Category: Finansai

  • Lenkų antidroninė sistema „San“ gali tapti eksporto produktu – derybos su užsieniu jau vyksta

    Lenkijoje kuriama antidroninė sistema „San“, skirta šalies oro erdvės apsaugai, gali būti pasiūlyta ir užsienio rinkoms. Apie tai kalbama kaip apie potencialų eksporto produktą, o pirmosios derybos su užsienio partneriais jau vyksta.

    Tokią kryptį interviu Lenkijos portalui WNP įvardijo bendrovės „Advanced Protection Systems“ (APS) prezidentas Maciejus Klemm. Ši privati įmonė yra viena iš svarbių „San“ projekto vykdytojų.

    „San“ laikomas didžiausiu Lenkijos kariuomenės antidroniniu projektu. Jo esmė – sukurti daugiasluoksnį sprendimą, kuris galėtų aptikti, sekti ir neutralizuoti skirtingų tipų bepiločius orlaivius.

    Nors kol kas kalbama apie eksporto galimybes, o ne apie pasirašytas sutartis dėl pilnų „San“ komplektų tiekimo kitoms kariuomenėms, pats faktas, kad vyksta pokalbiai, rodo augantį susidomėjimą tokio tipo technologijomis.

    Kas kuriama programoje „San“

    „San“ programą įgyvendina konsorciumas, kuriame dalyvauja Lenkijos gynybos pramonės grupė Polska Grupa Zbrojeniowa ir Norvegijos bendrovė „Kongsberg“. Numatyta sukurti ir pristatyti sistemą, apimančią tiek jutiklius, tiek valdymo komponentus.

    APS šiame projekte tiekia radarinius sensorius ir vadovavimo programinę įrangą. Pasak įmonės vadovo, Lenkijos sprendimai pristatomi ir užsienio auditorijoms – dalyvaujama vyriausybinėse delegacijose, produktai demonstruojami kartu su Gynybos ministerijos atstovais.

    M. Klemm teigimu, rugsėjį buvo pasirašyti pirmieji ketinimų protokolai tarp Lenkijos vyriausybės ir kitų valstybių. Būtent šiame kontekste atsirado ir „San“ kaip galimo eksporto produkto idėja.

    APS plečia eksportą NATO rinkose

    APS jau dabar dalį pajamų gauna iš užsienio: pastaraisiais metais eksportas sudarė keliasdešimt procentų bendrovės pajamų. Įmonė dirba Europos ir Artimųjų Rytų rinkose, taip pat plečia ryšius su NATO šalimis.

    Pasak M. Klemmo, per pastaruosius du ar tris mėnesius pasirašytos sutartys su NATO valstybėmis dėl radarinių technologijų tiekimo. Jis taip pat nurodė, kad ateinančiais metais tikimasi galimybių sudaryti gerokai didesnius sandorius.

    Dalyvavimas „San“ programoje APS vertinamas ne tik kaip būdas padidinti gamybą Lenkijos kariuomenės poreikiams, bet ir kaip tramplinas panašios apimties užsakymams kituose regionuose.

    Bendrovė jau didina gamybinius pajėgumus: atidarė naują gamyklą, plečia darbuotojų komandą ir planuoja investicijas, kurių vertė siekia apie 100 mln. zlotų.

    Kada eksportas galėtų tapti realybe

    Įmonės vadovas pabrėžia, kad darbai pagal „San“ programą vyksta pagal planą. Vis dėlto visas sistemos eksportas kol kas išlieka atvira galimybe, priklausysiančia ne tik nuo APS, bet ir nuo kitų programos dalyvių bei galimų užsakovų sprendimų.

    Augantis antidroninių sistemų poreikis siejamas su kintančia saugumo situacija regione ir sparčia bepiločių technologijų plėtra. Todėl tokie projektai kaip „San“ tampa svarbūs ne tik nacionalinei gynybai, bet ir gynybos pramonės konkurencingumui tarptautinėje rinkoje.

  • „GLOBSEC“: 61 proc. lenkų nori, kad daugiau Europos šalių vystytų branduolinius ginklus

    Lenkijoje – didžiausias palaikymas Europoje idėjai, kad saugumui stiprinti daugiau žemyno valstybių turėtų vystyti branduolinius ginklus: taip mano 61 proc. apklaustųjų.

    Tai rodo kasmetinis „GLOBSEC Trends“ tyrimas, pristatytas penktadienį Prahoje. Mažiausias palaikymas tarp į tyrimą įtrauktų šalių fiksuotas Vengrijoje – 29 proc.

    Po Lenkijos didžiausiu pritarimu išsiskyrė Ukraina (57 proc.), Prancūzija (53 proc.) ir Jungtinė Karalystė (51 proc.). Tuo metu Čekijoje tokią nuomonę palaikė 33 proc. respondentų, Slovakijoje – 30 proc.

    Tyrimas analizuoja visuomenės nuostatas svarbiausiais politikos ir saugumo klausimais. Šiemet jis išplėstas – pirmą kartą įtrauktos ir tokios šalys kaip Prancūzija, Vokietija, Jungtinė Karalystė, Ukraina bei Jungtinės Amerikos Valstijos.

    Lenkijoje – ir itin didelis palaikymas gynybos išlaidoms

    Ataskaitoje taip pat išskiriama, kad lenkai priklauso didžiausiems gynybos išlaidų didinimo šalininkams: tam pritaria 79 proc. apklaustųjų.

    Net 59 proc. respondentų teigė sutiktų su didesnėmis išlaidomis gynybai net ir tuo atveju, jei tektų mažinti finansavimą sveikatos apsaugai ar socialinėms išmokoms. Nurodoma, kad tai – aukščiausias rodiklis tarp tirtų Europos Sąjungos šalių.

    Be to, 72 proc. Lenkijos gyventojų mano, kad didesnės investicijos į kariuomenę prisidėtų prie ekonomikos augimo.

    Pasirengimas gintis ir požiūris į grėsmes

    Paklausti apie pasirengimą ginti šalį užpuolimo atveju, 74 proc. lenkų atsakė teigiamai. Vis dėlto tik 43 proc. mano, kad valstybė yra pasirengusi rimtai saugumo krizei ar karui.

    Privalomosios karo tarnybos sugrąžinimą palaiko 70 proc. apklaustųjų.

    Vertinant grėsmes, 80 proc. respondentų Rusiją įvardijo kaip pavojų Lenkijos saugumui. Tai vienas aukščiausių rodiklių tarp 14 tirtų valstybių – didesnis užfiksuotas tik Ukrainoje (95 proc.).

    Kaip vyko apklausa

    „GLOBSEC Trends“ ataskaitai iš viso apklausta 13 730 žmonių. Lenkijoje apklausą sudarė 1 010 respondentų.

  • Turkija ir JAE į Centrinę Aziją investuoja milijonus, o Lenkijai kelią užtveria draudimai ir logistika

    Lenkijos eksportuotojai siekia tvirčiau įsitvirtinti Centrinės Azijos rinkose, tačiau susiduria su vis rimtesnėmis kliūtimis – nuo importo ribojimų iki brangios ir lėtos logistikos. Tuo pat metu konkurentai iš Turkijos ir Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) regione aktyviai investuoja ir greičiau išnaudoja atsiveriančias galimybes.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – obuolių rinka Kirgizijoje, kur Lenkija sudaro daugiau nei 55 proc. viso importo. Nepaisant tokios pozicijos, Kirgizijos valdžia laikinai sustabdė obuolių importą, aiškindama sprendimą parama vietos augintojams ir siekiu stiprinti vietinį perdirbimą.

    Apribojimai taikomi ne tik Kirgizijoje. Kazachstanas taip pat antrą kartą įvedė laikinas obuolių importo ribojimo priemones – šis sprendimas aktualus ir dėl to, kad lenkiškų žemės ūkio bei maisto produktų eksportas į Kazachstaną pernai siekė 120 mln. JAV dolerių.

    Verslui tai reiškia ne tik prarandamas pajamas, bet ir sudėtingą planavimą: net jei paklausa rinkoje išlieka, administraciniai draudimai gali staiga užverti vieną iš svarbių eksporto krypčių.

    Kirgizijos ir Kazachstano ribojimai smogia eksportuotojams

    Kirgizijoje obuolių importo draudimas galioja iki 2027 metų vasario 1 dienos. Vietos Žemės ūkio ministerija teigia, kad taip siekiama sudaryti sąlygas realizuoti vietinį derlių ir skatinti perdirbimo sektorių.

    Europos Sąjunga tokiems ribojimams nepritarė, argumentuodama, kad panašaus pobūdžio draudimai turėtų būti taikomi tik krizinėmis aplinkybėmis, laikantis Pasaulio prekybos organizacijos taisyklių. Taip pat keliama abejonė, ar ribojimai neprieštarauja ES ir Kirgizijos partnerystės susitarimams, numatantiems palankesnes prekybos sąlygas.

    Vis dėlto vien diplomatinės reakcijos gali nepakakti, nes ginčų sprendimo procedūros tarptautiniuose formatuose užtrunka. Tai reiškia, kad eksportuotojams, kuriems reikia greitų sprendimų, trumpuoju laikotarpiu reali nauda gali būti ribota.

    Prekių kelias į regioną: brangu ir lėta be maršruto per Rusiją

    Dar viena didelė problema – logistika. Prekių gabenimas į Centrinę Aziją aplenkiant Rusiją yra sudėtingas, brangus ir ilgas, o transporto kaštai tiesiogiai didina galutinę produktų kainą vietos rinkose.

    Ypač problematiška grandis – persikėlimas per Kaspijos jūrą. Krovinių judėjimą tarp Azerbaidžano ir Kazachstano uostų užtikrina nedideli laivai, o laukimas eilėje gali užtrukti iki penkių savaičių.

    Situaciją dar labiau apsunkina žiema, kai Kaspijos jūra dalinai užšąla ir keltai gali laikinai neplaukti. Alternatyvus kelias per Baltarusiją ir Rusiją praktikoje tampa įmanomas daugiausia naudojantis Kazachstano vilkikais.

    Centrinė Azija laviruoja tarp ES, Rusijos ir savo interesų

    Nors kai kurios regiono valstybės vis aktyviau ieško bendradarbiavimo su Europa, jų sprendimai dažnai pirmiausia grindžiami vidaus ekonominiais interesais. Kirgizijos atvejis rodo, kad importo draudimas gali būti motyvuotas vietos gamintojų rėmimu ir perdirbimo plėtra, o ne politine priešprieša.

    Kirgizijoje, Džalalabado regione, atidaryta obuolių sulčių gamykla, kurios vertė – 11,5 mln. JAV dolerių. Skelbiama, kad ji gali pagaminti iki 500 tonų sulčių per dieną, o pasiekus pilną pajėgumą sukurti iki 100 darbo vietų – tai paaiškina, kodėl valdžiai svarbu užtikrinti vietinės žaliavos realizavimą.

    Tuo pat metu verslui reikia įvertinti ir regiono tarptautinius įsipareigojimus bei ekonominius ryšius su Rusija. Kai kurios šalys, įskaitant Kazachstaną ir Kirgiziją, dalyvauja Eurazijos ekonominėje sąjungoje, todėl prekybos sąlygas gali veikti platesni susitarimai.

    Lenkijos pavyzdys rodo, kad vien noro plėsti eksportą Centrinėje Azijoje neužtenka: būtini patikimi transporto koridoriai, aktyvesnė ekonominė diplomatija ir didesnės investicijos. Priešingu atveju rinkoje, kuri turi potencialo, pranašumą įgyja tie, kurie atvyksta su kapitalu ir greitesniais sprendimais.

  • FAA atnaujino skrydžius po ryšio sistemos gedimo, bet trikdžiai JAV gali tęstis kelias dienas

    JAV oro eisme po didelio ryšio sistemų sutrikimo situacija pamažu stabilizuojasi, tačiau vėlavimai ir atšaukimai gali tęstis dar kelias dienas.

    Federalinė aviacijos administracija (FAA) penktadienį, lapkričio 13 dieną, laikinai sustabdė lėktuvų išvykimus oro uostuose visoje šalyje dėl techninių skrydžių valdymo sistemų problemų. JAV transporto sekretorius Seanas Duffy teigė, kad tai buvo susiję su ryšio sutrikimu, paveikusiu visus oro eismo valdymo centrus.

    Šeštadienį, lapkričio 14 dieną, FAA po kelių valandų atšaukė draudimą kilti. Nurodoma, kad pertrauką sukėlė pasenusios ryšio sistemos gedimas – atnaujinimo metu ji buvo perkrauta duomenimis.

    Kelionių planuojantiems svarbu tai, kad net ir atnaujinus skrydžius tokio masto sutrikimai dažnai sukelia „grandininį efektą“: lėktuvai ir įgulos būna ne ten, kur turėtų būti, todėl tvarkaraščių atstatymas užtrunka.

    Atšaukimų mastas ir priežastys

    Skrydžių stebėjimo tarnybos „FlightAware“ duomenimis, kuriais rėmėsi CNN, penktadienį JAV buvo atšaukta arba vėlavo daugiau nei 15 tūkst. skrydžių, o šeštadienį atšaukta per 4 tūkst. skrydžių. FAA taip pat vertino, kad per dieną atšaukimų skaičius gali siekti iki 5 tūkst.

    Seanas Duffy aiškino, kad normalus eismas atkuriamas palaipsniui, o tikslios gedimo priežastys dar nustatinėjamos. Skelbiama, kad sutrikimas buvo susijęs su bendrovės „L3Harris“ darbais, vykdytais pagal FAA užsakymą.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas televizijai „Fox News“ sakė, jog nėra požymių, kad skrydžių sustabdymą būtų sukėlęs kibernetinis išpuolis. Kaip tikėtiną priežastį jis įvardijo senstančią infrastruktūrą – panašiai kalbėjo ir kiti JAV pareigūnai.

    Kodėl trikdžiai gali tęstis dar kelias dienas

    Transporto analitikų vertinimu, kurį citavo CNN, oro eismo trikdžiai gali išlikti dar kelias dienas, net jei techninės problemos jau suvaldytos. Ekspertai atkreipė dėmesį, kad dabartinis chaosas susijęs su ilgus metus stringančiomis oro eismo valdymo modernizavimo pastangomis.

    Duffy spaudos konferencijoje pranešė, kad Trumpas paskelbė nepaprastąją padėtį, siekdamas paspartinti ryšio sistemos modernizavimą. Jis taip pat paragino Kongresą skirti daugiau lėšų, teigdamas, kad naujos sistemos sukūrimui iš viso reikia 50 mlrd. JAV dolerių, kai iki šiol Kongresas tam buvo numatęs 12,5 mlrd.

    Retas sprendimas JAV istorijoje

    Skelbiama, kad tai buvo trečias kartas JAV istorijoje, kai skrydžiai visoje šalyje buvo sustabdyti. Ankstesni tokio masto sprendimai buvo priimti po 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuolių ir 2023 metais dėl pilotų perspėjimų sistemos (NOTAM) gedimo.

    Pastaruoju atveju sustabdymas truko tik kelias valandas, tačiau pasekmės tęsėsi ilgiau: atšaukimai ir vėlavimai dar kelias dienas „ridenosi“ per visą skrydžių tinklą.

    Planuojantiems keliones į JAV ar iš jos patariama sekti oro linijų pranešimus ir realaus laiko skrydžių informaciją, nes tvarkaraščiai gali keistis net ir atnaujinus įprastą oro uostų darbą.

  • Lenkija gynybai kitąmet skirs 4,5 proc. BVP, bet BGK teigia: pikas jau praeityje

    Lenkija ir toliau didina išlaidas gynybai – kitų metų biudžete šiam tikslui numatyta 4,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Vis dėlto šalies valstybinio plėtros banko „Bank Gospodarstwa Krajowego“ (BGK) viceprezidentė Marta Postuła sako, kad išlaidų pikas, vertinant pagal BVP dalį, jau yra praeityje.

    Apie tai ji kalbėjo interviu portalui money.pl, pabrėždama, kad didžiausią išlaidų bangą lėmė per trumpą laiką būtinybė įsigyti daug ginkluotės. Pasak jos, tai buvo sąmoninga reakcija į realias saugumo grėsmes.

    Lenkijos parlamente spalio pabaigoje gynybos komitetas pritarė kitų metų valstybės biudžeto projektui gynybos dalyje. Tai reiškia, kad planuojamos sumos juda į priekį įprasta teisėkūros tvarka.

    Gyventojams ir ekonomikai tai svarbu dėl dviejų priežasčių: viena vertus, dideli pirkimai ir modernizacija reiškia ilgalaikius įsipareigojimus, kita vertus, dalis išlaidų finansuojama ne tik iš einamojo biudžeto, bet ir per specialų fondą, kuriame naudojamos ir paskolos.

    Kiek lėšų numatyta kariuomenei

    Kitąmet gynybos išlaidos iš valstybės biudžeto, kaip numatoma, turėtų viršyti 131 mlrd. zlotų. Iš šios sumos daugiau kaip 41 mlrd. zlotų planuojama skirti kariuomenės modernizavimui.

    Taip pat nurodoma, kad suplanuotos lėšos turėtų leisti išlaikyti per 238 tūkst. karių. Daugiausia pinigų – daugiau kaip 125,2 mlrd. zlotų – būtų apskaitoma biudžeto dalyje „Nacionalinė gynyba“, kuri praktiškai yra gynybos ministro dispozicijoje.

    Likusios lėšos atsiranda kitose biudžeto dalyse: didžiausia iš jų siejama su civiline sauga ir gyventojų apsauga – tam numatyta beveik 5,9 mlrd. zlotų iš vaivadų biudžetų ir Vidaus reikalų ministerijos (MSWiA) išlaidų.

    Palyginimui, šiemet gynybos išlaidos iš valstybės biudžeto sudaro apie 124,8 mlrd. zlotų, iš kurių 118,6 mlrd. yra gynybos ministerijos dispozicijoje, o likusi dalis – kituose resortuose.

    Papildomas finansavimas ir NIK kritika

    Be biudžeto lėšų, į bendrą vaizdą įtraukiamos ir išlaidos, planuojamos iš Ginkluotųjų pajėgų rėmimo fondo. Šio fondo planuojamos išlaidos siekia 77,6 mlrd. zlotų, tačiau pabrėžiama, kad fondas iki šiol dar nėra iki galo įvykdęs nė vieno savo išlaidų plano.

    Šio fondo operatorius yra BGK. Fondo idėja – sudaryti galimybes dideliems gynybos pirkimams, nepadengiant visos sąskaitos iš karto iš einamųjų metų biudžeto, nes dalis finansavimo užtikrinama ir per kreditavimą.

    Spalį Lenkijos Aukščiausioji audito institucija (NIK) paskelbė kritišką komunikatą apie modernizacijos finansavimą, akcentuodama, kad didžiausia problema – ne pirkimų tempas, o jų kaštų išdėstymas laike. NIK nurodo, jog vis dar trūksta realios strategijos, kaip sistemingai bus grąžinami fondo įsipareigojimai.

    Sprendimas dėl ES paskolų – iki lapkričio pabaigos

    Lenkijos finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis praėjusią savaitę sakė, kad iki lapkričio pabaigos turėtų paaiškėti, ar šalis sieks papildomų paskolų iš ES gynybos programos SAFE (vadinamos SAFE 2.0). Jo teigimu, Lenkijai svarbu, kad gynyba ir saugumas būtų vienas iš kito ES daugiametės finansinės programos prioritetų, ir kad parama neapsiribotų vien paskolomis.

    Nurodoma, kad iš paskolų programos SAFE dar liko paskirstyti 21,3 mlrd. eurų – tai nepanaudota pirmojo paskirstymo dalis. Tuo metu Lenkija įvardijama kaip didžiausia pirmojo paskirstymo naudos gavėja, gavusi 43,7 mlrd. eurų.

  • Lenkijos energetikos tinklams – beveik 108 mlrd. zlotų investicijų 2026–2031 metais

    Lenkijoje penki didžiausi elektros skirstymo sistemų operatoriai 2026–2031 metais planuoja investicijas į skirstomuosius tinklus, kurių bendra vertė siekia beveik 108 mlrd. zlotų. Tai – ženklas, kad šalies energetikos infrastruktūra laikoma būtina tolesniam ekonomikos augimui ir elektrifikacijai.

    Tokios išvados nuskambėjo Katovicuose vykusioje „Energy Days“ konferencijoje, diskusijoje apie technologijas skirstyme, išmaniuosius tinklus ir tinklo sprendimus. Joje pabrėžta, kad be tinklų plėtros sunku užtikrinti tiek patikimą elektros tiekimą, tiek naujų vartotojų prijungimą.

    Skaičiuojama, kad planuojamas investicijų mastas, lyginant su 2020–2025 metų laikotarpiu, reiškia beveik 80 proc. augimą. Toks šuolis siejamas su didėjančiu elektros poreikiu, pramonės ir transporto elektrifikacija, taip pat atsinaujinančių išteklių integracija į sistemą.

    Kartu diskusijoje akcentuota ir praktinė nauda vartotojams: diegiami išmanieji skaitikliai, tinklų automatizavimas ir pažangesnis gedimų valdymas turėtų padėti greičiau izoliuoti avarijas bei stabiliau palaikyti įtampą.

    Išmanieji skaitikliai ir automatika – greitesniam gedimų suvaldymui

    Skirstymo tinklų modernizacijoje vienu svarbiausių įrankių įvardyti išmanieji skaitikliai. Jie leidžia sudaryti vartojimo profilius, rinkti duomenis apie tinklo kokybę ir tiksliau valdyti tinklą, įskaitant ir pasiūlymų vartotojams rengimą.

    Kalbėta, kad automatizacija vis labiau „leidžiasi“ į žemos įtampos tinklus – sprendimai, anksčiau daugiausia taikyti vidutinės ir aukštos įtampos lygiuose, plečiami ir arčiau galutinių vartotojų.

    Kaip pavyzdys paminėtas FDIR tipo sprendimas (gedimų aptikimas, izoliavimas ir maitinimo atkūrimas) vidutinės įtampos tinkluose. Jo esmė – automatiškai aptikti problemą, atskirti pažeistą atkarpą ir greičiau atkurti elektros tiekimą, sumažinant tiek trukmę, tiek paveiktą teritoriją.

    Elektra tampa regiono patrauklumo veiksniu

    Diskusijoje pabrėžta, kad elektros prieinamumas ir tinklo parametrai vis dažniau vertinami kaip vienas iš veiksnių, lemiančių, kur investuotojai pasirinks kurti gamyklas ar vystys kitus projektus. Elektros tiekimas esą nebėra vien „sąnaudų eilutė“ – tai tampa infrastruktūros kriterijumi greta kelių, vandens ar skaitmeninių ryšių.

    Taip pat akcentuota, kad skirstymo operatoriai neturėtų apsiriboti vien reagavimu į klientų prašymus dėl prijungimo. Buvo kalbėta apie proaktyvų planavimą, bendradarbiavimą su savivaldybėmis ir institucijomis bei skaidrų prijungimo procesą.

    Augant investicijoms – ir kliūtys: kainos, terminai, standartizacija

    Didelė investicijų banga susiduria su praktiniais apribojimais. Tarp jų įvardytas ilgas kritinių komponentų – pavyzdžiui, transformatorių ir kabelių – tiekimo laikas, taip pat reikšmingas kainų augimas.

    Rangovų pusė atkreipė dėmesį ir į nepakankamą dokumentacijos bei reikalavimų standartizaciją – skirtingų operatorių konkursuose sąlygos gali smarkiai skirtis, todėl pasirengimas projektams užima daugiau laiko ir didina administracinę naštą.

    Be tinklų statybos ar rekonstrukcijos, vykdytojams tenka integruoti ir kitus elementus – aukštos įtampos įrangą, telekomunikacinius sprendimus duomenų apsikeitimui, taip pat saugumo infrastruktūrą. Diskusijoje nuskambėjo ir mintis, kad ateityje dalis infrastruktūros gali būti pritaikoma tiek civilinėms, tiek karinėms reikmėms.

    Energijos kaupikliai vis svarbesni tinklui

    Dar viena tema – energijos kaupiklių vaidmuo. Pabrėžta, kad jų plėtrai vien prijungimo prie tinklo nepakanka: investuotojams svarbu, kad kaupikliai galėtų atsipirkti per visą eksploatavimo laiką.

    Pasak diskusijos dalyvių, kaupikliai veikia dviem kryptimis – tiek įkrauna, tiek atiduoda energiją, todėl dialogas su operatoriumi tampa esminis planuojant jų darbo grafikus. Taip pat atkreiptas dėmesys į sprendimus, susijusius su cable pooling.

    Buvo teigiama, kad Lenkijoje daugėja energijos kaupiklių pas pramoninius vartotojus, ypač turinčius nuosavus gamybos šaltinius, pavyzdžiui, saulės elektrines – tokie kaupikliai neretai veikia įmonės vidiniams poreikiams.

    Skaičiais įvardyta ir namų ūkių rinka: Lenkijoje esą jau yra beveik 150 tūkst. namų energijos kaupiklių, o Vokietijoje tokių veikiančių įrenginių skaičius siekia beveik 2,5 mln.

  • ES pajėgos Viduržemio jūroje įlipo į įtariamą Rusijos „šešėlinio laivyno“ tankerį

    ES pajėgos Viduržemio jūroje įlipo į įtariamą Rusijos „šešėlinio laivyno“ tankerį

    Europos Sąjungos pajėgos Viduržemio jūroje šią savaitę įlipo į įtariamą Rusijos vadinamojo „šešėlinio laivyno“ tanklaivį, pranešė ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas.

    Anot jos, penktadienį ES operacijos „Irini“ kariai patikrino tanklaivį „MV Midag“ ir patvirtino, kad jis plaukė su suklastota vėliava. Apie tai K. Kallas sekmadienį parašė socialiniuose tinkluose.

    Ji taip pat pabrėžė, kad ES ir toliau sieks trikdyti Rusijos „šešėlinio laivyno“ veiklą tiek jūroje, tiek diplomatinėmis priemonėmis. Kartu buvo užsiminta apie naujų sankcijų paketą.

    Pasak K. Kallas, ES užsienio reikalų ministrai pirmadienį turėtų patvirtinti naujas sankcijas Rusijai, nukreiptas į bankus, pirkėjus ir bendroves, remiančias „šešėlinį laivyną“.

    Kaip veikia Rusijos „šešėlinis laivynas“

    Rusija „šešėlinio laivyno“ laivus naudoja siekdama apeiti Vakarų sankcijas savo naftos pramonei. Tokia praktika leidžia tęsti naftos gabenimą, kai oficialiais kanalais tai daryti tampa sudėtinga.

    Straipsnyje aiškinama, kad sankcijoms apeiti pasitelkiamos sudėtingos nuosavybės schemos, vadinamosios patogios vėliavos bei kitos priemonės, skirtos užmaskuoti krovinio kilmę.

    K. Kallas taip pat pasidalijo vaizdais, kurie, kaip teigiama, rodo įlaipinimą į laivą.

    Operacija „Irini“ ir jos išplėstas mandatas

    Operacija „Irini“ pradėta 2020 metų kovą. Pagrindinė jos užduotis buvo užtikrinti Jungtinių Tautų nustatyto ginklų embargo Libijai laikymąsi Antrojo Libijos pilietinio karo kontekste.

    Iš pradžių operacijos mandatas apėmė kovą su neteisėta prekyba ginklais, informacijos rinkimą apie naftos kontrabandą, pastangas trikdyti žmonių kontrabandą bei Libijos institucijų, atsakingų už teisėsaugą ir paieškos bei gelbėjimo darbus, mokymus.

    2026 metų spalį operacijos „Irini“ mandatas pratęstas iki 2029 metų kovo 31 dienos. Tarp tikslų įvardyta ir ES interesų Viduržemio jūroje apsauga bei tolesnis indėlis į taiką ir stabilumą Libijoje.

    Vienu iš naujų operacijos uždavinių tapo ir pagalba „suvaržant“ Rusijos „šešėlinį laivyną“, nes, kaip teigiama, Viduržemio jūra jam yra svarbi tranzito ir perkrovimo zona.

  • „SpaceX“ pirmą kartą „pagavo“ į Žemę grįžtantį „Starship“ viršutinį laipsnį

    „SpaceX“ pirmą kartą „pagavo“ į Žemę grįžtantį „Starship“ viršutinį laipsnį

    „SpaceX“ istorijoje pirmą kartą pavyko „pagauti“ į Žemę grįžtantį „Starship“ raketos viršutinį laipsnį – jis nusileido tarp dviejų mechaninių, „lazdelių“ („chopsticks“) vadinamų svirčių.

    Kaip praneša „Euronews“, momentas įvyko Teksase esančioje „Starbase“ bazėje – susirinkusi minia, mechaninėms rankoms užsisklendžiant aplink erdvėlaivį, sutiko tai ovacijomis.

    „Starship“ buvo pakilęs iš „Starbase“ penktadienį, o prieš grįždamas į Žemę apskriejo planetą 14 kartų ir paleido 26 „Starlink“ palydovus.

    Po maždaug 22 valandų kelionės erdvėlaivis artėjo prie Teksaso rytinės pakrantės: įsijungę trys „Raptor“ varikliai padėjo jam pralaužti debesis ir pradėti kontroliuojamą nusileidimą į paleidimo aikštelę.

    Kas tiksliai pavyko „SpaceX“

    Bendrovė socialiniuose tinkluose pasidalijo vaizdo įrašais ir rašė, kad „Mechazilla“ pagavo „Starship“, o tai – „neįtikėtinas pasiekimas“.

    Elonas Muskas taip pat paskelbė atskirą įrašą, teigdamas, kad po sugrįžimo „apkabino laivą 42“.

    Iki šiol erdvėlaiviai dažniausiai būdavo vienkartiniai, todėl kiekvienas paleidimas kainuodavo brangiai. Tokie sugrąžinimo ir pakartotinio panaudojimo sprendimai laikomi vienu svarbiausių būdų mažinti skrydžių į kosmosą kainą.

    Ne viskas klostėsi pagal planą

    Tą patį savaitgalį „SpaceX“ mėgino sugrąžinti ir „Super Heavy“ stiprintuvą atgal į paleidimo vietą, tačiau šis bandymas buvo nesėkmingas.

    Bendrovės teigimu, stiprintuvo valdymo sistema skrydžio „plūduriavimo“ etape inicijavo automatinį nutraukimą, o raketa nukreipta į nusileidimą jūroje – Meksikos įlankoje.

    „SpaceX“ nurodė, kad grįžimo manevras baigėsi anksčiau laiko dėl per mažos degalų masės, o incidento priežastys dar tiriamos.

    Kodėl tai laikoma istoriniu momentu

    Nors su „Super Heavy“ šįkart nepavyko, sėkmingas „Starship“ viršutinio laipsnio sugrąžinimas laikomas dideliu žingsniu bendrovei.

    NASA vadovas Jaredas Isaacmanas šį „pagavimą“ pavadino „beveik magija“ ir priminė, kad „Starship“ numatytas kaip nusileidimo sistema NASA „Artemis“ Mėnulio misijai.

  • Majamio oro uoste susidūrė du lėktuvai: sužeisti du žmonės, skrydžiai nesutriko

    Majamio oro uoste susidūrė du lėktuvai: sužeisti du žmonės, skrydžiai nesutriko

    Majamio tarptautiniame oro uoste šeštadienio vakarą susidūrė du orlaiviai – incidento metu du žmonės patyrė nesunkių sužalojimų.

    Kaip skelbia „Euronews“, JAV Federalinė aviacijos administracija (FAA) nurodė, kad „Copa Airlines“ „Boeing 737“ rėžėsi į „UPS“ „Boeing 767“ priekį, kai abu lėktuvai riedėjo oro uosto takais.

    FAA teigimu, oro eismo kontrolieriai buvo nurodę „UPS“ įgulai praleisti „Copa“ lėktuvą. Tuo metu „Copa“ orlaivis riedėjo link vartų, o „UPS“ lėktuvas – išvykimui į Bogotą.

    Majamio oro uosto atstovas Gregas Chinas pranešė, kad susidūrimas įvyko apie 21.15 val. vietos laiku, tačiau oro uosto darbui tai įtakos neturėjo – skrydžiai buvo nukreipiami kitais riedėjimo takais.

    Kas žinoma apie susidūrimą

    Pasak G. Chino, du žmonės įvykio vietoje buvo apžiūrėti Majamio-Deido apygardos ugniagesių gelbėtojų, jiems nustatyti nesunkūs sužalojimai. Į ligoninę vežti neprireikė.

    „Copa Airlines“ patvirtino, kad vienas bendrovės lėktuvas buvo įtrauktas į incidentą, kai po skrydžio iš Panamos miesto riedėjo terminalo link.

    Aviakompanija nurodė, kad pirminiais duomenimis susidūrimas įvyko tarp krovininio orlaivio ir „Boeing 737-800NG“ kairiojo sparno galo, kai abu lėktuvai judėjo oro uosto takais.

    „Copa“ lėktuve incidento metu buvo 166 keleiviai ir šeši įgulos nariai. Bendrovė apgailestavo dėl galimų nepatogumų ir pabrėžė, kad keleivių bei įgulos saugumas išlieka prioritetas.

    Incidentas – JAV skrydžių sutrikimų fone

    Susidūrimas įvyko tuo metu, kai keliautojai Jungtinėse Valstijose vis dar susidūrė su trikdžiais po visoje šalyje paskelbto laikino skrydžių sustabdymo, kuris savaitgalį sukėlė chaosą oro uostuose.

    Dėl ryšio (telekomunikacijų) sutrikimo penktadienį ir šeštadienį buvo atšaukta tūkstančiai skrydžių. Skrydžių sustabdymas penktadienio vakarą buvo atšauktas.

    FAA teigė, kad oro linijos tikisi sugrįžti prie pilnų skrydžių tvarkaraščių iki sekmadienio vakaro.

  • Kinijoje pirmąkart su įgula pakilo elektrinis keleivinis lėktuvas CE-25A

    Kinijoje pirmąkart su įgula pakilo elektrinis keleivinis lėktuvas CE-25A

    Kinijoje pirmą kartą į orą su įgula pakilo elektrinis keleivinis lėktuvas – tai laikoma reikšmingu žingsniu šalies aviacijos pramonei.

    Kaip skelbia „Euronews“, bandomąjį skrydį šeštadienį atliko valstybinės „Commercial Aircraft Corporation of China“ (COMAC) kuriamas orlaivis.

    Pranešama, kad lėktuvu skrido du pilotai ir inžinierius. Skrydis truko 16 minučių ir 38 sekundes, per tą laiką orlaivis nuskrido apie 60 kilometrų.

    Lėktuvas pakilo ir nusileido Binžou mieste, Šandongo provincijoje Rytų Kinijoje. Skrydį pirmieji aprašė Kinijos valstybinis transliuotojas CCTV ir naujienų agentūra „Xinhua“.

    CE-25A: ką apie jį žinoma

    Orlaivis vadinamas CE-25A – jis kuriamas trumpiems komerciniams skrydžiams tarp miestų. Lėktuvas naudoja elektrinę varos sistemą.

    Skelbiama, kad CE-25A gali gabenti 19 keleivių, o maksimalus kilimo svoris siekia 10 tonų. Kruizinis greitis – iki 300 km per valandą, o maksimalus skrydžio aukštis – 2 400 metrų.

    COMAC nurodė, kad bandomasis skrydis vyko „normaliai“. Lėktuvas Kinijoje sukurtas bendradarbiaujant su akumuliatorių gamintoja „Contemporary Amperex Technology Co. Limited“ (CATL), Šanchajaus Jiao Tong universitetu ir kitais partneriais.

    Kitas žingsnis – sertifikavimas

    Pilotuojamas skrydis – tik vienas iš projekto etapų. Teigiama, kad vasarį šis lėktuvas jau buvo skridęs autonomiškai, o vėliau atliko 19 bandomųjų neskraidinant įgulos skrydžių.

    Gamintojas yra pateikęs paraišką gauti tipo sertifikatą Kinijos civilinės aviacijos administracijai (CAAC), tačiau leidimo pradėti komercinę eksploataciją kol kas nėra gavęs.