Category: Finansai

  • Nobelio premijos laureatas ragina ES nebijoti DI „kūrybinės griūties“ ir saugoti darbuotojus

    Nobelio premijos laureatas ragina ES nebijoti DI „kūrybinės griūties“ ir saugoti darbuotojus

    Dirbtinis intelektas (DI) gali tapti reikšmingu Europos ekonomikos augimo varikliu, tačiau tam būtina sudaryti sąlygas rinkoje atsirasti naujoms įmonėms. Taip Briuselyje vykusiame renginyje teigė Nobelio premijos laureatas ekonomistas Philippe’as Aghion.

    Kaip skelbia „Euronews“, jo mintys nuskambėjo augant nerimui dėl kelių JAV technologijų milžinių dominavimo DI srityje ir dėl to, kaip sparčiai ši technologija gali keisti darbo rinką.

    Ekonomistas akcentavo, kad DI revoliucija spartina vadinamąją „kūrybinę griūtį“ – procesą, kai naujos inovacijos išstumia senas technologijas, verslus ir darbo vietas, o tuo pat metu atsiranda naujų.

    Anot jo, būtent todėl ES konkurencijos taisyklės turėtų leisti į rinką lengviau įžengti naujiems žaidėjams, o kartu reikalingos priemonės, padedančios žmonėms pereiti iš nykstančių profesijų į naujas.

    DI poveikis darbo rinkai: kas laimės, kas praras?

    P. Aghion atkreipė dėmesį į Danijos darbo rinkos modelį, dažnai vadinamą „flexicurity“ – jis derina darbdaviams palankesnį darbuotojų priėmimą ir atleidimą su gana dosniu socialiniu saugumu netekus darbo.

    Tokios sistemos, pasak ekonomisto, sumažina šoką darbuotojams, kai technologiniai pokyčiai vienas darbo vietas panaikina, o kitas sukuria. Kitaip tariant, pokytis gali būti greitesnis, bet perėjimas – sklandesnis.

    Tuo pat metu jis priminė Europos Komisijos ataskaitoje aptartą tendenciją: iki 2040 metų DI galėtų padidinti aukštos kvalifikacijos darbuotojų užimtumą 20 proc., tačiau mažos kvalifikacijos darbuotojų darbo vietų netekimas Europoje galėtų siekti nuo 20 proc. iki 60 proc.

    Ko ES siūloma pasimokyti iš JAV?

    Ekonomistas teigė, kad Europos socialinės apsaugos sistemos, palyginti su JAV, gali būti geriau pritaikytos amortizuoti su DI susijusius darbo rinkos pokyčius. Vis dėlto, jo manymu, ES turėtų perimti dalį JAV požiūrio į pramonės politiką.

    Kaip pavyzdį jis pateikė JAV agentūrą DARPA (Gynybos pažangių tyrimų projektų agentūrą), kuri finansuoja perspektyvias technologijas ir gali veikti taip, kad skatintų konkurenciją, o ne ją slopintų.

    P. Aghion svarstė, jog Europoje galėtų atsirasti panaši institucija, orientuota į DI skaičiavimo pajėgumų plėtrą – tai, jo teigimu, galėtų paskatinti ir naujų įmonių atėjimą į rinką.

    Konkurencija, duomenys ir valstybės pagalba

    P. Aghion kritikavo ES konkurencijos politikos kryptį, kuri, jo vertinimu, kai kuriais atvejais užkerta kelią sektoriui gauti valstybės pagalbą. Jo manymu, taisyklės turėtų būti suderintos taip, kad kartu būtų saugoma konkurencija ir sudaromos prielaidos inovacijoms.

    Jis taip pat siūlė skatinti duomenų dalijimąsi visoje DI vertės grandinėje, įskaitant ir debesų kompiuteriją – tai galėtų sumažinti įėjimo į rinką barjerus naujiems dalyviams.

    DI sektoriaus koncentracija jau yra sulaukusi ir ES reguliuotojų dėmesio: Europos Komisija anksčiau pradėjo tyrimą dėl „Google“, o taip pat atidarė antimonopolinį tyrimą dėl „Meta“ politikos, ribojančios DI tiekėjų prieigą prie „WhatsApp“.

  • „Repsol“ į teismą padavė Ispanijos elektros įmones: siekia 120 mln. eurų už 2025 metų blackout

    „Repsol“ į teismą padavė Ispanijos elektros įmones: siekia 120 mln. eurų už 2025 metų blackout

    By&nbspChristina Thykjaer
    Published on

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Share
    Close Button












    The oil company has taken the electricity distributors of Iberdrola, Endesa and Naturgy, as well as grid operator Red Eléctrica, to court over damage to five industrial sites after the blackout that hit Spain and Portugal on 28 April 2025.

    Repsol has filed lawsuits against the electricity distributors of Iberdrola, Endesa and Naturgy, seeking around €120 million, according to Spanish media reports, for damage to its industrial sites following the blackout on 28 April 2025. Repsol is also seeking to hold Spain’s grid operator, Red Eléctrica, jointly liable in all five cases.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    The lawsuits, filed in October, target the distributors that supply electricity to the affected sites. El Confidencial first reported the claims, and Repsol sources confirmed the filings to El País on Monday. Repsol is seeking compensation from Naturgy’s distributor for its site in A Coruña, from Iberdrola’s for its sites in Bilbao and Cartagena, and from Endesa’s for those in Tarragona and Puertollano.

    Before going to court, Repsol tried to reach an out-of-court settlement, but the talks failed. Its chief executive, Josu Jon Imaz, said in February that Repsol was preparing legal action to seek compensation.

    Spain’s regulator investigates possible breaches

    A European expert panel concluded in March 2026 that several factors combined to trigger a rapid rise in voltage and a series of generator disconnections, cutting power across mainland Spain and Portugal.

    In April 2026, Spain’s competition and energy regulator, the CNMC, opened an initial 20 cases over possible breaches of electricity rules and announced further cases the following week. The companies named in the first round included Red Eléctrica, Iberdrola, Endesa, Naturgy and Repsol itself.

    The regulator said it had found signs of possible breaches. It said the blackout had several causes and that opening the cases did not establish which companies were responsible.

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Read more

  • Portugalija planuoja iki 15 000 eurų subsidijas pažeidžiamoms šeimoms ir mikroįmonėms elektromobiliams

    Portugalija planuoja iki 15 000 eurų subsidijas pažeidžiamoms šeimoms ir mikroįmonėms elektromobiliams

    Portugalija rengia naują paramos schemą, pagal kurią pažeidžiamos šeimos ir mikroįmonės galėtų gauti subsidijas elektromobiliui įsigyti. Aplinkos ministrė Maria da Graça Carvalho lapkričio pradžioje, per 2027 metų valstybės biudžeto diskusijas, nurodė, kad parama būtų skirta daugiau kaip 20 000 transporto priemonių.

    Planuojama, kad valstybė galėtų kompensuoti iki 80 proc. automobilio vertės, tačiau ne daugiau kaip 15 000 eurų už vieną transporto priemonę. Vis dėlto dalis detalių dar nėra galutinės, nes priemonei dar reikalingas Europos Komisijos pritarimas.

    Ši parama įtraukta į Socialinio klimato planą. Pirmojo etapo biudžetas vertinamas 104,5 mln. eurų – jis būtų skirtas subsidijuoti apie 5 500 elektromobilių įsigijimą mažiausias pajamas gaunančioms šeimoms, o derybose Briuselyje šis skaičius dar galėtų didėti maždaug dar tūkstančiu.

    Portugalijos valdžia teigia, kad tikslas – mažinti energetinį skurdą ir sudaryti prieinamesnes sąlygas tvaresniam judumui, ypač tiems namų ūkiams, kuriuos labiausiai veikia iškastinio kuro kainų augimas. Kartu numatoma remti ir apie 9 000 mikroįmonių.

    Kam būtų skirta parama?

    Pasak valdžios, pagal schemą teoriškai galėtų patekti iki 1,5 mln. namų ūkių. Pirmiausia priemonė orientuota į socialinio elektros tarifo gavėjus – tokių šeimų Portugalijoje yra apie 750 000, o jų paraiškos būtų vertinamos prioritetine tvarka.

    Taip pat paramą galėtų gauti namų ūkiai, kurių pajamos nesiekia 80 proc. nacionalinių medianinių pajamų – tai yra iki 11 572 eurų per metus. Priemonės rengėjai pabrėžia, kad ypač kaimiškose vietovėse automobilis dažnai yra būtinybė dėl ribotų viešojo transporto galimybių.

    Kokio dydžio subsidijos ir kokios sąlygos?

    Galutinis finansavimo intensyvumas dar derinamas – svarstoma 70–90 proc. riba, tačiau Aplinkos ministerija kaip orientyrą įvardija 80 proc. kompensaciją. Parama galėtų būti padidinta 1 000 eurų, jei senas automobilis būtų atiduotas utilizuoti, taip pat numatyta pagalba įsigyjant įkrovimo įrangą.

    Ministrė taip pat yra sakiusi, kad pažeidžiamoms šeimoms PVM neturėtų tekti jų pačių lėšomis – jis būtų padengiamas kitu finansavimu. Tokiu atveju, ministro teigimu, šeimai liktų padengti nedidelę dalį sumos, o papildomų lėšų ji galėtų gauti pardavusi seną automobilį.

    Paramą planuojama taikyti naujiems arba naudotiems (iki penkerių metų amžiaus) elektromobiliams, tačiau su aiškiais kainos „lubomis“: kompensuojami būtų modeliai, kainuojantys iki 37 500 eurų. Numatoma, kad automobilį reikėtų įsigyti iš prekybos atstovo, o ne iš privataus asmens.

    Atsiskaitymą planuojama organizuoti kuponų (voucher) principu – pirkėjui nereikėtų sumokėti visos sumos iš anksto. Taip pat įrašyta taisyklė, kad automobilio, įsigyto su parama, nebūtų galima parduoti mažiausiai trejus metus.

    Atskira schema mikroįmonėms ir elektromobiliai viešajam transportui

    Mikroįmonėms numatomas atskiras paketas: ministrė nurodė, kad 228 mln. eurų būtų skirta maždaug 9 000 mikroįmonių, kurių apyvarta neviršija 2 mln. eurų ir kuriose dirba mažiau nei 10 darbuotojų. Šios įmonės galėtų pretenduoti į paramą įsigydamos po vieną ar du elektromobilius.

    Šiuo atveju subsidija, anot planų, galėtų siekti iki 100 proc. (neįskaitant PVM). Tačiau mikroįmonėms būtų keliami papildomi reikalavimai: už kiekvieną įsigytą elektromobilį tektų utilizuoti po vieną seną automobilį, be to, reikėtų įrodyti, kad degalų išlaidos sudaro bent 5 proc. įmonės sąnaudų.

    Elektromobilumo planai apimtų ir viešąjį transportą: numatoma 125,5 mln. eurų bendrafinansavimo programa, skirta įsigyti 700 elektrinių autobusų mažo tankio teritorijoms. Į šį paketą būtų įtraukta ir įkrovimo infrastruktūra bei stotelių įrengimas.

    Kodėl kyla abejonių dėl priemonės efekto?

    Nors priemonė pristatoma kaip socialinė ir aplinkosauginė, ji kelia diskusijų, ar subsidijos privačiam automobiliui iš tiesų yra geriausias kelias tvaresniam judumui. Euronews kalbintas Nova School of Business and Economics (Nova SBE) profesorius António Alvarenga teigė, kad tai gali padėti mažinti taršą, bet kartu gali turėti ir prieštaringų pasekmių.

    Jo vertinimu, dalis žmonių, kurie iki šiol naudojosi viešuoju transportu, dviračiais ar ėjo pėsčiomis, gavę finansinę paskatą gali persėsti į nuosavą automobilį. Tokiu atveju bendras judėjimas taptų mažiau tvarus, net jei pats automobilis būtų elektrinis.

    Kita problema – priklausomybė nuo automobilio ir eismo srautai: subsidija keičia technologiją, tačiau nebūtinai mažina automobilių skaičių keliuose ar spūstis. Profesorius pabrėžia, kad energetinė transformacija neturėtų apsiriboti vien vidaus degimo variklių keitimu į elektrinius.

    Įkrovimo kaštai ir rizika, kad kainas „prisitaikys“ rinka

    Dar vienas iššūkis – elektromobilio naudojimo kasdienybė mažesnes pajamas gaunančioms šeimoms. Net ir gavus didelę pirkimo subsidiją, ne visi turi garažą ar galimybę įsirengti privatų įkrovimo tašką, todėl tektų remtis viešuoju tinklu.

    António Alvarenga atkreipia dėmesį, kad viešojo įkrovimo sistema gali būti sudėtinga ir ne visada skaidri kainodaros prasme: veikia daug skirtingų operatorių, naudojamos įvairios kortelės ir programėlės. Tai gali tapti finansine ir logistine našta būtent tiems, kuriems parama ir skirta.

    Jis taip pat įspėja apie riziką, kad dalį subsidijos „sugers“ rinka – prekybininkai gali koreguoti kainas pagal valstybės skiriamą sumą. Tokiu atveju reali nauda pirkėjams sumažėtų, todėl svarbus būtų kontrolės ir stebėsenos mechanizmas.

    Kinijoje pagaminti modeliai ir ES pramonės politika

    Atskira diskusija kyla dėl to, kokios kilmės elektromobiliai realiai atitiks paramos kriterijus. Pasak profesoriaus, pagal paskelbtas gaires dalis modelių, kurie patenka į schemą, yra pagaminti Kinijoje – tai kelia klausimų, kaip tokia parama dera su Europos pramonės politikos tikslais.

    Jis primena, kad Prancūzija nuo 2024 metų sausio pasirinko kitokį modelį ir taikydama aplinkos kriterijus iš subsidijų sistemos eliminavo Kinijoje pagamintus elektromobilius. Portugalijos atveju galutinės taisyklės dar derinamos, todėl, kiek ir kokie modeliai galės pretenduoti į paramą, paaiškės vėliau.

  • „Intel“ akcininkai padavė bendrovę į teismą po beveik 29 proc. akcijų kritimo

    „Intel“ akcininkai padavė bendrovę į teismą po beveik 29 proc. akcijų kritimo

    JAV lustų gamintoja „Intel“ sulaukė akcininkų ieškinio po to, kai bendrovės akcijos per vieną dieną smuko beveik 29 proc. – tai buvo didžiausias kritimas per kelis dešimtmečius.

    Akcininkai teigia, kad įmonė esą nuslėpė, kokią didelę įtaką jos rezultatams daro smukusi asmeninių kompiuterių paklausa. Apie ieškinį praneša „Euronews“.

    Akcijų nuosmukis fiksuotas spalio 30 dieną, kitą dieną po to, kai „Intel“ paskelbė silpnesnę, nei tikėtasi, ketvirtojo ketvirčio pajamų prognozę ir nurodė vangų kompiuterių rinkos aktyvumą bei gamybos ribojimus.

    Ieškinį inicijavo Mičigano ugniagesių ir policijos pareigūnų pensijų fondas „City of Southfield Fire and Police Retirement System“. Tai siūlomas kolektyvinis ieškinys, kuriame investuotojai kviečiami jungtis, jei patyrė reikšmingų nuostolių.

    Ką akcininkai priekaištauja „Intel“

    Skunde teigiama, kad „Intel“ ir jos vadovai investuotojams pateikė iš esmės klaidinančius arba neteisingus pareiškimus apie bendrovės verslą ir finansinę padėtį.

    Akcininkų teigimu, buvo sumenkinta, kiek silpnesni kompiuterių pardavimai paveikė padalinį, atsakingą už nešiojamųjų ir stacionariųjų kompiuterių lustus.

    Ieškinyje taip pat akcentuojama, kad prastesnė prognozė atskleidė ne tik gilėjantį asmeninių kompiuterių rinkos nuosmukį, bet ir „Intel“ sunkumus patenkinant serverių lustų paklausą.

    Liepos prognozės ir spalio realybė

    „Intel“ buvo įspėjusi, kad platesnė asmeninių kompiuterių rinka silpnėja. Vis dėlto liepos rezultatų aptarime bendrovės finansų vadovas Davidas Zinsneris sakė besitikintis, kad pajamos iš nešiojamųjų ir stacionariųjų kompiuterių lustų trečiąjį ketvirtį išliks maždaug stabilios, o viso padalinio pajamos šiek tiek augs.

    Tačiau spalio 29 dieną, skelbiant trečiojo ketvirčio rezultatus, šio padalinio pajamos, lyginant su ankstesniu ketvirčiu, buvo kritusios 9 proc. – apie 800 mln. JAV dolerių iki 8,1 mlrd. JAV dolerių.

    Ketvirtinėje ataskaitoje nurodyta ir tai, kad nešiojamųjų bei stacionariųjų kompiuterių segmento pajamos smuko iki 6,9 mlrd. JAV dolerių – 424 mln. JAV dolerių mažiau nei prieš metus. Bendrovė aiškino, kad pardavė 14 proc. mažiau vienetų dėl silpnesnės paklausos ir konkurencijos.

    Prognozės: silpna rinka gali tęstis iki 2027-ųjų

    Ketvirtojo ketvirčio pajamų prognozėje „Intel“ numatė 15–16 mlrd. JAV dolerių. Skunde pažymima, kad šio intervalo vidurkis buvo 1 mlrd. JAV dolerių mažesnis nei trečiojo ketvirčio pajamos ir maždaug 1,5 mlrd. JAV dolerių žemesnis už vidutinį analitikų lūkestį.

    Bendrovė taip pat prognozavo, kad asmeninių kompiuterių rinkos nuosmukis gali tęstis bent iki 2027 metų pirmos pusės. „Intel“ tikisi, kad 2027 metais rinka, skaičiuojant vienetais, trauksis apie 10 proc., po maždaug 12 proc. kritimo 2026 metais.

    Nors įmonė išlieka optimistiška dėl ilgalaikės paklausos ir skelbia užsakanti daugiau įrangos gamybos apimtims didinti, ieškinys akcentuoja, kad gamybos ribojimai ir serverių lustų trūkumas galėjo riboti naudą iš augančių DI duomenų centrų.

    „Intel“ į prašymą pakomentuoti situaciją iš karto neatsakė.

  • Italijoje „Revolut“ padalinys metams perduotas teismo administravimui dėl pinigų plovimo kontrolės spragų

    Italijoje „Revolut“ padalinys metams perduotas teismo administravimui dėl pinigų plovimo kontrolės spragų

    Italijos teismas nutarė vieniems metams „Revolut“ padalinį šalyje perduoti teismo administravimui, konstatavęs rimtas pinigų plovimo prevencijos sistemos spragas.

    Priemonė pritaikyta Milano prokuratūros prašymu, vykstant „Guardia di Finanza“ tyrimui, apie kurį praneša „Euronews“. Tyrėjai teigia, kad kontrolės trūkumai galėjo sudaryti sąlygas slėpti ir pervesti 76,5 mln. eurų.

    Milano vyriausiasis prokuroras Marcello Viola nurodė, kad tyrime minimi ryšiai su asmenimis, tiriamais ar nuteistais dėl pinigų plovimo ir apgaulingo turto perleidimo, taip pat nusikaltimų, siejamų su mafijos metodais ar jų palengvinimu.

    Prokuratūros vertinimu, suteikus prieigą prie finansų sistemos klientams, kuriems kai kuriais atvejais buvo taikytos prevencinės priemonės dėl asmens ar turto, galėjo būti palengvintas lėšų perkėlimas, slėpimas ar nukreipimas.

    Kas nustatyta tyrimuose

    Teismo administravimo ir „taisomųjų veiksmų programos“ poreikis siejamas su tuo, kad nustatytos problemos apima 2021–2026 metų laikotarpį ir palietė skirtingus sektorius, klientų grupes bei schemas.

    Prokuratūra tvirtina, kad privalomų pinigų plovimo prevencijos patikrų neatlikimas virto „stabiliu valdymo modeliu“. Dėl to, tyrėjų teigimu, nuo 2021 metų iki šių metų galėjo būti nuslėpti beveik 42 mln. eurų vertės finansiniai srautai.

    Tyrimo dokumentuose aprašomi pasikartojantys požymiai: reikšmingų sumų įplaukos, skubus jų išskaidymas ir pervedimai, grynųjų naudojimas, valiutos keitimas, lėšų siuntimas į užsienio sąskaitas ar kriptoturtą. Nurodoma, kad tokia veikla esą suveikė kaip įspėjimai keliose kitose institucijose, bet ne „Revolut“.

    Italijos žiniasklaidos agentūros ANSA minimame kontekste nurodoma, kad tyrimai tęsėsi po dviejų atskirų „Guardia di Finanza“ ekonominės policijos patikrų. Pirmoji – 2024 metų patikrinimas dėl virtualiųjų aktyvų paslaugų teikėjo veiklos, kur esą nustatyta daug pažeidimų klientų identifikavimo ir tikrinimo srityje, taip pat įtartinų sandorių nepranešimo atvejų.

    Klientai ir neatsakyti prokurorų klausimai

    Antroji tyrimo kryptis siejama su 2025 metais Milane vykusia byla dėl mokestinio sukčiavimo: joje, kaip teigiama, išryškėjo „Revolut“ sąskaitų naudojimas sandoriams, susijusiems su mokestiniais nusikaltimais ir pinigų plovimu, o byloje tiriami 24 asmenys.

    Prokuratūra nurodė, kad dėl šių asmenų, pasirinkus juos kaip „imtį“, kitos institucijos buvo pateikusios šimtus pranešimų apie įtartinas operacijas. Taip pat teigiama, kad paprašius dokumentų iš „Revolut“, atsakymai buvo tik daliniai.

    ANSA skelbia, kad dokumentuose minimi ir kai kurie konkretūs asmenys, siejami su kitais tyrimais, taip pat aprašomas galimas lėšų judėjimas per Italijos ir užsienio bendrovių grandines, siejamas su nusikalstamomis grupuotėmis.

    Kartu pabrėžiama, kad dokumentuose nėra įrodymų, jog „Revolut“ būtų tiesiogiai susijusi su asmenimis, kurie galėjo gauti naudą, arba kad banko valdymo organai sąmoningai pritartų atskiriems nusikalstamiems planams.

    Kas keisis „Revolut“ veikloje

    „Revolut“ atstovas nurodė, kad bankas bendradarbiaus su institucijomis. Per 60 dienų bendrovė turės parengti veiksmų planą, kaip spręsti nustatytas problemas, o kitas teismo posėdis numatytas 2027 metų vasario 25 dieną.

    Teismo sprendime pabrėžiama, kad administratorių įgaliojimai apsiribos tomis sritimis, kuriose nustatyti trūkumai – nenumatomas bendras įsikišimas į visą banko veiklą.

    Su banko vadovybe dirbs teismo paskirti administratoriai – advokatė Ilaria Ramoni ir konsultantas Piero Antonio Capitini. Jų užduotis – padėti atkurti, kaip paskirstytos vidinės atsakomybės už pinigų plovimo prevenciją.

    Numatoma tikrinti ir IT priemones, kuriomis stebimi finansiniai judėjimai: kokie duomenys renkami, kaip nustatomi įspėjimų slenksčiai ir ar aptiktos anomalijos iš tiesų tiriamos toliau. Taip pat bus vertinamos nuotolinio sąskaitų atidarymo ir mokėjimo kortelių susiejimo procedūros, ypatingą dėmesį skiriant identifikavimui, autentifikavimui, apsaugai nuo tapatybės sukčiavimo ir skundų nagrinėjimui.

  • „Renault“ Prancūzijoje iki 2028-ųjų žada 2 000 darbo vietų, bet 1 000 naikins

    „Renault“ Prancūzijoje iki 2028-ųjų žada 2 000 darbo vietų, bet 1 000 naikins

    Prancūzijos automobilių gamintoja „Renault“ paskelbė planus iki 2028 metų sukurti 2 000 naujų darbo vietų Prancūzijoje, tačiau kartu numato panaikinti 1 000 kitų etatų.

    Apie tai praneša „Euronews“: bendrovė teigia, kad dauguma naujų pozicijų būtų susijusios su gamyba, o mažinimai daugiausia paliestų administracines ir netiesiogines funkcijas.

    Pokyčiai numatomi įgyvendinant projektą „France Industrie FutuREady“, kuriuo siekiama pertvarkyti pramoninę veiklą ir geriau atlaikyti augančią Kinijos gamintojų konkurenciją Europos rinkoje.

    „Renault“ nurodo, kad Prancūzijoje turi apie 15 000 pramonės darbo vietų, o planuojama pertvarka turėtų pakeisti įmonės darbuotojų struktūrą per artimiausius kelerius metus.

    Nauji etatai – daugiausia gamyklose

    Pasak bendrovės, per dvejus metus ketinama įdarbinti 1 650 operatorių ir gamybos darbuotojų jos gamyklose. Dar 250 darbuotojų būtų priimta į netiesiogines funkcijas, o 100 vietų numatyta jauniems absolventams.

    Tuo pačiu metu įmonė planuoja 1 000 savanoriškų išėjimų programą vadinamiesiems „baltųjų apykaklių“ darbuotojams – administracinėms ir kitoms netiesioginėms pareigoms.

    Ši schema dar turės būti suderinta su profesinėmis sąjungomis. CFDT profsąjunga jau kritikavo pokyčių tempą, jį pavadinusi „priverstinio žygio grafiku“.

    Kokias sritis „Renault“ ketina saugoti

    Bendrovė taip pat išskyrė pareigybes, kurias laiko strategiškai svarbiomis ir kurias žada apsaugoti. Tarp jų – baterijų inžinerija, elektronika ir programinė įranga, elektrinės pavaros bei pramoninė priežiūra.

    „Renault“ pabrėžia, kad tokie sprendimai susiję su platesniais Europos automobilių pramonės iššūkiais: silpnesne paklausa, pertekliniais gamybos pajėgumais ir intensyvėjančia konkurencija iš Kinijos.

    Priminta ir ankstesnė bendrovės kryptis regione: rugsėjį „Renault“ skelbė iki 2030 metų Ispanijoje ketinanti investuoti 600 mln. eurų ir gaminti penkis naujus modelius.

  • JAV stringa bankų programėlės: „JPMorgan Chase“ kaltina programinės įrangos klaidą

    JAV stringa bankų programėlės: „JPMorgan Chase“ kaltina programinės įrangos klaidą

    JAV vartotojai pirmadienį pranešė apie sutrikimus keliuose didžiuosiuose bankų programėlėse ir interneto portaluose. Kaip rodo gedimų stebėsenos svetainės „Downdetector“ duomenys, problemos buvo plačiai paplitusios.

    Tarp paveiktų paslaugų minimi „Bank of America“, „JPMorgan Chase“ ir populiari pinigų pervedimo programėlė „Zelle“. Dalis klientų susidūrė su sunkumais bandydami prisijungti ar atlikti įprastas operacijas.

    Didžiausias pranešimų pikas, pasak „Downdetector“, fiksuotas apie 14 val. JAV rytų pakrantės laiku, vėliau jų skaičius ėmė mažėti. Vis dėlto kai kuriems vartotojams paslaugų veikimas neatsistatė iš karto.

    „JPMorgan Chase“ platformoje X paskelbė, kad patyrė laikiną problemą, susijusią su programinės įrangos klaida vietinėje techninėje įrangoje, ir pabrėžė, jog nėra požymių, kad tai būtų kibernetinis incidentas.

    „JPMorgan Chase“: tai ne kibernetinė ataka

    Bankas nurodė, kad kai kurių klientų aptarnavimas užtrunka ilgiau nei įprastai. Taip pat žadėta paslaugų veikimą atkurti iki pirmadienio pabaigos.

    „JPMorgan Chase“ teigimu, jei bankas dalyvavo operacijose su kitomis finansų institucijomis, sutrikimai galėjo paliesti ir jas, tačiau tai nėra visos sistemos masto problema.

    Pradinės spekuliacijos, kad nesklandumai gali būti susiję su kibernetine ataka, kilo dėl pastaruoju metu padažnėjusių incidentų finansų sektoriuje. Straipsnyje primenama, kad neseniai buvo fiksuoti didelio masto įsilaužimai ir atakos prieš kitas finansines organizacijas.

    Ar tai susiję su „Microsoft“ ir oro eismo sutrikimais?

    Pasak publikacijos, šie bankų programėlių ir portalų sutrikimai nesusiję su praėjusią savaitę JAV įvykusiais kitais dideliais techniniais trikdžiais. Nors jie įvyko panašiu metu, pareigūnai ir įmonių vadovai nurodė, kad ryšio tarp jų nėra.

    Praėjusį ketvirtadienį valandas trukęs „Microsoft“ sutrikimas paveikė tokias paslaugas kaip „Outlook“, „Teams“ ir DI asistentą „Copilot“ – tai buvo siejama su technine problema atnaujinimo metu, o ne piktavališka veikla.

    Tuo metu penktadienį JAV oro eismo valdymo sistemos sutrikimai, dėl kurių kelioms valandoms buvo stabdomi visi skrydžiai šalyje, kilo dėl sugedusio maršrutizatoriaus, kuris apkrovė senstančią sistemą.

  • „Nvidia“ skelbia pirmą ketvirčio ataskaitą po Jenseno Huango pasitraukimo: ko lauks rinka

    „Nvidia“ skelbia pirmą ketvirčio ataskaitą po Jenseno Huango pasitraukimo: ko lauks rinka

    DI lustų milžinė „Nvidia“ antradienį skelbia trečiojo ketvirčio rezultatus – pirmuosius nuo bendraįkūrėjo ir ilgamečio vadovo Jenseno Huango pasitraukimo.

    Investuotojams tai gali tapti esminiu testu, ar bendrovė pajėgi išlaikyti DI paklausos tempą, kai rinką supurčiusi istorija pakeitė vadovų komandą. Apie situaciją praneša „Euronews“.

    „Nvidia“ akcijos nuo spalio 6 dieną pasiekto piko yra kritusios daugiau nei 30 proc. Rinkos dalyviai tikisi, kad nauja ataskaita ir prognozės nubrėš aiškesnę kryptį, kur link juda bendrovės vertė.

    Trečiojo ketvirčio rezultatus turėtų pristatyti finansų direktorė Colette Kress, kuri laikinai eina ir generalinės direktorės pareigas. Investuotojai vertins ne tik skaičius, bet ir tai, kaip įmonė komunikuos apie vadovavimo tęstinumą.

    Rekordinis augimas ir klausimas, ar jis tęsis

    Huango vadovaujama „Nvidia“ tapo viena svarbiausių bendrovių DI infrastruktūros bume – būtent jos lustai yra kertinė didelės dalies duomenų centrų plėtros dalis.

    Bendrovė pastaruosius 14 ketvirčių viršijo savo pačios prognozių viršutinę ribą. Antrąjį ketvirtį pardavimai, kaip nurodoma tekste, šoktelėjo 106 proc. iki 96,2 mlrd. JAV dolerių (87,4 mlrd. eurų).

    Rugpjūtį „Nvidia“ prognozavo, kad trečiojo ketvirčio pajamos sieks apie 108 mlrd. JAV dolerių (98 mlrd. eurų) – tai būtų maždaug 90 proc. daugiau nei prieš metus.

    Tačiau rinka žiūri toliau nei vienas ketvirtis: net ir geri rezultatai gali nuvilti, jei nebus įtikinamų gairių ketvirtajam ketvirčiui ir vėlesniam laikotarpiui.

    Maržos, tiekimo grandinė ir investuotojų lūkesčiai

    Vienas jautriausių rodiklių – bendroji marža, t. y. kokia pajamų dalis lieka atėmus tiesiogines sąnaudas. Kress anksčiau yra sakiusi, kad dėl brangstančių atminties lustų maržos patiria spaudimą.

    „Nvidia“ prognozavo, kad trečiojo ketvirčio marža sudarys 74 proc. (kai antrąjį ketvirtį siekė 75 proc.) ir gali dar mažėti iki 71–72 proc. ketvirtajame ketvirtyje. Investuotojai lauks, ar šios prielaidos išliks.

    Taip pat svarbu, kaip greitai tiekėjai galės didinti pajėgumus. Tekste pažymima, kad paklausa viršija pasiūlą, tiekėjai dirba pilnu pajėgumu, o atminties lustų rinka susiduria su trūkumu.

    Rinkai svarbus ir atsakymas, kas perims Huango atsakomybes – nuo produktų vystymo iki santykių su didžiausiais klientais. Kartu bus stebima, ar laikinai bendrovei vadovaujanti Kress nekeis investicijų tempo, kuriuo „Nvidia“ iki šiol rėmė klientus ir tiekėjus.

    Nauji JAV apribojimai lustų eksportui

    Analitikai seka ir „Nvidia“ pardavimus Azijoje, ypač Singapūre. Pirmadienį Vašingtonas paskelbė naujus apribojimus DI lustų eksportui, kurie gali turėti įtakos tiek siuntoms, tiek duomenų centrų paklausai.

    Pagal naujas taisykles, duomenų centrams bet kurioje pasaulio vietoje gali prireikti JAV licencijos, jei jie nori teikti didelius pažangiais lustais paremtos skaičiavimo galios kiekius įmonėms, kurių būstinės yra Kinijoje, Makao ar kitose šalyse, kurioms taikomas JAV ginklų embargas.

    Be to, licencijų reikalavimai taikomi pažangių lustų siuntoms į Singapūrą, Malaiziją, Tailandą, Indoneziją ir Braziliją – JAV prekybos departamentas šias kryptis įvardija kaip turinčias „didesnę nei įprasta nukreipimo riziką“.

    Taisyklės gali reikšti vėlavimus, kol klientai gaus licencijas, ir mažinti užsienio duomenų centrų, nuomojančių skaičiavimo galią Kinijos bendrovėms, paklausą. Tekste nurodoma, kad JAV bendrovėms, kurios šiose penkiose šalyse valdo duomenų centrus, licencijavimo reikalavimas siuntoms netaikomas.

    Šalia reguliacinių pokyčių dėmesį išlaiko ir skandalas, po kurio pasitraukė Huangas. „Nvidia“ antradienį pareiškė, kad yra įsipareigojusi bendradarbiauti su vyriausybe sprendžiant nacionalinio saugumo klausimus, o valdyba įsteigė nuolatinį komitetą, prižiūrėsiantį nacionalinio saugumo politiką ir eksporto kontrolės laikymąsi.

  • HSBC: visoms G7 šalims teks „tapti itališkomis“ – tik taip stabilizuos skolas

    HSBC: visoms G7 šalims teks „tapti itališkomis“ – tik taip stabilizuos skolas

    Italija, dar 1992 metais laikyta Europos finansų „pavyzdžiu, kaip nereikia“, šiandien netikėtai minima kaip galimas kelrodis kitoms turtingiausioms pasaulio ekonomikoms. Banko „HSBC“ vyriausioji ekonomistė Janet Henry teigia, kad visoms G7 narėms gali tekti sekti Italijos pavyzdžiu ir siekti vadinamojo pirminio biudžeto pertekliaus, jei jos nori stabilizuoti augančią skolą.

    Apie tai praneša „Euronews“: ekonomistės argumentas remiasi paprasta aritmetika – kai valstybės skolos palūkanų norma ilgą laiką viršija ekonomikos augimo tempą, skola didėja, nebent biudžetas (neįskaičiuojant palūkanų) tampa perteklinis.

    Italija tokią pamoką, kaip primenama tekste, išmoko „skaudžiai“. Po 1992 metų krizės šalis daugiau nei tris dešimtmečius dažnai rinkdavo daugiau pajamų, nei išleisdavo, dar neskaičiuodama palūkanų mokėjimų – tai ir vadinama pirminiu pertekliumi.

    Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenimis, nuo 1992 metų Italija pirminį perteklių turėjo 28 iš 34 metų. Dabar „HSBC“ perspėja, kad panašaus pobūdžio ilgalaikio „diržų veržimo“ gali prireikti ir kitoms G7 valstybėms, nes skolinimosi kaina išlieka aukšta.

    Kas yra pirminis perteklius ir kodėl jis svarbus

    Pirminis biudžeto balansas parodo, ar valstybė surenka daugiau pajamų nei išleidžia kasdienėms reikmėms – dar iki skolos aptarnavimo išlaidų. Kai palūkanos didelės, būtent šis rodiklis tampa vienu pagrindinių svertų, leidžiančių bent pristabdyti skolos augimą, vertinant ją kaip dalį nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).

    Janet Henry savo pastaboje „Turning Italian?“ pabrėžia, kad Italija nėra „pavyzdinė mokinė“ – jos skola išlieka didelė. Tačiau skirtumas, pasak jos, tas, kad Roma daug metų iš eilės laikėsi pirminio pertekliaus krypties, kai dalis kitų šalių tokio prisitaikymo net nepradėjo.

    Ekonomistė taip pat atkreipia dėmesį, kad lengvų išeičių mažėja: valdžios sektoriui ne taip paprasta drastiškai mažinti išlaidas, o produktyvumo šuolis dėl dirbtinio intelekto nebūtinai automatiškai reiškia didesnes mokesčių pajamas.

    TVF skaičiai: Italija išsiskiria iš G7

    Naujausi TVF „Fiscal Monitor“ skaičiai rodo, kad Italija šiemet turėtų pasiekti maždaug 1 proc. BVP pirminį perteklių, o 2027 metais – apie 1,2 proc. BVP. Pagal šią prognozę ji yra vienintelė G7 ekonomika, kuriai numatomas pirminis perteklius.

    Tuo metu Prancūzijai prognozuojamas 2,9 proc. BVP pirminis deficitas, Vokietijai – 3,4 proc., JAV – 4,9 proc., Kanadai – 2,6 proc. BVP. Japonijai ir Jungtinei Karalystei numatomas maždaug 1,2 proc. BVP pirminis deficitas.

    Tekste taip pat minimas vertinimas, skelbtas TVF žurnale „Finance & Development“: ekonomisto Zsolto Darvaso skaičiavimu, Prancūzijai ir JAV skolos stabilizavimui reikėtų apie 1,3 proc. BVP pirminio pertekliaus, o JK – 1,8 proc. BVP.

    Vis dėlto pabrėžiama, kad pati Italija lieka viena labiausiai įsiskolinusių: TVF prognozuoja, jog Italijos valdžios sektoriaus skola šiemet sieks 137,9 proc. BVP, o Prancūzijos – 118,5 proc. BVP.

    Rinkų signalas: Italija skolinasi pigiau nei Prancūzija

    Vienas ryškiausių straipsnyje minimų pokyčių – obligacijų rinkų požiūris. Pirmadienį, 10 metų Italijos vyriausybės obligacijų pajamingumas siekė 4,43 proc., o Prancūzijos analogiškų obligacijų – 4,93 proc.

    Tai reiškia, kad Italija dešimtmečiui skolinasi maždaug puse procentinio punkto pigiau nei Prancūzija. Tekste nurodoma, kad skirtumas buvo išaugęs iki 50 bazinių punktų – didžiausio Italijos pranašumo prieš Prancūziją bent nuo 1999 metų.

    Taip pat pažymima, kad metų pradžioje vaizdas buvo priešingas: 2025 metų pradžioje Italija skolinosi brangiau nei Prancūzija, o kreivės susikirto 2025 metų rugsėjį ir nuo to laiko atotrūkis Italijos naudai didėjo.

    Italija, kaip rašoma, tuo pat metu skolinasi pigiau ir už Jungtinę Karalystę (10 metų pajamingumas – 5,35 proc.), ir už JAV (5,12 proc.).

    Meloni 2027 metų biudžetas ir artėjantys rinkimai

    Italijos situaciją, pasak teksto, gali pakeisti vidaus politika. Giorgios Meloni vyriausybė spalio 28 dieną patvirtino 2027 metų biudžetą – maždaug 26 mlrd. eurų paketą, kuris svarstomas Parlamente.

    Didelė dalis priemonių numato mokesčių lengvatas. Pavyzdžiui, tik 2027 metams siūloma 33 proc. pajamų mokesčio tarifo ribą išplėsti iki 55 000 eurų pajamų (nuo 50 000 eurų), taip pat numatyti atskiras lengvatas daliai jaunų darbuotojų ir kai kuriems darbo užmokesčio padidėjimams.

    Savivaldžiai dirbantiems asmenims siūloma leisti likti fiksuoto tarifo režime iki 100 000 eurų apyvartos (nuo 85 000 eurų). Taip pat numatomos priemonės dėl automobilio mokesčio (vienam apdraustam automobiliui iki 80 kW) ir 100 eurų per mėnesį neapmokestinama išmoka mamoms, auginančioms du ar daugiau vaikų, jeigu pajamos neviršija 40 000 eurų.

    Dalį paketo planuojama finansuoti didinant pelno mokesčio tarifą bankams ir draudikams dviem metams, taip pat didinant kai kuriuos kitus mokesčius, tarp jų – finansinių sandorių mokestį iki 0,8 proc.

    Italijos Valstybės audito institucija (Court of Auditors) lapkričio 9 dieną įspėjo, kad nemaža dalis lengvatų baigiasi 2027 metų pabaigoje, o apie 70 proc. finansavimo nepasikartos, todėl našta gali tekti kitam Parlamentui.

    Biudžetas svarstomas Italijai artėjant prie visuotinių rinkimų, numatytų iki 2027 metų rudens, nors Romoje kalbama ir apie galimą balsavimą pavasarį. Straipsnyje minimos apklausos rodo labai nedidelę persvarą centro kairei – skirtumas telpa paklaidos ribose.

  • Žiniasklaida: Prancūzijos kariai Ukrainoje slaptoje misijoje dirba jau kelis mėnesius

    Žiniasklaida: Prancūzijos kariai Ukrainoje slaptoje misijoje dirba jau kelis mėnesius

    Prancūzijos kariai Ukrainoje slaptoje misijoje dislokuoti jau kelis mėnesius, skelbia žiniasklaida. Teigiama, kad jų buvimas šalyje tęsiasi mažiausiai nuo vasaros.

    Apie tai pranešė transliuotojas „Radio France Internationale“ (RFI), tačiau nenurodė, kiek konkrečiai prancūzų karių dalyvauja šioje dislokacijoje.

    Pasak pranešimo, karių užduotys siejamos su ukrainiečių pajėgų mokymu ir pagalba prižiūrint bei palaikant karinę techniką. Akcentuojama, kad tai nėra kovinė misija.

    Tuo pat metu Rusija antradienį pareiškė žinanti apie Prancūzijos karių buvimą Ukrainoje ir tai pavadino „tiesioginiu dalyvavimu“ kare. Maskva taip pat nurodė, kad Paryžiui perduota atitinkama žinutė.

    Maskvos reakcija ir Paryžiaus paaiškinimai

    Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas žurnalistams teigė, kad Rusija esą žino apie Ukrainoje esančius prancūzų karius ir tai, jo vertinimu, peržengia paramos ribas.

    Šie pareiškimai pasirodė po to, kai vienas šaltinis naujienų agentūrai AFP ir kitiems kanalams sakė, jog nedidelė Prancūzijos karių grupė kelis mėnesius dirba Ukrainoje mokydama personalą ir padėdama prižiūrėti techniką.

    Šaltinis, kalbėjęs anonimiškai, pabrėžė, kad misija nenumato jokio kovinio vaidmens. Taip pat buvo teigiama, kad instruktorių rotacijos, vykstančios Prancūzijoje, Lenkijoje ar kartais Ukrainoje, yra realybė, tačiau tai nėra karinė operacija.

    Publikacijoje nurodoma, kad istorija dar pildoma, o žurnalistai renka papildomą informaciją.