Category: Finansai

  • „Westinghouse“: Koninas turi privalumų antrai Lenkijos atominei, bet reikia techninių analizų

    JAV branduolinės energetikos bendrovė „Westinghouse“ sako, kad Koninas ir jo regionas turi aiškių privalumų, galinčių lemti čia planuojamos antros Lenkijos atominės elektrinės vietą. Vis dėlto šie pranašumai dar turės būti patvirtinti techninėse analizėse.

    Apie tai viešai kalbėjo „Westinghouse“ EMEA rinkos plėtros viceprezidentas Romanas Romanowskis, regiono vizito metu susitikęs su vietos savivaldos atstovais, verslu ir studentais.

    Tarp svarbiausių Konino regiono stiprybių įvardijami vandens ištekliai, jau parengta infrastruktūra, įskaitant galimybes išvesti galią į elektros sistemą, taip pat patyrę energetikos specialistai.

    „Westinghouse“ yra viena iš trijų bendrovių, siekiančių kontrakto statyti antrąją Lenkijos atominę elektrinę. Galutinį sprendimą dėl vietos, kaip pabrėžiama, priims šalies vyriausybė.

    Ar didelė elektrinė „nesikirs“ su mažaisiais reaktoriais?

    Regiono diskusijose iškilo klausimas, ar didelės galios atominės elektrinės projektas galėtų konfliktuoti su kitais branduoliniais planais Konino apylinkėse. Konkrečiai minėtas ZE PAK ir partnerių ketinimas Pątnove statyti šešis mažus modulinius reaktorius BRWX-300, kurių bendra galia siektų 1 800 MW.

    R. Romanowskio vertinimu, esminių kliūčių, kad abi iniciatyvos galėtų egzistuoti greta, iš principo nėra. Jis aiškino, kad skiriasi tokių sprendimų paskirtis energetikos sistemoje.

    Anot „Westinghouse“ atstovo, didelės galios reaktoriai pirmiausia padeda stabilizuoti elektros sistemą, o mažieji moduliniai reaktoriai gali būti orientuoti ne tik į elektros gamybą, bet ir į šilumos ar procesinio garo tiekimą pramonei.

    Sprendimas – po galimybių studijų

    „Westinghouse“, kaip ir kiti kandidatai – Prancūzijos EDF bei Kanados Candu – artimiausiais mėnesiais turi parengti galimybių studijas dviem galimoms vietoms. Tai apims Lenkijos valstybės branduolinės energetikos bendrovės pateiktų duomenų analizę ir apsilankymus vietoje.

    „Westinghouse“ teigimu, studijų pabaigoje bus pateikta, kaip bendrovė mato projekto įgyvendinimą ir kokie vietos resursai bei sprendimai galėtų būti panaudoti.

    Konino vicemeras Pawełas Adamówas tvirtino, kad miestas, kaip antros atominės vieta, būtų seismologiškai saugesnis, o dėl aušinimo sistemų sprendimų – ir pigesnis variantas. Jis taip pat pabrėžė regiono siekį gauti „teisingą sprendimą“ energetinės transformacijos kontekste.

    Lenkijos branduolinės energetikos planai ir terminai

    2026 metų rugsėjo pabaigoje Lenkijos Energetikos ministerija pristatė atnaujintą šalies branduolinės energetikos programą, kurioje nurodoma, kad pageidaujamos antros atominės vietos yra Bełchatówas ir Koninas.

    Pagal šį planą partnerį ir technologiją numatoma pasirinkti 2027 metais, o dėl lokacijos apsispręsti 2028 metais. Statybų pradžia planuojama 2032 metais, o pirmojo bloko paleidimas – 2040 metais.

    Pirmoji Lenkijos atominė elektrinė jau statoma Pamario vaivadijoje, Choczewo savivaldybėje. Investuotojas – Polskie Elektrownie Jądrowe, o rangovas – „Westinghouse“ ir „Bechtel“ konsorciumas; pirmasis AP1000 reaktorius turėtų pradėti veikti 2036 metais.

  • Po sabotažo geležinkelyje Lenkija ruošia „saugumo skydą“: daugiau galių SOK ir naujos technologijos

    Prieš metus Lenkijoje įvykdyti diversijos aktai geležinkelio linijoje Nr. 7 parodė, kaip pažeidžiama gali būti kritinė infrastruktūra. Tuomet kroviniam traukiniui važiuojant pro Mika miestelį po bėgiais detonuotas sprogmuo, o kitame epizode ties Gołąb apgadintas kontaktinis tinklas ir ant bėgio pritvirtinti metaliniai elementai, galėję sukelti nuvažiavimą nuo bėgių.

    Abiem atvejais buvo tiesioginė geležinkelio katastrofos grėsmė, tačiau didesnės nelaimės pavyko išvengti. Kaip primena lenkų portalas WNP, po sprogimo traukiniai kurį laiką dar važinėjo tuo pačiu ruožu, o pažeidimas galutinai išryškėjo tik vėliau, kai apie nelygumą pranešė keli mašinistai.

    Incidentai paskatino platesnę diskusiją: beveik 20 tūkst. kilometrų geležinkelio tinklo fiziškai neįmanoma nuolat patruliuoti. Dėl to saugumo stiprinimas remiamas ne vien papildomais patikrinimais, bet ir planuojamais teisės aktų pakeitimais bei technologiniais sprendimais.

    Per pastaruosius 12 mėnesių pradėta operacija „Tor“, kurioje dalyvauja policija, Geležinkelių apsaugos tarnyba (SOK) ir kariuomenė. Skelbiama, kad per šią operaciją sulaikyta 15 asmenų, įtariamų sabotažu ar diversija, o panašių išpuolių pasikartojimo per metus nefiksuota.

    SOK žada daugiau įgaliojimų

    Vienas svarbiausių atsako elementų – planuojami SOK įgaliojimų pokyčiai. Konsultacijų stadijoje esantys pakeitimai numato daugiau galimybių tikrinti asmenis ir bagažą bei platesnį priėjimą prie stebėjimo sistemų, įskaitant kūno kameras ir bepiločius orlaivius.

    Numatoma, kad pareigūnai galės greičiau identifikuoti grėsmes ir operatyviau reaguoti į incidentus, turinčius įtakos keleivių ir infrastruktūros saugumui. Taip pat minimos priemonės, kurios galėtų būti naudojamos sulaikant įtariamuosius, ir aiškesnės galimybės bendradarbiauti su kitomis tarnybomis.

    Pokyčiai paliestų ir veiklą už įprastinių geležinkelio teritorijų ribų: tam tikromis sąlygomis būtų galima tęsti persekiojimą, jei jo nutraukimas keltų riziką transporto saugumui. Dar viena kryptis – didesnis vaidmuo kelių eismo kontrolėje, ypač geležinkelio pervažose.

    Jeigu įstatymų pakeitimai būtų priimti ir pasirašyti, išsiplėstų pažeidimų sąrašas, už kuriuos SOK pareigūnai galėtų skirti baudas. Taip pat siūloma patikslinti, kada infrastruktūros valdytojams atsirastų pareiga kurti tokią tarnybą, ir keisti kai kuriuos reikalavimus kandidatams, pavyzdžiui, atsisakant prievolės turėti sutvarkytą santykį su karine tarnyba.

    Skaitmeninė priežiūra: nuo šviesolaidžių iki dronų

    Kita saugumo „skydo“ dalis – technologijos, galinčios padėti pastebėti įtartiną veiklą ar bėgių pažeidimus. Tekste pabrėžiama, kad šiuo metu dauguma sprendimų dar yra testavimo etape, nes universalaus metodo, tinkančio visoms modernizuotoms linijoms, nėra.

    Vienas svarstomų variantų – DAS (Distributed Acoustic Sensing) technologija, kai šalia bėgių einantys šviesolaidžiai naudojami akustiniams signalams fiksuoti ir neįprastiems įvykiams aptikti. Priimtas sprendimas tokius bandymus atlikti realiomis sąlygomis.

    Lygiagrečiai vystomos ir kontaktinio tinklo apsaugos idėjos: anksčiau vykdyti koncepciniai darbai dėl sistemos, kuri nuolat stebėtų tinklo parametrus ir automatiškai siųstų signalus aptikus galimą įsikišimą ar anomalijas.

    Taip pat minimi planai dėl automatinės infrastruktūros būklės stebėsenos sistemos, kuri būtų paremta dronais ir įvairiais jutikliais. Surinkti vaizdai ir matavimai ateityje galėtų būti analizuojami algoritmais, kad gedimai ar pažeidimai būtų aptinkami greičiau, o patikros vyktų dažniau ir efektyviau.

  • Trumpui turint „Nvidia“ akcijų už 62 mln. dol., leidimas eksportuoti H200 į Kiniją kelia klausimų

    JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimai, susiję su pažangių „Nvidia“ lustų H200 eksportu į Kiniją, atsidūrė dėmesio centre dėl galimo interesų konflikto. Kaip praneša „Washington Post“, būtent jo administracijos sprendimai galėjo prisidėti prie „Nvidia“ akcijų vertės šuolio.

    Leidimas eksportuoti H200 lustus į Kiniją buvo suteiktas 2025 metų gruodį. Straipsnyje teigiama, kad tai tapo viena iš priemonių, padėjusių kilti bendrovės vertinimui rinkoje.

    Tuo pat metu viešumoje aptariami Trumpo asmeniniai investiciniai interesai. Remiantis rugpjūtį turėtais duomenimis apie jo biržos portfelį, prezidentas buvo sukaupęs „Nvidia“ akcijų paketą, tuo metu vertintą maždaug 62 mln. JAV dolerių, o reali vertė galėjo būti ir didesnė.

    Toks sutapimas, kai politiniai sprendimai gali daryti įtaką įmonės akcijų kainai, o pats sprendimų priėmėjas turi reikšmingą tos įmonės akcijų paketą, vėl kelia diskusijas apie etiką ir galimus tyrimus.

    Senatorės Warren kreipimasis ir SEC klausimas

    „Washington Post“ primena, kad birželį senatorė Elizabeth Warren kreipėsi į JAV iždo departamentą klausdama, ar Vertybinių popierių ir biržos komisija (SEC) neturėtų pradėti tyrimo. Senatorę domino pranešimai, jog Trumpas galėjo įsigyti iki milijono „Nvidia“ akcijų likus savaitei iki sprendimo, susijusio su eksporto į Kiniją didinimu.

    Pasak leidinio, šis atvejis patraukė ir federalinių etikos priežiūros institucijų dėmesį, o demokratų gretose vis garsiau kalbama apie galimus papildomus aiškinimusis. Straipsnyje taip pat svarstoma, kad pasikeitus politinėms jėgoms Kongrese gali daugėti iniciatyvų imtis tyrimų.

    Aktyvūs Trumpo sandoriai ir kiti pavyzdžiai

    CNBC anksčiau skelbė, kad vasarą prezidento investicinėje sąskaitoje matėsi didelis aktyvumas, ypač dirbtinio intelekto, technologijų ir gynybos sektoriuose. Pranešta ir apie investicijas energetikos bendrovėse, kurios, anot televizijos, atnešė dideles pajamas po karo su Iranu pradžios.

    Tekste minimas ir kitas pavyzdys: Trumpas esą buvo įsigijęs bendrovės „Axon“ akcijų už 5 mln. JAV dolerių tuo metu, kai JAV imigracijos tarnyba ICE svarstė galimą didelį kontraktą dėl elektrošokų įrenginių.

    CNBC taip pat atkreipė dėmesį į prezidento sandorius su Elono Musko įmonių akcijomis, primindama, kad „SpaceX“ yra reikšmingas tiekėjas Pentagonui ir NASA, todėl tokios investicijos vėl kelia interesų konflikto klausimą.

    Baltųjų rūmų pozicija ir H200 svarba

    Baltieji rūmai laikosi pozicijos, kad Trumpas nevaldo savo investicinio portfelio, o jį administruoja „nepriklausomos finansų institucijos“.

    Tuo metu analitinis centras „Institute for Progress“ po sprendimo dėl H200 eksporto aiškino, kad tai itin galingas DI lustas – beveik šešis kartus našesnis už pažangiausią puslaidininkį, kurį tuo metu dar buvo galima legaliai eksportuoti į Kiniją. Ekspertai vertino, jog tokie lustai galėtų padėti Kinijos DI laboratorijoms kurti superkompiuterius, kurių pajėgumai būtų artimi turimiems JAV.

  • Buvęs Ukrainos vicepremjeras Mychajlo Fedorovas Varšuvoje skelbs partnerystę su J. R. Ciszewskiu

    Buvęs Ukrainos vicepremjeras, skaitmeninės transformacijos ir gynybos ministras Mychajlo Fedorovas atvyksta į Lenkiją, kur Varšuvoje turėtų paskelbti apie naują bendradarbiavimą su žinomu Lenkijos investuotoju Januaryu Romanu Ciszewskiu.

    Kaip rašo „Rzeczpospolita“, kalbama apie partnerystę su bendrove, kurios pagrindinis akcininkas yra J. R. Ciszewskis – tai JRH ASI, veikianti kapitalo investicijų naujųjų technologijų ir skaitmeninių sprendimų srityje.

    M. Fedorovas šiemet pasitraukė iš vyriausybės ir ėmėsi veiklos gynybos pramonės versle. Straipsnyje nurodoma, kad kartu su buvusiu dronų padalinio „Lasar’s Group“ vadu jis įkūrė įmonę „Mission Defense Partners“.

    Ši įmonė, kaip teigiama, ruošiasi gaminti nebrangias raketas, skirtas kovai su bepiločiais orlaiviais, tarp jų – „Shahed“ tipo dronais. Neatmetama, kad Lenkijoje planuojamas projektas gali būti susijęs ir su dronų bei radarų sistemų gamyba.

    Vizitas Varšuvoje – lapkričio 17-ąją

    Skelbiama, kad M. Fedorovas į Lenkiją turėtų atvykti lapkričio 17 dieną. Būtent Varšuvoje jis, kaip nurodoma, ketina pranešti apie bendradarbiavimą su Varšuvos biržoje kotiruojama bendrove.

    Minima JRH ASI veiklos kryptis – investicijos į naująsias technologijas, skaitmeninę sritį, „deep tech“ sprendimus ir biotechnologijas. Kokios apimties ir formato bus skelbiama partnerystė, kol kas detaliai neatskleidžiama.

    JRH: radarų kontraktas ir galimas kapitalo įėjimas

    Tuo metu pati JRH pastarosiomis dienomis yra pateikusi su Ukraina susijusios informacijos: biržos pranešime nurodyta, kad bendrovė pasirašė sutartį su ukrainiečių partneriu dėl radarų sistemų tiekimo.

    Taip pat pranešta, kad praėjusią savaitę buvo paviešintas sutarties priedas, atveriantis galimybę Lenkijos įmonei į Ukrainos bendrovę įeiti kapitalu.

    Šie žingsniai, sprendžiant iš skelbiamų detalių, rodo didėjantį tarpvalstybinį bendradarbiavimą technologijų ir gynybos pramonės srityse, kuriame gali dalyvauti ir viešai biržoje kotiruojamos įmonės.

  • ES patvirtino naujas sankcijas Rusijai: į sąrašą įtraukti „Wildberries“, „Ozon“ ir daugiau nei 40 bankų

    Europos Sąjunga patvirtino naują sankcijų paketą Rusijai, kuris jau įsigaliojo. Į ribojimų sąrašą šį kartą pateko ne tik finansų sektorius, bet ir ryškūs Rusijos e. prekybos bei su naftos sektoriumi siejami veikėjai.

    Kaip nurodoma, tarp sankcionuotų asmenų yra Tatiana Kim, siejama su platforma „Wildberries“, taip pat investuotojas Aleksandras Čačava, turintis ryšių su „Ozon“. Tai vienas pirmųjų atvejų, kai ES taip aiškiai išplėtė sankcijas įtakingiems Rusijos elektroninės prekybos atstovams.

    Naujasis paketas apima ir daugiau nei 40 Rusijos bankų bei kitų finansų institucijų. ES tikslas – dar labiau apriboti galimybes finansuoti Rusijos karą prieš Ukrainą, užkertant kelią papildomiems pinigų srautams.

    Sankcijos taip pat palietė vadinamąją „šešėlinę flotilę“ bei kelias su ja siejamas užsienio jurisdikcijose veikiančias įmones ir asmenis. Ribojimais siekiama mažinti galimybes apeiti jau galiojančias naftos eksporto ir prekybos priemones.

    E. prekyba: „Wildberries“ ir „Ozon“ sankcijų taikinyje

    Į sankcijų sąrašą įtraukta Tatiana Kim pristatoma kaip „Wildberries“ įkūrėja ir vadovė. ES nurodo, kad ši platforma veikia kaip tiekimo tinklas, susijęs su Rusijos kariuomene, sudarydama sąlygas prekiauti karinėmis prekėmis ir dvejopo naudojimo produktais.

    Ribojimai pritaikyti ir Aleksandrui Čačavai, kuris įvardijamas kaip investuotojas, turintis didžiausią dalį antroje pagal dydį Rusijos e. prekybos bendrovėje „Ozon“. Teigiama, kad ir ši įmonė prisideda prie tiekimo grandinių, sudarančių galimybes prekiauti karine įranga bei dvejopos paskirties prekėmis.

    Taip pat pažymima, kad Aleksandras Čačava turi akcijų „Yandex“ – didžiausioje Rusijos IT bendrovėje.

    Finansų sektorius ir „šešėlinė flotilė“

    Į sankcijų sąrašą patekus daugiau nei 40 Rusijos bankų ir finansų institucijų, joms taikomos papildomos priemonės, skirtos riboti finansavimą ir operacijų galimybes. Tokios priemonės laikomos vienu būdų mažinti karo ekonomikos atsparumą.

    Be to, ES nukreipė sankcijas į vadinamąją „šešėlinę flotilę“ – su neteisėtu Rusijos naftos gabenimu siejamus laivus, jų savininkus ar valdytojus, taip pat atskirus subjektus iš Jungtinių Arabų Emyratų, Kinijos, Seišelių ir Omano, kurie perka rusiškos kilmės naftos produktus.

    Propaganda ir kibernetinės atakos

    Į sąrašą įtraukta ir Maskvoje veikianti „Social Design Agency (SDA)“, kuri, ES vertinimu, vykdė plataus masto informacijos manipuliavimo operacijas. Nurodoma, kad jos veikla apėmė propagandos ir dezinformacijos sklaidą, taip pat kampanijas, nukreiptas prieš ES valstybes ir paramą Ukrainai.

    Teigiama, kad SDA veikla buvo susijusi ir su 2024 metų Europos Parlamento rinkimų laikotarpiu, o sankcijos pritaikytos ir 24 su šia agentūra siejamiems asmenims. Ribojimai paliestų asmenų sąraše minimi ir propagandos bei žiniasklaidos veikėjai.

    Atskiras blokas skirtas kibernetiniam saugumui: sankcijomis apimta prorusiška programišių grupė NoName057(16), kuri veikti pradėjo 2022 metų kovą. ES teigia, kad grupė siejama su DDoS atakomis prieš institucijas, kritinę infrastruktūrą ir privačias įmones Ukrainoje, JAV bei ES šalyse.

    Sankcionuotiems asmenims ir organizacijoms taikomas turto įšaldymas, draudimas atvykti į ES ar tranzitu kirsti jos teritoriją, o ES piliečiams ir įmonėms – draudimas jiems teikti lėšas.

  • „Unibep“ pasirašė 103 mln. zloto sutartį: Poznanėje statys naujus onkologijos centro pastatus

    Statybų bendrovė „Unibep“ pasirašė daugiau nei 100 mln. Lenkijos zlotų vertės sutartį dėl naujos investicijos Poznanėje. Pagal susitarimą bus statomi pastatai, skirti onkologijos paslaugoms ir pažangiai diagnostikai.

    Sutartis pasirašyta 2026 metų lapkričio 16 dieną, o užsakovas – Didžiosios Lenkijos onkologijos centras, pavadintas Marijos Skłodowskos-Curie vardu. Apie tai skelbia portalas wnp.pl.

    Investicija apims ambulatorinės onkologijos, profilaktikos, molekulinės diagnostikos, vaizdinės diagnostikos ir radioterapijos, taip pat protonoterapijos infrastruktūrą. Tai reiškia, kad objekte numatomi sprendimai orientuoti į itin specializuotą vėžio gydymą ir tyrimus.

    Bendra sutarties vertė siekia apie 103,0 mln. zlotų bruto, o darbų įgyvendinimo terminas – 96 savaitės nuo sutarties pasirašymo dienos.

    Įmonės rezultatai ir užsakymų portfelis

    Per pirmuosius tris 2026 metų ketvirčius „Unibep“ pajamos sudarė 1,39 mlrd. zlotų, o vien trečiąjį ketvirtį – 537,3 mln. zlotų. Tai yra 13,7 proc. mažiau nei tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu, kai pajamos siekė 1,61 mlrd. zlotų.

    Konsoliduotas grynasis pelnas per šį laikotarpį sumažėjo iki 12,49 mln. zlotų (ankstesniu laikotarpiu buvo 22,4 mln. zlotų). Nurodoma ir alternatyvi palyginamoji reikšmė, eliminavus vienkartinių įvykių įtaką – 16,6 mln. zlotų.

    Bendrovė taip pat akcentuoja rekordinį užsakymų portfelį, kurio vertė pasiekė 6,12 mlrd. zlotų. Teigiama, kad apie pusę šios sumos sudaro infrastruktūriniai projektai.

    Lyginant su analogišku 2025 metų laikotarpiu, kai užsakymų portfelis siekė 4,13 mlrd. zlotų, tai reikštų 48 proc. augimą.

  • ASEAN pasirašė skaitmeninės ekonomikos susitarimą: žada mažiau biurokratijos ir lengvesnius mokėjimus

    ASEAN pasirašė skaitmeninės ekonomikos susitarimą: žada mažiau biurokratijos ir lengvesnius mokėjimus

    Pietryčių Azijos šalys pasirašė naują susitarimą, kuriuo siekiama palengvinti skaitmeninę prekybą regione – nuo mokėjimų iki duomenų perdavimo per sienas.

    Ministrai šeštadienį Maniloje pasirašė Skaitmeninės ekonomikos pagrindų susitarimą (Digital Economy Framework Agreement), skelbia „Euronews“. Tai pirmasis atskiras, teisiškai įpareigojantis ASEAN dokumentas, skirtas būtent skaitmeninei ekonomikai.

    Susitarimas turėtų įsigalioti 2027 metų gegužę – praėjus 180 dienų po pasirašymo – ir pakeisti 2019 metais bloko priimtą elektroninės prekybos susitarimą, nurodė Singapūro prekybos ministerija.

    Dokumentas atsirado tuo metu, kai e. prekyba ir skaitmeninės paslaugos Pietryčių Azijoje sparčiai auga, tačiau verslui vis dar tenka prisitaikyti prie skirtingų taisyklių kiekvienoje šalyje.

    Kas keisis verslui

    Susitarimu siekiama didinti elektroninių sąskaitų, siuntimo dokumentų ir elektroninių parašų pripažinimą. Tikslas – sumažinti popierizmą ir palengvinti tarptautines procedūras.

    Taip pat numatyta gerinti skirtingų valstybių mokėjimo sistemų suderinamumą, kad įmonėms būtų paprasčiau atsiskaityti su tiekėjais ir gauti lėšas iš užsienio klientų.

    Be to, susitarimas nustato taisykles komercinių ir finansinių duomenų perdavimui per sienas. Kartu siekiama riboti reikalavimus bendrovėms šiuos duomenis laikyti tik vietoje, pabrėžė Singapūro prekybos ministerija.

    Išimtys dėl privatumo ir saugumo

    Singapūro ministro pirmininko pavaduotojas Gan Kim Yong teigė, kad išliks išimtys, skirtos spręsti privatumo, verslo konfidencialumo ir nacionalinio saugumo klausimus.

    Pasak jo, šalims taip pat bus palikta galimybė judėti skirtingu tempu – priklausomai nuo to, kaip sparčiai jos diegia skaitmenines sistemas ir infrastruktūrą.

    Iki 5 mlrd. dolerių įgyvendinimui

    Azijos plėtros bankas šeštadienį paskelbė iniciatyvą, kurios tikslas – iki 2030 metų pritraukti iki 5 mlrd. JAV dolerių (4,5 mlrd. eurų) viešojo ir privataus finansavimo, kad susitarimas būtų įgyvendintas.

    Lėšos būtų skirtos skaitmeninei infrastruktūrai, tarpvalstybiams mokėjimams, tapatybės patvirtinimo internetu sprendimams, taip pat kibernetinio saugumo stiprinimui.

    Gan Kim Yong pripažino, kad derybas komplikavo skirtingas šalių „skaitmeninis pasirengimas“. Dabar vyriausybės identifikuoja projektus, susijusius su mokėjimais, skaitmeninėmis tapatybėmis ir elektroniniais prekybos dokumentais, kurie galėtų būti parengti iki susitarimo įsigaliojimo.

    Sparčios skaitmeninės ekonomikos augimo prognozės taip pat stiprina spaudimą suvienodinti taisykles: „Google“, „Temasek“ ir „Bain & Company“ prognozuoja, kad sandorių apimtis pagrindiniuose regiono skaitmeniniuose sektoriuose šiemet pasieks 368 mlrd. JAV dolerių (333 mlrd. eurų), o iki 2035 metų viršys 1 trln. JAV dolerių (905 mlrd. eurų).

    Singapūro verslo federacijos vadovas Kok Ping Soon, kurio žodžius citavo prekybos ministerija, pabrėžė, kad galutinis sėkmės matas bus tai, kaip pokyčius realiai pajus įmonės.

  • Kanada perspėja JAV: jei derybos neapsaugos automobilių sektoriaus, atsigręš į Kinijos gamintojus

    Kanada perspėja JAV: jei derybos neapsaugos automobilių sektoriaus, atsigręš į Kinijos gamintojus

    Kanados ministras pirmininkas Markas Carney pareiškė, kad Otava gali atsigręžti į Kinijos automobilių gamintojus, jei derybos su JAV neapsaugos integruotos Šiaurės Amerikos automobilių pramonės.

    Apie tai, anot „Euronews“, M. Carney kalbėjo pirmadienį Pnompenyje (Kambodža), Frankofonijos viršūnių susitikimo metu, bendraudamas su žurnalistais. Jis pabrėžė, kad derybos su Jungtinėmis Valstijomis išlieka prioritetas, tačiau jų baigtis gali pakeisti Kanados kryptį.

    Premjeras teigė, kad dėl JAV prekybos veiksmų žemyninė rinka tapo mažiau integruota. Jo vertinimu, Kanados automobilių pramonės darbuotojai ir gamyklos turi būti maksimaliai išnaudojami, o jei to nepavyks užtikrinti Šiaurės Amerikoje, atsiras „kitų galimybių“.

    M. Carney pridūrė, kad Kanada bet kuriuo atveju judės į priekį, o alternatyvos galėtų apimti ne tik Kinijos, bet ir Europos ar Japonijos gamintojus. Paklaustas, ar Kinijos investicijų galimybė yra svertas derybose su Vašingtonu, jis atsakė, kad tai „ne svertas“, o „veiksmas ir reakcija“.

    Susitikimas su Xi Jinpingu ir sąlygos investuotojams

    Premjero komentarai nuskambėjo likus kelioms dienoms iki planuojamo susitikimo su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu Šendžene, kur, tikimasi, bus aptariama ir automobilių gamyba.

    M. Carney aiškiai nubrėžė, kad Kinijos dalyvavimas Kanados automobilių sektoriuje turėtų būti daugiau nei vien surinkimas: investicijos turėtų apimti reikšmingą gamybą Kanadoje, tinkamus darbo standartus ir ilgainiui augančias vietines tiekimo grandines.

    Taip pat jis paminėjo, jog tiekimo grandinėse turėtų atsirasti vietos Kanados kritiniams mineralams, naudojamiems elektromobilių gamyboje. Pasak premjero, vien „komplektinių automobilių“ surinkimo neužtektų – būtina reali gamybinė bazė.

    Muitai elektromobiliams ir kritika Ontarijuje

    Sausį M. Carney ir Xi Jinpingas susitarė, kad Kanados 100 proc. muitas Kinijoje pagamintiems elektromobiliams būtų sumažintas iki 6,1 proc. Susitarimas iš pradžių leistų įsivežti iki 49 000 automobilių per metus, o ši riba vėliau turėtų didėti.

    Mainais Pekinas sutiko mažinti muitus kai kurioms Kanados žemės ūkio prekėms, įskaitant rapsus (canola). Tuo metu M. Carney sakė besitikintis, kad tokia tvarka pritrauks Kinijos investicijų į Kanados automobilių pramonę ir sukurs darbo vietų.

    Vis dėlto susitarimas sulaukė kritikos Ontarijuje – provincijoje, kuri laikoma Kanados automobilių gamybos centru. Ontarijo premjeras Doug Ford įspėjo, kad tai gali kelti grėsmę darbo vietoms ir rizikuoti Kanados prieiga prie JAV rinkos.

    Kodėl automobilių sektorius toks jautrus tarifams

    Kanados automobilių sektorius stipriai priklauso nuo tarpvalstybinės gamybos: „didysis Detroito trejetas“ – „Ford“, „General Motors“ ir „Stellantis“ – valdo gamyklas Kanadoje, JAV ir Meksikoje, o detalės neretai sienas kerta kelis kartus, kol automobilis galutinai surenkamas.

    Donaldo Trumpo administracija ne kartą ragino gamintojus perkelti produkciją iš Kanados į JAV, o taikomi tarifai, pasak Kanados pusės, trikdė pramonės veiklą. Kanada neseniai grasino teisminiais veiksmais „Stellantis“ po to, kai bendrovė planuotą „Jeep Compass“ gamybą perkėlė iš Bremptono (Ontarijas) į Ilinojų ir sutiko parduoti sustabdytą Kanados surinkimo gamyklą.

    Anksčiau M. Carney Maniloje taip pat pabrėžė, kad bet koks prekybos susitarimas su Vašingtonu turi palikti Kanadai gyvybingą automobilių pramonę. Jis teigė su D. Trumpu ir aukštais JAV pareigūnais kalbėjęs ilgai, pažanga esą yra, tačiau nesutarimų dar išliko.

  • Europos maisto pramonė per metus sugeneruoja 1,5 trln. eurų – kodėl tai svarbu saugumui?

    Europos maisto pramonė per metus sugeneruoja 1,5 trln. eurų – kodėl tai svarbu saugumui?

    Maistas – didžiausia gamybos pramonės šaka Europoje: joje dirba beveik 5 mln. žmonių, o metinė apyvarta siekia apie 1,5 trln. eurų.

    Tačiau šio sektoriaus reikšmė neapsiriboja vien ekonomika – maisto grandinė vis dažniau siejama ir su žemyno saugumu bei konkurencingumu. Apie tai kalbama „Euronews“ laidoje „The Big Question“.

    Studijoje vedėja Angela Barnes diskutavo su Willemu Brandtu – „Kraft Heinz“ prezidentu Europai ir išsivysčiusioms Ramiojo vandenyno regiono rinkoms. Jo teigimu, maistas yra pačiame Europos politikos darbotvarkės centre, nes tiesiogiai paliečia tiek stabilumą, tiek ekonomikos atsparumą.

    W. Brandtas pabrėžė, kad Europoje svarbu išlaikyti stiprią vertės grandinę – nuo ūkininkų iki prekybos tinklų. Jo manymu, būtent tai ilgainiui lemia, ar europiečiai ir toliau galės būti tikri dėl maisto tiekimo.

    Maistas kaip saugumo ir konkurencingumo dalis

    Laidoje nuskambėjo ir plačiai cituojama mintis, kad visuomenės stabilumas gali būti trapus, jei sutrinka elementariausių poreikių tenkinimas. Nors tiksli citatos kilmė nėra aiški, ji pasirinkta kaip iliustracija, kodėl maisto klausimai dažnai vertinami per nacionalinio ir regioninio saugumo prizmę.

    W. Brandto teigimu, Europos politikos formuotojai vis labiau akcentuoja saugumą ir konkurencingumą, o maistas šiuos du tikslus jungia. Jo žodžiais, be stiprios ir patikimos maisto sistemos sunku kalbėti apie ilgalaikį stabilumą.

    Kalbėdamas apie tai, ko reikėtų sektoriui, pašnekovas ragino mažinti susiskaidymą Europos Sąjungoje, kad vartotojams visur būtų užtikrinami aukščiausi standartai. Kartu jis siūlė peržiūrėti kai kurias taisykles, kurios, jo nuomone, turėtų būti taikomos ne tik mažesniems, bet ir didesniems rinkos dalyviams.

    Konkrečiai minėta direktyva, skirta apsaugoti smulkius gamintojus, pavyzdžiui, ūkininkus, nuo nesąžiningų prekybos praktikų. Tarp jų – paskutinės minutės greitai gendančių produktų užsakymų atšaukimai ar vėluojantys mokėjimai.

    Vis dėlto pašnekovas kritikavo tai, kad tokia apsauga taikoma tik įmonėms, kurių apyvarta nesiekia 350 mln. eurų. Jo manymu, sąžiningumo principas turėtų galioti visiems, nepriklausomai nuo įmonės dydžio.

    Europa formuoja ir pasaulines maisto madas

    Diskusijoje pabrėžta, kad Europos rinka daro įtaką ne tik vietos vartotojams – čia išbandomos ir naujos produktų kategorijos, kurios vėliau gali būti pristatomos kitur pasaulyje. W. Brandtas teigė, kad Europoje ypač ryškiai matyti sveikatingumo tendencijų poveikis pasirinkimams.

    Pasak jo, 40 proc. Europos vartotojų stengiasi mažinti cukraus vartojimą. Tai, anot „Kraft Heinz“ atstovo, keičia ir produktų pasiūlą, ir tai, kaip kuriami nauji skoniai ar receptūros.

    Kaip pavyzdį jis pateikė kečupą be pridėtinio cukraus ir druskos. W. Brandto teigimu, šis produktas demonstravo 26 proc. augimą, o daugiau nei pusė tokio augimo, kaip teigiama, atėjo iš naujų pirkėjų – žmonių, kurie anksčiau kečupo apskritai nepirkdavo.

    Pašnekovas sakė, kad vėliau šis produktas buvo pristatytas ir už Europos ribų, įskaitant Braziliją. Ten, pasak jo, net 80 proc. pirkėjų anksčiau taip pat nebuvo kečupo vartotojai, todėl nauja pasiūla esą „pasiekė“ naują auditoriją.

    150 metų „Heinz“ kečupui: sėkmės receptas – pastovumas ir pokyčiai

    Kalbėdamas apie „Heinz“ pomidorų kečupo istoriją, W. Brandtas priminė, kad prekės ženklas mini 150 metų sukaktį. Jo teigimu, produkto ilgaamžiškumą padėjo išlaikyti balansas tarp nuoseklumo ir gebėjimo prisitaikyti.

    Pasak pašnekovo, kečupas išsaugojo atpažįstamą skonį ir identitetą, tačiau per laiką atsirado ir naujų variantų – ekologiškų, be cukraus ar įvairių skonių. Tai esą leidžia neprarasti ištikimų pirkėjų ir kartu pritraukti naujų.

    Jis taip pat akcentavo kainos ir kokybės santykį – augant spaudimui namų ūkių biudžetams, žmonės tampa jautresni kainoms, bet nenori atsisakyti kokybės. Anot W. Brandto, kokybę padeda užtikrinti visos grandinės kontrolė – nuo sėklų iki gamybos procesų.

    Pašnekovas teigė, kad „Kraft Heinz“ turi savo sėklų padalinį, dirbantį su pomidorais, o ilgalaikės partnerystės su augintojais leidžia pasiekti geresnius derlius. Tuo pačiu jis užsiminė apie patentuotą receptūrą ir gamybos procesus, kurie, jo žodžiais, yra kruopščiai saugoma paslaptis.

  • Carney: D. Trumpo muitai gali stumti Kanados automobilių gamintojus link Kinijos

    Carney: D. Trumpo muitai gali stumti Kanados automobilių gamintojus link Kinijos

    Kanados ministras pirmininkas Markas Carney pareiškė, kad JAV didinami muitai gali paskatinti Kanados automobilių gamintojus labiau atsigręžti į Kiniją.

    Kaip praneša „Euronews“, tai jis sakė pirmadienį, kalbėdamas apie JAV prezidento Donaldo Trumpo tarifų politikos poveikį Šiaurės Amerikos automobilių rinkai.

    Pasak M. Carney, Kanados tikslas – išlaikyti kuo labiau integruotą Šiaurės Amerikos automobilių rinką, kurioje būtų pilnai išnaudotas vietos darbuotojų potencialas.

    Tačiau jis pripažino, kad rinka tapo mažiau integruota dėl JAV prekybos veiksmų, todėl Kanadai gali tekti ieškoti alternatyvų.

    APEC fone – užuomina apie alternatyvas

    M. Carney žurnalistams kalbėjo prieš susitikimą su Kinijos vadovu Xi Jinpingu šią savaitę vyksiančiame APEC viršūnių susitikime pietų Kinijoje.

    Jis pabrėžė, kad dabartinė integruota sistema buvo palanki tiek Kanados darbuotojams ir verslui, tiek JAV vartotojams.

    Ministras pirmininkas nurodė, kad tolesnės galimybės priklausys nuo derybų dėl prekybos, o tarp galimų krypčių įvardijo Europą ir Aziją, įskaitant Kiniją ir Japoniją.

    D. Trumpo tarifai ir įstrigusios derybos

    Straipsnyje primenama, kad D. Trumpas praėjusiais metais įvedė griežtus muitus Kanados automobilių sektoriui ir ne kartą teigė siekiantis, kad JAV parduodami automobiliai būtų gaminami tik Amerikos darbuotojų.

    M. Carney taip pat sakė, kad rugpjūtį pasitraukė iš prekybos derybų su D. Trumpu, nors pastarosiomis savaitėmis Otava ir Vašingtonas viešai skambėjo optimistiškiau dėl galimo susitarimo.

    Kanados premjeras tvirtino, kad kalbos apie Kiniją nėra „svertas“ derybose, o veikiau natūrali „veiksmo ir reakcijos“ logika, jei Šiaurės Amerikos rinka toliau skaldysis.