Category: Finansai

  • Prancūzijoje – naujas viešojo sektoriaus streikas dėl algų, Vyriausybei stumiant 2027 metų biudžetą

    Prancūzijoje – naujas viešojo sektoriaus streikas dėl algų, Vyriausybei stumiant 2027 metų biudžetą

    Prancūzijoje antradienį vyksta nauja protestų ir streikų banga: viešojo sektoriaus darbuotojai visoje šalyje reikalauja didesnių atlyginimų.

    Apie tai praneša „Euronews“ – streikas vyksta tuo metu, kai Vyriausybė skuba patvirtinti 2027 metų biudžetą, o šalies finansinė padėtis apibūdinama kaip įtempta.

    Dabartinis judėjimas prasidėjo dar rugsėjo viduryje, kai kilo socialiniai neramumai dėl mokyklų sąlygų, tačiau vėliau protestų darbotvarkė išsiplėtė.

    Pastarosiomis savaitėmis akcijose vis dažniau akcentuojama pragyvenimo išlaidų krizė ir brangstantys degalai, o profesinės sąjungos spaudžia valdžią dėl visuotinio algų didinimo.

    Derybos neįtikino profesinių sąjungų

    Antradienio demonstracijos surengtos po pokalbių su ministru pirmininku Sebastienu Lecornu. Profesinės sąjungos teigia likusios nepatenkintos, todėl reikalavimų neatsisako.

    Valdžia, siekdama sumažinti įtampą, paskelbė apie aštuonis papildomus indeksinius taškus mažiausiai apmokamiems viešojo sektoriaus darbuotojams.

    Taip pat nuspręsta paankstinti nacionalinės minimaliosios algos didinimą – jis numatytas nuo gruodžio 1 dienos, reaguojant į infliaciją.

    Biudžete visuotinio algų kėlimo nenumatyta

    Nepaisant šių žingsnių, biudžeto projekte Vyriausybė atmeta bendrą atlyginimų didinimą jau ketvirtus metus iš eilės, motyvuodama šalies finansais, augančiu deficitu ir skola.

    Toks sprendimas profesinėms sąjungoms yra nepriimtinas. Jos teigia, kad nuo 2017 metų viešojo sektoriaus darbuotojų perkamoji galia sumažėjo 16 proc.

    Dėl infliacijos, pasak profesinių sąjungų, daugėja viešojo sektoriaus darbuotojų, kurie atsiduria ties minimalios algos riba arba labai arti jos.

    Protestai dažniausiai taikūs, tačiau pasitaiko incidentų

    Prancūzijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, pastarosiomis savaitėmis protestų dalyvių skaičius mažėjo.

    Nors dauguma demonstracijų buvo taikios, fiksuota ir pavienių smurto protrūkių – pranešama apie išpuolius prieš žurnalistus ir policiją, niokojamus viešuosius pastatus, naudojamus petardas.

    Tuo pat metu policija kaltinama neproporcingu jėgos naudojimu malšinant protestus – dėl galimo pareigūnų piktnaudžiavimo pradėta ne viena tyrimo procedūra.

  • ES 2040 klimato tikslui gresia rizika: švelninama taršos leidimų prekybos sistemos reforma

    ES 2040 klimato tikslui gresia rizika: švelninama taršos leidimų prekybos sistemos reforma

    Europos Sąjungos 2040 metų klimato tikslas gali atsidurti pavojuje, jei bus sušvelninta Bendrijos taršos leidimų prekybos sistemos (ETS) reforma. Tai rodo nutekintas kompromisinis dokumentas, kuriuo siekiama sumažinti augančių anglies dioksido kaštų naštą Europos pramonei.

    Kaip praneša „Euronews“, ES Tarybai šiuo metu pirmininkaujanti Airija sušvelnino siūlymą, kurį trečiadienį turėtų aptarti ES ambasadoriai. Pastaruoju metu ETS sulaukia vis didesnio politinio spaudimo – šalys narės bando suderinti taršos mažinimo tikslus su pramonės konkurencingumu ir aukštomis energijos kainomis.

    Kompromiso teksto tikslas – užsitikrinti politinį palaikymą anglies rinkai po 2030 metų, tačiau klimato politikos šalininkai perspėja: nuolaidos pramonei gali susilpninti sistemos indėlį siekiant 2040 metų tikslų. Tai reikštų, kad trūkstamą taršos mažinimą tektų kompensuoti kitoms ekonomikos šakoms.

    Tekste iš esmės paliekamas Europos Komisijos liepos mėnesį pateiktas planas lėčiau mažinti taršos leidimų skaičių, pratęsti nemokamus leidimus pramonei ir į ETS įvesti tarptautinius anglies kreditus, leidžiančius dalį vidaus taršos „kompensuoti“ projektais už ES ribų.

    Nemokami leidimai ir tarptautiniai kreditai

    Pagal Airijos pirmininkavimo siūlymą pramonės įmonės galėtų išlaikyti 80 proc. nemokamai skiriamų leidimų vien pateikusios investicijų planą – net jeigu vėliau suplanuotų dekarbonizacijos investicijų neįgyvendintų. Likę 20 proc. būtų siejami su tuo, ar pradedamos tinkamų projektų statybos.

    Nemokami leidimai – tai leidimai, kuriuos įmonės gauna nemokėdamos aukcionuose. Jie skirti apsaugoti ES gamintojus nuo konkurencijos šalyse, kur klimato politika mažiau griežta, pavyzdžiui, Kinijoje ar JAV.

    Tačiau toks žingsnis laikomas reikšminga politine nuolaida pramonei, nerimaujančiai dėl nemokamų leidimų mažėjimo. Kritikai kelia klausimą, ar ETS ir toliau teiks pakankamai stiprų ekonominį signalą mažinti taršą.

    Tarybos tekste taip pat išlaikomas siūlymas atidėti taršos leidimų kiekį, atitinkantį 260 mln. tonų CO2, tarptautiniams kreditams finansuoti. Be to, paliekama galimybė 2031–2035 metais vykdyti bandomąjį etapą, kad ES galėtų išbandyti sistemą prieš ją pilnai įgyvendinant.

    Dokumente numatyti griežti tarptautinių kreditų kokybės ir patikimumo reikalavimai, tačiau kartu didėtų priklausomybė nuo to, ar tokių kreditų apskritai bus rinkoje. Jei pramonė jų negalėtų įsigyti, tai, perspėjama, galėtų sukomplikuoti 2040 metų tikslų pasiekimą.

    Numatoma, kad 2040 metų tikslui reikėtų bent 85 proc. vidaus grynojo išmetamų teršalų sumažinimo, o likusią dalį – 5 proc. – sudarytų tarptautiniai kreditai.

    Airijos pirmininkavimas siekia sutelkti 27 šalių narių sutarimą dar prieš pereinant prie politiškai jautresnių klausimų – klimato ambicijų lygio ir naštos pasidalijimo tarp valstybių.

    Susitarimo tikimasi Aplinkos ministrų taryboje gruodžio 11 dieną, o Europos Parlamento balsavimo laukiama gruodžio 14–17 dienomis vyksiančioje plenarinėje sesijoje Strasbūre.

    Šalys narės nesutaria dėl ETS ateities

    Derybas apsunkina dideli skirtumai tarp ES valstybių ir pačių sprendimų sudėtingumas. Antrame dokumente, su kuriuo susipažinta, teigiama, kad šalys jau dabar nesutaria, kaip greitai turėtų mažėti taršos leidimų pasiūla, ar įmonėms leisti plačiau naudoti tarptautinius kreditus ir kiek ilgai saugoti pramonę nuo augančių anglies kaštų.

    Šie reikalavimai, vertinama, gali „praskiesti“ ETS tuo metu, kai iš šios sistemos tikimasi didelės dalies būsimo taršos mažinimo.

    Bendra kryptis išlieka tokia: vyriausybės nori išlaikyti ETS kaip pajamų šaltinį dekarbonizacijai finansuoti, tačiau vis garsiau keliami nuogąstavimai dėl kaštų energijai imlioms pramonės šakoms, konkuruojančioms su gamintojais Kinijoje ar JAV.

    Diskusijos vyksta ir dėl bendro įmonėms prieinamų taršos leidimų kiekio. Vienos sostinės siekia spartesnio mažėjimo, kad didėtų anglies kaina ir būtų skatinama trauktis iš iškastinio kuro, kitos baiminasi poveikio sunkumų patiriančiai pramonei, jei nemokami leidimai būtų mažinami per greitai.

    Lėtesnis leidimų mažėjimas sumažintų spaudimą elektrinėms ir gamykloms greitai mažinti taršą, galėtų slopinti anglies kainas ir suteiktų daugiau laiko prisitaikyti. Tačiau kartu tai reikštų mažiau realių taršos mažinimų ETS apimamuose sektoriuose, todėl 2040 metų tikslas taptų sunkiau pasiekiamas.

    Aplinkosaugininkai kritikuoja reformos kryptį

    Neseniai paskelbtoje „Öko-Institut“ analizėje, kurią užsakė kampanijų grupė WWF Vokietija, teigiama, kad Komisijos siūlyta ETS reformos kryptis yra „nesuderinama“ su ES tikslu iki 2040 metų grynąją taršą mažinti 90 proc.

    WWF Vokietijos pramonės politikos ekspertė Lisa Okken kritikavo siūlymą, teigdama, jog reformoje trūksta anglies kainos signalo, kuris paskatintų skubią Europos pramonės modernizaciją, o spragas bandoma užpildyti sudėtingomis apskaitos schemomis ir pernelyg didele lankstumo erdve.

    Kita aplinkosaugininkų minima problema – idėja leisti papildomą taršą virš esamos „lubų“ ribos mainais į būsimus nuolatinius anglies šalinimus naudojant brangias technologijas, skirtas CO2 surinkti iš oro.

    Analizėje pabrėžiama, kad kol kas neaišku, ar tokie šalinimai apskritai bus įgyvendinami reikiamu mastu, nes šiandien tam tiesiog nėra pakankamų pajėgumų.

  • Vokietijos startuolis „Daisytuner“ pritraukė 6 mln. eurų: DI žada veikti sparčiai bet kuriame luste

    Vokietijos startuolis „Daisytuner“ pritraukė 6 mln. eurų: DI žada veikti sparčiai bet kuriame luste

    Vokietijos Darmštate įsikūręs „DeepTech“ startuolis „Daisytuner“ pritraukė 6 mln. eurų pradinės (Seed) investicijos. Įmonė kuria technologijas, kurios automatizuoja DI modelių našumo optimizavimą ir leidžia jiems efektyviai veikti įvairioje aparatinėje įrangoje.

    Apie investiciją pranešė „EU-Startups“: raundui bendrai vadovavo rizikos kapitalo fondai „Elaia“ ir „LEA Ventures“, taip pat prisidėjo „Amadeus APEX Technology Fund“ ir „Seedcamp“. Kartu su finansavimu bendrovė pristatė „Daisyflow“ – didelio našumo DI inferencijos variklį.

    „Daisytuner“ idėja sprendžia vieną skaudžiausių DI rinkos problemų – skaičiavimo resursų trūkumą ir priklausomybę nuo vieno tiekėjo programinės ekosistemos. Įmonė teigia siekianti, kad tas pats kodas be perrašymo pasiektų aukštą našumą pasirinktame luste.

    Praktinė šio požiūrio nauda aktuali tiek didiesiems debesijos tiekėjams, tiek įmonėms, kurios DI diegia savo infrastruktūroje: vietoje nuolatinio naujų pajėgumų pirkimo daugiau dėmesio skiriama tam, kad esama įranga būtų išnaudojama efektyviau. Didėjant lustų įvairovei, rankinis optimizavimas tampa lėtas ir brangus.

    Kaip veikia „Daisytuner“ technologija

    Bendrovę 2024 metais įkūrė Lukas Trümper ir Adrian Schmitz. Komanda remiasi daugiau nei dešimtmetį kaupta tyrimų patirtimi, įgyta tokiose institucijose kaip ETH Zurich, Miuncheno technikos universitetas, RWTH Aachen, TU Darmstadt ir Lawrence Livermore nacionalinė laboratorija.

    „Daisytuner“ kuriamas atvirojo kodo kompiliatorius DOCC verčia kodą iš populiarių karkasų, tokių kaip „PyTorch“, į konkrečiam tiksliniam lustui pritaikytą natyvinį kodą. Taip siekiama, kad DI modeliai galėtų veikti skirtingų gamintojų aparatinėje įrangoje – nuo „NVIDIA“ ir AMD vaizdo plokščių iki naujesnių architektūrų.

    Įmonė teigia, kad optimizavimas vyksta nuolat: DI agentai testuoja optimizacijas realioje aparatinėje įrangoje, o patikrinti rezultatai kaupiami našumo duomenų bazėje. Vėliau šie rezultatai panaudojami panašiems kodo atvejams, taip „mokant“ sistemą greičiau parinkti efektyvias optimizacijas.

    „Daisyflow“ – inferencijos variklis, skirtas diegimui įmonėse

    Kartu su investicija pristatytas „Daisyflow“ apibūdinamas kaip gamybai paruoštas DI inferencijos sprendimas. Jis sukurtas ant atvirų karkasų ir, pasak kūrėjų, gali aptarnauti kalbos, vaizdo, kalbos atpažinimo ir rekomendacijų modelius per tas pačias API, kurias įprastai naudoja inžinierių komandos.

    Akcentuojama, kad sprendimą galima diegti kliento infrastruktūroje – tai leidžia įmonėms kontroliuoti duomenis ir kaštus, neinvestuojant į dideles vidines našumo optimizavimo komandas nuo pirmos dienos.

    „Daisytuner“ nurodo, kad jų platforma parodė iki 18 proc. spartesnį „Qwen 2.5“ veikimą, lyginant su pramonėje plačiai naudojamu „vLLM“, AMD „Instinct“ vaizdo plokštėse. Bendrovė taip pat teigia, kad platforma prieinama per „Cloud Console“, kur sujungiami DOCC kompiliatorius, nuolatiniai bandymai realioje įrangoje, naršyklinis IDE individualioms optimizacijoms ir „gyva“ našumo duomenų bazė, naudojama kompiliavimo metu.

    Kur bus panaudoti 6 mln. eurų

    Startuolis skelbia, kad naujas kapitalas bus skirtas išplėsti „Daisyflow“ naudojimą įmonėse, auginti inžinerinę komandą ir praplėsti kompiliatoriaus palaikymą naujoms lustų architektūroms.

    „Daisytuner“ taip pat sieja savo ambicijas su platesne rinkos kryptimi, kai didieji DI žaidėjai kuria nuosavą silicį: jų tikslas – tapti programiniu sluoksniu, padedančiu „atrakinti“ našumą įvairiuose lustuose, nepriklausomai nuo gamintojo.

  • Barselonos startuolis „Valeria“ pritraukė 5,5 mln. eurų: automatizuos atlyginimus ir HR didelės kaitos sektoriuose

    Barselonos startuolis „Valeria“ pritraukė 5,5 mln. eurų: automatizuos atlyginimus ir HR didelės kaitos sektoriuose

    Barselonoje įsikūrusi atlyginimų ir personalo valdymo platforma „Valeria“ pritraukė 5,5 mln. eurų „Seed“ investicijų, kad automatizuotų procesus įmonėms, kur darbuotojų kaita itin didelė.

    Po šio etapo bendrovės 2026 metais pritrauktas kapitalas viršijo 7 mln. eurų, skelbia „EU-Startups“.

    „Seed“ raundui vadovavo Europos fondas „BlackFin“, jame taip pat dalyvavo esami investuotojai „VentureFriends“ ir „Fortino“, bei naujas investuotojas „GoHub Ventures“. Dar vasarį įmonė buvo užbaigusi 1,7 mln. eurų „pre-Seed“ etapą.

    „Valeria“ orientuojasi į mažas ir vidutines įmones tokiuose sektoriuose kaip logistika, pristatymas, svetingumas, mažmena ar renginiai – ten, kur darbo grafikai ir darbuotojų srautai nuolat kinta, o administraciniai procesai dažnai vis dar atliekami rankiniu būdu.

    Platforma sujungia automatizavimą ir ekspertų priežiūrą

    Bendrovė įkurta 2024 metais – ją įsteigė Pau Laporte, Carlos Saiz ir Sergio Morales. Įmonė teigia sukūrusi atlyginimų ir HR valdymo sprendimą, kuriame automatizavimas ir dirbtinis intelektas derinami su darbo užmokesčio specialistų priežiūra.

    Pasak įmonės, vienas esminių skirtumų nuo įprastų HR sistemų – nuosavas atlyginimų skaičiavimo variklis, kuris per API jungiasi su Ispanijos viešosiomis institucijomis, tarp jų Social Security, SEPE ir mokesčių administracija, nesiremiant trečiųjų šalių tarpininkais.

    „Valeria“ tvirtina, kad platforma automatizuoja visą procesų grandinę: nuo darbuotojo priėmimo, sutarčių generavimo iki pranešimų apie nedarbingumą, išskaitų iš darbo užmokesčio bei darbinių nelaimių registravimo.

    Daugiau nei 100 įmonių ir 20 000 darbuotojų

    Bendrovė nurodo šiuo metu aptarnaujanti daugiau nei 100 įmonių ir 20 000 darbuotojų. Taip pat teigiama, kad per kiek daugiau nei metus nuo biuro Barselonoje atidarymo komanda išaugo iki daugiau nei 40 žmonių – inžinerijos, produkto ir darbo užmokesčio srityse.

    Tarp įmonės klientų įvardijami „Glovo“, „UberEats“, „Goiko“, „Honest Greens“ ir „Desigual“.

    „GoHub Ventures“ partneris Pablo Perea cituojamas teigiantis, kad didelės kaitos sektoriuose darbo valdymas vis dar dažnai remiasi rankiniais procesais, o „Valeria“ tai sprendžia DI principais sukurta sistema, kuri gali suteikti daugiau lankstumo ir sutaupymų.

    Kur bus panaudotos investicijos ir kokie planai

    „Valeria“ teigia, kad naujas kapitalas daugiausia bus skiriamas atlyginimų skaičiavimo variklio plėtrai ir diegimui, o sprendimo taikymo sritis bus plečiama už logistikos ir pristatymo ribų – į svetingumą, mažmeną ir valymo paslaugas.

    Įmonės vadovas ir bendraįkūrėjas Pau Laporte sako, kad tikslas – suteikti verslams galimybę realiu laiku valdyti savo darbo jėgą, o sistema veiktų 24/7 ir sumažintų priklausomybę nuo tradicinių agentūrų bei jų darbo valandų.

    Artimiausiu laikotarpiu bendrovė taikosi į lyderystę Ispanijos darbo jėgos valdymo rinkoje, kuri, kaip teigiama, viršija 1 mlrd. eurų, o ateityje svarstoma ir tarptautinė plėtra.

  • „Plural“ pritraukė 1 mlrd. eurų: taikosi finansuoti Europos „trilijono“ vertės startuolį

    „Plural“ pritraukė 1 mlrd. eurų: taikosi finansuoti Europos „trilijono“ vertės startuolį

    Londone įsikūręs ankstyvosios stadijos investicijų fondas „Plural“ pritraukė 1 mlrd. eurų – didžiausią kapitalo sumą per visą savo istoriją.

    Apie šį raundą praneša portalas „EU-Startups“. Naujasis fondas skirtas vadinamiesiems „frontier“ (pažangiausių technologijų) kūrėjams, kurių ambicijos – nuo branduolinės sintezės iki kosmoso ir gynybos technologijų.

    „Plural“ teigia, kad prieš kelerius metus Europoje tokios kryptys daugeliui investuotojų atrodė pernelyg rizikingos, tačiau situacija keičiasi: technologijų įkūrėjai, imantys spręsti sudėtingiausias problemas, tampa vienais paklausiausių pasaulyje.

    Fondo partneris Khaledas Helioui pareiškė esąs įsitikinęs, kad šios kartos Europos įkūrėjai gali sukurti pirmąjį žemyne trilijono vertės (JAV doleriais) vertinamą verslą, o „Plural“ tikslas – būti šalia nuo pat pirmos dienos.

    Kaip bus panaudotas 1 mlrd. eurų

    „Plural“ nurodo, kad naujas kapitalas maždaug santykiu du prie vieno padalintas tarp naujo ankstyvosios stadijos fondo „Fund III“ ir atskiros priemonės, skirtos vėlesnėms investicijoms į sėkmingiausias portfelio įmones.

    Tokia struktūra turėtų leisti ne tik anksti atrasti mažiau akivaizdžius, bet didelį potencialą turinčius įkūrėjus, bet ir neprarasti galimybės toliau finansuoti bendrovių, kurios augdamos siekia tapti pasauliniais lyderiais.

    Fondas taip pat pabrėžia, kad kiekvienas partneris per metus ketina imtis tik nedidelio skaičiaus naujų investicijų – tai signalas, kad dėmesys bus skiriamas kryptingam darbui su pasirinktomis komandomis, o ne masiškam sandorių skaičiui.

    Kas valdo „Plural“ ir kas jau portfelyje

    „Plural“ įkurtas 2022 metais ir jį valdo šeši lygiaverčiai partneriai – technologijų įmonių kūrėjai bei vadovai. Tarp jų – „Wise“ bendraįkūrėjas ir buvęs pirmasis „Skype“ darbuotojas Taavet Hinrikus bei ankstyvosios „Skype“ komandos vadovas Sten Tamkivi.

    Partnerių gretose taip pat yra „Songkick“ bendraįkūrėjas Ianas Hogarthas, buvęs „Bigpoint“ vadovas Khaledas Helioui, „HelixNano“ bendraįkūrėja Carina Namih. Prie komandos pilnu etatu 2025 metų spalį prisijungė buvęs „Uber“ vadovas Pierre-Dimitri Gore-Coty.

    „Plural“ skelbia dirbantis iš biurų Londone, Taline ir Paryžiuje. Fondo teigimu, jo portfelio įmonės per pastaruosius 12 mėnesių pritraukė daugiau nei 3 mlrd. eurų vėlesnio etapo finansavimo.

    Tarp minimų portfelio vardų – gynybos DI bendrovė „Helsing“, sintezės energetikos startuolis „Proxima Fusion“, skaičiavimo infrastruktūros įmonė „OLIX“ ir kvantinių technologijų žaidėjas „Callosum“, taip pat kosmoso bendrovė „The Exploration Company“, robotikos įmonė „Monumental“ ir medicininių mikrorobotų kūrėja „Robeauté“.

    Kodėl šis fondas svarbus Europos startuoliams

    Carina Namih akcentavo, kad Europa ilgą laiką buvo linkusi finansuoti dideles idėjas mažais žingsniais – kai įkūrėjai nuolat priversti kelti po nedidelius raundus, kad galėtų „įrodyti“ progresą. Pasak jos, sudėtingoms technologijoms toks modelis ne visuomet tinka.

    „Plural“ teigia norintis „tinkamai“ finansuoti įkūrėjus nuo pat pradžių, ypač tuos, kurie kuria energetikos, DI infrastruktūros, gynybos, sveikatos ir kitų pažangiųjų technologijų sprendimus.

    Nors fondo tikslas sukurti sąlygas Europos masto proveržiui skamba ambicingai, pats 1 mlrd. eurų pritraukimas rodo, kad didelės apimties kapitalas į regiono rizikos investicijas ateina vis drąsiau – ypač ten, kur kalbama apie ilgalaikes ir sunkiai kopijuojamas technologijas.

  • Suomijos „Intergrid“ pritraukė 23,5 mln. eurų ir plečiasi į užsienio rinkas su energijos „Autopilot“

    Helsinkyje įsikūrusi energetikos technologijų bendrovė „Intergrid“ paskelbė pritraukusi iš viso 23,5 mln. eurų finansavimą ir planuojanti tarptautinę plėtrą. Įmonė kuria sprendimą „Autopilot“, skirtą visiškai autonomiškoms pramonės energijos operacijoms.

    Kaip rašo „EU-Startups“, naujausią finansavimo etapą vedė investuotojai „Kvanted“ ir „Tesi“, o prie jo prisidėjo ir ankstesni rėmėjai. Bendras pritrauktas finansavimas apima 2,7 mln. eurų paramą iš „Business Finland“ ir ES garantuotą paskolą iš „Finnvera“.

    „Intergrid“ vadovo Olli Kangaso teigimu, pramonės įmonės šiuo metu patiria dvigubą pokytį: energijos perėjimas (angl. energy transition) kasdienes operacijas daro sudėtingesnes, tačiau dirbtinis intelektas pirmą kartą leidžia realiai įgyvendinti autonominius valdymo sprendimus.

    Bendrovė tvirtina, kad klientams vis mažiau reikia papildomų programinių įrankių rankiniam darbui – jie ieško sistemos, kuri optimalų rezultatą pasiektų savarankiškai ir veiktų 24/7. „Intergrid“ siekia, kad energijos transformacija pramonei būtų ir paprastesnė, ir pelningesnė.

    Kas yra „Autopilot“ ir ką jis daro

    „Intergrid“ įkurta 2023 metais. Įmonės sprendimas „Autopilot“ skirtas hibridinėms energijos sistemoms valdyti pramonės objektuose – nuo realaus laiko kontrolės iki elektros rinkų prekybos.

    Bendrovė nurodo, kad sistema sukuria išsamų situacijos vaizdą: įvertina pramonės energijos ūkį ir parenka, kurį energijos šaltinį konkrečiu momentu naudoti ekonomiškiausia. Taip pat ji gali veikti lankstumo (angl. flexibility) rinkose ir priimti sprendimus be nuolatinio žmogaus įsikišimo.

    Skelbiama, kad „Autopilot“ padeda mažinti rankinio darbo poreikį, o kartu – ir emisijas, nes energijos valdymas bei pirkimas pardavimas optimizuojamas pagal realią situaciją. Įmonė teigia, kad tai leidžia mažinti energijos sąnaudas.

    Kur sprendimas jau naudojamas

    Pasak bendrovės, „Autopilot“ paprastai sumažina klientų energijos kaštus dviženkliu procentu. Sistema esą jau naudojama daugiau nei šimte pramonės objektų Suomijoje ir kitose Europos šalyse.

    „Intergrid“ orientuojasi į sektorius, kuriuose energijos transformacija juda sparčiausiai: maisto gamybą, centralizuotą šilumos tiekimą ir šiltnamių daržininkystę. Kaip klientai įvardijami maisto gamintojai „Snellman“ ir „Atria“, tekstilės paslaugų įmonė „Lindström“ bei energetikos bendrovė „Vatajankoski“.

    Vienas iš pagrindinių investuotojų, „Kvanted“ atstovas Axel Ahlströmas teigė, kad Europa turi galimybę tapti lydere DI sprendimų pramoniniam valdymui srityje, o „Intergrid“ esą rodo, jog aukščiausio lygio pramonės technologijų įmonę galima sukurti ir Suomijoje.

    Kaip įmonė finansuoja plėtrą

    Prie finansavimo, be pagrindinių investuotojų, prisidėjo ir esami „Intergrid“ rėmėjai: „True Ventures“, „Lifeline Ventures“ ir „First Fellow Partners“. Papildomai finansavimą sudaro valstybės parama per „Business Finland“ ir paskola per „Finnvera“.

    „Tesi“ investicijų direktorė Heli Kerminen teigė, kad įmonė per trumpą laiką sugebėjo susikurti tvirtą klientų bazę Suomijoje, o dabar turi potencialo augti platesnėje Europos rinkoje. Šis kapitalas turėtų padėti įgyvendinti tarptautinės plėtros planus.

  • Barselonos „Stark Future“ tapo pirmuoju Europoje elektrinių motociklų vienaragiu – pritraukė per 150 mln. eurų

    Barselonos „Stark Future“ tapo pirmuoju Europoje elektrinių motociklų vienaragiu – pritraukė per 150 mln. eurų

    Barselonoje įsikūrusi premium klasės elektrinių motociklų ir technologijų bendrovė „Stark Future“ užbaigė daugiau nei 150 mln. eurų finansavimo etapą, kuriame įmonė įvertinta 1,2 mlrd. eurų verte prieš investiciją.

    Apie sandorį pranešė „EU-Startups“. Bendrovė teigia, kad tai didžiausia investicija į Europos elektrinių motociklų įmonę, o „Stark Future“ tapo pirmuoju regione šio segmento „vienaragiu“.

    Finansavimo etapui vadovavo „Highland Europe“, kartu investavo „Morgan Stanley Investment Management“ 1GT klimato privataus kapitalo strategija ir Ispanijos tarptautinė investicijų įmonė „Axon Partners Group“. Prie raundo prisidėjo ir esami akcininkai, taip pat „draugai ir šeima“.

    Įmonė nurodė, kad susidomėjimas buvo didesnis nei planuota, todėl surengtas antras uždarymas, kad būtų įtraukti papildomi strateginiai partneriai, tarp jų – „Lombard Oders“.

    Ambicija – pranokti benzininius motociklus

    „Stark Future“ įkurta 2020 metais, o jos strategija – kurti elektrinius motociklus, kurie, bendrovės teigimu, visais aspektais lenktų geriausius vidaus degimo variklių modelius.

    Pagrindinis įmonės produktas – VARG platforma, apimanti motokrosą, enduro ir supermoto. Bendrovė tvirtina, kad VARG linijoje yra ir geriausiai pasaulyje parduodamas enduro motociklas, kuris esą aplenkia visus benzininius konkurentus.

    Taip pat pabrėžiama, kad visi motociklai gaminami pačios įmonės 20 000 kv. metrų ploto gamykloje netoli Barselonos.

    Pardavimai ir rinkos dalis Europoje

    „Stark Future“ skaičiuoja, kad per trejus metus nuo pirmųjų pardavimų iš „iššūkio metėjo“ tapo kategorijos lydere, o VARG esą tapo perkamiausiu enduro motociklu pasaulyje.

    Bendrovė teigia, kad pirmaisiais metais ji užėmė apie 50 proc. enduro segmento Vokietijoje, o Prancūzijoje ir Italijoje pakilo į pirmą vietą. Didžiausia rinka pagal apimtį, anot įmonės, tapo Jungtinės Valstijos.

    Įmonė taip pat nurodo, kad per trejus metus „nuo nulio“ atsikando apie 5 proc. maždaug 3 mlrd. eurų vertės pasaulinės bekelės motociklų rinkos, kuri iki šiol daugiausia rėmėsi vidaus degimo varikliais.

    Kam bus skiriamos pritrauktos lėšos

    Pasak „Stark Future“, pritrauktas kapitalas bus naudojamas žengti į naujas motociklų kategorijas, finansuoti pasaulinę plėtrą ir kurti naujas elektrines platformas.

    Įmonė taip pat akcentuoja, kad yra pelninga, o papildomas finansavimas turėtų suteikti resursų greičiau išplėsti produktų portfelį ir didinti mastą tarptautinėse rinkose.

  • „Strategy“ per bitkoino kritimą įsigijo dar 485 BTC už 33 mln. dolerių – bendra atsarga siekia 850 849

    „Strategy“ per bitkoino kritimą įsigijo dar 485 BTC už 33 mln. dolerių – bendra atsarga siekia 850 849

    „Strategy“ pranešė pasinaudojusi bitkoino kritimu ir per savaitę įsigijusi dar 485 BTC už maždaug 33,4 mln. JAV dolerių.

    Kaip nurodoma bendrovės 8-K formoje, pateiktoje JAV Vertybinių popierių ir biržų komisijai (SEC), vidutinė pirkimo kaina siekė 68 887 JAV dolerius už vieną bitkoiną.

    Po šio sandorio „Strategy“ bendrai valdo 850 849 BTC – tai sudaro daugiau nei 4 proc. maksimalios galimos bitkoinų pasiūlos.

    Bendrovė teigia, kad jos bitkoinų atsargos buvo sukauptos už maždaug 64,2 mlrd. JAV dolerių, o vidutinė įsigijimo kaina sudaro 75 452 JAV dolerius už BTC.

    Kur rado lėšų pirkiniui

    Naujausias pirkimas finansuotas iš „Strategy“ vykdomos programos, pagal kurią bendrovė rinkoje parduoda A klasės paprastąsias akcijas (MSTR) ir gautas lėšas naudoja kriptovaliutai pirkti.

    Nuo lapkričio 9 iki 15 dienos „Strategy“ pardavė 2 087 040 MSTR akcijų už maždaug 244,7 mln. JAV dolerių. Bendrovė nurodė, kad pagal šią programą dar yra likę apie 18,1 mlrd. JAV dolerių vertės MSTR akcijų, kurias galima parduoti.

    Tuo pačiu laikotarpiu bendrovė dalį lėšų taip pat skyrė savų privilegijuotųjų akcijų STRC supirkimui – atpirko 2 282 510 vienetų už 228,1 mln. JAV dolerių.

    Be to, „Strategy“ pranešė panaudojusi 18,9 mln. JAV dolerių iš USD rezervo dividendams už privilegijuotąsias akcijas padengti.

    Rezervai ir pokyčiai indeksuose

    Formoje taip pat pateikiami duomenys apie turimas grynųjų pozicijas: lapkričio 15 dieną USD rezervo likutis siekė 4,75 mlrd. JAV dolerių, o USD grynųjų ir jų ekvivalentų – 151,2 mln. JAV dolerių.

    Tuo metu indeksų sudarytoja MSCI patvirtino, kad dėl naujų tinkamumo taisyklių „Strategy“ bus pašalinta iš MSCI USA indekso. Taisyklės susijusios su vadinamųjų „neoperacinių bendrovių“ vertinimu, kai atsižvelgiama į operacinius aktyvus ir penkis finansinius rodiklius.

    „Strategy“ vykdomasis pirmininkas Michaelas Sayloras anksčiau tokį vertinimą yra pavadinęs diskriminaciniu.

    Bitkoino kritimas ir rinkos reakcija

    Per praėjusią savaitę bitkoino kaina, kaip teigiama tekste, sumažėjo apie 12,6 proc. ir tęsė kelių savaičių nuosmukį – nuo maždaug 86 000 JAV dolerių piko spalio pradžioje iki mažiau nei 65 000 JAV dolerių savaitgalį.

    Dėl kainos smukimo „Strategy“ fiksuoja apie 9,6 mlrd. JAV dolerių „popierinį“ (nerealizuotą) nuostolį savo bitkoinų portfelyje.

    Nuosmukio metu M. Sayloras socialiniuose tinkluose pasidalijo bendrovės bitkoinų įsigijimų diagrama ir parašė: „This dip could use a little orange“, užsimindamas apie galimą naują pirkimą.

    Praėjusią savaitę krito ir pačios „Strategy“ akcijų kaina: MSTR atpigo 6,5 proc. ir penktadienį užsidarė ties 111,62 JAV dolerio riba – žemiausiai nuo birželio.

  • „Tether“ ir „CoinW“ pristato „Earn“ produktus su iki 12 proc. metine grąža tokenizuotu auksu

    „Tether“ ir „CoinW“ pristato „Earn“ produktus su iki 12 proc. metine grąža tokenizuotu auksu

    „Tether“ kartu su kriptovaliutų birža „CoinW“ pristato naują „Earn“ produktų liniją, kuri žada iki 12 proc. metinę grąžą, išmokamą tokenizuotu auksu (XAUT).

    Programa pavadinta „Tether’s Ark“ ir startuoja lapkričio 2 dieną: vartotojai galės įnešti USDT arba „Tether Gold“ (XAUT), o už dalyvavimą gaus atlygį XAUT žetonais.

    Šiuo projektu siekiama sujungti dvi skirtingas rinkos dalis – doleriu paremtų stabiliųjų kriptovaliutų (stablecoin) likvidumą ir aukso, kaip tradicinio „saugaus prieglobsčio“, patrauklumą.

    Straipsnyje akcentuojama, kad tokenizuoto aukso rinka per metus smarkiai išaugo – nuo maždaug 1 mlrd. JAV dolerių 2025 metų spalį iki daugiau nei 5 mlrd. JAV dolerių dabar, o USDT apyvartoje viršija 180 mlrd. JAV dolerių.

    Kas yra XAUT ir kuo jis skiriasi nuo fizinio aukso

    „Tether Gold“ (XAUT) – 2020 metais paleistas produktas, kuriame kiekvienas žetonas atspindi vienos trojos uncijos aukso nuosavybę. Nurodoma, kad auksas laikomas pas saugotoją Šveicarijoje.

    Tekste teigiama, jog XAUT yra didžiausias tokenizuoto aukso produktas rinkoje: apyvartoje yra apie 3 mlrd. JAV dolerių vertės XAUT, tai sudaro maždaug 60 proc. viso tokenizuoto aukso segmento.

    Nors tokenizuotas auksas sumažina logistinius rūpesčius (pavyzdžiui, fizinio aukso laikymą ir pervežimą), jis, kaip ir fizinis auksas, paprastai pats savaime neneša palūkanų.

    „Tether“ ir „CoinW“ idėja – šį trūkumą spręsti sukuriant galimybę gauti XAUT denominuotą „pajamingumą“, t. y. kad tokenizuotas auksas taptų ne tik vertės saugojimo, bet ir grąžą generuojančiu aktyvu.

    Kaip veiks naujieji „Earn“ produktai

    Pasak „CoinW“ komunikacijos vadovės Yoka Zhou, iniciatyva diegiama etapais, o pirmasis etapas vadinamas „Ark Shipbuilding Plan“. Jo tikslas – sukurti „skaitmeninio aukso pajamingumo“ ciklą nuo įnašo iki atlygio išmokėjimo.

    Pirmajame etape numatyti keturi taupymo produktai, kurių metinė grąža, kaip skelbiama, siekia nuo 7,5 proc. iki 12 proc. Vartotojai galės rinktis lanksčias, taip pat 90 ir 180 dienų fiksuoto termino opcijas.

    Visų šių produktų atlygiai išmokami XAUT, net jei įnašas atliekamas USDT. Taip, kaip aiškinama tekste, XAUT turėtojai gali „įdarbinti“ turimus žetonus, o USDT įnešantys vartotojai palaipsniui susikurti ekspoziciją tokenizuotam auksui.

    Taip pat pabrėžiama, kad nurodomi APR rodikliai yra metiniai (annualized) ir nėra garantuota grąža per konkretaus produkto laikotarpį, o dalyvavimui taikomos individualios bei bendros įnašų ribos.

    Iš kur atsiranda grąža ir kokios rizikos akcentuojamos

    Paklausta, kaip „CoinW“ generuoja grąžą, Yoka Zhou nurodė „diversifikuotą, pagal riziką sureguliuotą strategijų portfelį“, taip pat tai, kad dalį paskatų šiai iniciatyvai skiria abi bendrovės.

    Tekste įvardijamos ir saugumo priemonės, taikomos „Earn“ pasiūlymams: šaltosios (offline) piniginės, kelių parašų (multi-signature) kontrolės, kelių šalių skaičiavimas (multi-party computation) bei aparatiniai saugos moduliai.

    Publikacijoje pateikiamas ir platus rizikų bei atsakomybės išaiškinimas: skaitmeniniai aktyvai gali būti nepastovūs ir prarasti vertę, o informacija nėra laikoma investiciniu patarimu ar pasiūlymu pirkti ar parduoti turtą.

    Taip pat pažymima, kad „CoinW“ kalba apie platesnes ambicijas – plėstis į realaus pasaulio turto (RWA) segmentą ir kurti DI paremtus turto valdymo įrankius, tačiau tokie planai gali keistis.

  • DI teisės kontora „Alecto“ pritraukė 18 mln. eurų ir ruošiasi plėtrai už NT sandorių ribų

    Didžiosios Britanijos DI pagrindu veikianti teisės kontora „Alecto“ pritraukė 18 mln. eurų siekdama plėsti paslaugas už nekilnojamojo turto sandorių ribų ir žengti į naujas rinkas.

    Apie investiciją lapkričio 16 dieną pranešė „EU-Startups“. Tai – sėklos (Seed) investicijų etapas, skirtas plėtrai į kitas vartotojų teisės sritis ir geografijas.

    Raundui vadovavo „Insight Partners“, taip pat prisidėjo „Firstminute Capital“, „Blue Lion Global“, „Andrena Ventures“, „FJ Labs“, „Antiportfolio Ventures“, „Rigby Group“, „Mishcon de Reya LLP“ bei keli verslo angelai.

    Bendrovės teigimu, pirmasis tarptautinis startas planuojamas 2027 metais, o iki šiol „Alecto“ daugiausia koncentravosi į su būsto įsigijimu susijusias teisinės pagalbos paslaugas.

    Plėtra už nekilnojamojo turto ribų

    „Alecto“ įkūrėjas ir vadovas Willas Rice’as sako, kad teisinės paslaugos per ilgai buvo teikiamos pagal pačios industrijos taisykles, o DI suteikia galimybę daugiau kontrolės grąžinti klientui.

    Jo teigimu, žmonės dažniau siekia ne „nusipirkti teisininko laiką“, o gauti konkretų rezultatą, todėl įmonė kuria modelį, kuris labiau orientuotas į baigtį, o ne į sunaudotas valandas.

    Pasak bendrovės, tradicinė rinka susiduria su ribota pasiūla: kvalifikuotų teisininkų skaičius ir jų darbo valandos yra baigtiniai, o tai didina kainas ir lėtina procesus.

    Klientams tai neretai reiškia dideles ir sunkiai prognozuojamas išlaidas, neaiškias procedūras, lėtus atsakymus ir sudėtingą teisinę kalbą, kuri apsunkina sprendimų priėmimą.

    Ką „Alecto“ jau nuveikė

    „Alecto“ įkurta 2025 metais. Willas Rice’as anksčiau kūrė „FinTech“ būsto paskolų skolintoją „Gen H“.

    Skelbiama, kad per aštuonis veiklos mėnesius įmonė pasiekė 7 mln. eurų metinių pajamų tempą (annualised revenue) ir dalyvavo daugiau nei 1,1 mlrd. eurų vertės NT sandoriuose.

    Komanda, bendrovės duomenimis, išaugo nuo trijų žmonių 2026 metų sausį iki 85 darbuotojų dabar, o sukaupta bendra teisinė patirtis viršija 500 metų.

    Augantis investuotojų dėmesys „LegalTech“

    „Alecto“ investicija įsilieja į platesnę tendenciją: 2026 metais Europoje fiksuota daugiau investicijų į teisės technologijų sprendimus, ypač orientuotus į vartotojų paslaugas ir NT teisę.

    Straipsnyje pažymima, kad kartu su kitais 2026 metų pranešimais apie finansavimą vartotojų teisinių paslaugų, NT teisės ir susijusiose DI taikymo srityse bendra suma siekia apie 129,6 mln. eurų.

    Vienas iš investuotojų, „Insight Partners“ atstovas Alessandro Luciano, pabrėžė, kad vartotojų teisinės paslaugos yra didelė rinka, kurioje dėl kainos ir sudėtingumo daliai žmonių reikalinga pagalba lieka sunkiai pasiekiama.

    „Alecto“ planuoja iš NT srities perkelti sukurtą veikimo modelį į kitas vartotojų teisės kryptis ir, kaip teigia įmonė, sudaryti sąlygas teisinę pagalbą gauti paprasčiau ir aiškiau.