CP v2

Category: Finansai

  • Stokholmo „Fluencify“ pritraukė 3,7 mln. eurų: DI agentai žada automatizuoti kūrėjų rinkodarą

    Stokholmo „Fluencify“ pritraukė 3,7 mln. eurų: DI agentai žada automatizuoti kūrėjų rinkodarą

    Kas įvyko ir kodėl tai svarbu

    Stokholme įsikūrusi kūrėjų rinkodaros platforma „Fluencify“ pritraukė 3,7 mln. eurų išankstinės pradinės (pre-seed) investicijos. Raundas buvo perrašytas, o jam vadovavo „byFounders“, prisijungė ir „Wave Ventures“.

    Įmonė skelbia per šešis mėnesius po produkto starto pasiekusi 1,7 mln. eurų metinių pasikartojančių pajamų (ARR) rodiklį. Toks tempas ankstyvoje stadijoje investuotojams signalizuoja, kad sprendimas pataikė į aiškų rinkos poreikį.

    Kaip veikia „Fluencify“ modelis

    „Fluencify“ save pristato kaip end-to-end paslaugą, kurią valdo dirbtinis intelektas: prekės ženklas apibrėžia norimą rezultatą, o DI agentai padeda surasti kūrėjus, suderinti bendradarbiavimą, koordinuoti publikacijas ir administruoti procesą. Įmonės teigimu, tai leidžia rinkodarą vykdyti nuolat, o ne atskiromis trumpalaikėmis kampanijomis.

    Platforma dirba su atrinktu kūrėjų tinklu ir automatizuoja dalį operacijų, kurios tradiciškai „suvalgo“ daugiausia laiko: kontaktavimą, atsakymų sekimą, kūrybinių užduočių suformulavimą, publikavimo grafiką bei apmokėjimus skirtingose šalyse. „Fluencify“ nurodo, kad išmokas gali vykdyti daugiau nei 85 šalyse.

    Konkurencija: agentūros, įrankiai ir vidinės komandos

    Kūrėjų rinkodaros rinka pastaraisiais metais sparčiai profesionalėja: vieni prekės ženklai remiasi influencerių ir UGC agentūromis, kiti naudoja kūrėjų „marketplace“ tipo platformas ar kampanijų valdymo programinę įrangą, o didesnės įmonės kuria vidines komandas. „Fluencify“ pozicionuoja save tarp šių modelių: ne tik parduoda įrankį, bet ir „paleidžia“ procesą, kartu išlaikydama automatizacijos mastą.

    Įmonė taip pat akcentuoja ambasadorių modelį, kai kūrėjai su prekės ženklu dirba tęstinai, o ne tik vienkartinių įrašų principu. Bendrovė skelbia turinti daugiau nei 13 000 aktyvių kūrėjų.

    „Kai produktus kurti darosi vis lengviau, jų išpopuliarinimas tampa dar svarbesnis. Vartotojų kuriamas turinys yra vienas tiesiausių būdų augti“, – sakė „byFounders“ partneris Magnus Hambleton.

    Kas įkūrė ir kur bus panaudotos lėšos

    „Fluencify“ įkurta 2025 metais: ją pradėjo Erikas Romdhane, Isaacas Norinas ir Samas Stonesas Hällebergas. Įkūrėjai pabrėžia, kad didžiausia kūrėjų rinkodaros dalis dažnai yra ne kūryba, o koordinavimas ir administravimas, kuris masteliuojamas tik samdant daugiau žmonių.

    Pritrauktą kapitalą įmonė planuoja skirti inžinierių komandai Stokholme stiprinti, atidaryti biurą Niujorke ir plėsti pardavimus JAV rinkoje. Taip pat numatoma auginti kūrėjų tinklą ir tobulinti produktą esamiems klientams, ypač programėlių ir įrankių segmente, kuriuos lengva demonstruoti vaizdo formatu.

    „Didžiąją laiko dalį suvalgydavo kūrėjų paieška, atsakymų vaikymasis, užduočių rašymas ir apmokėjimai per sienas. Norėjome sukurti sistemą, kur prekės ženklas aprašo tikslą, o visa kita įvyksta nuo pradžios iki pabaigos“, – sakė „Fluencify“ vadovas ir vienas įkūrėjų Erikas Romdhane.

    Investicija į „Fluencify“ atspindi platesnę tendenciją rinkoje: įmonės ieško būdų, kaip DI pagalba pigiau ir greičiau gaminti trumpus, autentiškus vaizdo formatus ir tuo pačiu suvaldyti rizikas, susijusias su atranka, kokybe ir atitiktimi taisyklėms. Jei platformai pavyks išlaikyti augimo tempą plečiantis į JAV, ji gali tapti vienu ryškesnių Europos kūrėjų ekonomikos žaidėjų.

  • Hanwha kuria tokenizuotų vertybinių popierių platformą „Avalanche“ tinkle: artėja taisyklių lūžis

    Hanwha kuria tokenizuotų vertybinių popierių platformą „Avalanche“ tinkle: artėja taisyklių lūžis

    Pietų Korėjos brokerių rinkos žaidėja Hanwha Investment & Securities, kaip pranešama, sukūrė tokenizuotų vertybinių popierių platformą, veikiančią „Avalanche“ blokų grandinės tinkle. Projektas vystomas tuo metu, kai šalyje sparčiai artėja reguliaciniai pokyčiai, kurie turėtų aiškiau apibrėžti vertybinių popierių tokenizavimą ir jo vietą kapitalo rinkose.

    Seoul Economic Daily skelbia, kad platformos kūrimas pradėtas 2025 metais kartu su blokų grandinės technologijų įmone FairSquare Lab. Sprendimas esą projektuotas taip, kad galėtų veikti keliais tinklais, įskaitant „Avalanche“ ir „Hyperledger Besu“, siekiant lankstumo ir galimybės pritaikyti infrastruktūrą skirtingiems naudojimo scenarijams.

    Šis žingsnis sutampa su planuojamais teisės aktų pakeitimais, kurie nuo 2027 metų vasario 4 dienos turėtų teisiškai pripažinti paskirstyto registro technologiją kaip vertybinių popierių registro formą. Toks statusas reikštų, kad saugumo žetonai būtų integruojami į esamą kapitalo rinkų sistemą, o rinkos dalyviams atsirastų daugiau aiškumo dėl leidžiamų modelių ir priežiūros.

    Pietų Korėjos Finansinių paslaugų komisija yra pranešusi apie trijų etapų įgyvendinimo planą, kuris turėtų pradėti veikti įsigaliojus pakeitimams. Pirmaisiais etapais numatoma leisti tokenizuoti privačiai platinamus pinigų rinkos fondus, obligacijas, taip pat nebiržines akcijas per patikėjimo struktūrą ir dalinės nuosavybės investicinius vertybinius popierius.

    Jei modeliai pasiteisintų praktikoje, reguliuotojas siektų išplėsti tokenizavimą iki viešai siūlomų vertybinių popierių ir judėti link atsiskaitymo infrastruktūros, kuri leistų sandorius vykdyti grandinėje. Tarp svarstomų krypčių minima ir galimybė atsiskaitymus už tokenizuotus vertybinius popierius ateityje susieti su stabiliosiomis kriptovaliutomis, tačiau tokiems sprendimams prireiktų papildomų priežiūros ir rizikų valdymo mechanizmų.

    Hanwha grupė pastaraisiais metais plečia dalyvavimą blokų grandinės ir turto tokenizavimo ekosistemoje. Pranešama, kad per kelias susijusias bendroves ji yra sukaupusi 9,6 proc. bendrovės „Securitize“ akcijų ir tapusi didžiausia jos akcininke, o taip pat paskelbusi apie maždaug 20 milijonų eurų investiciją į „Digital Asset“, siejamą su „Canton Network“ operatoriumi.

  • „Molten Ventures“ pritraukė 203 mln. eurų: kuo šis augimo fondas svarbus Europos startuoliams

    203 mln. eurų pirmajam uždarymui

    Didžiosios Britanijos rizikos kapitalo valdytoja „Molten Ventures“ pranešė užbaigusi pirmąjį „Growth Fund“ etapą ir pritraukusi 203 mln. eurų. Fondas orientuosis į augimo stadijos technologijų bendroves Jungtinėje Karalystėje ir Europoje, daugiausia nuo Series B etapo ir vėliau.

    Pasak bendrovės, šis fondas bus nukreiptas į tokias sritis kaip kosmoso technologijos, DI, finansų technologijos, kvantinės technologijos, „deeptech“ ir techninė įranga. Tai segmentai, kuriems dažnai reikia didesnių investicijų ir ilgesnio atsipirkimo laikotarpio nei ankstyvos stadijos startuoliams.

    Didžiausiu investuotoju pirmajame uždaryme tapo British Business Bank, įsipareigojęs 87 mln. eurų kaip kertinis investuotojas. Likusią dalį, 116 mln. eurų, skyrė pati „Molten Ventures“, kartu tęsdama papildomų investuotojų paiešką.

    Fondo tikslas – pasiekti apie 407 mln. eurų dydį. Tokia ambicija atspindi platesnę rinkos tendenciją: Europos technologijų bendrovėms augant, didėja ir poreikis institucinėms lėšoms, galinčioms finansuoti brangias plėtros fazes.

    Kodėl svarbus augimo kapitalas

    Vėlyvesnėse stadijose technologijų įmonėms paprastai reikia didesnių čekų produktui industrializuoti, plėstis į tarptautines rinkas, samdyti talentus ir atlaikyti intensyvią konkurenciją. Būtent čia dažnai ryškėja Europos problema: kapitalo pasiūla būna mažesnė nei JAV, o sandorių struktūros – konservatyvesnės.

    „Molten Ventures“ teigia, kad fondas leis dažniau dalyvauti didesniuose Series B ir vėlesniuose raunduose, didinti nuosavybės dalį pasirinktose bendrovėse ir suteikti įmonėms likvidumo tarptautinei plėtrai. Toks modelis iš esmės skirtas užpildyti spragą tarp ankstyvos stadijos VC ir viešųjų rinkų.

    „Kertinio investuotojo įsipareigojimas yra svarbus mūsų strategijos patvirtinimas ir primena, kad augimo etapui būtina pritraukti daugiau ilgalaikio institucinio kapitalo, jog ambicingos JK ir Europos technologijų įmonės galėtų sėkmingai didinti mastą“, – sakė „Molten Ventures“ vadovas Benas Wilkinsonas.

    British Business Bank atstovai pabrėžė, kad tokie fondai prisideda prie vėlyvos stadijos kapitalo baseinų gilinimo, ypač proveržio technologijoms. Banko vaidmuo šiame sandoryje rodo ir viešojo sektoriaus siekį skatinti konkurencingą technologijų ekosistemą, kuri gebėtų išauginti globalius žaidėjus regione.

    Europos fondų lenktynės dėl mastelio

    „Molten Ventures“ pritraukta suma išsiskiria platesniame 2026 metų kontekste, kai Europoje aktyviai formuojami nauji technologijų investavimo fondai. Rinkoje daugėja specializuotų priemonių, skirtų „deeptech“, gynybos technologijoms ar klimatui, o tai signalizuoja didesnį segmentavimą ir profesionalėjimą.

    Tokios iniciatyvos rodo, kad kapitalo rinka taikosi prie realybės, kurioje daliai technologijų bendrovių reikia ne tik ankstyvo finansavimo, bet ir ilgo, etapais paremtos paramos kelio. Augimo fondai, ypač turintys institucinį „inkarą“, paprastai suteikia daugiau stabilumo ir gali veikti kaip kokybės ženklas kitiems investuotojams.

    „Molten Ventures“ veikia jau apie du dešimtmečius: bendrovė įkurta 2006 metais, vėliau veikė kitu pavadinimu, o 2021 metais persivadino į dabartinį. Bendrovė kotiruojama Londono vertybinių popierių biržoje, todėl viešosios rinkos investuotojai per šią platformą gauna netiesioginę prieigą prie privataus technologijų portfelio.

    Įmonė nurodo per pastarąjį dešimtmetį įgyvendinusi daugiau nei 40 augimo profilio sandorių, o ši nauja priemonė skirta tą patirtį sutelkti į atskirą, institucinėms lėšoms pritaikytą struktūrą. Jei planuojamas 407 mln. eurų tikslas bus pasiektas, fondas gali tapti reikšmingu vėlyvos stadijos kapitalo šaltiniu regione.

  • „Coldcard“ įsilaužėlis pajudino 45 proc. trečios bangos grobio: „Galaxy“ fiksuoja 97 BTC

    „Coldcard“ įsilaužėlis pajudino 45 proc. trečios bangos grobio: „Galaxy“ fiksuoja 97 BTC

    „Coldcard“ aparatinėms bitkoino piniginėms smogęs įsilaužėlis pervedė apie 45 proc. lėšų, pavogtų per vadinamąją trečią atakų bangą, skelbia „Galaxy Research“. Tyrėjų vertinimu, taip siekiama paslėpti grobio kilmę ir apsunkinti jo atsekimą.

    „Galaxy“ duomenimis, iki šiol jau „išleista“ 97,09 bitkoino. Tai reiškia, kad dalis pavogtų aktyvų jau buvo perkelta per kelias operacijas ir tikėtina pradėta plauti, o likusi dalis dar laikoma įsilaužėlio kontroliuojamuose adresuose.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad lėšos judinamos pagal dydį: pirmiausia perkeliami didžiausi „seifai“, o mažesni adresai paliekami vėlesniam etapui. „Galaxy“ nurodo, kad jau pajudintos didžiausios pozicijos, o dalis dar nepaliestų adresų vis dar saugo dešimtis bitkoinų.

    Kaip slepiami pavogti bitkoinai

    Pasak „Galaxy“, ankstesniu etapu įsilaužėlis dalį bitkoinų buvo konvertavęs į eterį per „THORChain“ – tai viena iš kryžminių grandinių infrastruktūrų, leidžiančių keisti skirtingų blokų grandinių kriptovaliutas. Vėliau, naujausiu judėjimu, dalis lėšų buvo perleista per „CoinJoin“ tipo operacijas, kurios sumaišo kelių naudotojų įnašus ir apsunkina konkrečių monetų kilmės sekimą.

    Tyrėjų vertinimu, apie 82 proc. visų iš „Coldcard“ naudotojų išviliotų lėšų vis dar yra pradiniuose, įsilaužėlio valdomuose adresuose. Likusi dalis, sprendžiant iš grandinės duomenų, jau panaudota maskavimo ir plovimo veiksmams.

    Kas leido įvykti atakoms

    Atakų grandinė, kaip nurodo „Galaxy“, siejama su programinės įrangos klaida, kuri buvo įdiegta dar 2021 metais. Ji paveikė tai, kaip „Coldcard“ įrenginiai generavo piniginės sėklą, sumažindama atsitiktinumą, reikalingą saugiam raktų sukūrimui.

    Praktinė pasekmė – daliai vieno parašo adresų tapo įmanoma „brute force“ metodu atspėti sėklos frazę ir ištuštinti sąskaitas fiziškai nepaliečiant įrenginio. Tai vienas pavojingiausių scenarijų aparatinių piniginių naudotojams, nes pavogti galima nuotoliniu būdu.

    „Galaxy“ anksčiau skelbė identifikavusi maždaug 1 779 bitkoino vagystę iš 190 aukų ir daugiau nei 8 600 adresų. Naujausiu atnaujinimu tyrėjai mini papildomą, anksčiau nepastebėtą adresų rinkinį, kuris gali reikšti, kad bendras nuostolių skaičius dar išaugo.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokiais atvejais kritiškai svarbu nedelsti: jei piniginės generavimo procesas buvo pažeidžiamas, vien programinės įrangos atnaujinimas gali būti nepakankamas, o saugiausia išeitis – perkelti lėšas į naujai sugeneruotas pinigines su patikrintu atsitiktinumu ir, jei įmanoma, naudoti kelių parašų sprendimus.

  • „Tickets for Good“ pritraukė 4,5 mln. eurų: kaip startuolis ketina piginti bilietus ir augti už JK ribų

    Plėtrai ir naujoms darbo vietoms

    Jungtinėje Karalystėje įsikūręs startuolis „Tickets for Good“ pritraukė 4,5 mln. eurų investiciją, kurią ketina skirti tarptautinei plėtrai ir komandos augimui. Bendrovė taip pat planuoja per artimiausius trejus metus Šefilde sukurti 10 naujų darbo vietų.

    Finansavime dalyvavo investuotojai iš NPIF II – „Mercia Equity Finance“, taip pat „Shaping Impact Group“, „Finance Yorkshire“, „LeanSquare“ ir privatūs investuotojai. Įmonė teigia, kad papildomas kapitalas padės sparčiau didinti veiklos mastą už Jungtinės Karalystės ribų.

    Modelis: perteklių paversti prieinamumu

    „Tickets for Good“ veikia paprastu principu: iš renginių partnerių surenka nepanaudotus ar perteklinius bilietus ir suteikia galimybę juos įsigyti už mažą kainą žmonėms, kuriems bilietai į koncertus, sporto ar kultūros renginius dažnai tampa sunkiai įperkami.

    Platformoje registruojasi patikrinti nariai, o bilietai skiriami, pavyzdžiui, NHS darbuotojams, mokytojams, labdaros organizacijų darbuotojams ir žmonėms, gaunantiems paramą dėl pragyvenimo išlaidų. Prisijungimas yra nemokamas, tačiau už kiekvieną bilietą mokamas nedidelis operacijos mokestis.

    „„Tickets for Good“ buvo sukurta remiantis paprastu įsitikinimu, kad gyvi renginiai turėtų būti prieinami visiems, ypač tiems, kurie tiek daug duoda mūsų bendruomenėms“, – sakė bendrovės vadovas ir bendraįkūrėjas Steve Rimmer.

    Įmonė pabrėžia, kad toks modelis naudingas ne tik pirkėjams. Renginių organizatoriams ir arenoms tai yra būdas efektyviau užpildyti sales, padidinti auditorijos įsitraukimą ir sustiprinti papildomų pajamų srautus, pavyzdžiui, iš maisto, gėrimų ar atributikos prekybos.

    Augantis apetitas gyviems renginiams

    Investuotojai akcentuoja, kad po pandemijos Europos ir Šiaurės Amerikos rinkose sustiprėjo paklausa gyviems renginiams, tačiau kartu didėjo ir bilietų kainos. Tai kuria situaciją, kai dalis auditorijos išstumiama iš rinkos, o renginių organizatoriai ieško sprendimų, kaip išlaikyti pilnas sales ir didinti lojalumą.

    „Mercia Ventures“ atstovas Chris Borrett pabrėžė, kad kylant kainoms daugėja prieinamumo barjerų, o „Tickets for Good“ siūlo sprendimą, suderinantį renginių industrijos ir vartotojų interesus. Jo teigimu, bendrovė turi potencialo tapti vienu iš šios kategorijos lyderių pasaulinėje gyvos pramogos rinkoje.

    Skaičiai ir tarptautinės ambicijos

    „Tickets for Good“ buvo įkurta 2022 metais. Bendrovė skelbia, kad šiuo metu turi beveik 750 000 patikrintų narių visame pasaulyje ir jau išdalijo daugiau kaip 1 250 000 bilietų.

    Startuolis į JAV rinką žengė 2023 metais, kai buvo priimtas į „Comcast SportsTech“ akseleratorių Sent Luise. Be Jungtinės Karalystės ir JAV, įmonė jau turi veiklą Nyderlanduose, Belgijoje ir Vokietijoje.

    „„Tickets for Good“ yra stiprus pavyzdys to, kokias įmones norime palaikyti: komerciškai ambicingas, lengvai išplečiamas ir turintis aiškų socialinį tikslą“, – sakė „Shaping Impact Group“ vadovas Dave Dirks.

    Prie startuolio matomumo prisideda ir žinomi ambasadoriai: tarp jų minimas Robbie Williams, taip pat buvęs Nyderlandų rinktinės vartininkas Edwin van der Sar bei muzikos verslo atstovas Hans Brouwer. Įmonė teigia 2025 metais padvigubinusi pajamas ir siekianti per artimiausius trejus metus augti dar penkis kartus.

  • Prancūzų „Capital B“ po kapitalo pritraukimo įsigijo 376 bitkoinus už 25,3 mln. eurų

    Prancūzų „Capital B“ po kapitalo pritraukimo įsigijo 376 bitkoinus už 25,3 mln. eurų

    Prancūzijos bitkoino iždo strategiją vykdanti bendrovė „Capital B“ pranešė įsigijusi 376 BTC už 25,3 mln. eurų. Tai didžiausias jos bitkoinų pirkimas per maždaug metus ir signalas, kad bendrovė toliau aktyviai didina kriptovaliutos rezervą.

    Po šio sandorio „Capital B“ bendrai valdo 3 521 BTC. Įmonė nurodo, kad visų turimų bitkoinų įsigijimui iš viso skyrė apie 309,4 mln. eurų, o vidutinė pirkimo kaina siekia 87 878 eurus už vieną BTC.

    Bendrovė pažymi, kad pirmadienio įsigijimas yra didžiausias nuo 2025 metų rugsėjo, kai buvo nupirkta 551 BTC. Tuo metu pastaruoju laikotarpiu pirkimų tempas buvo gerokai mažesnis, nes, kaip nurodoma, praėjusį mėnesį įsigyta tik 6 BTC.

    „Capital B“ teigimu, šis pirkimas finansuotas iš neseniai užbaigtų kapitalo pritraukimo etapų. Tarp jų minimas 28,7 mln. eurų privatus platinimas, taip pat papildoma 7,6 mln. eurų investicija, kurią atliko investuotojas ir kriptografijos verslo atstovas Adamas Backas.

    Įmonė anksčiau veikė pavadinimu „The Blockchain Group“, tačiau 2025 metų liepą persivadino į „Capital B“ ir aiškiai perorientavo veiklą į bitkoino iždo strategiją. Tokia kryptis pastaraisiais metais plinta tarp viešų ir privačių bendrovių, siekiančių turėti dalį rezervų bitkoinais, tačiau kartu didėja ir rizika dėl BTC kainos svyravimų.

    „Capital B“ taip pat yra užsiminusi apie galimą bitkoinu užtikrinto kredito produkto kūrimą Europos rinkai. Tokie instrumentai paprastai siekia suderinti ilgalaikį BTC laikymą su galimybe gauti likvidumo neatsisakant turto, tačiau jų patrauklumas priklauso nuo reguliavimo aplinkos ir skolinimo sąlygų.

    Tuo pat metu bitkoino kaina per pastarąsias 24 valandas reikšmingai nesikeitė ir laikėsi apie 79 500 JAV dolerių, tai yra maždaug 73 500 eurų, lygyje. Prieš tai BTC buvo pasiekęs lokalią viršūnę apie 81 700 JAV dolerių, arba apie 75 500 eurų, tačiau vėliau kaina pasitraukė žemyn.

  • Švedija pasirinko „Lockheed Martin“: HIMARS suteiks 300 km nuotolį, planuojama amunicijos gamyba šalyje

    Švedijos pasirinkimas ir planuojami pajėgumai

    Švedija pasirinko JAV gynybos pramonės bendrovę „Lockheed Martin“ kaip tolimojo nuotolio raketinės artilerijos sistemų tiekėją. Apie sprendimą pranešė Švedijos gynybos ministras Palas Jonsonas, o kariuomenė ketina įsigyti 10 mobiliosios sistemos HIMARS paleidimo įrenginių ant sunkvežimių.

    Iki šiol Švedijos sausumos pajėgų artilerijos galimybės daugiausia rėmėsi nacionaline sistema Archer, kurios deklaruojamas nuotolis siekia apie 50–60 kilometrų. HIMARS įsigijimas reikšmingai praplečia smogiamąjį nuotolį, kuris, priklausomai nuo naudojamos amunicijos, gali siekti maždaug 80–300 kilometrų.

    „Prisiimame atsakomybę už saugumą Europoje: priešui bus sunkiau pulti mūsų šalį ir sąjungininkus“, – sakė Palas Jonsonas.

    Švedijos gynybos ministerijos teigimu, investicijos vertė siekia apie 630 mln. eurų, o pirmųjų pristatymų tikimasi pradėti kitais metais. Tokia laiko juosta atitinka bendrą Europos tendenciją spartinti ginkluotės pirkimus, reaguojant į išaugusias saugumo rizikas regione.

    Kodėl HIMARS svarbus Baltijos jūros regione

    HIMARS pasirinkimas Švedijai svarbus ir geografiniu požiūriu. Atstumas tarp Švedijai priklausančios Gotlando salos ir Rusijos Kaliningrado srities yra apie 300 kilometrų, todėl naujos sistemos suteikia galimybę pasiekti taikinius visame šiame ruože, jei naudojama atitinkama amunicija.

    Toks pajėgumas didina atgrasymą Baltijos jūros regione, nes suteikia papildomą priemonę greitam ir tiksliam smūgiui didesniu atstumu. Kartu tai gerina sąveikumą su NATO šalimis, kurios jau naudoja HIMARS, ir leidžia lengviau integruoti Švedijos pajėgas į bendras operacijas.

    Amunicijos trūkumas ir planai dėl gamybos Švedijoje

    Vienas didžiausių iššūkių – amunicijos prieinamumas, nes pasaulyje fiksuojamas tam tikrų HIMARS naudojamų raketų trūkumas ir didelės paklausos spaudimas tiekimo grandinėms. Švedija siekia mažinti šią riziką, plėsdama pramoninį bendradarbiavimą ir stiprindama vietinę gamybą.

    Švedijos gynybos pramonės grupė Saab ketina bendradarbiauti su „Lockheed Martin“ – pasirašytas ketinimų protokolas dėl galimybių pritaikyti Saab amuniciją, prisidėti prie raketų gamybos HIMARS sistemai ir kitoms platformoms, įskaitant Patriot. Tarp tikslų – galimos gamyklos Švedijoje įkūrimas, kuris ilgainiui didintų tiekimo saugumą.

    Platesnis bendradarbiavimas su Suomija ir JAV pratybos

    Švedija taip pat stiprina regioninį bendradarbiavimą: ministras Palas Jonsonas ir Suomijos gynybos ministras Antti Hakkkanenas Upsaloje pasirašė susitarimą dėl HIMARS sistemų aptarnavimo ir mokymų. Suomija tokias sistemas jau naudoja, tačiau sunkesnės konfigūracijos – ant vikšrinių važiuoklių.

    Švedija dar iki sprendimo buvo įtraukiama į praktinius bandymus: 2025 metų gegužę JAV kariai Gotlande išbandė HIMARS panaudojimą poligone netoli Visbio. 2024 metais panašios pratybos vyko Stokholmo salyne, kur raketos paleidimą atliko JAV kariai, o švedai užtikrino logistiką ir transportą.

  • „Mostostal Zabrze“ paskelbė I pusmečio įverčius: pajamos viršijo 145 mln. eurų, pelnas augo

    Lenkijos inžinerijos ir statybų grupė „Mostostal Zabrze“ pateikė preliminarius įverčius už pirmąjį šių metų pusmetį. Bendrovė nurodo, kad konsoliduotos pardavimo pajamos siekė apie 145 mln. eurų, o grynasis pelnas – maždaug 3,2 mln. eurų.

    Tokie tarpiniai rezultatai rodo, kad įmonė išlaiko užimtumą pramonės ir energetikos projektuose, kur paklausą palaiko investicijos į infrastruktūros atnaujinimą ir energetinę transformaciją. Šiame segmente konkurencija išlieka didelė, todėl svarbus ne tik apimčių augimas, bet ir maržų kontrolė.

    Užsakymų portfelis – vienas svarbiausių rodiklių

    „Mostostal Zabrze“ taip pat skaičiuoja, kad grupės užsakymų portfelis, t. y. jau pasirašytų sutarčių darbų apimtis, siekė beveik 297 mln. eurų. Tai yra darbai, kuriuos planuojama vykdyti ateinančiais laikotarpiais, todėl šis rodiklis dažnai laikomas pagrindiniu signalu, ar pajamų srautas artimiausiais ketvirčiais išliks stabilus.

    Be to, bendrovė vertina, kad sutarčių, kurios galėtų būti pasirašytos remiantis pateiktais pasiūlymais, vertė sudaro dar apie 88 mln. eurų. Kartu abu skaičiai viršija 365 mln. eurų, tačiau tokios prognozės priklauso nuo derybų, užsakovų sprendimų ir finansavimo sąlygų.

    Ką rodo ankstesni metų rezultatai?

    Įmonės paskelbti ankstesnių metų duomenys leidžia geriau suprasti mastą: per 2025 metus „Mostostal Zabrze“ pajamos siekė apie 274 mln. eurų. Veiklos pelnas tuo metu sudarė maždaug 10,4 mln. eurų, o grynasis pelnas – apie 7,8 mln. eurų.

    Statybų ir inžinerijos sektoriuje rezultatams didelę įtaką daro medžiagų kainų svyravimai, darbo jėgos brangimas, subrangovų prieinamumas ir sutarčių indeksavimo mechanizmai. Pastaraisiais metais ypač svarbios tapo rizikos pasidalijimo sąlygos, nes projektai dažnai vykdomi kelis metus.

    Kur specializuojasi grupė?

    „Mostostal Zabrze“ grupė dirba kaip kompleksinė rangovė – įgyvendina pramonės, energetikos ir aplinkosaugos objektų projektus, taip pat stato visuomeninės paskirties pastatus. Tokia specializacija leidžia išskaidyti riziką tarp skirtingų užsakovų ir sektorių, tačiau kartu reikalauja stiprios projektų valdymo disciplinos.

    Rinkoje investuotojai į tokias bendroves dažniausiai žiūri per tris prizmes: užsakymų portfelio kokybę, projektų pelningumą ir pinigų srautų stabilumą. Preliminarūs pirmojo pusmečio įverčiai rodo, kad „Mostostal Zabrze“ įžengė į antrąją metų pusę su solidžia darbų apimtimi, tačiau galutinius skaičius lems įvykdymo tempai ir sutarčių maržos.

  • „Torpol“ po konsorciumų pamokų renkasi eiti vienas: rekordinis užsakymų portfelis ir nauji planai

    Rekordinis užsakymų portfelis

    Lenkijos geležinkelių infrastruktūros rangovė „Torpol“ 2026 metų antrąjį pusmetį pasitinka su rekordinės vertės užsakymų portfeliu ir aiškiai brėžiama kryptimi: įmonė vis dažniau nori dalyvauti konkursuose savarankiškai, o ne konsorciumų sudėtyje.

    Bendrovė skelbia, kad užsakymų portfelis pasiekė 6,34 mlrd. zlotų, tai yra apie 1,45 mlrd. eurų be PVM. Didžioji dalis tenka pagrindinei „Torpol“ veiklai, o mažesnė – „Torpol Oil & Gas“ projektams, susijusiems su energetika, dujomis ir vandenilio infrastruktūra.

    Pirmąjį 2026 metų pusmetį grupės pajamos augo 7,1 proc. per metus, o bendrasis pelnas didėjo iki 71,6 mln. zlotų, tai yra apie 16,3 mln. eurų. Bendrojo pelno marža kilo iki 7,8 proc., o tai įmonė sieja su geresniu operaciniu efektyvumu bei sutarčių indeksavimo ir pakeitimų įskaitymais.

    „Torpol“ akcentuoja ir stiprią likvidumo poziciją: birželio pabaigoje turėta 453,7 mln. zlotų, tai yra apie 104 mln. eurų grynųjų pinigų, o grynųjų pinigų perteklius sudarė apie 63 mln. eurų. Be to, 2025 metų pelno didžioji dalis buvo paskirta dividendams.

    Kodėl pinigų srautai buvo neigiami?

    Nepaisant augančių rezultatų, pirmąjį 2026 metų pusmetį „Torpol“ fiksavo apie 193,55 mln. zlotų, tai yra maždaug 44,4 mln. eurų, neigiamus pinigų srautus iš operacinės veiklos. Įmonė aiškina, kad tam daugiausia įtakos turėjo apyvartinio kapitalo pokyčiai, atsiskaitymai su tiekėjais ir medžiagų pirkimai esamiems bei būsimiems projektams.

    Svarbi detalė – du PKP PLK projektai, susiję su privažiavimo infrastruktūra prie planuojamos atominės elektrinės, nenumato avansinių mokėjimų. Tai reiškia, kad rangovas dalį medžiagų ir darbų finansuoja savo lėšomis, kartu bandydamas sumažinti kainų augimo riziką.

    „Čia nėra nieko ypač neraminančio. Tikimės, kad trečiąjį ketvirtį vaizdas jau bus kitoks, o per visus 2026 metus operaciniai pinigų srautai turėtų tapti teigiami“, – sakė „Torpol“ finansų viceprezidentas Marcinas Zachariaszas.

    Įmonė taip pat nurodo, kad avansinis mechanizmas numatytas kitame svarbiame kontrakte – Varšuvos Rytų stoties modernizacijoje. Planuojama, kad pirmoji avanso dalis siektų 56,5 mln. zlotų, tai yra apie 13 mln. eurų su PVM, tačiau realus lėšų gavimas labiausiai tikėtinas ketvirtąjį ketvirtį.

    Mažiau konsorciumų, daugiau savarankiškų startų

    Strateginis poslinkis ryškiausiai matomas „Torpol“ santykiuose su „Mirbud“. Bendrovė tebedalyvauja keliuose konkursuose kartu, tačiau pabrėžia, kad naujų bendrų paraiškų gali būti mažiau, o prioritetas – savarankiški startai ten, kur užtenka kompetencijų ir referencijų.

    Tokį toną sustiprino ir patirtis ankstesniuose konsorciumuose. Įmonės vadovybė viešai pripažįsta, kad ne visi bendri projektai paliko teigiamą įspūdį, todėl dabar siekiama mažinti rizikas, kurios kyla dėl partnerių sprendimų, atsakomybių pasidalijimo ir ginčų.

    „„Torpol“ jau turi pakankamai finansinės ir techninės jėgos, kad galėtų savarankiškai dalyvauti konkursuose. Turėjome dvi patirtis konsorciumuose, kurios nebūtinai buvo mums palankios, todėl tai tik sustiprina savarankiško dalyvavimo strategiją“, – sakė laikinai pareigas einantis bendrovės vadovas Konradas Miterskis.

    Tuo pat metu „Torpol“ plečia bendradarbiavimą su „Polimex Mostostal“ per „Torpol Oil & Gas“ segmentą. Skelbiama, kad ruošiami penki bendri konkursai, kurių bendra preliminari vertė siekia apie 3,5 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 800 mln. eurų.

    Įmonė taip pat deklaruoja, kad išliks aktyvi tiek Port Polska projektuose, tiek PKP PLK konkursuose. Nors rinkoje sklando kalbos apie galimus dalies didelių projektų grafiko pokyčius, „Torpol“ teigia planuojanti veiksmus remdamasi užsakovo pateikta kelių žemėlapiu ir vertina artimiausius konkursus kaip realius.

    Siekiant išlaikyti pajėgumus ir konkurencingumą, „Torpol“ planuoja rekordinį investicijų lygį – 67 mln. zlotų, tai yra apie 15,4 mln. eurų. Tarp pirkinių – dvi nuosavos lokomotyvos, kurios leidžia įmonei savarankiškai gabenti pilnus sąstatus su skalda į objektus, taip mažinant priklausomybę nuo subrangovų ir didinant logistikos kontrolę.

  • Naujas lenkų pėstininkų kovos automobilis: premjera dar neįvyko, o dėl pavadinimo – minų laukas

    Naujas BVP be vardo

    Lenkijos valstybinė gynybos pramonės grupė PGZ ir Huta Stalowa Wola pristato naują pėstininkų kovos automobilį, kuris bus didesnis ir geriau apsaugotas nei amfibinis Borsuk. Naujasis modelis kuriamas kaip platforma su didesniu balistinės ir priešmininės apsaugos rezervu, todėl plaukimo reikalavimo jis nebeturi.

    Tačiau dar iki premjeros techninė diskusija persipynė su semantika: kaip vadinti mašiną, kuri aiškiai sunkesnė ir tvirčiau šarvuota, bet kurios nei kariuomenė, nei gamintojas nenori apibrėžti žodžiu sunkus. Dėl to projekto komunikacija, regis, pateko į reputacinį minų lauką.

    Darbinis Ratel ir priverstinis atsitraukimas

    Prieš metus Huta Stalowa Wola viešai rodė būsimojo BVP modelį ir naudojo darbinį pavadinimą Ratel. Pavadinimas turėjo logikos: ratelis yra Afrikoje gyvenantis plėšrus žvėrelis, giminaitis barsukui, o naujasis automobilis laikytas tarsi „išaugusiu“ Borsuk.

    Vėliau PGZ atstovai ėmė tvirtinti, kad Ratel buvo tik neoficialus, vidinis terminas. Vis dėlto viešuose renginiuose pavadinimas buvo matomas, o galiausiai jo atsisakyta aiškinant, kad jis jau anksčiau buvo įregistruotas kito Europos gynybos pramonės gamintojo.

    Papildomai situaciją komplikuoja ir istorinis kontekstas: Ratel vardą anksčiau turėjo Pietų Afrikos ratinis pėstininkų kovos automobilis, gamintas praėjusio amžiaus 8–9 dešimtmečiais. Tai dar labiau mažina tikimybę, kad toks vardas būtų patogus ilgam ir tarptautinei rinkodarai.

    Sunkus, naujas ar papildomai šarvuotas?

    Neformaliuose pokalbiuose Huta Stalowa Wola darbuotojai neretai vartoja apibūdinimą „sunkus Borsuk“, tačiau pabrėžiama, kad tai nėra oficialus pavadinimas. Pats apibrėžimas suprantamas: naujasis automobilis vizualiai panašus ir turėtų dalintis dalimi komponentų su Borsuk, bet yra didesnis ir labiau apsaugotas.

    Tuo pat metu PGZ retorikoje ryškėja bandymas keisti akcentą: vietoje sunkus siūlomas apibūdinimas papildomai šarvuotas, pabrėžiant mobilumą. Skelbta, kad variklis, kurio galia viršija 1 000 arklio galių, turėtų leisti važiuoti iki 65 kilometrų per valandą greičiu kietos dangos keliu.

    Kita linija sklinda iš kariuomenės pusės: siūloma vartoti formuluotę naujas pėstininkų kovos automobilis. Pramonė tai vertina dvejopai: viena vertus, tai įprasta karinė terminija, kita vertus, toks pavadinimas palieka daugiau erdvės ateityje spręsti dėl galimų alternatyvų ir pirkimų iš užsienio.

    Užuominos apie „mešką“

    Intrigos dar prideda viešai parodytas vaizdo siužetas, kurio pabaigoje pasirodė meškos galvos logotipas. Tai paskatino spėliones, ar naujasis BVP galėtų gauti su meška susijusį vardą, kuris būtų lengvai įsimenamas ir tiktų lenkiškai ginklų sistemų tradicijai.

    „Mums patinka kryptis, susijusi su meška, tačiau šiandien tai nėra diskusijos objektas“, – sakė PGZ vadovas Adamas Leszkiewiczius.

    Pramonės požiūriu, aiškus ir trumpas pavadinimas yra daugiau nei estetika: jis reikalingas viešajai komunikacijai, vidaus dokumentacijai ir eksporto rinkodarai. Kol kas naujasis automobilis lieka be oficialaus vardo, o pati pavadinimo paieška tapo ne mažiau sudėtinga nei techninių kompromisų derinimas.