CP v2

Category: Finansai

  • Londono „Metaview“ pritraukė 53,1 mln. eurų: DI agentai keičia atranką nuo paieškos iki sprendimo

    53,1 mln. eurų raundas ir planai

    Londone įsikūrusi atrankos platforma „Metaview“ pritraukė 53,1 mln. eurų C serijos investiciją. Raundui vadovavo fondas „Insight Partners“, prie jo prisidėjo GV, „Intrepid Growth Partners“, „Seedcamp“, „Vertex Ventures US“, „Plural“ ir „Garuda Ventures“.

    Naujas finansavimas skelbtas praėjus maždaug metams po B serijos, kai bendrovė pritraukė 30,1 mln. eurų. Anksčiau „Metaview“ buvo užsitikrinusi 6,4 mln. eurų A seriją ir 5,29 mln. eurų pradinį finansavimą, o bendra investicijų suma dabar siekia 97,4 mln. eurų.

    Kaip veikia agentinė atranka

    „Metaview“ kuria agentinę atranką, kur DI ne tik reaguoja į užklausas, bet ir vykdo nuoseklų veiksmų ciklą pagal pareigybės aprašą. Platforma automatizuoja kandidatų paiešką, gautų paraiškų peržiūrą, atrankinius pokalbius, užrašų rengimą, ataskaitas ir dalį samdos darbo eigos.

    Įmonė pabrėžia, kad galutiniai sprendimai išlieka žmonių rankose: komanda nustato kriterijus, prižiūri procesą ir tvirtina atrankos rezultatus. „Metaview“ teigimu, esminis skirtumas tas, kad sistema mokosi iš konteksto, o kiekvienas etapas patikslina kitą, kad atranka būtų tikslesnė ir greitesnė.

    „Geriausios inžinerijos komandos jau perėjo nuo kodo rašymo rankomis prie DI agentų orkestravimo. Kitas žingsnis yra atranka“, – sakė „Metaview“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Siadhal Magos.

    Integracijos, atitiktis ir augimas

    Bendrovė įkurta 2018 metais, ją įsteigė buvę „Uber“ ir „Palantir“ produktų bei inžinerijos vadovai Siadhal Magos ir Shahriar Tajbakhsh. „Metaview“ pradėjo nuo pokalbių fiksavimo ten, kur formuojasi samdos sprendimai, ir nurodo, kad iki šiol užfiksuota daugiau nei 6 000 000 interviu.

    „Metaview“ teigia prisijungianti prie daugiau nei 62 įrankių, tarp jų „Greenhouse“, „Ashby“, „Lever“ ir „Workday“, taip pat „Zoom“, „Google Meet“ ir „Microsoft Teams“. Bendrovė nurodo atitinkanti SOC 2 Type II reikalavimus ir laikosi BDAR bei CCPA principų.

    2026 metų rugpjūtį „Metaview“ pranešė įsigijusi Kalifornijoje įsikūrusią atrankos bendrovę „Reval“. Po sandorio „Reval“ įkūrėjai prisijungė prie „Metaview“ komandos, o dėmesys nukreiptas į „fillmore“ – autonominį DI kolegą, skirtą kandidatų paieškai, personalizuotam kontaktavimui ir pokalbių planavimui.

    „Atrankos procesas generuoja daugiau kandidatų srauto, nei daugelis organizacijų sugeba apdoroti. „Metaview“ sukurta platforma suteikia daugiau struktūros ir išmanumo kiekviename etape, išlaikant sprendimams būtina žmogaus vertinimą“, – sakė „Insight Partners“ vadovaujantis direktorius Ryan Hinkle.

    Gautas kapitalas bus skirtas trims kryptims: „fillmore“ išleisti plačiam naudojimui ir pristatyti naujus specializuotus agentus, sparčiai plėsti komandą bei plėsti veiklą. Įmonė planuoja darbuotojų skaičių didinti nuo 80 iki 250 iki kitų metų pabaigos ir atidaryti biurą Niujorke greta padalinių Londone ir San Fransiske.

    Taip pat plečiama iniciatyva 10x Recruiting, skirta talentų specialistų mokymams ir vadinamajai talentų inžinerijai, kai atranka kuriama ir valdoma kaip duomenimis bei DI paremta sistema. „Metaview“ nurodo, kad jos sprendimais naudojasi daugiau nei 7 000 įmonių, tarp jų „Deel“, „Affirm“, „Navan“ ir „Replit“.

  • Akcininkai pritarė 1 mlrd. eurų XRP iždo sandoriui: „Evernorth“ žengia į „Nasdaq“ su XRPN

    Akcininkai pritarė 1 mlrd. eurų XRP iždo sandoriui: „Evernorth“ žengia į „Nasdaq“ su XRPN

    SPAC bendrovės Armada Acquisition Corp. II akcininkai pritarė verslo jungimui su „Evernorth“, taip atverdami kelią kriptoturto iždo modeliui paremtai įmonei tapti viešai prekiaujama „Nasdaq“. Po sandorio užbaigimo jungtinė įmonė planuoja pradėti prekybą su simboliu XRPN.

    Pranešimuose teigiama, kad sandoris numato apie 300 mln. eurų bendrųjų grynųjų įplaukų, o dalis investuotojų įneša įnašus natūra XRP žetonais. Dėl to „Evernorth“ planuojamos XRP atsargos po užbaigimo turėtų išaugti iki maždaug 473 mln. vienetų.

    Kas žinoma apie XRP atsargas

    Dar prieš užbaigiant sandorį „Evernorth“ turėjo apie 347 mln. XRP. Tai reiškia, kad iki uždarymo numatomas papildomas įnašų natūra srautas, kuris ir turėtų priartinti bendrovę prie skelbiamo XRP portfelio dydžio.

    Toks modelis investuotojams siūlo reguliuojamą ir labiau standartizuotą prieigą prie XRP kainos pokyčių, nes ekspozicija pasiekiama per biržoje kotiruojamą bendrovę. Rinkoje tai vertinama kaip dar vienas būdas gauti XRP ekspoziciją greta kitų reguliuojamų sprendimų.

    Ką reiškia „Nasdaq“ debiutas

    Sandorio užbaigimas planuojamas spalio 7 dieną, o prekybos pradžia „Nasdaq“ biržoje numatoma spalio 8 dieną. Jei terminai nesikeis, XRPN taps vienu iš retų atvejų, kai kriptoturto iždo strategija yra tiesiogiai įtvirtinta viešos bendrovės struktūroje.

    „Evernorth“ vadovas Asheesh Birla teigė, kad išėjimas į biržą turėtų suteikti investuotojams skaidresnį ir reguliuojamą būdą turėti XRP ekspoziciją bei dalyvauti platesnės blokų grandinių ekonomikos augime.

    Kas stovi už sandorio

    Pranešama, kad tarp „Evernorth“ investuotojų yra Arrington Capital, SBI Group, „Ripple“, Pantera Capital, „Kraken“ ir GSR. Tokia investuotojų sudėtis rodo tiek kriptoturto sektoriaus, tiek finansinių rinkų dalyvių interesą XRP pagrindu kuriamam viešos rinkos produktui.

    XRP rinkoje ir toliau išlieka vienas didžiausios kapitalizacijos kriptoturto vienetų. Platesnis institucinis susidomėjimas ir viešos rinkos instrumentai gali didinti likvidumą, tačiau kartu išlieka būdinga kriptoturtui rizika dėl kainos svyravimų ir reguliacinės aplinkos pokyčių.

  • Mančesterio DI pardavimų startuolis „Revnu“ pritraukė 2,6 mln. eurų: taikosi į JK ir JAV rinkas

    Mančesteryje įsikūręs DI pardavimų startuolis „Revnu“ pritraukė 2,6 mln. eurų investiciją. Bendrovė skelbia, kad lėšos bus skirtos komandai plėsti, augimui Jungtinėje Karalystėje ir JAV spartinti bei tolesnei tarptautinei plėtrai.

    Investicijų raundui vadovavo fondas NPIF II – PXN Equity Finance, kurį valdo „PXN Ventures“ pagal Northern Powerhouse Investment Fund II programą. Prie finansavimo taip pat prisidėjo startuolių akseleratorius „Y Combinator“, pastaraisiais metais išlaikantis stiprią įtaką ankstyvosios stadijos technologijų rinkoje.

    „DI padarė verslo pradžią lengvesnę nei bet kada, tačiau didžiausias iššūkis atsiranda tada, kai reikia augti“, – sakė „Revnu“ vadovas George’as Jeffersonas.

    Pasak jo, daug įmonių supranta, kad reikia daugiau aktyvių pardavimų, reklamos „LinkedIn“ ar naujų testų, tačiau trūksta laiko ir biudžeto atskirai augimo komandai. „Revnu“ teigia šią spragą užpildantis automatizuodamas bandymus skirtinguose kanaluose, atrinkdamas efektyviausius ir išlaikydamas įkūrėją informuotą apie rezultatus.

    „Revnu“ platforma leidžia diegti DI agentus keliuose kanaluose, įskaitant „LinkedIn“, „TikTok“ ir „Instagram“. Jie gali vykdyti kampanijas, testuoti reklamas, generuoti kontaktus ir padėti rezervuoti susitikimus, o verslo savininkas nustato biudžetus ir tikslus.

    Bendrovė taip pat vysto generatyvinio matomumo paieškose kryptį, dažnai apibūdinamą kaip generatyvinės paieškos optimizavimą. Tikslas – padėti įmonėms būti dažniau matomoms atsakymuose, kuriuos generuoja tokios paslaugos kaip „Google AI“ ir „ChatGPT“, kai vartotojai ieško rekomendacijų ar tiekėjų.

    Įkūrėjai George’as Jeffersonas ir Artas Freebrey, teigiama, pažįstami dar nuo mokyklos laikų ir anksti kūrė verslus, susijusius su e. prekybos procesų automatizavimu. Vėliau jie vystė apskaitos platformą „Vinted“ pardavėjams, o universitetinių studijų metu jų veiklos, kaip skelbiama, generavo apie 13 000 eurų per mėnesį.

    „PXN Ventures“ atstovas Stefano Smithas teigė, kad investuotojai įkūrėjus pažinojo dar iki „Y Combinator“ per hakatonus ir studentų akseleratorių iniciatyvas. Pasak jo, sprendimą investuoti sustiprino įsitikinimas, kad augimo rinkodara ir pardavimų procesai vis sparčiau persikelia į automatizuotus, DI paremtus modelius.

    „Revnu“ investicija įsilieja į platesnę Europos tendenciją, kai finansavimas vis dažniau nukreipiamas į pardavimų, rinkodaros ir vadinamųjų go-to-market procesų automatizavimą. Investuotojai tokiose srityse ieško sprendimų, kurie mažina klientų pritraukimo kaštus, leidžia greičiau testuoti kanalus ir suteikia aiškesnę grąžos matavimo sistemą.

    Įmonė pabrėžia, kad jos ilgalaikis tikslas – iš Mančesterio aptarnauti tarptautinius klientus ir augti globaliai, kartu pritraukiant inžinerinių bei technologijų talentų iš Jungtinės Karalystės universitetų. Startuolio teigimu, pasirinkimas kurti bazę ne Silicio slėnyje, o šiaurės Anglijoje yra susijęs su komandos formavimo galimybėmis ir tvaraus augimo strategija.

  • Varšuvos Chopino oro uostas plečiasi: 60 000 kv. m aikštelė leis priimti 13 000 skrydžių daugiau

    Varšuvos Chopino oro uoste pradėta eksploatuoti nauja orlaivių stovėjimo aikštelė, kurios plotas siekia 60 000 kvadratinių metrų. Lenkijos oro uostų operatorius skelbia, kad tai leis per metus aptarnauti apie 13 000 papildomų skrydžių.

    Pasak operatoriaus, didesnis pajėgumas praktikoje gali reikšti iki maždaug 1 800 000 papildomų keleivių per metus, priklausomai nuo maršrutų ir lėktuvų užpildymo. Projektas pristatomas kaip reikšmingas žingsnis, siekiant sumažinti spūstis didžiausiame Lenkijos oro uoste.

    Spūstys ir pereinamasis laikotarpis

    Lenkijos infrastruktūros ministerijos teigimu, Chopino oro uostas jau kurį laiką dirba arti ribų, todėl papildomos erdvės poreikis tapo neatidėliotinas. Ministerija pabrėžia, kad net vykstant darbams dėl naujo centrinio oro uosto projekto, artimiausiais metais būtina užtikrinti sklandų dabartinio oro uosto veikimą.

    „Varšuvos oro uostas braška per siūles. Naujos erdvės poreikis toks didelis, kad nebegalėjome laukti ilgiau“, – sakė Lenkijos infrastruktūros ministras Dariuszas Klimczakas.

    Operatorius akcentuoja, kad naujoji aikštelė yra pirmoji per 12 metų investicija, kuri tiesiogiai padidina Chopino oro uosto pralaidumą. Taip pat skaičiuojama, jog orlaivių apledėjimo šalinimo pajėgumai rudenį ir žiemą gali augti apie 20 proc.

    Modernizacija iki 2029 metų

    Kartu su naujos aikštelės atidarymu oro uoste atsirado 6 papildomos stovėjimo vietos orlaiviams. Numatyta, kad modernizacijos pabaigoje Chopino oro uoste iš viso turėtų būti 108 stovėjimo vietos.

    Skelbiama, kad aikštelei įrengti panaudota daugiau kaip 165 000 tonų skaldos ir 32 000 kubinių metrų betono. Bendra investicijos vertė siekia apie 45 000 000 eurų.

    Chopino oro uostas yra didžiausias Lenkijoje ir vienas svarbiausių regiono aviacijos mazgų. 2025 metais jis aptarnavo 24 000 000 keleivių, o 2024 metais – 21 300 000.

    Planuojama, kad Chopino oro uostas pilnu mastu veiks iki naujo centrinio Lenkijos oro uosto atidarymo, kuris siejamas su 2032 metais. Iki tol modernizacija turi padėti suvaldyti augantį srautą ir užtikrinti infrastruktūros tęstinumą.

  • Naujas PFR vadovas įvardijo prioritetus: investicijos, kapitalo rinka ir dėmesys mažiesiems reaktoriams

    Lenkijos plėtros fondas (PFR) pristatė artimiausių ketvirčių strategines kryptis, kurias įvardijo naujai paskirtas vadovas Mikołajus Raczyńskis. Pasak jo, institucija atnaujino investicinius pajėgumus ir sieks aktyviau mobilizuoti kapitalą ekonomikos finansavimui.

    PFR vadovo išskirti prioritetai apima tiesiogines investicijas, pagalbą verslui plečiantis užsienyje, privataus kapitalo rinkos stiprinimą ir pažangių projektų akceleravimą. Kartu jis patvirtino, kad fondas vertina galimą įsitraukimą į OSGE projektą, kuris siejamas su mažaisiais branduoliniais reaktoriais.

    Pagrindinės kryptys ir kapitalo pritraukimas

    Anot PFR vadovo, vienas svarbiausių tikslų yra tiesioginės investicijos į projektus, kurie gali turėti ilgalaikį poveikį šalies ekonomikai. Taip pat akcentuojama parama įmonėms, pasiekusioms brandą vidaus rinkoje ir ieškančioms kelių kapitalo plėtrai užsienyje.

    „Norime aktyviai kurti vertę ir padėti įmonėms plėstis į naujas rinkas, nes tai yra viena esminių sąlygų tolesniam Lenkijos ekonomikos augimui“, – sakė Mikołajus Raczyńskis.

    Jis taip pat pabrėžė privataus kapitalo rinkos svarbą, nes be jos sudėtinga užauginti didesnio masto bendroves. PFR teigimu, tikslas yra sudaryti nuoseklią finansavimo grandinę, kad perspektyvūs verslai galėtų lengviau pritraukti lėšų ne tik iš valstybės, bet ir iš privačių šaltinių.

    Dėmesys OSGE ir mažiesiems reaktoriams

    PFR vadovas patvirtino, kad OSGE projektas fondui atrodo reikšmingas platesniame energetikos pertvarkos kontekste. Jo vertinimu, tokios iniciatyvos gali prisidėti prie energetikos dekarbonizacijos, tačiau joms būtinas stabilus ir ilgalaikis finansavimas.

    „Jei PFR dalyvautų šiame projekte, jis turėtų užtikrinti strateginį valstybės saugumą, aiškų rizikų pasidalijimą ir kartu investuotojui patrauklią grąžą“, – sakė Mikołajus Raczyńskis.

    Viešojoje erdvėje anksčiau buvo skelbta, kad vyksta diskusijos dėl PFR vaidmens OSGE projekte, siekiant paspartinti mažųjų reaktorių planus. Kaip nurodyta, pirmojo bloko paleidimo tikslas siejamas su 2032 metais, tačiau tai priklauso nuo reguliacinių sprendimų, finansavimo modelio ir technologinių pasirinkimų.

    PFR valdymo stiprinimas ir WB Electronics

    PFR taip pat planuoja stiprinti vadovų komandą ir aiškiau paskirstyti atsakomybes, numatant papildomą kompetenciją operacinėje srityje. Tai siejama su siekiu efektyvinti kasdienius procesus ir greičiau įgyvendinti strateginius sprendimus.

    Kalbėdamas apie gynybos pramonę, PFR vadovas nurodė, kad fondas remia idėją, jog WB Electronics galėtų svarstyti akcijų platinimą Varšuvos vertybinių popierių biržoje. Vis dėlto pabrėžta, kad net ir tokiu atveju PFR neplanuoja visiškai pasitraukti iš akcininkų struktūros.

  • PKP Cargo be valdybos: generalinis direktorius ir visa vadovybė atsistatydino, pareigas perėmė stebėtojų taryba

    Lenkijos krovinių vežimo geležinkeliais bendrovę PKP Cargo supurtė netikėta rokiruotė: generalinis direktorius Zbigniewas Prusas ir kiti valdybos nariai Pawełas Miłekas bei Michałas Łotoszyńskis pateikė atsistatydinimo pareiškimus. Bendrovė nurodė, kad atsistatydinimai įsigalios 2026 metų spalio 1 dieną.

    Nuo 2026 metų spalio 2 dienos laikinai vadovauti bendrovei deleguota stebėtojų tarybos narė Monika Starecka. Ji generalinio direktoriaus funkcijas turėtų vykdyti iki 2026 metų gruodžio 31 dienos, kol bus rasti ilgalaikiai sprendimai ir sutvarkyta valdymo struktūra.

    Kas nulėmė atsistatydinimus?

    PKP Cargo aiškina, kad vadovybės pasitraukimas tiesiogiai susijęs su teismo sprendimu atšaukti bendrovei leidimą savarankiškai valdyti įmonę restruktūrizavimo procedūros metu. Po šio sprendimo operacinį ir kasdienį valdymą perėmė sanacijos turto administratorius Pawełas Głodekas, veikiantis savo vardu bendrovės sąskaita.

    Bendrovė teigė, jog iki teismo sprendimo buvo imtasi visų įmanomų veiksmų susitarti su didžiausiais kreditoriais, tačiau dalies jų lūkesčiai esą buvo sunkiai suderinami su bendrovės interesu. Dėl užsitęsusių derybų ir nuolat koreguojamų pasiūlymų restruktūrizavimo procesas, pasak PKP Cargo, ilgėjo.

    Ar restruktūrizavimas sustos?

    PKP Cargo pabrėžė, kad personaliniai pokyčiai nekeičia restruktūrizavimo krypties ir neturėtų paveikti kasdienės veiklos. Bendrovė tikina tęsianti krovinių pervežimus, klientų aptarnavimą ir priemones, numatytas patvirtintame restruktūrizavimo plane.

    Taip pat tęsiami darbai dėl atsiskaitymo ir susitarimo su kreditoriais pasiūlymų, siekiant užbaigti sanacijos procesą. Bendrovė anksčiau informavo teikusi atnaujintus pasiūlymus, tačiau vėliau pateikė dar vieną koreguotą versiją, kuri turėjo atspindėti derybų su kreditoriais eigą.

    Prioritetas yra veiklos tęstinumas ir sklandus proceso užbaigimas, – akcentavo laikinoji vadovė Monika Starecka.

    „Glaudžiai bendradarbiausiu su administratoriumi ir stebėtojų taryba, kad būtų pasiektas susitarimas su kreditoriais, užbaigta sanacija ir sukurtas tvirtas pagrindas tolesnei PKP Cargo plėtrai“, – sakė Monika Starecka.

    Finansai ir darbuotojai: kontrastai po krizės

    PKP Cargo restruktūrizavimas vyksta platesniame spaudimo kontekste: bendrovė mažino darbuotojų skaičių ir koregavo kaštus, siekdama atkurti stabilumą. Per ankstesnius etapus buvo vykdomi kolektyviniai atleidimai, o darbuotojų skaičius mažėjo keliais tūkstančiais.

    Finansiniuose rezultatuose matyti dideli svyravimai: po itin nuostolingų metų bendrovė fiksavo grįžimą į pelną, tačiau tarpiniai rezultatai rodė, kad pelningumą vis dar stipriai veikia energijos ir degalų sąnaudos bei restruktūrizavimo kaštai. PKP Cargo atvejis tampa aiškiu signalu, kad geležinkelių krovinių rinka regione išlieka jautri tiek kainų šokams, tiek kreditorių spaudimui.

  • Prancūzija veržia diržus: 2027 metų biudžete planuoja 54 mlrd. eurų taupymą ir deficitą mažinti iki 5 proc.

    Prancūzijos Vyriausybė pristatė 2027 metų biudžeto projektą, kuriame numatytas 54 mlrd. eurų taupymo planas. Pagrindinis tikslas – sumažinti biudžeto deficitą iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto.

    Didžiausia taupymo dalis siejama su viešojo sektoriaus išlaidų ribojimu, įšaldant dalį asignavimų ir peržiūrint kai kurias programas. Vyriausybė teigia, kad dalis priemonių yra struktūrinės ir turėtų ilgiau stabilizuoti viešuosius finansus.

    Numatyta mažinti socialinės apsaugos sistemos deficitą, siekiant jį sumažinti maždaug perpus iki 12–13 mlrd. eurų. Tarp jautriausių priemonių – pensijų išlaidų ribojimas, kai indeksavimas gali būti nevisiškai prilygintas infliacijai arba būtų mažesnis.

    Biudžeto projekte taip pat numatyta taupyti ministerijose, įskaitant darbo sritį, o dalis lėšų būtų sutaupoma įšaldant viešojo sektoriaus atlyginimų skaičiavimo bazę. Ši kryptis jau sulaukė nepasitenkinimo: viešojo sektoriaus darbuotojai dalyvavo streikuose ir protestuose įvairiuose šalies miestuose.

    Dar vienas konfliktinis taškas – planuojami savivaldybių finansavimo apkarpymai, kurie bendrai sudarytų 5,4 mlrd. eurų. Vietos valdžia kritikuoja tokią naštą kaip neproporcingą, nes dalis savivaldybių ir taip susiduria su didėjančiais socialiniais bei infrastruktūros poreikiais.

    Premjeras Sebastien Lecornu atmeta plataus masto mokesčių didinimo idėją, tačiau biudžete numatoma didinti įplaukas mažinant tam tikras lengvatas. Tarp svarstomų priemonių – darbdavių įmokų išimčių ribojimas ir didesni mokesčiai greitkelių bei oro uostų operatoriams.

    Į pajamų didinimo paketą įtraukiamas ir mokestis cukraus turintiems produktams, argumentuojamas kova su nutukimu. Ši iniciatyva jau sukėlė dalies verslo atstovų, ypač konditerių ir kepėjų, pasipriešinimą dėl galimo poveikio vartojimui ir kainoms.

    Mažumos Vyriausybės išbandymas

    Biudžeto priėmimas gali būti sudėtingas, nes Vyriausybė parlamente neturi stabilios daugumos, o politinė aplinka išlieka fragmentuota. Pastarųjų metų patirtis rodo, kad biudžetiniai sprendimai Prancūzijoje gali tapti pasitikėjimo Vyriausybe klausimu.

    Papildomą įtampą kelia ir 2027 metų pavasarį vyksiantys prezidento rinkimai, kuriuose pragyvenimo išlaidų tema tikėtina taps viena svarbiausių. Dėl to taupymo priemonių socialinis poveikis bus atidžiai stebimas tiek opozicijos, tiek profesinių sąjungų.

    Skola ir investuotojų nervingumas

    Prancūzija susiduria su dideliu deficitu ir rekordiškai aukšta viešąja skola, kuri, valdžios pateikiamais duomenimis, siekia 119 proc. bendrojo vidaus produkto ir yra didžiausia nuo 1946 metų. Tai didina spaudimą greičiau grįžti prie fiskalinės drausmės.

    Rinkų nuotaikas atspindi ir skolinimosi kaina: 10 metų Prancūzijos obligacijų pajamingumas pakilo iki 4,89 proc., o tai yra aukščiausias lygis nuo 2002 metų. Tokie rodikliai signalizuoja augantį investuotojų jautrumą skolos tvarumui ir biudžeto politikos patikimumui.

    Tuo pat metu Prancūzijos ekonomikos augimo prognozės išlieka silpnos – šiemet jis vertinamas apie 0,4–0,5 proc. bendrojo vidaus produkto. Nedarbui augant, prognozuojama, kad metų pabaigoje jis gali pasiekti 8,6 proc., o tai apsunkina taupymo priemonių politinį priimtinumą.

  • Lenkija išbandė pasirengimą blackout: PSE su Čekijos ČEPS testavo elektros sistemos atkūrimą

    Testas su kaimynų pagalba

    Lenkijos perdavimo sistemos operatorė Polskie Sieci Elektroenergetyczne (PSE) pranešė kartu su Čekijos operatoriumi ČEPS atlikusi sėkmingą elektros sistemos atkūrimo po blackout bandymą. Testas vyko rugsėjo 22 dieną ir buvo skirtas patikrinti, kaip greitai būtų galima grąžinti elektros tiekimą po plataus masto avarijos.

    Bandymo metu buvo taikoma Top-Down strategija, kai sistemos atkūrimas pradedamas nuo perdavimo tinklo, pasitelkiant kaimyninės šalies operatoriaus paramą. PSE nurodė, kad taip realiomis sąlygomis buvo treniruojamos tiek nacionalinės, tiek regioninės dispečerinės grandys.

    Kaip vyko elektros sistemos atkūrimas

    PSE tinkle buvo suformuotas paleidimo koridorius iki vienos iš sisteminių elektrinių, kuri vėliau buvo užvesta ir sinchronizuota su suformuotu koridoriumi. Po to elektrinė vėl buvo prijungta prie žemyninės Europos sinchroninės sistemos, taip patikrinant svarbiausius veiksmus, kurie prireiktų po didelio masto sutrikimo.

    „Bandymas baigėsi sėkmingai, o visi veiksmai buvo atlikti pagal iš anksto parengtus programinius sprendimus ir analizes“, – teigė PSE.

    Operatorė pridūrė, kad išvados bus panaudotos atnaujinant dvišales sutartis bei tarpusavio pagalbos procedūras, kurios įsijungtų esant grėsmei ar realiam elektros tiekimo nutrūkimui.

    Kodėl tai svarbu energetiniam saugumui

    PSE primena, kad bendradarbiavimas su kaimyninių valstybių perdavimo sistemų operatoriais yra vienas kertinių sujungtų elektros sistemų saugaus darbo elementų. Tam pasitelkiamos dvišalės sutartys, kurios apibrėžia, kokiomis sąlygomis ir kokiu mastu teikiama tarpusavio pagalba.

    PSE yra Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorė, valdanti aukščiausios įtampos 400 kV ir 220 kV tinklą. Bendras šių linijų ilgis viršija 16 500 kilometrų, o infrastruktūrą papildo 112 elektros pastočių.

    Be tinklo eksploatacijos, PSE atsako ir už sistemos balansavimą, kai realiu laiku derinama elektros gamyba su vartojimu. Būtent šioje grandyje blackout scenarijai vertinami kaip kritiniai, nes atstatymas reikalauja tikslaus koordinavimo ir aiškių veiksmų sekos.

  • Kaune pradėta „Leopard 2A8“ tankų surinkimo gamyklos statyba: kada išriedės pirmasis?

    Kaune pradėta galutinio „Leopard 2A8“ tankų surinkimo ir techninio aptarnavimo gamyklos statyba. Projektas pristatomas kaip Lietuvos ir Vokietijos gynybos bendradarbiavimo stiprinimas, turintis didinti regiono atgrasymo pajėgumus.

    Inicijuojant statybas akcentuota, kad Lietuva siekia ne tik priimti Vokietijos brigadą, bet ir plėtoti praktinį bendradarbiavimą su Vokietijos gynybos pramone. Tai atitinka platesnę Europos kryptį didinti gamybos apimtis ir remonto pajėgumus arčiau galimų krizės zonų.

    Skelbiama, kad Lietuvoje planuojama surinkti iki 38 iš 44 „Leopard“ tankų, kuriuos Lietuvos kariuomenė užsakė 2024 metais. Likusi dalis būtų pagaminta Vokietijoje, o įgyvendinus užsakymą gamykla pereitų prie tankų serviso ir galėtų surinkinėti techniką kitiems regiono klientams.

    Numatoma, kad 13 000 kvadratinių metrų ploto objektas bus baigtas 2027 metų lapkritį. Pirmasis Lietuvoje surinktas tankas gamyklą turėtų palikti 2028 metų pabaigoje.

    Statybų vertė siekia 29 mln. eurų, o bendra investicijų suma į projektą gali sudaryti apie 50 mln. eurų. Taip pat planuojama sukurti iki 100 darbo vietų, o tai reikštų naują aukštesnės kvalifikacijos pramonės segmentą Kaune.

    Lietuvos krašto apsaugos vadovybė pabrėžia, kad sunkiosios karinės technikos gamybos ir aptarnavimo plėtra didina šalies pasirengimą, nes remonto grandinė ir atsarginių dalių logistika tampa greitesnė. Praktikoje tai gali reikšti trumpesnį technikos prastovų laiką, ypač intensyvaus mokymo ar krizės metu.

  • Rusijos ekonomika įstrigo tarp infliacijos ir augimo: ką dėl palūkanų spręs centrinis bankas?

    Rusijos ekonomika, palyginti su pirmosiomis plataus masto karo Ukrainoje savaitėmis, susiduria su kitokio pobūdžio spaudimu: infliaciją vis labiau kursto ilgalaikė paklausos ir pasiūlos disbalanso problema. Dėl to Rusijos centrinis bankas atsidūrė dilemoje, kurioje kiekvienas sprendimas turi didelę kainą verslui ir gyventojams.

    2022 metais, siekdamas stabilizuoti rublį ir pristabdyti kainų šuolį, Rusijos bankas bazines palūkanas pakėlė nuo 9,5 iki 20 proc. Vėliau infliacijos tempas buvo smarkiai sumažėjęs, tačiau šį rezultatą iš dalies lėmė aukšta palyginamoji bazė ir laikinas prisitaikymas prie pradinių sankcijų sukrėtimų.

    Vėlesniu laikotarpiu kainų augimas vėl įsibėgėjo, o tai privertė grįžti prie griežtesnės pinigų politikos. Ciklo pikas buvo pasiektas, kai bazinės palūkanos kurį laiką siekė 21 proc., o tai tapo vienu aukščiausių lygių per pastarąjį dešimtmetį.

    Pastaruoju metu pinigų politika švelninama, tačiau centrinis bankas tebėra atsargus: pagrindinė norma buvo išlaikyta ties 14 proc. Toks sprendimas atspindi rinkos lūkesčius, bet kartu rodo, kad institucija vis dar mato reikšmingas rizikas infliacijos dinamikai.

    Kas labiausiai kursto kainas?

    Skirtingai nei 2022 metais, kai pagrindinis veiksnys buvo finansinio stabilumo šokas, dabar infliaciją maitina struktūriniai apribojimai. Tai reiškia, kad paklausa išlieka aukšta, o ekonomikos galimybės greitai didinti pasiūlą yra ribotos dėl darbo jėgos trūkumo, importo apribojimų ir gamybos grandinių suvaržymų.

    Tokioje aplinkoje aukštesnės palūkanos mažina vartojimą ir investicijas, tačiau kartu brangina kreditą įmonėms, kurios ir taip susiduria su ribotomis technologijų bei komponentų tiekimo galimybėmis. Dėl to pinigų politika tampa mažiau efektyvi, o jos poveikis augimui gali būti skausmingesnis.

    Fiskalinė politika ir palūkanos traukia į skirtingas puses

    Centrinio banko pasirinkimus apsunkina tai, kad fiskalinė politika veikia priešinga kryptimi nei pinigų politika. Nors kreditas branginamas tam, kad būtų pristabdyta paklausa, valstybės išlaidos ją palaiko, o tai didina spaudimą kainoms ir lėtina kelią į žemesnę infliaciją.

    Prognozuojama, kad biudžeto deficitas gali siekti 3,2 proc. bendrojo vidaus produkto, kai pirminiuose planuose buvo numatyta 1,6 proc. Toks impulsas reiškia, kad palūkanų mažinimas turi būti lėtesnis, jei siekiama neįžiebti naujos infliacijos bangos.

    Tuo pat metu augimo perspektyvos prastėja: 2026 metais ekonomikos plėtra vertinama kaip artima stagnacijai, o tai didina spaudimą palūkanas mažinti greičiau. Ši įtampa ir sukuria esminį klausimą: ar labiau saugoti kainų stabilumą, ar bandyti palaikyti ekonominį aktyvumą.

    Centrinis bankas prognozuoja, kad infliacija 2026 metų pabaigoje gali siekti 6–7 proc. per metus, o prie 4 proc. tikslo būtų grįžtama 2027 metais. Toks scenarijus reikštų, kad palūkanų mažinimas, nors ir tikėtinas, bus vykdomas atsargiai, nuolat vertinant fiskalinių sprendimų ir karo ekonomikos poveikį kainoms.