Category: Finansai

  • „Foxconn“ planai Lenkijoje: galimas ne tik elektromobilių fabrikas, bet ir baterijų gamyba

    Tai, kas Lenkijoje pristatoma kaip „Foxconn“ atėjimas į elektromobilių gamybą, gali būti tik dalis didesnio plano. Taivano technologijų milžinas svarsto scenarijų, kuriame šalia automobilių surinkimo atsirastų ir vietinė baterijų bei kitų komponentų gamyba.

    Apie tokią kryptį kalbėjo „Foxconn“ elektromobilių strategijos vadovas Junas Seki, kurio pasisakymai cituojami portale WNP. Jo teigimu, vien gamyba pasauliniams prekės ženklams nepadeda šaliai išlaikyti didžiausios vertės – pelnas dažnai iškeliauja į užsienio centrines.

    J. Seki akcentuoja argumentą, kodėl verta kurti vietinę elektromobilių markę: ji leistų didesnę ekonominę naudą palikti šalyje. Jo vertinimu, elektromobilumas tam sudaro palankesnes sąlygas, nes elektrinė pavara yra paprastesnės sandaros nei vidaus degimo variklio ir pavarų dėžės technologijos.

    Potenciali partnerystė su „ElectroMobility Poland“, vystančia projektą su gamykla Jaworzne, galėtų reikšti daugiau nei vien automobilio surinkimą. Minima galimybė plėsti vietinę tiekimo grandinę, įtraukiant baterijas, elektroniką ir kitus sprendimus.

    Vietinė markė ir pelnas, kuris lieka šalyje

    Diskusijos dėl vietinės automobilių markės Lenkijoje suaktyvėjo po to, kai atsinaujino kalbos apie elektromobilių gamybos projektą. Skeptikai primena, kad šalyje jau veikia tarptautinių gamintojų automobilių gamyklos, kurios daugiausia dirba eksportui.

    Vis dėlto „Foxconn“ atstovas pabrėžia kitą aspektą: net esant didelei vietinei gamybai, markės savininkai pelną paprastai perkelia į savo šalis. Todėl, jo teigimu, vietinės markės sukūrimas valstybei tampa strategiškai svarbus.

    Pasak J. Seki, anksčiau svarbiausi vidaus degimo technologijų komponentai – varikliai ir transmisijos – dažnai likdavo šalių, kuriose yra didžiųjų markių centrai, rankose. Elektromobilių era, jo manymu, atveria daugiau galimybių naujiems žaidėjams ir naujoms tiekimo grandinėms.

    Kas elektromobiliuose svarbiausia: ne vien „geležis“

    Kalbėdamas apie lokalizaciją, J. Seki siūlo žiūrėti plačiau nei į tradicinius „hardware“ komponentus. Jo teigimu, vis didesnę reikšmę įgyja programinė įranga, o Lenkija šiame sektoriuje, pasak jo, turi stiprių pozicijų.

    Tekste taip pat primenama, kad elektromobiliai vis dažniau lyginami su „išmaniaisiais įrenginiais ant ratų“ – automobiliuose daugėja jutiklių, kamerų, elektronikos ir valdymo sistemų. „Foxconn“, kaip elektronikos gamybos milžinas, čia mato erdvės didinti vietinį indėlį.

    Be to, akcentuojama tiekimo grandinių stabilumo tema: pastarąjį dešimtmetį pasaulis ne kartą patyrė, kaip greitai gali sutrikti komponentų tiekimas. Dėl to, anot J. Seki, didesnė vietinė gamyba padeda mažinti rizikas ir užtikrinti tęstinumą.

    Baterijos, komponentai ir partnerystės Europai

    Vienu iš svarbiausių galimų krypčių vardijama baterijų sritis. Tekste pažymima, kad „Foxtron“ – su „Foxconn“ susijusi įmonė, atsakinga už transporto priemonių gamybą – vysto kompetencijas, leidžiančias baterijas gaminti labai plačiu ciklu, nuo medžiagų iki sistemų valdymo.

    Atskirai užsimenama, kad ankstesniuose „ElectroMobility Poland“ planuose Jaworzne buvo minima teritorija, kuri galėtų būti skiriama baterijų ar bent jų modulių gamybai. Todėl neatmetama, kad bendras projektas galėtų apimti ir šią grandį.

    Tačiau pabrėžiama ir kita pusė: nors elektrinė pavara dažnai laikoma paprastesne, tai nereiškia, kad elektromobilių gamyba yra lengva. Dėl to „Foxconn“ plečia partnerystes su labiau patyrusiais pramonės žaidėjais, siekdamas sparčiau užpildyti technologines spragas.

    Galiausiai, ar Lenkijoje atsiras platesnė gamyba – nuo automobilių iki baterijų ir elektronikos – priklausys nuo projekto masto ir realios gamybos apimties. Vis dėlto akivaizdu, kad galimos derybos apima ne vien vieną gamyklą, o visą potencialią elektromobilumo ekosistemą.

  • Lenkijos kasybos įrangos gamintojui „Patentus“ smūgis: pajamos krito, fiksuojamas nuostolis

    Lenkijos kasybos mašinų gamintoja „Patentus“ 2026 metų pirmuosius tris ketvirčius baigė su 15,8 mln. zlotų grynuoju nuostoliu, nors prieš metus tuo pačiu laikotarpiu dirbo pelningai.

    Kaip skelbiama bendrovės ataskaitoje, 2026 metų sausio–rugsėjo pajamos siekė 29,3 mln. zlotų, kai 2025 metais per tris ketvirčius jos buvo gerokai didesnės – 86,9 mln. zlotų.

    Prastėjo ir veiklos rezultatas: bendrovė patyrė 16,3 mln. zlotų veiklos nuostolį, o metais anksčiau fiksavo 9,0 mln. zlotų veiklos pelną.

    Bendrovė pabrėžia, kad finansinius rezultatus smarkiai veikė rinkos veiksniai, kurių „Patentus“ nekontroliuoja, o viena svarbiausių priežasčių – sumažėjęs vykdomų užsakymų skaičius.

    Kas lėmė rezultatų kritimą

    Ataskaitoje nurodoma, kad įtakos turėjo investicijų sulėtėjimas elektromechanikos sektoriuje, ilgėjantys sprendimų priėmimo procesai klientų pusėje ir mažesnis pirkimų aktyvumas kasybos įmonėse.

    Dėl to, kaip teigiama, naujų sutarčių apimtys buvo mažesnės nei ankstesniais laikotarpiais, o tai tiesiogiai atsiliepė pajamoms ir pelningumui.

    Įmonės planai: nauji kontraktai ir pajamų diversifikacija

    „Patentus“ valdyba tvirtina, kad imasi veiksmų, orientuotų į naujų kontraktų pritraukimą ir pajamų šaltinių diversifikavimą.

    Bendrovė dalyvauja konkursuose, stiprina bendradarbiavimą su esamais prekybos partneriais, taip pat ieško galimybių įžengti į naujas rinkas ir plėsti veiklos segmentus.

    Kuo užsiima „Patentus“

    „Patentus“ specializuojasi kasybos mašinų gamyboje, metalo apdirbime ir plieninių konstrukcijų gamyboje, pritaikomoje įvairioms reikmėms.

    Bendrovės būstinė yra Pščynos mieste Silezijos vaivadijoje, o jos akcijomis prekiaujama Varšuvos vertybinių popierių biržoje.

  • Lenkijos geležinkelių statybų grupė „Trakcja“ augino pajamas iki 1,63 mlrd. zlotų

    Lenkijos geležinkelių statybų grupė „Trakcja“ paskelbė, kad per pirmuosius devynis 2026 metų mėnesius jos pajamos iš pardavimų pasiekė 1,63 mlrd. zlotų – daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

    Kaip nurodoma paskelbtuose preliminariuose konsoliduotuose rezultatuose, 2025 metais per pirmus tris ketvirčius bendrovės pajamos siekė 1,49 mlrd. zlotų.

    Įmonė pateikė ir pelningumo rodiklius: bendrasis pelnas iš pardavimų 2026 metų sausio–rugsėjo laikotarpiu sudarė 101,7 mln. zlotų, kai prieš metus buvo 88,1 mln. zlotų.

    Grupės EBITDA per pirmuosius devynis 2026 metų mėnesius siekė 83,2 mln. zlotų, palyginti su 76,8 mln. zlotų tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu.

    Kiti pelno rodikliai ir akcininkai

    Tuo pat metu bendrasis pelnas (brutto) 2026 metų pirmais trimis ketvirčiais sudarė 41,2 mln. zlotų. 2025 metų tuo pačiu laikotarpiu šis rodiklis siekė 41,8 mln. zlotų.

    Bendrovė informavo, kad didžiausias „Trakcja“ akcininkas yra PKP Polskie Linie Kolejowe, valdanti 87,42 proc. akcijų. Dar 5,58 proc. priklauso Agencja Rozwoju Przemysłu.

    „Trakcja“ taip pat pabrėžė, kad galutiniai 2026 metų 9 mėnesių rezultatai bus paskelbti lapkričio 20 dieną.

  • Lenkijoje PGG pateikė prašymą perimti „Węglokoks Kraj“: sprendimą svarstys konkurencijos tarnyba

    Lenkijos valstybinė anglies sektoriaus bendrovė „Polska Grupa Górnicza“ (PGG) pateikė prašymą perimti įmonę „Węglokoks Kraj“ (WGK). Dėl planuojamos koncentracijos jau gautas oficialus pareiškimas, kurį nagrinės konkurencijos priežiūros institucija.

    Apie tai pranešė Lenkijos Konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnyba (UOKiK), nurodydama, kad planuojamas dviejų savarankiškų rinkos dalyvių sujungimas per WGK perėmimą PGG.

    PGG veikia daugiausia akmens anglies gavybos ir pardavimo srityje, taip pat vykdo su kasyklų veikla susijusias pagalbines funkcijas. Tarp jų minimos energetinės ir remonto paslaugos.

    Tuo metu WGK iki šiol vykdė akmens anglies gavybą ir prekybą per kasyklą „Bobrek“, tačiau bendrovė jau planuoja veiklos krypties pokytį. Pagal pateiktą informaciją, gavybą numatoma užbaigti 2025 metų pabaigoje.

    Kas numatyta sandorio struktūroje

    UOKiK aiškina, kad planuojama koncentracija būtų įgyvendinta sujungiant PGG ir WGK, kai pastaroji būtų perimta PGG. Tai priskiriama sujungimui, kai susijungia du atskiri ūkio subjektai.

    Tokio tipo sandoriai Lenkijoje paprastai vertinami konkurencijos teisės požiūriu – institucija sprendžia, ar koncentracija nepakenks konkurencijai ir rinkos pusiausvyrai.

    Kaip keičiasi „Węglokoks Kraj“ veikla

    UOKiK nurodo, kad pasibaigus gavybai WGK veikla pirmiausia bus siejama su kasyklos „Bobrek“ likvidavimo procesu. Tai reiškia, kad įmonės prioritetai pereina nuo gavybos prie uždarymo darbų ir su tuo susijusių procesų.

    Taip pat pažymima, kad WGK kapitalo grupei priklauso „Centrala Zbytu Węgla Węglozbyt S.A.“. Ši įmonė daugiausia užsiima anglies pardavimu ir logistikos paslaugomis, taip pat energijos žaliavų sandėliavimu ir saugojimu.

  • Dviračių kontrabandos byla Lenkijoje: verslas prašo tikrinti 100 proc. konteinerių iš Kinijos

    Lenkijos verslo asociacija „Zjednoczony Wschód“ ragina nuo 2027 metų fiziškai tikrinti kiekvieną iš Kinijos atvykstantį konteinerį, įvažiuojantį per geležinkelio pasienio punktą Malševičiuose. Tokį reikalavimą paskatino tyrimas dėl galimų muitinės sukčiavimų, susijusių su dviračių importu.

    Kaip skelbia naujienų agentūra PAP, verslo atstovai teigia, kad Lenkijos muitinės ir mokesčių institucijos daliai šalies vežėjų bei logistikos įmonių priskyrė muito, PVM ir palūkanų sumas, kurios esą siekia 291 mln. zlotų. Pasak jų, tai gali baigtis bankrotais ir maždaug 1 000 darbo vietų praradimu.

    Ginčo centre – Europos kovos su sukčiavimu tarnybos OLAF atskleistas mechanizmas, kai 2021–2022 metais į Europos Sąjungą importuoti kiniški elektriniai dviračiai dokumentuose buvo deklaruojami kaip įprasti. Tokiu atveju prekėms taikomi mažesni mokesčiai, o skirtumas tampa neteisėto pelno šaltiniu.

    Verslo atstovai tikina, kad vežėjai ir logistikos įmonės dažnai neturi galimybės patikrinti konteinerių turinio, todėl nežino, kas iš tiesų gabenama. Dėl to, jų vertinimu, atsakomybės perkėlimas transporto grandinei yra neproporcingas.

    Įmonės prašo stabdyti išieškojimą

    Asociacijos vadovė Ewelina Grygatowicz-Szumowska konferencijoje Malševičiuose teigė, kad valstybė negali paversti vietinių įmonių savotišku „nemokamu garantiniu fondu“ tarptautiniams sukčiams. Jos teigimu, organizuotos grupės naudojasi spragomis ES muitų sistemoje, o prekės vėliau dingsta juodojoje rinkoje.

    Verslininkai taip pat reikalauja sustabdyti, jų žodžiais, vykdomą skolų išieškojimą, kol bus aiškiau įvertintos faktinės aplinkybės ir atsakomybės ribos. Jie nurodo, kad oficialūs prašymai dėl griežtesnių patikrų jau pateikti muitinės institucijoms.

    Be planuojamų 100 proc. patikrų nuo 2027 metų sausio 1 dienos, problema aptarta ir Lenkijos Seimo pakomisėje, atsakingoje už geležinkelių transportą. Ten taip pat skambėjo argumentai, kad be realios prieigos prie krovinių vežėjams sudėtinga užkirsti kelią panašioms schemoms.

    Finansų ministerija: skolos gali tekti valstybei

    Lenkijos Finansų ministerijos Muitų departamento direktorius Grzegorz Kozłowski Seimo posėdyje aiškino, kad ministerija informaciją apie galimą nusikalstamą veiklą iš OLAF gavo 2024 metų rugsėjį. Jo cituotame pranešime teigiama, kad 2021–2022 metais iš Kinijos į ES galėjo būti neteisėtai įvežamos muitais, įskaitant antidempingo muitus, apmokestinamos prekės, kurios vėliau būdavo „pašalinamos iš muitinės priežiūros“.

    Ministerijos ir OLAF vertinimu, bendra susidariusių įsipareigojimų suma viršija 120 mln. eurų. Pasak ministerijos atstovo, institucijos siekia išieškoti šias sumas, nes priešingu atveju prievolė gali kristi pačiai Lenkijai.

    Tuo metu Liublino Mokesčių administracijos rūmų atstovas Bogusław Gromadzki pabrėžė, kad kalbama apie didelio masto sukčiavimą, o byla nagrinėjama ir baudžiamąja tvarka. Lenkijos parlamente taip pat numatytas Ekonomikos ir plėtros komisijos posėdis, kuriame finansų ir ekonomikos ministras turėtų pristatyti informaciją apie muitinės tarnybų veiksmus šioje situacijoje.

  • Lenkijos vyriausybė: be valstybės paramos branduolinės elektrinės Europoje praktiškai neįmanomos

    Lenkijos vyriausybė teigia, kad branduolinės energetikos projektai Europoje be valstybės pinigų praktiškai neįgyvendinami. Pasak energetikos viceministro Wojciecho Wrochnos, dėl didelių kapitalo poreikių ir sudėtingų sąlygų būtinas viešasis finansinis „ramstis“.

    Kaip skelbia portalas WNP.pl, viceministras akcentavo, jog pagrindiniu paramos mechanizmu turėtų tapti CfD modelis (kontraktas dėl kainų skirtumo). Jis, anot W. Wrochnos, gali būti taikomas tiek didelėms branduolinėms elektrinėms, tiek mažiesiems moduliniams reaktoriams (SMR).

    Šie pareiškimai nuskambėjo Varšuvoje surengtuose workshopuose, skirtuose BWRX-300 technologijos mažųjų modulinių reaktorių diegimo Europoje galimybėms ir iššūkiams. Renginyje dalyvavo šių reaktorių plėtotojai bei kitos organizacijos, o Lenkijos pusė kalbėjo apie poreikį turėti patikimų partnerių.

    W. Wrochna Lenkiją pavadino savotišku „branduolinio renesanso“ lydere, nors šalyje šiuo metu veikia tik mokslinis reaktorius „Maria“ Świerke, netoli Varšuvos. Jo teigimu, norint realiai įsibėgėti, Lenkijai reikia sąjungininkų, kurie padėtų kurti branduoline energija paremtą ekonomiką ir vietinę branduolinės pramonės rinką.

    SMR planai ir didžiosios elektrinės projektas

    Pasak viceministro, SMR potencialas gali būti net didesnis nei didelės apimties branduolinių projektų. Jis aiškino, kad nors abu tipai gali gaminti elektros energiją, skiriasi jų paskirtis, todėl technologiją galima tiksliau pritaikyti konkretiems poreikiams.

    Lenkijoje vienas iš ryškiausių SMR planų siejamas su bendrove „Orlen Synthos Green Energy“ (OSGE), kuri deklaruoja ketinimus statyti 14 mažųjų reaktorių trijose vietovėse – Włocławeke, Oświęcime (Stawy Monowskie) ir Stalowa Woloje – su galimybe plėstis ir toliau.

    Tuo pat metu Lenkija kartu su JAV vysto ir didelės branduolinės elektrinės projektą: Pomeranijoje, Choczewo vietovėje, planuojama statyti tris „Westinghouse“ AP1000 reaktorius, kurių bendra galia siektų 3,6 GW. Šio projekto užsakovu nurodoma valstybinė bendrovė „Polskie Elektrownie Jądrowe“ (PEJ).

    Valstybinė parama ir derybos su Europos Komisija

    Kalbėdamas apie finansavimą, W. Wrochna pabrėžė, kad būtent valstybės parama yra esminė prielaida branduoliniams projektams judėti į priekį. Anot jo, CfD mechanizmas yra bazinis sprendimas, galintis suteikti investuotojams daugiau aiškumo dėl pajamų stabilumo.

    Viceministras teigė, kad vyriausybė yra pasirengusi pradėti derybas tiek su investuotojais, tiek su Europos Komisija, siekiant sukurti tinkamą tokios paramos teisinį ir finansinį „rėmą“.

    Tekste nurodoma, kad OSGE šių metų birželį pateikė Energetikos ministerijai paraišką dėl CfD kontrakto visai 14 BWRX-300 reaktorių „flotilei“. Vis dėlto pabrėžiama, kad procesas tęsiasi, o greitos pabaigos ženklų kol kas nedaug.

    W. Wrochna taip pat akcentavo, kad pionieriški branduoliniai projektai yra didelis iššūkis, tačiau Lenkija mato galimybių savo tiekimo grandinėje. Jo teigimu, vietos įmonės gali augti ne tik šalies viduje, bet ir regioniniu ar net pasauliniu mastu.

  • „Ryanair“ pirmą variklių remonto centrą statys Sevilijoje, dėl antro spręs 2027 metais

    „Ryanair“ nusprendė savo pirmąjį lėktuvų variklių remonto centrą Europoje statyti Sevilijoje. Investicija, kurios vertė siekia apie 500 mln. eurų, turėtų startuoti 2029 metais ir sukurti daugiau nei 600 darbo vietų.

    Kaip skelbia WNP.PL, dėl šio projekto varžėsi trys kandidatės – Sevilija, Belfastas ir Sosnovecas (Katovicų regionas). Nors Lenkijos miestas šįkart liko už borto, pati bendrovė pabrėžia, kad planuoja ir antrą panašų objektą.

    „Ryanair“ siekia didesnę dalį variklių priežiūros ir kapitalinių remontų perkelti į savo rankas, o ne pasikliauti vien išoriniais rangovais. Taip bendrovė tikisi geriau kontroliuoti kaštus, variklių prieinamumą ir terminus, kurie ypač svarbūs augant orlaivių parkui.

    Numatoma, kad du būsimi centrai kartu galėtų atlikti apie 400 kapitalinių variklių remontų per metus. Antrojo centro vieta, anot vežėjo, bus paskelbta 2027 metais.

    Kas bus statoma Sevilijoje

    Naujasis objektas turėtų iškilti Sevilijos oro uosto teritorijoje, jo plotas – apie 28 tūkst. kv. metrų. Čia būtų vykdoma variklių priežiūra, remontas ir kapitaliniai atnaujinimai varikliams CFM56-7B bei LEAP-1B, naudojamiems „Boeing 737“ lėktuvuose.

    Skelbiama, kad statybos planuojamos pradėti 2027 metų pradžioje. Atidarymas numatytas 2029 metais, o Andalūzijoje bus kuriamos aukštos kvalifikacijos specialistų darbo vietos.

    Be gamybinės ir remonto veiklos, „Ryanair“ Sevilijoje ketina steigti inžinerijos akademiją, skirtą rengti būsimus aviacijos technikus ir inžinierius. Tai būtų pirmasis tokio pobūdžio lėktuvų variklių aptarnavimo centras Andalūzijoje.

    Sosnovecas pralaimėjo, bet varžybos nesibaigė

    Sosnovecas buvo tarp trijų finalininkų, o „Ryanair“ anksčiau buvo deklaravusi planus Europoje turėti du didelius variklių remonto centrus. Dabartinis sprendimas reiškia tik tai, kad pirmajam pasirinkta Ispanija.

    Vežėjas kol kas neatskleidė, ar dėl antrosios investicijos vėl varžysis tos pačios vietovės, ar kandidatų sąrašas keisis. Tačiau pats faktas, kad antrojo centro vieta bus renkama vėliau, palieka galimybę, jog Lenkijos kandidatė dar gali sugrįžti į derybas.

    Lenkijos pusė buvo parengusi gana konkrečią pasiūlą: projektas turėjo Katovicų specialiosios ekonominės zonos sprendimą dėl paramos, o viešai minėta ir daugiau nei 126 mln. zlotų valdžios pagalba. Taip pat buvo kalbama apie tikslą sukurti apie 600 darbo vietų.

    Investicijos Lenkijoje – Vroclave plečiama bazė

    Nors Sosnovecas šįkart pralaimėjo, „Ryanair“ nurodo, kad Lenkija išlieka svarbi grupės techninės priežiūros (MRO) žemėlapyje. Vroclave jau veikia Wrocław Aircraft Maintenance Services (WAMS), atliekanti sudėtingesnius lėktuvų techninius darbus.

    Tekste taip pat minima, kad Vroclave statomas trečias, didžiausias angaras, o investicija kartu su įranga turėtų viršyti 120 mln. zlotų. Statybas planuojama užbaigti 2027 metų pavasarį.

    Platesniame kontekste pabrėžiama ir Lenkijos MRO sektoriaus plėtra – nuo naujų angarų iki ambicijų įsitvirtinti vis sudėtingesniuose aviacijos techninės priežiūros segmentuose. Variklių remonto centras būtų viena technologiškai reikliausių tokių krypčių.

  • Suomių „Iceye“ siūlo 2 mlrd. eurų už Italijos raketų gamintoją „Avio“

    Suomių „Iceye“ siūlo 2 mlrd. eurų už Italijos raketų gamintoją „Avio“

    Suomijos palydovų operatorė „Iceye“ pateikė 2 mlrd. eurų pasiūlymą įsigyti Italijos raketų gamintoją „Avio“ ir taip kurti integruotą Europos kosmoso bei gynybos bendrovę.

    Apie šį planą pranešė „Euronews“: „Iceye“ antradienį paskelbė siūlanti 41 eurą už akciją už visas „Avio“ paprastąsias akcijas. Pagal AFP skaičiavimą, tai įmonę įvertintų 2,05 mlrd. eurų.

    „Avio“ specializuojasi kosmoso variklių (propulsijos) ir paleidimo įrenginių srityje, o „Iceye“ tiekia palydovinius vaizdus gynybos ir žvalgybos sektoriams. Bendrovė pabrėžia, kad Europoje auga poreikis suvereniems kosmoso ir gynybos pajėgumams.

    „Iceye“ vadovas Rafalas Modrzewskis teigė, jog vyriausybėms svarbu kontroliuoti kritinę kosmoso infrastruktūrą. Bendrovės vertinimu, sujungus pajėgumus valstybės turėtų daugiau užtikrintumo dėl prieigos prie kosmoso.

    Pažadas investuoti Italijoje

    „Iceye“ aiškina, kad jungtinė grupė būtų vertikaliai integruota: vienoje įmonėje būtų sujungta palydovų gamyba, jų paleidimas ir misijų valdymas. Tokia struktūra, bendrovės teigimu, padidintų tiekimo ir pajėgumų tęstinumo garantijas.

    Pagal planus „Avio“ paleidimo ir propulsijos veikla liktų sutelkta Italijoje. „Iceye“ taip pat žada per penkerius metus šalyje investuoti 1 mlrd. eurų papildomai prie jau numatytų „Avio“ planų.

    Sandoriui dar reikėtų reguliuotojų pritarimo. Be to, pasiūlymas, tikėtina, sulauks atidesnio Italijos valdžios vertinimo.

    Kodėl sandoris gali sulaukti Romos dėmesio

    Skelbiama, kad Italijos valstybė turi apie 30 proc. gynybos rangovės „Leonardo“ akcijų. Būtent „Leonardo“ yra didžiausia „Avio“ akcininkė, valdanti 18 proc. akcijų paketą.

    Dėl šių ryšių ir strateginės „Avio“ veiklos srities sandoris gali tapti ne vien verslo, bet ir politiniu klausimu, kuriame svarbus nacionalinio saugumo aspektas.

  • Europos Komisija: ES ekonomika augs sparčiau, bet infliacija virš 3 proc. užsitęs

    Europos Komisija: ES ekonomika augs sparčiau, bet infliacija virš 3 proc. užsitęs

    Europos Komisija prognozuoja, kad Europos Sąjungos ekonomika šiemet augs 1,4 proc. – sparčiau, nei tikėtasi pavasarį. Tačiau dėl išaugusių energijos kainų infliacija, tikėtina, išliks didesnė ilgiau.

    Kaip rašo „Euronews“, tokias išvadas Komisija pateikė antradienį paskelbtoje rudens prognozėje. Joje pažymima, kad Europai pavyko geriau, nei manyta, atlaikyti su Irano karu siejamą energijos šoką.

    Vis dėlto kainų augimo spaudimas, Komisijos vertinimu, nenuslūgs greitai. Skaičiuojama, kad ES infliacija šiemet vidutiniškai sieks 3,3 proc., o 2027 metais – 3,2 proc., nors gegužę kitų metų rodiklis buvo prognozuotas gerokai mažesnis.

    Augimą, anot prognozės, labiausiai tempė eksportas: Europos įmonės pasaulyje pardavinėjo įrangą, reikalingą elektros sistemoms, aušinimui ir lustų gamybai – ypač DI duomenų centrams bei elektros tinklams.

    Infliacija: aukštesnė ir ilgesnė

    Euro zonos ekonomikos augimas, Komisijos vertinimu, šiemet ir kitąmet sieks po 1,2 proc. – tai daugiau nei pavasarį prognozuoti 0,9 proc. 2026 metų tempai.

    Komisijos narys ekonomikai Valdis Dombrovskis Briuselyje pabrėžė, kad ekonomika laikosi geriau, nei tikėtasi, tačiau toks atsparumas nėra savaime suprantamas.

    Tuo metu Euro zonos infliacija spalį, remiantis preliminariu „Eurostat“ įverčiu, pakilo iki 4 proc. – tai aukščiausias lygis per trejus metus. Galutinis rodiklis turėtų būti paskelbtas trečiadienį.

    Komisija prognozuoja, kad ES infliacija metų sandūroje gali viršyti 4 proc., o iki maždaug 2,3 proc. ji grįžtų tik 2028 metais.

    Degalų kainos kitąmet, tikimasi, turėtų pamažu mažėti, tačiau buitinių dujų ir elektros sąskaitos artimiausiais mėnesiais gali augti. Komisija aiškina, kad didesnės didmeninės kainos vartotojus pasiekia su laiko vėlavimu.

    Prognozėje išskiriama ir maisto kainų dinamika: po šių metų vasaros karščių ir sausros, paveikusios derlių, bei išaugusių trąšų kainų, maisto infliacija 2027 metais gali artėti prie 3 proc.

    Komisija taip pat atkreipia dėmesį, kad jos infliacijos prognozė gali būti jau per aukšta: nuo spalio 29 dienos – prognozės skaičiavimo ribos – naftos ir dujų kainos, ataskaitoje nurodoma, yra kritusios maždaug 20 proc. Jei tokia kryptis išsilaikytų, kitų metų infliacija galėtų būti apie ketvirtį procentinio punkto mažesnė.

    Biudžetams – spaudimas, darbo rinkai – atsparumas

    Komisija numato, kad bendras ES biudžeto deficitas šiemet didės iki 3,6 proc. bendrojo vidaus produkto, palyginti su 3,1 proc. pernai. Tam įtakos turėtų didesnės gynybos išlaidos, augančios palūkanų sąnaudos ir parama gyventojams bei verslui dėl energijos kainų.

    Viešoji skola, prognozuojama, didės nuo 82,6 proc. BVP pernai iki 85,6 proc. 2028 metais, o palūkanų mokėjimai iki to laiko gali siekti 2,4 proc. ekonomikos produkcijos – daugiausia per daugiau nei dešimtmetį.

    Tarp keturių didžiausių euro zonos ekonomikų sparčiausiai šiemet, Komisijos vertinimu, augs Ispanija (2,6 proc.), po jos – Vokietija (1,3 proc.) ir Italija (1,0 proc.). Prancūzijos augimas prognozuojamas lėčiausias – 0,4 proc., o šalies deficitas turėtų siekti 5,5 proc. BVP.

    Darbo rinka, nepaisant iššūkių, išlieka gana tvirta: ES šiemet galėtų atsirasti apie 800 000 darbo vietų, o nedarbo lygis svyruotų kiek virš 6 proc. Vis dėlto prognozėje pažymima, kad jaunimo nedarbas pamažu didėja.

    Atlyginimų augimas, įvertinus infliaciją, Komisijos skaičiavimu, bus kuklus – apie 0,6 proc. šiemet ir kitąmet, kai 2025 metais siekė 1,7 proc. Be to, prognozuojama, kad aštuoniose šalyse, įskaitant Ispaniją ir Italiją, realus darbo užmokestis šiemet mažės.

    Papildomą spaudimą ekonomikai kuria brangesnis skolinimasis: Europos Centrinis Bankas šiemet jau du kartus didino palūkanų normas, o rinkose laukiama daugiau tokių sprendimų. Tai gali slopinti būsto statybas ir paskolų paklausą.

  • ECB įspėja: susvyravus pasitikėjimui DI, akcijų ralis gali baigtis staigiu „pervertinimu“

    ECB įspėja: susvyravus pasitikėjimui DI, akcijų ralis gali baigtis staigiu „pervertinimu“

    Europos Centrinis Bankas (ECB) perspėja, kad investuotojai gali patirti didelių nuostolių, jei susilpnėtų pasitikėjimas dirbtinio intelekto (DI) sektoriaus augimu.

    Kaip skelbia „Euronews“, pirmadienį Frankfurte ECB viceprezidentas Borisas Vujčićas teigė, jog spartus DI plėtros tempas euro zonoje kuria naujų finansinio stabilumo iššūkių.

    Pasak jo, rinka gali staigiai „pervertinti“ DI istoriją – tai reikštų greitą kainų korekciją ir reikšmingus įmonių vertės kritimus.

    ECB dėmesį atkreipia ir tai, kad aktyvumas per pirminius viešuosius akcijų siūlymus JAV, lyginant su šalies ekonomikos dydžiu, artėja prie vėlyvųjų 1990-ųjų „dot-com“ burbulo piko.

    Euro zonos fondai – labiau pažeidžiami

    B. Vujčićas pabrėžė, kad staigus DI bendrovių vertinimų smukimas smogtų euro zonai, nes regiono investiciniai fondai yra tapę labiau veikiami šio sektoriaus svyravimų.

    Rinkos nuotaikas pastaruoju metu, anot jo, jau veikė keli sukrėtimai – tarp jų ir „Nvidia“ vadovo Jenseno Huango atsistatydinimas po skandalo bei JAV vidurio kadencijos rinkimai.

    ECB taip pat atkreipė dėmesį į prognozes, kad didžiosios JAV technologijų bendrovės iki 2030 metų kapitalo investicijoms kartu gali skirti 5,5 trilijono JAV dolerių. Tai didina riziką, kad investuotojų lūkesčiai gali tapti pernelyg optimistiniai.

    Kitos trys rizikos: skolos, fondai ir „šešėlinis“ finansavimas

    Be DI vertinimų, ECB įvardijo ir dar dvi galimas grėsmes finansiniam stabilumui: didelę kai kurių euro zonos šalių viešąją skolą bei silpnesnę jų viešųjų finansų būklę.

    Augant ilgalaikėms skolinimosi sąnaudoms, investuotojai gali netikėtai pareikalauti gerokai didesnės grąžos už valstybės obligacijas. ECB pabrėžė, kad nors rizikos draudimo fondai padeda palaikyti sklandžią obligacijų prekybą, streso metu jie gali greitai „susitraukti“ ir mažinti pozicijas.

    Trečia rizika siejama su sparčiai augančiais privačiais skolintojais ir investiciniais fondais. ECB teigimu, dalis tokių rinkos dalyvių gali daug skolintis, būti sunkiau prižiūrimi ir glaudžiai susiję su likusia finansų sistema, todėl sukrėtimai gali sustiprėti.

    Ko siekia ECB ir ką sako apie bankus

    ECB ragina peržiūrėti fondų išpirkimų (lėšų atsiėmimo) taisykles, kad jos geriau atspindėtų, kaip greitai fondai iš tiesų gali parduoti turimą turtą.

    Taip pat siūloma svarstyti ribas, kiek rizikos draudimo fondai gali skolintis, kad sumažėtų galimų staigių „išsipardavimų“ poveikis rinkoms.

    B. Vujčićas įspėjo, kad visos trys rizikos – DI vertinimų korekcija, valstybės skolų įtampa ir nebankinių finansuotojų sukrėtimai – gali pasireikšti vienu metu. Tuo metu euro zonos bankų kapitalo ir likvidumo padėtis, jo teigimu, išlieka stipri.