Graikijos jūrinė žvejyba 2025 metais sugavo 42 100,8 tonos žvejybos produktų, o bendra jų vertė siekė 166,62 mln. eurų. Tai rodo Graikijos statistikos tarnybos ELSTAT paskelbti duomenys, atskleidžiantys ne tik sugautus kiekius, bet ir didelius skirtumus tarp laimikio vertės pagal žvejybos būdą.
Šalyje veikė 11 399 motorizuoti žvejybos laivai, o absoliuti dauguma jų – 10 949 – naudojo kitus priekrantės žvejybos įrankius. Nors tokie laivai sugavo palyginti mažesnę dalį bendro kiekio, būtent jie sukūrė didžiausią bendros vertės dalį.
Laimikio kiekis ir vertė nesutampa
Didžiausią sugauto kiekio dalį sudarė laivai, žvejojantys apsupamaisiais tinklais, kai žuvų būriai apjuosiami tinklu. Jie sugavo 21 667,5 tonos, tai yra daugiau nei pusę viso kiekio, tačiau pagal vertę ši dalis tesudarė 28,9 proc.
Kita priekrantės įranga sugavo apie 23 proc. viso kiekio, bet pagal vertę uždirbo daugiausia – 38,3 proc., arba 63,88 mln. eurų. Tuo metu traleriai sudarė 25,5 proc. sugauto kiekio ir 32,8 proc. bendros vertės.
Skirtumai ypač išryškėja vertinant vidutinę kainą už kilogramą. Pagal ELSTAT skelbiamus skaičius, apsupamaisiais tinklais sugautas laimikis vidutiniškai siekė apie 2,22 euro už kilogramą, kai kitos priekrantės įrangos laimikis – apie 6,60 euro už kilogramą.
Vyrauja ančiuviai ir sardinės
Ryškiausiai 2025 metų laimikyje dominavo ančiuviai – jų sugauta 10 445,1 tonos. Tai sudarė 24,8 proc. viso šalies sugauto kiekio, vadinasi, beveik kas ketvirta tona buvo būtent ančiuviai.
Po ančiuvių rikiavosi sardinės, kurių sugauta 4 541,6 tonos, apvaliosios sardinėlės – 2 603,6 tonos, giliavandenės rožinės krevetės ir karamotės – 2 067,5 tonos, o taip pat jūrinės lydekos – 1 949,2 tonos. Šios penkios rūšys kartu sudarė 51,3 proc. viso sugauto kiekio.
Ančiuviai pirmavo ir pagal ekonominę vertę – 19,55 mln. eurų. Antroje vietoje pagal vertę buvo jūrinės lydekos – 16,88 mln. eurų, trečioje – sardinės, kurių vertė siekė 14,17 mln. eurų.
Atskirai išsiskyrė raudonosios kefalės: sugauta 1 066,8 tonos, o vertė siekė 9,30 mln. eurų. Tai iliustruoja, kad ne vien sugautas kiekis lemia bendras pajamas – kai kurios rūšys rinkoje vertinamos gerokai brangiau.
Kurios jūros zonos uždirbo daugiausia
Didžiąją dalį laimikio sudarė žuvys – 35 057,1 tonos, tai yra 83,3 proc. viso kiekio, o jų vertė sudarė 75,8 proc. bendros sumos. Vėžiagyviai sudarė 8,1 proc. kiekio ir 10,8 proc. vertės, o moliuskai – 7,7 proc. kiekio, bet net 12,5 proc. vertės.
Žvejyba labiausiai koncentravosi Šiaurinėje Egėjo jūroje: čia sugauta 28 452,9 tonos, kurių vertė siekė 101,02 mln. eurų. Tai reiškia, kad ši zona sudarė 67,6 proc. viso šalies laimikio ir 60,6 proc. bendros vertės.
Antra buvo Pietinė Egėjo jūra, kur sugauta 9 183,2 tonos už 43,15 mln. eurų. Toliau rikiavosi Centrinė Jonijos jūros dalis su 3 106,7 tonos laimikiu, kurio vertė siekė 14,96 mln. eurų.
Ekspertai pabrėžia, kad žvejybos sektoriaus pajamos vis dažniau priklauso ne tik nuo tonų, bet ir nuo rūšinės sudėties, sugavimo būdo bei galimybių tiekti aukštesnės pridėtinės vertės produktus. ES žuvininkystės politikoje vis daugiau dėmesio skiriama tvarumui ir išteklių apsaugai, todėl ekonominis efektyvumas tampa tokia pat svarbia tema kaip ir sugavimo apimtys.
Leave a Reply