CP v2

Category: Finansai

  • Kas toliau dėl TVN savininko sandorio? „Paramount“ siūlo nuolaidas, sprendimo terminas nukeltas

    Europos Komisija tęsia konkurencijos vertinimą dėl „Paramount“ planuojamo sandorio, susijusio su „Warner Bros. Discovery“ grupe, kuriai Lenkijoje priklauso ir TVN. Reguliuotojas aiškinasi, ar toks sujungimas nepakenktų konkurencijai Europos žiniasklaidos ir transliacijų rinkose.

    Kaip matyti iš Europos Komisijos viešų procedūrinių įrašų, „Paramount“ pateikė vadinamuosius įsipareigojimus, kuriais siekiama išsklaidyti institucijos abejones. Dėl to sprendimo priėmimo terminas buvo perstumtas iš liepos 7 dienos į liepos 22 dieną.

    Tokiose bylose Europos Komisija paprastai vertina kelias rizikas: ar susijungimas nepadidins rinkos galios turinio licencijavimo srityje, ar nebus ribojama prieiga prie filmų ir serialų platinimo, taip pat ar nebus sudaromos blogesnės sąlygos Europos kino teatrams, televizijoms ir srautinių transliacijų platformoms.

    „Esame įsitikinę, kad šie įsipareigojimai tiesiogiai ir visapusiškai atsako į pirminėje Komisijos analizėje iškeltus klausimus ir padės laiku gauti patvirtinimą“, – sakė „Paramount“ atstovas.

    Remiantis viešai aptariama informacija, vienas iš galimų sprendimų variantų siejamas su tam tikrų bendradarbiavimo modelių peržiūra filmų platinimo grandinėje. Tokie žingsniai dažnai taikomi siekiant sumažinti koncentracijos poveikį rinkai ir išlaikyti daugiau pasirinkimo partneriams Europoje.

    „Paramount“ portfelyje yra tokie prekių ženklai kaip „Paramount Pictures“, CBS, „Nickelodeon“, MTV ir platforma „Paramount+“. „Warner Bros. Discovery“ valdo HBO, platformą „Max“, CNN, „Warner Bros. Studios“, „Discovery Channel“ bei „Cartoon Network“, o Lenkijoje – TVN.

    Pagal Europos Sąjungos konkurencijos taisykles Europos Komisija gali sandorį patvirtinti be sąlygų, patvirtinti su įsipareigojimais arba pradėti išsamesnį tyrimą, jei matytų riziką, kad po sujungimo būtų reikšmingai apribota konkurencija. Praktikoje būtent įsipareigojimai dažnai tampa kompromisu, leidžiančiu sandoriams judėti pirmyn, bet kartu nustatyti aiškias ribas dėl platinimo, licencijavimo ar prieigos prie turinio.

    Lygiagrečiai procesai vyksta ir Jungtinėse Valstijose, kur sandoriai žiniasklaidos sektoriuje neretai sulaukia kelių institucijų dėmesio. Net ir gavus federalinių institucijų pritarimą, tam tikrais atvejais papildomų klausimų gali kelti atskirų valstijų pareigūnai, todėl galutinė reguliacinė trajektorija kartais išlieka ne iki galo nuspėjama.

  • Lenkijos šilumos ūkio žalia transformacija: „ECO Jelenia Góra“ jungiasi į Danijos projektą

    Lenkijos šilumos ūkio bendrovės įsitraukia į tarptautinę iniciatyvą, kuria siekiama paspartinti sektoriaus žalią transformaciją ir mažinti iškastinio kuro dalį centralizuotame šilumos tiekime. Jelenia Gūra tapo vienu iš trijų miestų, kuriuose bandoma praktiškai pritaikyti Danijos patirtį ir planavimo modelius.

    Projektas vykdomas pagal programą Strateginė energetikos partnerystė Lenkijoje, o finansavimą jam skiria Danijos energetikos agentūra. Įgyvendinime dalyvauja Danijos šilumos ūkio taryba ir šildymo bei vėdinimo konsultantai „Gullev DH Advisory“.

    Pagrindinis tikslas – sustiprinti ilgalaikę, strategišką šilumos tiekėjų, savivaldybių ir kitų vietos dalyvių partnerystę, kad miestai galėtų rengti realistiškus, integruotus ir įgyvendinamus šilumos ūkio planus. Daug dėmesio skiriama žinių mainams, praktiniam dialogui ir sprendimų pritaikymui vietos sąlygoms.

    Studijų vizitas Jelenia Gūroje

    Danijos institucijų atstovai ir sektoriaus ekspertai lankėsi „ECO Jelenia Góra“ elektrinėje, kur susitikimas tapo pirmuoju žingsniu kuriant ilgalaikę partnerystę. Aptarta, kaip Danijoje savivaldybės ir šilumos įmonės derina investicijas, kainodarą, vartotojų interesus ir klimatinius tikslus.

    „Norime pasinaudoti Danijos partnerių patirtimi, nes jie šilumos ūkio transformaciją pradėjo gerokai anksčiau. Jų žinios gali padėti mums patikrinti ir patobulinti dekarbonizacijos kelią, kad klimato tikslus pasiektume užtikrindami gyventojams patikimą šilumos tiekimą“, – sakė „ECO Jelenia Góra“ vadovė Katarzyna Graboś.

    Jelenia Gūra projekte dalyvauja kartu su Grudziondzu ir Liubinu. Programoje taip pat remiamasi ankstesnių transformacijos veiksmų patirtimi kituose Lenkijos miestuose, kur dažnai lemiamu veiksniu tampa savivaldybės ir šilumos tiekėjo gebėjimas veikti kaip viena komanda.

    Partnerystė su savivaldybe ir vietos įmonėmis

    Susitikime dalyvavo miesto valdžios atstovai, didžiausi šilumos vartotojai ir įmonės, kurios ateityje galėtų tiekti atliekines energijos srautus į centralizuoto šildymo sistemą. Tokie šaltiniai – pavyzdžiui, nuotekų valyklų ar pramonės perteklinė šiluma – laikomi vienu iš praktiškiausių būdų mažinti emisijas miestuose.

    „Šiuo metu apie 30 proc. Jelenia Gūros gyventojų naudojasi įmonės tiekiama šiluma ir karštu vandeniu. Mums svarbu, kad ši partnerystė būtų naudinga ir įmonei, ir visų pirma gyventojams“, – sakė Jelenia Gūros meras Jerzy Łużniak.

    Diskusijose pabrėžta, kad technologinės investicijos, tokios kaip katilinių modernizavimas ar tinklų atnaujinimas, nebus pakankamos be aiškaus savivaldos vaidmens. Miesto įmonės ir įstaigos gali tapti svarbiais partneriais, padedančiais sukurti žemesnės emisijos šilumos tiekimo miksą ir sumažinti priklausomybę nuo brangstančio iškastinio kuro.

    Patirtis regione ir kogeneracijos vaidmuo

    „ECO“ grupės atstovai pabrėžia, kad Jelenia Gūros iniciatyva yra platesnių tarptautinių veiklų dalis, apimanti ir kitus Vidurio bei Rytų Europos miestus. Tarp minimų krypčių – darbas su projektais Bukarešte, Zagrebe ir Vilniuje, kur keičiamasi modernizavimo sprendimais bei planavimo praktikomis.

    Danijos ekspertai teigiamai įvertino iki šiol „ECO Jelenia Góra“ įgyvendintas priemones, tarp jų – investicijas į didelio naudingumo dujinę kogeneraciją, kai vienu metu gaminama šiluma ir elektra. Kartu akcentuota, kad tikra sektoriaus transformacija paprastai reikalauja ir technologijų, ir politinio nuoseklumo, ir plataus vietos dalyvių sutarimo.

    „ECO Jelenia Góra“ priklauso „ECO“ kapitalo grupei, įkurtai 2009 metais. Grupę sudaro šilumos ūkio įmonės Opolėje, Malborke, Kutne, Jelenia Gūroje ir Tarnobžege bei dukterinės bendrovės, vykdančios investicijų įgyvendinimą, kuro tiekimą ir kogeneracijos projektų plėtrą.

  • EBRD skiria 43 mln. eurų Uzbekistano bankui: štai kodėl jaunam verslui tai gali pakeisti viską

    EBRD skiria 43 mln. eurų Uzbekistano bankui: štai kodėl jaunam verslui tai gali pakeisti viską

    Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (EBRD) suteikia iki 43 mln. eurų finansavimą Uzbekistano bankui „O‘zsanoatqurilishbank“ (SQB), kad šis išplėstų paskolas jauniems verslininkams. Priemonė orientuota į mikro, mažas ir vidutines įmones, kurias valdo arba kurioms vadovauja jaunesni nei 35 metų žmonės.

    Finansavimas teikiamas per EBRD programą „Youth in Business“, veikiančią Centrinėje Azijoje, ir atspindi šalies demografinę realybę. Oficialiais duomenimis, 2025 metų pradžioje 14–30 metų amžiaus gyventojai sudarė 25,7 proc. Uzbekistano populiacijos, todėl jaunų įmonių poreikis kapitalui tampa sisteminiu ekonomikos klausimu.

    Tas pats EBRD paketas apima ir antrą iki 43 mln. eurų vertės operaciją su Uzbekistano Hipotekos refinansavimo bendrove, skirtą būsto paskolų rinkai ir labiau standartizuotoms skolinimo praktikoms. Tai turėtų prisidėti prie aiškesnių taisyklių bankams ir didesnio nuspėjamumo klientams.

    Kur dingsta likvidumas?

    EBRD Finansų institucijų verslo grupės vadovas Francis Malige pabrėžia, kad problema dažnai yra ne pinigų trūkumas, o jų nukreipimas. Pasak jo, dalis rinkoje esančio likvidumo pirmiausia keliauja į valstybės skolinimąsi, o realios ekonomikos įmonėms jo tenka per mažai.

    „Likvidumo tikrai netrūksta, tačiau daug jo nukreipiama į valstybės skolinimąsi, o ne į realios ekonomikos finansavimą“, – sakė Francis Malige.

    Uzbekistane smulkusis verslas sudaro reikšmingą ekonomikos dalį: 2025 metų sausio–rugsėjo mėnesiais jis sukūrė 51,5 proc. bendrojo vidaus produkto. 2025 metų spalio 1 dieną šalyje veikė apie 1 200 000 smulkiojo verslo subjektų, tačiau būtent jie dažniausiai susiduria su brangia ir sunkiai pasiekiama bankų paskolų pasiūla.

    Kodėl bankai sako „ne“?

    EBRD akcentuoja, kad jaunoms ir mažoms įmonėms pirmas barjeras dažnai yra ne idėja, o vadinamoji bankinė parengtis. Bankams reikia finansinių ataskaitų, prognozių, veiklos istorijos ir aiškaus planavimo, o pradedančios įmonės to paprastai neturi arba pateikia nepakankamai struktūruotai.

    „Jos su bankais nekalba taip, kaip bankai tikisi“, – sakė Francis Malige.

    Antrasis barjeras yra užstatas, kuris daugelyje rinkų vis dar lemia sprendimą dėl paskolos. Jauni verslininkai neretai dar neturi turto ar įrangos, kurią galėtų įkeisti, todėl net ir perspektyvus verslas bankui atrodo pernelyg rizikingas.

    Moterims svarbu ne tik kreditas

    Kalbant apie moterų verslumą, finansavimo spragos prasideda dar iki paraiškos pateikimo, kai trūksta informacijos, tinklų ir praktinės pagalbos. JT Moterų Centrinės Azijos biuro vadovė Ceren Güven Güres atkreipia dėmesį, kad reformos ir programos ne visada automatiškai virsta lygiomis galimybėmis.

    „Ar jos žino savo teises? Ar jos žino apie šias paslaugas?“ – sakė Ceren Güven Güres.

    Pasak jos, realią pažangą lemia ne vien paskolos, bet ir tęstinė pagalba po verslo starto: mentorystė, pritaikyti mokymai, tikslinės paramos priemonės, o taip pat sprendimai, mažinantys priežiūros naštą šeimoje ir griaunantys žalingus stereotipus.

    EBRD teigia, kad kartu su finansavimu naudoja ir techninę pagalbą bei rizikos pasidalijimo priemones, kurios bankams leidžia drąsiau skolinti klientams be tradicinio užstato. Tokie instrumentai, bankų praktikos ir klientų finansinio raštingumo stiprinimas gali tapti esminiu postūmiu, kad jaunų įmonių augimas remtųsi ne vien asmeninėmis santaupomis ar neformaliu skolinimusi.

  • Kur Europoje diplomas beveik garantuoja darbą, o kur net magistrai stringa bedarbystėje?

    Kur Europoje diplomas beveik garantuoja darbą, o kur net magistrai stringa bedarbystėje?

    Universitetinis diplomas dažnai laikomas saugiausia investicija į karjerą, tačiau Europos darbo rinkoje jo vertė labai priklauso nuo šalies. Naujausi Eurostato duomenys rodo, kad kai kuriose valstybėse aukštąjį išsilavinimą turinčių 25–54 metų žmonių nedarbas yra beveik nulinis, o kitur jis išlieka vienas didžiausių regione.

    Mažiausi rodikliai fiksuojami Vidurio ir Rytų Europoje. Rumunijoje, Čekijoje, Lenkijoje ir Bulgarijoje aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų nedarbas nesiekia 1,5 proc., todėl diplomas čia realiai tampa stipriu konkurenciniu pranašumu.

    Kita Europos pusė atrodo gerokai sudėtingiau. Šiaurės Makedonijoje, Turkijoje ir Bosnijoje ir Hercegovinoje aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų nedarbas siekia apie 7 proc., o Europos Sąjungoje aukščiausias rodiklis išlieka Graikijoje, kur jis artėja prie 6 proc.

    Didžiosiose Vakarų Europos ekonomikose situacija taip pat nevienoda. Prancūzijoje naujausių absolventų nedarbas siekia apie 4,7 proc., Ispanijoje apie 5,7 proc., kai tuo metu Europos Sąjungos vidurkis yra apie 3,6 proc., o Italijoje ir Vokietijoje rodikliai laikosi ties maždaug 3 proc.

    Bendras nedarbas: Ispanija išsiskiria

    Vertinant bendrą 25–54 metų gyventojų nedarbą, Ispanija išlieka prasčiausioje Europos Sąjungos pozicijoje. Nors šalies ekonomika minima tarp sparčiausiai augančių, nedarbo lygis šioje amžiaus grupėje viršija 9 proc.

    Palyginimui, Serbijoje nedarbas siekia apie 8,7 proc., Turkijoje apie 7,5 proc., o Europos Sąjungos vidurkis yra apie 5,4 proc. Italija ir Prancūzija taip pat viršija šį vidurkį, atitinkamai apie 6,6 proc. ir 6,1 proc.

    Žemiausi bendro nedarbo rodikliai fiksuojami Čekijoje, Maltoje, Lenkijoje ir Nyderlanduose, kur jis išlieka žemiau 3 proc. Vokietijoje nedarbas taip pat nėra aukštas ir nesiekia 4 proc., tačiau skirtumai tarp šalių rodo, kad vien ekonomikos dydis neapsaugo nuo darbo rinkos įtampos.

    Jaunimas be darbo ir studijų

    Eurostatas taip pat vertina NEET rodiklį, apimantį 15–29 metų jaunuolius, kurie nesimoko, nedirba ir nesitreniruoja. Europos Sąjungoje tokių jaunuolių yra daugiau nei vienas iš dešimties, o vidurkis siekia apie 11 proc.

    Skirtumai tarp šalių dideli: Nyderlanduose rodiklis siekia apie 5 proc., o Rumunijoje išauga iki maždaug 19 proc. Virš Europos Sąjungos vidurkio yra 10 valstybių, o aukščiausi rodikliai, be Rumunijos, fiksuojami Italijoje, Bulgarijoje ir Graikijoje, kur daugiau nei 13 proc. jaunimo lieka už švietimo ir darbo sistemos ribų.

    Per pastarąjį dešimtmetį Europos Sąjungos vidurkis sumažėjo daugiau nei 4 procentiniais punktais. Ryškiausi NEET mažėjimai stebimi Italijoje ir Graikijoje, tačiau dalyje vokiškai kalbančių šalių tendencijos priešingos: Vokietijoje, Liuksemburge ir Austrijoje rodikliai šiek tiek paaugo.

    Duomenys rodo, kad vieno aiškaus NEET profilio nėra: skirtumai tarp vyrų ir moterų nedideli, o merginos šiek tiek dažniau patenka į šią grupę. Taip pat ryškios atskirties tarp didmiesčių, priemiesčių ir kaimo nėra, nors kaimo vietovėse rodiklis paprastai būna kiek didesnis.

  • Skandalas dėl filmo apie „OpenAI“: „Amazon“ atsitraukė po 46 mlrd. eurų sandorio, bet jį perėmė „Neon“

    Skandalas dėl filmo apie „OpenAI“: „Amazon“ atsitraukė po 46 mlrd. eurų sandorio, bet jį perėmė „Neon“

    Nepriklausomas platintojas „Neon“ įsigijo režisieriaus Luca Guadagnino dramą „Artificial“, pasakojančią apie Samą Altmaną ir „OpenAI“. Sandoris įvyko po to, kai „Amazon MGM Studios“ netikėtai atsisakė beveik užbaigto projekto.

    Holivude šis sprendimas siejamas su „Amazon“ ir „OpenAI“ strategine partneryste, kurios vertė siekia apie 46 mlrd. eurų. Nors „Amazon“ tvirtino, kad filmui tiesiog labiau tiktų kitas platintojas, industrijoje tai vertinama kaip interesų konflikto ir reputacijos rizikos klausimas.

    Kas pasakojama filme „Artificial“

    Juostoje Andrew Garfieldas vaidina Samą Altmaną, Monica Barbaro – buvusią „OpenAI“ technologijų vadovę Mirą Murati, o Yura Borisovas – vieną iš įkūrėjų Ilyą Sutskeverį. Filme taip pat rodomas Elonas Muskas, kurį įkūnija Ike Barinholtzas.

    Siužeto ašis – 2023 metais įvykęs chaotiškas savaitgalis, kai „OpenAI“ valdyba atleido Altmaną, tačiau po kelių dienų jis buvo grąžintas į pareigas. Šis epizodas laikomas vienu ryškiausių DI industrijos valdymo krizės pavyzdžių, parodžiusiu, kokia trapi gali būti pusiausvyra tarp inovacijų, saugumo ir verslo interesų.

    Kodėl „Amazon“ pasitraukė

    „Amazon MGM Studios“ atsisakymas įvyko netrukus po to, kai „Amazon“ ir „OpenAI“ paskelbė apie kelių etapų partnerystę, kurios bendra vertė vertinama apie 46 mlrd. eurų. Pagal viešai aptarinėjamas sąlygas dalis investicijų siejama su pasiektais technologiniais rodikliais ir galimu „OpenAI“ akcijų platinimu biržoje.

    Partnerystė sustiprino ir technologinę priklausomybę, nes „OpenAI“ plečia infrastruktūrą debesijos paslaugose, o „Amazon Web Services“ tampa vienu svarbiausių kanalų, per kuriuos įmonės gali pasiekti „OpenAI“ verslo sprendimus. Tokiame fone filmas, galintis nepalankiai vaizduoti pagrindinius veikėjus, „Amazon“ tampa ypač jautriu reputaciniu klausimu.

    „Amazon“ viešai neigė, kad sprendimą lėmė filmo tema ar galimai nepalankus Altmano portretas. Vis dėlto industrijoje tai vertinama kaip signalas, kad didžiųjų technologijų ir pramogų verslo sandoriai vis dažniau daro tiesioginę įtaką turinio sprendimams.

    Neon planai ir platesnis kontekstas

    „Neon“ pranešė ketinanti stumti „Artificial“ į apdovanojimų sezoną, o premjeros vieta ir laikas dar derinami. Bendrovė pastaraisiais metais sustiprino pozicijas autorinio kino rinkoje ir dažnai rizikuoja su aštresnėmis, visuomenę skaldančiomis temomis.

    Testinėse peržiūrose filmas apibūdinamas kaip niūrus ir keliantis nerimą dėl žmonijos ateities, o pagrindiniai technologijų pasaulio veikėjai esą vaizduojami mažai simpatiškai. Tai atitinka platesnę tendenciją, kai DI bumas žadina ne tik susižavėjimą, bet ir augantį visuomenės klausimą, kas iš tiesų valdo transformuojančias technologijas ir kokia kaina jos diegiamos.

    Pats režisierius Luca Guadagnino viešai yra sakęs, kad istorija atspindi didesnį procesą, kai nedidelė technologijų lyderių grupė įgauna neproporcingą įtaką. Ši įtampa tarp kūrybinės laisvės, investuotojų interesų ir technologijų milžinų galios, panašu, taps viena svarbiausių temų ne tik kine, bet ir viešojoje politikoje artimiausiais metais.

    „OpenAI“ tuo metu ruošiasi galimam įžengimui į biržą, o rinkoje svarstoma, kad įmonės vertė galėtų siekti apie 745 mlrd. eurų. Jei taip įvyktų, tai būtų vienas didžiausių technologijų sektoriaus akcijų platinimų istorijoje, dar labiau padidinantis spaudimą tiek „OpenAI“ vadovybei, tiek jos partneriams.

    „Filmą apie tai, kas valdo transformuojančią technologiją, galiausiai pradėjo valdyti ta pati realybė, apie kurią jis pasakoja“, – sakė vienas iš projekto kūrybai artimų šaltinių.

  • Turistų bumas Ispanijoje smogia būstui: tyrimas skaičiuoja, kiek pabrango kiekvieni namai

    Turistų bumas Ispanijoje smogia būstui: tyrimas skaičiuoja, kiek pabrango kiekvieni namai

    Naujas tyrimas kelia nepatogų klausimą: ar sparčiai augantis turizmas, ypač kelionės lėktuvais, prisideda prie brangstančių nuomos kainų ir būsto įperkamumo krizės Europoje. Didžiausias poveikis, anot analizės, fiksuojamas Ispanijoje, kur turizmo srautai po pandemijos augo itin greitai.

    Tyrimą parengė New Economics Foundation, o jį užsakė Europos transporto ir aplinkos federacija Transport & Environment. Analizėje remtasi duomenimis apie turistų atvykimą lėktuvais ir pokyčius nekilnojamojo turto rinkose 2019–2025 metų laikotarpiu keliose Europos šalyse.

    Brangimas skaičiuojamas eurais

    Tyrimo autoriai teigia matantys ryšį tarp augančių turistų srautų Ispanijoje, Portugalijoje, Italijoje ir Graikijoje bei kylančių būsto kainų ir nuomos. Tuo pat metu šalyse, kuriose aviacijos turizmas mažėjo, būsto kainos, pasak analizės, taip pat linko žemyn, nors ir nuosaikiai.

    Ispanijoje per septynerius metus turistų, atvykstančių lėktuvais, skaičius, kaip nurodoma tyrime, išaugo 12,8 proc. Skaičiuojama, kad tai vidutiniškai galėjo padidinti būsto įsigijimo kainą apie 3 800 eurų vienam būstui ir pridėti iki 236 eurų prie vidutinės nuomos kainos, arba apie 1,7 proc.

    Autoriai taip pat prognozuoja, kad jei tendencijos nesikeis, vien dėl šio veiksnio nuoma iki 2031 metų galėtų papildomai kilti dar apie 217 eurų. Pabrėžiama, kad poveikis nevienodas ir labiausiai priklauso nuo konkretaus miesto ar regiono turistinės paklausos.

    Kodėl problema neapsiriboja turizmu

    Net ir tyrimo autoriai akcentuoja, kad turizmas nėra vienintelis kainas keliantis veiksnys. Ispanijos rinkoje ilgą laiką kaupėsi struktūrinės problemos, kurias paaštrina ribota pasiūla didmiesčiuose ir pakrantėse, ilgi leidimų procesai, skirtingų valdžios lygių reguliavimo persidengimas, planavimo spragos ir darbo jėgos trūkumas statybų sektoriuje.

    Prie paklausos didėjimo prisideda ir būstai, naudojami turistinei ar sezoninei nuomai, taip pat antrieji būstai, kuriuos perka tiek vietos gyventojai, tiek užsieniečiai. Bank of Spain anksčiau yra atkreipęs dėmesį, kad būsto trūkumas tampa vienu svarbiausių veiksnių, ribojančių gyventojų perkamąją galią.

    Daugiau skrydžių, daugiau taršos

    Transport & Environment tyrimas šią temą sieja ir su klimato politika: augant kelionėms lėktuvais didėja aviacijos išmetimai. Analizėje nurodoma, kad 2025 metais Ispanija ir Italija viršijo iki pandemijos buvusį aviacijos taršos lygį, atitinkamai 14 proc. ir 10 proc. daugiau nei 2019 metais.

    Taip pat cituojamas vertinimas, kad turizmo sektorius dar 2019 metais sudarė reikšmingą dalį pasaulinių anglies dioksido emisijų. Tyrimo autoriai siūlo į turizmo augimą žiūrėti kaip į reiškinį, turintį ne vien ekonominę, bet ir socialinę bei aplinkosauginę kainą.

    Dar vienas aspektas, į kurį atkreipiamas dėmesys, yra atlyginimų dinamika. Tyrime teigiama, kad turistų srautų augimas nebūtinai reiškia proporcingai didesnę gyventojų gerovę: svetingumo sektorius sukuria palyginti mažesnę pridėtinę vertę, o realaus darbo užmokesčio augimas šiame sektoriuje ilgą laiką išlieka vangus.

    Ekspertai pabrėžia, kad būsto kainų spaudimą galima mažinti tik kompleksiškai: didinant ilgalaikės nuomos pasiūlą, spartinant statybų ir renovacijos procesus, aiškinant trumpalaikės nuomos taisykles ir nukreipiant dalį investicijų į tvarią infrastruktūrą. Priešingu atveju, net ir rekordiniai turistų skaičiai gali reikšti dar didesnį atotrūkį tarp atvykėlių ekonominės naudos ir vietos gyventojų gyvenimo kaštų.

  • Europa turi 37 trln. eurų santaupų, bet verslui pinigai nepasiekia: kas stringa?

    Europa turi 37 trln. eurų santaupų, bet verslui pinigai nepasiekia: kas stringa?

    37 trln. eurų paradoksas

    Europos Sąjungoje gyventojų santaupos siekia apie 37 trln. eurų, tačiau sparčiausiai augančioms įmonėms kapitalo dažnai pritrūksta. Dėl to dalis Europos technologijų ir finansinių paslaugų bendrovių vis dažniau renkasi JAV biržas, kur investuotojų bazė gilesnė, o sandoriai paprastesni.

    Toks pasirinkimas tapo ryškiu signalu Briuseliui: net ir turint milžinišką taupymo potencialą, pinigai ne visada virsta investicijomis į vietos verslus. ES institucijos pripažįsta, kad konkurencingumui, gynybai ir DI plėtrai reikės gerokai daugiau privačių investicijų nei iki šiol.

    Kodėl JAV rinkos traukia labiau

    Pagrindinė problema – Europos kapitalo rinka išlieka fragmentuota: taisyklės, priežiūros praktika ir administracinės procedūros skiriasi tarp valstybių. Net kai reguliavimas formaliai panašus, jo taikymas gali skirtis, todėl tarpvalstybinis finansavimas brangsta ir lėtėja.

    Dėl šios priežasties Europos įmonės tradiciškai labiau priklausomos nuo bankų kreditavimo, o ne nuo akcijų ar obligacijų rinkų. JAV situacija priešinga: vieninga rinka, didesnis investuotojų aktyvumas ir paprastesnė priežiūros architektūra leidžia greičiau pritraukti kapitalą augimui.

    „Mums reikia labiau diversifikuotų finansavimo šaltinių, kad įmonės galėtų augti ne vien per bankų kreditą“, – sakė Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos vadovė Verena Ross.

    Kas planuojama Europoje

    ES pastaraisiais metais didina spaudimą kurti labiau integruotą kapitalo rinką, kuri leistų santaupas nukreipti į investicijas visame bloke. Šis tikslas siejamas su taupymo ir investicijų sąjungos paketu, kuriuo siekiama lengvinti kapitalo judėjimą, mažinti barjerus ir didinti gyventojų dalyvavimą finansų rinkose.

    Politinis argumentas paprastas: be didesnių investicijų Europa rizikuoja atsilikti konkurencinėje kovoje su JAV ir Kinija, ypač strateginiuose sektoriuose. Mario Draghi parengtoje ES konkurencingumo analizėje pabrėžiama, kad reikalingos šimtų milijardų eurų kasmetinės investicijos, jog būtų išlaikytas augimas, inovacijos ir atsparumas.

    „Tai arba padarysime, arba laukia lėta agonija“, – perspėjo Mario Draghi, kalbėdamas apie ilgalaikį Europos ekonominės pozicijos silpnėjimą dėl struktūrinių problemų, įskaitant rinkų susiskaidymą.

    Kodėl susitarti taip sunku

    Nors bendras tikslas plačiai pripažįstamas, derybos stringa ties techninėmis ir nacionalinių interesų detalėmis. Viena jautriausių temų – kapitalo rinkų priežiūros centralizavimas ir dalies galių perdavimas ES lygio institucijoms, ypač ESMA.

    Didžiosios ES ekonomikos yra siūliusios stiprinti bendrą priežiūrą, tačiau šalys skirtingai vertina, kiek suvereniteto jos pasirengusios atiduoti. Skiriasi ir kapitalo rinkų kultūra: vienur gyventojai aktyviau investuoja, kitur santaupos dažniau laikomos indėliuose, todėl politinė rizika ir reformų tempas nevienodi.

    Vis dėlto Briuselis akcentuoja, kad pažanga neišvengiama: integruotesnė rinka turėtų palengvinti finansavimą įmonėms, pritraukti daugiau tarptautinių investuotojų ir ilgainiui sustiprinti euro vaidmenį pasaulyje. Klausimas lieka ne ar, o kada ir kokiu greičiu Europa sugebės paversti santaupas realiu augimo varikliu.

  • Švedijos teismas smogė „Google“: „Klarna“ valdoma „PriceRunner“ prisiteisė 1,7 mlrd. eurų

    Švedijos teismas smogė „Google“: „Klarna“ valdoma „PriceRunner“ prisiteisė 1,7 mlrd. eurų

    Švedijos Patentų ir rinkos teismas Stokholme įpareigojo „Google“ sumokėti 1,7 mlrd. eurų žalą kainų palyginimo paslaugai „PriceRunner“, priklausančiai finansinių technologijų grupei „Klarna“. Teismas konstatavo, kad bendrovė ilgus metus neteisėtai teikė pirmenybę savo apsipirkimo paslaugai paieškos rezultatuose.

    Sprendime pabrėžta, kad „PriceRunner“ patyrė realią žalą dėl „Google“ veiksmų, kurie, teismo vertinimu, iškraipė konkurenciją ir silpnino alternatyvių kainų palyginimo platformų matomumą. Šis priteistas dydis įvardijamas kaip vienas didžiausių tokio pobūdžio žalos atlyginimo atvejų Švedijoje.

    „Klarna“ sprendimą sutiko palankiai, nors priteista suma yra gerokai mažesnė, nei reikalauta ieškinyje. „PriceRunner“ buvo siekusi maždaug 7,2 mlrd. eurų, todėl didžioji reikalavimo dalis buvo atmesta, tačiau teismas pripažino pažeidimo esmę.

    Bylos šaknys – Europos Komisijos sprendime

    Ši byla remiasi anksčiau Europos lygmeniu patvirtintomis išvadomis apie „Google“ elgesį. Europos Komisija 2017 metais skyrė „Google“ 2,42 mlrd. eurų baudą, nustačiusi, kad bendrovė piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi, suteikdama neteisėtą pranašumą savo prekių palyginimo paslaugai.

    Vėliau šią poziciją patvirtino ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, todėl nukentėjusios įmonės įgijo tvirtesnį pagrindą civiliniams ieškiniams dėl žalos. „PriceRunner“ į Stokholmo teismą kreipėsi 2022 metais, teigdama, kad jos pozicijos paieškoje buvo sistemingai bloginamos daugiau nei dešimtmetį.

    „Google“ ketina skųsti sprendimą

    „Google“ signalizuoja, kad sprendimą ginčys aukštesnėje instancijoje. Bendrovė teigia, jog po 2017 metais priimtų Europos Komisijos reikalavimų pakeitė apsipirkimo skelbimų ir paieškos rezultatų rodymo principus.

    „Mes nesutinkame su teismo sprendimu, jį peržiūrime ir svarstysime teisines galimybes. 2017 metais atlikti apsipirkimo skelbimų pokyčiai veikia sėkmingai ir prisideda prie šimtų kainų palyginimo paslaugų augimo Europoje“, – sakė „Google“ atstovė Mathilde Méchin.

    Net jei sprendimas įsiteisėtų, galutinė „Klarna“ gaunama suma gali mažėti dėl mokesčių ir susitarimų su buvusiais „PriceRunner“ akcininkais bei bylinėjimąsi finansavusiais partneriais. Vis dėlto „Klarna“ tai vertina kaip reikšmingą finansinį ir reputacinį laimėjimą, sustiprinantį jos kainų palyginimo kryptį programėlėje.

    Byla taip pat akcentuoja platesnę tendenciją Europoje: didžiosioms skaitmeninėms platformoms vis dažniau tenka ne tik reguliuotojų baudos, bet ir didelės civilinės pretenzijos dėl konkurencijos ribojimo. Tai didina spaudimą technologijų milžinėms skaidriau pagrįsti paieškos reitingavimo ir savų paslaugų integravimo principus.

  • Finansinė deklaracija atskleidė: Trumpas iš kriptovaliutų per metus susižėrė per 1 mlrd. eurų

    Finansinė deklaracija atskleidė: Trumpas iš kriptovaliutų per metus susižėrė per 1 mlrd. eurų

    JAV prezidento Donaldo Trumpo pirmųjų metų sugrįžus į Baltuosius rūmus finansinė deklaracija rodo, kad didžiausią jo pajamų šuolį nulėmė su šeima siejami kriptovaliutų projektai. Pateiktuose dokumentuose nurodoma, kad iš jų 2025 metais gauta apie 1,05 mlrd. eurų pajamų.

    Deklaraciją, kuri apima šimtus puslapių, Baltieji rūmai pateikė JAV Vyriausybės etikos biurui. Joje išsamiai išdėstytos pajamos, honorarai ir įvairių verslų generuojamas srautas, tačiau pabrėžiama, kad tai nėra pelno ataskaita, todėl galutinė nauda po išlaidų ir mokesčių lieka neaiški.

    Kur susidarė kripto pajamos

    Didžioji dalis nurodytų kriptovaliutų pajamų siejama su dviem kryptimis. Viena jų – „World Liberty Financial“, kuri, kaip teigiama, pardavinėjo naujus kriptovaliutų produktus, įskaitant vadinamuosius valdymo žetonus, suteikiančius balsavimo teises tam tikruose sprendimuose.

    Antroji – su „$TRUMP“ memų moneta siejamas projektas, kurio pajamos deklaracijoje priskiriamos žetonų pardavimams. Dokumente akcentuojama, kad tokie projektai gali generuoti didelį pinigų srautą organizatoriams per mokesčius, licencijavimą ar išankstinius pardavimus, net jei vėliau rinkoje kaina krinta.

    Investuotojams – nuostoliai ir kritika

    Tuo pat metu daliai smulkiųjų investuotojų tokia istorija susiklostė gerokai prasčiau: viešai aptariama, kad memų monetų ir panašių žetonų vertė gali smarkiai svyruoti, o po pradinio šuolio seka staigūs nuosmukiai. Dėl to rinkoje vis dažniau keliami klausimai apie skaidrumą, interesų konfliktų riziką ir vartotojų apsaugą.

    Diskusijas pakurstė ir tai, kad deklaracijoje minimi dideli atskirų investuotojų įnašai bei su kriptovaliutų rinka susiję teisiniai procesai. Kritikai teigia, kad aktyvi politiko veikla ir paraleliai vykdomas komercinis prekės ženklo monetizavimas gali ištrinti ribą tarp viešųjų pareigų ir privačios naudos.

    „Nei prezidentas, nei jo šeima niekada nedalyvavo ir nedalyvaus interesų konfliktuose“, – sakė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Anna Kelly.

    Ji taip pat pabrėžė, kad administracijos politika, jų vertinimu, prisidėjo prie JAV, kaip kriptovaliutų rinkos centro, stiprėjimo. Baltieji rūmai atmeta teiginius, kad deklaracijoje nurodytos pajamos kelia etikos problemų.

    Ne tik kriptovaliutos: plėtra ir prekės ženklas

    Finansinėje deklaracijoje aprašoma ir platesnė Trumpo verslo veikla: tarptautiniai nekilnojamojo turto projektai, viešbučių bei kurortų susitarimai ir su prekės ženklu siejami licencijavimo sandoriai. Nurodoma, kad dalis pajamų gauta šalyse, kurios tuo pačiu metu derėjosi su Vašingtonu dėl prekybos ar saugumo klausimų.

    Dokumente išskiriami ir vidaus rinkos srautai, įskaitant privačio klubo Mar-a-Lago Floridoje pajamas. Be to, aprašoma plati su Trumpo prekės ženklu siejamų prekių pasiūla, kurios monetizavimas, kritikų vertinimu, yra be precedento einančio pareigas JAV prezidento atveju.

    JAV teisės aktai numato, kad prezidentas ir viceprezidentas privalo deklaruoti pajamas ir turtą. Tokios deklaracijos paprastai skirtos užtikrinti viešumą, tačiau jos ne visada leidžia tiksliai įvertinti realų uždarbį, nes atskleidžia pajamas, o ne galutinį pelną.

    Rinkos stebėtojai pastebi, kad kriptovaliutų projektų ir politinės įtakos sankirta pastaraisiais metais tampa vis dažnesne tema tiek JAV, tiek Europoje, kur griežtinami reguliavimo ir reklamos standartai. Tai reiškia, kad panašūs atvejai artimiausiu metu greičiausiai sulauks dar daugiau priežiūros institucijų ir visuomenės dėmesio.

  • Euro zonoje infliacija smuko labiau nei tikėtasi: kur kainos vėso greičiausiai?

    Euro zonoje infliacija smuko labiau nei tikėtasi: kur kainos vėso greičiausiai?

    Euro zonoje birželio mėnesį infliacija netikėtai ryškiai sulėtėjo ir tai sustiprino lūkesčius, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) gali neskubėti griežtinti pinigų politikos. Eurostato išankstiniu vertinimu, metinė infliacija sumažėjo iki 2,8 proc., kai gegužę siekė 3,2 proc.

    Rezultatas buvo geresnis nei prognozuota, o mėnesio pokytis apskritai tapo neigiamas: kainos per mėnesį smuko 0,1 proc. Tai pirmas mėnesinis kainų kritimas šiais metais po kelių mėnesių augimo.

    Kas labiausiai traukė infliaciją žemyn?

    Kartu gerėjo ir rodikliai, kuriuos ECB paprastai vertina kaip patikimesnį signalą apie ilgalaikes tendencijas. Vadinamoji bazinė infliacija, neįtraukianti energijos ir maisto, sumažėjo iki 2,4 proc., kai gegužę buvo 2,6 proc.

    Didžiausias infliacijos šaltinis išliko energija, tačiau jos brangimas pastebimai lėtėjo. Metinis energijos kainų augimas siekė 8,7 proc., kai mėnesiu anksčiau buvo 10,8 proc., o tai rodo, kad ankstesnis šokas pamažu blėsta.

    Švelnėjo ir kitos vartojimo krepšelio dalys: paslaugų infliacija sumažėjo iki 3,2 proc. nuo 3,5 proc., maisto, alkoholio ir tabako kainų augimas lėtėjo iki 1,6 proc. nuo 1,9 proc. Pramoninių prekių, neįskaitant energijos, kainų augimas išliko 0,9 proc.

    Kur kainos kilo lėčiausiai, o kur – sparčiausiai?

    Tarp euro zonos šalių mažiausia metinė infliacija fiksuota Maltoje – 1,9 proc. Prancūzijoje ir Estijoje ji siekė po 2,0 proc., o tai reiškia, kad šios ekonomikos judėjo aiškiai žemiau euro zonos vidurkio.

    Vokietijoje metinė infliacija sudarė 2,4 proc., Suomijoje – 2,7 proc. Tuo metu rytinėje euro zonos dalyje vaizdas buvo kitoks: Lietuvoje metinė infliacija siekė 5,5 proc., Bulgarijoje – 5,3 proc., Kroatijoje – 4,2 proc., Kipre – 4,0 proc.

    Mėnesio pjūvyje kai kuriose šalyse kainos mažėjo: Belgijoje, Bulgarijoje, Estijoje ir Liuksemburge jos krito po 0,4 proc. Prancūzijoje, Austrijoje ir Suomijoje kainos sumažėjo po 0,3 proc.

    Didžiausi mėnesiniai kainų šuoliai fiksuoti Maltoje, kur jos kilo 1,0 proc., ir Kipre – 0,8 proc. Ispanijoje ir Lietuvoje kainos per mėnesį augo po 0,6 proc., o tai rodo nevienodą kainų dinamiką visoje euro zonoje.

    Didžiosios ekonomikos vėso skirtingai

    Didžiosios euro zonos šalys birželį taip pat demonstravo lėtesnę infliaciją. Vokietijoje harmonizuotas rodiklis sumažėjo iki 2,4 proc. nuo 2,7 proc., o svarbiausias veiksnys buvo energijos kainų augimo sulėtėjimas.

    Prancūzijoje harmonizuota infliacija krito iki 2,0 proc. nuo 2,8 proc., o per mėnesį kainos sumažėjo 0,2 proc. Italijoje kritimas buvo kuklesnis: harmonizuota infliacija beveik nekito ir siekė 3,1 proc., nes namų ūkių energijos tarifai reagavo lėčiau nei didmeninės kainos.

    Rinkose šie skaičiai sustiprino prielaidą, kad ECB liepos posėdyje gali rinktis pauzę ir laukti daugiau duomenų. Mažėjanti bazinė infliacija bei vėstantys energijos rodikliai ECB suteikia daugiau erdvės neeskaluoti palūkanų kėlimo, ypač jei ekonomikos augimas išlieka vangus.

    Vis dėlto ekonomistai pabrėžia, kad energijos segmentas išlieka pagrindinis neapibrėžtumo šaltinis, o paslaugų kainos vis dar kyla greičiau nei bendras vidurkis. Tai reiškia, kad infliacijos kelias žemyn gali būti nelygus, o sprendimai dėl palūkanų ir toliau priklausys nuo ateinančių mėnesių duomenų.