CP v2

Category: Finansai

  • „Strategy“ vėl perka bitkoinus: papildė rezervą 4 603 BTC, turimos atsargos priartėjo prie 845 050

    „Strategy“ vėl perka bitkoinus: papildė rezervą 4 603 BTC, turimos atsargos priartėjo prie 845 050

    Bitkoinų kaupimu garsėjanti bendrovė „Strategy“ (MSTR) pranešė rugpjūčio 24–30 dienomis įsigijusi dar 4 603 BTC. Už šį pirkimą, kaip nurodoma JAV Vertybinių popierių ir biržų komisijai pateiktoje 8-K formoje, sumokėta apie 314 mln. eurų, o vidutinė kaina siekė maždaug 74 000 eurų už vieną bitkoiną.

    Po naujausio sandorio „Strategy“ iš viso valdo 845 050 BTC. Bendrovė nurodo, kad viso portfelio įsigijimo vidurkis yra apie 69 000 eurų už bitkoiną, o bendra įsigijimo savikaina, įskaitant mokesčius ir išlaidas, sudaro apie 54,2 mlrd. eurų.

    Finansavimas per akcijų pardavimą

    „Strategy“ teigia, kad naujas pirkimas finansuotas iš lėšų, gautų parduodant A klasės paprastąsias akcijas pagal atviroje rinkoje vykdomą programą. Per tą patį laikotarpį bendrovė pardavė 4 531 421 MSTR akciją ir pritraukė apie 513 mln. eurų.

    Iš gautų lėšų dalis buvo skirta ne tik bitkoinams pirkti. Bendrovė taip pat panaudojo apie 129 mln. eurų privilegijuotųjų akcijų STRC supirkimui, apie 43 mln. eurų skyrė STRC dividendams, o likusi suma papildė grynųjų pinigų rezervą.

    Rinkos signalai ir grįžimas prie pirkimų

    Bendrovės įkūrėjas ir vykdomasis valdybos pirmininkas Michaelas Sayloras socialiniuose tinkluose užsiminė apie atsinaujinusią pirkimų kryptį, paskelbdamas žinutę „We’re back“, kuri lietuviškai reiškia „Mes grįžome“.

    Pastarosiomis savaitėmis „Strategy“ pirkimų tempas buvo sulėtėjęs, todėl investuotojai naują sandorį vertina kaip aiškų signalą, kad įmonė grįžta prie aktyvesnio bitkoinų kaupimo modelio. Tai dera su bendrovės viešai deklaruojama strategija bitkoiną laikyti ilgalaikiu iždo rezervu, kurio vertė, įmonės teigimu, turi apsaugoti kapitalą nuo valiutų nuvertėjimo.

    Platesnis kontekstas: daugiau įmonių seka šiuo modeliu

    Įmonių bitkoinų kaupimo tendencija išlieka aktuali, o viešai kotiruojamų bendrovių, įtraukiančių BTC į balansą, skaičius auga. Vis dėlto rinka išlieka cikliška: dalies su bitkoinu siejamų bendrovių akcijų kainos ir vertinimo daugikliai pastaraisiais laikotarpiais smuko, nes investuotojai atsargiau vertina riziką ir kriptoturto kainų svyravimus.

    „Strategy“ atveju papildomas dėmesys tenka ir finansavimo struktūrai, nes pirkimai iš dalies remiasi periodiniu akcijų emisijos didinimu bei kapitalo pritraukimu rinkoje. Tokia schema leidžia sparčiai didinti BTC rezervą, tačiau kartu gali didinti akcininkų praskiedimą ir jautrumą bitkoino kainos pokyčiams.

  • „Bitmine“ sukaupė 5,9 mln. ETH ir tapo didžiausia įmone pasaulyje: ką tai sako apie kripto rinką

    „Bitmine“ sukaupė 5,9 mln. ETH ir tapo didžiausia įmone pasaulyje: ką tai sako apie kripto rinką

    Kriptovaliutų bendrovė „Bitmine Immersion Technologies“ pranešė per pastarąją savaitę papildžiusi savo eterio (ETH) rezervą 53 501 vienetu. Po šio pirkimo įmonės balanse esą yra 5 901 112 ETH, o tai ją padaro didžiausia korporatyvine eterio turėtoja pasaulyje.

    Skaičiuojant pagal straipsnyje minimą 2 511 JAV dolerių kainą už 1 ETH, tokio portfelio vertė sudarytų apie 13,6 mlrd. eurų. Įmonė teigia valdanti apie 4,9 proc. visos „Ethereum“ pasiūlos, kuri nurodoma kaip 120,7 mln. ETH.

    Didžioji dalis šio turto, 5 067 309 ETH, yra įdarbinta per statymą (staking) per įmonės MAVAN platformą ir partnerius. „Bitmine“ skelbia, kad tai sudaro apie 86 proc. viso eterio balanso ir prognozuoja maždaug 308 mln. eurų metines statymo pajamas, remiantis 7 dienų metine grąža, siekusia 2,63 proc.

    Staking strategija ir rizikos

    Staking modelis leidžia uždirbti pajamų už tinklo saugumo palaikymą, tačiau kartu didina operacinę ir rinkos riziką. Grąža gali kisti priklausomai nuo tinklo parametrų, bendros statomo ETH dalies, mokesčių struktūros ir techninių ar partnerių patikimumo veiksnių.

    Tokio masto koncentracija vienos įmonės balanse taip pat kelia klausimų dėl likvidumo ir poveikio rinkai. Nors „Ethereum“ rinka yra viena didžiausių, staigūs dideli pirkimai ar pardavimai gali didinti kainų svyravimus, ypač jei jie sutampa su platesniais makroekonominiais ar reguliaciniais pokyčiais.

    Ką pabrėžė Tomas Lee

    Įmonės valdybos pirmininkas Tomas Lee pranešime kartojo, kad eterį laiko stipriausiu makro lygmens aktyvu šiuo laikotarpiu. Jo teigimu, trečiąjį ketvirtį iki rugpjūčio 28 dienos ETH pranoko „S&P 500“ indeksą 5 430 bazinių punktų.

    „Trys geriausiai nuo birželio 30 dienos pasirodę aktyvai yra ETH, BTC ir SOL“, – sakė Tomas Lee.

    Papildomas turtas ir investuotojų signalai

    Be eterio, „Bitmine“ nurodo turinti 211 bitkoinų, taip pat investicijas į kitas bendroves ir reikšmingą grynųjų bei likvidžių vertybinių popierių dalį. Bendra kriptoturto, pinigų ir kitų aktyvų vertė rugpjūčio 30 dieną įvardijama kaip 15,6 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 14,4 mlrd. eurų.

    Rinkos dalyviams tokie pranešimai dažnai tampa signalu apie augantį institucinių investuotojų apetito lygį ir bandymą kurti „rezervų“ strategijas, panašias į viešai matytus bitkoino kaupimo modelius. Vis dėlto eterio kaina tuo metu, kaip skelbta, išliko gana stabili ir laikėsi virš 2 400 JAV dolerių ribos, o pačios bendrovės akcijos prieš tai buvo fiksavusios ryškesnį kritimą.

  • „Elekta“ iš EIB gauna iki 100 mln. eurų paskolą: ką tai keis vėžio ir neurologijos gydyme Europoje

    „Elekta“ iš EIB gauna iki 100 mln. eurų paskolą: ką tai keis vėžio ir neurologijos gydyme Europoje

    Stokholme įsikūrusi medicinos technologijų bendrovė „Elekta“ užsitikrino iki 100 mln. eurų Europos investicijų banko (EIB) paskolą, skirtą naujos kartos vėžio ir neurologinių ligų gydymo sprendimams kurti. Finansavimas siejamas su EIB grupės programa „TechEU“, kurios tikslas – stiprinti Europos investicijas į strategines technologijas ir inovacijas.

    Paskola numatyta kaip dalinis tyrimų ir plėtros programos finansavimas 2026–2029 metų laikotarpiui. Skelbiama, kad EIB lėšos galėtų padengti iki pusės maždaug 200 mln. eurų vertės „Elekta“ tyrimų programos, o didžioji darbų dalis planuojama Švedijoje ir Nyderlanduose.

    „Europa turi pasaulinio lygio medicinos technologijų įmonių, todėl svarbu užtikrinti, kad jos ir toliau galėtų investuoti bei kurti inovacijas čia. Šis finansavimas parems naujos kartos vėžio ir neurologinių ligų gydymą“, – sakė EIB viceprezidentas Karlas Nehammeris.

    „Elekta“ kuria precizinės spindulinės medicinos sprendimus, taikomus įvairių rūšių vėžiui, įskaitant smegenų, krūties, inkstų, plaučių, kasos ir prostatos navikus, gydyti. Bendrovė taip pat dirba su technologijomis, naudojamomis tam tikriems neurologiniams sutrikimams, kai reikalingas ypač tikslus poveikis tikslinėms sritims.

    Bendrovė nurodo, kad jos sprendimai remiasi adaptyvios radioterapijos principais, tikslia gydymo dozių pateikimo kontrole ir integruotais klinikiniais darbo srautais. „Elekta“ teigimu, jos technologijos kasmet padeda gydyti daugiau kaip 2 mln. pacientų, o įmonėje dirba apie 4 000 darbuotojų ir ji veikia daugiau nei 40 šalių.

    Finansavimas bus nukreiptas į radioterapijos, radiochirurgijos, brachiterapijos ir jas planuoti bei įgyvendinti padedančių programinės įrangos platformų vystymą. Praktinis tikslas – didinti gydymo tikslumą ir efektyvumą, kartu padedant sveikatos priežiūros įstaigoms aptarnauti augantį pacientų srautą.

    „Augant vėžio gydymo paslaugų paklausai, sveikatos priežiūros teikėjai ieško sprendimų, kurie leistų gydyti daugiau pacientų išlaikant kokybę ir tikslumą. Šis finansavimas suteikia papildomo lankstumo įgyvendinant ilgalaikę strategiją ir tęsiant investicijas į inovacijas, gerinančias klinikinius rezultatus, veiklos efektyvumą ir pacientų patirtį“, – sakė „Elekta“ finansų vadovė Klara Eiritz.

    EIB pabrėžia, kad tokios investicijos dera su platesniais Europos Sąjungos tikslais stiprinti konkurencingumą, remti sveikatos mokslinius tyrimus ir spartinti pažangių medicinos technologijų diegimą. Pastaraisiais metais Europos sveikatos technologijų sektoriuje ryškėja tendencija derinti aparatinę įrangą, klinikinius duomenis ir DI sprendimus, siekiant personalizuoti gydymą ir gerinti procesų valdymą ligoninėse.

    EIB grupė 2025 metais pasirašė 100 mlrd. eurų naujo finansavimo ir konsultacinės paramos sutarčių daugiau nei 870 projektų, susietų su klimato, skaitmenizacijos, saugumo, gynybos ir socialinės infrastruktūros prioritetais. Kontekste tai rodo, kad sveikatos inovacijos išlieka viena sričių, kur ES finansavimo institucijos tikisi greito ir apčiuopiamo poveikio visuomenei.

  • NYSE valdanti ICE kartu su „tZERO“ kurs infrastruktūrą tokenizuotiems vertybiniams popieriams

    NYSE valdanti ICE kartu su „tZERO“ kurs infrastruktūrą tokenizuotiems vertybiniams popieriams

    Niujorko vertybinių popierių biržą (NYSE) valdanti „Intercontinental Exchange“ (ICE) susitarė su „tZERO“ bendradarbiauti kuriant infrastruktūrą viešoms tokenizuotų vertybinių popierių rinkoms. Pagal susitarimą „tZERO“ taps dizaino partneriu ICE kuriamai su NYSE siejamai tokenizuotų vertybinių popierių platformai, orientuotai į prekybą ir atsiskaitymus.

    ICE taip pat ketina investuoti į naujausią „tZERO“ finansavimo etapą ir licencijuoti bendrovės blokų grandinės patentų portfelį. Skelbiama, kad portfelyje yra 103 patentai, apimantys atitikties reikalavimus atitinkančius perleidimus, išmaniąsias sutartis ir korporatyvinius veiksmus, pavyzdžiui, dividendus ar akcijų skaidymus.

    Šalys planuoja įvertinti ir platesnį „tZERO“ technologijų panaudojimą ICE grupėje, įskaitant tokenizuotų aktyvų pritaikymą užstato valdymui ICE kliringo padaliniuose ir kitose susijusiose įmonėse. Tokie sprendimai rinkoje vertinami kaip bandymas mažinti atsiskaitymų trintį, didinti operacijų skaidrumą ir automatizuoti dalį procesų, kurie tradicinėse finansų sistemose dažnai būna lėti bei brangūs.

    „Džiaugiamės galėdami bendradarbiauti su ICE kuriant su NYSE siejamą skaitmeninio perleidimo agento programą. Metus kūrėme nuo pradžios iki pabaigos reguliuojamą tokenizuotų vertybinių popierių platformą ir susijusią intelektinę nuosavybę. Partnerystė su ICE, siekiant plėsti apimtį į viešąsias akcijas, yra natūralus žingsnis mūsų infrastruktūros kaip paslaugos pasiūlymui ir apskritai tokenizuotoms rinkoms“, – sakė „tZERO“ vadovas Alanas Konevsky.

    „tZERO“ pastaraisiais metais stiprino pozicijas reguliuojamos skaitmeninių aktyvų infrastruktūros srityje, o tokenizacijos segmente konkuruoja su tokiais žaidėjais kaip „Securitize“ ir „Superstate“. Tuo pat metu rinka mato ir augančią ginčų dėl intelektinės nuosavybės riziką, nes įmonės bando įtvirtinti technologinius pranašumus patentais ir licencijavimo modeliais.

    ICE pastaruoju metu nuosekliai investuoja į sprendimus, susijusius su blokų grandine ir skaitmeninėmis rinkomis, ieškodama, kaip tradicinę biržų bei kliringo infrastruktūrą pritaikyti naujiems turto formavimo ir perleidimo būdams. Bendrovė jau anksčiau buvo paskelbusi apie bendras iniciatyvas, skirtas kurti naujos kartos infrastruktūrą tokenizuotiems ir skaitmeniniams finansiniams produktams.

    „„tZERO“ patirtis reguliuojamoje blokų grandinės infrastruktūroje daro juos vertingu partneriu, kai plečiame kuriamą skaitmeninio perleidimo agento programą, kuri rems tokenizuotų vertybinių popierių prekybą ir atsiskaitymus“, – teigė ICE strateginių iniciatyvų viceprezidentas Michaelis Blaugrundas.

    Rinkos dalyviai tokenizaciją dažniausiai apibrėžia kaip tradicinių finansinių instrumentų, pavyzdžiui, akcijų ar obligacijų, atvaizdavimą skaitmeninėse sistemose, kur perleidimas ir apskaita gali būti vykdomi naudojant blokų grandinės technologijas. Praktinis tikslas dažnai siejamas su greitesniais atsiskaitymais, tikslesne nuosavybės apskaita ir automatizuotu korporatyvinių veiksmų įgyvendinimu, tačiau realus mastas priklausys nuo reguliavimo, kliringo ir rinkos infrastruktūros suderinamumo.

  • „Kalshi“ visam laikui užblokavo George’ą Santosą: bauda virš 60 000 eurų už SOTU lažybas

    „Kalshi“ visam laikui užblokavo George’ą Santosą: bauda virš 60 000 eurų už SOTU lažybas

    Prognozių rinkų platforma „Kalshi“ pranešė visam laikui uždraudusi buvusiam JAV Kongreso nariui George’ui Santosui prekiauti jos biržoje. Tai pirmasis „Kalshi“ istorijoje nuolatinis draudimas, pritaikytas už taisyklių pažeidimus, susijusius su politiniu įvykiu.

    Sprendimas įformintas taikos susitarime dėl drausminės bylos, pateiktame pirmadienį. „Kalshi“ nurodė, kad George’as Santosas pažeidė platformos taisykles prekiaudamas sutartimi, susijusia su tuo, ar jis dalyvaus JAV prezidento metiniame pranešime Kongrese.

    Pagal dokumentus, jam skirta kiek daugiau nei 60 000 eurų bauda. Platforma teigia turėjusi pagrįstą pagrindą manyti, kad prekyba buvo susijusi su rinka, kurioje pats asmuo gali daryti įtaką rezultatui ar rinkos kainai.

    „„Kalshi“ atitikties skyrius nustatė pagrįstą pagrindą manyti, kad George’as Santosas vykdė prekybą rinkose, susijusiose su jo dalyvavimu metiniame pranešime Kongrese“, – sakė „Kalshi“.

    Ši istorija tęsiasi ir reguliuotojų lygmeniu. Anksčiau George’as Santosas buvo susitaręs su JAV Prekių ateities sandorių komisija, kuri prižiūri prognozių rinkas, dėl kaltinimų, kad jo veiksmai galėjo paveikti lažybų rezultatą.

    Reguliuotojas teigė, kad likus maždaug dviem savaitėms iki pranešimo Kongrese, Santosas viešais pasisakymais apie dalyvavimą esą reikšmingai keitė sutarties kainą. Pagal susitarimą jis sumokėjo apie 30 000 eurų baudą, nepripažindamas ir neneigdamas nustatytų aplinkybių.

    George’as Santosas JAV Kongrese atstovavo Niujorko valstijai nuo 2023 metų sausio iki tų pačių metų pabaigos, kai buvo pašalintas po Atstovų Rūmų Etikos komiteto tyrimo. Šis kontekstas sustiprino klausimus, ar prognozių rinkose politikams ir pareigūnams apskritai turėtų būti leidžiama prekiauti sutartimis, susijusiomis su jų pačių veiksmais.

    Pastaraisiais metais prognozių rinkos sparčiai populiarėja, o kartu daugėja diskusijų dėl galimo prekybos pasinaudojant vidine informacija. JAV teisėsaugoje ir priežiūros institucijose fiksuoti atvejai, kai asmenys, turėję prieigą prie neviešos informacijos, esą bandė ja pasinaudoti statydami už politinius ar viešus įvykius.

    Reaguodami į rizikas, politikai JAV yra registravę abiejų partijų iniciatyvų, kuriomis siekiama apriboti prekybą tiems, kurie gali turėti neviešos informacijos arba daryti įtaką rezultatams. Kol tokie pasiūlymai neįtvirtinti įstatymais, pačios platformos diegia papildomas apsaugas, įskaitant tapatybės ir darbo santykių patikras jautriose rinkose.

    „Kalshi“ sprendimas dėl George’o Santoso rodo, kad platformos bando griežtinti vidaus kontrolę ir kurti precedentus, kurie atgrasytų nuo bandymų paveikti rinkas. Kartu tai signalizuoja, jog prognozių rinkos, artėdamos prie masinio naudojimo, vis dažniau bus vertinamos pagal panašius skaidrumo standartus kaip ir tradicinės finansų rinkos.

  • Ciuricho „KOVE Medical“ pritraukė 1,7 mln. eurų: implantas, galintis mažinti priešlaikinio gimdymo riziką

    Ciuriche įsikūręs medicinos technologijų startuolis „KOVE Medical“ pritraukė 1,7 mln. eurų investiciją. Lėšos bus skirtos kuriamam implantuojamam medicinos prietaisui, kuris, bendrovės teigimu, gali sumažinti priešlaikinio gimdymo riziką po vaisiaus chirurginių procedūrų.

    Finansavimo etapą palaikė privačių investuotojų, daugiausia vadinamųjų verslo angelų, sindikatas. Įmonė nurodo, kad naujas kapitalas padės pasirengti pirmiesiems bandymams su žmonėmis.

    „Esame dėkingi komandai ir stipriam verslo angelų ratui. Einame spręsti sveikatos problemų pačioje gyvenimo pradžioje“, – sakė įmonės vadovas ir vienas iš įkūrėjų Yannickas Devaud.

    Kas kelia riziką po fetoskopijos?

    „KOVE Medical“ sprendimas orientuotas į komplikaciją, kuri riboja fetoskopijos taikymą. Fetoskopija yra minimaliai invazinė vaisiaus chirurgija, kai per gimdos sienelę ir vaisiaus dangalus įvedami instrumentai, siekiant dar prieš gimimą gydyti tam tikras sunkias būkles.

    Prenatalinės intervencijos gali būti taikomos, pavyzdžiui, spina bifida atvejais, esant dvynių tarpusavio transfuzijos sindromui ar įgimtai diafragmos išvaržai. Tačiau pati prieiga per vaisiaus dangalus sukuria angą, kuri gali susilpninti membranas ir lemti vaisiaus vandenų nutekėjimą.

    Tokiais atvejais gali įvykti priešlaikinis vaisiaus dangalų plyšimas, o kartu išauga priešlaikinio gimdymo tikimybė. Būtent šis rizikos veiksnys neretai tampa kliūtimi tiek platesniam fetoskopijos taikymui, tiek sudėtingesnių prenatalinių procedūrų plėtrai.

    Kaip veiktų „KOVE Medical“ implantas?

    Bendrovė kuria implantą, skirtą užverti angą, kuri lieka užbaigus vaisiaus chirurginę procedūrą. Sprendimas būtų įdedamas iš amniono ertmės pusės ir turėtų stabilizuoti vaisiaus dangalus punkcijos vietoje.

    „KOVE Medical“ teigimu, prietaisas suderinamas su įprastai fetoskopijoje naudojamais įvedimo kanalais, todėl chirurgams nereikėtų atlikti papildomos punkcijos vien tam, kad būtų uždaryta anga. Įmonė taip pat nurodo, kad implantą būtų galima pozicionuoti per trumpiau nei penkias minutes.

    Ilgalaikis tikslas yra suteikti chirurgams praktišką būdą patikimiau užverti vaisiaus dangalus po prenatalinių intervencijų. Jei sprendimas pasiteisintų klinikoje, tai galėtų sumažinti vieną iš pagrindinių rizikų, ribojančių vaisiaus chirurgijos plėtrą.

    Startuolio ištakos ir platesnis kontekstas

    „KOVE Medical“ įkurta 2020 metais Yannicko Devaud ir Kurto Ruffieux. Įmonė išaugo iš tyrimų, susijusių su Ciuricho universitetu ir Ciuricho universitetine ligonine.

    Finansavimo etapas vyksta tuo metu, kai Europoje išlieka aktyvus medicinos prietaisų sektoriaus investuotojų dėmesys. Pastaraisiais metais rinkoje ryškėja tendencija finansuoti sprendimus, kurie mažina procedūrų komplikacijų riziką ir leidžia medicinos paslaugas teikti saugiau bei efektyviau.

    „Tai svarbus žingsnis į priekį, ir esame dėkingi už investuotojų pasitikėjimą“, – rašoma „KOVE Medical“ pranešime.

  • Kreditoriai pritarė „PKP Cargotabor“ restruktūrizavimo planui: bendrovė ruošiasi pradėti skolų grąžinimą

    „PKP Cargotabor“ restruktūrizavimo procese žengtas svarbus žingsnis: kreditoriai pritarė siūlomam susitarimui, o tai atveria kelią pradėti skolų grąžinimą. Bendrovė pranešė, kad už planą balsavo 250 iš 271 balso teisę turėjusio kreditoriaus, pateikusio galiojantį balsą.

    Kapitalo išraiška susitarimui pritarta 97,32 proc., o bendra balsavime dalyvavusių reikalavimų suma siekė apie 35 000 000 eurų. Toliau laukia teisinės procedūros, po kurių planas galės būti įgyvendinamas praktiškai.

    Pasak bendrovės, dabar turi būti įvertinti balsavimo rezultatai ir parengtas teisėjo komisaro sprendimas dėl susitarimo priėmimo fakto. Vėliau dokumentai bus perduoti restruktūrizavimo teismui, kuris spręs dėl susitarimo patvirtinimo.

    „Kreditorių sprendimas – tai stiprus teigiamas signalas restruktūrizavimo procese“, – sakė „PKP Cargotabor“ vadovas Marcin Butryn.

    Sanavimo procedūra „PKP Cargotabor“ atžvilgiu vykdoma nuo 2024 metų rugsėjo. Jos tikslas – stabilizuoti veiklą sudėtingoje finansinėje situacijoje, išlaikant operacijų tęstinumą ir kartu pertvarkant įsipareigojimus, veiklos procesus bei organizacinę struktūrą.

    2024 metų gruodį sudarant kreditorių reikalavimų sąrašą, bendrovė nurodė turėjusi beveik 780 kreditorių, o įsipareigojimų suma viršijo 55 000 000 eurų. Tokia apimtis rodo, kad susitarimo mechanizmas turėjo apimti labai skirtingas interesų grupes ir skolų pobūdį.

    „Restruktūrizavimo procesas įžengė į lemiamą, baigiamąją fazę, o iki šiol atlikti darbai leidžia su atsargiu optimizmu žiūrėti į artimiausius mėnesius“, – sakė Paweł Miłek, atsakingas už restruktūrizavimą „PKP Cargo“ grupėje.

    Bendrovė pabrėžia, kad susitarimo pasiūlymai buvo parengti kreditorius suskirsčius į šešias grupes pagal reikalavimų pobūdį ir dydį. Atskirai išskirtos viešosios teisės prievolės, lizingo sutartimis grindžiami įsipareigojimai, taip pat mažos, vidutinės ir didžiausios vertės reikalavimai bei su bendrove glaudžiai susiję subjektai.

    Skirtingoms grupėms numatytos nevienodos grąžinimo sąlygos: kai kur planuojamas pilnas pagrindinės skolos ir priedų padengimas, kitur – pagrindinės skolos grąžinimas nurašant priedus, o daliai kreditorių gali būti taikomas dalinis grąžinimas vienkartiniu mokėjimu arba dalimis. Taip pat numatytas mechanizmas, leidžiantis didinti išmokų lygį, jei bendrovės finansiniai rezultatai bus geresni nei planuota.

    „Priimti sprendimai paremti realiomis bendrovės galimybėmis: siekiame kuo didesnio atsiskaitymo su kreditoriais, bet kartu turime išlaikyti gebėjimą dirbti ir generuoti lėšas susitarimui vykdyti“, – sakė „PKP Cargotabor“ valdybos narė Katarzyna Iskra.

    Anot bendrovės, reikšminga tai, kad dalis kreditorių net ir sanavimo metu nenutraukė bendradarbiavimo: toliau tiekia prekes ir teikia paslaugas. Tai interpretuojama kaip ženklas, jog įmonė išsaugojo ekonominę vertę ir gali išlikti patikimu verslo partneriu, jei susitarimas bus sklandžiai įgyvendintas.

  • Požeminis protestas likviduojamoje Wujeko kasykloje: PGG jį vadina nelegaliu streiku

    Likviduojamoje Wujeko anglies kasykloje Katovicuose keliolika kalnakasių surengė požeminį protestą, o valstybinė bendrovė PGG jį įvardijo kaip nelegalų streiką. Įmonė skelbia, kad darbuotojų veiksmai neatitinka streikams taikomų procedūrų, tačiau tikina sieksianti susitarimo su įgula.

    PGG aiškina, kad įtampa kilo po praneštų vadovybės pokyčių ir dalies darbuotojų reikalavimo susijusio su laikinojo kasyklos vadovo gynimu. Protestuotojai kurį laiką atsisakė dirbti ir liko 680 metrų gylyje, vėliau po pokalbių su darbdavio atstovais pasitraukė, tačiau dalis įgulos į protestą grįžo ir kitą dieną.

    Ginčas dėl likvidavimo eigos

    Protestą palaikantis profesinis judėjimas Sierpień 80 tvirtina, kad pagrindinis nesutarimas susijęs su likvidavimo skaidrumu ir darbų organizavimu. Pasak profsąjungos, darbuotojai siekia, kad kasykla būtų likviduojama kiek įmanoma savo pajėgomis, o išorės rangovų įtraukimas būtų ribojamas iki neišvengiamų atvejų.

    PGG savo ruožtu skelbia, kad nuo 2024 metų mažino išorės rangovų apimtis: bendras jų dalyvavimas darbuose esą sumažintas beveik 43 proc., o rangovų įdarbinimas požeminiuose darbuose viršijo 70 proc. mažėjimą. Bendrovė pabrėžia, kad siekia likvidavimą vykdyti kuo pigiau, maksimaliai naudojant savo darbuotojų kompetencijas ir turimus resursus.

    „Streiką vertiname kaip nelegalų, bet vis tiek sieksime susitarimo su įgula ir užtikrinti, kad likvidavimo procesas vyktų mūsų pačių pajėgomis“, – sakė PGG atstovas Grzegorzas Wacławekas.

    Outsourcingas, kaštai ir teisiniai rėmai

    PGG pateikia ir skaičius apie paslaugų pirkimą: teigiama, kad anksčiau rangovai kasmet išdrąsdavo gerokai daugiau kasybos iškasų, o vėlesniais metais apimtys smarkiai sumenko. Bendrovė taip pat nurodo, jog atskiri profsąjungos minimi sutaupymų dydžiai, ypač susiję su požeminių vandenų nuvedimu, neva neatitinka realių duomenų.

    Įmonė akcentuoja, kad dalį sprendimų riboja privalomi teisės aktai, kurie nustato aplinkosaugos ir saugos reikalavimus, todėl ne kiekviena išlaidų eilutė gali būti mažinama administraciniu sprendimu. Tuo pat metu profsąjungos atstovai viešai kelia klausimus, ar planuojamas modelis nepadidins priklausomybės nuo rangovų ir ar darbuotojai turės aiškią informaciją apie tolesnę likvidavimo eigą.

    Vadovybės sprendimai – dar viena konflikto ašis

    PGG pabrėžia, kad sprendimai dėl vadovų skyrimo ar atleidimo priklauso išimtinei bendrovės valdybos kompetencijai. Įmonė tvirtina, jog personalo sprendimai neturėtų tapti spaudimo priemone, o darbo ginčai turi būti sprendžiami nustatyta tvarka.

    Wujeko kasykloje anglies gavyba baigta 2021 metais, o nuo balandžio 1 dienos vyksta formalus likvidavimo procesas. Pagal atnaujintą teisinį reguliavimą kasykla perduota PGG vidiniam kasyklų likvidavimo padaliniui, todėl įmonė pati tiesiogiai atsakinga už proceso organizavimą ir kaštų kontrolę.

  • Lenkijoje svarstomas didesnis CIT ir 10 kartų didesnės rinkliavos degalų įmonėms: kodėl „Orlen“ nepritarė?

    Lenkijos vyriausybė rengia teisės aktų pakeitimus, kurie, pasak naftos ir degalų sektoriaus atstovų, reikštų didesnę mokestinę ir reguliacinę naštą įmonėms. Apie rizikas viešai perspėjo Lenkijos naftos pramonės ir prekybos organizacija POPiHN, pateikusi bendrą poziciją savo narių vardu.

    Organizacija nurodo, kad siūlymai apima dviejų teisės aktų pakeitimus: energijai imlaus pramonės vartotojų elektros kainų mažinimo rėmimo priemones ir Energetikos įstatymo nuostatas. Pakeitimų paketą parengė finansų ministro Andrzejaus Domańskio vadovaujama ministerija.

    Kas siūloma keisti?

    Pagal vieną iš siūlymų degalų sektoriui 2027–2029 metais būtų taikomas didesnis pelno mokesčio tarifas nei kitiems ūkio subjektams. POPiHN teigimu, vien didelių pajamų faktas neturėtų automatiškai tapti pagrindu neribotai didinti viešuosius mokesčius ir rinkliavas.

    „Kelti abejonių turėtų prielaida, kad vien didelės pajamos pateisina neribotą viešųjų įmokų augimą, o tai taip pat kertasi su konstituciniu lygybės principu“, – sakoma POPiHN pozicijoje.

    Kita siūlomų pakeitimų dalis susijusi su Energetikos įstatymu: numatomas dešimteriopas koeficiento didinimas, pagal kurį skaičiuojamos prieškoncesinės ir koncesinės rinkliavos. Praktikoje tai reikštų žymiai didesnes licencijavimo sąnaudas didiesiems rinkos dalyviams.

    Sektorius prašo skaidrumo ir vertinimo

    POPiHN ragina surengti išsamias konsultacijas su rinka ir pateikti pilną planuojamų pakeitimų poveikio ekonomikai bei biudžetui vertinimą. Organizacijos teigimu, staigūs ir sunkiai prognozuojami reguliavimo pokyčiai didina rizikas tiekimo saugumui ir infrastruktūros plėtrai.

    Asociacija akcentuoja, kad degalų rinkai svarbus stabilus reguliacinis režimas, nes sektorius vienu metu privalo užtikrinti tiekimo patikimumą ir vykdyti investicijas, susijusias su energetikos transformacija. Didesnės fiksuotos rinkliavos ir išskirtiniai mokesčių tarifai gali paveikti investicijų planavimą, ypač ilgesnio atsipirkimo projektuose.

    Kodėl išsiskyrė „Orlen“ pozicija?

    Bendras POPiHN dokumentas buvo parengtas narių vardu, tačiau jo nepasirašė „Orlen“. Organizacija informavo, kad poziciją palaikė Amic Polska, Anwim, Aramco Fuels Polska, BP Europe SE, Circle K Polska, Fuchs Oil Corp. (PL), MOL Polska, Shell Polska, Sunoco Polska, TotalEnergies Marketing Polska, Unimot ir Euroway.

    Viešai nenurodoma, kokie konkretūs argumentai lėmė „Orlen“ sprendimą nepasirašyti. Tokie atvejai paprastai rodo skirtingą didžiausių rinkos dalyvių vertinimą: vieni labiau akcentuoja konkurencingumo ir investicijų aplinkos rizikas, kiti gali matyti galimybę prisitaikyti dėl masto, veiklos diversifikacijos ar kitokios verslo struktūros.

  • KGHM plečia kasybą Afrikoje: kodėl renkasi Maroką, o ne vario juostą Zambijoje ir Konge

    Lenkijos vario ir sidabro milžinė KGHM vis aktyviau ieško galimybių augti už Europos ribų. Bendrovė strateginiuose planuose mini abi Amerikas ir Afriką, tačiau pastarojoje renkasi ne garsųjį vario telkinių regioną ties Zambijos ir Kongo Demokratinės Respublikos siena, o gerokai mažiau aptariamą kryptį Šiaurės Afrikoje – Maroką.

    Toks pasirinkimas iš pirmo žvilgsnio gali stebinti, nes didžiausia Afrikos vario gavyba tradiciškai siejama būtent su Zambija ir Kongo Demokratine Respublika. Vis dėlto investuotojams kasyboje svarbūs ne vien geologiniai ištekliai, bet ir politinis stabilumas, reguliacinė aplinka, infrastruktūra bei galimybė prognozuoti kaštus dešimtmečiams į priekį.

    Vario paklausa spaudžia plėstis

    Pasaulinė vario paklausa pastaraisiais metais sparčiai auga, o tai siejama su energetikos transformacija ir elektros tinklų modernizavimu. Prie papildomo vartojimo prisideda ir duomenų centrų plėtra, kuri didina elektros infrastruktūros, aušinimo ir serverinių sprendimų poreikį.

    Tokioje aplinkoje kasybos bendrovėms vis sunkiau išlaikyti gavybos apimtis vien esamuose telkiniuose, todėl akcentuojama žvalgyba, nauji projektai ir įsigijimai. KGHM atvejis nėra išimtis: bendrovė ieško vietų, kuriose galėtų didinti išteklių bazę, bet kartu išvengti sunkiai valdomų rizikų.

    Kodėl ne Kongo Demokratinė Respublika?

    Kongo Demokratinė Respublika yra viena svarbiausių pasaulio žaliavų tiekėjų, ypač kai kalbama apie kobalto rinką ir didelę vario gavybą. Tačiau būtent šalis dažnai minima kaip pavyzdys, kur investicijas lydi saugumo, politinės ir reputacinės rizikos, galinčios tiesiogiai paveikti projektų tęstinumą.

    Pastarąjį dešimtmetį situaciją apsunkina užsitęsę konfliktai rytinėje šalies dalyje, o verslui tai reiškia brangesnę logistiką, didesnius draudimo kaštus ir sunkiau planuojamus eksploatacijos grafikus. Nors šalyje veikia tarptautiniai žaidėjai, jų sprendimai dažnai paremti išskirtinai didele rizikos tolerancija ir didesniais finansiniais užnugariais.

    Zambija atrodo stabiliau, bet Marokas patrauklesnis

    Zambija laikoma palankesne kryptimi nei Kongo Demokratinė Respublika, nes šalyje paprastai lengviau užtikrinamas reguliacinis nuoseklumas ir politinis prognozuojamumas. Vario pramonė čia telkiasi vadinamojoje Copperbelt zonoje, o valstybė deklaruoja tikslus didinti gavybą artimiausiais metais.

    Vis dėlto KGHM pasirinkimas labiau krypsta į Maroką, kur investuotojams svarbi ne vien gavybos perspektyva, bet ir bendra verslo aplinka, infrastruktūra bei platesni pramoniniai ryšiai. Šalis yra arčiau Europos rinkų, o tai gali mažinti tiekimo grandinės riziką ir palengvinti žaliavos perdirbimo ar metalurgijos bendradarbiavimo scenarijus.

    „Šiandien vienas įdomiausių krypčių mums yra Marokas“, – sakė KGHM vadovas Remigiuszas Paszkiewiczius.

    Pasak bendrovės, Maroke jau atliktas pirminis geologinis įvertinimas, o kitas žingsnis gali būti paraiška žvalgybos licencijai gauti. Praktikoje tai reiškia, kad sprendimai dar ankstyvos stadijos, tačiau kryptis signalizuoja, jog KGHM prioritetą teikia vietoms, kuriose rizikos ir grąžos balansas labiau nuspėjamas.

    KGHM atsargumą Afrikoje stiprina ir ankstesnė patirtis regione: praeityje įgyvendintas projektas Kongo Demokratinėje Respublikoje bendrovei buvo nuostolingas. Ši pamoka dažnai lemia, kad įmonės renkasi lėtesnę, bet labiau kontroliuojamą plėtrą, ypač kai kalbama apie sudėtingus kasybos regionus.

    Jei vario paklausa ir toliau augs, konkurencija dėl stabiliose jurisdikcijose esančių telkinių stiprės. Tokiu atveju KGHM sprendimas dairytis į Maroką gali būti bandymas užsiimti poziciją regione anksčiau, nei kainos ir įėjimo barjerai dar labiau išaugs.