CP v2

Category: Finansai

  • Darbo skelbimai be algos baigiasi: ES įvedė naujas taisykles, bet daug šalių vėluoja

    Darbo skelbimai be algos baigiasi: ES įvedė naujas taisykles, bet daug šalių vėluoja

    Didžioji dalis europiečių vis dar kandidatuoja į darbą nežinodami, kokio atlygio gali tikėtis. Dažname skelbime nenurodomas nei konkretus atlyginimas, nei rėžiai, todėl žmonės investuoja laiką į atrankas ir testus tik vėliau sužinodami finansines sąlygas.

    Europos Komisija pabrėžia, kad atlygio slaptumas didina diskriminacijos riziką ir palaiko lyčių atlyginimų atotrūkį. Siekdama tai keisti, Europos Sąjunga priėmė Atlygio skaidrumo direktyvą, kuri įpareigoja darbdavius suteikti daugiau informacijos apie atlyginimą ir taikomus kriterijus.

    Direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminas baigėsi 2026 metais birželio 7 dieną, tačiau dauguma ES valstybių nespėjo jo įgyvendinti. Remiantis tarptautinės konsultacijų bendrovės „PwC“ apžvalga, direktyvą tuo metu buvo perkėlusios tik kelios šalys, tarp jų ir Lietuva.

    Italija šoktelėjo į lyderes

    Pasaulinės įdarbinimo platformos „Indeed“ duomenys rodo, kad ryškiausias pokytis fiksuojamas Italijoje, kuri direktyvą įgyvendino anksti. Skelbimų, kuriuose nurodoma alga ar jos rėžiai, dalis šalyje pakilo nuo 26 proc. 2025 metais liepos mėnesį iki 61 proc. 2026 metais liepos mėnesį.

    „Indeed“ ekonominių tyrimų vadovas Pawelas Adrjanas teigia, kad Italija tapo viena ryškiausių atlygio skaidrumo pavyzdžių tarp didžiųjų Europos ekonomikų. Pasak jo, duomenys leidžia daryti išvadą, kad reguliavimas realiai keičia darbdavių praktiką.

    „Italija iš esmės aplenkė direktyvos minimumą, nes reikalauja atlygio rėžius pateikti pačiame darbo skelbime“, – sakė Pawelas Adrjanas.

    JK iki šiol buvo pirmaujanti

    Nors Jungtinė Karalystė nebėra ES narė, „Indeed“ statistikoje ji ilgą laiką pirmavo pagal skelbimų su nurodytu atlygiu dalį. 2020 metais sausį tokių skelbimų dalis siekė apie 40 proc., o vėliau išliko viena didžiausių tarp didžiųjų Europos darbo rinkų.

    2026 metais liepą Italija pirmą kartą aplenkė Jungtinę Karalystę: Italijoje rodiklis siekė 61 proc., Jungtinėje Karalystėje 60 proc. Tuo metu Nyderlandai priartėjo prie 50 proc. ribos, tačiau dalis didžiųjų ekonomikų vis dar atsilieka gerokai daugiau.

    Vokietijoje ir Ispanijoje skelbimų su atlygio informacija dalis išlieka mažesnė nei 20 proc., o Prancūzijoje ji siekia apie 43 proc. „Indeed“ vertinimu, pokyčius spartina ne tik įsigalioję reikalavimai, bet ir darbdavių bandymas prisitaikyti iš anksto, vengiant reputacinių ir teisinių rizikų.

    Kodėl tai svarbu darbuotojams

    Eurostato duomenimis, 2024 metais lyčių atlyginimų atotrūkis Europos Sąjungoje siekė 11,1 proc. Tai reiškia, kad vidutiniškai moterys už tą patį darbą ar panašios vertės darbą gauna mažiau, o informacijos trūkumas apsunkina derybas ir ginčų sprendimą.

    Europos profesinių sąjungų konfederacijos generalinė sekretorė Esther Lynch direktyvos neįgyvendinimą vadina skaudžiu signalu dirbančioms moterims. Jos teigimu, atlygio slaptumas palieka daugiau galios darbdaviui, o darbuotojams ir profesinėms sąjungoms trūksta bazinių duomenų, reikalingų ginti savo teises.

    „Atlygio paslaptys atiduoda visą galią darbdaviui ir palieka moteris be informacijos, reikalingos apsiginti“, – sakė Esther Lynch.

    Direktyva numato ne tik aiškesnę informaciją kandidatams, bet ir didesnį skaidrumą įmonėse, įskaitant darbuotojų teisę gauti duomenis apie atlygio lygius pagal lytį ir pareigybių kategorijas. Ekspertai pabrėžia, kad vien taisyklių nepakanka: realus efektas priklausys nuo priežiūros, sankcijų ir to, ar darbdaviai skelbimuose iš tiesų pradės nuosekliai nurodyti rėžius.

  • Kanada smogia JAV prekėms: įsigaliojo iki 50 proc. muitai, D. Trumpas grasina „Bombardier“

    Kanada smogia JAV prekėms: įsigaliojo iki 50 proc. muitai, D. Trumpas grasina „Bombardier“

    Kanadoje įsigaliojo atsakomieji muitai JAV prekėms – taip paaštrėjo jau apie pusantrų metų trunkantis dviejų kaimynių prekybos ginčas. Otava teigia, kad sprendimas yra reakcija į Vašingtono įvestus tarifus kanadietiškiems produktams po žlugusių derybų.

    Nauji Kanados muitai taikomi JAV prekių importui, kurio vertė siekia apie 17 mlrd. eurų. Tarifų dydžiai – 15 proc., 25 proc. ir 50 proc., o sąraše – šimtai pozicijų nuo plieno ir aliuminio iki baldų, drabužių, kosmetikos, buitinės technikos, elektronikos, žemės ūkio įrangos ir pieno produktų, įskaitant sūrį.

    Kas patenka į tarifų taikiklį

    Kanados vyriausybė nurodo, kad tarifai parinkti pagal principą „euras už eurą“ ir „procentas už procentą“, siekiant atkartoti JAV priemonių mastą. Dalies prekių sąrašas buvo koreguotas, pavyzdžiui, išbraukiant kai kuriuos jūros gėrybių produktus.

    Vertinant prekybos mastą, šie tarifai apima maždaug 6 proc. JAV eksporto į Kanadą. Ekonomistai pabrėžia, kad bendram JAV augimui poveikis gali būti ribotas, tačiau atskiroms įmonėms ir sektoriams, ypač priklausomiems nuo Kanados rinkos, rizika gali būti ženkli.

    Be muitų, ginčas peržengė ir kitus kanalus. Daugumoje Kanados provincijų išlieka ribojimai arba draudimai JAV alkoholio prekybai, o JAV gamintojai skaičiuoja, kad dėl šių priemonių spiritinių gėrimų eksportas į Kanadą reikšmingai krito.

    D. Trumpo spaudimas „Bombardier“

    Įtampa išaugo ir politiniame lygmenyje: JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė svarstantis kliūtis Kanados orlaivių gamintojos „Bombardier“ pardavimams JAV, jeigu gamyba nebūtų perkelta į Ameriką. Kaip tokia priemonė būtų įgyvendinta, detalių nebuvo pateikta.

    „Daugiau jokių „Bombardier“ pardavimų Jungtinėse Valstijose“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Įmonė atsakė pabrėždama, kad JAV rinkoje palaiko dešimtis tūkstančių darbo vietų, turi darbuotojų daugiau nei 20 valstijų, o kasmet pirkimams iš tūkstančių tiekėjų JAV skiria apie 2,1 mlrd. eurų. „Bombardier“ orlaiviai plačiai naudojami ir JAV vidaus maršrutus aptarnaujančiuose parkuose.

    Įšaldytos derybos ir platesnė kaina

    Prekybos derybos nutrūko 2026 metų rugpjūčio 21 dieną po kelių dienų susitikimų Vašingtone. Kanados ministras pirmininkas Markas Carney teigė sustabdęs procesą, nes JAV pasiūlytos sąlygos esą buvo nepriimtinos, įskaitant vėlyvai pateiktus reikalavimus, galinčius riboti Kanados galimybes sudaryti prekybos susitarimus su kitomis šalimis.

    Vašingtonas anksčiau įvedė 50 proc. muitus panašios vertės Kanados prekėms, argumentuodamas, kad kai kurios Kanados priemonės diskriminuoja JAV alkoholio, automobilių ir pieno sektorius. JAV tarifai palietė tokias prekes kaip vynas, baldai, pieno produktai, cementas, drabužiai, žvejybos reikmenys ir ledo ritulio inventorius, apimdami apie 5,5 proc. Kanados eksporto į JAV.

    Kanados vyriausybė, siekdama amortizuoti smūgį verslui ir darbuotojams, paskelbė apie maždaug 4,6 mlrd. eurų paramos paketą. Vis dėlto ekonomistai primena, kad Kanados priklausomybė nuo JAV išlieka didžiulė: apie 60 proc. importo atkeliauja iš JAV, o maždaug 70 proc. eksporto keliauja į JAV rinką.

    Abiejų šalių ekonomikos yra glaudžiai integruotos, todėl tarifai paprastai reiškia brangesnes žaliavas ir komponentus, didesnes sąnaudas gamintojams bei kainų spaudimą vartotojams. Jei ginčas užsitęstų, įmonės gali spartinti tiekimo grandinių diversifikavimą ir investicijų nukreipimą, kad sumažintų politinių sprendimų riziką.

  • Švedija perka „Lockheed Martin“ HIMARS už 630 mln. eurų: ko siekia su Suomija?

    Švedija perka „Lockheed Martin“ HIMARS už 630 mln. eurų: ko siekia su Suomija?

    Švedijos Vyriausybė leido ginkluotosioms pajėgoms įsigyti JAV gaminamą tolimojo nuotolio raketinės artilerijos sistemą HIMARS iš „Lockheed Martin“. Sandorio vertė siekia apie 630 mln. eurų, o pirmųjų sistemų pristatymo tikimasi 2027 metais.

    Švedijos gynybos ministerijos teigimu, įsigijimas numato 10 HIMARS paleidimo įrenginių ir šaudmenų paketą, kuris užpildo iki šiol trūkusį pajėgumą. Sistema skirta tiksliems smūgiams didesniu atstumu nei įprasta vamzdinė artilerija, todėl turi išplėsti Švedijos kariuomenės veikimo zoną.

    HIMARS laikoma mobilia, greitai dislokuojama platforma, suderinama su NATO standartais ir plačiai naudojama sąjungininkų. Švedija pabrėžia, kad naujoji raketinė artilerija papildys turimas „Archer“ haubicas ir granatsvaidžių pajėgumus, o ne juos pakeis.

    Bendra kryptis su Suomija

    Lygiagrečiai pirkimui Švedijos gynybos ministras Pål Jonson ir Suomijos gynybos ministras Antti Häkkänen pasirašė bendrą deklaraciją dėl raketinės artilerijos bendradarbiavimo. Dokumente numatoma koordinuoti mokymus, rengimą, pajėgumų vystymą, priežiūrą ir tiekimo saugumą.

    Suomija jau eksploatuoja MLRS tipo salvinės ugnies sistemas, kurios naudoja tuos pačius šaudmenis ir komponentus kaip HIMARS. Dėl to abi šalys gali efektyviau planuoti atsargas, techninį aptarnavimą ir logistinius sprendimus, mažindamos dubliavimą ir didindamos pasirengimą krizių atvejais.

    „Raketinės artilerijos įvedimas aiškiai rodo, kad Švedija prisiima atsakomybę už saugumą Europoje“, – sakė Pål Jonson.

    Pramoninis elementas ir Europos tendencijos

    Sandoris turi ir pramoninę dimensiją: „Lockheed Martin“ bei Švedijos gynybos pramonės grupė „Saab“ numato bendradarbiavimą integruojant „Saab“ kuriamą Ground-Launched Small Diameter Bomb sprendimą su HIMARS. Taip pat aptariamos galimybės didinti šaudmenų gamybą ne tik HIMARS, bet ir kitoms platformoms, įskaitant „Patriot“ oro gynybos sistemą.

    Švedijos sprendimas įsigyti amerikietišką sistemą atspindi platesnę Europos kryptį didinti gynybos išlaidas ir greitai užpildyti trūkstamus pajėgumus po Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios. Tuo pat metu daugelis valstybių susiduria su iššūkiu: kaip spartų perėjimą prie modernesnės ginkluotės suderinti su vietinės gynybos pramonės stiprinimu, ypač šaudmenų gamybos grandinėje.

    Šis pirkimas įtrauktas į Švedijos 2025–2030 metų bendrosios gynybos finansavimo planą, šalies integracijai į NATO įgaunant praktinį turinį. Stokholmas signalizuoja, kad siekia ne tik didesnės nacionalinės atgrasymo galios, bet ir glaudesnio operacinio suderinamumo su artimiausiais partneriais regione.

  • Portugalijoje degalai mušė rekordus: pypsėjimo protestai Lisabonoje ir žygis prie „Galp“ perdirbimo

    Portugalijoje degalai mušė rekordus: pypsėjimo protestai Lisabonoje ir žygis prie „Galp“ perdirbimo

    Portugalijoje rugsėjo 7 dieną įsigaliojo dar vienas degalų kainų šuolis, o dyzelinas pasiekė istorines aukštumas. Ryte šalies keliuose ir prieigose prie Lisabonos prasidėjo vairuotojų protestai, kuriuos organizatoriai platino per socialinius tinklus.

    Masinis pypsėjimo protestas vyko ant 25 de Abril tilto, jungiančio Lisaboną su Almada. Tuo pat metu pietuose startavo lėto važiavimo kolona Sinese, link „Galp“ naftos perdirbimo infrastruktūros.

    Portugalijos naujienų agentūros duomenimis, protestuotojai vežė plakatus su žinutėmis apie nepakeliamą kainų augimą ir spaudimą šeimų biudžetams. Nacionalinė respublikonų gvardija skelbė, kad akcijoje dalyvavo apie 60–100 transporto priemonių.

    Kiek pabrango benzinas ir dyzelinas

    Automobilių klubo ACP prognozės rodė, kad dyzelino kaina pirmadienį šoktelėjo 15 euro centų ir siekė 2,169 euro už litrą, o benzinas brango 12 euro centų iki 2,142 euro už litrą. Vyriausybės taikoma išimtinė naftos produktų mokesčio (ISP) korekcija šį augimą dalinai amortizavo, todėl galutinis padidėjimas vertintas mažesnis.

    Portugalijos verslo žiniasklaidos skaičiavimais, tai didžiausias kainų šuolis per maždaug ketverius metus, o dyzelino kaina tapo rekordine. Benzinas, kaip teigiama, pasiekė aukščiausią lygį nuo energetikos krizės, paaštrėjusios po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais.

    Kainų spaudimą šiemet patiria ir kitos Europos šalys, o Portugalija minima tarp brangiausių rinkų. Pagal viešai skelbtus palyginimus, benzino kainomis Portugalija tą dieną atsidūrė tarp lyderių Europoje, o dyzelino kainų reitinge ją lenkė kelios valstybės.

    Ką aiškina ministrė ir reguliuotojas

    Portugalijos aplinkos ir energetikos ministrė Maria da Graça Carvalho teigė, kad kainų kilimas iš esmės atitinka bendras Europos tendencijas, išskiriant Ispaniją kaip pigesnį atvejį. Ji priminė priemones, kuriomis, valdžios vertinimu, bandoma švelninti poveikį: ISP mažinimą, paramą dujų balionams bei tikslines priemones žemės ūkio ir socialiniams sektoriams.

    „Vyriausybė iš šios degalų krizės nesipelno“, – sakė Maria da Graça Carvalho.

    Energetikos sektorių prižiūrinti institucija ERSE anksčiau atliko analizę, ar rinkoje nėra piktnaudžiavimo ir vadinamojo raketos ir plunksnos efekto, kai kainos greitai kyla, bet lėtai krenta. Reguliuotojas skelbė neradęs požymių, kad operatoriai sistemingai pasinaudotų situacija, o skirtumus su Ispanija labiau siejo su mokestine struktūra.

    Kas kelia kainas Europoje

    Degalų brangimą Europoje analitikai sieja su įtampa Artimuosiuose Rytuose ir rizikomis svarbiuose jūrų maršrutuose, įskaitant Hormūzo sąsiaurį, kuris reikšmingas pasaulinei naftos ir produktų prekybai. Tokie trikdžiai gali didinti logistikos ir draudimo kaštus, o tai atsispindi galutinėse kainose degalinėse.

    Kita priežastis, minima ekspertų komentaruose, yra riboti naftos perdirbimo pajėgumai Europoje, ypač dyzelino segmente. Net ir stabilizuojantis žaliavinės naftos kainoms, perdirbimo grandinės „siauroji vieta“ gali palaikyti aukštas galutinių produktų kainas.

    Diskusijose Europos Sąjungoje vis dažniau grįžtama prie idėjos taikyti papildomus mokesčius išskirtiniam naftos bendrovių pelnui. Skelbta, kad kelių šalių ministrai siekia, jog tema būtų įtraukta į artimiausią finansų ministrų darbotvarkę.

  • Vokietijos eksportas smuko pirmąkart per 5 mėnesius: ženklai, kad atsigavimas stringa

    Vokietijos eksportas smuko pirmąkart per 5 mėnesius: ženklai, kad atsigavimas stringa

    Vokietijos ekonomikos atsigavimo tvarumas vėl kelia klausimų: naujausi oficialūs duomenys rodo, kad prekių eksportas liepą sumažėjo pirmą kartą per penkis mėnesius. Tai sustiprino rinkų nerimą, jog didžiausios Europos ekonomikos augimas gali prarasti pagreitį.

    Federalinė statistikos tarnyba Destatis skelbia, kad eksportas, palyginti su birželiu, krito 0,8 proc. ir siekė 138,2 mlrd. eurų. Analitikai tikėjosi kiek mažesnio smukimo, todėl rodiklis buvo įvertintas kaip prastesnis, nei rinkos buvo įkainojusios.

    Smūgis iš Kinijos ir euro zonos

    Didžiausią neigiamą įtaką turėjo silpnesnė paklausa svarbiose Vokietijos rinkose. Siuntos į Kiniją susitraukė 9,5 proc., o eksportas į kitas euro zonos valstybes sumažėjo 2,8 proc.

    Toks vaizdas ypač jautrus Vokietijai, kurios pramonė ir aukštos pridėtinės vertės gamyba tradiciškai remiasi užsienio paklausa. Kai pagrindiniai partneriai stabdo užsakymus, spaudimas persimeta ir į gamybos apimtis, investicijas bei užimtumą.

    JAV rinka siunčia kitokį signalą

    Vis dėlto ne visos kryptys buvo vienodai silpnos. Eksportas į JAV, didžiausią Vokietijos prekių realizavimo rinką, per mėnesį šoktelėjo daugiau nei 19 proc., tęsiantis atsigavimui po anksčiau prekybą paveikusių tarifų sugriežtinimų.

    Skirtumas tarp JAV ir kitų regionų dinamikos rodo, kad Vokietijos eksportuotojams vis svarbiau diversifikuoti rinkas, tačiau trumpuoju laikotarpiu euro zonos ir Kinijos lėtėjimas gali užgožti atskirų krypčių pagerėjimą.

    Importas smuko, perteklius išaugo

    Destatis duomenimis, importas liepą sumažėjo 5,7 proc. ir sudarė 116,9 mlrd. eurų. Dėl to prekybos perteklius išaugo iki 21,3 mlrd. eurų.

    Didėjantis prekybos perteklius nebūtinai reiškia stiprėjančią ekonomiką, nes jis gali augti ir tada, kai vidaus paklausa silpsta, o įmonės bei gyventojai mažina importuojamų prekių pirkimą. Šią riziką sustiprina ir tai, kad pastarosiomis dienomis pramonės gamybos rodikliai taip pat nuvylė.

    Metų pradžioje dalis indikatorių atrodė geresni, o kai kurie analitikos centrai buvo pakėlę 2026 metų augimo prognozes iki 1,2–1,4 proc. Vis dėlto naujausi prekybos duomenys rodo, kad optimizmui gali tekti atlaikyti rimtesnį testą, ypač jei išorės paklausa ir geopolitinė įtampa toliau spaustų Europos pramonę.

  • „Jaguar Land Rover“ ruošiasi atleisti 4 000 darbuotojų: ką tai reiškia Europai?

    „Jaguar Land Rover“ ruošiasi atleisti 4 000 darbuotojų: ką tai reiškia Europai?

    Britanijos automobilių gamintoja „Jaguar Land Rover“ (JLR) paskelbė per artimiausius dvejus metus planuojanti atsisveikinti maždaug su 4 000 darbuotojų visame pasaulyje. Bendrovė šį žingsnį sieja su kaštų mažinimu ir siekiu sustiprinti finansinį stabilumą.

    JLR nurodo, kad tai sudaro beveik dešimtadalį jos pasaulinės darbo jėgos, kuri siekia apie 43 000 žmonių. Pabrėžiama, kad daugiausia bus siūloma savanoriško pasitraukimo programa, orientuota į administracines, biuro ir vadovų pareigas, o ne į tiesiogiai gamyboje dirbančius žmones.

    „Automobilių pramonė patiria didelių iššūkių: technologiniai pokyčiai, intensyvi konkurencija ir geopolitinis neapibrėžtumas“, – sakė JLR vadovas PB Balaji.

    Bendrovė teigia, kad pertvarkos tikslas yra supaprastinti organizaciją ir per dvejus metus sutaupyti apie 2 milijardus eurų. Šie taupymai, pasak JLR, turėtų sumažinti ribą, nuo kurios veikla tampa pelninga, iki maždaug 300 000 per metus parduodamų automobilių.

    Kartu JLR planuoja reikšmingas investicijas į ateitį: per penkerius metus ketinama skirti nuo 17,3 iki 20,8 milijardo eurų elektrifikacijai, skaitmeninėms technologijoms, pažangiai gamybai ir klientų patirčiai. Įmonė taip pat žada per artimiausius 12 mėnesių pristatyti penkis naujus produktus ir sustiprinti pozicijas Šiaurės Amerikoje.

    Kas spaudžia gamintojus?

    JLR sprendimas atspindi platesnę Europos automobilių sektoriaus realybę, kai gamintojai vienu metu turi spręsti kelias problemas. Viena jų yra lėtesnė paklausa kai kuriose rinkose, kita – augančios sąnaudos, įskaitant energijos, logistikos ir finansavimo brangimą.

    Papildomą spaudimą didina prekybos barjerai ir muitai, ypač eksportuojant į JAV, taip pat tiekimo grandinių pažeidžiamumas. JLR pastaraisiais metais minėjo ir veiklos sutrikimus po kibernetinio incidento, dėl kurio buvo stabdoma gamyba Jungtinės Karalystės gamyklose.

    Rezultatai smuko, planai – ambicingi

    Naujausiais bendrovės finansiniais duomenimis, pajamos per metus sumažėjo 9,6 proc. ir siekė apie 6,9 milijardo eurų per ketvirtį iki birželio pabaigos. Didmeninės apimtys krito 9,2 proc., o ikimokestinis pelnas, neskaičiuojant išskirtinių veiksnių, smuko 68,9 proc. iki maždaug 126 milijonų eurų.

    JLR aiškina, kad rezultatams įtakos turėjo tiekimo ribojimai, geopolitiniai sutrikimai ir planuotas senesnių „Jaguar“ modelių išėmimas iš rinkos. Tai dera su platesne tendencija, kai gamintojai pertvarko modelių portfelius ir investuoja į naujas platformas, kad atitiktų griežtėjančius reikalavimus ir vartotojų lūkesčius.

    Didžiausias smūgis gali tekti Jungtinei Karalystei

    JLR daugiausia automobilių gamina Jungtinėje Karalystėje, o šalyje, bendrovės duomenimis, dirba apie 34 000 darbuotojų. Nors įmonė neatskleidė, kaip tiksliai atleidimai pasiskirstys tarp šalių, tikėtina, kad didžioji dalis pokyčių palies būtent Jungtinės Karalystės padalinius.

    JK valdžia viešai signalizavo, kad, nepaisant sudėtingų rinkos sąlygų, gelbėjimo paketas automobilių gamintojui nebūtų svarstomas. Tuo pat metu visoje Europoje matomi panašūs taupymo ir pertvarkos planai, kai gamintojai bando prisitaikyti prie elektrifikacijos tempo, konkurencijos ir prekybos rizikų.

  • „Mistral AI“ pritraukė rekordinį 3 mlrd. eurų raundą: „Samsung“ statymas keičia žaidimą

    „Mistral AI“ pritraukė rekordinį 3 mlrd. eurų raundą: „Samsung“ statymas keičia žaidimą

    Paryžiuje įsikūrusi dirbtinio intelekto bendrovė „Mistral AI“ paskelbė užbaigusi D serijos investicijų etapą, per kurį pritraukė 3 mlrd. eurų. Raundui vadovavo „Samsung Electronics“, kartu dalyvavo ES remiamas Scaleup Europe Fund, valdomas EQT, ir esamas investuotojas PSG Equity.

    Bendrovė teigia, kad tai didžiausias iki šiol Europoje įvykdytas technologijų įmonės nuosavo kapitalo pritraukimas. Po šio etapo „Mistral AI“ vertė perkopė 21 mlrd. eurų ir per metus beveik padvigubėjo.

    Daugiausia lėšų planuojama skirti ne vien programinei įrangai, o infrastruktūrai – duomenų centrams ir skaičiavimo pajėgumams. Tokia kryptis atspindi viso sektoriaus tendenciją: pažangūs DI modeliai vis labiau priklauso nuo brangios, energijai imlios ir ribotos skaičiavimo įrangos.

    „Ilgalaikis planas – vis labiau remtis pajėgumais, kuriuos susikuriame patys, todėl per artimiausius penkerius metus mūsų turima skaičiavimo galia augs maždaug 100 proc.“, – sakė „Mistral AI“ vadovas Arthuras Mensch.

    „Mistral AI“ jau investuoja apie 4 mlrd. eurų į duomenų centrus Prancūzijoje ir kitose Europos šalyse: vienas objektas veikia netoli Paryžiaus, kitas statomas Švedijoje. Bendrovė taip pat yra pritraukusi skolinto finansavimo ir planuoja dalį pajėgumų nuomoti klientams, kartu didindama technologinę autonomiją.

    Prie „Mistral AI“ investuotojų anksčiau prisijungė „Microsoft“ ir „Nvidia“, o pastaroji, pasak bendrovės, dalyvavo ir šiame etape. „Mistral AI“ tvirtina, kad jos sprendimus naudoja daugiau kaip 125 įmonės 20 šalių, o iki 2026 metų pabaigos tikimasi peržengti 1 mlrd. eurų metinių pasikartojančių pajamų ribą.

    Nors sandoris stiprina Europos pozicijas, žemynas vis dar atsilieka nuo JAV DI rinkos masto. Europos įmonėms iššūkiu išlieka rizikos kapitalo gylis, prieiga prie moderniausių lustų ir duomenų centrų plėtra, o tai daro tiesioginę įtaką gebėjimui kurti vadinamuosius fronto linijos modelius.

    Europos Komisija siekia mažinti šį atotrūkį, tarp priemonių išskirdama InvestAI iniciatyvą su 200 mlrd. eurų įsipareigojimų antrašte ir planus plėtoti DI gamyklas bei gigafabrikus. Kartu įsigaliojantys ir etapais įgyvendinami DI reguliavimo reikalavimai turi balansuoti tarp inovacijų skatinimo ir rizikų valdymo.

    Ekspertai pabrėžia, kad „Mistral AI“ pasirinkta infrastruktūros strategija tampa kritiškai svarbi konkurencinėje kovoje. Skaičiavimo galios kontrolė leidžia greičiau treniruoti didesnius modelius, užtikrinti stabilesnę paslaugų kokybę ir sumažinti priklausomybę nuo išorinių tiekėjų, o tai ypač aktualu kalbant apie Europos skaitmeninį suverenitetą.

  • Italija stumia naują skaitmeninio euro taisyklę: už pirkinius iki 10 eurų – jokio mokesčio?

    Italija stumia naują skaitmeninio euro taisyklę: už pirkinius iki 10 eurų – jokio mokesčio?

    Italija derybose Briuselyje siūlo įtvirtinti išimtį: už skaitmeninio euro mokėjimus iki 10 eurų prekybininkams būtų taikomi nuliniai arba beveik nuliniai mokesčiai. Pasak su situacija susipažinusių šaltinių, ši idėja pirmiausia skirta apsaugoti smulkųjį verslą nuo papildomų kaštų.

    Skaitmeninis euras kuriamas kaip papildoma atsiskaitymo priemonė greta grynųjų, o sprendimas dėl jo įvedimo priklausys nuo to, ar bus priimtas reikalingas ES reguliavimas. Europos Centrinis Bankas yra nurodęs, kad technologiškai siektų būti pasirengęs galimam pirmajam išleidimui apie 2029 metus.

    Kas slepiasi už mokesčių klausimo

    Didžiausias ginčas derybose susijęs su vadinamuoju kompensavimo modeliu, tai yra kaip mokesčiai ir sąnaudos būtų paskirstytos tarp bankų, mokėjimų paslaugų teikėjų ir prekybininkų. Kadangi skaitmeninis euras turėtų teisėtos mokėjimo priemonės statusą, daugeliu atvejų prekybininkai privalėtų jį priimti, todėl mokesčių dydis tampa ypač jautrus.

    Vienas ES diplomatinių šaltinių teigė, kad svarstomas labai žemas aptarnavimo mokesčio „lubų“ variantas, o reali baigtis gali būti ir nulinis tarifas mažos vertės pirkiniams. Tokia schema, anot jo, supaprastintų visą modelį ir sumažintų riziką mažiausioms įmonėms.

    „Siūloma nustatyti prekybininko aptarnavimo mokesčio ribą mažos vertės mokėjimams, ypač smulkiesiems prekybininkams, bet esame atviri ir nulinio tarifo sprendimui, nes praktikoje tai galėtų būti galutinis rezultatas“, – sakė ES diplomatinis šaltinis.

    Kodėl akcentuojamas smulkusis verslas

    Diskusijų fonas paprastas: maži prekybininkai paprastai turi silpnesnes derybines pozicijas, todėl už kortelių atsiskaitymus neretai moka daugiau nei stambieji. Europos Centrinio Banko analizė yra nurodžiusi, kad smulkiesiems mokesčiai gali būti kelis kartus didesni, nes jie neturi masto efekto ir derasi individualiai.

    Mokesčių klausimas siejamas ir su platesne ES kryptimi mažinti priklausomybę nuo JAV mokėjimų schemų, tokių kaip „Visa“ ir „Mastercard“. Skaitmeninis euras šioje strategijoje įvardijamas kaip viena priemonių didinti Europos mokėjimų sistemos savarankiškumą ir atsparumą.

    Kada laukti sprendimų

    Pagal derybų dokumentus, pradinis mokesčių modelis galėtų būti laikinas, kad būtų surinkta pakankamai duomenų apie realias sąnaudas ir rinkos poveikį. Europos Audito Rūmai anksčiau yra pabrėžę, kad ES institucijoms trūko patikimų duomenų apie prekybininkų mokesčius ir kaštus, todėl laikina schema gali būti pasirinkta kaip tarpinis sprendimas.

    Artimiausiu metu pasiūlymą vertins ES valstybių narių atstovai, Europos Parlamentas ir Europos Komisija. Kita derybų sesija Briuselyje numatyta rugsėjo 10 dieną, kur tikimasi detaliau susitarti dėl mokesčių ribų ir kitų techninių parametrų, įskaitant skaitmeninio euro laikymo limitus.

  • Europos Parlamentas griežtina vartus Kinijos kapitalui: naujos taisyklės smogs ir elektromobiliams

    Europos Parlamentas griežtina vartus Kinijos kapitalui: naujos taisyklės smogs ir elektromobiliams

    Europos Parlamento pranešėjai rengia siūlymus, kurie reikšmingai sugriežtintų užsienio tiesioginių investicijų sąlygas Europos Sąjungoje, ypač sektoriuose, kur pasaulinėje rinkoje dominuoja Kinija. Dokumentą planuojama paskelbti rugsėjo 9 dieną, o jo turinys jau kelia įtampą platesnėse ES ir Kinijos prekybos derybose.

    Siūlymai susiję su vadinamuoju Pramonės spartinimo aktu, kuriuo siekiama sustiprinti europinę gamybą ir prioritetą viešosiose politikose teikti ES pagamintiems produktams. Ši kryptis atspindi pastaraisiais metais Briuselyje stiprėjantį požiūrį, kad strateginėse grandinėse būtina mažinti priklausomybę nuo trečiųjų šalių.

    Kas keistųsi investuotojams?

    Pagal projekte numatytą logiką, investicijoms į sektorius, kuriuose investuotojo kilmės šalis turi bent 40 proc. pasaulinės rinkos dalį, būtų taikomas griežtesnis filtras. Tarp jautriausių sričių minimi elektromobiliai, saulės moduliai, baterijos ir kritinės žaliavos, kurios svarbios tiek pramonei, tiek gynybai.

    Siūloma nuleisti ribą, nuo kurios taikomi papildomi reikalavimai, iki 50 000 000 eurų, kai Europos Komisija anksčiau buvo numačiusi 100 000 000 eurų kartelę. Tai reikštų, kad daugiau sandorių patektų į sustiprintos kontrolės zoną, o investuotojams tektų ruoštis ilgesnėms deryboms ir sudėtingesnėms sąlygoms.

    Numatoma, kad investuotojas turėtų tenkinti šešias sąlygas: neįgyti daugiau nei 49 proc. įmonės kapitalo, investuoti per bendrą įmonę su ES partneriu, perduoti technologijas Europai, užtikrinti, kad mažiausiai 60 proc. darbuotojų būtų iš ES, bent 1 proc. metinių pajamų skirti ES vykdomiems moksliniams tyrimams ir plėtrai, o mažiausiai 30 proc. gamybos įvesčių pirkti ES viduje.

    Signalas Pekinui ir platesnė apimtis

    Europos Parlamento pranešėjai siūlo prie jautrių sričių pridėti ir kitas technologijas, kurios pastaruoju metu laikomos kertinėmis žaliajai pertvarkai. Tarp jų minimos vėjo energetikos grandinės, elektrolizatoriai ir šilumos siurbliai, o šiuose sektoriuose investuotojui pakaktų atitikti bent tris iš šešių sąlygų.

    Dokumente taip pat akcentuojama viešųjų pirkimų ir paramos schemų kryptis, siejant prieigą su gamyba ES valstybėse narėse. Europos Komisijai būtų palikta galimybė taikyti išimtis trečiųjų šalių produkcijai, tačiau tik su griežtomis sąlygomis, pavyzdžiui, užtikrinant abipusiškumą, kad Europos įmonės turėtų panašias galimybes už ES ribų.

    Ši linija sustiprina žinutę, kad ES vis aktyviau derina pramonės politiką su saugumo ir konkurencingumo tikslais. Kinija šiuos planus jau ne kartą yra kritikavusi ir perspėjusi apie galimus atsakomuosius žingsnius, o Briuseliui tai reiškia sudėtingą balansą tarp atviros rinkos principų ir strateginės autonomijos.

    Tolesnis procesas priklausys nuo to, ar Europos Parlamento komitetai ir vėliau plenarinė sesija patvirtins pranešėjų poziciją, o tada prasidės derybos su ES Taryba. Jei siūlymai išliks, nauja tvarka gali tapti vienu ryškiausių barjerų dideliems investiciniams sandoriams jautriuose sektoriuose ir pakeisti taisykles ne tik Kinijos, bet ir kitų didelių rinkos žaidėjų kapitalui.

  • Valgote bet kada savaitgaliais? Tyrimas įspėja: vyrų širdžiai tai gali kainuoti brangiai

    Valgote bet kada savaitgaliais? Tyrimas įspėja: vyrų širdžiai tai gali kainuoti brangiai

    Savaitgaliais pusryčiai per pietus, o vakarienė vėlai vakare daugeliui atrodo nekaltas įprotis. Tačiau naujas Prancūzijos mokslininkų darbas rodo, kad dideli valgymo laiko svyravimai tarp darbo dienų ir poilsio dienų gali būti susiję su didesne širdies ligų rizika.

    Tyrėjai šį reiškinį vadina valgymo jet lag, kai organizmo ritmas tarsi persijungia į kitą laiko juostą vien dėl pasikeitusio valgymo grafiko. Tokie svyravimai, pasak mokslininkų, gali trikdyti biologinį laikrodį ir paveikti širdies bei kraujagyslių sistemą.

    Ką parodė 14 metų stebėjimas?

    Tyrimas, publikuotas mokslo žurnale Communications Medicine, analizavo daugiau nei 100 000 žmonių duomenis. Vertintas jų pirmo ir paskutinio valgymo laikas darbo dienomis ir savaitgaliais, o sveikatos baigtys stebėtos 14 metų laikotarpiu nuo 2009 iki 2023 metų.

    Skaičiuota, kiek valandų skiriasi valgymo pradžia ir pabaiga savaitgaliais, palyginti su įprastu režimu darbo dienomis. Kuo didesnis skirtumas, tuo didesnis valgymo jet lag.

    Rezultatai rodo, kad kiekviena papildoma valgymo jet lag valanda vyrams buvo siejama su 14 proc. didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika ir 21 proc. didesne koronarinės širdies ligos rizika. Svarbu tai, kad didesnė rizika buvo fiksuojama nepriklausomai nuo bendros mitybos kokybės.

    Kodėl poveikis išryškėjo vyrams?

    Tyrime netikėtai pastebėta, kad toks ryšys statistiškai aiškiai matėsi vyrų grupėje, o moterų duomenyse jis nebuvo toks akivaizdus. Autoriai pažymi, kad viena iš priežasčių gali būti didesnė vyrų absoliuti širdies ir kraujagyslių ligų rizika, todėl neigiamas poveikis tampa lengviau pastebimas.

    Kita galima kryptis siejama su biologiniais skirtumais ir hormonais, taip pat skirtingais kasdieniais įpročiais. Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad moterys vidutiniškai dažniau laikosi ryto rutinos, o tai gali reikšti mažesnius režimo svyravimus net savaitgaliais.

    Kas vyksta organizme, kai valgome „ne laiku“?

    Pagrindinė tyrėjų hipotezė remiasi cirkadiniais ritmais, tai yra organizmo vidiniu 24 valandų laikrodžiu. Jį stipriausiai reguliuoja šviesa ir miegas, tačiau vis daugiau įrodymų rodo, kad valgymo laikas taip pat veikia periferinius laikrodžius, pavyzdžiui, kepenyse, kasoje ir net širdies audiniuose.

    Kai valgymas staiga nusikelia keliomis valandomis į vėlesnį ar ankstesnį laiką, organizmui tenka persiderinti. Tai gali turėti įtakos gliukozės kontrolei, lipidų apykaitai, kraujospūdžio paros svyravimams ir uždegiminiams procesams, kurie ilgainiui prisideda prie aterosklerozės ir kitų širdies sutrikimų.

    Patys autoriai pabrėžia, kad šis tyrimas neįrodo tiesioginės priežasties ir pasekmės, tačiau didelė imtis ir ilgas stebėjimo laikotarpis sustiprina prielaidą, jog valgymo režimo stabilumas gali būti svarbus rizikos veiksnys. Jei rezultatai bus patvirtinti kitose didelėse populiacijose, reguliarus valgymo grafikas gali tapti papildomu prevencijos taikiniu greta mitybos sudėties, fizinio aktyvumo ir miego.