CP v2

Category: Finansai

  • Lenkija šoktelėjo į ES ekonomikų šešetuką: aplenkė Belgiją, bet pragyvenimas vis dar atsilieka

    Lenkija šoktelėjo į ES ekonomikų šešetuką: aplenkė Belgiją, bet pragyvenimas vis dar atsilieka

    Lenkija – jau šešta ES ekonomika

    Lenkija 2025 metais tapo šešta pagal nominalų bendrąjį vidaus produktą (BVP) Europos Sąjungoje, rodo Eurostato duomenys. Šalies BVP einamosiomis kainomis siekė 922,9 mlrd. eurų ir sudarė apie 4,9 proc. visos ES ekonomikos.

    Pagal ekonomikos dydį Lenkiją ES lenkė tik Vokietija, Prancūzija, Italija, Ispanija ir Nyderlandai. Tai reiškia, kad Lenkija pagal nominalų BVP už nugaros paliko tokias šalis kaip Belgija, Švedija, Airija ir Austrija.

    Kas stumia augimą į priekį

    Eurostatas skaičiuoja, kad 2025 metais Lenkijos realus BVP augo 3,6 proc., kai visa ES vidutiniškai paaugo 1,5 proc. Toks atotrūkis rodo, kad Lenkija išlaikė spartesnį tempą nei dauguma Vakarų Europos valstybių.

    Ekonomistai Lenkijos šuolį dažniausiai sieja su ilgalaikiu pramonės stiprėjimu, eksporto plėtra, didesniu vidaus vartojimu ir investicijomis. Svarbų vaidmenį taip pat vaidina ES vidaus rinkos mastas ir gamybos grandinių persiorientavimas arčiau Europos po pastarųjų metų tiekimo grandinių sukrėtimų.

    Regiono lyderė, bet ne turtingiausia

    Lenkija išlieka ryškiausia ekonomika Vidurio ir Rytų Europoje. Palyginimui, Rumunijos BVP 2025 metais siekė 380,1 mlrd. eurų, Čekijos – 347,3 mlrd. eurų, Vengrijos – 218,8 mlrd. eurų.

    Visų 27 ES valstybių bendra ekonomika 2025 metais sudarė apie 18,8 trln. eurų. Didžiausią dalį sugeneravo Vokietija, po jos rikiavosi Prancūzija ir Italija, o Lenkijos svoris bendroje sumoje priartėjo prie 5 proc.

    BVP dydis ne visada reiškia gerovę

    Didėjantis BVP nereiškia, kad gyventojų pragyvenimo lygis automatiškai tampa aukščiausias. Skaičiuojant BVP vienam gyventojui, Lenkija 2025 metais vis dar buvo žemiau ES vidurkio ir nesiekė 85 proc. ES vidutinio lygio.

    Tai atspindi skirtumą tarp bendro ekonomikos masto ir produktyvumo bei pajamų, tenkančių vienam žmogui. Kitaip tariant, didelė ekonomika gali augti sparčiai, tačiau prireikia daugiau laiko, kad augimas pilnai atsispindėtų atlyginimuose, paslaugų kokybėje ir bendroje perkamojoje galioje.

  • Atostogos Europoje brangsta, bet skaičiai stebina: kur žmonės dar išgali bent savaitę?

    Atostogos Europoje brangsta, bet skaičiai stebina: kur žmonės dar išgali bent savaitę?

    Kiek europiečių neįperka atostogų?

    Vasarą atostogos daugeliui europiečių yra įprastas planas, tačiau milijonams savaitė poilsio ne namuose vis dar lieka nepasiekiama. Naujausi Eurostato duomenys rodo, kad bendra padėtis per dešimtmetį gerėjo, nors atotrūkiai tarp valstybių išliko dideli.

    2025 metais 27,5 proc. Europos Sąjungos 16 metų ir vyresnių gyventojų negalėjo sau leisti vienos savaitės kasmetinių atostogų toliau nuo namų. Palyginimui, 2015 metais tokių buvo 35,2 proc., tad per dešimtmetį rodiklis sumažėjo 7,7 procentinio punkto.

    Kur padėtis prasčiausia, o kur geriausia?

    Skirtingose Europos šalyse atostogų įperkamumas labai nevienodas. 2025 metais mažiausia dalis žmonių, negalinčių sau leisti savaitės atostogų, fiksuota Šveicarijoje ir Norvegijoje – po 9 proc., o didžiausia Rumunijoje – 61 proc.

    Aukšti rodikliai matyti ir kitose Pietų bei Pietryčių Europos valstybėse: Juodkalnijoje 58 proc., Albanijoje 53 proc., Turkijoje 51 proc. Prie šio lygio priartėjo Šiaurės Makedonija su 48 proc. ir Graikija su 47 proc.

    Tarp Europos Sąjungos narių daugiau nei trečdalis gyventojų atostogų neįperka Bulgarijoje ir Vengrijoje – po 39 proc., taip pat Italijoje – 36 proc. Žemiau ES vidurkio yra Lietuva, kur 2025 metais savaitės atostogų negalėjo sau leisti 31 proc. gyventojų.

    Mažiausi rodikliai, be Šveicarijos ir Norvegijos, fiksuoti ir kitose turtingesnėse šalyse: Liuksemburge, Nyderlanduose, Danijoje, Suomijoje, Švedijoje bei Slovėnijoje, kur dalis paprastai siekė 15 proc. ar mažiau. Prancūzijoje rodiklis siekė 23 proc., o Vokietijoje – 21 proc.

    Kodėl kai kur situacija blogėjo?

    Nors daugumoje šalių per dešimtmetį atostogų neįperkančiųjų dalis mažėjo, penkiose valstybėse ji išaugo: Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje, Vokietijoje ir Austrijoje. Didžiausias prieaugis fiksuotas Šiaurės šalyse, tačiau jų rodikliai vis tiek išlieka vieni mažiausių Europoje.

    Per dešimtmetį Norvegijoje šis rodiklis padidėjo 3,8 procentinio punkto, Švedijoje – 3,2, Suomijoje – 1,5. Vokietijoje dalis išaugo 1,2 procentinio punkto, Austrijoje – 0,3, o abiejose šalyse maždaug kas penktas gyventojas vis dar neišgali savaitės atostogų.

    „Atostogų įperkamumą pirmiausia lemia disponuojamos pajamos, o skirtumai tarp šalių atspindi platesnius ekonominius netolygumus Europoje“, – teigia turizmo ekonomikos tyrėjai, analizuojantys Eurostato ir pajamų statistiką.

    Ekspertai pabrėžia, kad atostogų prieinamumą dažniausiai veikia keli susiję veiksniai: realiųjų pajamų augimas, infliacija, būsto ir energijos kainų našta, taip pat darbo rinkos stabilumas. Kai šie spaudimai dideli, net ir šalyse su aukštu BVP daliai gyventojų atostogos tampa prabanga, ypač vienišiems tėvams, žemų pajamų namų ūkiams ar dirbantiems nepilnu etatu.

    Ilgesnėje perspektyvoje Europos Sąjungoje matyti aiški tendencija: atostogų neįperkančiųjų dalis po 2012 metais pasiekto piko pamažu mažėjo ir 2019 metais priartėjo prie 28 proc. Pastaraisiais metais rodiklis iš esmės laikėsi panašiame lygyje, o bendras kritimas per dešimtmetį rodo, kad atostogos tapo prieinamesnės, nors skirtumai tarp regionų išlieka ryškūs.

  • „MySpace“ ruošia sugrįžimą: nostalgija vilioja, bet ekspertai įspėja dėl žiaurios konkurencijos

    „MySpace“ ruošia sugrįžimą: nostalgija vilioja, bet ekspertai įspėja dėl žiaurios konkurencijos

    Socialinių tinklų pionierius „MySpace“ gali grįžti į viešumą: dabartiniai platformos savininkai Timas ir Chrisas Vanderhookai dokumentiniame filme „MySpace“ užsiminė apie planuojamą atnaujinimą. Jie teigė vis dar valdantys prekės ženklą ir laukiantys tinkamo momento, kada jį perleisti iš naujo.

    „Mes vis dar valdome „MySpace“. Šiuo metu esame „MySpace“ prekės ženklo sergėtojai ir ketiname jį atnaujinti. Tiesiog laukiame tinkamo laiko. Jei nepavyks, bandysime dar kartą“, – sakė Timas ir Chrisas Vanderhookai dokumentiniame filme.

    „MySpace“ buvo įkurtas 2003 metais ir vidurio 2000-aisiais tapo vienu ryškiausių interneto fenomenų. Platformą išpopuliarino profilių personalizavimas, muzikos integracija ir tokie kultūriniai simboliai kaip „Top 8“ draugų sąrašas bei kiekvieno naujo vartotojo „pirmasis draugas“ Tomo Andersono profilis.

    Vis dėlto apie 2009 metus „MySpace“ ėmė prarasti auditoriją, o rinkoje įsitvirtino „Facebook“ ir vėliau kitos platformos. Prie nuosmukio prisidėjo ir dažni valdymo bei savininkų pokyčiai, mažėję reklamos srautai ir vartotojų migracija į paprastesnę, „švaresnę“ patirtį siūlančius socialinius tinklus.

    Ne pirmą kartą kalbama ir apie bandymą atnaujinti platformą: 2013 metais „MySpace“ mėgino persiorientuoti į muzikos atradimo kryptį, tačiau tai netapo proveržiu. Šįkart akcentuojamas platesnis sugrįžimas, tačiau konkreti data ar produkto detalės kol kas neatskleidžiamos.

    Rinka pasikeitė iš esmės

    Potencialus „MySpace“ sugrįžimas sutampa su ryškėjančia skaitmeninio nuovargio tendencija, kai dalis vartotojų ieško paprastesnių, mažiau algoritmais valdomų erdvių. Jaunesnei auditorijai vis dažniau patraukli ankstyvųjų 2000-ųjų estetika, o vyresniems vartotojams – autentiškumo jausmas ir mažesnis spaudimas nuolat kurti tobulą įvaizdį.

    Tačiau ekspertai pabrėžia, kad šiandienos socialinių tinklų rinka yra perpildyta ir itin konkurencinga: ją dominuoja „Instagram“, „TikTok“, „Snapchat“ ir kiti didieji žaidėjai. Naujam ar sugrįžtančiam prekės ženklui tai reiškia brangią vartotojų pritraukimo kainą ir sudėtingesnes reklamos pajamų perspektyvas.

    Dar vienas esminis skirtumas – vartotojų įpročiai: didelę dalį dėmesio šiandien suvaldo algoritminės rekomendacijos ir trumpų vaizdo įrašų formatas, o dėmesio trukmė mažėja. „MySpace“ turėtų rasti balansą tarp išskirtinumo ir patogumo, kad nepavirstų triukšminga, perkrauta platforma, kaip daliai auditorijos atrodė jo vėlyvasis etapas.

    Reguliavimas ir pasitikėjimas

    Jeigu „MySpace“ būtų paleistas iš naujo, tektų veikti ir griežtesnėje reguliavimo aplinkoje. Pastaraisiais metais JAV ir Europos Sąjungoje didėjo dėmesys duomenų apsaugai, nepilnamečių saugumui, turinio moderavimui ir reklamos skaidrumui, todėl naujas startas reikalautų aiškių taisyklių bei patikimos privatumo politikos.

    Analitikų vertinimu, „MySpace“ stiprybė galėtų būti tai, kad prekės ženklas vis dar plačiai atpažįstamas, o nostalgija gali sukurti pradinę bangą. Vis dėlto ilgalaikė sėkmė priklausytų nuo to, ar pavyks pasiūlyti aiškią vertę, patogią naudotojo patirtį ir saugumo standartus, kurie šiandien yra būtini kiekvienai socialinei platformai.

  • „TSMC“ ir „Sony“ Japonijoje įlies milijardus: ką keis nauja pažangių jutiklių gamykla?

    „TSMC“ ir „Sony“ Japonijoje įlies milijardus: ką keis nauja pažangių jutiklių gamykla?

    Milijardinis sandoris Japonijoje

    „Sony“ ir Taivano lustų gamybos milžinė „TSMC“ planuoja apie 5,4 mlrd. eurų investiciją į bendrą projektą Japonijoje, skelbia „Nikkei“. Partneriai ketina plėtoti pažangių vaizdo jutiklių gamybą „Sony Semiconductor Solutions“ turimoje gamykloje Kumamoto prefektūroje.

    Pagal viešai aptariamą schemą, bendra įmonė turėtų priklausyti 60 proc. „Sony“ ir 40 proc. „TSMC“. Susitarimą dėl investicijos bendrovės esą planuoja galutinai suderinti per artimiausius mėnesius.

    Kada startuos gamyba ir kodėl tai svarbu

    Masinė gamyba galėtų prasidėti jau 2029 metais, nors tokio masto puslaidininkių projektams paprastai būdingas ilgas paruošiamasis ciklas. Į jį įeina įrangos užsakymas, švaros zonų įrengimas, tiekimo grandinių kvalifikavimas ir gamybos stabilizavimas.

    Vaizdo jutikliai yra viena svarbiausių šiuolaikinių įrenginių grandžių: jie lemia telefonų kamerų kokybę, o automobiliuose tampa esminiu komponentu pagalbos vairuotojui sistemoms. Augant DI naudojimui įrenginiuose, didėja poreikis jutikliams, gebantiems efektyviai apdoroti daugiau duomenų ir dirbti prastesnio apšvietimo sąlygomis.

    „Sony“ ir „TSMC“ vaidmenys rinkoje

    „Sony“ laikoma didžiausia vaizdo jutiklių gamintoja pasaulyje, o jos sprendimai plačiai naudojami išmaniuosiuose telefonuose ir automobilių pramonėje. Tuo metu „TSMC“ yra didžiausia pasaulyje pagal užsakymą gaminamų lustų gamintoja, kurios pajėgumai kritiškai svarbūs daugeliui technologijų bendrovių.

    „TSMC“ finansiniai rodikliai rodo spartų rinkos atsigavimą ir paklausos augimą. Bendrovė paskelbė, kad 2026 metų liepą grynosios pajamos siekė apie 12,6 mlrd. eurų, tai yra 5,6 proc. daugiau nei 2026 metų birželį ir 44,7 proc. daugiau nei prieš metus.

    Per 2026 metų sausio–liepos laikotarpį „TSMC“ pajamos sudarė apie 77,6 mlrd. eurų, arba 37,0 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais. Tokia dinamika siejama su pažangių lustų paklausa, kurią skatina duomenų centrai, spartėjanti įrenginių modernizacija ir DI sprendimų plėtra.

    Rinkos dalyviai šią investiciją vertina kaip platesnės tendencijos dalį, kai puslaidininkių gamyba ir kritiniai komponentai vis dažniau perkeliami arčiau galutinių gamintojų bei stiprinami regioniniai pajėgumai. Japonijai tai reikštų papildomą impulsą aukštos pridėtinės vertės gamybai, o „Sony“ ir „TSMC“ projektas galėtų tapti vienu svarbiausių vaizdo jutiklių grandinės plėtros etapų per artimiausią dešimtmetį.

  • Naftos kainos šauna į viršų: rinkos nerimsta dėl JAV ir Irano derybų Hormūzo sąsiauryje

    Naftos kainos šauna į viršų: rinkos nerimsta dėl JAV ir Irano derybų Hormūzo sąsiauryje

    Pirmadienio rytą naftos kainos kilo, rinkoms vertinant prieštaringus signalus iš JAV ir Irano. Prekiautojai baiminasi, kad susitarimas dėl saugaus laivybos atnaujinimo Hormūzo sąsiauryje gali užtrukti ilgiau, nei tikėtasi.

    Tarptautinis etalonas „Brent“ pabrango iki maždaug 77 eurų už barelį, o JAV „West Texas Intermediate“ pakilo iki maždaug 72 eurų už barelį. Kainų šuolį daugiausia kursto geopolitinė rizika, kuri naftos rinkoje greitai persiduoda į ateities sandorių kainas.

    Kodėl Hormūzo sąsiauris toks svarbus?

    Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energijos arterijų, per kurį praplaukia reikšminga dalis tarptautinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų prekybos. Dėl to bet kokie trikdžiai šiame maršrute gali akimirksniu paveikti tiekimo lūkesčius ir kainodarą biržose.

    Pastaruoju metu būtent atakos ir įtampa sąsiauryje tapo viena priežasčių, kodėl anksčiau pasiektos paliaubos žlugo, o tarpininkai ragina grįžti prie vėliau sutarto memorandumo, numatančio kelią į derybas. Rinkos dalyviai tokius dokumentus vertina kaip signalą, ar tiekimo rizika mažės, ar priešingai – didės.

    Irano reikalavimai ir Vašingtono atsakas

    Iranas skelbia sieksiantis išlaikyti kontrolę vandens kelyje ir kelia sąlygas, susijusias su karo veiksmų nutraukimu, sankcijų panaikinimu, įšaldyto turto grąžinimu bei kompensacijomis už žalą. Valstybinė žiniasklaida taip pat mini ankstesnę idėją apie didelį atstatymo fondą, kurio dydis įvardijamas kaip 300 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 275 mlrd. eurų.

    Irano Revoliucinė gvardija sekmadienį pareiškė, kad sąsiauris jiems šiuo metu yra ne vien laivybos kelias, o karo veiksmų zona, todėl blokados atlaisvinimas siejamas su visų reikalavimų įgyvendinimu. Tokia pozicija rinkose paprastai didina vadinamąją rizikos premiją, kuri įskaičiuojama į naftos kainą.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas interviu teigė, kad situacija sprendžiama ramiai ir derybos vyksta tik iš dalies, o Vašingtonas stebi Irano ekonominę padėtį. Pasak jo, procesas primena šachmatų partiją ir, jo vertinimu, galiausiai viskas turėtų išsispręsti.

    Ką tai reiškia vartotojams ir verslui?

    Naftos kainų pokyčiai dažnai persiduoda į degalų kainas, transporto ir logistikos sąnaudas bei infliacijos lūkesčius, nors poveikis paprastai pasireiškia su kelių savaičių ar mėnesių vėlavimu. Europa, kuri didelę dalį energijos importuoja, yra ypač jautri staigiems geopolitiniams šokams.

    Artimiausiu metu rinkos tikėtina išliks nervingos: kainas lems naujienos apie derybų eigą, realūs laivybos sutrikimai ir tai, ar bus rastas mechanizmas, leidžiantis sumažinti konfrontacijos riziką. Investuotojai taip pat stebės, ar energijos tiekimo grandinėms nebus taikomi nauji apribojimai.

  • Italijos Volteros kalėjime – teatras, keičiantis nuteistuosius: tai trunka jau beveik 40 metų

    Italijos Volteros kalėjime – teatras, keičiantis nuteistuosius: tai trunka jau beveik 40 metų

    Teatras už grotų

    Italijos Volteros kalėjime, viename seniausių šalies įkalinimo įstaigų, jau beveik keturis dešimtmečius veikia neįprastas projektas: nuteistieji kuria spektaklius kartu su profesionaliais teatro kūrėjais. Iniciatyva, vadinama „Compagnia della Fortezza“, kelia klausimų apie bausmės prasmę, resocializaciją ir meno vaidmenį uždarose institucijose.

    Projektą įkūrė režisierius Armando Punzo, į kalėjimą iš pradžių atėjęs ieškoti aktorių kitokiai trupei. Vietoje profesionalų jis rado įvairių šalių ir patirčių žmones, dažnai neturėjusius jokio ryšio su teatru, tačiau pasirengusius išbandyti tai, kas jiems buvo visiškai nauja.

    „Norėjau išbandyti teatrą situacijoje, kurioje, atrodė, menas ir kultūra neturi jokios vietos. Būtent tai pasirodė įdomiausia ir sudėtingiausia“, – sakė Armando Punzo.

    Kaip gimsta spektakliai

    Volteroje kasmet sukuriamas naujas pastatymas, o ankstesni darbai neretai grąžinami į sceną ir perdirbami kaip tęstinio kūrybinio tyrimo dalis. Nuteistieji įtraukiami ne tik kaip atlikėjai, bet ir į repeticijas, dramaturgines paieškas bei kitus kūrybos procesus, dirbdami petys į petį su teatro profesionalais.

    Vienas projekto dalyvių Giacomo į Volterą atvyko 2024 metais iš kitos įkalinimo įstaigos. Jis prašė perkelti būtent čia, nes buvo girdėjęs apie teatre vykstantį darbą ir nuo pirmųjų dienų buvo įtrauktas į trupę.

    „Paradoksas tas, kad prarasdamas laisvę visiško suvaržymo sąlygomis čia randu didesnį atvirumą“, – sakė Giacomo.

    Resocializacija, o ne vien bausmė

    Kalėjimo vadovybė teatro programą sieja su platesniu požiūriu į resocializaciją, kuriame nuteistieji vertinami kaip žmonės, o ne tik bylos ar numeriai. Tokie projektai, kaip pabrėžia pataisos sistemų tyrėjai Europoje, dažniau siejami su prasmingos veiklos suteikimu, socialinių įgūdžių ugdymu ir motyvacijos keistis stiprinimu.

    Ypatingas projekto momentas ateina tada, kai spektakliai atveria kalėjimą visuomenei. Vidinis kiemas virsta scena, o tvirtovės sienos tampa dekoracijomis, į kurias žiūrovai patenka per įprastai uždaras vartų kontrolės procedūras.

    Kultūros lauko stebėtojai pabrėžia, kad tokios iniciatyvos veikia dviem kryptimis: jos kuria erdvę nuteistųjų savirefleksijai ir kartu keičia visuomenės požiūrį į tai, kas vyksta už grotų. Volteros atvejis rodo, kad menas gali tapti ne tik laisvalaikio forma, bet ir ilgalaike mokymosi bei atsakomybės praktika.

  • Iranas meta ultimatumą JAV: Hormuzo sąsiauris liks uždarytas, kol Vašingtonas sumokės

    Iranas meta ultimatumą JAV: Hormuzo sąsiauris liks uždarytas, kol Vašingtonas sumokės

    Iranas pareiškė neketinantis atnaujinti laivybos Hormuzo sąsiauryje, kol Jungtinės Valstijos neįvykdys Teherano keliamų sąlygų. Šis pareiškimas nuskambėjo didėjant įtampai dėl karo pasekmių ir energijos tiekimo saugumo regione.

    Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Esmailas Baghaei sakė, kad sprendimas dėl sąsiaurio atvėrimo priklauso nuo JAV veiksmų. Pasak jo, Vašingtonas pirmiausia turi nutraukti, kaip teigiama Teherane, neteisėtus veiksmus ir atlyginti padarytą žalą.

    „JAV pusė turi sustoti ir atitaisyti savo neteisėtus bei destruktyvius veiksmus“, – sakė Esmailas Baghaei.

    Anot Irano, tarp pagrindinių reikalavimų yra ekonominių sankcijų švelninimas, įšaldyto Irano turto atlaisvinimas ir kompensacijos už per kelis mėnesius patirtą karo žalą. Teheranas taip pat sieja sąsiaurio atvėrimą su JAV jūrinių priemonių, kurias vadina blokada, nutraukimu Irano uostų atžvilgiu.

    Hormuzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos arterijų, nes per jį tradiciškai gabenama reikšminga dalis pasaulinės prekybos nafta ir naftos produktais. Ilgiau trunkantys ribojimai šioje kryptyje paprastai didina svyravimus rinkose, brangina draudimą ir laivybą, o galutinį poveikį dažnai pajunta ir vartotojai degalų kainose.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai leido suprasti, kad ketina didinti ekonominį spaudimą Iranui, nors kartu signalizavo atsargumą dėl tolesnio karinio eskalavimo. Jo retorikoje derybos su Teheranu buvo palygintos su šachmatų partija, į ką Irano pusė sureagavo taip pat metaforiškai.

    „Išjungus ar įjungus šviesą, iranai parodė, kad yra profesionalūs šachmatininkai“, – sakė Esmailas Baghaei.

    Tuo pat metu Iranas pranešė apie atskiras diskusijas su Omanu dėl tranzito per sąsiaurį, svarstant ir laikino laivybos koridoriaus idėją. Vis dėlto Teheranas pabrėžia, kad realus atvėrimas, jo vertinimu, liks susietas su derybomis su JAV ir jų baigtimi.

    Vidaus politikos fone Irane taip pat paskelbta apie prezidento Masoudo Pezeshkiano susitikimą su ajatola Mojtaba Khamenei. Šis, pasak Irano pranešimų, aptarė šalies problemas, karinės padėties raidą ir ateities perspektyvas, o dėl jo viešų pasirodymų stokos regione ir už jo ribų pastaruoju metu netrūko spėlionių.

    Be to, Teheranas komentavo ir naują regioninį saugumo susitarimą, kurį pasirašė Saudo Arabija, Turkija ir Pakistanas. Irano diplomatai tai įvardijo kaip ženklą, kad dalis regiono valstybių peržiūri ankstesnį požiūrį į saugumo garantijas, nors kartu tvirtino nematantys priežasčių šį paktą laikyti nukreiptu prieš Iraną.

  • Ukraina įspėja: Rusija ruošiasi vienu metu paleisti iki 200 balistinių raketų

    Ukraina įspėja: Rusija ruošiasi vienu metu paleisti iki 200 balistinių raketų

    Įspėjimas dėl masinių smūgių

    Ukrainos bepiločių pajėgoms vadovaujantis karininkas Robertas Brovdi, žinomas šaukiniu Magyar, teigia, kad Rusija didina balistinių raketų smūgių pajėgumus. Pasak jo, Maskva esą siekia galėti vienu metu paleisti iki 200 balistinių raketų.

    Šiuo metu, anot R. Brovdi, Rusijos kariuomenė pajėgi surengti apie 77 balistinių raketų vienalaikę salvę. Jis pabrėžė, kad net ir nepasiekus pilno plano masto, didelė dalis raketų vis tiek skrietų į Ukrainos miestus ir infrastruktūrą.

    „Net jei jiems pavyktų pasiekti tik pusę šio skaičiaus, visa tai vis tiek skristų į mus“, – sakė Robertas Brovdi.

    Silpnoji grandis – perėmėjų trūkumas

    Šis perspėjimas dar kartą išryškina vieną skaudžiausių Ukrainos oro gynybos problemų – ribotą modernių perėmėjų kiekį. Balistines raketas numušti yra gerokai sunkiau nei sparnuotąsias raketas ar atakos dronus, nes jų skrydžio greitis ir trajektorijos sukuria trumpą reakcijos laiką.

    R. Brovdi akcentavo, kad Ukrainai ypač svarbūs „Patriot“ kompleksai, nes tai vienas iš nedaugelio sprendimų, galinčių perimti balistines raketas. Tačiau, pasak jo, perėmėjų trūkumas reiškia, kad per masines atakas dalis taikinių neišvengiamai prasprūsta ir pasiekia objektus.

    Smūgiai gamybai ir Krymo izoliavimas

    Ukrainos pareigūnas tvirtino, kad efektyviausias būdas mažinti balistinių raketų grėsmę yra smogti visai jų gamybos ir tiekimo grandinei. Toks argumentas siejamas su Ukrainos tolimaisiais smūgiais į taikinius Rusijos gilumoje, kai siekiama trikdyti logistiką ir pramonę.

    Kalbėdamas apie Krymą, R. Brovdi teigė, kad Ukraina nuosekliai bando silpninti Rusijos galimybes naudoti pusiasalį kaip karinę bazę ir logistikos mazgą. Jo vertinimu, intensyvesnėms operacijoms trukdo finansavimo ir tiekimo tempas, o ne Ukrainos gamintojų pajėgumai.

    „Problema nėra ta, kad Ukrainos gamintojai negalėtų pagaminti reikiamų kiekių. Problema banali – ne laiku gaunamas finansavimas, kuris juda gerokai lėčiau nei mūsų planai“, – sakė Robertas Brovdi.

    Kova dėl ryšio ir elektroninės kovos

    Pasak R. Brovdi, Rusija taip pat mėgina prisitaikyti ir plėsti elektroninės kovos pajėgumus, ypač Kryme. Jo teigimu, diegiamos trukdymo sistemos gali dalinai pabloginti palydovinio ryšio veikimą, todėl Ukrainos pajėgoms tenka ieškoti alternatyvių sprendimų ryšiui ir valdymui užtikrinti.

    Jis taip pat kalbėjo apie Rusijos pastangas kurti savo palydovinio ryšio infrastruktūrą. Ukrainos pareigūno vertinimu, tai kelia platesnių saugumo rizikų, nes modernios ryšio technologijos tampa strateginiu veiksniu ne tik fronte, bet ir platesniame geopolitiniame kontekste.

  • Dunojus kyla, „Paks“ ruošiasi jungti dar vieną turbiną: po rekordinės sausros – griežtos sąlygos

    Dunojus kyla, „Paks“ ruošiasi jungti dar vieną turbiną: po rekordinės sausros – griežtos sąlygos

    Vengrijoje pradėtas etapinis Pakšo (Paks) atominės elektrinės pajėgumų atkūrimas, kai Dunojaus vandens lygis ties elektrine ėmė kilti. Po kritiškai žemo vandens laikotarpio į tinklą jau galima grąžinti dalį anksčiau sustabdytos gamybos.

    Skelbiama, kad vandens lygis ties Pakšu nuo ankstesnio minimumo pakilo maždaug 19 centimetrų. Tai sudarė technines prielaidas dar vienai turbinai atnaujinti darbą ir vėl tiekti elektrą į perdavimo tinklą, laikantis sustiprintų saugos procedūrų.

    Rugpjūčio pradžioje Dunojaus lygis buvo nukritęs iki istoriškai žemų reikšmių ir ties Pakšu pasiekė minus 134 centimetrus. Dėl to trys iš keturių elektrinės blokų buvo palaipsniui ir kontroliuojamai išjungti, paliekant veikti tik vieną turbiną.

    Galia didinama palaipsniui

    Atnaujinus dar vieną generavimo grandį, elektrinės atiduodama galia turėtų padidėti nuo maždaug 240 megavatų iki 500 megavatų. Tokie pokyčiai svarbūs ne tik Vengrijos vidaus rinkai, bet ir regionui, nes bazinė generacija padeda stabilizuoti sistemą didesnių vartojimo pikų metu.

    Elektrinė pabrėžia, kad branduolinė sauga yra absoliutus prioritetas, todėl įjungimas vykdomas tik įvykdžius techninius reikalavimus. Vandens lygio kilimas atstatė šalto vandens kanalo siurblių efektyvumą ir reikalingą slėgį, kad būtų užtikrintas kondensatorių aušinimas.

    Kodėl vandens lygis toks svarbus?

    Didžiosios dalies atominių ir šiluminių elektrinių darbas priklauso nuo patikimo aušinimo vandens šaltinio. Kai upė nusenka, kyla rizika, kad nebus galima užtikrinti reikiamų hidraulinių parametrų, o vandens temperatūra gali kilti, todėl operatoriams tenka mažinti apkrovas arba stabdyti įrenginius.

    Šį kartą situaciją pakeitė krituliai Austrijos baseinuose: vandens banga viršutiniame Dunojaus ruože palaipsniui pasiekė ir Pakšą. Operatoriai nurodo, kad net ir sustabdžius dalį generacijos, reaktoriaus šerdies bei panaudoto kuro baseinų aušinimo sistemos veikė nuolat.

    Įjungimas tik po patikrų

    Prieš paleidžiant turbiną turi būti sukurtas pakankamas vakuumas kondensatoriuje, taip pat tikrinama antrinės grandinės vandens kokybė. Reaktoriaus šiluminė galia ir garo kiekis reguliuojami ne iš karto, o sinchronizuojami žingsnis po žingsnio pagal griežtą grafiką, derinant generatoriaus prijungimą prie tinklo.

    Be to, elektrinėje numatyta atlikti plačios apimties diagnostiką: tikrinama iki maždaug pusės milijono komponentų. Specialistai vertina, ar šiluminiai režimai ir laikinas stabdymas nesukėlė mikroskopinių medžiagų pažeidimų, galinčių turėti įtakos patikimumui.

    Pastarųjų metų Europos patirtis rodo, kad sausros ir ekstremalūs upių hidrologiniai svyravimai vis dažniau tampa energetikos planavimo veiksniu. Tokiose situacijose operatoriai paprastai remiasi konservatyviais saugos kriterijais, o pajėgumų grąžinimas į tinklą vyksta tik įsitikinus, kad aušinimas užtikrinamas stabiliai.

  • Lenkijoje savarankiškai dirbantieji vis dažniau susimažina mokesčius: kas laimi, kas pralaimi?

    Lenkijos mokesčių sistema vis dažniau kritikuojama dėl to, kad skirtingoms darbo formoms taikomos nevienodos taisyklės. Dirbantys pagal darbo sutartį dažniausiai moka mokesčius pagal tarifų skalę ir turi mažiau teisėtų būdų sumažinti mokestinę naštą.

    Tuo metu savarankiškai dirbantys, ypač vykdantys vieno asmens veiklą, gali rinktis iš kelių apmokestinimo režimų. Praktikoje tai reiškia daugiau lankstumo, galimybę taikyti fiksuotus tarifus ar atskaitymus, taip pat plačiau naudoti leidžiamus atskaitymus veiklos sąnaudoms.

    Kas skatina bėgti iš etato

    Pagrindinis argumentas, kurį kartoja dalis ekonomistų ir mokesčių praktikų, yra skirtumas tarp to, ką sumoka samdomas darbuotojas, ir to, ką gali susiplanuoti savarankiškai dirbantis asmuo. Kai pajamos artėja prie aukštesnio tarifo ribų, didesnes pajamas gaunantys žmonės turi daugiau paskatų keisti darbo formą.

    Ypač tai jaučiama sektoriuose, kuriuose darbas lengvai „perkeliamas“ į paslaugų sutartis, pavyzdžiui, informacinių technologijų srityje ar konsultacinėse veiklose. Tokiais atvejais riba tarp realaus verslo ir vadinamojo fiktyvaus savarankiško darbo tampa sunkiau apibrėžiama, o kontrolė brangsta.

    Fiktyvus savarankiškumas auga

    Remiantis Lenkijoje viešai aptariamais duomenimis, per kelerius metus smarkiai padaugėjo vieno asmens veiklų, kurių pajamų didžioji dalis gaunama iš vieno užsakovo ir kurios neturi darbuotojų. Tokia struktūra mokesčių ekspertų dažnai vertinama kaip rizikos indikatorius, rodantis, kad dalis rinkos faktiškai atlieka samdomo darbo funkciją, tik kitu teisiniu apvalkalu.

    Jei 2018 metų pabaigoje tokių veiklų skaičius buvo apie 150 000, tai 2025 metų pabaigoje jis jau viršijo 500 000. Šis šuolis rodo ne vien verslumo augimą, bet ir tai, kad mokesčių bei įmokų skirtumai gali veikti kaip stipri paskata „optimizuoti“ darbo formą.

    Ką tai reiškia biudžetui ir darbuotojams

    Viešųjų finansų požiūriu, kuo daugiau aukštesnes pajamas gaunančių žmonių pereina į lengviau optimizuojamus režimus, tuo didesnė našta tenka tiems, kurie lieka tradiciniame užimtume. Tai kelia klausimą dėl sistemos teisingumo ir ilgalaikio socialinio draudimo tvarumo, nes įmokos ir jų bazė gali reikšmingai skirtis.

    Politiniu lygmeniu tokios tendencijos dažnai baigiasi bandymais „užlopyti“ spragas, sugriežtinti taisykles ar priartinti skirtingų formų apmokestinimą. Tačiau verslas ir darbo rinka į pokyčius reaguoja greitai, todėl bet kokia reforma paprastai turi šalutinių efektų: nuo didesnės administracinės naštos iki paslaugų brangimo ar dalies veiklų persikėlimo į šešėlį.