargas dar iki prasidedant žiemai.

  • Serbija su Pasaulio banku stumia beveik 1 mlrd. eurų dujų plėtrą: kas bus tiesiama ir kur

    Serbija su Pasaulio banku stumia beveik 1 mlrd. eurų dujų plėtrą: kas bus tiesiama ir kur

    Serbija kartu su Pasaulio banku artina beveik 1 mlrd. eurų vertės dujų infrastruktūros plėtros programą. Apie tai pranešta po kalnakasybos ir energetikos ministrės Dubravkos Đedović Handanović susitikimo su Pasaulio banko delegacija.

    Pirmasis etapas numato naujo gamtinių dujų vamzdyno statybas, kuris sujungtų Nišą ir Veliką Planą. Pietų Serbijos miestuose jau pradėtos viešos konsultacijos dėl pradinės projekto fazės, o derybos dėl finansavimo sąlygų turėtų įsibėgėti mėnesio viduryje.

    Daugiaetapė plėtra ir saugyklos

    Programa suplanuota kaip kelių etapų iniciatyva: be naujo vamzdyno, numatyta rengti techninę dokumentaciją tolesniems tinklo plėtros darbams. Taip pat planuojami esamų dujų saugyklų modernizavimo sprendimai ir naujų saugyklų infrastruktūros parengimas.

    Vienas iš įvardytų papildomų maršrutų yra vamzdyno kryptis nuo Mokrino iki Belgrado, kuri turėtų sustiprinti tiekimo patikimumą sostinės regione. Tokie projektai paprastai siejami su keliais tikslais vienu metu: didesniu tinklo pralaidumu, atsparumu sutrikimams ir galimybe lanksčiau išnaudoti tarptautinius tiekimo šaltinius.

    Reformos, jungtys ir žvilgsnis į vandenilį

    Serbijos valdžia pabrėžia, kad paraleliai vyksta dujų sektoriaus pertvarkos, susijusios su atskyrimu ir reguliavimo pokyčiais. Pasak ministrės, po naujojo Dujų įstatymo priėmimo įsteigta Dujų infrastruktūros bendrovė, o Transportgas Serbia sertifikuota kaip nepriklausomas gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius, kai tuo metu Srbijagas toliau atsako už tiekimą gyventojams ir pramonei.

    „Atskyrimas ir reformos dujų sektoriuje yra beveik baigtos: priimtas naujasis Dujų įstatymas, įsteigta Dujų infrastruktūros įmonė nacionalinei infrastruktūrai valdyti, o Transportgas Serbia sertifikuota kaip nepriklausomas gamtinių dujų perdavimo operatorius, tuo metu Srbijagas išlieka atsakinga už tiekimą gyventojams ir pramonei“, – sakė Dubravka Đedović Handanović.

    Jos teigimu, naujai tiesiami vamzdynai turėtų padėti geriau išnaudoti dabartines ir būsimas dujų jungtis su Šiaurės Makedonija ir Rumunija. Kartu techniniai tyrimai turėtų įvertinti, ar vietinis dujų tinklas ateityje galėtų būti pritaikytas vandenilio transportavimui, nes Europoje vis daugiau dėmesio skiriama infrastruktūros suderinamumui su mažiau taršiomis dujomis.

    Pasaulio banko atstovai, kaip skelbiama, išreiškė pasirengimą padėti užbaigti likusius projekto klausimus iki galutinių derybų dėl finansavimo. Tolimesnė projekto eiga priklausys nuo finansavimo struktūros, techninių sprendinių suderinimo ir viešųjų procedūrų, kurios tokio masto infrastruktūros projektuose lemia ir realų darbų grafiką.

  • „Rompetrol“ mažina elektros vartojimą: kaip Petromidia gamykla padeda Rumunijos tinklui

    „Rompetrol“ mažina elektros vartojimą: kaip Petromidia gamykla padeda Rumunijos tinklui

    „Rompetrol“ pranešė pradėjusi energijos optimizavimo programą Petromidia ir Vega naftos perdirbimo gamyklose, siekdama sumažinti apkrovą Rumunijos elektros perdavimo sistemai. Priemonės įvestos po to, kai dėl Černavodos atominės elektrinės sustabdymo šalyje išaugo įtampa tarp elektros gamybos ir paklausos.

    Bendrovė teigia, kad vartojimas mažinamas etapais ir taip, kad pagrindinės veiklos procesai nesustotų. Didžiausias dėmesys skiriamas vakariniams pikams, kai elektros poreikis tradiciškai kyla, todėl dalis pagalbinių sistemų darbo perplanuojama į ne tokias kritines valandas.

    Skaičiuojama, kad šiuo metu piko metu bendras elektros apkrovos sumažinimas siekia 5 megavatus. Petromidia aikštelėje atskirai koreguotas naftos kokso operacijų grafikas, jas iškeliant iš 19.00–23.00 valandų intervalo, o tai piko metu sumažina vartojimą dar 2,2 megavato.

    Petromidia platformą energija aprūpina „Rompetrol Energy“ valdoma 80 megavatų kogeneracinė elektrinė, o bendras komplekso poreikis paprastai siekia 60–70 megavatų. Bendrovė nurodo, kad optimizavus režimus ir diegiant automatizavimo atnaujinimus atsirado galimybė daugiau elektros nukreipti į tinklą: piko metu tiekimas esą didėja daugiau kaip 50 proc., nuo 10 megavatų iki daugiau kaip 13 megavatų.

    Taip pat numatytas mažo tankio polietileno įrenginio planinis stabdymas, kuris turėtų prasidėti rugpjūčio 22 dieną, kai bus pasiekti produkcijos atsargų tikslai. Šis žingsnis, pasak bendrovės, papildomai atlaisvins dar 8 megavatus galios.

    Be gamybos grafiko keitimų, „Rompetrol“ viešai paragino klientus vakarais vengti elektromobilių įkrovimo stotelių naudojimo tarp 19.00 ir 22.00 valandų. Tai atitinka platesnę Europos praktiką, kai įtemptomis tinklo darbo sąlygomis taikomos savanoriškos paklausos mažinimo priemonės, padedančios išvengti brangiausių rezervų įjungimo ar techninių ribojimų.

    Bendrovė pabrėžia, kad degalų gamyba ir tiekimas vidaus rinkai išlieka stabilūs. „Rompetrol Rafinare“ pagrindiniai akcininkai yra KMG International ir Rumunijos valstybė, atstovaujama Rumunijos Energetikos ministerijos, kuriai priklauso 44,7 proc. akcijų.

  • Ukrainos dujų sistemos operatorė vadovės ieškojo konkurse: generaline direktore paskirta Nataliya Boyko

    Ukrainos dujų perdavimo sistemos operatorės Gas TSO of Ukraine stebėtojų taryba rugpjūčio 18 dieną po konkurso paskyrė Nataliyą Boyko bendrovės generaline direktore. Iki šiol ji šias pareigas ėjo laikinai, o vadovės atranka, pasak bendrovės ir Energetikos ministerijos atstovų, vyko konkurenciniu būdu.

    N. Boyko laikinąja generaline direktore dirbo nuo 2026 metų vasario. Ji yra baigusi Lvivo Ivano Franko nacionalinio universiteto Teisės fakultetą, o viešajame sektoriuje ėjo su energetika ir europine integracija susijusias pareigas.

    Prieš prisijungdama prie operatorės vadovybės, ji dirbo Ukrainos energetikos viceministre europinės integracijos klausimais 2017–2019 metais. Taip pat ji ėjo Ukrainos „Naftogaz“ stebėtojų tarybos pirmininko pavaduotojos pareigas, o 2020–2025 metais buvo Ukrainos ministro pirmininko Denyso Šmyhalio patarėja.

    Paskyrimas ir valdymo pokyčiai

    Ukrainos energetikos viceministras europinės integracijos klausimais Anatolijus Kutsevolas pabrėžė, kad atranką leido surengti užbaigtas stebėtojų tarybos suformavimas. Pasak jo, tai yra svarbus žingsnis siekiant stabilios operatorės plėtros ir patikimo dujų perdavimo sistemos valdymo.

    „Dėl to, kad 2026 metų liepą užbaigėme skirti visą stebėtojų tarybos sudėtį, galėjome surengti skaidrų ir konkurencingą generalinio direktoriaus atrankos procesą, tai svarbu stabiliai Gas TSO of Ukraine plėtrai“, – sakė A. Kutsevolas.

    Kodėl tai svarbu energetikai?

    Dujų perdavimo sistemos operatorius yra viena kritinių energetikos grandžių: jis atsakingas už dujų transportavimo infrastruktūros eksploatavimą, techninį saugumą ir sistemos atsparumą. Karo sąlygomis tokios įmonės vadovybės stabilumas ir aiški atskaitomybė stebėtojų tarybai tampa ypač reikšmingi tiek vidaus rinkai, tiek tarptautiniams partneriams.

    Skaidrios vadovų atrankos ir korporatyvinio valdymo stiprinimas paprastai vertinamas kaip priemonė mažinti politinę įtaką strateginėse valstybės valdomose įmonėse. Tuo pačiu tai padeda lengviau užtikrinti ilgalaikius infrastruktūros modernizavimo planus ir saugumo priemones, kurių reikalauja kritinės energetikos infrastruktūros apsauga.

  • ES ragina pasaulį imtis veiksmų dėl sausros ir dykumėjimo: ką siūlo prieš UNCCD COP17

    ES ragina pasaulį imtis veiksmų dėl sausros ir dykumėjimo: ką siūlo prieš UNCCD COP17

    ES žinutė prieš COP17

    Europos Sąjunga prieš 17-ąją Jungtinių Tautų konvencijos dėl kovos su dykumėjimu šalių konferenciją (UNCCD COP17) paragino skubiai stiprinti tarptautinius veiksmus, atkuriant nualintas žemes ir apsaugant vandens išteklius. Konferencija vyksta rugpjūčio 17–28 dienomis Ulan Batore, Mongolijoje, ir suburia vyriausybes, mokslininkus, verslą bei pilietinę visuomenę.

    ES akcentuoja, kad sausra ir vandens stygius tampa ne vien atskirų regionų problema, o vis dažniau pereina į sisteminę riziką, veikiančią ekonomiką, sveikatą ir ekosistemas. Dėl to Briuselis ragina neapsiriboti vien reagavimu į krizes, o pereiti prie nuoseklaus pasirengimo ir rizikos mažinimo.

    Nuo krizės valdymo prie rizikos mažinimo

    Pastarųjų metų karščio bangos ir užsitęsusios sausros Europoje didina spaudimą žemės ūkiui, energijos gamybai, vidaus vandenų laivybai ir viešajam vandens tiekimui. ES pabrėžia, kad tokios grandininės pasekmės rodo poreikį iš anksto planuoti vandens naudojimą, didinti atsparumą ir gerinti ankstyvojo perspėjimo sistemas.

    Briuselis siekia skatinti proaktyvų sausrų rizikos valdymą: investicijas į stebėseną, prevenciją, dirvožemio ir vandens apsaugą bei tvarų ūkininkavimą. Logika paprasta: kuo vėliau imamasi priemonių, tuo brangiau kainuoja padariniai tiek valstybėms, tiek gyventojams.

    Ryšys su klimatu, biologine įvairove ir vandeniu

    ES taip pat kelia tikslą geriau suderinti tarptautinius įsipareigojimus klimato kaitos, biologinės įvairovės ir vandens apsaugos srityse. Anot ES, sausros ir žemės degradacija nėra atskiras klausimas, nes susilpnėjusios ekosistemos prasčiau sulaiko vandenį, blogėja dirvožemio būklė, didėja gaisrų ir derliaus praradimo rizika.

    Tarp praktinių priemonių ES išskiria žemės atkūrimo iniciatyvas ir vandens išteklių atsparumo didinimą. Per programą „Global Gateway“ ES remia žemės atkūrimo projektus įvairiuose regionuose, įskaitant Afrikos Didžiosios žaliosios sienos iniciatyvą Sahelio zonoje, o globalias sausrų sąlygas sekti padeda „Copernicus“ teikiami palydoviniai duomenys.

    „Ši vasara dar kartą primena, kad sausra ir vandens stygius nėra tolima grėsmė. Jie jau dabar kelia grėsmę gyvybėms, sveikatai, ekonomikai ir ekosistemoms ES ir už jos ribų“, – sakė už aplinką, vandens atsparumą ir konkurencingą žiedinę ekonomiką atsakinga Europos Komisijos narė Jessika Roswall.

    Komisarė pabrėžė, kad prioritetas turėtų būti ne tik ekstremalių situacijų gesinimas, bet ir ilgalaikis atsparumo kūrimas dar prieš krizėms smogiant. ES teigimu, esminėmis priemonėmis laikomi žemės atkūrimas, ekosistemų apsauga ir tvarus vandens valdymas, o COP17 metu bus siekiama, kad ambicijos virstų konkrečiais sprendimais.

  • Kroatija ruošia geologinio CO₂ saugojimo projektus: 4 mln. eurų studijoms ir „Bockovac“ vieta

    Kroatija ruošia geologinio CO₂ saugojimo projektus: 4 mln. eurų studijoms ir „Bockovac“ vieta

    Kroatijos vyriausybė skyrė 4 mln. eurų studijoms, kurios turėtų atverti kelią nuolatiniam anglies dioksido (CO₂) saugojimui geologiniuose sluoksniuose. Šis žingsnis laikomas parengiamąja dalimi prieš priimant sprendimus dėl konkrečių investicijų ir galimų leidimų procedūrų.

    Apie parengtus dokumentus pranešė Kroatijos angliavandenilių agentūra, koordinuojanti dalį šalies požeminių išteklių ir su jais susijusių duomenų. Agentūra nurodė, kad darbai orientuoti į ilgalaikį, vadinamąjį nuolatinį CO₂ izoliavimą, kai dujos suleidžiamos į tinkamas požemines struktūras.

    Kur ieškoma saugyklų?

    Pagal pateiktą informaciją parengti du atlasai, apimantys potencialias sausumos ir jūros teritorijų geologines struktūras, kurios teoriškai galėtų būti tinkamos CO₂ saugojimui. Tokie atlasai paprastai apibendrina geologinius duomenis, vertina galimų talpų ribas ir identifikuoja teritorijas, kuriose reikėtų detalesnių tyrimų.

    Be to, užbaigta integruota galimybių studija dėl nuolatinio saugojimo „Bockovac“ vietoje. Tai viena iš konkretesnių krypčių, nes šioje teritorijoje taip pat identifikuotas gilus sūrus vandeningasis sluoksnis, vadinamasis giliai slūgsantis sūrus akviferas.

    Kodėl svarbus „Bockovac“ akviferas?

    Gilūs sūrūs akviferai laikomi vienu dažniausiai svarstomų variantų CO₂ saugojimui, nes teoriškai gali turėti dideles talpas ir nėra tiesiogiai susiję su geriamojo vandens ištekliais. Praktikoje tai reiškia, kad prieš pradedant realų įgyvendinimą reikia atlikti detalius geologinius, hidrodinaminius ir sandarumo vertinimus.

    „Bockovac“ vieta yra Osijek-Baranja apskrityje, o parengta galimybių studija turėtų padėti atsakyti į esminius klausimus: ar geologinė struktūra pakankamai sandari, kokios būtų injekcijos apimtys, kokios stebėsenos priemonės reikalingos ir kokie rizikos scenarijai turi būti valdomi.

    Ką tai reiškia pramonei ir klimato politikai?

    Geologinis CO₂ saugojimas dažniausiai siejamas su pramonės sektoriais, kuriuose išmetimus mažinti sudėtinga vien elektrifikacija ar energijos vartojimo efektyvumu, pavyzdžiui, cemento, chemijos ar dalies energetikos grandinių veikla. Todėl tokie parengiamieji darbai dažnai vertinami kaip infrastruktūrinis pagrindas platesniems dekarbonizacijos sprendimams.

    Vis dėlto nuo studijų iki realios saugyklos kelias paprastai ilgas: reikia papildomų tyrimų, poveikio aplinkai vertinimo, reguliacinių sprendimų, finansavimo modelio ir visuomenės informavimo. Kroatijos žingsnis rodo, kad šalis sistemina duomenis ir pasirengimą, kad sprendimai dėl CO₂ saugojimo būtų paremti konkrečiais geologiniais įrodymais, o ne vien politiniais siekiais.

  • ES ekonomikos emisijos 2026 metų pradžioje ūgtelėjo, BVP nesikeitė: ką rodo „Eurostat“?

    ES ekonomikos emisijos 2026 metų pradžioje ūgtelėjo, BVP nesikeitė: ką rodo „Eurostat“?

    Emisijos kilo, ekonomika stovėjo

    Europos Sąjungos ekonomikoje 2026 metų pirmąjį ketvirtį sezoniniu požiūriu pakoreguotos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos padidėjo 0,3 proc. ir pasiekė 837 mln. tonų CO2 ekvivalento, skelbia „Eurostat“.

    Tuo pačiu laikotarpiu ES bendrasis vidaus produktas (BVP) iš esmės nekito. Toks derinys rodo, kad trumpuoju laikotarpiu ekonominis aktyvumas ir tarša ne visada juda ta pačia kryptimi, ypač kai keičiasi energetikos gamyba ir vartojimas.

    Metinis vaizdas palankesnis

    Lyginant su 2025 metų pirmuoju ketvirčiu, emisijos buvo 1,2 proc. mažesnės, o BVP – 0,8 proc. didesnis. Tai atitinka pastaraisiais metais ES dažnai akcentuojamą tikslą mažinti emisijas išlaikant ekonomikos augimą.

    Vis dėlto ketvirčio pokytis rodo, kad pažanga nėra tolygi: dalį metų rezultatų gali lemti temperatūros svyravimai, energijos poreikis, elektrinių gamybos struktūra bei pramonės ciklai.

    Kur emisijos augo labiausiai?

    Pagal sektorius didžiausias emisijų šuolis fiksuotas elektros, dujų, garo ir oro kondicionavimo tiekime – čia jos padidėjo 4,8 proc. Tai gali būti susiję su didesne gamyba, pasikeitusia kuro struktūra arba laikinais sistemos balansavimo poreikiais.

    Tuo pat metu namų ūkių emisijos sumažėjo 1,3 proc., o apdirbamoji gamyba ir transportas – po 0,6 proc. Tokie skirtumai leidžia manyti, kad bendrą ES rodiklį reikšmingai formavo būtent energetikos sektorius.

    Šalys: daug kur augimas, bet ne visur

    Lyginant su 2025 metų ketvirtuoju ketvirčiu, emisijos didėjo 20 valstybių narių. Didžiausi augimai fiksuoti Estijoje (9,7 proc.), Suomijoje (6,4 proc.) ir Bulgarijoje (4,6 proc.).

    „Eurostat“ šiuos pokyčius siejo su didesne statybų bei komunalinių paslaugų apimtimi. Tuo metu 7 valstybėse emisijos mažėjo, o ryškiausi kritimai matyti Slovėnijoje (5,0 proc.), Liuksemburge (3,8 proc.) ir Rumunijoje (2,7 proc.).

    Reikšminga detalė – iš 7 šalių, kuriose emisijos sumažėjo, keturiose ekonomikos apimtis, vertinama pagal BVP, išliko tokia pati arba augo. Tai signalizuoja, kad dalyje ES jau veikia priemonės ir struktūriniai pokyčiai, leidžiantys mažinti taršą nepakenkiant ekonominei veiklai.

    Visgi bendras 2026 metų pradžios rezultatas primena, kad emisijų mažinimas priklauso ne tik nuo ilgalaikių investicijų, bet ir nuo trumpalaikių veiksnių, ypač energetikos balanso ir sezoninių vartojimo svyravimų.

  • Ukraina ir Lenkija pradeda bandomą CO2 surinkimo ir saugojimo koridorių per sieną

    Ukraina ir Lenkija pradeda bandomą CO2 surinkimo ir saugojimo koridorių per sieną

    Ukrainos energetikos grupė „Naftogaz“ pasirašė bendradarbiavimo memorandumą su Lenkijos įmone „C-Questra Poland“ dėl tarpvalstybinio anglies dioksido surinkimo, transportavimo ir ilgalaikio saugojimo projekto.

    Susitarimu numatytas bandomasis modelis, kuriuo pramonėje susidarančios CO2 emisijos būtų sugaunamos, paruošiamos transportui ir per sieną nukreipiamos į geologiškai tinkamas vietas nuolatiniam saugojimui po žeme.

    Projektas buvo patvirtintas per Ukraine Recovery Conference 2026 konferenciją Gdanske. Iniciatyva laikoma dalimi platesnių Ukrainos pastangų stiprinti energetinį atsparumą ir pritraukti investicijų į mažesnės taršos sprendimus, ypač pramonės sektoriuose.

    Kaip veiktų CO2 saugojimas

    Numatoma remtis anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijomis, kurios Europoje vis dažniau siejamos su sunkiai dekarbonizuojamomis šakomis, tokiomis kaip cementas, chemijos pramonė ar metalo gamyba. Tokiose srityse vien elektrifikacijos ar atsinaujinančių išteklių dažnai nepakanka, todėl CO2 surinkimas tampa papildoma priemone emisijoms mažinti.

    Techniniame plane minimas ir scenarijus, kai išeksploatuoti naftos ir dujų telkiniai, pasibaigus gavybai, galėtų būti pritaikyti kaip nuolatinės saugyklos. Tokia praktika jau taikoma kai kuriose šalyse, kur CO2 injekuojamas į gilius geologinius sluoksnius, o sandarumą užtikrina uolienų struktūros.

    Kodėl svarbus tarpvalstybinis modelis

    Tarpvalstybinės grandinės logika paremta tuo, kad pramonės emisijų šaltiniai ir tinkamos saugojimo vietos ne visada sutampa vienoje valstybėje. Tokiu atveju CO2 transportas gali tapti ekonominiu sprendimu, jei yra aiški reguliacinė sistema, suderinti leidimai ir užtikrinta atsakomybė už ilgalaikį saugumą.

    „Šiuo bendradarbiavimu siekiame Lenkijos ir Ukrainos pramoninį bei geologinį papildomumą paversti praktišku dekarbonizacijos koridoriumi“, – sakė „C-Questra“ valdybos pirmininkas Walidas Sinno.

    Pasak jo, tikslas yra sukurti ekonomiškai gyvybingą bandomąjį projektą, kuris parodytų, kaip surinktas CO2 gali būti saugiai transportuojamas ir nuolat saugomas tinkamose geologinėse formacijose.

    „Naftogaz“ teigimu, susitarimas yra vienas iš keliolikos komercinių paktų, pasiektų konferencijoje, orientuotų į ilgalaikį energetikos sektoriaus stabilumą. Bendrovė taip pat akcentuoja, kad kuriant projektą numatoma remtis praktika, kurią jau yra išbandžiusios Europos valstybės, plėtojančios CO2 saugojimą jūrinėse ar buvusių telkinių struktūrose.

    Ką tai gali reikšti regionui

    Jei bandomasis etapas pasiteisintų, jis galėtų tapti pagrindu didesnio masto infrastruktūrai, apimančiai CO2 surinkimo įrenginius, transportavimo tinklus ir licencijuotas saugojimo aikšteles. Toks modelis svarbus ir dėl to, kad ES klimato politikos kryptis vis labiau remiasi ne vien emisijų mažinimu šaltinyje, bet ir technologijomis, leidžiančiomis valdyti likutines emisijas.

    Kartu ekspertai pabrėžia, kad CO2 saugojimo projektams būtini griežti monitoringos, atsakomybės ir duomenų skaidrumo standartai, nes visuomenės pasitikėjimas čia tampa tokia pat svarbia sąlyga kaip ir geologinis tinkamumas. Dėl to bandomieji projektai dažnai vertinami kaip kritinis žingsnis prieš priimant investicinius sprendimus didesniems pajėgumams.

  • Klaipėdos CO2 terminalui duotas aplinkosauginis „žalias šviesoforas“: kada jis pradės veikti

    Klaipėdos CO2 terminalui duotas aplinkosauginis „žalias šviesoforas“: kada jis pradės veikti

    Aplinkos apsaugos agentūra patvirtino planuojamo anglies dioksido (CO2) perkrovos terminalo Klaipėdoje poveikio aplinkai vertinimo programą. Projektą numatoma įgyvendinti KN Energies infrastruktūroje, o patvirtinta programa atveria kelią išsamesniems vertinimams ir konkretiems projektavimo sprendimams.

    Pagal patvirtintą programą rangovas „Sweco Lietuva“ vertins, kokį poveikį statybos ir vėlesnė terminalo eksploatacija galėtų turėti aplinkai bei visuomenės sveikatai. Į vertinimą bus integruotos ir gyventojų bei institucijų pastabos, surinktos viešinimo metu.

    Kaip veiktų CO2 grandinė

    Terminalas yra CCS Baltic Consortium iniciatyvos dalis, kurios tikslas – sukurti pilną anglies dioksido surinkimo, paruošimo, logistikos ir ilgalaikio saugojimo grandinę Baltijos regione. Tokia grandinė paprastai prasideda pramonės įmonėse, kur CO2 atskiriamas nuo dūmų dujų, o vėliau paruošiamas transportavimui.

    Numatoma, kad surinktas CO2 būtų suskystinamas ir per Klaipėdą perkraunamas tolesniam gabenimui į nuolatinio saugojimo vietas. Projekte minimas sprendinys – CO2 transportas į geologines saugyklas po Šiaurės jūros dugnu, kur tokio tipo saugojimas vystomas jau ne vienerius metus.

    Finansavimas ir terminai

    Lietuvos Vyriausybė 2026 metais gegužę šiam objektui suteikė nacionalinės svarbos projekto statusą. Tai paprastai reiškia didesnį valstybės dėmesį koordinuojant procesus ir suderinant sprendimus tarp institucijų.

    Projektas iš dalies bendrai finansuojamas Europos Sąjungos pagal Connecting Europe Facility (CEF) Energy priemonę. Terminalo veiklos pradžia šiuo metu numatoma 2032 metais, tačiau reali eiga priklausys nuo poveikio aplinkai vertinimo išvadų, leidimų, techninių sprendimų ir pramonės klientų poreikio.

    „Tai bus pirmoji tokio tipo infrastruktūra Baltijos šalyse, sudarysianti sąlygas spartesnei pramonės dekarbonizacijai Lietuvoje ir visame regione“, – sakė KN Energies naujų energijos šaltinių vadovė Rūta Tumėnienė.

    Pasak jos, terminalas turėtų stiprinti regiono konkurencingumą, nes padėtų pramonės įmonėms modernizuotis ir mažinti išmetimus. Taip pat akcentuojama, kad projektas gali prisidėti prie darbo vietų kūrimo, investicijų pritraukimo ir klimato neutralumo tikslų įgyvendinimo.

  • Prancūzijos plėtros agentūra skolina 25 mln. eurų Juodkalnijai: ką keis elektros tinklų modernizacija

    Prancūzijos plėtros agentūra skolina 25 mln. eurų Juodkalnijai: ką keis elektros tinklų modernizacija

    Juodkalnijos elektros perdavimo sistemos operatorius CGES pasirašė 25 mln. eurų paskolos sutartį su Prancūzijos plėtros agentūra AFD. Finansavimas suteikiamas su valstybės garantija ir bus skirtas Perućica bei Pljevlja 2 pastočių modernizacijai.

    CGES teigimu, Perućica pastotės rekonstrukcija turėtų sudaryti prielaidas į elektros sistemą integruoti iki 350 megavatų hidroenergetikos pajėgumų. Tuo metu Pljevlja 2 modernizavimas orientuotas į tinklo pralaidumo ir patikimumo didinimą bei geresnes jungtis su Transbalkaniniu elektros tinklu.

    Projektas siejamas ir su šalies energetikos transformacija, nes Juodkalnija palaipsniui mažina priklausomybę nuo anglimi kūrenamos elektros gamybos. Elektros perdavimo infrastruktūros atnaujinimas laikomas būtina sąlyga, kad daugiau atsinaujinančių išteklių galėtų stabiliai veikti tinkle, o sistema atlaikytų didesnius srautų svyravimus.

    AFD šis sandoris yra pirmasis investicinis žingsnis Juodkalnijos energetikos sektoriuje. Tai taip pat signalas, kad Prancūzija siekia ilgalaikės partnerystės regione, o elektros tinklų atsparumas ir modernizacija tampa vienu iš strateginių prioritetų.

    „Ši investicija žymi ilgalaikės AFD ir Juodkalnijos partnerystės pradžią, siekiant tvaresnės šalies plėtros“, – sakė finansų ministras Novica Vuković.

    Prie projekto parengimo prisidėjo ir Prancūzijos perdavimo sistemos operatoriaus „RTE“ tarptautinė padalinio veikla. Nuo 2024 metais teikta techninė pagalba buvo skirta stiprinti CGES kompetencijas ir užtikrinti, kad modernizavimas būtų derinamas su europiniais elektros tinklų standartais bei praktika.

    Platesniame kontekste AFD aktyvumas Juodkalnijoje sutampa su bendra Europos kryptimi investuoti į tinklų atnaujinimą, nes būtent tinklai vis dažniau tampa „siaurąja vieta“ sparčiai augant atsinaujinančiai generacijai. Modernizuojamos pastotės ir perdavimo mazgai didina sistemos patikimumą, mažina avarijų riziką ir padeda efektyviau valdyti tarpvalstybinius elektros srautus.

    Tuo pat metu modernizacijos iniciatyvos vyksta ir elektros skirstymo grandyje: Juodkalnijos skirstymo operatorius CEDIS anksčiau pranešė pasirašęs trišalės techninio bendradarbiavimo partnerystės susitarimą su AFD ir Prancūzijos EDF tarptautinių tinklų padaliniu. Atskirai skelbta ir apie Masdar bei nacionalinės energetikos bendrovės EPCG planus plėtoti atsinaujinančios energetikos pajėgumus.