CP v2

Category: Finansai

  • Tragedija Lahorėje: per repeticijų klasę sugriuvus stogui žuvo 14 vaikų, sulaikyti įtariamieji

    Tragedija Lahorėje: per repeticijų klasę sugriuvus stogui žuvo 14 vaikų, sulaikyti įtariamieji

    Vaikai palaidoti, aštuoni gydomi

    Pakistano rytuose esančiame Lahorėje liepos 1 dieną artimieji ir bendruomenė atsisveikino su 14 moksleivių, žuvusių sugriuvus korepetitorių centro stogui. Nelaimė įvyko antradienio vakarą, kai pastate vyko pamokos.

    Dar aštuoni vaikai po griūties buvo paguldyti į ligoninę, jų būklė įvardyta kaip stabili. Vietos tarnybos tęsia aplinkybių aiškinimą, o teritorija buvo aptverta tyrėjų darbui.

    Įtarimai krypsta į aplaidumą

    Policija tikrina versiją, kad griūtį galėjo lemti aplaidumas vykdant statybos darbus ir nebaigtos antro aukšto konstrukcijos. Gyventojai ir pirminės pareigūnų išvados rodo, kad centras veikė senstančiame pastate, kurio būklė kėlė riziką.

    Pasak vyresniojo policijos pareigūno Kamrano Faisalo, sulaikyti mažiausiai du asmenys, tarp jų pastato savininkas. Tyrėjai aiškinasi, kas priėmė sprendimą tęsti užsiėmimus pastate, kuriame vyko darbai, ir ar buvo laikomasi saugos reikalavimų.

    „Vis dar tiriame, kieno aplaidumas lėmė šią tragišką nelaimę“, – sakė Kamranas Faisalas.

    Skausmas ir pyktis bendruomenėje

    Laidotuvių maldos prasidėjo dar prieš aušrą ir tęsėsi iki ryto. Dauguma žuvusiųjų buvo palaidoti vietinėse kapinėse, dalis šeimų kūnus ketino išvežti į gimtuosius miestus.

    Greitosios pagalbos automobiliai per naktį gabeno žuvusių vaikų kūnus į namus Kahnos rajone Lahorės pakraštyje. Artimieji budėjo šalia, o vaikų bendraklasiai ir draugai atsisveikino ašaromis.

    „Negaliu žodžiais išreikšti savo skausmo ir gedulo“, – sakė darbininkas Mohammadas Ashfaqas, per griūtį netekęs septynerių metų sūnaus ir sūnėno.

    Vietos gyventojai pasakojo, kad pirmieji į pagalbą skubėjo kaimynai, kurie kasė nuolaužas kastuvais ir net plikomis rankomis, bandydami pasiekti įstrigusius vaikus. Gelbėtojai atvyko netrukus, tačiau dalies vaikų išgelbėti nepavyko.

    Kodėl Pakistane griūtys kartojasi

    Pastatų griūtys Pakistane nėra retas reiškinys, o ekspertai ir žmogaus teisių organizacijos ne kartą yra atkreipę dėmesį į nepakankamą statybų priežiūrą. Nelaimių riziką didina senų pastatų eksploatacija, nelegalūs rekonstrukcijos darbai ir bandymai taupyti medžiagoms.

    Ši tragedija vėl įžiebė diskusijas dėl privalomų patikrų, aiškesnės atsakomybės grandinės ir realių sankcijų už saugos pažeidimus. Lahorės gyventojai reikalauja griežto baudžiamojo įvertinimo, jei bus patvirtinta, kad pamokos vyko nepaisant pavojingos pastato būklės.

    „Nežinome, į kieno laidotuves eiti pirmiausia ir pas ką užsukti pareikšti užuojautos“, – sakė vietos gyventojas Mohammadas Tahiras.

  • Sevilijoje nuo šaligatvio pakėlė paveikslą: DI parodė, kad tai gali būti Sorolla originalas

    Sevilijoje nuo šaligatvio pakėlė paveikslą: DI parodė, kad tai gali būti Sorolla originalas

    Sevilijoje į neįprastą istoriją įsivėlė 57 metų turistas iš Mursijos Andrés Hurtado, kuris, kaip pats teigė, ant šaligatvio pastebėjo paliktą įrėmintą paveikslą ir jį pasiėmė. Vyras aiškino, kad jį labiausiai patraukė rėmas, todėl kūrinį į viešbutį parsinešė beveik jo neapžiūrėjęs.

    Vėliau, anot vyro pasakojimo, kilo įtarimų, kad radinys gali būti vertingas, todėl jis pabandė išsiaiškinti, kas pavaizduota ir kas galėtų būti autorius. Kaip tvirtinama, jis pasitelkė DI, kuris esą nurodė, kad kūrinys gali būti siejamas su ispanų tapytoju Joaquínu Sorolla.

    „Niekada nepagalvojau, kad tai gali būti originalas, bet pasitikrinau su DI ir jis leido suprasti, kad taip gali būti“, – sakė A. Hurtado.

    Vyras teigė, kad dėl paveikslo kreipėsi ir į aukcionų rinkos atstovus, kurie, jo žodžiais, buvo pasirengę siūlyti kelis tūkstančius eurų. Vis dėlto netrukus paaiškėjo svarbiausia detalė: kūrinys nebuvo paliktas sąmoningai, o savininkai jį buvo pametę skubėdami persikraustyti ir apie dingimą jau buvo informavę policiją.

    Sužinojęs, kad kūrinys turi šeimininkus ir yra ieškomas, A. Hurtado nusprendė apie radinį pranešti pareigūnams ir bendradarbiauti, kad paveikslas būtų grąžintas. Skelbiama, kad kūrinys iš Sevilijos iškeliavo kartu su vyru į Mursiją, o policija turėjo jį paimti iš vyro namų ir perduoti savininkams.

    „Kai supratau, kad paveikslas ieškomas, iškart susisiekiau su policija, kad būtų aišku: tai ne vagystė, o radinys“, – pasakojo vyras.

    Ši istorija atkreipė dėmesį ir į platesnę problemą meno rinkoje: vertingų kūrinių kilmės nustatymas tampa vis sudėtingesnis, nes daugėja kopijų ir klastočių. Ekspertai pabrėžia, kad tokie DI įrankiai gali padėti pirminiam orientavimuisi, tačiau autentiškumą patvirtina tik specialistų atliekama ekspertizė, dokumentuota proveniencija ir profesionalūs tyrimai.

    Pastaraisiais metais Europoje daugėja ir pranešimų apie netyčia prarastus ar netinkamai saugomus meno kūrinius, ypač kraustymosi, remonto ar turto iškraustymo metu. Policija primena, kad radus įtartinai vertingą daiktą saugiausia kuo greičiau informuoti pareigūnus ir nefiksuoti jokių sandorių, kol neaiškus daikto statusas ir savininkai.

  • Venecija aikčiojo: Andrea Bocelli San Marko aikštėje šventė „Romanza“ jubiliejų

    Venecija aikčiojo: Andrea Bocelli San Marko aikštėje šventė „Romanza“ jubiliejų

    Koncertas San Marko aikštėje

    Venecijos San Marko aikštė šeštadienio vakarą buvo pilnutėlė – čia koncertą surengė italų tenoras Andrea Bocelli. Renginys skirtas paminėti albumo „Romanza“, tapusio vienu ryškiausių jo karjeros lūžių, sukaktį.

    Atviroje erdvėje dainininkui talkino orkestras „Orchestra Filarmonia“, o pati aikštė, garsėjanti sudėtinga akustika dėl vėjo ir drėgmės, tapo išbandymu net patyrusiems atlikėjams. Vis dėlto, pasak koncerto organizatorių ir publikos reakcijų, vakaro dinamika priminė ne eilinę gastrolę, o iškilmingą sugrįžimą.

    Klasika, duetai ir publikos ovacijos

    Programoje skambėjo operos ir klasikos repertuaras, įskaitant arijas ir kūrinius iš Giuseppe Verdi, Giacomo Puccini bei Georges’o Bizet kūrybos. Bocelli balsą scenoje papildė sopranas Mariam Battistelli ir baritonas Roberto de Candia.

    Antroje koncerto dalyje akcentas kryptelėjo į Bocelli gerbėjams geriausiai pažįstamus kūrinius ir populiarius crossover žanro numerius. Viena ryškiausių vakaro viešnių tapo atlikėja Andrea Lykke, su kuria Bocelli atliko publikos ypač laukiamus duetų kūrinius.

    „Tokiame atvirame, gyvame mieste kaip Venecija norėjosi sukurti vakarą, kuris paliestų visus – ir gerbėjus, ir atsitiktinius praeivius“, – sakė renginio organizatorių atstovas.

    Finalas su „Con Te Partirò“ ir nauja partnerystė

    Koncertą lydėjo neišvengiami bisai: San Marko bazilikos apšvietime nuskambėjęs „Con Te Partirò“ pakėlė publiką ant kojų, o aikštę užliejo telefonų šviesos. Vakaro pabaigoje skambėjo ir „Nessun Dorma“, tapęs simbolišku finalu.

    Prieš koncertą Andrea Bocelli taip pat paskelbė apie daugiametę partnerystę su „Philip Morris International“ pavadinimu „Believe. Further.“. Konkrečios iniciatyvos detalės kol kas neatskleistos, tačiau teigiama, kad tai ilgalaikis projektas, apie kurį daugiau bus pranešta vėliau.

  • „Amazon“ Lenkijoje atidaro robotizuotą logistikos centrą: Dobromieže žada 1 000 naujų darbo vietų

    „Amazon“ pranešė, kad 2026 metais spalį Dobromieže, Žemutinės Silezijos regione, pradės veikti naujas, robotizuotas logistikos centras. Tai bus dvyliktasis bendrovės tokio tipo objektas Lenkijoje, o pirmaisiais veiklos metais planuojama sukurti daugiau nei 1 000 pilno etato darbo vietų.

    Bendrovės teigimu, Dobromiežo centras išsiskirs tuo, kad nuo pat pradžių bus diegiama „Amazon Robotics“ sistema. Skaičiuojama, kad kasdieniuose procesuose darbuotojams padės daugiau nei 5 000 robotų, o tai taps ketvirtuoju robotizuotu „Amazon“ logistikos centru šalyje.

    Robotai sandėlyje: ką jie keičia

    Robotizacija logistikos centruose paprastai reiškia greitesnį prekių judėjimą, efektyvesnį užsakymų komplektavimą ir mažiau fiziškai sunkių darbų darbuotojams. Tokiose sistemose dalį pervežimų ir prekių pristatymo į komplektavimo vietas perima autonominiai robotai, o žmonės dažniau atlieka kontrolės, kokybės ir proceso valdymo užduotis.

    „Amazon“ pabrėžia, kad technologija skirta ne tik spartai, bet ir darbo saugai bei ergonomikai. Robotizuotuose centruose įprastai mažėja vaikščiojimo atstumai ir monotoniškų krovos operacijų, tačiau didėja poreikis techninei priežiūrai, inžinerijai ir IT kompetencijoms.

    „Naujas centras Dobromieže nuo pat pradžių buvo projektuojamas taip, kad technologija realiai padėtų mūsų darbuotojams kasdienėje veikloje. Išmanios procesų valdymo sistemos ir daugiau nei 5 000 robotų padės sudėtingesnėse užduotyse, spartindami užsakymų komplektavimą ir išsiuntimą, kad darbas būtų patogesnis ir saugesnis“, – sakė „Amazon“ regiono operacijų direktorius Vidurio ir Rytų Europoje Sławomir Płonka.

    Kokias darbo vietas žada kurti

    Bendrovės pateikta informacija rodo, kad naujame centre bus ieškoma ne tik sandėlio operatorių, bet ir specialistų, kurie užtikrins robotų, automatizuotos įrangos bei IT sistemų veikimą. Taip pat numatytos operacijų vadovų, personalo, darbuotojų saugos ir sveikatos bei administracijos pozicijos.

    Toks darbuotojų profilis atitinka platesnę logistikos sektoriaus tendenciją, kai automatizacija mažina kai kurių rankinių užduočių apimtį, tačiau didina paklausą techniniams ir procesų valdymo įgūdžiams. Dėl to įmonės vis dažniau investuoja į vidinius mokymus ir kvalifikacijos kėlimą, ypač diegiant robotikos sprendimus.

    Investicijos ir planai Lenkijoje

    „Amazon“ pasirinkimą Dobromieže aiškina keliomis priežastimis: susisiekimo infrastruktūra, darbuotojų prieinamumu iš Švidnicos ir Valbžycho subregionų bei galimybe aplinkinių miestelių gyventojams patogiai pasiekti darbo vietą. Žemutinė Silezija bendrovei yra svarbi ir dėl jau suformuoto logistikos tinklo regione.

    „Amazon“ taip pat nurodė, kad 2025 metais Žemutinės Silezijos vaivadijoje investavo daugiau nei 600 000 000 eurų, o veikla, bendrovės vertinimu, prisidėjo prie regiono bendrojo vidaus produkto augimo daugiau nei 300 000 000 eurų. Šie skaičiai atspindi, kad logistikos infrastruktūra regionams tampa reikšmingu ekonominės plėtros veiksniu.

    Lenkijoje „Amazon“ logistikos veiklą plėtoja nuo 2014 metų ir tiesiogiai, bendrovės duomenimis, samdo daugiau nei 19 000 darbuotojų. 2012–2025 metais investicijos Lenkijoje esą viršijo 10 800 000 000 eurų, o 2026–2028 metų laikotarpiui planuojama papildomai skirti apie 5 500 000 000 eurų.

  • Katovicuose iškeltas Centro himalaizmui vainikas: ką dar teks įveikti statybose iki atidarymo?

    Katovicų Bogucicų rajone pasiektas svarbus Centro himalaizmui, skirto Jerzy’ui Kukuczkai, statybų etapas – ant pastato iškeltas simbolinis statybų vainikas. Tai reiškia, kad konstrukcijos darbai pasiekė aukščiausią tašką, o projektas pereina į kitą, ne mažiau sudėtingą fazę.

    Projektas vystomas tankioje miesto aplinkoje, kur trūksta erdvės sandėliavimui ir technikai, todėl statybų logistika organizuojama beveik „čia ir dabar“. Medžiagos į statybvietę tiekiamos taip, kad atvykusios būtų iškart montuojamos, mažinant laikino sandėliavimo poreikį.

    Renovacija po paveldosaugos lupa

    Ypatingas šio objekto bruožas – naujos statybos dalies sujungimas su dviem istoriniais pastatais, kuriuos prižiūri paveldosauga. Pasak projekto atstovų, senųjų namų atnaujinimo mastas buvo itin didelis, nes iš originalių konstrukcijų daugiausia liko fasadai.

    Viduje atlikti darbai prilygo iš esmės naujai statybai: išimtos vidinės pertvaros, sustiprintos laikančiosios konstrukcijos, įrengti papildomi sutvirtinimai, kad pastatai būtų stabilūs viso proceso metu. Tokie sprendimai dažnai pasirenkami, kai siekiama išsaugoti istorinį vaizdą, bet pastato vidų pritaikyti šiuolaikinėms funkcijoms ir saugos reikalavimams.

    „Dirbame tankioje miesto struktūroje, kur nėra didelės statybvietės ar plačios bazės. Logistiką turime planuoti taip, kad tai, kas atvyksta, būtų iš karto sumontuojama“, – sakė rangovo atstovas Andrzejus Sowa.

    „Pastatuose buvo likusios beveik vien laikančiosios sienos, todėl teko juos sutvirtinti specialiomis konstrukcijomis, kad darbų metu niekas nesugriūtų“, – sakė projekto užsakovo atstovas Andrzejus Hołda.

    Ką matys lankytojai centre?

    Planuojama, kad centre veiks kelios ekspozicijų salės, suskirstytos temomis apie aukštikalnių alpinizmą ir pasirengimą ekspedicijoms. Lankytojams žadama pristatyti Himalajų ir Karakorumo tyrinėjimo istoriją, aštuoniatūkstantininkų įkopimų raidą, Lenkijos ekspedicijų pasiekimus, taip pat atskiras pasakojimų kryptis apie moterų himalaizmą.

    Numatoma ir interaktyvesnė dalis: erdvės, leidžiančios patirti bent dalį aukštikalnėms būdingų sąlygų, bei profesionali laipiojimo siena. Integralia centro dalimi turėtų tapti ir Jerzy’io Kukuczka gyvenimo bei pasiekimų pristatymas, įskaitant jo gyvenamosios erdvės atkūrimą ar eksponavimą kaip pasakojimo ašį.

    Kainos, terminai ir dar likę darbai

    Centro statybos vykdomos pagal „projektuok ir statyk“ principą, kai rangovas atsako ir už projektavimo, ir už įgyvendinimo dalį. Skelbta, kad darbų vertė siekė kiek daugiau nei 47 mln. Lenkijos zlotų, tai yra apie 10,9 mln. eurų, o daliai projekto buvo numatytas ir Europos Sąjungos finansavimas.

    Statybvietė rangovui perduota 2025 metų sausį, o 2026 metų birželio 30 dieną pasiektas konstrukcijų pikas, pažymėtas statybų vainiku. Toliau laukia vidaus įrengimas, inžinerinės sistemos, ekspozicijos įgyvendinimas ir objekto pritaikymas lankytojams.

    Miesto atstovai yra nurodę, kad pirmųjų lankytojų centras galėtų sulaukti 2027 metų antroje pusėje. Tuo pat metu vyksta procesai, susiję su nuolatinės ekspozicijos rangovo parinkimu, nes būtent ekspozicijų įrengimas dažnai tampa viena ilgiausių projekto dalių po statybinių darbų.

  • JSW susitarė su ARP dėl strateginių aktyvų pardavimo: sandoris už apie 250 mln. eurų

    Lenkijos anglies sektoriaus milžinė Jastrzębska Spółka Węglowa (JSW) užbaigė susitarimus su valstybine Agentūra Pramonės Plėtrai (ARP) dėl turimų akcijų ir dalių pardavimo dviejose su kasyba susijusiose bendrovėse. Sandorio tikslas – greitai sustiprinti JSW likvidumą ir paremti restruktūrizavimo planą.

    Pagal susitarimą ARP perima JSW valdomas akcijas bendrovėje Przedsiębiorstwo Budowy Szybów (PBSz) ir dalis Jastrzębskie Zakłady Remontowe (JZR). Bendra sandorio vertė siekia apie 250 mln. eurų, o lėšos, kaip nurodoma, bus skirtos kasdienei JSW veiklai finansuoti.

    Kas parduodama ir kokia apimtis

    Sandoris apima 95,8 proc. PBSz įstatinio kapitalo atitinkančias akcijas ir 59,4 proc. JZR įstatinio kapitalo atitinkančias dalis. Pirminės kainos atskiriems paketams siekia apie 64 mln. eurų už PBSz ir apie 185 mln. eurų už JZR.

    Po sandorio užbaigimo JSW nebeturės PBSz akcijų, o JZR išlaikys tik nedidelę dalį – apie 1,01 proc. įstatinio kapitalo ir balsų. Tokia struktūra reiškia, kad pagrindinė kontrolė ir strateginiai sprendimai pereina pirkėjui, o JSW pasilieka simbolinę poziciją.

    Kam reikalingos gautos lėšos

    ARP pažymi, kad įsipareigojimas įsigyti šiuos aktyvus nukreiptas į neatidėliotiną JSW finansinio stabilumo stiprinimą. JSW komunikacijoje akcentuojama, kad tai yra dezinvesticijų krypties dalis, skirta pagerinti pinigų srautus ir sumažinti įtampą dėl apyvartinių lėšų.

    Sandorio sąlygose numatytos užtikrinimo priemonės, kurios saugo pirkėjo interesus, jei sandoris dėl kokių nors priežasčių neįvyktų. Tarp jų – įkeitimai ir hipotekos tam tikram turtui, susietam su JSW kasyklų infrastruktūra, kad būtų užtikrintas avansų grąžinimas.

    Kodėl šie aktyvai svarbūs kasybai

    PBSz ir JZR laikomos techniniu anglies kasybos užnugariu: jos dirba su šachtų darbais, remontu, modernizavimu, kasybos įrangos gamyba bei nuoma. Tokios įmonės yra kritiškai svarbios ne tik kasdieniam kasyklų funkcionavimui, bet ir saugumo bei efektyvumo projektams.

    ARP pabrėžia, kad nuo 2025 metų pabaigos aktyviai dalyvauja ieškant tvarių sprendimų JSW situacijai, vykdydama įstatymines užduotis, susijusias su restruktūrizavimu ir strategiškai reikšmingų ūkio subjektų rėmimu. Šis sandoris, vertinant formuluotes, laikomas dar vienu žingsniu siekiant stabilizuoti didelės reikšmės darbdavio ir tiekimo grandinės dalyvio finansus.

  • Krokuvos regione baigtas 45 km dujotiekis: „Gaz-System“ tikisi stabilesnio tiekimo ir augimo

    Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatorė „Gaz-System“ pranešė užbaigusi Wężerów–Przewóz dujotiekio statybas. Nauja trasa driekiasi per Krokuvą ir aplinkines savivaldybes, o projektas pristatomas kaip reikšmingas žingsnis stiprinant regiono energetinį saugumą.

    Pasak bendrovės, dujotiekio ilgis siekia apie 45 kilometrus, o didžiausias vamzdžio skersmuo – iki 700 milimetrų. Trasa kerta Słomniki, Radziemice, Kocmyrzów-Luborzyca ir Koniusza teritorijas, taip pat Krokuvos rajonus Nowa Huta ir Podgórze.

    „Gaz-System“ teigia, kad infrastruktūra didins dujų tiekimo stabilumą, o kartu sudarys prielaidas plėtrai mažesnių emisijų energijos ir šilumos gamyboje Krokuvos aglomeracijoje. Praktiniu lygmeniu tai reiškia didesnį sistemos lankstumą ir papildomas galimybes prijungti naujus vartotojus, įskaitant pramonę.

    Didelė projekto dalis buvo susijusi su sudėtingais inžineriniais darbais: įrengtos 46 požeminės perėjos, kurių bendras ilgis beveik 4 kilometrai. Statybų metu identifikuotos ir dokumentuotos 48 archeologinės vietovės, kuriose rasta regionui būdingų senųjų gyvenviečių pėdsakų.

    Naujasis dujotiekis turėtų prisidėti ir prie energijos tiekimo patikimumo tokiems objektams kaip Krokuvos kogeneracinė elektrinė. Bendrovė taip pat pabrėžia jungtis su platesniu Šiaurės–Pietų perdavimo koridoriumi, siejančiu SGD terminalą Svinouiscėje ir „Baltic Pipe“ dujotiekį su centrine bei pietine Lenkija ir toliau – su Vidurio ir Rytų Europos infrastruktūra.

    „Energetinis saugumas prasideda nuo modernios infrastruktūros. Wężerów–Przewóz dujotiekis yra aiškus pavyzdys: sudėtingas techniškai projektas, įgyvendintas pažangiomis technologijomis, išlaikant inžinerinį tikslumą ir pagarbą regiono archeologiniam paveldui“, – sakė „Gaz-System“ valdybos narys Dariuszas Bogdanas.

    Jo teigimu, rezultatas – patikimesnis dujų tiekimas Krokuvai ir Mažajai Lenkijai, naujos galimybės verslui ir papildomas impulsas energetikos transformacijai. Tokios investicijos regione įgauna papildomą svorį dėl pastarųjų metų Europos siekio mažinti tiekimo rizikas ir stiprinti tinklų atsparumą.

    „Gaz-System“ nurodė, kad projektas gavo Europos Sąjungos paramą pagal programą, skirtą infrastruktūrai, klimatui ir aplinkai, o bendra skirta suma viršijo maždaug 23 000 000 eurų. Bendrovė priklauso Lenkijos valstybei ir yra atsakinga už dujų perdavimo tinklo eksploatavimą bei svarbiausių magistralinių dujotiekių valdymą.

  • Lenkijoje startuoja autonominių automobilių testų priežiūra: ką tai keičia vairuotojams ir rinkai

    Lenkijoje įsigaliojus Kelių eismo teisės pakeitimams, nuo 2026 metų birželio 24 dienos pradedama centralizuota zautomatizuotų ir autonominių automobilių bandymų priežiūra viešuosiuose keliuose. Už ją atsakingu nacionaliniu koordinatoriumi paskirtas Transporto instituto vadovas, veikiantis prižiūrint už transportą atsakingam ministrui.

    Naujasis modelis reiškia, kad bandymai nebevykdomi vien pagal atskirų projektų taisykles: nustatoma vieninga leidimų tvarka, priežiūros mechanizmai ir bendras požiūris į rizikos vertinimą. Tai laikoma pirmuoju išsamesniu bandymų valdymo karkasu šalyje, skirtu suderinti tyrimus ir užtikrinti jų skaidrumą.

    Kaip bus kontroliuojami testai?

    Koordinatorius išduos leidimus bandymams, tvarkys viešą registrą ir tikrins, ar vykdomi tyrimai atitinka išduotų leidimų sąlygas. Taip pat numatomas bendradarbiavimas su užsienio priežiūros institucijomis, kai projektai apima daugiau nei vieną valstybę.

    Priežiūros praktikoje svarbi dalis bus rizikos analizė ir atitikties vertinimas: testuojantys subjektai turės pagrįsti, kad bandymai nekels grėsmės eismo saugumui. Be to, eismo įvykiai su bandomaisiais automobiliais turės būti operatyviai registruojami ir pranešami atsakingoms institucijoms kartu pateikiant vaizdo ir garso įrašus.

    Leidimų išdavimo tvarka apima ir techninius reikalavimus, tokius kaip registravimo įranga, bei administracinį mokestį. Leidimas galės galioti iki trejų metų, o bandymai pagal vieną leidimą galės apimti iki penkių vaivadijų.

    Kodėl tai svarbu saugumui ir verslui?

    Autonominiai automobiliai dažniausiai pristatomi kaip priemonė mažinti avarijų skaičių, nes didelę dalį eismo įvykių lemia žmogiškosios klaidos. Institutas pabrėžia, kad pažangios pagalbos ir automatizavimo sistemos teoriškai gali sumažinti incidentų skaičių, tačiau tam būtinos aiškios taisyklės ir kontrolė realiomis eismo sąlygomis.

    Verslui ir mokslui ši sistema kuria labiau prognozuojamą aplinką, kurioje lengviau planuoti bandymus, derinti atsakomybes ir įrodyti atitiktį reikalavimams. Kartu tai signalas investuotojams, kad valstybė pasirengusi prižiūrėti technologijų bandymus ne ad hoc principu, o pagal standartizuotas procedūras.

    Autonominių automobilių plėtra siejama ir su logistikos bei viešojo transporto efektyvumu, ypač ten, kur trūksta profesionalių vairuotojų. Lenkijoje šis trūkumas viešai įvardijamas kaip reikšmingas ir siekia apie 200 000 žmonių, todėl automatizavimo sprendimai vertinami ir kaip ilgalaikė darbo rinkos įtampų mažinimo kryptis.

    Kas toliau: duomenys ir dirbtinis intelektas

    Kartu su priežiūros modeliu šalyje vystomi ir duomenų projektai, skirti testavimo scenarijams bei jutiklių informacijai kaupti vietinėmis sąlygomis. Tokie rinkiniai svarbūs tam, kad transporto priemonės būtų mokomos atpažinti situacijas, būdingas konkrečiai eismo infrastruktūrai, orams ir vairavimo kultūrai.

    Šie duomenys tampa pagrindu dirbtinio intelekto modeliams ir pažangioms vairavimo funkcijoms tikslinti, tačiau kartu kelia ir papildomų reikalavimų dėl atsekamumo bei atsakomybės. Todėl priežiūros institucijų vaidmuo gali tapti lemiamas, sprendžiant, kaip greitai autonominiai automobiliai iš bandymų etapų pereis į platesnį naudojimą.

  • Danija pirmoji užbaigė ES Ekonomikos gaivinimo planą: Europos Komisija patvirtino paskutinę išmoką

    Danija tapo pirmąja Europos Sąjungos valstybe nare, visiškai įgyvendinusia nacionalinį Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Europos Komisija pranešė davusi žalią šviesą išmokėti penktą ir paskutinę lėšų dalį.

    Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžė, kad šalis įvykdė visus plane numatytus tikslus. Danijos atvejis išsiskiria tuo, kad didelė priemonių dalis buvo nukreipta į transporto ir šildymo sektorių dekarbonizaciją.

    „Danija pasiekė savo tikslus“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Pagal planą Danija sumažino lengvatų ir registracijos mokesčių naštą nulinės emisijos automobiliams, o tai 2021–2025 metais apėmė apie 250 000 transporto priemonių. Taip pat buvo finansuotas šildymo sistemų keitimas: beveik 28 000 namų ūkių atsisakė naftos ar dujinių katilų ir perėjo prie šilumos siurblių arba prisijungė prie centralizuoto šildymo.

    Visiškas plano įgyvendinimas reiškia, kad Danija įvykdė visas suplanuotas reformas ir investicijas, susietas su mokėjimais. Bendrai Kopenhaga turėjo panaudoti 1,63 mlrd. eurų negrąžintinų dotacijų ir įgyvendinti 79 įsipareigojimus, o paskutinė išmoka sudaro apie 359 mln. eurų.

    Ekonomikos gaivinimo priemonė, sukurta reaguojant į COVID-19 pandemiją, artėja prie užbaigimo: valstybės narės planuose numatytas priemones turi įgyvendinti iki rugpjūčio pabaigos, o prašymus dėl mokėjimų gali teikti iki rugsėjo pabaigos. Ši tvarka reiškia, kad likę mėnesiai taps kritiškai svarbūs šalims, kurios dar nėra pasiekusios esminių tarpinių rodiklių.

    Danijos planas buvo gerokai mažesnės apimties nei didžiausių paramos gavėjų, tokių kaip Italija ar Ispanija, o taip pat ir Lenkija. Vis dėlto įsipareigojimų apimtis ir jų įgyvendinimo tempas rodo, kad sėkmę lemia ne vien suma, bet ir administracinis pasirengimas, aiškus projektų portfelis bei gebėjimas laiku pasiekti su reformomis susietus rodiklius.

    Bendra Ekonomikos gaivinimo priemonės suma siekia 577 mlrd. eurų, iš kurių 360 mlrd. eurų sudaro dotacijos, o 217 mlrd. eurų – paskolos. Lėšas Europos Komisija pritraukia tarptautinėse kapitalo rinkose, o Europos Sąjunga šį skolintą finansavimą planuoja pradėti grąžinti nuo 2028 metų.

  • „Washington Post“: Baltieji rūmai skyrė apie 465 mln. eurų pokylių salei be konkurso

    „Washington Post“ skelbia, kad Donaldo Trumpo administracija skyrė sutartį dėl didelės pokylių salės statybos prie Baltųjų rūmų, apeidama įprastą viešųjų pirkimų konkursą. Pasak leidinio, bendra sandorio vertė siekia apie 465 mln. eurų.

    Anot laikraščio, remtasi konfidencialios sutarties tekstu, su kuriuo buvo leista susipažinti žurnalistams. Dokumentuose teigiama, kad Baltieji rūmai projektui pasirinko bendrovę „Clark Construction“, pasitelkdami padalinį, kuris paprastai rūpinasi kasdieniais pastato remonto darbais, baldų pirkimais ir mažesnės apimties užsakymais.

    Šis sprendimas svarbus todėl, kad toks padalinys, kaip rašo „Washington Post“, netaiko standartinių procedūrų, būdingų dideliems statybų projektams, įskaitant konkurso skelbimą. Baltieji rūmai tvirtina, kad veikė pagal galiojančias taisykles ir teisės aktus.

    Leidinys pažymi, kad „Clark Construction“ yra viena didžiausių bendrovių, vykdančių JAV valdžios užsakymus statybų srityje. Pasak dokumentų, kuriais remiasi „Washington Post“, įmonės pelnas iš šio projekto gali siekti apie 60 mln. eurų.

    Tuo pat metu dėmesį patraukė ir vieši Donaldo Trumpo pasisakymai apie projekto finansavimą. „Washington Post“ primena, kad interviu jis yra tvirtinęs, jog rangovas esą siūlė pokylių salę pastatyti nemokamai, tačiau sutarties duomenys rodo kitokią finansinę logiką.

    Anksčiau Donaldas Trumpas buvo minėjęs, kad statybos galėtų kainuoti apie 186 mln. eurų, tačiau dabartiniai skaičiavimai, pasak laikraščio, yra maždaug tris kartus didesni. Leidinio teigimu, nors viešai buvo kalbėta apie privačių rėmėjų indėlį, maždaug pusę visos sumos turėtų padengti mokesčių mokėtojai.

    „Washington Post“ šį atvejį pristato kaip dar vieną situaciją, kai Baltieji rūmai rangovus renkasi ne konkurso būdu. Anot laikraščio, anksčiau panašiai buvo parinktos įmonės Lafayette parko prie Baltųjų rūmų atnaujinimui ir kitam projektui, susijusiam su Reflecting Pool remonto darbais prie Linkolno memorialo.