CP v2

Category: Finansai

  • Starmerio istorinis atsiprašymas: 185 000 kūdikių atimti iš vienišų motinų, žada pokyčius

    Starmerio istorinis atsiprašymas: 185 000 kūdikių atimti iš vienišų motinų, žada pokyčius

    Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris parlamente oficialiai atsiprašė už valstybės vaidmenį dešimtmečius trukusioje priverstinių įvaikinimų praktikoje. Jis ją pavadino skaudžia dėme šalies istorijoje ir pripažino, kad pasekmės daugybei šeimų jaučiamos iki šiol.

    Remiantis istorinių tyrimų ir parlamentinių svarstymų metu pateiktais duomenimis, 1949–1976 metais Anglijoje ir Velse apie 185 000 nesusituokusių moterų pagimdytų kūdikių buvo atiduoti įvaikinti susituokusioms poroms. Kampanijų dalyviai teigė, kad daugelis motinų buvo spaudžiamos, klaidinamos ar gąsdinamos atsisakyti vaikų.

    Starmeris susitiko su nukentėjusiųjų atstovais, dalis jų stebėjo atsiprašymą Bendruomenių Rūmų galerijoje. Premjeras pabrėžė, kad prievarta ar spaudimu grįsti sprendimai paveikė ir įvaikintus vaikus, ir jų biologines šeimas, o trauma neretai tęsiasi visą gyvenimą.

    „Vaikai užaugo tikėdami, kad buvo nepageidaujami. Jaunoms motinoms buvo sakoma, kad jos amoralios, o jų kūdikiams esą bus geriau be jų“, – sakė Keiras Starmeris.

    Anot premjero, tai nebuvo pavieniai atvejai: praktikos buvo įtvirtintos savivaldos struktūrose, savanoriškose ir tikėjimu grįstose institucijose, taip pat sveikatos ir socialinės priežiūros sistemoje. Jis pripažino, kad valstybė turi atsakomybę už finansuotus ir legitimuotus mechanizmus, kurie sudarė sąlygas tokiems sprendimams.

    Dar 2022 metais parlamento Jungtinis žmogaus teisių komitetas ragino vyriausybę atsiprašyti už viešųjų institucijų ir valstybės tarnautojų veiksmus, kurie, komiteto vertinimu, prisidėjo prie priverstinių įvaikinimų. 2023 metais atsiprašymus paskelbė Škotijos ir Velso valdžios, tačiau tuometinė konservatorių vadovaujama JK vyriausybė atsisakė tai padaryti, argumentuodama, kad valstybė šių praktikų aktyviai nerėmė.

    Prie atsiprašymo Starmeris pridėjo ir konkrečius pažadus: daugiau pagalbos nukentėjusiems žmonėms, lengvesnę prieigą prie įvaikinimo dokumentų bei didesnį psichologinės pagalbos prieinamumą. Kampanijų dalyviai pabrėžia, kad atsiprašymas yra esminis žingsnis pripažįstant padarytą žalą ir mažinant ilgai lydėjusią socialinę stigmą.

    „Gėda ne jūsų, jos niekada nebuvo jūsų. Gėda yra mūsų“, – sakė Keiras Starmeris.

  • ES automobilių pramonėje – skilimas: „Pagaminta Europoje“ taisyklė gali kainuoti 350 000 darbo vietų

    ES automobilių pramonėje – skilimas: „Pagaminta Europoje“ taisyklė gali kainuoti 350 000 darbo vietų

    Kas vyksta Briuselyje?

    Europos Sąjungoje bręsta aštri automobilių sektoriaus priešprieša dėl vadinamosios „Pagaminta Europoje“ krypties, kuria siekiama sumažinti priklausomybę nuo kiniškos gamybos ir sustiprinti vietinę elektrinių automobilių grandinę.

    Diskusijų centre – Europos Komisijos svarstomas pramonės skatinimo paketas, kuris viešųjų pirkimų ir valstybės paramos schemose prioritetą teiktų automobiliams, pagamintiems daugiausia iš Europoje pagamintų komponentų.

    70 proc. riba supriešino sektorių

    Pagal svarstomą modelį elektriniams automobiliams būtų taikoma 70 proc. vietinės kilmės turinio riba. Tai reikštų, kad didžioji dalis pagrindinių dalių ir komponentų turėtų būti pagaminti Europoje, jei gamintojai norėtų lengviau pretenduoti į viešųjų pirkimų užsakymus ar paramą.

    Europos automobilių tiekėjų asociacija CLEPA teigia, kad toks slenkstis realistiškas, nes Europoje pagamintuose įkraunamuose hibriduose ir baterijiniuose elektromobiliuose vietinių komponentų dalis jau dabar dažnai siekia apie 80–90 proc.

    Ką siūlo gamintojai ir kodėl kyla ginčas?

    Gamintojus vienijanti asociacija ACEA ragina keisti skaičiavimo logiką ir vertinti ne atskirų komponentų kilmę, o galutinio automobilio vertę, įtraukiant tyrimus, vystymą, inžineriją ir dizainą. Šalininkų teigimu, automobilis nėra vien dalių suma, o didelę vertę sukuria ir aukštos kvalifikacijos darbas.

    „Automobilis yra gerokai daugiau nei jo dalių suma. Jo vertė slypi ir tyrimuose, pažangioje inžinerijoje bei aukštos kvalifikacijos darbo jėgoje“, – teigiama ACEA pozicijoje.

    CLEPA atkerta, kad toks metodas realiai „atskiestų“ reikalavimą dėl Europoje pagamintų dalių, nes dalį vietinio turinio sudarytų ne fizinė gamyba, o sukurta pridėtinė vertė. Asociacijos skaičiavimais, taip galutiniame rezultate pakaktų maždaug 50 proc. ES pagamintų dalių, o likusi dalis būtų „užpildoma“ kitomis veiklomis.

    „Riba, kuri ignoruoja, kur iš tiesų pagaminamos dalys, yra etiketė, kuri ignoruoja Europos darbuotoją“, – sakė CLEPA generalinis sekretorius Benjaminas Kriegeris.

    Tiekėjų pusė perspėja, kad pernelyg lanksti metodika gali paskatinti didesnį komponentų importą iš mažesnių kaštų šalių, o didžiausias konkurencinis spaudimas šiuo metu ateina iš Kinijos. CLEPA teigimu, blogiausiu scenarijumi tai galėtų reikšti iki 350 000 darbo vietų praradimą tiekimo grandinėje.

    Kodėl tai svarbu visai Europai?

    Automobilių pramonė yra viena didžiausių Europos ekonomikos šakų, o perėjimas prie elektromobilių jau dabar keičia darbo rinką: mažėja vidaus degimo varikliams skirtų komponentų paklausa, o sparčiai auga baterijų, galios elektronikos ir programinės įrangos svarba.

    Briuselis siekia, kad žalioji transformacija nevirstų deindustrializacija, kai gamyba ir tiekimas persikelia už ES ribų. Tačiau ginčas parodo esminę įtampą: kaip apginti darbo vietas ir gamybą Europoje, kartu išlaikant konkurencingumą bei neapsunkinant gamintojų naujais reikalavimais.

    Šiuo metu pasiūlymas derinamas tarp ES valstybių ir Europos Parlamento, todėl galutinė vietinio turinio taisyklių forma dar gali keistis. Sprendimas nulems, ar parama ir viešieji pirkimai labiau skatins komponentų gamybą Europoje, ar didesnį dėmesį skirs bendrai sukurtai vertei, įskaitant tyrimus ir vystymą.

  • Lenkija sukaupė daugiau nei 70 proc. dujų atsargų: ką tai reiškia žiemai ir regiono rinkai?

    Lenkija į žiemos sezoną žengia su vienais didžiausių gamtinių dujų rezervų regione. Dujų saugyklų, kurias valdo sistemos operatorius „Gas Storage Poland“, užpildymas liepos pradžioje perkopė 70 proc., nors tikslas šiam laikotarpiui buvo 60 proc.

    Operatoriaus duomenimis, 2026 metų liepos 1 dieną saugyklose buvo sukaupta apie 26,2 TWh gamtinių dujų. Toks energijos kiekis atitinka maždaug 2,3 mlrd. kubinių metrų dujų, o tai rodo gerokai ankstesnį pasirengimą šaltajam sezonui nei įprasta.

    „Jau liepos mėnesį pasiektas aukštas užpildymo lygis patvirtina pažengusį pasirengimą žiemos sezonui ir stiprina šalies energetinį saugumą“, – sakė „Gas Storage Poland“ vadovė Karina Szostak.

    Įmonė pabrėžia, kad augantis rinkos poreikis saugojimo paslaugoms skatina planuoti pajėgumų plėtrą. Pasak operatoriaus, didesnė saugyklų talpa leistų lanksčiau reaguoti į vartojimo šuolius, svyruojančias kainas ir tiekimo srautų pokyčius, taip pat lengvintų sistemos balansavimą.

    Lenkijos dujų atsargų lygis išsiskiria ir Europos mastu. Skelbiama, kad 2026 metų birželio 30 dieną vidutinis Europos Sąjungos saugyklų užpildymas siekė apie 49 proc., o Lenkijos rodiklis buvo gerokai aukštesnis ir lenkė praėjusių metų tempą.

    Praėjusiais metais, 2025 metų liepos 1 dieną, Lenkijos saugyklų užpildymas siekė apie 64 proc., tad šiemet atsargų kaupimas vyksta sparčiau. Tokia dinamika rodo, kad rinka aktyviai naudojasi saugyklomis ne tik kaip atsarga žiemai, bet ir kaip priemone valdyti kainų riziką bei tiekimo neapibrėžtumą.

    Lenkija, anot operatoriaus, pagal atsargų lygį šiuo metu patenka tarp Europos lyderių kartu su Portugalija, Ispanija ir Italija. Didesnis užpildymas vasaros pradžioje paprastai reiškia mažesnę tikimybę, kad žiemą prireiks skubiai pirkti dujas nepalankiomis kainomis.

    „Gas Storage Poland“ yra Lenkijos dujų saugojimo sistemos operatorius, atsakingas už saugyklų pajėgumų ir galių siūlymą rinkos dalyviams bei efektyvų jų panaudojimą. Bendrovė priklauso „Gaz-System“, kuris valdo dujų perdavimo tinklą ir yra vienas svarbiausių šalies energetinės infrastruktūros operatorių.

  • PERN plečia valdybą nuo liepos 1 dienos: prisijungė Jakubas Dulski, buvęs PGZ ir PZU vadovas

    Nauja kadencija ir platesnė komanda

    PERN eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas nusprendė nuo liepos 1 dienos naujai kadencijai paskirti bendrovės valdybą. Kartu buvo išplėsta valdybos sudėtis, o nauju nariu tapo Jakubas Dulski.

    Bendrovė taip pat pranešė, kad susirinkimas patvirtino 2025 metų veiklos ataskaitas ir suteikė valdybos bei stebėtojų tarybos nariams patvirtinimą už pareigų vykdymą. Po sprendimų PERN valdyba dirba penkių narių sudėtyje.

    Kas yra Jakubas Dulski?

    Pasak PERN, į valdybą prisijungęs Jakubas Dulski yra baigęs Varšuvos universiteto Teisės ir administravimo fakultetą. Anksčiau jis dirbo Lenkijos teisingumo ministerijoje ir Ministrų tarybos pirmininko kanceliarijoje.

    „Prie PERN valdybos prisijungė ponas Jakubas Dulski“, – pranešė bendrovė.

    PERN nurodo, kad Dulski buvo valdybos departamento direktorius Lenkijos gynybos pramonės grupėje PGZ, vėliau ėjo Pramonės plėtros agentūros viceprezidento pareigas. Pastaruoju metu jis dirbo draudimo grupės PZU prezidento patarėju.

    Strateginė reikšmė energetiniam saugumui

    PERN yra strateginė Lenkijos valstybės valdoma bendrovė, svarbi šalies energetiniam saugumui. Ji atsakinga už naftos transportavimą vamzdynais į perdirbimo gamyklas ir už naftos bei degalų atsargų kaupimą ir saugojimą.

    Bendrovė valdo daugiau kaip 2 500 kilometrų naftos ir naftos produktų vamzdynų tinklą. Taip pat ji eksploatuoja 19 degalų bazių, kurių bendra talpa viršija 2 800 000 kubinių metrų.

    PERN administruoja ir keturias naftos bazes, kurių bendra talpa viršija 4 200 000 kubinių metrų. Tokia infrastruktūra leidžia užtikrinti tiekimo stabilumą bei greičiau reaguoti į rinkos ar geopolitinius sutrikimus.

  • Duomenų centrai ryja elektrą ir vandenį: 2025 metais jų klimato pėdsakas išaugo labiau nei manyta

    Augantis duomenų centrų apetitas

    Duomenų centrai tampa vienu sparčiausiai augančių elektros vartotojų pasaulyje, o jų poveikis klimatui vertinamas vis dažniau ir griežčiau. Naujesni skaičiavimai rodo, kad 2025 metais su elektros tiekimu susijusios netiesioginės šio sektoriaus emisijos siekė apie 285 mln. tonų anglies dioksido.

    Tai yra maždaug 57 proc. daugiau, nei buvo prognozuota prieš kelerius metus, kai vertinimai rėmėsi pačių technologijų bendrovių prielaidomis. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad spartus debesijos paslaugų ir DI plėtros tempas iš esmės pakeitė energijos paklausos trajektoriją.

    Kodėl vien atsinaujinančių šaltinių nepakanka

    Technologijų sektorius viešai deklaruoja orientaciją į atsinaujinančius energijos šaltinius, tačiau realybėje duomenų centrams reikia stabilaus, nuolatinio tiekimo visą parą. Dėl to vien tik saulės ar vėjo gamyba, be kaupimo, tinklų plėtros ir rezervinių pajėgumų, dažnai neužtikrina reikalingo patikimumo.

    Praktiškai tai reiškia, kad dalyje regionų duomenų centrai vis dar remiasi mišriu elektros krepšeliu, kuriame išlieka iškastinio kuro dalis. Kuo didesnė anglies ir dujų dalis vietos energetikoje, tuo didesnis ir netiesioginis skaitmeninės infrastruktūros taršos pėdsakas.

    „Duomenų centrai daro gerokai didesnį poveikį emisijoms, nei anksčiau buvo pateikiama. Jie iš marginalaus reiškinio tapo struktūriniu veiksniu, didinančiu milžinišką energijos paklausą daugelyje regionų“, – sakė „Allianz Trade“ klimato ekonomistas Patrickas Hoffmannas.

    Vanduo – tylusis kaštas

    Be elektros, sparčiai auga ir vandens poreikis, nes daugelyje objektų šiluma šalinama vandeniu pagrįstomis aušinimo sistemomis. Skaičiuojama, kad 2025 metais duomenų centrų aušinimui sunaudota apie 814 mlrd. litrų vandens.

    Prognozuojama, kad augant skaičiavimo poreikiui, vandens paklausa gali didėti toliau, ypač ten, kur statomi dideli hiperskalės objektai. Didžiausia rizika kyla regionuose, kuriuose vandens ištekliai ir taip įtempti dėl gyventojų augimo, pramonės ir klimato kaitos.

    Didelis iššūkis išryškėja šalyse, kuriose elektros gamyba yra tarši, o karštas klimatas didina aušinimo poreikį. Pavyzdžiui, Indijoje intensyvi plėtra reiškia didesnę priklausomybę nuo vietos elektros sistemos, o kartu ir didesnę emisijų bei vandens vartojimo naštą.

    Tuo pat metu valstybės, kuriose elektros gamyba labiau dekarbonizuota, teoriškai turėtų pranašumą dėl mažesnių emisijų. Vis dėlto investicijų geografiją riboja kiti veiksniai, įskaitant vandens kainą, vietos reguliavimą, tinklų pajėgumus ir duomenų srautų bei ryšio infrastruktūrą.

    Tarptautiniu lygmeniu vis dažniau keliami reikalavimai didesniam skaidrumui, ypač kalbant apie DI plėtros kaštus energijai ir vandeniui. Tai didina spaudimą technologijų bendrovėms ne tik pirkti žalią elektrą sutartimis, bet ir realiai mažinti vartojimą, diegti efektyvesnį aušinimą bei planuoti plėtrą atsižvelgiant į vietos išteklių ribas.

  • Lenkija dėl nuolatinės JAV bazės kalba vienu balsu: gynybos ministras ir prezidentas derina poziciją NATO

    Lenkijos gynybos ministras ir prezidentas po susitikimo paskelbė turintys suderintą poziciją, kurią ketina pristatyti artėjančiame NATO viršūnių susitikime Ankaroje. Apie tai pranešė Lenkijos gynybos viceministras Pawełas Zalewskis, pabrėžęs, kad bendras kursas apima ir platesnius santykių su Jungtinėmis Valstijomis klausimus.

    Pasak viceministro, susitikime aptarti pasirengimo darbai bei galutinių sprendimų projektai, kurie paprastai nugula į viršūnių susitikimo pabaigoje skelbiamą dokumentą. Jis akcentavo, kad iki pat susitikimo pabaigos sąjungininkai dar derina formuluotes, todėl gali vykti papildomos konsultacijos darbo tvarka.

    Nuolatinė JAV bazė – bendras prioritetas

    Vienu svarbiausių susitikimo akcentų tapo nuolatinės JAV kariuomenės bazės Lenkijoje klausimas. Pawełas Zalewskis teigė, kad prezidentas ir gynybos ministras šiuo klausimu sutaria ir planuoja kalbėti vieninga pozicija, siekdami didesnio aiškumo bei politinio impulso derybose.

    „Informavome prezidentą apie darbų dėl bazių eigą. Šiuo klausimu turime vieną poziciją“, – sakė Pawełas Zalewskis.

    Viceministro vertinimu, nuolatinis JAV karinis buvimas būtų svarbus abiem pusėms: Lenkijai tai reikštų papildomą atgrasymo veiksnį Rusijos atžvilgiu, o Jungtinėms Valstijoms – ilgalaikį įsitvirtinimą regione, kuris laikomas strategiškai reikšmingu NATO rytiniame flange.

    Derybos tęsiasi, sprendimus lems JAV vertinimai

    Lenkijos gynybos ministerija pastarosiomis savaitėmis viešai kalbėjo apie tolesnę derybų eigą po gauto palankaus atsakymo į kreipimąsi dėl nuolatinio pajėgų dislokavimo. Kartu pabrėžiama, kad galutinius sprendimus gali lemti platesnis JAV pajėgų peržiūros procesas ir Pentagonui priklausantys planavimo terminai.

    Lygiagrečiai prie šio klausimo dirba ir prezidento institucija bei Nacionalinio saugumo biuras, palaikantys politinius kontaktus su Vašingtonu. Lenkijos pusė viešai signalizuoja, kad nuolatinė bazė būtų ne tik simbolinis, bet ir praktinis saugumo sprendimas, skirtas užtikrinti greitesnę sąjungininkų reakciją krizės atveju.

    NATO susitikimas Ankaroje

    NATO viršūnių susitikimas Ankaroje numatytas liepos 7–8 dienomis. Lenkijai jame atstovaus prezidentas, o tradiciškai delegacijoje dalyvauja ir gynybos bei užsienio reikalų sričių atstovai.

    Tikėtina, kad sąjungininkų diskusijose dėmesys bus skiriamas rytinio flango stiprinimui, atgrasymo priemonėms ir praktiniams sprendimams dėl pajėgų laikysenos regione. Lenkijos siekis įtvirtinti nuolatinę JAV bazę šiame kontekste pristatomas kaip vienas iš svarbiausių ilgalaikio saugumo prioritetų.

  • „Pesa“ perima tramvajų gamintoją HeiterBlick: žingsnis į didžiausią Europos Vokietijos rinką

    Sandoris užbaigtas po formalumų

    Lenkijos riedmenų gamintoja „Pesa Bydgoszcz“ užbaigė 100 proc. Leipcige veikiančios tramvajų gamintojos HeiterBlick akcijų perėmimą. Investicinis susitarimas, pasirašytas 2025 metais gruodį, įsigaliojo po privalomų teisinių ir administracinių procedūrų.

    Įmonė pabrėžia, kad šis žingsnis jai atveria kelią į Vokietiją, kuri laikoma didžiausia tramvajų rinka Europoje. Tokiose rinkose svarbiausi kriterijai paprastai yra patikimas tiekimas, sertifikavimas, ilgametė priežiūra ir griežti viešųjų pirkimų reikalavimai.

    Planai Leipcige: ne tik išlaikyti, bet ir auginti

    Liepos 1 dieną „Pesa“ vadovybė susitiko su HeiterBlick darbuotojais Leipcige ir pristatė tolimesnius veiklos planus. Skelbiama, kad ketinama ne tik tęsti gamybą, bet ir nuosekliai didinti gamyklos pajėgumus, kad ji galėtų aptarnauti esamus užsakymus ir naujus konkursus.

    „Pesa“ teigimu, abiejų bendrovių kompetencijos papildo viena kitą: HeiterBlick atsineša vietines žinias ir ryšius su Vokietijos vežėjais, o „Pesa“ – didesnę gamybos apimtį, projektavimo resursus ir pramoninę bazę Bydgoščiuje.

    „Pesa“ ir HeiterBlick puikiai papildo viena kitą, o šis derinys stiprina mūsų pozicijas Europoje, – sakė „Pesa Bydgoszcz“ vadovas Krzysztofas Zdziarskis.

    Gamybos ir užsakymų vykdymo logika

    Bendrovė nurodo, kad vienas pirmųjų praktinių žingsnių – dalies gamybos procesų paskirstymas tarp Lenkijos ir Vokietijos. Kaip skelbiama, Bydgoščiuje jau pradėta gaminti tramvajų kėbulus Leipcigo viešojo transporto operatoriui, taip siekiant pagreitinti pristatymus ir stabilizuoti vykdomus projektus.

    Pastaraisiais mėnesiais, anot įmonės, vyko derybos su klientais, turinčiais galiojančias sutartis su HeiterBlick. „Pesa“ tvirtina, kad pateiktas užsakymų įgyvendinimo planas ir investicijų kryptis padėjo išlaikyti projektų tęstinumą ir sustiprinti užsakovų pasitikėjimą.

    „Derybų tikslas buvo ne tik išlaikyti užsakymus, bet ir paskatinti klientus pasinaudoti papildomų transporto priemonių pasirinkimo galimybėmis“, – sakė „Pesa Bydgoszcz“ pardavimų vadovas Łukaszas Daszkiewiczius.

    Kodėl Vokietijos rinka tokia svarbi

    Vokietija yra viena konkurencingiausių viešojo transporto rinkų Europoje: čia daug miestų turi išplėtotus tramvajų tinklus, o vežėjai dažnai perka ne pavienius vagonus, o dideles partijas su keliolikos metų priežiūros įsipareigojimais. Gamintojams tai reiškia nuolatinį servisą, atsarginių dalių grandinę ir patikrintą gamybos kokybę.

    „Pesa“ tikisi, kad vietinė bazė Leipcige leis greičiau prisitaikyti prie techninių reikalavimų ir viešųjų pirkimų praktikos. Tuo pat metu įmonė kalba apie platesnį tikslą – suformuoti stipresnį „Urban“ segmento gamintoją, galintį pasiūlyti modernius ir energiją taupančius sprendimus Europos miestams.

    „Pesa“ nurodo, kad visoje Lenkijoje dirba beveik 4 000 darbuotojų, o HeiterBlick padaliniuose Leipcige ir Grinnoje – daugiau nei 200. Bendrovė taip pat akcentuoja, kad sandoris siejamas su ilgalaikiu akcininkų palaikymu ir pramonės plėtros ambicija, įskaitant naujų technologijų projektus.

  • Lenkija tampa intermodalinio transporto centru Europoje: „CLIP Group“ užbaigia du terminalus

    Intermodalas Lenkijoje įgauna pagreitį

    Lenkija vis dažniau įvardijama kaip viena svarbiausių intermodalinio transporto krypčių Europoje, o ne vien tranzito koridorius tarp Rytų ir Vakarų. Šią tendenciją stiprina augančios krovinių apimtys, investicijos į terminalus ir didėjantis poreikis diversifikuoti tiekimo grandines.

    Poznanėje įsikūrusi logistikos bendrovė „CLIP Group“ skelbia baigianti du stambius projektus: intermodalinius terminalus Małaševičiuose ir Zabžėje. Pasak įmonės vadovės Agnieszkos Hipś, šių investicijų esmė yra ne vien greitesnis krovinių judėjimas, bet ir pridėtinė vertė, kuri gali likti šalies ekonomikoje.

    Małaševičiai: daugiau nei tranzitas

    Małaševičiai, esantys netoli Lenkijos ir Baltarusijos sienos, jau seniai laikomi vienu reikšmingiausių geležinkelio vartų kroviniams, keliaujantiems tarp Azijos ir Europos. Čia svarbus ne tik krovinių pervežimas, bet ir tai, kas vyksta terminaluose: muitinimas, sandėliavimas, perkrovimas, komplektavimas ir paskirstymas.

    „Man atrodo, kad Lenkija jau tampa intermodaliniu Europos centru, o ne tik tranzito šalimi“, – sakė A. Hipś.

    Įmonė teigia, kad baigiamajame etape liko techniniai darbai ir formalūs infrastruktūros pripažinimo naudoti procesai. Toks modelis leidžia daliai į šalį atvykstančių krovinių „užsilikti“ ekonomikoje kaip paslaugų, darbo vietų, mokesčių ir vietinės logistikos paklausos grandinė.

    Rytų–Vakarų ašis vis dar veikia

    Po Rusijos karo prieš Ukrainą viešojoje erdvėje dažnai akcentuota, kad intermodalas Europoje turėtų persiorientuoti į Šiaurės–Pietų kryptį, daugiau remiantis jūrų uostais ir jų užnugariu. Vis dėlto logistika praktikoje dažnai juda ne pagal vieną scenarijų, o pagal rizikų ir kaštų balansą.

    „Norėčiau paneigti tezę, kad Rytų–Vakarų kryptis nebeveikia. Ji veikė visą laiką, o pastaruoju metu, dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose, jos reikšmė net išaugo“, – sakė A. Hipś.

    Ekspertai pažymi, kad intermodalinių srautų pasirinkimą lemia keli veiksniai: geopolitinės rizikos, laivybos trikdžiai, draudimo kaštai, tiekimo grandinių perplanavimas ir Europos pramonės pastangos sumažinti priklausomybę nuo vieno maršruto. Todėl sausumos transporto alternatyvos Europoje išlieka aktualios, net ir esant ribojimams atskiruose ruožuose.

    Zabžė ir verslo lūkesčiai valstybei

    Antrasis „CLIP Group“ projektas Zabžėje orientuotas į pietinę Lenkijos dalį ir pramoninius regionus, kur svarbus greitas krovinių paskirstymas kelių ir geležinkelių tinklais. Bendrovė planuoja terminalo atidarymą rugsėjo 24 dieną ir ketina pabrėžti praktinę intermodalo naudą vežėjams.

    Intermodalinis modelis dažniausiai veikia taip: sunkvežimis atgabena puspriekabę ar konteinerį į terminalą, o ilgesnė kelionės dalis vyksta traukiniu. Tokia schema gali mažinti degalų sąnaudas, padėti spręsti vairuotojų trūkumo problemą ir sumažinti kelių apkrovą, ypač intensyviuose koridoriuose.

    Vis dėlto pati bendrovė pripažįsta, kad intermodalas dažnai yra ilgalaikė investicija, o ne greito pelno sritis. Tam reikalinga stabili reguliacinė aplinka, prognozuojami mokesčiai ir aiškios taisyklės, nes infrastruktūros projektai planuojami dešimtmečiams.

    „Verslui labiausiai reikia nuspėjamumo ir paprastesnių taisyklių: mokesčių sistemos aiškumo, procedūrų stabilumo ir nuoseklių sprendimų“, – sakė A. Hipś.

    Tuo pat metu intermodaliniai terminalai vis dažniau vertinami ir kaip strateginis objektas, svarbus tiek ekonominiam atsparumui, tiek galimiems valstybės poreikiams krizės metu. Logistikos infrastruktūra, pasak rinkos dalyvių, tampa ne tik verslo įrankiu, bet ir platesnio saugumo architektūros dalimi.

  • KGHM investuoja į vietinį valdymo centrą: nauja sistema turi pagreitinti pramonės logistiką

    Kas pasikeitė KGHM geležinkeliuose?

    KGHM grupės bendrovė KGHM Linie Kolejowe pranešė pradėjusi eksploatuoti vietinį eismo valdymo centrą, kuris skirtas pramoninės geležinkelio infrastruktūros valdymui. Bendrovė akcentuoja, kad tai vienas moderniausių tokio tipo objektų Lenkijoje, turintis sustiprinti transporto valdymo efektyvumą ir saugą.

    Projektas pristatomas kaip dalis geležinkelio infrastruktūros modernizavimo programos, susietos su viso KGHM technologinio proceso grandine. Pramoninė geležinkelio logistika šiai grupei svarbi dėl žaliavų, koncentrato ir kitų medžiagų judėjimo tarp kasybos, perdirbimo ir lydyklų padalinių.

    Skaitmenizacija, sauga ir pralaidumas

    KGHM teigimu, naujasis centras reiškia pažangių skaitmeninių sprendimų įdiegimą, kurie leidžia tiksliau koordinuoti eismą ir greičiau reaguoti į sutrikimus. Tokie sprendimai pramonėje dažniausiai siejami su didesniu sistemos atsparumu, kai transporto grandinėje svarbus ne tik greitis, bet ir nepertraukiamas veikimas.

    Įmonė nurodo, kad modernizuota infrastruktūra sudaro sąlygas aptarnauti iki 600 metrų ilgio sąstatus ir leidžia didinti pervežimų efektyvumą. Pramoninėje logistikoje tai paprastai reiškia mažesnį reisų skaičių tam pačiam krovinių kiekiui ir stabilesnį tiekimą į gamybos padalinius.

    Kaip veiks naujasis valdymas?

    Pasak KGHM, vietiniame valdymo centre integruotas valdymas apima 7 valdymo zonas, 177 iešmų pavaras ir 11 pervažų sistemų. Tokia konsolidacija leidžia centralizuoti eismo kontrolę ir sumažinti priklausomybę nuo atskirų, tarpusavyje silpnai susietų valdymo taškų.

    Bendrovė taip pat pabrėžia, kad modernizavimas turi tiesioginę reikšmę visos gamybos tęstinumui, nes pramoninės geležinkelio atšakos aptarnauja pagrindinę KGHM tiekimo grandinę. Tokiose sistemose didžiausią riziką kelia ne vien avarijos, bet ir trumpi, tačiau dažni sutrikimai, kurie gali sukelti grandininį poveikį gamybai.

    „Šis projektas yra svarbus žingsnis skaitmeninant pramonės logistiką ir gerinant geležinkelio transporto saugą“, – sakoma KGHM pranešime.

    Projektą įgyvendino Lenkijos įmonės Torpol ir Kombud. KGHM nurodo, kad įdiegta infrastruktūra ir skaitmeninis geležinkelio eismo valdymas turėtų tapti pagrindu tolesniam logistikos procesų automatizavimui artimiausiais metais.

  • Krokuvos Balicų oro uostas gerina rekordus: birželį 1 374 235 keleiviai, planas 15 mln iki 2026-ųjų

    Didžiausias Lenkijos regioninis oro uostas Krokuvoje, vadinamas Kraków-Balice, birželio mėnesį aptarnavo 1 374 235 keleivius. Tai yra 16 proc. daugiau nei prieš metus, o rezultatas dar labiau sustiprina prognozes, kad artimiausiais metais oro uostas gali pasiekti naujus istorinius rekordus.

    Per pirmąjį metų pusmetį oro uostas jau aptarnavo 6 996 238 keleivius. Toks tempas rodo, kad tikslas auginti srautus iki 15 mln. keleivių per metus iki 2026 metų yra realistiškas, ypač turint omenyje tradiciškai stiprų vasaros sezoną.

    „Nuo metų pradžios oro uostas aptarnavo 6 996 238 keleivius, o liepą ir rugpjūtį kartu galime aptarnauti net iki 3 mln. žmonių“, – sakė Kraków Airport vadovas Łukasz Strutyński.

    Vasaros skrydžių programa apima 172 maršrutus į 118 miestų 38 šalyse. Tarp akcentuojamų naujovių minimi PLL LOT skrydžiai į Madridą, Barseloną, Romą ir Gdanską, o žemų sąnaudų vežėjai plečia krypčių sąrašą, atliepdami išaugusią paklausą poilsinėms ir miestų kelionių kryptims.

    Oro uostas taip pat stiprina procesus keliaujantiems už Šengeno ribų. Birželį pasienio tarnyba čia įrengė penkias papildomas keleivių patikros vietas su biometrinių nuotraukų kameromis, kad eilės piko metu būtų trumpesnės, ypač skrendant į Jungtinę Karalystę ar tokias kryptis kaip Turkija, Izraelis, Balkanų šalys.

    Dar viena kryptis – pagalba keliautojams, kurie prieš pat skrydį susiduria su dokumentų problema. Oro uoste jau dvejus metus veikia laikinojo paso išdavimo punktas, skirtas tiems, kurių dokumentai baigė galioti, buvo pamesti ar pavogti.

    Skelbiama, kad nuo 2024 metų birželio išduota apie 6 000 vienkartinei kelionei skirtų laikinųjų pasų. Daugiausia tokių atvejų fiksuojama per atostogų sezoną, kai keliautojų srautai ir skrydžių intensyvumas pasiekia metinį piką.