Category: Finansai

  • Lenkijoje PGG pateikė prašymą perimti „Węglokoks Kraj“: sprendimą svarstys konkurencijos tarnyba

    Lenkijos valstybinė anglies sektoriaus bendrovė „Polska Grupa Górnicza“ (PGG) pateikė prašymą perimti įmonę „Węglokoks Kraj“ (WGK). Dėl planuojamos koncentracijos jau gautas oficialus pareiškimas, kurį nagrinės konkurencijos priežiūros institucija.

    Apie tai pranešė Lenkijos Konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnyba (UOKiK), nurodydama, kad planuojamas dviejų savarankiškų rinkos dalyvių sujungimas per WGK perėmimą PGG.

    PGG veikia daugiausia akmens anglies gavybos ir pardavimo srityje, taip pat vykdo su kasyklų veikla susijusias pagalbines funkcijas. Tarp jų minimos energetinės ir remonto paslaugos.

    Tuo metu WGK iki šiol vykdė akmens anglies gavybą ir prekybą per kasyklą „Bobrek“, tačiau bendrovė jau planuoja veiklos krypties pokytį. Pagal pateiktą informaciją, gavybą numatoma užbaigti 2025 metų pabaigoje.

    Kas numatyta sandorio struktūroje

    UOKiK aiškina, kad planuojama koncentracija būtų įgyvendinta sujungiant PGG ir WGK, kai pastaroji būtų perimta PGG. Tai priskiriama sujungimui, kai susijungia du atskiri ūkio subjektai.

    Tokio tipo sandoriai Lenkijoje paprastai vertinami konkurencijos teisės požiūriu – institucija sprendžia, ar koncentracija nepakenks konkurencijai ir rinkos pusiausvyrai.

    Kaip keičiasi „Węglokoks Kraj“ veikla

    UOKiK nurodo, kad pasibaigus gavybai WGK veikla pirmiausia bus siejama su kasyklos „Bobrek“ likvidavimo procesu. Tai reiškia, kad įmonės prioritetai pereina nuo gavybos prie uždarymo darbų ir su tuo susijusių procesų.

    Taip pat pažymima, kad WGK kapitalo grupei priklauso „Centrala Zbytu Węgla Węglozbyt S.A.“. Ši įmonė daugiausia užsiima anglies pardavimu ir logistikos paslaugomis, taip pat energijos žaliavų sandėliavimu ir saugojimu.

  • Dviračių kontrabandos byla Lenkijoje: verslas prašo tikrinti 100 proc. konteinerių iš Kinijos

    Lenkijos verslo asociacija „Zjednoczony Wschód“ ragina nuo 2027 metų fiziškai tikrinti kiekvieną iš Kinijos atvykstantį konteinerį, įvažiuojantį per geležinkelio pasienio punktą Malševičiuose. Tokį reikalavimą paskatino tyrimas dėl galimų muitinės sukčiavimų, susijusių su dviračių importu.

    Kaip skelbia naujienų agentūra PAP, verslo atstovai teigia, kad Lenkijos muitinės ir mokesčių institucijos daliai šalies vežėjų bei logistikos įmonių priskyrė muito, PVM ir palūkanų sumas, kurios esą siekia 291 mln. zlotų. Pasak jų, tai gali baigtis bankrotais ir maždaug 1 000 darbo vietų praradimu.

    Ginčo centre – Europos kovos su sukčiavimu tarnybos OLAF atskleistas mechanizmas, kai 2021–2022 metais į Europos Sąjungą importuoti kiniški elektriniai dviračiai dokumentuose buvo deklaruojami kaip įprasti. Tokiu atveju prekėms taikomi mažesni mokesčiai, o skirtumas tampa neteisėto pelno šaltiniu.

    Verslo atstovai tikina, kad vežėjai ir logistikos įmonės dažnai neturi galimybės patikrinti konteinerių turinio, todėl nežino, kas iš tiesų gabenama. Dėl to, jų vertinimu, atsakomybės perkėlimas transporto grandinei yra neproporcingas.

    Įmonės prašo stabdyti išieškojimą

    Asociacijos vadovė Ewelina Grygatowicz-Szumowska konferencijoje Malševičiuose teigė, kad valstybė negali paversti vietinių įmonių savotišku „nemokamu garantiniu fondu“ tarptautiniams sukčiams. Jos teigimu, organizuotos grupės naudojasi spragomis ES muitų sistemoje, o prekės vėliau dingsta juodojoje rinkoje.

    Verslininkai taip pat reikalauja sustabdyti, jų žodžiais, vykdomą skolų išieškojimą, kol bus aiškiau įvertintos faktinės aplinkybės ir atsakomybės ribos. Jie nurodo, kad oficialūs prašymai dėl griežtesnių patikrų jau pateikti muitinės institucijoms.

    Be planuojamų 100 proc. patikrų nuo 2027 metų sausio 1 dienos, problema aptarta ir Lenkijos Seimo pakomisėje, atsakingoje už geležinkelių transportą. Ten taip pat skambėjo argumentai, kad be realios prieigos prie krovinių vežėjams sudėtinga užkirsti kelią panašioms schemoms.

    Finansų ministerija: skolos gali tekti valstybei

    Lenkijos Finansų ministerijos Muitų departamento direktorius Grzegorz Kozłowski Seimo posėdyje aiškino, kad ministerija informaciją apie galimą nusikalstamą veiklą iš OLAF gavo 2024 metų rugsėjį. Jo cituotame pranešime teigiama, kad 2021–2022 metais iš Kinijos į ES galėjo būti neteisėtai įvežamos muitais, įskaitant antidempingo muitus, apmokestinamos prekės, kurios vėliau būdavo „pašalinamos iš muitinės priežiūros“.

    Ministerijos ir OLAF vertinimu, bendra susidariusių įsipareigojimų suma viršija 120 mln. eurų. Pasak ministerijos atstovo, institucijos siekia išieškoti šias sumas, nes priešingu atveju prievolė gali kristi pačiai Lenkijai.

    Tuo metu Liublino Mokesčių administracijos rūmų atstovas Bogusław Gromadzki pabrėžė, kad kalbama apie didelio masto sukčiavimą, o byla nagrinėjama ir baudžiamąja tvarka. Lenkijos parlamente taip pat numatytas Ekonomikos ir plėtros komisijos posėdis, kuriame finansų ir ekonomikos ministras turėtų pristatyti informaciją apie muitinės tarnybų veiksmus šioje situacijoje.

  • Lenkijos vyriausybė: be valstybės paramos branduolinės elektrinės Europoje praktiškai neįmanomos

    Lenkijos vyriausybė teigia, kad branduolinės energetikos projektai Europoje be valstybės pinigų praktiškai neįgyvendinami. Pasak energetikos viceministro Wojciecho Wrochnos, dėl didelių kapitalo poreikių ir sudėtingų sąlygų būtinas viešasis finansinis „ramstis“.

    Kaip skelbia portalas WNP.pl, viceministras akcentavo, jog pagrindiniu paramos mechanizmu turėtų tapti CfD modelis (kontraktas dėl kainų skirtumo). Jis, anot W. Wrochnos, gali būti taikomas tiek didelėms branduolinėms elektrinėms, tiek mažiesiems moduliniams reaktoriams (SMR).

    Šie pareiškimai nuskambėjo Varšuvoje surengtuose workshopuose, skirtuose BWRX-300 technologijos mažųjų modulinių reaktorių diegimo Europoje galimybėms ir iššūkiams. Renginyje dalyvavo šių reaktorių plėtotojai bei kitos organizacijos, o Lenkijos pusė kalbėjo apie poreikį turėti patikimų partnerių.

    W. Wrochna Lenkiją pavadino savotišku „branduolinio renesanso“ lydere, nors šalyje šiuo metu veikia tik mokslinis reaktorius „Maria“ Świerke, netoli Varšuvos. Jo teigimu, norint realiai įsibėgėti, Lenkijai reikia sąjungininkų, kurie padėtų kurti branduoline energija paremtą ekonomiką ir vietinę branduolinės pramonės rinką.

    SMR planai ir didžiosios elektrinės projektas

    Pasak viceministro, SMR potencialas gali būti net didesnis nei didelės apimties branduolinių projektų. Jis aiškino, kad nors abu tipai gali gaminti elektros energiją, skiriasi jų paskirtis, todėl technologiją galima tiksliau pritaikyti konkretiems poreikiams.

    Lenkijoje vienas iš ryškiausių SMR planų siejamas su bendrove „Orlen Synthos Green Energy“ (OSGE), kuri deklaruoja ketinimus statyti 14 mažųjų reaktorių trijose vietovėse – Włocławeke, Oświęcime (Stawy Monowskie) ir Stalowa Woloje – su galimybe plėstis ir toliau.

    Tuo pat metu Lenkija kartu su JAV vysto ir didelės branduolinės elektrinės projektą: Pomeranijoje, Choczewo vietovėje, planuojama statyti tris „Westinghouse“ AP1000 reaktorius, kurių bendra galia siektų 3,6 GW. Šio projekto užsakovu nurodoma valstybinė bendrovė „Polskie Elektrownie Jądrowe“ (PEJ).

    Valstybinė parama ir derybos su Europos Komisija

    Kalbėdamas apie finansavimą, W. Wrochna pabrėžė, kad būtent valstybės parama yra esminė prielaida branduoliniams projektams judėti į priekį. Anot jo, CfD mechanizmas yra bazinis sprendimas, galintis suteikti investuotojams daugiau aiškumo dėl pajamų stabilumo.

    Viceministras teigė, kad vyriausybė yra pasirengusi pradėti derybas tiek su investuotojais, tiek su Europos Komisija, siekiant sukurti tinkamą tokios paramos teisinį ir finansinį „rėmą“.

    Tekste nurodoma, kad OSGE šių metų birželį pateikė Energetikos ministerijai paraišką dėl CfD kontrakto visai 14 BWRX-300 reaktorių „flotilei“. Vis dėlto pabrėžiama, kad procesas tęsiasi, o greitos pabaigos ženklų kol kas nedaug.

    W. Wrochna taip pat akcentavo, kad pionieriški branduoliniai projektai yra didelis iššūkis, tačiau Lenkija mato galimybių savo tiekimo grandinėje. Jo teigimu, vietos įmonės gali augti ne tik šalies viduje, bet ir regioniniu ar net pasauliniu mastu.

  • „Ryanair“ pirmą variklių remonto centrą statys Sevilijoje, dėl antro spręs 2027 metais

    „Ryanair“ nusprendė savo pirmąjį lėktuvų variklių remonto centrą Europoje statyti Sevilijoje. Investicija, kurios vertė siekia apie 500 mln. eurų, turėtų startuoti 2029 metais ir sukurti daugiau nei 600 darbo vietų.

    Kaip skelbia WNP.PL, dėl šio projekto varžėsi trys kandidatės – Sevilija, Belfastas ir Sosnovecas (Katovicų regionas). Nors Lenkijos miestas šįkart liko už borto, pati bendrovė pabrėžia, kad planuoja ir antrą panašų objektą.

    „Ryanair“ siekia didesnę dalį variklių priežiūros ir kapitalinių remontų perkelti į savo rankas, o ne pasikliauti vien išoriniais rangovais. Taip bendrovė tikisi geriau kontroliuoti kaštus, variklių prieinamumą ir terminus, kurie ypač svarbūs augant orlaivių parkui.

    Numatoma, kad du būsimi centrai kartu galėtų atlikti apie 400 kapitalinių variklių remontų per metus. Antrojo centro vieta, anot vežėjo, bus paskelbta 2027 metais.

    Kas bus statoma Sevilijoje

    Naujasis objektas turėtų iškilti Sevilijos oro uosto teritorijoje, jo plotas – apie 28 tūkst. kv. metrų. Čia būtų vykdoma variklių priežiūra, remontas ir kapitaliniai atnaujinimai varikliams CFM56-7B bei LEAP-1B, naudojamiems „Boeing 737“ lėktuvuose.

    Skelbiama, kad statybos planuojamos pradėti 2027 metų pradžioje. Atidarymas numatytas 2029 metais, o Andalūzijoje bus kuriamos aukštos kvalifikacijos specialistų darbo vietos.

    Be gamybinės ir remonto veiklos, „Ryanair“ Sevilijoje ketina steigti inžinerijos akademiją, skirtą rengti būsimus aviacijos technikus ir inžinierius. Tai būtų pirmasis tokio pobūdžio lėktuvų variklių aptarnavimo centras Andalūzijoje.

    Sosnovecas pralaimėjo, bet varžybos nesibaigė

    Sosnovecas buvo tarp trijų finalininkų, o „Ryanair“ anksčiau buvo deklaravusi planus Europoje turėti du didelius variklių remonto centrus. Dabartinis sprendimas reiškia tik tai, kad pirmajam pasirinkta Ispanija.

    Vežėjas kol kas neatskleidė, ar dėl antrosios investicijos vėl varžysis tos pačios vietovės, ar kandidatų sąrašas keisis. Tačiau pats faktas, kad antrojo centro vieta bus renkama vėliau, palieka galimybę, jog Lenkijos kandidatė dar gali sugrįžti į derybas.

    Lenkijos pusė buvo parengusi gana konkrečią pasiūlą: projektas turėjo Katovicų specialiosios ekonominės zonos sprendimą dėl paramos, o viešai minėta ir daugiau nei 126 mln. zlotų valdžios pagalba. Taip pat buvo kalbama apie tikslą sukurti apie 600 darbo vietų.

    Investicijos Lenkijoje – Vroclave plečiama bazė

    Nors Sosnovecas šįkart pralaimėjo, „Ryanair“ nurodo, kad Lenkija išlieka svarbi grupės techninės priežiūros (MRO) žemėlapyje. Vroclave jau veikia Wrocław Aircraft Maintenance Services (WAMS), atliekanti sudėtingesnius lėktuvų techninius darbus.

    Tekste taip pat minima, kad Vroclave statomas trečias, didžiausias angaras, o investicija kartu su įranga turėtų viršyti 120 mln. zlotų. Statybas planuojama užbaigti 2027 metų pavasarį.

    Platesniame kontekste pabrėžiama ir Lenkijos MRO sektoriaus plėtra – nuo naujų angarų iki ambicijų įsitvirtinti vis sudėtingesniuose aviacijos techninės priežiūros segmentuose. Variklių remonto centras būtų viena technologiškai reikliausių tokių krypčių.

  • Suomių „Iceye“ siūlo 2 mlrd. eurų už Italijos raketų gamintoją „Avio“

    Suomių „Iceye“ siūlo 2 mlrd. eurų už Italijos raketų gamintoją „Avio“

    Suomijos palydovų operatorė „Iceye“ pateikė 2 mlrd. eurų pasiūlymą įsigyti Italijos raketų gamintoją „Avio“ ir taip kurti integruotą Europos kosmoso bei gynybos bendrovę.

    Apie šį planą pranešė „Euronews“: „Iceye“ antradienį paskelbė siūlanti 41 eurą už akciją už visas „Avio“ paprastąsias akcijas. Pagal AFP skaičiavimą, tai įmonę įvertintų 2,05 mlrd. eurų.

    „Avio“ specializuojasi kosmoso variklių (propulsijos) ir paleidimo įrenginių srityje, o „Iceye“ tiekia palydovinius vaizdus gynybos ir žvalgybos sektoriams. Bendrovė pabrėžia, kad Europoje auga poreikis suvereniems kosmoso ir gynybos pajėgumams.

    „Iceye“ vadovas Rafalas Modrzewskis teigė, jog vyriausybėms svarbu kontroliuoti kritinę kosmoso infrastruktūrą. Bendrovės vertinimu, sujungus pajėgumus valstybės turėtų daugiau užtikrintumo dėl prieigos prie kosmoso.

    Pažadas investuoti Italijoje

    „Iceye“ aiškina, kad jungtinė grupė būtų vertikaliai integruota: vienoje įmonėje būtų sujungta palydovų gamyba, jų paleidimas ir misijų valdymas. Tokia struktūra, bendrovės teigimu, padidintų tiekimo ir pajėgumų tęstinumo garantijas.

    Pagal planus „Avio“ paleidimo ir propulsijos veikla liktų sutelkta Italijoje. „Iceye“ taip pat žada per penkerius metus šalyje investuoti 1 mlrd. eurų papildomai prie jau numatytų „Avio“ planų.

    Sandoriui dar reikėtų reguliuotojų pritarimo. Be to, pasiūlymas, tikėtina, sulauks atidesnio Italijos valdžios vertinimo.

    Kodėl sandoris gali sulaukti Romos dėmesio

    Skelbiama, kad Italijos valstybė turi apie 30 proc. gynybos rangovės „Leonardo“ akcijų. Būtent „Leonardo“ yra didžiausia „Avio“ akcininkė, valdanti 18 proc. akcijų paketą.

    Dėl šių ryšių ir strateginės „Avio“ veiklos srities sandoris gali tapti ne vien verslo, bet ir politiniu klausimu, kuriame svarbus nacionalinio saugumo aspektas.

  • Europos Komisija: ES ekonomika augs sparčiau, bet infliacija virš 3 proc. užsitęs

    Europos Komisija: ES ekonomika augs sparčiau, bet infliacija virš 3 proc. užsitęs

    Europos Komisija prognozuoja, kad Europos Sąjungos ekonomika šiemet augs 1,4 proc. – sparčiau, nei tikėtasi pavasarį. Tačiau dėl išaugusių energijos kainų infliacija, tikėtina, išliks didesnė ilgiau.

    Kaip rašo „Euronews“, tokias išvadas Komisija pateikė antradienį paskelbtoje rudens prognozėje. Joje pažymima, kad Europai pavyko geriau, nei manyta, atlaikyti su Irano karu siejamą energijos šoką.

    Vis dėlto kainų augimo spaudimas, Komisijos vertinimu, nenuslūgs greitai. Skaičiuojama, kad ES infliacija šiemet vidutiniškai sieks 3,3 proc., o 2027 metais – 3,2 proc., nors gegužę kitų metų rodiklis buvo prognozuotas gerokai mažesnis.

    Augimą, anot prognozės, labiausiai tempė eksportas: Europos įmonės pasaulyje pardavinėjo įrangą, reikalingą elektros sistemoms, aušinimui ir lustų gamybai – ypač DI duomenų centrams bei elektros tinklams.

    Infliacija: aukštesnė ir ilgesnė

    Euro zonos ekonomikos augimas, Komisijos vertinimu, šiemet ir kitąmet sieks po 1,2 proc. – tai daugiau nei pavasarį prognozuoti 0,9 proc. 2026 metų tempai.

    Komisijos narys ekonomikai Valdis Dombrovskis Briuselyje pabrėžė, kad ekonomika laikosi geriau, nei tikėtasi, tačiau toks atsparumas nėra savaime suprantamas.

    Tuo metu Euro zonos infliacija spalį, remiantis preliminariu „Eurostat“ įverčiu, pakilo iki 4 proc. – tai aukščiausias lygis per trejus metus. Galutinis rodiklis turėtų būti paskelbtas trečiadienį.

    Komisija prognozuoja, kad ES infliacija metų sandūroje gali viršyti 4 proc., o iki maždaug 2,3 proc. ji grįžtų tik 2028 metais.

    Degalų kainos kitąmet, tikimasi, turėtų pamažu mažėti, tačiau buitinių dujų ir elektros sąskaitos artimiausiais mėnesiais gali augti. Komisija aiškina, kad didesnės didmeninės kainos vartotojus pasiekia su laiko vėlavimu.

    Prognozėje išskiriama ir maisto kainų dinamika: po šių metų vasaros karščių ir sausros, paveikusios derlių, bei išaugusių trąšų kainų, maisto infliacija 2027 metais gali artėti prie 3 proc.

    Komisija taip pat atkreipia dėmesį, kad jos infliacijos prognozė gali būti jau per aukšta: nuo spalio 29 dienos – prognozės skaičiavimo ribos – naftos ir dujų kainos, ataskaitoje nurodoma, yra kritusios maždaug 20 proc. Jei tokia kryptis išsilaikytų, kitų metų infliacija galėtų būti apie ketvirtį procentinio punkto mažesnė.

    Biudžetams – spaudimas, darbo rinkai – atsparumas

    Komisija numato, kad bendras ES biudžeto deficitas šiemet didės iki 3,6 proc. bendrojo vidaus produkto, palyginti su 3,1 proc. pernai. Tam įtakos turėtų didesnės gynybos išlaidos, augančios palūkanų sąnaudos ir parama gyventojams bei verslui dėl energijos kainų.

    Viešoji skola, prognozuojama, didės nuo 82,6 proc. BVP pernai iki 85,6 proc. 2028 metais, o palūkanų mokėjimai iki to laiko gali siekti 2,4 proc. ekonomikos produkcijos – daugiausia per daugiau nei dešimtmetį.

    Tarp keturių didžiausių euro zonos ekonomikų sparčiausiai šiemet, Komisijos vertinimu, augs Ispanija (2,6 proc.), po jos – Vokietija (1,3 proc.) ir Italija (1,0 proc.). Prancūzijos augimas prognozuojamas lėčiausias – 0,4 proc., o šalies deficitas turėtų siekti 5,5 proc. BVP.

    Darbo rinka, nepaisant iššūkių, išlieka gana tvirta: ES šiemet galėtų atsirasti apie 800 000 darbo vietų, o nedarbo lygis svyruotų kiek virš 6 proc. Vis dėlto prognozėje pažymima, kad jaunimo nedarbas pamažu didėja.

    Atlyginimų augimas, įvertinus infliaciją, Komisijos skaičiavimu, bus kuklus – apie 0,6 proc. šiemet ir kitąmet, kai 2025 metais siekė 1,7 proc. Be to, prognozuojama, kad aštuoniose šalyse, įskaitant Ispaniją ir Italiją, realus darbo užmokestis šiemet mažės.

    Papildomą spaudimą ekonomikai kuria brangesnis skolinimasis: Europos Centrinis Bankas šiemet jau du kartus didino palūkanų normas, o rinkose laukiama daugiau tokių sprendimų. Tai gali slopinti būsto statybas ir paskolų paklausą.

  • ECB įspėja: susvyravus pasitikėjimui DI, akcijų ralis gali baigtis staigiu „pervertinimu“

    ECB įspėja: susvyravus pasitikėjimui DI, akcijų ralis gali baigtis staigiu „pervertinimu“

    Europos Centrinis Bankas (ECB) perspėja, kad investuotojai gali patirti didelių nuostolių, jei susilpnėtų pasitikėjimas dirbtinio intelekto (DI) sektoriaus augimu.

    Kaip skelbia „Euronews“, pirmadienį Frankfurte ECB viceprezidentas Borisas Vujčićas teigė, jog spartus DI plėtros tempas euro zonoje kuria naujų finansinio stabilumo iššūkių.

    Pasak jo, rinka gali staigiai „pervertinti“ DI istoriją – tai reikštų greitą kainų korekciją ir reikšmingus įmonių vertės kritimus.

    ECB dėmesį atkreipia ir tai, kad aktyvumas per pirminius viešuosius akcijų siūlymus JAV, lyginant su šalies ekonomikos dydžiu, artėja prie vėlyvųjų 1990-ųjų „dot-com“ burbulo piko.

    Euro zonos fondai – labiau pažeidžiami

    B. Vujčićas pabrėžė, kad staigus DI bendrovių vertinimų smukimas smogtų euro zonai, nes regiono investiciniai fondai yra tapę labiau veikiami šio sektoriaus svyravimų.

    Rinkos nuotaikas pastaruoju metu, anot jo, jau veikė keli sukrėtimai – tarp jų ir „Nvidia“ vadovo Jenseno Huango atsistatydinimas po skandalo bei JAV vidurio kadencijos rinkimai.

    ECB taip pat atkreipė dėmesį į prognozes, kad didžiosios JAV technologijų bendrovės iki 2030 metų kapitalo investicijoms kartu gali skirti 5,5 trilijono JAV dolerių. Tai didina riziką, kad investuotojų lūkesčiai gali tapti pernelyg optimistiniai.

    Kitos trys rizikos: skolos, fondai ir „šešėlinis“ finansavimas

    Be DI vertinimų, ECB įvardijo ir dar dvi galimas grėsmes finansiniam stabilumui: didelę kai kurių euro zonos šalių viešąją skolą bei silpnesnę jų viešųjų finansų būklę.

    Augant ilgalaikėms skolinimosi sąnaudoms, investuotojai gali netikėtai pareikalauti gerokai didesnės grąžos už valstybės obligacijas. ECB pabrėžė, kad nors rizikos draudimo fondai padeda palaikyti sklandžią obligacijų prekybą, streso metu jie gali greitai „susitraukti“ ir mažinti pozicijas.

    Trečia rizika siejama su sparčiai augančiais privačiais skolintojais ir investiciniais fondais. ECB teigimu, dalis tokių rinkos dalyvių gali daug skolintis, būti sunkiau prižiūrimi ir glaudžiai susiję su likusia finansų sistema, todėl sukrėtimai gali sustiprėti.

    Ko siekia ECB ir ką sako apie bankus

    ECB ragina peržiūrėti fondų išpirkimų (lėšų atsiėmimo) taisykles, kad jos geriau atspindėtų, kaip greitai fondai iš tiesų gali parduoti turimą turtą.

    Taip pat siūloma svarstyti ribas, kiek rizikos draudimo fondai gali skolintis, kad sumažėtų galimų staigių „išsipardavimų“ poveikis rinkoms.

    B. Vujčićas įspėjo, kad visos trys rizikos – DI vertinimų korekcija, valstybės skolų įtampa ir nebankinių finansuotojų sukrėtimai – gali pasireikšti vienu metu. Tuo metu euro zonos bankų kapitalo ir likvidumo padėtis, jo teigimu, išlieka stipri.

  • Nobelio premijos laureatas ragina ES nebijoti DI „kūrybinės griūties“ ir saugoti darbuotojus

    Nobelio premijos laureatas ragina ES nebijoti DI „kūrybinės griūties“ ir saugoti darbuotojus

    Dirbtinis intelektas (DI) gali tapti reikšmingu Europos ekonomikos augimo varikliu, tačiau tam būtina sudaryti sąlygas rinkoje atsirasti naujoms įmonėms. Taip Briuselyje vykusiame renginyje teigė Nobelio premijos laureatas ekonomistas Philippe’as Aghion.

    Kaip skelbia „Euronews“, jo mintys nuskambėjo augant nerimui dėl kelių JAV technologijų milžinių dominavimo DI srityje ir dėl to, kaip sparčiai ši technologija gali keisti darbo rinką.

    Ekonomistas akcentavo, kad DI revoliucija spartina vadinamąją „kūrybinę griūtį“ – procesą, kai naujos inovacijos išstumia senas technologijas, verslus ir darbo vietas, o tuo pat metu atsiranda naujų.

    Anot jo, būtent todėl ES konkurencijos taisyklės turėtų leisti į rinką lengviau įžengti naujiems žaidėjams, o kartu reikalingos priemonės, padedančios žmonėms pereiti iš nykstančių profesijų į naujas.

    DI poveikis darbo rinkai: kas laimės, kas praras?

    P. Aghion atkreipė dėmesį į Danijos darbo rinkos modelį, dažnai vadinamą „flexicurity“ – jis derina darbdaviams palankesnį darbuotojų priėmimą ir atleidimą su gana dosniu socialiniu saugumu netekus darbo.

    Tokios sistemos, pasak ekonomisto, sumažina šoką darbuotojams, kai technologiniai pokyčiai vienas darbo vietas panaikina, o kitas sukuria. Kitaip tariant, pokytis gali būti greitesnis, bet perėjimas – sklandesnis.

    Tuo pat metu jis priminė Europos Komisijos ataskaitoje aptartą tendenciją: iki 2040 metų DI galėtų padidinti aukštos kvalifikacijos darbuotojų užimtumą 20 proc., tačiau mažos kvalifikacijos darbuotojų darbo vietų netekimas Europoje galėtų siekti nuo 20 proc. iki 60 proc.

    Ko ES siūloma pasimokyti iš JAV?

    Ekonomistas teigė, kad Europos socialinės apsaugos sistemos, palyginti su JAV, gali būti geriau pritaikytos amortizuoti su DI susijusius darbo rinkos pokyčius. Vis dėlto, jo manymu, ES turėtų perimti dalį JAV požiūrio į pramonės politiką.

    Kaip pavyzdį jis pateikė JAV agentūrą DARPA (Gynybos pažangių tyrimų projektų agentūrą), kuri finansuoja perspektyvias technologijas ir gali veikti taip, kad skatintų konkurenciją, o ne ją slopintų.

    P. Aghion svarstė, jog Europoje galėtų atsirasti panaši institucija, orientuota į DI skaičiavimo pajėgumų plėtrą – tai, jo teigimu, galėtų paskatinti ir naujų įmonių atėjimą į rinką.

    Konkurencija, duomenys ir valstybės pagalba

    P. Aghion kritikavo ES konkurencijos politikos kryptį, kuri, jo vertinimu, kai kuriais atvejais užkerta kelią sektoriui gauti valstybės pagalbą. Jo manymu, taisyklės turėtų būti suderintos taip, kad kartu būtų saugoma konkurencija ir sudaromos prielaidos inovacijoms.

    Jis taip pat siūlė skatinti duomenų dalijimąsi visoje DI vertės grandinėje, įskaitant ir debesų kompiuteriją – tai galėtų sumažinti įėjimo į rinką barjerus naujiems dalyviams.

    DI sektoriaus koncentracija jau yra sulaukusi ir ES reguliuotojų dėmesio: Europos Komisija anksčiau pradėjo tyrimą dėl „Google“, o taip pat atidarė antimonopolinį tyrimą dėl „Meta“ politikos, ribojančios DI tiekėjų prieigą prie „WhatsApp“.

  • „Repsol“ į teismą padavė Ispanijos elektros įmones: siekia 120 mln. eurų už 2025 metų blackout

    „Repsol“ į teismą padavė Ispanijos elektros įmones: siekia 120 mln. eurų už 2025 metų blackout

    By&nbspChristina Thykjaer
    Published on

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Share
    Close Button












    The oil company has taken the electricity distributors of Iberdrola, Endesa and Naturgy, as well as grid operator Red Eléctrica, to court over damage to five industrial sites after the blackout that hit Spain and Portugal on 28 April 2025.

    Repsol has filed lawsuits against the electricity distributors of Iberdrola, Endesa and Naturgy, seeking around €120 million, according to Spanish media reports, for damage to its industrial sites following the blackout on 28 April 2025. Repsol is also seeking to hold Spain’s grid operator, Red Eléctrica, jointly liable in all five cases.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    The lawsuits, filed in October, target the distributors that supply electricity to the affected sites. El Confidencial first reported the claims, and Repsol sources confirmed the filings to El País on Monday. Repsol is seeking compensation from Naturgy’s distributor for its site in A Coruña, from Iberdrola’s for its sites in Bilbao and Cartagena, and from Endesa’s for those in Tarragona and Puertollano.

    Before going to court, Repsol tried to reach an out-of-court settlement, but the talks failed. Its chief executive, Josu Jon Imaz, said in February that Repsol was preparing legal action to seek compensation.

    Spain’s regulator investigates possible breaches

    A European expert panel concluded in March 2026 that several factors combined to trigger a rapid rise in voltage and a series of generator disconnections, cutting power across mainland Spain and Portugal.

    In April 2026, Spain’s competition and energy regulator, the CNMC, opened an initial 20 cases over possible breaches of electricity rules and announced further cases the following week. The companies named in the first round included Red Eléctrica, Iberdrola, Endesa, Naturgy and Repsol itself.

    The regulator said it had found signs of possible breaches. It said the blackout had several causes and that opening the cases did not establish which companies were responsible.

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Read more

  • Portugalija planuoja iki 15 000 eurų subsidijas pažeidžiamoms šeimoms ir mikroįmonėms elektromobiliams

    Portugalija planuoja iki 15 000 eurų subsidijas pažeidžiamoms šeimoms ir mikroįmonėms elektromobiliams

    Portugalija rengia naują paramos schemą, pagal kurią pažeidžiamos šeimos ir mikroįmonės galėtų gauti subsidijas elektromobiliui įsigyti. Aplinkos ministrė Maria da Graça Carvalho lapkričio pradžioje, per 2027 metų valstybės biudžeto diskusijas, nurodė, kad parama būtų skirta daugiau kaip 20 000 transporto priemonių.

    Planuojama, kad valstybė galėtų kompensuoti iki 80 proc. automobilio vertės, tačiau ne daugiau kaip 15 000 eurų už vieną transporto priemonę. Vis dėlto dalis detalių dar nėra galutinės, nes priemonei dar reikalingas Europos Komisijos pritarimas.

    Ši parama įtraukta į Socialinio klimato planą. Pirmojo etapo biudžetas vertinamas 104,5 mln. eurų – jis būtų skirtas subsidijuoti apie 5 500 elektromobilių įsigijimą mažiausias pajamas gaunančioms šeimoms, o derybose Briuselyje šis skaičius dar galėtų didėti maždaug dar tūkstančiu.

    Portugalijos valdžia teigia, kad tikslas – mažinti energetinį skurdą ir sudaryti prieinamesnes sąlygas tvaresniam judumui, ypač tiems namų ūkiams, kuriuos labiausiai veikia iškastinio kuro kainų augimas. Kartu numatoma remti ir apie 9 000 mikroįmonių.

    Kam būtų skirta parama?

    Pasak valdžios, pagal schemą teoriškai galėtų patekti iki 1,5 mln. namų ūkių. Pirmiausia priemonė orientuota į socialinio elektros tarifo gavėjus – tokių šeimų Portugalijoje yra apie 750 000, o jų paraiškos būtų vertinamos prioritetine tvarka.

    Taip pat paramą galėtų gauti namų ūkiai, kurių pajamos nesiekia 80 proc. nacionalinių medianinių pajamų – tai yra iki 11 572 eurų per metus. Priemonės rengėjai pabrėžia, kad ypač kaimiškose vietovėse automobilis dažnai yra būtinybė dėl ribotų viešojo transporto galimybių.

    Kokio dydžio subsidijos ir kokios sąlygos?

    Galutinis finansavimo intensyvumas dar derinamas – svarstoma 70–90 proc. riba, tačiau Aplinkos ministerija kaip orientyrą įvardija 80 proc. kompensaciją. Parama galėtų būti padidinta 1 000 eurų, jei senas automobilis būtų atiduotas utilizuoti, taip pat numatyta pagalba įsigyjant įkrovimo įrangą.

    Ministrė taip pat yra sakiusi, kad pažeidžiamoms šeimoms PVM neturėtų tekti jų pačių lėšomis – jis būtų padengiamas kitu finansavimu. Tokiu atveju, ministro teigimu, šeimai liktų padengti nedidelę dalį sumos, o papildomų lėšų ji galėtų gauti pardavusi seną automobilį.

    Paramą planuojama taikyti naujiems arba naudotiems (iki penkerių metų amžiaus) elektromobiliams, tačiau su aiškiais kainos „lubomis“: kompensuojami būtų modeliai, kainuojantys iki 37 500 eurų. Numatoma, kad automobilį reikėtų įsigyti iš prekybos atstovo, o ne iš privataus asmens.

    Atsiskaitymą planuojama organizuoti kuponų (voucher) principu – pirkėjui nereikėtų sumokėti visos sumos iš anksto. Taip pat įrašyta taisyklė, kad automobilio, įsigyto su parama, nebūtų galima parduoti mažiausiai trejus metus.

    Atskira schema mikroįmonėms ir elektromobiliai viešajam transportui

    Mikroįmonėms numatomas atskiras paketas: ministrė nurodė, kad 228 mln. eurų būtų skirta maždaug 9 000 mikroįmonių, kurių apyvarta neviršija 2 mln. eurų ir kuriose dirba mažiau nei 10 darbuotojų. Šios įmonės galėtų pretenduoti į paramą įsigydamos po vieną ar du elektromobilius.

    Šiuo atveju subsidija, anot planų, galėtų siekti iki 100 proc. (neįskaitant PVM). Tačiau mikroįmonėms būtų keliami papildomi reikalavimai: už kiekvieną įsigytą elektromobilį tektų utilizuoti po vieną seną automobilį, be to, reikėtų įrodyti, kad degalų išlaidos sudaro bent 5 proc. įmonės sąnaudų.

    Elektromobilumo planai apimtų ir viešąjį transportą: numatoma 125,5 mln. eurų bendrafinansavimo programa, skirta įsigyti 700 elektrinių autobusų mažo tankio teritorijoms. Į šį paketą būtų įtraukta ir įkrovimo infrastruktūra bei stotelių įrengimas.

    Kodėl kyla abejonių dėl priemonės efekto?

    Nors priemonė pristatoma kaip socialinė ir aplinkosauginė, ji kelia diskusijų, ar subsidijos privačiam automobiliui iš tiesų yra geriausias kelias tvaresniam judumui. Euronews kalbintas Nova School of Business and Economics (Nova SBE) profesorius António Alvarenga teigė, kad tai gali padėti mažinti taršą, bet kartu gali turėti ir prieštaringų pasekmių.

    Jo vertinimu, dalis žmonių, kurie iki šiol naudojosi viešuoju transportu, dviračiais ar ėjo pėsčiomis, gavę finansinę paskatą gali persėsti į nuosavą automobilį. Tokiu atveju bendras judėjimas taptų mažiau tvarus, net jei pats automobilis būtų elektrinis.

    Kita problema – priklausomybė nuo automobilio ir eismo srautai: subsidija keičia technologiją, tačiau nebūtinai mažina automobilių skaičių keliuose ar spūstis. Profesorius pabrėžia, kad energetinė transformacija neturėtų apsiriboti vien vidaus degimo variklių keitimu į elektrinius.

    Įkrovimo kaštai ir rizika, kad kainas „prisitaikys“ rinka

    Dar vienas iššūkis – elektromobilio naudojimo kasdienybė mažesnes pajamas gaunančioms šeimoms. Net ir gavus didelę pirkimo subsidiją, ne visi turi garažą ar galimybę įsirengti privatų įkrovimo tašką, todėl tektų remtis viešuoju tinklu.

    António Alvarenga atkreipia dėmesį, kad viešojo įkrovimo sistema gali būti sudėtinga ir ne visada skaidri kainodaros prasme: veikia daug skirtingų operatorių, naudojamos įvairios kortelės ir programėlės. Tai gali tapti finansine ir logistine našta būtent tiems, kuriems parama ir skirta.

    Jis taip pat įspėja apie riziką, kad dalį subsidijos „sugers“ rinka – prekybininkai gali koreguoti kainas pagal valstybės skiriamą sumą. Tokiu atveju reali nauda pirkėjams sumažėtų, todėl svarbus būtų kontrolės ir stebėsenos mechanizmas.

    Kinijoje pagaminti modeliai ir ES pramonės politika

    Atskira diskusija kyla dėl to, kokios kilmės elektromobiliai realiai atitiks paramos kriterijus. Pasak profesoriaus, pagal paskelbtas gaires dalis modelių, kurie patenka į schemą, yra pagaminti Kinijoje – tai kelia klausimų, kaip tokia parama dera su Europos pramonės politikos tikslais.

    Jis primena, kad Prancūzija nuo 2024 metų sausio pasirinko kitokį modelį ir taikydama aplinkos kriterijus iš subsidijų sistemos eliminavo Kinijoje pagamintus elektromobilius. Portugalijos atveju galutinės taisyklės dar derinamos, todėl, kiek ir kokie modeliai galės pretenduoti į paramą, paaiškės vėliau.