CP v2

Category: Finansai

  • Kinija meta 46 mlrd. eurų gelbėjimo ratą: kas nutiko valstybinėms bankų milžinėms?

    Kinija meta 46 mlrd. eurų gelbėjimo ratą: kas nutiko valstybinėms bankų milžinėms?

    Pekino injekcija į finansų sistemą

    Kinijos finansų ministerija inicijuoja apie 46,1 mlrd. eurų kapitalo injekciją į aštuonis valstybinius bankus ir draudimo bendroves. Tikslas – sustiprinti jų balansus, kai ekonomikos augimas lėtėja, o skolinimas ir maržos spaudžiami žemų palūkanų.

    Didžioji dalis lėšų, apie 37,2 mlrd. eurų, numatyta bankams, kad šie išlaikytų galimybes aktyviau skolinti verslui ir namų ūkiams. Likusi dalis, maždaug 9 mlrd. eurų, skiriama draudikams, kurių investicinės grąžos krito dėl ilgalaikio žemų palūkanų periodo.

    „Kapitalo papildymas sustiprins institucijų atsparumą rizikoms ir gebėjimą aptarnauti realiąją ekonomiką“, – skelbė valstybinė žiniasklaida, remdamasi oficialia informacija.

    Kas gaus daugiausia lėšų

    Didžiausią paketą planuoja pritraukti „Agricultural Bank of China“, siekiantis iki 20,5 mlrd. eurų vertės A klasės akcijų platinimo. „Industrial and Commercial Bank of China“ numato iki 12,8 mlrd. eurų kapitalo pritraukimą, tarp investuotojų – finansų ministerija.

    Tarp neįprastų dalyvių minimos ir valstybinį tabako monopolį valdanti „China National Tobacco Corporation“, taip pat „Export-Import Bank of China“, kuriam numatoma apie 3,85 mlrd. eurų. Tokia sudėtis rodo koordinuotą valdžios pastangą sutelkti valstybės kontroliuojamus finansinius svertus.

    Draudikų pusėje didžiausia dalis tenka „China Life Insurance Group“ – apie 4,5 mlrd. eurų. „People’s Insurance Company of China“ ketina pritraukti iki 1,9 mlrd. eurų, o „China Export and Credit Insurance Corporation“ – apie 1,28 mlrd. eurų, siekiant sustiprinti kapitalo bazę.

    Kodėl šis žingsnis svarbus dabar

    Analitikai tokias priemones dažniausiai sieja su keliais vienu metu veikiančiais spaudimo taškais: vangiu kreditavimu, mažėjančiomis bankų palūkanų pajamomis ir didesne rizika probleminiams aktyvams. Papildomas kapitalas padeda išlaikyti reguliacinius rodiklius ir amortizuoti nuostolius, jei didėtų nemokių paskolų našta.

    Draudimo sektoriuje problema dviguba: žemos palūkanos mažina obligacijų ir kitų konservatyvių investicijų grąžą, o valdžios raginimai didinti investicijas į vietos akcijas didina svyravimo riziką. Todėl kapitalo stiprinimas yra būdas sumažinti jautrumą rinkos šokams.

    Tuo pat metu Kinijos juanis pasiekė stipriausią lygį JAV dolerio atžvilgiu nuo 2023 metų sausio, o tai trumpuoju laikotarpiu gali mažinti importo kainų spaudimą. Vis dėlto stipresnė valiuta taip pat gali apsunkinti eksportuotojų konkurencingumą, jei pasaulinė paklausa silpnėtų.

    Daugiau signalų prieš derybas Vašingtone

    Finansinė injekcija sutapo su intensyvesnėmis Kinijos ir JAV kontaktų nuotaikomis prieš planuojamas aukšto lygio derybas. Pranešama, kad Kinijos vadovas Xi Jinpingas svarsto kelionėje į Vašingtoną rugsėjo 24 dieną dalyvauti su didesne verslo delegacija nei įprasta.

    JAV pusė viešai nurodė, kad tokios delegacijos detalių neseka, nepatikslindama, ką tai reiškia praktikoje. Rinkos dalyviai tokius signalus dažnai vertina kaip bandymą sukurti palankesnį foną prekybai ir investicijoms, ypač kai abi pusės tebėra nesutarusios dėl jautrių prekių ir technologijų apibrėžimų.

    Artimiausiomis savaitėmis dėmesys kryps į tai, ar kapitalo injekcija virs aiškiai matomu kreditavimo atsigavimu ir ar bus pristatytos papildomos priemonės vidaus paklausai skatinti. Būtent vartojimo ir nekilnojamojo turto sektorių dinamika dažniausiai lemia, ar finansinis pastiprinimas duoda ilgalaikį efektą.

  • „EDF Energy“ taikosi į „So Energy“: ką britams reikš sąskaitos, rinka ir PVM?

    „EDF Energy“ taikosi į „So Energy“: ką britams reikš sąskaitos, rinka ir PVM?

    Derybos dėl „So Energy“

    Prancūzijos kapitalo „EDF Energy“ derasi dėl britų tiekėjo „So Energy“ įsigijimo, skelbia Jungtinės Karalystės žiniasklaida. Teigiama, kad aukcione dalyvauja ir bent vienas kitas pirkėjas, tačiau jo tapatybė kol kas neįvardijama.

    Sandoris dar nėra pasiektas, o derybos vyksta tuo metu, kai Jungtinės Karalystės mažmeninėje dujų ir elektros rinkoje tęsiasi konsolidacija. Pastaraisiais metais dalis mažesnių tiekėjų buvo perimti arba pasitraukė, todėl didieji žaidėjai stiprina pozicijas per klientų portfelių įsigijimus.

    Kas iš tiesų gali būti perkama

    Rinkos dalyviai neatmeta, kad „EDF Energy“ labiau domina ne visa „So Energy“ įmonė, o jos klientų portfelis. Tokia schema dažnai laikoma pigesniu keliu augti, nes leidžia perimti sutartis ir sąskaitų bazę, neperimant visų veiklos procesų.

    „So Energy“ turi apie 300 000 buitinių elektros klientų ir buvo įkurta 2015 metais. Kontrolinį akcijų paketą 2021 metais įsigijo Airijos įmonė ESB, o šią vasarą verslui pradėta ieškoti pirkėjo, pardavimo procesą koordinuojant „PwC“.

    „Mūsų patronuojanti bendrovė ESB pradėjo procesą, kuriuo vertinamos galimos „So Energy“ pardavimo alternatyvos, o pati ESB planuoja labiau koncentruotis į pagrindinę veiklą“, – sakė „So Energy“ atstovas spaudai.

    Kodėl tai svarbu vartotojams

    „EDF Energy“ Jungtinėje Karalystėje yra vienas istorinių didžiųjų tiekėjų, tačiau pastaruoju metu atsiliko nuo rinkos lyderių, tarp jų „Octopus Energy“ ir „Centrica“ valdomos „British Gas“. Įsigijusi „So Energy“ klientų bazę, bendrovė galėtų greičiau didinti mastą ir mažinti atsilikimą konkurencinėje kovoje.

    Vartotojams šios derybos svarbios ir dėl kainų fono. Reguliuotojas Ofgem pranešė rudenį didinantis kainų lubas 4 proc., todėl vidutinės metinės sąskaitos tipiniams namų ūkiams augs iki maždaug 2 020 eurų, perskaičiavus iš 1 723 svarų.

    Tuo pat metu politinė darbotvarkė juda priešinga kryptimi: Jungtinės Karalystės vyriausybė viešai signalizuoja apie siekį mažinti mokesčių naštą buitinei energijai. Jei PVM buitinei energijai būtų panaikintas ar sumažintas, galutinių sąskaitų pokytis priklausytų nuo to, kaip greitai tiekėjai perskaičiuotų tarifus ir kokią dalį kaštų kompensuotų rinkos kainų svyravimai.

    Kol kas derybų baigtis neaiški, tačiau rinka atidžiai stebi, ar bus perkamas visas verslas, ar tik klientų portfelis. Nuo pasirinkto modelio priklausys, kaip greitai klientai pajus pokyčius aptarnavime, sutartyse ir pasiūlymų struktūroje.

  • AfD pergalė Vokietijoje sujudino rinkas: ekonomikai gresia politinis paralyžius Berlyne?

    AfD pergalė Vokietijoje sujudino rinkas: ekonomikai gresia politinis paralyžius Berlyne?

    Vokietijoje fiksuotas istorinis lūžis: kraštutinių dešiniųjų partija AfD laimėjo Saksonijos-Anhalto žemės rinkimus, surinkusi 43,8 proc. balsų. Tai pirmoji tokio pobūdžio pergalė Vokietijos žemėje nuo Antrojo pasaulinio karo, o ji iškart pakurstė diskusijas, ar šalis neslysta į politinę fragmentaciją.

    AfD iškovojo 39 mandatus iš 83 ir iki daugumos pritrūko trijų vietų. Tuo pat metu kanclerio Friedricho Merzo vadovaujama CDU patyrė skaudų smūgį, jos rezultatas krito iki 17,2 proc., kai 2021 metais siekė 37,1 proc.

    Didžiausia rizika – Berlyne

    Ekonomistai pabrėžia, kad trumpuoju laikotarpiu tiesioginis smūgis ekonomikai gali būti ribotas, nes Saksonija-Anhaltas sudaro mažiau nei 2 proc. Vokietijos bendrojo vidaus produkto. Tačiau rinkimų signalas stiprina įtampą federalinėje politikoje, o būtent nuo jos priklauso svarbios reformos.

    Naujausios apklausos rodo ryškų pasitikėjimo erozijos mastą: kanclerio darbą teigiamai vertina apie 13 proc. gyventojų. Tuo metu AfD nacionaliniu mastu pirmauja su maždaug 27 proc., o CDU ir CSU atsilieka, siekdamos apie 21 proc.

    „Didėja politinės aklavietės rizika nacionaliniu lygmeniu, kuri galėtų sužlugdyti būtinas reformas ir priversti mažinti Vokietijos potencialaus augimo prognozes“, – sakė „Oxford Economics“ ekonomistas Alexanderis Valentinas.

    Ekspertų vertinimu, šį rudenį balsuosiančios Saksonija-Anhaltas, Berlynas ir Meklenburgas-Pomeranija kartu sukuria apie 8 proc. Vokietijos BVP, tačiau svarbiausia yra ne regionų svoris. Esminis klausimas – ar didėjantis spaudimas tradicinėms partijoms nesumažins jų gebėjimo susitarti dėl pensijų, darbo rinkos ir energetikos politikos.

    Pramonei reikia ne tik pinigų

    Vokietijos pramonės problemos siejamos ne vien su investicijų stoka, bet ir su lėtais leidimų procesais, aukštomis energijos kainomis, darbo jėgos trūkumu bei senstančia infrastruktūra. Ilgalaikiams sprendimams trukdo ir konkurencingumo mažėjimas, o tai keičia įmonių planus ir rizikos vertinimus.

    Simboliniu pavyzdžiu tapo „Intel“ atsisakytas puslaidininkių projektas Saksonijoje-Anhalte. Buvo planuojama iki maždaug 27 000 000 000 eurų investicija, o valstybės parama galėjo siekti apie 9 000 000 000 eurų, tačiau projektas 2025 metų liepą buvo atšauktas.

    Didžiausi pokyčiai vyksta ir automobilių pramonėje: „Volkswagen“ tęsia vieną didžiausių restruktūrizacijų savo istorijoje. Pranešta apie planus iki dešimtmečio pabaigos sumažinti darbuotojų skaičių beveik 100 000, o daliai gamyklų Vokietijoje po 2031 metų dar nėra užtikrintos gamybos programos.

    Vokietijos automobilių gamyba taip pat rodo spaudimą: per pirmuosius aštuonis 2026 metų mėnesius pagaminta apie 2 650 000 lengvųjų automobilių, tai 4 proc. mažiau nei prieš metus ir 16 proc. mažiau nei 2019 metais. Tokiame fone bet koks politinio stabilumo silpnėjimas reiškia papildomą riziką investicijoms ir sprendimų greičiui.

    Rinkos kol kas ramios

    Finansų rinkų reakcija po žemės rinkimų buvo santūri: Vokietijos DAX indeksas smuktelėjo apie 0,3 proc. Dešimties metų Vokietijos obligacijų pajamingumas kilo nežymiai iki maždaug 3,35 proc., o didesnį jo šuolį pastaruoju metu labiau lėmė energijos kainos, infliacijos lūkesčiai ir pinigų politikos kryptis euro zonoje.

    Kita vertus, ilgiau išliekant didesnėms skolinimosi kainoms, klaidų kaina didėja: bet koks delsimas su struktūrinėmis reformomis ar neaiškūs sprendimai dėl energetikos ir darbo rinkos gali greičiau atsispindėti finansavimo sąnaudose.

    Paradoksalu, bet dalis ekonominių rodiklių rodo atsigavimo ženklus: gamybos sektoriaus aktyvumas vasarą stiprėjo, o naujų užsakymų augimą skatino gynybos poreikiai, duomenų centrų plėtra ir atsargų kaupimas. Vis dėlto pagrindinis klausimas lieka politinis – ar Berlynas turės pakankamai vienybės, kad šį atsigavimą paverstų tvariu augimu.

  • AfD šokas Vokietijoje: kraštutiniai dešinieji triumfuoja ir dreba ES politinis pamatas

    AfD šokas Vokietijoje: kraštutiniai dešinieji triumfuoja ir dreba ES politinis pamatas

    AfD pergalė sukėlė bangą

    Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partija AfD Saksonijos-Anhalto žemės rinkimuose iškovojo triuškinančią pergalę, surinkusi 43,8 proc. balsų. Tai vienas ryškiausių signalų, kad tradicinės politinės jėgos praranda įtaką net ten, kur ilgai dominavo centras.

    Kanzlerio Friedricho Merzo vadovaujama CDU šiame regione smuko iki 17,2 proc., o koalicijos partneriai socialdemokratai SPD liko su 9,3 proc. Toks rezultatas dar labiau apsunkina ir taip nepopuliarios federalinės valdžios padėtį Berlyne.

    Ar žemę valdys kraštutiniai dešinieji?

    AfD iki absoliučios daugumos pritrūko, tačiau atsirado scenarijus, kuriame valdžia gali būti formuojama su kitų politinių jėgų parama arba joms susilaikant. Vietos lyderis Ulrichas Siegmundas galėtų tapti žemės vadovu, jei jam kelią atvertų kairiosios BSW sprendimai parlamente.

    Toks posūkis būtų istoriškai jautrus, nes Vokietijoje po Antrojo pasaulinio karo ilgai galiojo nerašyta taisyklė kraštutinių jėgų neįsileisti į valdžios centrą. Dėl to vienos žemės rinkimai tapo testu visos šalies politiniam stabilumui.

    „Šis rezultatas nėra atsitiktinumas, tai signalas visai Vokietijai ir Europai“, – sakė AfD delegacijos Europos Parlamente vadovas René Aust.

    Smūgis centrui ir signalas Briuseliui

    Reakcijos Europoje išsiskyrė: dalis populistinių ir kraštutinių dešiniųjų judėjimų skubėjo sveikinti AfD, o kiti perspėjo dėl pasekmių Europos vienybei. Europos Parlamento nariai iš tradicinių frakcijų pabrėžė, kad viena žemė nereiškia valdžios pasikeitimo Berlyne, tačiau sutiko, jog tai pavojingas perspėjimas.

    Vokietijos didžiosios koalicijos tradicija ilgus dešimtmečius buvo vienas iš Europos integracijos stabilumo ramsčių, o panašus modelis Briuselyje rėmėsi Europos liaudies partijos, socialistų ir liberalų bendradarbiavimu. Vis dėlto politinio centro erozija ir augantis radikalų palaikymas vis dažniau kelia klausimą, ar ši dauguma ateityje išliks.

    „Svarbiausia ne tai, kas su kuo gali kalbėtis, o kaip atgauti nusivylusių rinkėjų pasitikėjimą demokratija“, – sakė europarlamentaras Sergey Lagodinsky.

    Artėjantys rinkimai gali perbraižyti žemėlapį

    AfD sėkmė Vokietijoje sutapo su platesne Europos tendencija, kai dalis rinkėjų nusigręžia nuo tradicinių partijų, o politinės darbotvarkės centre atsiduria migracija, pragyvenimo kaina, energetika ir saugumas. Tai tampa terpė partijoms, kurios žada greitus sprendimus ir griežtesnę nacionalinę politiką.

    Artimiausiais metais daugelyje Europos valstybių laukia aukštos įtampos nacionaliniai rinkimai, o jų rezultatai nulems, kokia kryptimi judės ES prieš kitą Europos Parlamento kadenciją. Jei dabartinės nuotaikos išsilaikys, 2029 metais gali būti pirmi rinkimai, po kurių tradicinėms jėgoms būtų sunkiau išlaikyti tvirtą valdančiąją daugumą.

    „Tai labai stiprus perspėjimo signalas, bet iki kitų rinkimų dar yra laiko sustiprėti. Signalas jau duotas, dabar turime dirbti su savo silpnybėmis“, – sakė europarlamentarė Hildegard Bentele.

  • Kirgizijoje po Klajoklių žaidynių paliks kaimą: žada ne šou, o gyvą istoriją

    Kirgizijoje po Klajoklių žaidynių paliks kaimą: žada ne šou, o gyvą istoriją

    Klajoklių žaidynės baigėsi, bet planai – ne

    Kirgizijoje šiemet surengtos Pasaulio klajoklių žaidynės oficialiai uždarytos, tačiau jų palikimas, panašu, bus ilgalaikis. Šalies valdžia skelbia ketinanti išsaugoti specialiai renginiui pastatytą tradicinį kaimą ir paversti jį nuolatine traukos vieta.

    Renginys prasidėjo Biškeke, „Bishkek Arena“ arenoje, o vėliau persikėlė į Isyk Kul regioną prie ežero, kuris laikomas vienu populiariausių Kirgizijos turizmo taškų. Čia varžėsi daugiau nei 3 000 sportininkų iš 110 valstybių.

    Jurta, amatai ir karybos tradicijos

    Pagrindinė veiksmų zona tapo Kyrčyno tarpeklys, kur žiūrovai stebėjo tradicines žirgų sporto ir šaudymo iš lanko rungtis. Greta varžybų buvo atkurta senovinio tipo gyvenvietė, leidusi lankytojams pamatyti, kaip atrodė klajoklių kasdienybė ir buitis.

    Skirtingi Kirgizijos regionai įrengė savas erdves su tradiciniais būstais ir jurtomis, dekoruotomis pagal vietos papročius. Tokios konstrukcijos, paremtos mediniu karkasu ir dengiamos veltiniu ar kitomis medžiagomis, yra pritaikytos greitam surinkimui ir išardymui, todėl šimtmečius tiko klajokliškam gyvenimo būdui.

    Šalia jurtų buvo pristatomi liaudies amatai, įskaitant siuvinėjimą ir kilimų audimą, o lankytojams siūlyta paragauti vietos patiekalų, ruoštų čia pat. Organizatoriai skelbė, kad per pirmąsias dvi dienas erdvę aplankė daugiau nei 150 000 žmonių.

    Valdžios pažadas: tai liks turistams

    Atidarymo metu pristatyta erdvė, pavadinta „Klajoklių visata“, buvo papildyta teatralizuotu pasirodymu, kuriame inscenizuotas kaimo užpuolimas. Žiūrovus labiausiai stebino raitelių atliekami gynybiniai manevrai, reikalaujantys didelio meistriškumo ir koordinacijos.

    Kirgizijos ministras pirmininkas Adylbekas Kasymaliyevas teigė, kad ši gyvenvietė netaps vienkartine dekoracija. Pasak jo, planuojama ją išlaikyti kaip nuolatinį turistinį objektą ir edukacinę erdvę, kuri padėtų pristatyti šalies istoriją ne muziejiniu, o patyriminiiu būdu.

    „Mes nesaugome protėvių paveldo vien už muziejaus stiklo – grąžiname jį į žmonių gyvenimą“, – sakė Adylbekas Kasymaliyevas.

    „Šiandien statome jurtas, keliame širdakus, lydome metalą, gaminame žirgų aprangą – tai gyvas paveldas, kai įgūdžiai perduodami iš kartos į kartą“, – pridūrė jis.

    Greta kaimo buvo atkurta ir senovinio forto rekonstrukcija su turgumi, kuri turėjo sukurti senamiesčio šurmulio įspūdį. Netoliese vyko jėgos rungtys, tokios kaip virvės traukimas ir rankų lenkimas, o taip pat pristatytas ir retesnis vietos festivalių elementas – kaulų traiškymo varžybos, kuriose demonstruojama jėga laužant gyvūnų kaulus.

    Organizatoriai pabrėžia, kad žaidynių programa apima ne tik sportą, bet ir mokslo bei kultūros renginius. Šiemet vienu svarbiausių akcentų įvardyta tarptautinė konferencija apie klajoklių civilizacijų paveldą, kurio tyrimai siejami ir su šiuolaikiniais iššūkiais, tokiais kaip klimato kaita, gamtinių išteklių naudojimas bei kultūros paveldo apsauga.

  • Italijoje stoja traukiniai: streikas paralyžiuos maršrutus, štai ką būtina žinoti keleiviams

    Italijoje stoja traukiniai: streikas paralyžiuos maršrutus, štai ką būtina žinoti keleiviams

    Streikas apims visą šalį

    Italijoje geležinkelių sektoriaus darbuotojai paskelbė visos šalies streiką, kuris prasidės rugsėjo 7 dieną 21 valandą ir tęsis iki rugsėjo 8 dienos 21 valandos. Dėl to sutrikimai gali pasijusti ne tik streiko metu, bet ir prieš jam prasidedant bei jam pasibaigus, kai vežėjai perplanuos eismą.

    Keleiviai perspėjami, kad galimi traukinių atšaukimai, vėlavimai ir maršrutų pakeitimai įvairiuose regionuose. Didžiausia rizika kyla tiems, kurie keliauja su persėdimais arba planuoja grįžti vėlai vakare, kai tvarkaraščiai jautriausi pokyčiams.

    Kas nutiks regioniniams reisams?

    Regioniniuose maršrutuose darbo dienomis taikomi garantuotų reisų laikotarpiai: nuo 6 iki 9 valandos ryto ir nuo 18 iki 21 valandos vakaro. Šiais intervalais dalis traukinių turi kursuoti, tačiau už jų ribų atšaukimų tikimybė smarkiai išauga.

    Keleiviams rekomenduojama prieš išvykstant pasitikrinti konkretaus reiso būseną oficialiuose vežėjų kanaluose, nes sprendimai dėl eismo koregavimų gali būti priimami operatyviai. Praktikoje tai reiškia, kad net įprastai punktualūs maršrutai gali būti trumpinami arba nukreipiami kitais keliais.

    Greičiausi traukiniai taip pat rizikoje

    Didelio greičio ir „Intercity“ reisai streiko metu taip pat bus paveikti, tačiau jiems, skirtingai nei regioniniams traukiniams, negalioja garantuotų paslaugų laiko langai. Todėl kelionės planuojantiems šiais traukiniais patariama iš anksto įsivertinti alternatyvas.

    Turizmo sezono pabaigos laikotarpiu streikai Italijoje tradiciškai sukelia didesnes bangas, nes daug keleivių juda tarp didžiųjų miestų ir oro uostų. Dėl to ypač svarbu palikti laiko rezervą persėdimams ir oro uosto patikroms.

    Kaip susigrąžinti pinigus ar perkelti kelionę?

    Keleiviai gali prašyti visos bilieto kainos grąžinimo, tačiau terminai priklauso nuo paslaugos tipo. Greitųjų ir „Intercity“ traukinių atveju prašymą galima pateikti nuo streiko paskelbimo momento iki numatyto traukinio išvykimo laiko.

    Regioninių traukinių bilietams galioja griežtesnė taisyklė: prašymą būtina pateikti iki vidurnakčio streiko išvakarėse. Kaip alternatyva, kelionę dažnai galima perkelti kitam reisui tomis pačiomis sąlygomis, jei yra laisvų vietų.

    Profesinės sąjungos streiką sieja su reikalavimais gerinti darbo sąlygas, saugą ir pamainų organizavimą geležinkelių sektoriuje. Tokie konfliktai paprastai reiškia, kad derybos gali tęstis ir po streiko, o keleiviai raginami stebėti naujausius pranešimus.

  • Latvija uždraudė rusiškas ir baltarusiškas knygas: argumentas dėl propagandos nustebino

    Latvija uždraudė rusiškas ir baltarusiškas knygas: argumentas dėl propagandos nustebino

    Uždraudė įvežti spaudą

    Latvija uždraudė į šalį įvežti knygas, laikraščius ir kitą spausdintą produkciją iš Rusijos ir Baltarusijos. Užsienio reikalų ministerija sprendimą sieja su dezinformacijos ir karo propagandos rizika bei saugumo interesais.

    Nurodoma, kad priemonė įsigaliojo nuo rugsėjo 1 dienos. Latvija tapo pirmąja Europos valstybe, pritaikiusia tokio pobūdžio importo ribojimą vartojimo prekėms iš šių šalių.

    Ne tik knygos, bet ir prekės

    Draudimas apima ne tik leidinius, bet ir dalį kitų vartojimo prekių, pavyzdžiui, drabužius, žaislus ar sporto reikmenis. Latvijos valdžios vertinimu, tai turi mažinti pažeidžiamumą informacinėje erdvėje ir didinti visuomenės atsparumą.

    Ministerija taip pat akcentuoja ekonominių ryšių mažinimą su Rusija ir Baltarusija, kurios, Latvijos teigimu, tęsia arba remia agresiją prieš Ukrainą. Tokia logika atitinka platesnę ES ir NATO šalių praktiką riboti priklausomybes nuo agresorių valstybių.

    „Importo draudimu siekiama apsaugoti Latvijos saugumo interesus ir dar labiau sumažinti ekonominius ryšius su Rusija ir Baltarusija“, – teigiama Latvijos užsienio reikalų ministerijos komentare.

    Hibridinių grėsmių fone

    Latvija, kuri ribojasi ir su Rusija, ir su Baltarusija, nuo 2022 metais prasidėjusio plataus masto karo Ukrainoje nuosekliai remia Kyjivą. Ryga ne kartą viešai kalbėjo apie hibridines grėsmes, kurios gali apimti kibernetines atakas, informacines operacijas ir kitus spaudimo instrumentus.

    Šalyje taip pat gyvena didelė rusakalbių bendruomenė, o tai, Latvijos institucijų vertinimu, didina informacinio poveikio riziką. Dėl to pastaraisiais metais Latvija ėmėsi priemonių, susijusių su rusų kalbos vaidmens mažinimu švietime ir mokesčių lengvatų persvarstymu leidybos sektoriuje.

    Importas smuko, bet išliko išimčių

    Latvijos užsienio reikalų ministerija skelbia, kad bendras importas iš Rusijos ir Baltarusijos nuo karo pradžios sumažėjo maždaug 91 proc. Vis dėlto knygos ir spausdinta produkcija, pasak ministerijos, buvo viena didesnių likusių vartojimo prekių kategorijų, kurios dar pasiekdavo Latvijos rinką.

    Sprendimas priimtas augant įtampai Baltijos regione. Latvija, Lietuva ir Estija atmeta Rusijos kaltinimus dėl tariamų rusakalbių teisių pažeidimų ir teigia, kad tokia retorika naudojama politiniam spaudimui bei įtakos operacijoms.

  • Zcash kaina perkopė 1 000 eurų: ETF įplaukos auga, o kasėjai didina pajėgumus

    Zcash kaina perkopė 1 000 eurų: ETF įplaukos auga, o kasėjai didina pajėgumus

    Privatumą akcentuojančios kriptovaliutos Zcash žetonas ZEC pirmą kartą per ilgą laiką pakilo virš 1 000 eurų ribos. Rinkos dalyviai šį šuolį sieja su augančiais pinigų srautais į neseniai startavusį Zcash ETF ir suaktyvėjusia kasyba tinkle.

    Prekybos metu ZEC pasiekė apie 1 023 eurus, o mėnesio prieaugis priartėjo prie 94 proc. Tuo pačiu Zcash kapitalizacija artėjo prie maždaug 15,6 mlrd. eurų, kai dar kovą žetonas rinkoje buvo vertinamas maždaug 200 eurų.

    ETF efektas ir investuotojų dėmesys

    Ralis prasidėjo po „Grayscale“ Zcash ETF debiuto, kai fondas buvo paleistas prekiauti NYSE Arca biržoje. Šis produktas investuotojams suteikia tiesioginę ekspoziciją ZEC kainai ir, rinkos vertinimu, sumažina dalį techninių barjerų tiems, kurie nenori patys saugoti kriptoturto.

    Pagal „Grayscale“ skelbiamus duomenis, nuo starto fondas sukaupė apie 29,9 mln. eurų grynųjų įplaukų. Stipriausia diena kol kas fiksuota rugsėjo 2 dieną, kai pritraukta apie 10,9 mln. eurų, nors bendras skaičius gali nežymiai kisti dėl nepilnai suvestų dienų.

    Kasėjai jungiasi, pelningumas spaudžiamas

    Didėjant kainai, suaktyvėjo ir Zcash tinklą aptarnaujantys kasėjai, todėl bendras skaičiavimo pajėgumas per trumpą laiką ūgtelėjo nuo maždaug 25 GSol/s iki daugiau nei 30 GSol/s. Didesnis pajėgumas paprastai reiškia intensyvesnę konkurenciją dėl atlygio, todėl vienam kasėjui tenkanti dalis mažėja.

    Tai jau atsispindi pelningumo rodikliuose: vertinimai rodo, kad pažangiausio ZEC kasybai skirto įrenginio „Bitmain“ Antminer Z15 Pro sugeneruojamos bendros pajamos vienai megavatvalandei elektros sumažėjo. Skaičiuojama, kad jos krito maždaug 3 proc., palyginti su laikotarpiu, kai ZEC buvo prekiaujamas žemiau 900 eurų.

    Ką signalizuoja šis šuolis?

    ETF įplaukos ir augantis tinklo aktyvumas dažnai tampa trumpalaikiu kainos katalizatoriumi, tačiau kartu didina ir jautrumą naujoms naujienoms bei rizikos nuotaikoms rinkoje. Zcash atvejis išryškina tendenciją, kai tradicinės finansų priemonės, tokios kaip ETF, į kriptoturtą atveda platesnį kapitalą, bet kartu sustiprina kainos svyravimų amplitudę.

    Investuotojams tai reiškia, kad be kainos judėjimo svarbu stebėti ir fondų pinigų srautus, tinklo pajėgumą bei kasybos sąnaudų dinamiką. Šie rodikliai dažnai signalizuoja, ar ralis turi tvaresnį pagrindą, ar jis labiau paremtas trumpalaikiu paklausos šuoliu.

  • D. Trumpas apie „Hyperliquid“ JAV rinkoje: kokiu keliu tai galėtų vykti ir kas spręstų dėl kripto „perps“

    D. Trumpas apie „Hyperliquid“ JAV rinkoje: kokiu keliu tai galėtų vykti ir kas spręstų dėl kripto „perps“

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė siekiantis, kad decentralizuota birža „Hyperliquid“ rastų kelią į JAV rinką teisėtai ir laikantis visų reikalavimų. Platforma per pastaruosius metus sparčiai išpopuliarėjo dėl nuolatinių ateities sandorių, leidžiančių prekiauti kriptoturtu praktiškai visą parą, tačiau JAV vartotojams ji oficialiai nėra prieinama.

    Politinė žinutė skamba paprastai, bet įgyvendinimas būtų sudėtingas: JAV rinkoje tokio tipo produktams taikomi griežti registracijos, klientų patikros, rizikos valdymo ir priežiūros standartai. Todėl klausimas tampa ne ar, o kaip „Hyperliquid“ galėtų atsirasti JAV reguliuojamoje aplinkoje.

    Reguliuojamas tarpininkas vietoje tiesioginio starto

    Pastaruoju metu viešojoje erdvėje aptariamas scenarijus, kai JAV vartotojams būtų siūlomas atskiras, JAV taisyklėms pritaikytas produktas per reguliuojamą tarpininką, o ne atveriama dabartinė „Hyperliquid“ prieiga. Tai reikštų, kad pati infrastruktūra, likvidumas ar rinkos dizaino elementai galėtų būti panaudoti, tačiau galutinę paslaugą teiktų subjektas, turintis JAV priežiūros institucijų reikalaujamą statusą.

    Su situacija susipažinę rinkos dalyviai pabrėžia, kad toks modelis leistų aiškiai apibrėžti, kas atsako už klientų lėšų apsaugą, atitiktį sankcijoms ir ginčų sprendimą. Kartu tai sumažintų ir teisines rizikas, kurios kyla, kai JAV rezidentai pasiekia globalias platformas per technines aplinkybes, nors naudojimosi taisyklės tą formaliai riboja.

    „Tai greičiau būtų atskiras JAV produktas, paremtas „Hyperliquid“ infrastruktūra, o galutinė struktūra dar nėra oficialiai paskelbta“, – sakė „Nansen“ analitikas Nicolai Sondergaard.

    Tokioje schemoje esminiu elementu tampa KYC procesai, sankcijų patikra ir konservatyvesni rizikos saugikliai. Rinkos vertinimu, JAV vartotojams tikėtina būtų siūloma mažiau instrumentų, mažesnis svertas ir griežtesni apribojimai nei leidžiama vadinamojoje leidimų nereikalaujančioje aplinkoje.

    Kas spręstų: CFTC, SEC ir taisyklių perrašymas

    JAV kripto išvestinių priemonių klausimu dažniausiai minimos dvi institucijos: Prekių ateities sandorių komisija (CFTC) ir Vertybinių popierių ir biržų komisija (SEC). Praktikoje jų kompetencijos ribos gali persidengti, ypač kai kalbama apie turto klasifikavimą, prekybos infrastruktūrą, saugojimą ir klientų lėšų atskyrimą.

    Buvusi SEC patarėja Ashley Ebersole yra sakiusi, kad realiam įvedimui į JAV rinką gali prireikti tiek CFTC, tiek SEC įsitraukimo, o interpretacijų ir techninių standartų atnaujinimas paprastai užtrunka. Net ir greitu tempu taisyklių korekcijos gali užimti iki metų, nes procesas apima konsultacijas, derinimus ir galutinį patvirtinimą.

    „Tokios partnerystės suteikia reguliacinę infrastruktūrą, kuri „Hyperliquid“ savarankiškai būtų kainavusi mėnesius ar net metus“, – sakė Ashley Ebersole.

    Diskusijas dar labiau išryškina raginimai kurti suderintą požiūrį į nuolatinius kontraktus, kad rinkos dalyviams būtų aišku, kokie standartai taikomi produktui, jo platinimui ir rizikos kontrolei. Tokios harmonizacijos šalininkai akcentuoja, kad taisyklės turi atspindėti 24 valandų prekybos realybę ir skaitmeninių rinkų technologinę specifiką.

    24 valandų prekyba ir rizikos argumentai

    Nuolatiniai ateities sandoriai kripto rinkose išpopuliarėjo dėl galimybės prekiauti 24 valandas per parą ir greitai reaguoti į kainų svyravimus. Tačiau būtent šios savybės kelia ir rizikų: svertas, staigūs likvidavimai, grandininės reakcijos ir likvidumo fragmentacija gali padidinti nepastovumą bei nuostolių mastą.

    Kritikai perspėja, kad per greitas tokių produktų įteisinimas be pakankamų saugiklių gali turėti platesnių pasekmių finansų stabilumui. Vienas pagrindinių ginčo taškų yra tai, ar JAV reguliuojama rinka turėtų leisti panašius produktus tik su griežtomis apsaugomis, ar bandyti pritaikyti egzistuojantį taisyklių rinkinį, sukurtą tradicinėms darbo valandų biržoms.

    Trumpo administracijos siekis pritraukti inovatyvias kripto platformas taip pat susiduria su politinio ciklo veiksniu. Net jei reguliaciniai sprendimai būtų pradėti dabar, kryptis gali priklausyti nuo to, ar prioritetai išliks tokie pat po būsimų rinkimų ir ar institucijos spės užbaigti procesus per ribotą laiką.

    Kol kas aiškiausia išvada ta, kad „Hyperliquid“ kelias į JAV, jei jis įvyks, greičiausiai bus ne tiesioginis, o per reguliuojamą prieigos sluoksnį. Tai leistų JAV vartotojams gauti legalią alternatyvą, o rinkai suteiktų precedentą, kaip decentralizuotos infrastruktūros idėjos gali būti pritaikomos griežtai prižiūrimoje jurisdikcijoje.

  • Didžiosios bendrovės traukiasi iš Kinijos: kas stumia „Microsoft“ ir „Nokia“ keisti kryptį?

    Vis daugiau tarptautinių bendrovių mažina veiklą Kinijoje arba perkelia svarbiausias funkcijas į kitas šalis. Šį posūkį skatina geopolitinė įtampa, griežtėjanti technologijų eksporto kontrolė ir vis stiprėjanti vietos konkurencija, kurią remia Pekinas.

    Tarp ryškiausių signalų – „Microsoft“ sprendimai uždaryti dalį padalinių ir perkelti talentus bei projektus į Japoniją, Singapūrą ar Kanadą, taip pat pranešimai apie „Nokia“ planus reikšmingai sumažinti savo buvimą Kinijoje. Verslui tai reiškia ne tik kaštų, bet ir rizikos perskaičiavimą: pelnas vis dažniau nebeatperka politinio neapibrėžtumo.

    Kas pasikeitė po 2018 metų?

    Lūžis siejamas su 2018 metais, kai JAV pradėjo taikyti platesnes sankcijas, tarifus ir eksporto kontrolės priemones, ypač pažangioms technologijoms. Kinija tuo pat metu spartino politiką, kuria siekiama keisti užsienio technologijas vietinėmis alternatyvomis valstybės institucijose ir strateginiuose sektoriuose.

    Šalia reguliacinių rizikų išaugo ir reputaciniai bei atitikties klausimai: tarptautinėms įmonėms sudėtingiau suderinti du skirtingus reikalavimų pasaulius – Vašingtono ribojimus ir Pekino spaudimą dėl duomenų, kibernetinio saugumo bei vietinių sprendimų prioritetizavimo.

    Technologijos ir 5G: Kinijos konkurentai sustiprėjo

    Vietos rinkoje išsiskiria intensyvi konkurencija: Kinijos technologijų ir telekomunikacijų gamintojai siūlo pigesnius ir agresyviai diegiamus sprendimus, o tai ypač juntama 5G infrastruktūroje. Dėl to Vakarų įmonių dalis kai kuriose srityse mažėja, o projektų laimėjimą dažnai lemia ne vien technologinė kokybė, bet ir politinė aplinka.

    Kompanijos, kurios anksčiau Kinijoje rado nišas verslo programinėje įrangoje, serverių infrastruktūroje ar įmonių IT valdyme, dabar susiduria su dviem paraleliniais procesais: vietinių tiekėjų stiprinimu ir tarptautinių tiekimo grandinių fragmentacija. Praktikoje tai reiškia, kad net sėkmingi produktai tampa priklausomi nuo taisyklių, kurios keičiasi greičiau nei verslas spėja prisitaikyti.

    Ką rodo Japonijos ir Taivano pavyzdžiai?

    Japonijos pramonės bendrovių patirtis rodo, kad ankstesnė diversifikacija dažnai sumažina šoką, kai Kinijoje smunka paklausa arba didėja reguliaciniai ribojimai. Dalis įmonių persiorientuoja į JAV ir gynybos, autonominių sistemų, pramoninio DI bei kasybos technologijų projektus, kuriuose auga ilgalaikės investicijos.

    Taivanas tuo pat metu stiprina ekonominius ryšius su JAV ir remiasi puslaidininkių ekosistemos plėtra bei DI diegimu. Tokia kryptis didina ekonomikos atsparumą, tačiau ir sustiprina pasaulinį technologinį skilimą, kai šalys ir bendrovės priverstos rinktis skirtingas tiekimo grandines ir standartus.

    „Svorio centras persikėlė nuo pardavimų Kinijoje prie gebėjimo gaminti ir greitai persitvarkyti, jei rizika šokteli“, – teigia ekonomikos apžvalgininkai, vertinantys vis ryškesnę ekonominio saugumo logiką.

    Artimiausiais metais šią tendenciją greičiausiai stiprins dvi jėgos: technologijų kontrolės režimai ir duomenų suvereniteto politika. Dėl to „atsiejimas“ nuo Kinijos kai kuriems sektoriams tampa ne šūkiu, o praktiniu scenarijų planavimu, ypač debesijos, puslaidininkių ir telekomunikacijų grandinėse.