CP v2

Category: Finansai

  • Europos automobilių gamintojams vėl gresia prastovos: sankcijos Kinijos lustams kelia riziką

    Europos automobilių pramonei vėl kyla rizika patirti priverstinių gamybos prastovų dėl sutrikusių puslaidininkių tiekimo grandinių iš Kinijos. Apie tai įspėja Lenkijos Automobilių dalių platintojų ir gamintojų asociacijos vadovas Tomasz Bęben, taip pat dirbantis Europos automobilių dalių gamintojų asociacijoje CLEPA.

    Jo teigimu, tai jau trečias rimtas puslaidininkių sukrėtimas per pastaruosius penkerius metus. Ankstesni epizodai parodė, kad užtenka pradingti net smulkiausiam elektronikos elementui, ir sustoja visa automobilio surinkimo linija.

    Trečias smūgis per penkerius metus

    Pirmasis krizės etapas prasidėjo per COVID-19 pandemiją, kai sutrūkinėjus logistikai ir staigiai išaugus elektronikos paklausai pasaulyje pritrūko lustų. Tuomet gamintojai mažino apimtis ne dėl vieno brangaus procesoriaus, o dėl masiškai naudojamų valdiklių ir kitų bazinių komponentų stokos.

    Antrasis sukrėtimas, pasak T. Bębено, siejamas su atvejais, kai Europos valstybės ėmėsi griežtesnės kontrolės dėl jautrių tiekimo grandinių, o tai lėmė staigius tiekimo pokyčius. Tokie sprendimai automobilių sektoriuje ypač skausmingi, nes tiekėjų pakeitimai užtrunka.

    Dabartinė rizika siejama su sankcijomis ir jų poveikiu kiniškų komponentų prieinamumui. Automobilių pramonė pabrėžia, kad net ir turint alternatyvų rinkoje, realus perėjimas prie kitų tiekėjų dažnai nėra greitas.

    Kritiniai ne tik pažangūs lustai

    Šį kartą problema, anot pramonės atstovų, daugiausia susijusi ne su pažangiais sprendimais, skirtais dirbtinis intelektas sistemoms, o su palyginti paprastais puslaidininkiniais komponentais. Tai diodai, tranzistoriai, apsaugos grandinės ir energijos valdymo elementai, kurių vieneto kaina gali būti nedidelė, tačiau jų automobilyje naudojama šimtais ar net tūkstančiais.

    Tokie komponentai integruoti į variklio valdymo modulius, stabdžių ir saugos sistemas, baterijos valdymą, salono elektroniką. Trūkstant vienos detalės, kuri pati savaime atrodo nereikšminga, gali būti neįmanoma surinkti ir išleisti iš gamyklos viso automobilio.

    Kodėl tiekėjo nepavyksta pakeisti per savaitę?

    Automobilių sektoriuje tiekėjų keitimas nėra vien logistikos klausimas. Kiekviena nauja detalė turi pereiti kvalifikavimo procedūras, bandymus, atitikti saugos ir patikimumo reikalavimus, o tai susiję ir su teisine gamintojų atsakomybe.

    „Net išoriškai identiškas komponentas iš kito gamintojo turi būti ištestuotas, sertifikuotas ir suderintas su esamu projektu, nes gedimas gali sugadinti visą modulį ar paveikti saugos sistemas“, – sakė Tomasz Bęben.

    Pasak jo, perėjimas prie kito gamintojo realiomis sąlygomis gali užtrukti iki devynių mėnesių. Be to, alternatyvių tiekėjų pajėgumai dažnai jau būna rezervuoti, o naujų užsakymų laukimo laikas skaičiuojamas mėnesiais.

    Pramonės atstovai pabrėžia, kad palaiko sankcijų tikslus, ypač susijusius su eksporto kontrolės apėjimo ribojimu ir dvejopo naudojimo prekių srautų priežiūra. Vis dėlto jų vertinimu, įgyvendinimo tempas ir pereinamieji laikotarpiai gali lemti, ar sankcijų kaštai nepersikels į Europos gamybą, darbo vietas ir konkurencingumą.

    Diskusija Briuselyje apie strateginę priklausomybę nuo Kinijos vyksta ne vienus metus, tačiau automobilių sektorius primena, kad rizika slypi ne tik pažangiausiose technologijose. Didžiausia priklausomybė dažnai susijusi su dideliais kiekių srautais paprastesnių komponentų, be kurių neveikia nei automobilių gamyba, nei pramoninė įranga, nei energetikos infrastruktūra.

    Lenkijos Automobilių dalių platintojų ir gamintojų asociacija nurodo, kad jos atstovaujamas sektorius Lenkijoje siejamas su daugiau nei 330 000 darbo vietų. Organizacijos skaičiavimu, metinė su tuo susijusi ekonominė apyvarta siekia apie 32 000 000 000 eurų.

  • JAV svarsto mažinti NATO pajėgumus Europoje: mažiau naikintuvų, laivų ir žvalgybos

    Jungtinės Valstijos svarsto reikšmingai sumažinti dalį Europoje NATO operacijoms skirtų karinių pajėgumų, skelbia „The New York Times“, remdamasis dviejų aukšto rango Europos pareigūnų informacija. Pasak jų, sąjungininkai apie ketinimus buvo informuoti dokumente, kuriame aprašomos planuojamos permainos ore ir jūroje.

    Pagrindinis pokyčių akcentas – mažesnis JAV indėlis į tolimojo nuotolio smūgių, žvalgybos ir jūrų patruliavimo užduotis, kurios iki šiol laikytos vienu svarbiausių NATO atgrasymo elementų. Nors detalių viešai neatskleidžiama, europiečiai tai vertina kaip signalą, kad Vašingtonas peržiūri resursų paskirstymą.

    Kas konkrečiai būtų mažinama?

    „The New York Times“ nurodo, kad svarstoma sumažinti Europai prieinamų naikintuvų F-16 ir F-15E skaičių maždaug nuo 150 iki 100. Taip pat būtų mažinamas jūrų patruliavimo orlaivių skaičius nuo 26 iki 15, o ore kuro papildymo lėktuvai, kurie buvo priskiriami Europos poreikiams, galėtų būti visiškai atitraukti.

    Be to, minima galimybė perkelti povandeninį laivą, galintį leisti sparnuotąsias raketas, taip pat lėktuvnešį su jį lydinčiais laivais ir misiją palaikančiais orlaiviais. Dokumente aptariamas ir dviejų bombonešių grupių, iki šiol orientuotų į Europos gynybą, relokavimas.

    Kodėl tai svarbu NATO atgrasymui?

    Ekspertai pabrėžia, kad tokio pobūdžio sumažinimai pirmiausia paliestų NATO gebėjimą greitai reaguoti, vykdyti oro operacijas didesniu intensyvumu ir užtikrinti nuolatinę jūrinę stebėseną. Ypač jautrus aspektas – povandeninių laivų paieška ir sekimas, kur jūrų patruliavimo orlaiviai laikomi kritine grandimi.

    Taip pat akcentuojama, kad JAV platformos Europoje turi ne tik karinę, bet ir politinę reikšmę: jų buvimas sustiprina atgrasymą vien dėl aiškaus Vašingtono įsipareigojimo signalo. Nors kai kurios Europos šalys turi panašių pajėgumų, JAV parama, pasak analitikų, dažnai vertinama kaip stipriausias veiksnys, mažinantis eskalacijos riziką.

    „Nors su kiekvienu iš šių sumažinimų atskirai galima susitvarkyti, bendra jų suma sudaro reikšmingą pokytį ir kelia iššūkių Europos atgrasymo pajėgumams“, – sakė Giuseppe Spatafora iš Europos Sąjungos saugumo studijų instituto.

    Kada pokyčiai galėtų įvykti?

    Pentagonas viešai nekomentavo dokumente minimų skaičių, tačiau, pasak „The New York Times“, JAV pareigūnai užsiminė, kad pokyčiai galėtų įvykti artimiausiu metu. Tai reikštų greitesnį tempą, nei tikėjosi dalis Europos partnerių.

    Kartu pažymima, kad net ir sumažinus dalį pajėgumų, JAV kariai Europoje išliktų vieni didžiausių NATO kontingentų. Vis dėlto Europai tai būtų papildomas spaudimas sparčiau didinti gynybos išlaidas, plėsti amunicijos atsargas, stiprinti oro gynybą ir geriau koordinuoti bendrus įsigijimus.

    „Pagrindinė NATO problema yra tai, kad kol Donaldas Trumpas yra prezidentas, nebėra tikrumo, jog prireikus Jungtinės Valstijos padės Europos šalims“, – sakė Vokietijos parlamentaras Antonas Hofreiteris.

    Europos sostinėse tokios diskusijos paprastai vertinamos ne vien per konkrečių orlaivių ar laivų skaičių, bet ir per patikimumo klausimą: kaip greitai ir kokia apimtimi JAV realiai įsitrauktų krizės atveju. Todėl net ir daliniai pajėgumų perkėlimai gali turėti didesnį poveikį nei vien techninis resursų perskirstymas.

  • Lenkijos centrinis bankas gina grynuosius: apyvartoje 114 mlrd. eurų, aukso atsargos auga

    Diskusijoms dėl grynųjų pinigų ateities Europoje aštrėjant, Lenkijos centrinis bankas pabrėžia, kad grynieji išlieka svarbia finansinio saugumo grandimi. Narodowy Bank Polski (NBP) teigia, jog šalyje įgyvendinama Nacionalinė grynųjų apyvartos saugumo strategija jau laikoma pavyzdžiu kitoms valstybėms.

    NBP valdybos narys Arturas Sobońas interviu Lenkijos žiniasklaidai akcentavo, kad strategijos tikslas yra užtikrinti pakankamą banknotų ir monetų kiekį mokėjimų sistemoje net sutrikus įprastiems atsiskaitymo kanalams. Toks požiūris siejamas ir su platesnėmis tendencijomis, kai dalis šalių, stipriai plėtusių atsiskaitymus tik kortelėmis ar programėlėmis, vėl grįžta prie rekomendacijų turėti grynųjų nenumatytiems atvejams.

    Grynųjų kiekis ir prieinamumas

    NBP skaičiavimu, Lenkijoje apyvartoje šiuo metu yra apie 497 mlrd. zlotų, tai sudaro maždaug 114 mlrd. eurų. Bankas pabrėžia, kad grynieji reikalingi ne tik kasdieniams atsiskaitymams, bet ir kaip atsarginė priemonė, jei sutriktų elektroninių mokėjimų infrastruktūra.

    Strategija apima ne vien centrinio banko, kaip pinigų emitento, vaidmenį, bet ir praktinį bendradarbiavimo modelį su komerciniais bankais bei viešuoju sektoriumi. NBP teigimu, be šios partnerystės neįmanoma užtikrinti stabilaus grynųjų tiekimo ir jų prieinamumo gyventojams.

    Bankas taip pat nurodo, kad pavyko stabilizuoti bankomatų operatoriams tenkančių mokesčių aplinką, o nors bankomatų skaičius kai kuriais metais mažėja, išgryninimo vietų tinklas iš esmės išlieka stabilus. Augančiu potencialu įvardijamos ir galimybės išsiimti nedideles sumas prekybos vietų kasose, nors kol kas tai sudaro mažą bendros gryninimo apimties dalį.

    Auksas ir rezervų struktūra

    Kartu su grynųjų vaidmens gynimu NBP aktyviai didina tarptautines atsargas, pirmiausia auksą. NBP skelbia jau sukaupęs 614 tonų aukso, o tikslas įvardijamas 700 tonų, taip siekiant stiprinti rezervų patikimumą ir diversifikaciją.

    „Aukso atsargos didina šalies saugumą ir ekonomikos patikimumą, o didesnė jų dalis leidžia subalansuoti rezervus tarp užsienio valiutų ir aukso“, – sakė Arturas Sobońas.

    NBP aiškina, kad auganti aukso kaina, didėjant turimam kiekiui, teigiamai veikia banko kapitalą, tačiau tai nėra realizuotas pelnas, nes auksas nėra parduodamas. Pasak banko atstovo, vadinamasis nerealizuotas prieaugis, susijęs su sukauptu auksu, siekia apie 150 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 35 mlrd. eurų.

    Rezervai be kriptoturto

    NBP pabrėžia, kad tarptautinių rezervų portfelyje numatyta vieta ir modernesnėms investavimo formoms, pavyzdžiui, biržoje prekiaujamiems fondams, susietiems su akcijų indeksais. Vis dėlto bankas akcentuoja, kad jo rezervuose nėra kriptoturto, o prioritetas teikiamas likvidžioms ir kredito rizikos neturinčioms arba ją minimalizuojančioms priemonėms.

    Lenkijos centrinio banko duomenimis, oficialiosios tarptautinės atsargos 2026 metų gegužės pabaigoje pasiekė 297,2 mlrd. JAV dolerių ekvivalentą. Perskaičiavus apytikriu kursu, tai sudaro apie 258 mlrd. eurų, o NBP teigia, kad per dešimtmetį atsargos išaugo daugiau nei dvigubai.

    NBP aiškina, kad didesnės atsargos leidžia nuosekliai artėti prie pasirinktos struktūros, kurioje reikšmingą dalį sudaro užsienio valiutos ir auksas. Bankas taip pat pažymi, kad kai kurios Vakarų Europos valstybės, tokios kaip Vokietija ar Prancūzija, istorškai sukaupusios gerokai didesnes aukso atsargas, todėl Lenkija siekia panašaus saugumo standarto pagal savo ekonomikos mastą.

  • Dujų kainos Europoje nukrito iki 2 mėnesių žemumų: kas pasikeitė dėl Ormuzo sąsiaurio

    Europos dujų kainos smuko iki žemiausio lygio per maždaug du mėnesius, o rinkos dalyviai tai sieja su geopolitinių rizikų sumažėjimu Artimuosiuose Rytuose. Didesnį optimizmą kursto signalai dėl galimo laivybos atsigavimo per Ormuzo sąsiaurį, kuris yra vienas svarbiausių pasaulio energijos žaliavų maršrutų.

    Nyderlandų TTF biržoje, kuri laikoma pagrindiniu Europos gamtinių dujų kainų etalonu, ateities sandoriai priartėjo prie 40 eurų už megavatvalandę ribos. Per savaitę kainų kritimas viršijo 10 proc., o tai rodo, kad rinkoje išsisklaidė dalis įtampos premijos, įprastai įskaičiuojamos esant karinių konfliktų rizikai.

    Rinka sureagavo į JAV ir Irano signalus

    Investuotojų nuotaikas paveikė žinia apie JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbtą laikiną susitarimą, susijusį su konflikto su Iranu deeskalavimu. Rinkos tai interpretuoja kaip ženklą, kad gali sumažėti rizika energijos tiekimui ir transportui regione.

    „Pasirašyta. Ką tik pasirašiau“, – sakė Donaldas Trumpas žurnalistams po vakarienės Versalyje.

    Irano Užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmail Baghaei taip pat patvirtino, kad memorandumas tarp Irano ir JAV esą yra užbaigtas, nurodydamas, jog abi pusės pateikė savo patvirtinimus. Nors viešai skelbiamos detalės ribotos, vien pats signalas apie derybų eigą pakako, kad sumažėtų įtampa energijos rinkose.

    Kodėl Ormuzo sąsiauris toks svarbus?

    Ormuzo sąsiauris yra kritinis taškas, per kurį keliauja didelė dalis pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų srautų. Kai regione kyla karinė ar politinė įtampa, draudimo kaštai ir logistikos rizika didėja, o tai tiesiogiai persiduoda į energijos kainas Europoje.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad realus laivų judėjimas šiame maršrute dar nėra grįžęs į įprastas vėžes, o srautai išlieka santykinai riboti. Vis dėlto net ir nedidelis transporto stabilizavimas gali turėti reikšmės kainodarai, ypač kai rinka vertina galimybę greičiau pristatyti LNG krovinius.

    ES atsargos mažesnės nei įprasta

    Kainų kritimas vyksta tuo metu, kai Europos Sąjungos dujų saugyklose atsargos tebėra mažesnės už penkerių metų vidurkį. Remiantis Gas Infrastructure Europe skelbiamais duomenimis, saugyklų užpildymas siekia 45,3 proc., kai penkerių metų vidurkis šiam laikotarpiui yra 59,6 proc.

    Iš viso ES saugyklose sukaupta apie 512,04 teravatvalandės dujų. Tai reiškia, kad artėjant šaltajam sezonui papildymo tempas išlieka jautrus bet kokiems tiekimo sutrikimams, todėl rinkos stebi ne tik kainas, bet ir faktinį LNG krovinių bei vamzdynais tiekiamų dujų srautų stabilumą.

    Jeigu Ormuzo sąsiauryje logistinė situacija išties stabilizuotųsi, Europa galėtų lengviau pritraukti papildomus LNG krovinius ir sparčiau pildyti saugyklas. Tačiau rinkos dalyviai pabrėžia, kad bet koks geopolitinių įvykių pasikeitimas gali greitai grąžinti kainų svyravimus.

  • Automobilių pardavimai Europoje auga dėl elektromobilių, bet tempas lėtėja: kas keičia rinką

    Europos naujų automobilių rinka gegužę augo ketvirtą mėnesį iš eilės, o pagrindiniu varikliu tapo elektromobiliai ir įkraunami hibridai. Vis dėlto bendras atsigavimas rodo lėtėjimo ženklų, nes pirkėjų sprendimus vis labiau veikia infliacija, palūkanos ir energijos kainų svyravimai.

    Europos automobilių gamintojų asociacijos duomenimis, naujų automobilių registracijos per mėnesį padidėjo 3,6 proc. iki 1,15 milijono. Augimas fiksuotas didžiosiose rinkose, įskaitant Prancūziją ir Jungtinę Karalystę, o elektrifikuoti modeliai dalinai kompensavo silpnesnį vidaus degimo variklių automobilių segmentą.

    Kas kelia paklausą?

    Elektromobilių paklausą Europoje palaiko keli sutampantys veiksniai: gamintojai plečia pigesnių modelių pasiūlą, o daliai vairuotojų svarbus tampa mažesnis eksploatacijos kaštų neapibrėžtumas, kai degalų kainos svyruoja. Prie sprendimų prisideda ir įvairios nacionalinės skatinimo priemonės, kurios kai kuriose šalyse periodiškai atnaujinamos.

    Tuo pat metu aukštesnės palūkanų normos brangina lizingą ir paskolas, todėl dalis pirkėjų atideda automobilio keitimą. Euro zonos metinė infliacija buvo pakilusi iki 3,2 proc., viršydama 2 proc. tikslą, o tai didina spaudimą namų ūkių biudžetams ir vėsina spontaniškus pirkimus.

    Signalai iš gamintojų

    Didieji gamintojai pripažįsta, kad geopolitinė įtampa ir ekonominis neapibrėžtumas veikia vartotojų nuotaikas. Rinkos analitikai įspėja, kad lėtėjimas gali labiausiai smogti masinio segmento gamintojams, kurių pirkėjai jautriausi kainai ir finansavimo sąlygoms.

    Europos gamintojams šis augimas suteikia šiokį tokį atokvėpį, tačiau iššūkių nemažėja: silpnesnė paklausa Kinijoje ir JAV, konkurencija iš Kinijos gamintojų bei būtinybė investuoti į baterijų technologijas ir gamybos pertvarką. Pastaraisiais mėnesiais elektromobilių pasiūlą aktyviai plečia tokie koncernai kaip „Volkswagen“ ir „Stellantis“, o rinkoje matoma ir BYD plėtra.

    Kaip keičiasi pardavimų struktūra?

    Vokietijoje, didžiausioje Europos rinkoje, elektromobilių pardavimai šoktelėjo 39 proc., o tai padėjo sušvelninti vidaus degimo variklių automobilių paklausos kritimą. Tokie šuoliai dažnai sutampa su paramos schemų pakeitimais ir kainų korekcijomis, todėl rinka išlieka jautri politiniams sprendimams.

    Visame regione vien baterijomis varomų automobilių ir įkraunamų hibridų registracijos augo, o jų dalis pasiekė 34 proc. visų pardavimų. Tuo metu benzininių ir dyzelinių automobilių pardavimai mažėjo atitinkamai 19 proc., dar kartą patvirtindami struktūrinį poslinkį nuo tradicinių jėgos agregatų prie elektrifikacijos.

    Artimiausi mėnesiai parodys, ar elektromobilių banga sugebės išlaikyti bendrą rinkos augimą, kai vartotojai vis atidžiau skaičiuoja mėnesines įmokas, o gamintojai ieško pusiausvyros tarp kainos, maržos ir investicijų į naujas technologijas.

  • „Airbus“ ir „Safran“ perima „Aubert & Duval“: Europa stiprina specialių lydinių gamybą gynybai

    Europos aviacijos ir gynybos pramonės lyderiai „Airbus“ ir „Safran“ sudarė įpareigojantį susitarimą perimti Prancūzijos investicijų fondo „Tikehau Capital“ turėtas akcijas bendrovėje „Aubert & Duval“. Po sandorio abi grupės įmonę valdys po lygiai, tačiau galutinai užbaigti operaciją bus galima tik gavus konkurencijos priežiūros institucijų leidimus.

    Sandorio vertė neskelbiama, tačiau pati kryptis aiški: Europa siekia tvirčiau kontroliuoti kritinių medžiagų tiekimą ir mažinti priklausomybę nuo išorinių tiekėjų. Pastaraisiais metais tiekimo grandinių sutrikimai ir auganti gynybos paklausa išryškino, kad metalurgijos pajėgumai tampa strateginiu klausimu ne mažiau nei pačios gamyklos, kuriose surenkami lėktuvai ar kuriamos ginklų sistemos.

    „Aubert & Duval“ pasauliniu mastu vertinama dėl kompetencijų kuriant, gaminant ir apdorojant sudėtingas medžiagas, įskaitant specialiuosius plienus bei superlydinius su titanu ir aliuminiu. Tokios medžiagos naudojamos ten, kur keliami ypač aukšti reikalavimai atsparumui karščiui, nuovargiui ir apkrovoms, pavyzdžiui, reaktyvinių variklių dalims, važiuoklės elementams ar kitoms konstrukcijoms, veikiančioms ekstremaliomis sąlygomis.

    Bendrovė tiekia produkciją aviacijos, gynybos, energetikos, automobilių ir medicinos sektoriams. Ji valdo 10 gamybos ir apdirbimo padalinių, iš kurių aštuoni yra Prancūzijoje, o du veikia užsienyje, todėl įmonės pajėgumai svarbūs ne tik vietos rinkai, bet ir platesniems Europos tiekimo tinklams.

    Įmonė taip pat siejama su Europos pramonės suvereniteto stiprinimu ir kritinių žaliavų perdirbimu, ypač titano ir aliuminio. Perdirbimas tampa vis reikšmingesnis dėl didėjančių žaliavų kainų svyravimų, geopolitinių rizikų ir tvarumo reikalavimų, o gynybos pramonėje tai papildomai susiję ir su tiekimo patikimumu krizės metu.

    „Aubert & Duval“ prieš kelerius metus susidūrė su likvidumo problemomis ir investicijų trūkumu moksliniams tyrimams, plėtrai bei energijai imliai specialių plienų gamybai palaikyti. 2023 metais įmonę perėmė konsorciumas, kurį sudarė „Airbus“, „Safran“ ir „Tikehau Capital“, o per pastaruosius trejus metus įmonė įgyvendino transformaciją, kuri sustiprino jos reikšmę gynybos pramonei.

    Šis sandoris rodo platesnę tendenciją, kai didžiosios aviacijos ir gynybos grupės siekia daugiau vertės grandinės kontroliuoti pačios, ypač ten, kur kalbama apie kritines medžiagas. Tokia strategija leidžia stabiliau planuoti gamybą, užtikrinti kokybės standartus ir mažinti riziką, kad svarbių komponentų ar žaliavų trūkumas stabdys užsakymų vykdymą.

  • „Securitize“ skelbia rekordinį ketvirtį: pajamos augo iki 17 mln. eurų, žetonizuoto turto – 3,0 mlrd.

    „Securitize“ skelbia rekordinį ketvirtį: pajamos augo iki 17 mln. eurų, žetonizuoto turto – 3,0 mlrd.

    Žetonizacijos bendrovė „Securitize“ pranešė apie rekordinį 2026 metų pirmąjį ketvirtį: įmonės pajamos siekė apie 17 mln. eurų ir, pasak bendrovės, buvo didžiausios jos istorijoje. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, pajamos augo 39 proc., o tai rodo spartėjantį institucijų susidomėjimą blockchain pagrįsta finansine infrastruktūra.

    Kartu įmonė skelbia, kad žetonizuoto turto valdymo apimtis ketvirčio pabaigoje pasiekė apie 3,0 mlrd. eurų. Vis dėlto tai tik dalis bendros administruojamo turto bazės, kuri, „Securitize“ duomenimis, sudaro apie 22,3 mlrd. eurų, todėl bendrovė akcentuoja augimo potencialą ir tolesnę plėtrą.

    Partnerystės, stumiančios rinką į priekį

    Per ketvirtį „Securitize“ aktyviai plėtė bendradarbiavimą su tradicinės finansų rinkos ir decentralizuotų finansų žaidėjais. Bendrovė viešai įvardijo partnerystes su Niujorko vertybinių popierių birža ir decentralizuota birža „Uniswap“, kurios, bendrovės teigimu, turėtų padėti žetonizuotiems produktams pasiekti platesnę auditoriją ir didinti jų likvidumą.

    Vienas ryškiausių signalų rinkai – darbas su NYSE kryptimi, orientuota į skaitmeninės prekybos infrastruktūrą. Praktikoje tai reiškia pastangas sukurti mechanizmus, kurie leistų finansinius instrumentus efektyviau išleisti, valdyti ir perleisti blockchain pagrindu, išlaikant suderinamumą su reguliuojamomis rinkomis.

    Apimtys ir fondų aptarnavimas

    „Securitize“ taip pat nurodė, kad per pirmąjį ketvirtį sandorių apimtis siekė apie 1,7 mlrd. eurų. Bendrovė pabrėžia, kad augimą skatina ne tik pavieniai produktai, bet ir paslaugų ekosistema, ypač fondų administravimo kryptis.

    Pasak įmonės, per „Securitize Fund Services“ ji aptarnauja apie 650 fondų. Šis skaičius svarbus todėl, kad fondų infrastruktūra apima ne vien technologiją, bet ir procesus, susijusius su investuotojų apskaita, atitikties užtikrinimu, turto saugojimu bei ataskaitomis.

    Reguliavimo fonas ir planai biržai

    Rinkos dalyviai žetonizuotų vertybinių popierių plėtrą dažnai sieja su reguliavimo aiškumu, todėl investuotojams svarbu ir institucijų kryptis. Pastaruoju metu JAV reguliuotojų komunikacijoje daugėja ženklų, kad ieškoma būdų suderinti inovacijas su investuotojų apsauga ir rinkos vientisumu, o tai galėtų palengvinti tokenizuotų instrumentų diegimą.

    Tuo pat metu „Securitize“ tęsia anksčiau skelbtus planus dėl tapimo vieša bendrove per SPAC sandorį su „Cantor Equity Partners II“. Įmonė yra nurodžiusi, kad viešas akcijų platinimas galėtų įvykti 2026 metų antrąjį pusmetį, o prekybai planuojamas simbolis SECZ.

    „Žetonizacija evoliucionuoja nuo pavienių produktų į tarpusavyje susietą finansų sistemą“, – teigė „Securitize“ pranešime.

  • „Kik“ kūrėjo „Flipcash“ pristato USDF „Solana“ tinkle: pirmasis sprendimas per „Coinbase“ platformą

    „Kik“ kūrėjo „Flipcash“ pristato USDF „Solana“ tinkle: pirmasis sprendimas per „Coinbase“ platformą

    Skaitmeninių mokėjimų programėlė „Flipcash“, kurią įkūrė „Kik“ kūrėjas Tedas Livingstonas, pristatė nuosavą stabilųjį žetoną USDF „Solana“ tinkle. Projektas įgyvendintas pasitelkiant „Coinbase“ kuriamą „Custom Stablecoin“ platformą, kuri įmonėms leidžia greičiau paleisti prekės ženklu pažymėtus stabiliuosius žetonus.

    USDF skirtas atsiskaitymams programėlės viduje ir pozicionuojamas kaip gryniesiems artima mokėjimo priemonė. „Flipcash“ idėja remiasi vadinamosiomis bendruomenių valiutomis, kai naudotojai gali kurti ir tarpusavyje keistis fiksuotos pasiūlos skaitmeniniais vienetais.

    Pasak projekto kūrėjų, USDF palaikomas santykiu 1 prie 1 su JAV doleriu ir yra visiškai užtikrintas USDC rezervu. Praktikoje tai reiškia, kad žetono stabilumą turėtų palaikyti atitinkamos atsargos, o pats mechanizmas priklauso nuo pasirinktų emitavimo ir priežiūros procesų.

    „Coinbase“ platforma žada perimti didžiąją dalį sudėtingiausių dalių, susijusių su stabiliojo žetono leidyba. Tai apima emisiją, rezervų valdymą, atitikties procesus ir kitas funkcijas, kurios tradiciškai reikalauja didelių teisiniu ir reguliaciniu požiūriu išteklių.

    „USDF paleidome su „Coinbase“, nes jie pateikė viską, ko reikėjo sklandžiai vartotojo patirčiai „Flipcash“ viduje“, – sakė Tedas Livingstonas.

    „Coinbase“ stabiliojo žetono kaip paslaugos kryptį pristatė 2025 metų pabaigoje, siekdama sudaryti sąlygas įmonėms leisti nuosavas stabilias monetas be atskiros infrastruktūros kūrimo. „Flipcash“ teigimu, USDF yra pirmasis į rinką patekęs stabilusis žetonas, paleistas naudojant šią „Coinbase“ platformą.

    Konkurencija šiame segmente auga. Panašius sprendimus rinkoje jau anksčiau siūlė „Paxos“, o pastaruoju metu apie stabiliojo žetono infrastruktūrą aktyviau kalba ir kiti finansinių technologijų rinkos dalyviai, įskaitant mokėjimų bendroves bei skaitmeninio turto saugotojus.

    Šis žingsnis vyksta platesniame kontekste, kai stabilieji žetonai vis dažniau naudojami atsiskaitymams, perlaidoms ir prekybos likvidumui. Vartotojams tai žada greitesnius ir pigesnius pervedimus, tačiau kartu išlieka rizikos, susijusios su rezervų skaidrumu, reguliavimu ir priklausomybe nuo infrastruktūros tiekėjų.

    Tedas Livingstonas kriptovaliutų rinkoje nėra naujokas: anksčiau su „Kik“ siejamas projektas Kin buvo atsidūręs ilgame reguliaciniame ginče su JAV Vertybinių popierių ir biržos komisija. Todėl „Flipcash“ pasirinkimas naudotis platforma, kuri akcentuoja atitiktį reikalavimams, gali būti laikomas bandymu iš anksto sumažinti teisinę ir reguliacinę nežinomybę.

  • „AllUnity“ ruošia Švedijos kronos stablecoiną ir diegia agentinių mokėjimų infrastruktūrą Europoje

    „AllUnity“ ruošia Švedijos kronos stablecoiną ir diegia agentinių mokėjimų infrastruktūrą Europoje

    Europos reguliuojamas stablecoinų leidėjas ir licencijuota elektroninių pinigų įstaiga „AllUnity“ paskelbė planuojanti išleisti su Švedijos krona susietą stablecoiną. Bendrovė teigia, kad tai būtų pirmasis visiškai rezervais padengtas skaitmeninis žetonas, paremtas Švedijos valiuta.

    Planuojamas žetonas vadinsis „SEKAU“ ir, kaip nurodo „AllUnity“, bus užtikrintas 1:1 Švedijos kronos rezervais. Žetonas būtų leidžiamas pagal Europos Sąjungos kriptoturto reguliavimą MiCA kaip reguliuojamas elektroninių pinigų žetonas, o turėtojai turėtų įstatyminę teisę jį iškeisti nominalia verte.

    Kaip tai veiks pagal MiCA?

    MiCA režime elektroninių pinigų žetonai iš esmės prilyginami skaitmeninei fiat valiutos formai, kuriai taikomi griežti reikalavimai dėl rezervų, rizikų valdymo ir išpirkimo. Tai svarbu rinkai, kurioje dalis stablecoinų istorijoje susidūrė su pasitikėjimo krize dėl neaiškių užtikrinimo mechanizmų.

    „AllUnity“ teigimu, „SEKAU“ orientuotas į 24/7 atsiskaitymą, tarpvalstybinius mokėjimus ir programuojamų finansų naudojimo scenarijus. Tikslinė auditorija įvardijamos finansų institucijos, finansinių technologijų bendrovės ir įmonės, kurioms svarbus greitas lėšų judėjimas ir automatizuotos atsiskaitymo taisyklės.

    Kodėl Švedijos krona ir kuo tai aktualu?

    Švedija ilgą laiką minima kaip viena labiausiai prie grynųjų pinigų atsisakymo priartėjusių Europos valstybių, o skaitmeniniai atsiskaitymai čia tapo kasdienybe. Tokia aplinka sudaro paklausą sprendimams, kurie leidžia patogiai judinti pinigus ne tik šalies viduje, bet ir tarptautiniu mastu, ypač kai atsiskaitymai turi vykti bet kuriuo paros metu.

    „Švedija jau seniai yra pasaulinė lyderė pereinant prie ekonomikos be grynųjų, tačiau šiai transformacijai reikia naujos skaitmeninių pinigų formos, kuri būtų suderinama ir prieinama globaliai“, – sakė „AllUnity“ vadovas Alexanderis Höptneris.

    Agentiniai mokėjimai ir DI vaidmuo

    Kartu su stablecoino planu „AllUnity“ pristatė „Agentic Payments“ atsiskaitymo sluoksnį, skirtą priimti mokėjimus, kuriuos inicijuoja DI agentai. Bendrovė nurodo, kad sistema sukurta skaitmeninių paslaugų, turinio ir duomenų ekonomikai, kur atsiskaitymai gali vykti automatiškai pagal iš anksto apibrėžtas taisykles.

    Sprendimas paremtas „x402“ protokolu, o ateityje žadoma įtraukti ir kitus agentinės komercijos protokolus. „AllUnity“ teigimu, įmonės galės priimti tokius mokėjimus ir atsiskaitymus galutinai pervesti į banko sąskaitas vietos valiuta, taip mažinant trintį tarp kriptoturto infrastruktūros ir įprastų bankinių procesų.

    „AllUnity“ nurodo, kad su Švedijos krona susietas žetonas papildytų bendrovės portfelį šalia su euru susieto „EURAU“ ir su Šveicarijos franku susieto „CHFAU“. „SEKAU“ startas planuojamas birželį, tačiau galutinis grafikas priklausys nuo reguliacinių procedūrų ir operacinio pasirengimo.

  • JPMorgan vertinimas: tokenizuoti pinigų rinkos fondai vargiai peržengs 10–15 proc. stabilkoinų rinkos

    JPMorgan vertinimas: tokenizuoti pinigų rinkos fondai vargiai peržengs 10–15 proc. stabilkoinų rinkos

    Kas yra tokenizuoti pinigų rinkos fondai?

    JPMorgan analitikai teigia, kad tokenizuoti pinigų rinkos fondai artimiausiu metu turėtų augti, tačiau be reguliavimo pokyčių jų dalis stabilkoinų rinkoje greičiausiai neviršys 10–15 proc. Tokia prognozė remiasi tuo, kad šiandien stabilkoinai kriptoturto ekosistemoje išlieka pagrindinė atsiskaitymų ir likvidumo priemonė.

    Tokenizuoti pinigų rinkos fondai iš esmės yra tradicinių pinigų rinkos fondų vienetai, perkelti į blokų grandinę. Tai leidžia greičiau vykdyti atsiskaitymus, automatizuoti tam tikrus procesus ir patogiau integruoti priemones į skaitmeninę infrastruktūrą.

    Kodėl stabilkoinai vis dar dominuoja?

    Pasak JPMorgan ataskaitą rengusios komandos, kuriai vadovavo Nikolaos Panigirtzoglou, stabilkoinai tapo kriptoturto rinkos „grynųjų“ standartu. Jie plačiai naudojami prekybai, atsiskaitymams, užstatui, tarpvalstybiniams pervedimams ir kasdieniam likvidumo valdymui tiek centralizuotose biržose, tiek decentralizuotų finansų protokoluose.

    Nors tokenizuoti pinigų rinkos fondai gali pasiūlyti pajamingumą, šiuo metu jie sudaro tik apie 5 proc. stabilkoinų „visatos“ pagal rinkos kapitalizaciją. JPMorgan vertinimu, šis segmentas gali plėstis sparčiau nei stabilkoinai, tačiau tai nebūtinai pakeis bendrą jėgų pusiausvyrą.

    Reguliavimo kliūtis, kuri riboja augimą

    Pagrindinė problema, anot analitikų, yra struktūrinis reguliavimo skirtumas. Daugeliu atvejų tokenizuoti pinigų rinkos fondai laikomi vertybiniais popieriais, todėl jiems taikomi registravimo, informacijos atskleidimo, ataskaitų teikimo ir perleidimo ribojimai.

    Tuo tarpu stabilkoinai praktikoje dažnai funkcionuoja kaip patogi atsiskaitymo priemonė, kurią lengviau perkelti ir naudoti įvairiose platformose. Dėl to tokenizuotų fondų vienetams sudėtingiau laisvai cirkuliuoti blokų grandinėje ir tapti universalia priemone visai kriptoturto ekosistemai.

    „Abejotina, kad tokenizuoti pinigų rinkos fondai išaugs daugiau nei iki 10–15 proc. stabilkoinų rinkos, nebent reguliavimas sumažintų jų struktūrinį trūkumą, kylantį dėl priskyrimo vertybiniams popieriams“, – teigiama JPMorgan analitikų išvadose.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad tam tikrų palankesnių žingsnių jau matyti. Pavyzdžiui, JAV Vertybinių popierių ir biržos komisija anksčiau pristatė supaprastintą procesą, skirtą blokų grandinėje leidžiamoms pinigų rinkos priemonėms, siekiant palengvinti išpirkimą ir sumažinti operacinę trintį.

    Taip pat vis dažniau kuriami modeliai, kai instituciniai investuotojai tokenizuotų fondų vienetus gali naudoti kaip užstatą prekybai, o bazinis turtas lieka saugomas reguliuojamoje, ne biržos aplinkoje. Vis dėlto JPMorgan šiuos pokyčius vertina kaip ribotus ir kol kas nepakankamus iš esmės pakeisti rinkos dinamiką.