CP v2

Category: Finansai

  • Kazachstanas perbraižo politiką: naujasis Kurultajus, 145 vietos ir netikėtas jėgų balansas

    Kazachstanas perbraižo politiką: naujasis Kurultajus, 145 vietos ir netikėtas jėgų balansas

    Kazachstanas pradėjo naują politinį etapą po konstitucinės reformos, kuri pakeitė iki tol galiojusią dviejų rūmų parlamento sistemą. Vietoje jos įsteigta vienerių rūmų įstatymų leidžiamoji institucija – Kurultajus, o naujoji Konstitucija įsigaliojo liepos 1 dieną.

    Pirmieji rinkimai į Kurultajų įvyko rugpjūčio 23 dieną. Iš viso išrinkti 145 deputatai penkerių metų kadencijai, o rinkėjai balsavo tik už politinių partijų sąrašus, nes nepriklausomi kandidatai į nacionalinį parlamentą nekėlė kandidatūrų.

    Kaip skelbė Kazachstano centrinė rinkimų komisija, atstovavimą Kurultajuje gavo penkios partijos, peržengusios 5 proc. barjerą. Daugiausia balsų surinko Adilet – 71,17 proc., jai atiteko 110 vietų, Auyl gavo 10 mandatų, Respublica – 9, Aq Zhol ir Nationwide Social Democratic Party – po 8.

    Reformos šalininkai pabrėžia, kad pats Kurultajaus pavadinimas pasirinktas neatsitiktinai ir turi istorinį krūvį. „Kurultajus – tai stepės kultūrai ir tiurkų civilizacijai būdingas terminas, atspindintis mūsų tapatybę ir pagarbą istorijai“, – sakė Kazachstano visuomenės raidos instituto ekspertas Nurgazy Anuarbekov.

    Rinkimų fone akcentuojami ir demografiniai pokyčiai. Pasak teisės mokslų daktarės ir Maqsut Narikbayev universiteto docentės Indiros Aubakirovos, rinkėjų sąrašai išaugo daugiau nei 127 000 žmonių – tai naujai pilnametystę pasiekę piliečiai, galintys keisti politinių nuostatų dinamiką.

    Kurultajus pirmuosius posėdžius surengė rugpjūčio 28 ir 31 dienomis, o prezidentas Kassymas-Jomartas Tokajevas paskyrė pirmąjį šalies viceprezidentą. Šis postas grąžintas į politinę sistemą po konstitucinių pakeitimų, o viceprezidentu tapo buvęs valstybės patarėjas ir Prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Erlanas Karinas.

    Per pirmąjį posėdį prezidentas taip pat pasiūlė Kurultajaus pirmininko kandidatūrą – Aibeką Dadebai. Premjeras Olzhasas Bektenovas, minėtas kaip alternatyvus kandidatas į viceprezidentus, išsaugojo Vyriausybės vadovo pareigas.

    Tolimesnės reformos kryptį turėtų papildyti konsultacinis organas – Kazachstano žmonių taryba, kuri, pasak prezidento, bus suformuota rugsėjo antroje pusėje. „Rugsėjo antroje pusėje bus įkurta Kazachstano žmonių taryba – pirmasis aukščiausias konsultacinis organas mūsų istorijoje, atspindintis etninę, regioninę, socialinę ir visuomeninę politinę įvairovę“, – sakė Kassymas-Jomartas Tokajevas.

    Politikos stebėtojai atkreipia dėmesį, kad reformos vertinamos ir geopolitiniame kontekste: Kazachstanas ribojasi su Rusija ir Kinija, o šalies užsienio bei vidaus politika tradiciškai balansuoja tarp didžiųjų kaimynų interesų ir ryšių su platesniu islamo pasauliu. Todėl naujos institucinės architektūros stabilumas ir realus partijų konkurencingumas gali tapti vienu svarbiausių klausimų artimiausiais metais.

  • Beveik 5 proc. į ES patenkančių prekių – klastotės: 83 mlrd. eurų šešėlis ir rizika jums

    Beveik 5 proc. į ES patenkančių prekių – klastotės: 83 mlrd. eurų šešėlis ir rizika jums

    83 mlrd. eurų šešėlinė rinka

    Į Europos Sąjungą patenkančių klastočių mastas išlieka didžiulis: vertinama, kad beveik 5 proc. importuojamų prekių yra padirbtos. Tai kasmet kainuoja teisėtai veikiančiam verslui dešimtis milijardų eurų, o nuostoliai jau siejami su maždaug 83 mlrd. eurų suma.

    Tyrėjai pabrėžia, kad ši rinka seniai peržengė prabangių rankinių ar laikrodžių ribas. Klastotės vis dažniau aptinkamos kasdienėse kategorijose, kurios tiesiogiai veikia vartotojų saugumą ir sveikatą.

    Uostuose ieškoma „paslėptų“ klastočių

    Ispanijos Alikantės uoste pareigūnai kartu su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba OLAF ir Ispanijos muitine tikrina jūrinius konteinerius, ieškodami padirbtų prekių. Tokie patikrinimai atliekami todėl, kad klastotės dažnai gabenamos sumaišytos su legaliomis siuntomis ir vizualiai atrodo įtikinamai.

    Pasak pareigūnų, neteisėta prekyba vis labiau primena gerai sustyguotą tarptautinį verslo modelį, kuriame išnaudojamos logistikos grandinės, elektroninė prekyba ir siuntų skaidymas į mažesnes partijas.

    Didžiausia grėsmė – ne piniginei

    Ekspertai įspėja, kad didžiausią pavojų kelia ne vien finansiniai nuostoliai, o rizika saugai. Ypač problematiškos automobilių detalės, nes padirbti komponentai gali būti nepraėję jokių privalomų bandymų, o gedimo kaina kelyje gali būti kritinė.

    Be automobilių dalių, klastojami ir elektronikos gaminiai, vaistai bei maisto produktai. Tokiose kategorijose pavojus gali būti sunkiai pastebimas iki tol, kol įvyksta incidentas, o žala gali paliesti ne vien pirkėją, bet ir jo aplinką.

    Institucijos pabrėžia ir kitą aspektą: pirkdami klastotes vartotojai neretai netiesiogiai finansuoja organizuotą nusikalstamumą. Pareigūnai sieja šias pajamas su platesniais nusikaltimais, įskaitant prekybą narkotikais ir žmonėmis, todėl ragina atsargiai vertinti neįtikėtinai pigius pasiūlymus.

    Specialistai pataria atkreipti dėmesį į pardavėjo patikimumą, kilmės dokumentus, garantijos sąlygas ir neįprastai mažą kainą. Kuo rizikingesnė prekės kategorija, tuo svarbiau rinktis oficialius tiekėjus, nes suklastoto gaminio pasekmės gali būti negrįžtamos.

  • ES vėl pasirinko tylą: Islandija referendume pasakė ne narystei – ir skamba Brexit aidas

    ES vėl pasirinko tylą: Islandija referendume pasakė ne narystei – ir skamba Brexit aidas

    Europos Sąjunga dar kartą pasirinko itin santūrų toną, kai Islandijos rinkėjai referendume nusprendė neatnaujinti derybų dėl narystės ES. Balsai pasiskirstė beveik perpus: 52,8 proc. pasisakė prieš, 47,2 proc. – už, o kampanija šalyje paliko ryškų susiskaldymo pėdsaką.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen viešai rezultato nekomentavo, o institucijos poziciją iš esmės apsiribojo formuluote, kad Briuselis „atsižvelgė“ į balsavimą. Tuo tarpu Europos Vadovų Tarybos pirmininko António Costa atstovas pabrėžė, jog ES gerbia demokratinį islandų pasirinkimą ir laiko Islandiją artima partnere.

    Tokia laikysena atgaivino seną diskusiją: ar institucinis neutralumas referendumuose, kurie tiesiogiai paliečia pačią ES, nėra politiškai žalingas. Kritikai teigia, kad tyla suteikia daugiau erdvės emociniams argumentams ir dezinformacijai, o šalininkai primena, jog aktyvi Briuselio kampanija lengvai gali būti išnaudota kaip spaudimo įrodymas.

    Vyriausybės prašymas nesikišti

    Islandijos valdžia Briuseliui aiškiai signalizavo, kad referendumas yra vidaus politikos klausimas. Premjerė Kristrún Frostadóttir dar prieš balsavimą pabrėžė, jog sprendimas pradėti derybas ar jų nepradėti priklauso tik islandams, todėl nereikalingas „neprotingas kišimasis“.

    Kartu ji pripažino, kad gyventojams kylant klausimų apie ES, natūralu tikėtis atsakymų iš pačių europinių institucijų. Ši taktika sutapo su proeuropietiškos stovyklos siekiu sumažinti įtampą ir akcentuoti, kad kalbama tik apie derybų atnaujinimą, o ne apie galutinę narystę.

    „Tai nėra balsavimas dėl narystės, nes jei derybos būtų atnaujintos ir pasiektas susitarimas, vėliau vis tiek vyktų atskiras referendumas“, – sakė Kristrún Frostadóttir.

    Žvejyba, ekonomika ir tapatybė

    Didžioji kampanijos dalis sukosi apie ekonomiką. Derybų šalininkai argumentavo, kad narystė galėtų sumažinti skolinimosi kainą, stabilizuoti valiutos svyravimus ir priartinti šalį prie euro įvedimo, kas, jų teigimu, sustiprintų finansinį saugumą.

    Priešininkai labiausiai akcentavo suverenumą ir praktines pasekmes žvejybai bei žemės ūkiui – sektoriams, kurie Islandijoje turi ne tik ekonominę, bet ir politinę reikšmę, ypač regionuose. Jie įspėjo, kad ES taisyklės galėtų pakeisti kvotų ir išteklių valdymo principus, o tai rinkėjams tapo vienu jautriausių klausimų.

    „Tai buvo ne vien apie ekonominius interesus. Argumentai prieš derybas daugeliui pasirodė artimesni Islandijos tapatybei“, – sakė Huldа Þórisdóttir.

    Brexit šešėlis ir Briuselio pamokos

    ES atsargumas Islandijoje dažnai lyginamas su 2016 metų Jungtinės Karalystės referendumu dėl pasitraukimo iš ES. Tuomet Londonas taip pat ragino Bendrijos institucijas nesikišti, o Briuselis, vengdamas tiesioginės politinės konfrontacijos, iš esmės laikėsi atokiau nuo kampanijos.

    Kritikai primena, kad po Brexit ne kartą buvo pripažinta: melagingiems teiginiams ir manipuliacijoms viešojoje erdvėje dažnai nebuvo atsakyta laiku. Kita vertus, dalis ekspertų pabrėžia, kad bet kokia aktyvesnė ES pozicija galėjo sukelti priešingą efektą ir tapti papildomu argumentu euroskeptikams.

    Islandijos atvejis parodė, kaip greitai klausimas dėl derybų formato gali virsti principiniu ginču apie suverenumą. Šalies nepriklausomybė, įtvirtinta 1944 metais po atsiskyrimo nuo Danijos, ir šiandien išlieka stiprus politinis motyvas, kurį kampanijoje sėkmingai išnaudojo „ne“ stovykla.

  • „Chainalysis“ kaltina ICE dėl 82 mln. eurų sutarties: esą konkursas pritaikytas „TRM Labs“ kriterijams

    „Chainalysis“ kaltina ICE dėl 82 mln. eurų sutarties: esą konkursas pritaikytas „TRM Labs“ kriterijams

    Blokų grandinės analizės bendrovė „Chainalysis“ pateikė skundą JAV Federalinių ieškinių teismui, kuriame kaltina JAV Imigracijos ir muitinės tarnybą (ICE) nesąžiningai nukreipus didelės vertės sutartį konkurentams. Ginčas kilo dėl maždaug 82 mln. eurų vertės vieno tiekėjo (be konkurso) kontrakto, skirto skaitmeninių finansinių nusikaltimų tyrimams.

    Viešai paskelbtoje, suredaguotoje skundo versijoje teigiama, kad ICE „Chainalysis“ vertino pagal reikalavimus, kurie nebuvo aiškiai pateikti dokumente, į kurį tiekėjams buvo nurodyta atsakyti. Pasak įmonės, agentūra rėmėsi ankstesnės rinkos apklausos klausimais, nors vėlesniame poreikio aprašyme dalies tų kriterijų neliko.

    Sutartis ir ką ji apima

    ICE „TRM Labs“ skyrė apie 82 mln. eurų vertės sutartį suteikti kriminalistinės analizės programinę įrangą ir pagalbos paslaugas Tėvynės saugumo tarnybos (HSI) tyrimams. Sutarties laikotarpis federaliniuose įrašuose nurodomas nuo 2026 metų liepos 1 dienos iki 2027 metų birželio 30 dienos.

    „Chainalysis“ skunde šį susitarimą apibūdina kaip didžiausią tokio pobūdžio blokų grandinės analizės kontraktą JAV vyriausybėje. Bendrovė prašo teismo pripažinti vieno tiekėjo pasirinkimą neteisėtu ir įpareigoti agentūrą organizuoti atvirą konkursą.

    Kur, pasak „Chainalysis“, prasidėjo problema

    Skunde aiškinama, kad ICE gegužės pabaigoje paskelbė rinkos tyrimui skirtą užklausą, kurioje klausta apie labai konkrečias technines galimybes. Tarp jų minėta didelė sukčiavimo aukų duomenų bazė, dirbtiniu intelektu paremtos tyrimų funkcijos ir mechanizmai, leidžiantys realiuoju laiku perspėti paslaugų teikėjus dėl įtartinų lėšų judėjimo.

    Vėliau ICE paskelbė ketinimą sutartį skirti vienam tiekėjui, tačiau kitoms įmonėms leido pateikti trumpą, vieno puslapio apimties pajėgumų aprašą pagal atskirą poreikio dokumentą. „Chainalysis“ teigia buvusi vienintelė įmonė, pateikusi tokį aprašą, tačiau agentūra, anot skundo, sprendimą dėl vienintelio tinkamo tiekėjo priėmė kitą dieną.

    Ką ICE esą vertino ir kodėl tai svarbu

    „Chainalysis“ tvirtina, kad poreikio aprašyme buvo akcentuojamos trys plačios misijos kryptys, įskaitant sukčiavimo ir kibernetinių nusikaltimų trikdymą bei seksualinio šantažo atvejų prevenciją. Vis dėlto agentūros galutiniame vertinime, kaip teigiama skunde, atsirado specifinių kriterijų, labiau primenančių ankstesnės užklausos klausimus, o ne vėlesnį poreikio dokumentą.

    Bendrovė taip pat ginčija argumentą, kad pasirinkto tiekėjo savybės buvo unikalios. Skunde teigiama, kad ICE rinkos analizėje pripažino, jog abi bendrovės turi brandžias tyrimų platformas ir patirties dirbant su teisėsauga, tačiau papildomų klausimų ar paaiškinimų iš „Chainalysis“ esą nebuvo paprašyta.

    „Įrašai rodo, kad agentūra sau leido daugiau vietos aprašyti poreikius, nei suteikė galimiems alternatyviems tiekėjams paaiškinti, kaip jie tuos poreikius patenkintų“, – teigiama skunde.

    „Chainalysis“ pripažįsta, kad nesiūlė tiksliai tokio automatinio mechanizmo, koks buvo aprašytas ankstesnėje užklausoje, tačiau tvirtina pateikusi alternatyvą, labiau orientuotą į koordinavimą su teisėsauga. Pasak įmonės, ICE šios alternatyvos neįvertino ir nepaaiškino, kodėl ji neatitiktų minimalių poreikių.

    Ginčas jau buvo pasiekęs JAV Vyriausybės atskaitomybės biurą, tačiau vėliau buvo perkeltas į teismą. Šiuo metu byloje dalyvauja ir „TRM Labs“, kuri prisijungė ginti sutarties skyrimo, o teismo sprendimas dėl skundo esmės dar nėra priimtas.

  • Cronos tinklas sustabdytas po Tectonic įsilaužimo: nuostoliai gali siekti apie 69 mln. eurų

    Cronos tinklas sustabdytas po Tectonic įsilaužimo: nuostoliai gali siekti apie 69 mln. eurų

    Cronos blokų grandinės tinklas sekmadienį buvo laikinai sustabdytas po incidento, susijusio su „Tectonic“ – didžiausiu šio tinklo skolinimo protokolu. Apie sustabdymą pranešė Cronos Network, nurodydama, kad nustatytas išnaudojimas ir pažadėdama teikti atnaujinimus.

    „Tectonic“ atskirai informavo, kad tiria įvykį ir paprašė naudotojų kol kas nesąveikauti su protokolu, kol nebus patvirtinta, jog naudotis saugu. Projekto komanda detalių apie tikslią pažeidimo priežastį ar patirtą žalą tuo metu dar nepateikė.

    Kas nutiko ir kodėl sustabdytas tinklas

    Onchain tyrėjas Weilin Li incidentą siejo su TONIC, „Tectonic“ valdymo žetonu, kurio likvidumas rinkoje yra palyginti mažas. Pasak jo, užpuolikas galėjo per trumpą laiką dirbtinai pakelti TONIC kainą maždaug 100 kartų ir tuomet panaudoti išpūstos vertės žetonus kaip užstatą, kad pasiskolintų kitą turtą.

    Tokia schema paprastai vadinama kainos manipuliavimu per mažo likvidumo turtą ir primena ankstesnius DeFi atvejus, kai užstato vertė būdavo iškreipiama, o protokolai, remdamiesi netvaria kaina, leisdavo skolintis per daug. Pats „Tectonic“ savo dokumentacijoje yra įspėjęs, kad mažo likvidumo turtas gali būti ypač pažeidžiamas kainos manipuliacijoms.

    Tyrėjo vertinimu, galėjo būti paveikta maždaug 69 mln. eurų vertės turto. Jis taip pat teigė, kad iki tinklo sustabdymo į kitą tinklą galėjo būti perkelta apie 5,5 mln. eurų, o tai reikštų, jog didesnė dalis turto galėjo likti Cronos ekosistemoje, bent jau trumpuoju laikotarpiu.

    Ką tai reiškia „Tectonic“ naudotojams

    Iki incidento „Tectonic“ turėjo apie 112 mln. eurų vertės užrakinto turto (TVL) ir apie 76 mln. eurų aktyvių paskolų. Šie skaičiai padeda suprasti protokolo mastą ir tai, kodėl sutrikimas buvo reikšmingas visam Cronos tinklui.

    Cronos sustabdymas yra kraštutinė, bet kartais taikoma priemonė, kai siekiama sustabdyti lėšų judėjimą ir apriboti galimybę užpuolikui išsigryninti ar išsklaidyti turtą per tiltus. Vis dėlto toks sprendimas kelia klausimų dėl decentralizacijos praktikoje ir dėl to, kaip vėliau bus atkuriamas tinklo darbas, ką daryti su įtariamomis užpuoliko lėšomis ir kaip bus kompensuojami nukentėję naudotojai.

    Platesnis kontekstas: DeFi silpnoji vieta

    Pastaruoju metu DeFi rinkoje daugėja atvejų, kai atakos remiasi ne klasikiniu kodo nulaužimu, o ekonominių parametrų išnaudojimu: manipuliuojama mažo likvidumo žetonų kaina, o po to iš protokolo išsiurbiamos paskolos ar inicijuojami priverstiniai likvidavimai. Tokie incidentai ypač skaudžiai smogia protokolams, kurie leidžia naudoti mažiau likvidų turtą kaip užstatą.

    „Crypto.com“ vadovas Kris Marszalek teigė, kad programėlė ir birža nebuvo pažeistos, o bendrovės saugumo komanda padeda Cronos tiriant incidentą. Cronos buvo kuriamas „Crypto.com“ iniciatyva, tačiau „Tectonic“ veikia kaip atskiras DeFi protokolas šioje ekosistemoje.

    Kol kas Cronos nėra paskelbęs konkretaus tinklo paleidimo plano ar galutinių sprendimų dėl incidento metu naudoto turto. Rinkai tai reiškia padidėjusią riziką trumpuoju laikotarpiu, o naudotojams svarbiausia sekti oficialius atnaujinimus ir nesiimti veiksmų su protokolu, kol nebus patvirtinta, kad tai saugu.

  • „Redstone“ startuoja su 10 mln. eurų fondu Suomijoje: taikosi į gynybą, DeepTech ir energetiką

    Vokietijos rizikos kapitalo bendrovė „Redstone“ pranešė pradedanti 10 mln. eurų dydžio North Karelia Growth Fund II fondą, orientuotą į ankstyvos stadijos įmones Suomijoje. Fondas daugiausia dėmesio skirs DeepTech, gynybos ir dvejopos paskirties sprendimams bei energetikos transformacijai.

    Naujasis fondas tęsia 2020 metais pradėto North Karelia Growth Fund I kryptį, o pradinės investicijos į vieną įmonę sieks nuo 100 000 iki 300 000 eurų. „Redstone“ skaičiuoja, kad per penkerius metus galėtų investuoti į maždaug 15–20 augančių įmonių, veikiančių Šiaurės Karelijoje arba kuriančių reikšmingą buvimą regione.

    Kas finansuoja fondą?

    Tarp investuotojų įvardijami Joensuu miestas, Broman Group, Rytų Suomijos universitetas, LähiTapiola Itä, Šiaurės Karelijos kooperatyvas PKO, OP North Karelia ir Laakkonen Kapital. Toks derinys rodo, kad fondas remiasi ne tik privačiu kapitalu, bet ir regiono institucijų bei vietos ekosistemos suinteresuotumu.

    „Penkeri metai dirbant kartu su išskirtiniais Šiaurės Karelijos įkūrėjais parodė, kokia gili yra regiono kompetencija. Ekosistema stipriai subrendo, o tokie partneriai kaip Business Joensuu atliko svarbų vaidmenį kuriant dar palankesnes sąlygas naujoms augimo įmonėms“, – sakė „Redstone Nordics Oy“ vadovaujantis partneris Kaj Hagros.

    Kryptys: puslaidininkiai, fotonika, gynyba

    Fondas deklaruoja plačią, bet aiškiai apibrėžtą mandatą: puslaidininkiai ir fotonika, gynybos ir dvejopos paskirties technologijos, taip pat sprendimai, padedantys mažinti emisijas ir spartinti energetikos transformaciją. Praktikoje tai dažniausiai reiškia didesnį technologinį neapibrėžtumą, ilgesnius produktų kūrimo ciklus ir didesnį poreikį ankstyvai kapitalo bei kompetencijų injekcijai.

    Regioninis, ankstyvos stadijos fondas tokioje aplinkoje dažnai tampa „pirmuoju pinigu“ įmonėms, kurios dar tik formuoja komandą, prototipą ir pirmuosius pilotus. „Redstone“ pabrėžia, kad būtent ankstyvos investicijos ir vietinis buvimas gali būti lemiami, kai įmonei reikia ne tik kapitalo, bet ir partnerių tinklo.

    Vietinis poveikis ir ankstesnė patirtis

    Joensuu meras Jere Penttilä teigė, kad tęstinės investicijos regione stiprina sąlygas augimui ir naujoms darbo vietoms. Fondo valdymą turėtų užtikrinti portfelio valdytojai Kaj Hagros ir Mikael Myllymäki.

    „Redstone“ įkurta 2014 metais, būstinė yra Berlyne, o bendrovė nurodo valdanti 15 fondų ir turinti apie 650 mln. eurų valdomo turto. Pirmasis North Karelia Growth Fund I fondas investavo į 17 ankstyvos stadijos įmonių, tarp jų buvo ir Joensuu įsikūrusi dirižablių bendrovė Kelluu.

    „Fondas į mūsų bendrovę investavo anksti, kai dar tik įrodinėjome koncepciją Europos pakraštyje. Patyrusio, vietoje esančio investuotojo dalyvavimas nuo pirmojo raundo padėjo sukurti augimo trajektoriją“, – sakė Kelluu vadovas Janne Hietala.

    North Karelia Growth Fund II startas vyksta tuo metu, kai Europoje daugėja specializuotų fondų, ieškančių gynybos, dvejopos paskirties, DeepTech ir energetikos transformacijos projektų. Tai reiškia didesnę konkurenciją dėl geriausių komandų, tačiau kartu ir daugiau galimybių vėlesnėms investicijoms, jei regiono įmonės pasiekia brandesnę stadiją.

  • „Kalshi“ tapo išskirtine JAV „US Open“ prognozių rinkos partnere: ką tai keičia turnyro reklamoje

    „Kalshi“ tapo išskirtine JAV „US Open“ prognozių rinkos partnere: ką tai keičia turnyro reklamoje

    Prognozių rinkų platforma „Kalshi“ sudarė išskirtinę partnerystės sutartį su JAV Teniso asociacija (USTA) ir tapo oficialia, vienintele prognozių rinkos platformos partnere „US Open“ turnyre, pranešė „Front Office Sports“. Pagrindinis turnyro etapas startavo Niujorke, „Flushing Meadows“ komplekse.

    Pasak pranešimo, kuriame cituojami du su sandoriu susipažinę šaltiniai, susitarimas įsigaliojo nedelsiant, tačiau formaliai esą buvo galutinai užbaigtas tik pasibaigus praėjusią savaitę vykusioms atrankos varžyboms. Finansinės sąlygos neatskleidžiamos, o tai didina klausimų, kokio masto investicija slypi už partnerystės.

    Netipiniu susitarimo aspektu įvardijama tai, kad USTA, anot šaltinių, riboja kitų prognozių rinkų platformų reklamos galimybes tiek turnyro vietoje, tiek televizijos transliacijose. Pranešime minima, kad tai galioja ir „ESPN“ eteriui, per kurį rodomos „US Open“ varžybos.

    „US Open“ valdo ir organizuoja USTA, o prognozių rinkų partnerystes asociacija, kaip teigiama, anksčiau planavo svarstyti tik nuo 2027 metų ir vėliau. Vis dėlto naujai pareigas pradėjęs eiti USTA vadovas Craigas Tiley, pranešimo duomenimis, buvo vienas svarbiausių šių metų sandorio iniciatorių.

    Tuo pat metu viešoje erdvėje liko ir neaiškumų: sekmadienio popietę „Kalshi“ nebuvo įtraukta į oficialių „US Open“ partnerių sąrašą. Be to, „Kalshi“ tinklaraštyje tą pačią dieną pasirodžiusiame įraše apie moterų vienetų varžybas, kaip rašoma pranešime, buvo pateikta pastaba, kad bendrovė nėra susijusi su „US Open“ ar WTA.

    Į žurnalistų klausimus „Kalshi“ komentuoti atsisakė, o USTA ir „ESPN“ atstovai operatyviai komentaro nepateikė. Toks atsargumas suprantamas, nes prognozių rinkų tema sporte tampa vis jautresnė, ypač kai kalbama apie ribas tarp pramogos, finansinių instrumentų ir azartinių lošimų reguliavimo.

    Prognozių rinkų platformos pastaraisiais metais vis aktyviau ieško vietos didžiajame sporte, sudarydamos sutartis su lygomis ir komandomis. „Kalshi“ ir „Polymarket“ yra siejamos su NHL partnerystėmis, o „Polymarket“ yra skelbusi sandorius su MLB ir Niujorko „Yankees“, kai „Kalshi“ pastaruoju metu išplėtė ryšius su keliomis MLB komandomis.

    Sporto turinys tokioms platformoms tapo viena pagrindinių apyvartą varančių krypčių, nes vartotojams jis lengvai suprantamas, o įvykių kalendorius užtikrina nuolatinį naujų sutarčių srautą. Rinkoje daugėja ir sudėtinių, kelių įvykių prognozių tipo produktų, kurie paprastai generuoja didesnį aktyvumą, bet kartu kelia daugiau klausimų dėl rizikos ir vartotojų apsaugos.

    „Kalshi“ plėtrą lydi ir teisiniai ginčai su kai kurių valstijų reguliuotojais dėl to, ar federaliniu mastu prižiūrimos sporto įvykių sutartys turėtų pakliūti ir į valstijų azartinių lošimų reguliavimo taikymą. Neseniai JAV Devintosios apygardos apeliacinis teismas sprendimu bendrovei sudavė smūgį ginče su Nevada, o tai dar labiau išryškino skirtingą teismų praktiką JAV.

    Ši situacija kuria neapibrėžtumą tiek platformoms, tiek sporto organizacijoms, kurios siekia naujų pajamų šaltinių, bet kartu nenori įsivelti į ilgus reguliacinius konfliktus. „US Open“ partnerystė su „Kalshi“ gali tapti precedentu, kaip prognozių rinkos bus integruojamos į aukščiausio lygio sporto renginius ir kokios reklamos taisyklės ateityje taps norma.

  • Suomijos startuolis „S-Transistors“ pritraukė 2,6 mln. eurų: kuria kvantinio kompiuterio pagrindinę plokštę

    Suomijos startuolis „S-Transistors“ pritraukė 2,6 mln. eurų: kuria kvantinio kompiuterio pagrindinę plokštę

    Suomijoje įkurtas startuolis „S-Transistors“, atsiskyręs nuo Suomijos techninių tyrimų centro VTT, pritraukė 2,6 mln. eurų ikisėklinės investicijos. Įmonė skelbia kurianti naujos klasės integrinius grandynus, paremtus superlaidžiais tranzistoriais, kurie turėtų palengvinti kvantinių kompiuterių mastelio didinimą.

    Finansavimo raundui vadovavo Šiaurės šalių rizikos kapitalo fondas „Lifeline Ventures“, taip pat prisidėjo privatus investuotojas. Gautas lėšas bendrovė planuoja skirti keliems prototipams, nuosavai kriogeninei laboratorijai, bandomajai gamybos linijai ir komandos plėtrai.

    Kodėl kvantiniai kompiuteriai stringa?

    Kvantiniai kompiuteriai, ypač paremti superlaidžiais kubitais, veikia itin žemoje temperatūroje kriostate, kad būtų apsaugotos trapios kvantinės būsenos. Tačiau didelė dalis valdymo elektronikos iki šiol lieka kambario temperatūroje, o signalai į vidų ir išorę keliauja laidais, kurių skaičius augant kubitų kiekiui tampa rimta kliūtimi.

    Tokiai architektūrai reikia daug kabelių ir jungčių, o tai didina sistemos kainą, užimamą vietą ir sudėtingumą. Be to, bet koks papildomas šilumos srautas į kriogeninę aplinką gali bloginti kubitų stabilumą ir didinti klaidų tikimybę.

    „S-Transistors“ teigia, kad dabartinis požiūris artėja prie praktinės ribos, nes kiekvienam kubitui dažnai tenka atskira valdymo ir nuskaitymo grandinė. Įmonės idėja yra kuo daugiau valdymo ir sąsajos aparatinės dalies perkelti į kriostatą, arčiau kvantinio lusto, tačiau tai įmanoma tik su itin mažai šilumos sklaidančia elektronika.

    Ką žada superlaidūs tranzistoriai?

    Bendrovės kuriami superlaidūs tranzistoriai, pasak jos, suderina didelį greitį ir itin mažą energijos sąnaudas, todėl yra tinkami darbui gilioje kriogenikoje. Tikslas – sukurti vadinamąją kvantinę pagrindinę plokštę, kuri vienoje platformoje užtikrintų efektyvų signalų maršrutizavimą ir kvantinio procesoriaus valdymą milikelvinų temperatūrose.

    „Šiandien kvantinių kompiuterių mastelio didinimas artėja prie kietos sienos, nes vis dar remiamasi daug energijos vartojančia kambario temperatūros elektronika ir atskiru laidynu kiekvienam kubitui“, – sakė „S-Transistors“ bendraįkūrėjas ir vadovas dr. Heorhii Bohuslavskyi.

    „Aiškiausias kelias į priekį, ypač superlaidžiams kvantiniams kompiuteriams, yra klasikinę valdymo ir sąsajos aparatinę dalį nuleisti į kriostatą, šalia kvantinio lusto. Tam reikia itin mažos šilumos sklaidos, greičio ir energinio efektyvumo – čia ir atsiranda superlaidūs tranzistoriai“, – sakė jis.

    Įmonė pabrėžia, kad vien „įdėti į šaltį“ įprastų lustų nepakanka: nors kai kurie pramoniniai silicio tranzistoriai gali veikti labai žemose temperatūrose, esą sunku pasiekti reikiamą našumo ir energinio efektyvumo derinį. Perteklinė šiluma kriostate laikoma vienu didžiausių praktinių iššūkių, kai kalbama apie šimtų ar tūkstančių kubitų sistemas.

    „S-Transistors“ teigimu, jų technologija jau pasiekiama plokštelės masteliu, o tai svarbu pereinant nuo laboratorinių demonstracijų prie pakartojamos gamybos. Startuolis akcentuoja kompaktiškumą ir energinį efektyvumą kaip pagrindinius argumentus, kodėl jų sprendimas galėtų sumažinti laidų kiekį ir supaprastinti kriogeninių kvantinių sistemų architektūrą.

    Pirmasis produktas ir planai

    Pirmuoju produktu bendrovė įvardija superlaidžiais tranzistoriais paremtą multiplekserį, kurį būtų galima integruoti į esamas kriogenines kvantinių įrenginių konfigūracijas. Toks komponentas galėtų padėti greičiau testuoti ir prototipuoti kvantinius įrenginius, sumažinant signalo linijų poreikį.

    Įmonė skelbia, kad per pirmuosius veiklos metus planuoja tiekti sprendimus ankstyviesiems klientams ir strateginiams partneriams. Ilgesnėje perspektyvoje „S-Transistors“ mato pritaikymą ne tik kvantiniuose kompiuteriuose, bet ir kriogeninėje klasikinių sistemų elektronikoje, didelio našumo skaičiavimuose bei kosminėje technikoje, kur svarbus energinis efektyvumas ir darbas ekstremaliomis sąlygomis.

    „Tranzistorius yra masiškiausiai gaminamas įrenginys žmonijos istorijoje. Sujungę tranzistoriaus funkcionalumą su superlaidumo savybe, kai šilumos sklaida beveik lygi nuliui, galime pasiekti naują energiniu požiūriu efektyvaus kriogeninio skaičiavimo lygį“, – sakė „S-Transistors“ bendraįkūrėjas ir technologijų vadovas dr. Andrey Generalov.

  • „Sberbank“ prognozė po naujų taisyklių: Rusijos kriptovaliutų biržų apyvarta pirmais metais gali siekti 46 mlrd.

    „Sberbank“ prognozė po naujų taisyklių: Rusijos kriptovaliutų biržų apyvarta pirmais metais gali siekti 46 mlrd.

    Rusijos didžiausias bankas „Sberbank“ prognozuoja, kad įsigaliojus naujam reguliavimui kriptovaliutų prekybos apyvarta šalies reguliuojamose biržose per pirmuosius metus gali pasiekti apie 4 trln. rublių, tai yra maždaug 46 mlrd. eurų. Tokius skaičius, remdamasi banko vadovybe, paskelbė valstybinė naujienų agentūra TASS.

    Banko valdybos pirmininko pavaduotojas Anatolijus Popovas teigė, kad vėlesniais metais apyvarta galėtų dar augti ir iki 2029 metų siekti apie 7,5 trln. rublių, arba maždaug 87 mlrd. eurų. Šios prognozės siejamos su reguliavimo sistemos startu, kuris numatytas 2026 metų rugsėjo 1 dieną.

    Naujos taisyklės Rusijoje įtvirtina teisinį kriptovaliutų rinkos pagrindą ir apibrėžia, kas bei kokiomis sąlygomis galės prekiauti skaitmeniniais aktyvais. Pagal skelbiamą modelį, mažmeniniams investuotojams leidžiama įsigyti likvidiausias kriptovaliutas, tačiau su metine riba, o kvalifikuoti investuotojai galės pirkti be limitų.

    „Mes tam ruošėmės iš anksto ir jau turime praktinės patirties dirbant su kriptovaliutomis. Kai tik įstatymas pradės pilnai veikti, pritaikysime esamus „Sber“ produktus naujiems reikalavimams ir nuosekliai plėsime pasiūlą“, – sakė Anatolijus Popovas.

    TASS taip pat skelbė, kad „Sberbank“ svarsto galimybę siūlyti paskolas, užtikrintas kriptovaliutomis, kai tam pritars centrinis bankas. Tarp minimų užstatų įvardijami bitkoinas, eteris ir stabilioji kriptovaliuta „USDT“.

    Reguliavimo paketas nekeičia vienos esminių Rusijoje galiojančių nuostatų: kriptovaliutos ir toliau negalės būti naudojamos atsiskaitymams už prekes ir paslaugas šalies viduje. Vis dėlto numatoma, kad tam tikrais atvejais bus leidžiami atsiskaitymai tarptautinėje prekyboje, kai sandoriai vykdomi tarp rezidentų ir nerezidentų.

    Pastaraisiais metais kriptovaliutų vaidmuo Rusijos finansų sistemoje aptarinėjamas ir sankcijų kontekste, nes skaitmeniniai aktyvai gali palengvinti dalį tarpvalstybinių atsiskaitymų. Būtent todėl rinkos dalyviai atidžiai stebi, kaip praktikoje veiks licencijavimo, priežiūros ir investuotojų kategorizavimo taisyklės, kurios nulems realų prekybos mastą.

    Ekspertai pabrėžia, kad prognozuojamas 46 mlrd. eurų pirmųjų metų biržų apyvartos dydis nebūtinai reiškia naujų pinigų įplaukas į rinką. Apyvarta dažnai atspindi bendrą sandorių vertę, kurią gali didinti aktyvi prekyba ir spekuliacinis srautas, o ne vien ilgalaikis investavimas.

  • Baterijų medžiagų kūrėja „Nexeon“ pritraukė 116,7 mln. eurų: ką žada JK Nacionalinis turto fondas

    Baterijų medžiagų kūrėja „Nexeon“ pritraukė 116,7 mln. eurų: ką žada JK Nacionalinis turto fondas

    Investicija į baterijų grandinę

    Didžiojoje Britanijoje, Oksfordšyre įsikūrusi baterijų technologijų bendrovė „Nexeon“ užbaigė investicijų etapą, kuriame pritraukė apie 116,7 mln. eurų. Didžiausią dalį skyrė JK Nacionalinis turto fondas, įsipareigojęs investuoti maždaug 61,4 mln. eurų.

    Prie etapo prisidėjo ir nauji investuotojai, tarp jų Korėjos plėtros bankas bei „Honda Xcelerator Ventures“. Bendrovė teigia, kad lėšos bus nukreiptos į veiklos plėtrą Jungtinėje Karalystėje, tiekimo grandinės stiprinimą, darbo vietų kūrimą ir augimo spartinimą.

    „Ši investicija yra stiprus mūsų technologijos įvertinimas ir patvirtinimas, kad galime prisidėti prie naujos kartos ličio jonų baterijų. Nacionalinio turto fondo parama rodo strateginę mūsų darbo svarbą, stiprinant Jungtinės Karalystės pozicijas pasaulinėje baterijų tiekimo grandinėje“, – sakė „Nexeon“ vadovas Scottas Brownas.

    Kuo išsiskiria silicio anodas?

    „Nexeon“, įkurta 2006 metais, kuria pažangias silicio pagrindu pagamintas anodo medžiagas ličio jonų baterijoms. Silicis laikomas viena perspektyviausių grafito alternatyvų, nes teoriškai gali sukaupti daugiau ličio, o tai atveria kelią didesniam energijos tankiui.

    Bendrovė skelbia, kad jos silicio anodo sprendimai gali reikšmingai padidinti elementų energijos tankį, todėl atsiranda galimybė projektuoti mažesnes ir potencialiai pigesnes baterijas. Praktikoje tai ypač aktualu elektromobiliams, kur siekiama didesnio nuvažiuojamo atstumo ir greitesnio įkrovimo, neauginant baterijos masės.

    „Nexeon“ pabrėžia turinti daugiau kaip 290 patentų ir partnerių portfelį, apimantį baterijų elementų gamybą bei automobilių pramonę. Bendrovės teigimu, jos medžiagos pritaikomos skirtingiems ličio jonų elementų formatams, įskaitant cilindrinius, prizminius ir vadinamuosius maišelio tipo elementus.

    Kur bus panaudotos lėšos?

    Pasak bendrovės, naujas kapitalas turėtų paspartinti plėtros ir komercializavimo darbus, o Nacionalinio turto fondo finansavimas padės vystyti bandomąją gamybos infrastruktūrą Jungtinėje Karalystėje. Tai taip pat turėtų sustiprinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklas bei išplėsti gamybos technologijų komandą, kuriant aukštos kvalifikacijos darbo vietas.

    „Tai dar viena pergalė pažangiosios gamybos sektoriui: investicija padės kurti kvalifikuotas darbo vietas ir išlaikyti baterijų pramonę inovacijų priešakyje“, – sakė pramonės ministras Blairas McDougallas.

    Investicijų etapas išryškina ir platesnę tendenciją: valstybės vis aktyviau dalyvauja strateginių technologijų finansavime, ypač ten, kur kalbama apie energetinį saugumą ir kritines tiekimo grandines. Baterijų medžiagos, gamybos pajėgumai ir technologinė nuosavybė tampa vienu svarbiausių konkurencingumo klausimų Europoje ir Azijoje.

    „Nexeon“ taip pat nurodo neseniai Pietų Korėjos Gunsane pradėjusi veikti silicio ir anglies medžiagų masinės gamybos aikštelė skirta ličio jonų baterijų našumui gerinti. Bendrovė skelbia, kad ši gamykla yra gavusi ISO 9001:2015 sertifikavimą.

    „Tokios bendrovės kaip „Nexeon“ rodo britiškų inovacijų stiprybę. Jei rimtai žiūrime į augimą, turime rimtai žiūrėti ir į sąlygas, kad verslai galėtų startuoti, augti ir sėkmingai plėstis čia, Jungtinėje Karalystėje“, – sakė iždo kancleris Johnas Healey.