CP v2

Category: Finansai

  • Varšuvos birža po rekordinio WIG20 šuolio smuktelėjo: investuotojai stebi „Orlen“ ir dividendus

    Po kelių iš eilės kilusių sesijų Varšuvos vertybinių popierių biržoje trečiadienį įsivyravo atsargus pelnų fiksavimas. Pagrindinis indeksas WIG20 anksti ryte trumpam pakilo iki istorinės viršūnės ir pasiekė 4 006,34 punkto, tačiau vėliau nuosekliai traukėsi žemyn.

    Dienos pabaigoje WIG20 užsidarė 0,29 proc. žemiau nei antradienį, o platesnis rinkos indeksas WIG taip pat krito nežymiai. Tai rodo, kad dalis investuotojų po pastarojo meto ralio pasirinko pauzę, o ne staigų rizikos mažinimą.

    Pelno realizavimas po kilimo

    Rinkos nuotaiką lėmė natūralus pelnų realizavimo etapas po kelių dienų augimo, kai dalis akcijų brango dviženkliu tempu. Tokiose situacijose investuotojai dažniau užrakina uždirbtą grąžą, ypač prieš artėjančius finansinių rezultatų skelbimus ir dividendų mokėjimus.

    Per sesiją WIG20 vienu metu buvo nusileidęs daugiau nei 50 punktų nuo ryto piko, tačiau vėliau svyravimai sumažėjo. Galutinis pokytis liko nedidelis, o indekso kritimą amortizavo kelios stipresnės pozicijos.

    Bankų akcijos spaudė indeksą

    Silpniau atrodė bankų sektorius, kuris WIG20 struktūroje užima reikšmingą dalį. Daugumos didžiųjų bankų akcijos dieną baigė minuse, o nuosmukio mastai skyrėsi nuo nedidelių korekcijų iki ryškesnių kritimų.

    Vienu iš dėmesio taškų tapo PKO BP, nes trečiadienis buvo diena, kai investuotojai įgijo teisę į dividendą. Dividendą numatyta išmokėti rugpjūčio 13 dieną, o jo dydis siekia apie 1,4 euro bruto už akciją.

    „Orlen“ ir KGHM prieš srovę

    Tarp ryškesnių augusių bendrovių išsiskyrė „Orlen“ ir KGHM, kurių akcijos kilo atitinkamai apie 2,18 proc. ir 2,08 proc. Dėl didelio šių emitentų svorio indekse jų brangimas prisidėjo prie to, kad WIG20 kritimas išliko tik kosmetinis.

    Rinkos dalyviai taip pat laukia artėjančių naujienų iš „Orlen“, kuris ketina skelbti 2026 metų antrojo ketvirčio finansinius rezultatus ketvirtadienį po prekybos sesijos pabaigos. Būtent rezultatų sezonas gali tapti pagrindiniu veiksniu, kuris artimiausiomis dienomis parodys, ar tai tik trumpas atokvėpis po ralio, ar platesnės vasaros korekcijos pradžia.

  • Iranas švelnina poziciją dėl Hormūzo sąsiaurio: Europa gali būti įtraukta į išminavimą

    Iranas svarsto galimybę leisti Europos šalims prisidėti prie Hormūzo sąsiaurio išminavimo, skelbia „Bloomberg“. Tai būtų pastebimas posūkis, nes Teheranas anksčiau viešai tvirtino neketinantis įsileisti kitų valstybių į tokią operaciją.

    Diplomatinių šaltinių teigimu, pastarosiomis savaitėmis uždarų susitikimų metu Iranas ėmė kalbėti lanksčiau. Tokia nuolaida galėtų tapti platesnio susitarimo dalimi, siekiant atkurti įprastą laivybą ir sumažinti įtampą regione.

    Kas keistųsi laivyboje?

    Hormūzo sąsiauris jungia Persijos įlanką su Omano įlanka ir yra vienas svarbiausių pasaulio energetinių „butelio kakliukų“. Įprastomis sąlygomis per jį keliauja reikšminga dalis pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų srautų, todėl bet kokie trikdžiai greitai atsispindi energijos kainose.

    Po konflikto paaštrėjimo laivyba šiame maršrute tapo rizikingesnė: dalis laivų rinkosi ilgesnius kelius, o draudimo ir logistikos kaštai augo. Išminavimas būtų vienas svarbiausių praktinių žingsnių, jei šalys siektų grįžti prie stabilesnio ir saugesnio eismo.

    Vakarų planai: konferencija Londone

    „Axios“ skelbia, kad JAV ir Jungtinė Karalystė planuoja Londone surengti tarptautinę konferenciją dėl laivybos apsaugos Hormūzo sąsiauryje. Pagrindinė idėja – telkti partnerius bendrai misijai, kuri apimtų jūrų pajėgų pajėgumus, išminavimo laivus, žvalgybos priemones ir bepiločius orlaivius.

    Tuo pat metu „Politico“ rašo, kad JAV administracija spaudžia Jungtinę Karalystę ir Prancūziją aktyviau įsitraukti į galimą jūrinę koaliciją. Vis dėlto dalis sąjungininkų signalizuoja, jog prieš didesnius įsipareigojimus norėtų aiškesnių saugumo garantijų ir tvaresnių paliaubų.

    Kodėl Iranui tai gali būti naudinga?

    Jei Teheranas iš tiesų leistų europiečiams prisidėti prie išminavimo, tai galėtų būti vertinama kaip derybinė priemonė santykiams su Vakarais stabilizuoti. Praktinis tikslas būtų sumažinti spaudimą dėl laivybos trikdžių ir kartu išlaikyti galimybę daryti įtaką vienam svarbiausių regiono jūrinių maršrutų.

    Artimiausiu metu daug kas priklausys nuo to, ar planuojama tarptautinė iniciatyva įgaus realų politinį mandatą ir kokias sąlygas kels Iranas. Rinkos jautriai reaguoja į kiekvieną signalą apie galimą laivybos normalizavimą, nes Hormūzo sąsiaurio stabilumas tiesiogiai veikia energijos kainų kryptį.

  • ES ir Kinijos prekybos karas keičia kryptį: Marokas ir Turkija tampa naujais vartais į Europą

    ES ir Kinijos prekybos karas keičia kryptį: Marokas ir Turkija tampa naujais vartais į Europą

    Kaip keičiasi prekybos frontas

    Europos Sąjunga pastaraisiais metais susidūrė su pigesnių prekių srautu iš Kinijos, o dabar, politikų vertinimu, atsiveria naujas kelias į bendrąją rinką per kaimynines šalis. Vis dažniau dėmesys krypsta į Maroką ir Turkiją, kurios turi palankius prekybos režimus su ES.

    Kinijos įmonės, investuodamos į gamybą šiose šalyse, gali pasinaudoti lengvesnėmis prieigos prie ES rinkos sąlygomis. Tai ypač aktualu sektoriams, kuriuose Briuselis jau taiko prekybos gynybos priemones, pavyzdžiui, elektromobiliams ir kitoms didelės pridėtinės vertės prekėms.

    Milijardinės investicijos ir naujos gamyklos

    Nepriklausomų tyrimų bendrovės Rhodium Group skaičiavimu, per pastaruosius ketverius metus Kinijos investicijos Maroke pasiekė apie 5,5 mlrd. eurų, o Turkijoje sudarė apie 1,8 mlrd. eurų. Tokios apimtys rodo, kad tai ne pavieniai projektai, o ilgalaikė gamybos ir eksporto strategija.

    Maroke formuojama viso elektromobilių ekosistemos tipo grandinė, apimanti baterijų ir jų medžiagų gamybą bei automobilių komponentus. Tarp investuotojų minimos „Gotion“, „BTR“, „Tinci“, „Huayou“, taip pat automobilių dalių ir padangų gamintojai, planuojantys atidaryti naujas gamyklas.

    Turkijoje dalis projektų orientuota į vietos rinką, tačiau kartu išlieka eksporto į Europą tikslas, keliantis įtampą ES gamintojams. Kaip vienas ryškiausių pavyzdžių minėta elektromobilių gamintojo „BYD“ gamyklos idėja, siejama su lengvatiniu patekimu į Turkijos rinką, nors projektas, kaip skelbta, šiuo metu sustabdytas.

    Kodėl ES priemonės stringa

    Europos Komisija tradiciškai remiasi antidempingo, antisubsidijų ir antiapeidinėjimo tyrimais, tačiau jie dažnai vykdomi prekė po prekės ir užtrunka. Be to, kai gamyba realiai perkeliama į trečiąsias šalis ir jose sukuriama didesnė pridėtinė vertė, vien kilmės „apeidinėjimo“ įrodyti tampa sudėtingiau.

    Pastaraisiais metais Komisija jau buvo ėmusis bylų dėl atvejų, kai prekės, pagamintos naudojant Kinijoje pagamintas žaliavas ar pusgaminius, į ES patekdavo iš kitų šalių. Pavyzdžiui, buvo nagrinėti stiklo pluošto gaminių srautai iš Maroko ir Turkijos, o 2025 metais priimtas sprendimas dėl kompensacinių muitų aliuminio ratlankiams, pagamintiems Maroke, nustačius nesąžiningo subsidijavimo požymių.

    Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OECD) savo analizėse yra pabrėžusi, kad Kinijos valstybės parama kai kuriuose sektoriuose gali reikšmingai iškreipti konkurenciją. Tokios subsidijos, Europos politikų teigimu, didina riziką, kad į ES pateks žemomis kainomis siūlomos prekės, kurioms vietos gamintojams sunku prilygti.

    Bruselio atsakas: naujos taisyklės ir spaudimas partneriams

    Europos Komisija 2026 metų birželį pradėjo derybas su Pekinu, siekdama perbalansuoti prekybinius santykius ir iki spalio pasiekti apčiuopiamų rezultatų. Tačiau ES institucijos pripažįsta, kad vien dialogo gali nepakakti, jei gamybos perkėlimas į kaimynines šalis taps ilgalaikiu kanalu į ES rinką.

    Diskusijose Briuselyje vis dažniau minimas Industrial Accelerator Act, kuriuo siekiama griežtinti sąlygas, kas gali pretenduoti į europines viešųjų pirkimų ir finansavimo schemas. Vienas jautriausių klausimų yra tai, ar tokios šalys kaip Marokas ir Turkija turėtų būti laikomos patikimomis partnerėmis, kurių produkcija galėtų būti prilyginta Made in Europe kriterijams.

    „Kinija puikiai supranta, kad dalis Europos įmonių savo vertės grandines yra perkėlusios į šias šalis, todėl spaudimas dėl jų įtraukimo yra didžiulis“, – sakė Europos Parlamento narys Pierre Jouvet.

    Europarlamentarai, dirbantys su šiuo klausimu, siūlo aiškesnes sąlygas, susietas su abipusiškumu, ypač viešųjų pirkimų rinkose. Tokia kryptis reikštų, kad prekybos taisyklių peržiūra paliestų ne tik Kiniją, bet ir ES santykius su kaimyninėmis valstybėmis, per kurias formuojasi nauji eksportui skirti gamybos mazgai.

    Teisininkai ir prekybos ekspertai pabrėžia, kad artimiausiu metu ES gali tekti plėsti instrumentų rinkinį ir greitinti tyrimus, nes tradiciniai muitai vis dažniau „pavėluoja“ paskui verslo sprendimus. Tuo pat metu Europos Teisingumo Teismo praktika, vertinama specialistų, gali palaipsniui suteikti Komisijai daugiau erdvės aktyviau vertinti sudėtingas pridėtinės vertės grandines už ES ribų.

  • „Infineon“ skelbia rekordą: DI duomenų centrai kelia apyvartą, auga ir automobilių užsakymai

    „Infineon“ skelbia rekordą: DI duomenų centrai kelia apyvartą, auga ir automobilių užsakymai

    Vokietijos lustų ir puslaidininkių gamintoja „Infineon“ pranešė pasiekusi rekordinę apyvartą, o pagrindiniu augimo varikliu įvardija sparčiai plečiamus DI duomenų centrus. Bendrovė teigia, kad rinkos aplinka gerėja, o paklausa grįžta į vis daugiau jos tikslinių segmentų.

    Per trečiąjį finansinių metų ketvirtį „Infineon“ pajamos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, išaugo 13 proc. ir pasiekė 4,2 mlrd. eurų. Grynasis pelnas taip pat šoktelėjo 39 proc. iki 423 mln. eurų, rodo viešai skelbti bendrovės rezultatai.

    „Rinkos atsigavimas įsibėgėja, o vis daugiau mūsų tikslinių rinkų rodo teigiamą kryptį“, – sakė „Infineon“ vadovas Jochenas Hanebeckas.

    Bendrovė akcentuoja, kad stipriausias impulsas ateina iš energijos tiekimo sprendimų duomenų centrams, kuriuose diegiamos DI skaičiavimo sistemos. Tokioms infrastruktūroms reikia itin efektyvių galios valdymo komponentų, todėl didėja aukštos įtampos, energijos konversijos ir aušinimo sistemų paklausa, o tai tiesiogiai veikia puslaidininkių gamintojų užsakymus.

    „Infineon“ taip pat naudą sieja su augančiomis investicijomis į ryšių ir tinklo infrastruktūrą visame pasaulyje. Pasak bendrovės, atsigauna ir automobilių segmentas, kuriame užsakymų apimtys didėja, nors dinamika nėra tokia sparti kaip sparčiausiai augančiose srityse.

    Pusė pajamų iš automobilių

    Automobilių kryptis išlieka didžiausias „Infineon“ padalinys ir sudaro beveik pusę įmonės pajamų. Šis segmentas pastaraisiais metais jautė automobilių pramonės svyravimus, tačiau dabar, bendrovės vertinimu, užsakymų kreivė vėl kyla.

    Tuo pat metu ryškiau auga „Power and Sensor Systems“ segmentas, kurio pajamos per metus didėjo maždaug trečdaliu. Šį šuolį bendrovė sieja su serverių paklausa ir didelio masto duomenų centrų plėtra, kurią skatina DI modelių mokymas ir diegimas.

    Strategija po krizės pasikeitė iš esmės

    „Infineon“ istorija glaudžiai susijusi su „Siemens“: bendrovė atsirado 1999 metais, kai „Siemens“ atskyrė puslaidininkių verslą ir tų pačių metų eigoje įmonė buvo listinguota biržoje. Vis dėlto šaknys siekia gerokai ankstesnę „Siemens“ elektronikos ir tyrimų tradiciją.

    Ankstyvuoju laikotarpiu „Infineon“ daug dėmesio skyrė atminties lustams, mikrovaldikliams ir ryšio puslaidininkiams, tačiau 2000-ųjų pradžios pramonės krizė privertė peržiūrėti prioritetus. 2006 metais atminties lustų veikla buvo atskirta į „Qimonda“, kuri vėliau tapo nemoki.

    Po šio etapo „Infineon“ strategija nukrypo į sparčiau augančias rinkas: energiją taupančius puslaidininkius, galios elektroniką, jutiklius ir automobilių pramonei skirtus sprendimus. Pozicijas įmonė stiprino ir įsigijimais, tarp jų 2015 metais nupirkta „International Rectifier“ bei 2020 metais perimta „Cypress Semiconductor“, taip plečiant kompetencijas elektromobilumo, atsinaujinančios energetikos ir sujungtų technologijų srityse.

    Rinkoje šis poslinkis sutampa su platesnėmis tendencijomis: energetikos transformacija, tinklų modernizavimu ir milžinišku duomenų centrų pajėgumų didinimu. Būtent šios kryptys lemia, kad galios valdymo puslaidininkiai, jutikliai ir automobiliams skirti komponentai tampa viena geidžiamiausių lustų pramonės nišų.

  • „SpaceX“ šokiravo Volstritą: nuostolis mažesnis, bet DI apetitas kelia nerimą investuotojams

    „SpaceX“ šokiravo Volstritą: nuostolis mažesnis, bet DI apetitas kelia nerimą investuotojams

    Pirmoji ataskaita po IPO

    „SpaceX“ paskelbė pirmojo ketvirčio rezultatus kaip biržoje listinguojama bendrovė: nuostolis buvo mažesnis, nei prognozavo Volstritas, o pajamos šoktelėjo. Vis dėlto investuotojų dėmesio centre atsidūrė sparčiai augančios išlaidos, ypač susijusios su dirbtiniu intelektu.

    Bendrovė pranešė patyrusi apie 469 mln. eurų nuostolį per tris mėnesius iki birželio pabaigos. Pajamos siekė maždaug 6,8 mlrd. eurų ir, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, išaugo daugiau nei 90 proc.

    Didžiausia pinigų mašina – ryšio verslas

    Ryškiausiai augo „SpaceX“ ryšio ir palydovinio interneto kryptis, kuri laikoma didžiausiu bendrovės grynųjų pinigų generatoriumi. Šio segmento pajamos, bendrovės duomenimis, per metus padidėjo 66 proc., o „Starlink“ abonentų skaičius padvigubėjo iki 12 mln.

    „Neatmetu, kad vieną dieną „Starlink“ galėtų teikti didžiąją dalį pasaulio interneto“, – sakė Elonas Muskas per pokalbį su analitikais.

    Akcijų svyravimai ir uždarymo laikotarpio pabaiga

    Po rezultatų paskelbimo „SpaceX“ akcijos reguliarios prekybos metu brango, tačiau vėliau dalį prieaugio atidavė. Rinkoje išlieka įtampa dėl didelių svyravimų: artėjant vadinamojo uždarymo laikotarpio pabaigai, į prekybą gali patekti gerokai daugiau akcijų.

    Pranešta, kad artimiausiomis dienomis rinkoje gali atsirasti daugiau nei 900 mln. akcijų, taip daugiau nei padvigubinant šiuo metu laisvai prekiaujamą kiekį. Tokios situacijos neretai didina trumpalaikį spaudimą kainai, nes dalis ankstyvųjų investuotojų siekia realizuoti pelną.

    DI išlaidos auga, pažadai – ambicingi

    Didžiausias klausimas investuotojams – ar spartus DI infrastruktūros bei tyrimų finansavimas atsipirks, ir kada. „SpaceX“ nurodė, kad investicijos į infrastruktūrą ir mokslinius tyrimus bei plėtrą per ketvirtį išaugo iki maždaug 15,6 mlrd. eurų, kai prieš metus buvo apie 2,6 mlrd. eurų.

    Finansų vadovas Bretas Johnsenas teigė, kad panašiai aukštos kapitalo išlaidos, tikėtina, išliks ir per artimiausius du ketvirčius. Toks tempas atitinka platesnę technologijų sektoriaus tendenciją, kai DI pajėgumams kuriami brangūs duomenų centrų, lustų ir tinklų pajėgumai.

    Elonas Muskas gynė investicijas ir pareiškė, kad jų skatinamas augimas leistų bendrovei pasiekti maždaug 870 mlrd. eurų metines pajamas anksčiau nei planuota. Jo teigimu, tikslas galėtų būti pasiektas 2030 metais, o ne 2031 metais.

    „Starship“ bandymai ir NASA lūkesčiai

    Analitikams rūpėjo ir „Starship“ programa – milžiniška raketa, laikoma kertine „SpaceX“ ilgalaikių ambicijų dalimi. Muskas teigė, kad mėnesio pabaigoje planuojamas pakartotinio panaudojimo bandymas, kurio metu būtų siekiama sugrąžinti aparatus ir „pagauti“ juos mechaninėmis rankomis grįžtant į bazę.

    NASA tikisi naudoti „Starship“ kaip vieną iš sprendimų, padėsiančių grąžinti astronautus į Mėnulį. „Norime įžengti ant Mėnulio 2028 metais“, – sakė „SpaceX“ prezidentė Gwynne Shotwell.

    Pranešime taip pat minima, kad „SpaceX“ priklauso ir socialinės medijos platforma X, anksčiau žinoma kaip „Twitter“. Šis portfelis dar labiau didina investuotojų dėmesį, nes rinkos vertina, ar skirtingų krypčių plėtra nekuria perteklinės rizikos.

  • Popiežius Leonas XIV grįžta į Pietų Ameriką: paskelbė kelionę į tris šalis ir netikėtą maršrutą

    Popiežius Leonas XIV grįžta į Pietų Ameriką: paskelbė kelionę į tris šalis ir netikėtą maršrutą

    Vatikanas paskelbė kelionės datas

    Vatikanas pranešė, kad popiežius Leonas XIV lapkričio 6–17 dienomis lankysis Urugvajuje, Argentinoje ir Peru. Tai bus šeštoji jo tarptautinė kelionė nuo pontifikato pradžios ir sugrįžimas į regioną, su kuriuo pontifiką sieja ilgametė pastoracinė patirtis.

    Šventasis Sostas nurodė, kad vizitas prasidės Urugvajuje, po to popiežius vyks į Argentiną, o kelionę užbaigs Peru. Tokios kelionių sekos pasirinkimas akcentuoja Lotynų Amerikos svarbą jo pastoraciniams prioritetams.

    Peru – asmeninės biografijos dalis

    Leonui XIV, gimusiam JAV, Čikagoje, didelę gyvenimo dalį teko praleisti Peru, kur jis tarnavo kaip misionierius, o vėliau ėjo vyskupo pareigas Čiklajo mieste. Vatikanas pabrėžė, kad būtent ši šalis pontifikui yra itin reikšminga.

    Skelbiama, kad Peru etape numatyti sustojimai Limoje, Kuske, Pukalpoje ir Čiklajo mieste šalies šiaurėje. Popiežius taip pat turi Peru pilietybę, kurią gavo 2015 metais.

    Pirmasis vizitas po beveik 40 metų

    Apaštališkoji kelionė apims ir Urugvajų bei Argentiną, kur popiežiaus oficialaus vizito nebuvo beveik keturis dešimtmečius. Paskutinį kartą Argentinoje popiežius lankėsi 1987 metais, kai šalyje viešėjo Jonas Paulius II.

    Urugvajuje Jonas Paulius II lankėsi 1988 metais, o popiežius Pranciškus į Peru vyko 2018 metais. Tuo metu Pranciškus, nors buvo argentinietis, pontifikato laikotarpiu į savo gimtąją šalį oficialiam vizitui negrįžo.

    Kokie miestai įtraukti į maršrutą

    Vatikanas nurodė, kad Urugvajuje popiežius lankysis Montevidėjuje, Paisandu ir Floridoje, kur numatyti susitikimai su tikinčiaisiais bei vietos dvasininkija. Šis etapas truks nuo lapkričio 6 iki 8 dienos.

    Vėliau pontifikas vyks į Argentiną, kur planuojami vizitai Buenos Airėse, Kordoboje ir Luchane iki lapkričio 11 dienos. Kelionės pabaigoje, nuo lapkričio 11 iki 17 dienos, jis lankysis Peru.

    „Sugrįžimas į Lotynų Ameriką yra pastoracinis gestas, rodantis artumą bendruomenėms, kuriose Bažnyčia susiduria ir su socialiniais, ir su dvasiniais iššūkiais“, – sakė Vatikano atstovas.

    Šio vizito darbotvarkėje paprastai tikimasi mišių didžiuosiuose miestuose, susitikimų su vietos Bažnyčios vadovais ir dialogo su visuomenės atstovais. Vatikanas paprastai detalesnę programą, saugumo ir logistikos sprendimus skelbia artėjant kelionei.

  • Kraupi byla Atėnuose: į lagaminą įdėjęs britės kūną įtariamasis teisme viską aiškino kitaip

    Kraupi byla Atėnuose: į lagaminą įdėjęs britės kūną įtariamasis teisme viską aiškino kitaip

    Atėnuose trečiadienį į teismą atvestas 26 metų vyras, įtariamas nužudęs britę, kurios kūnas rastas lagamine apleistame pastate Kypseli rajone. Graikijos policija skelbia, kad įtariamasis sulaikytas sekmadienį, o byla apima ne tik nužudymo, bet ir apiplėšimo bei su ginklais susijusius kaltinimus.

    Policijos duomenimis, lagamine rasto kūno savininkė buvo 38 metų Jungtinės Karalystės pilietė. Tyrėjai nurodo, kad palaikai aptikti liepos 18 dieną, o įtariamasis, anot pareigūnų, prisipažino padėjęs kūną į lagaminą ir jį nugabenęs į apleistas patalpas.

    Žiniasklaidoje moteris įvardijama kaip Elisabeth-Jane Ross iš Škotijos. Policija teigia, kad ji į Graikiją atvyko birželio 26 dieną, kurį laiką gyveno pažįstamo namuose Pirėjo apylinkėse, o liepos 10 dieną išvyko į nežinomą vietą platesniame Atėnų regione.

    Byloje svarbi detalė yra finansiniai pėdsakai. Policija tvirtina, kad vėlesnėmis dienomis įtariamasis naudojosi moters banko kortelėmis ir išsigrynino pinigų, todėl jam pareikšti kaltinimai apima ir apiplėšimą.

    Teisme vyras esą neneigė, kad kūną įdėjo į lagaminą, tačiau tikino moterį radęs jau mirusią. Tokia versija, anot pareigūnų, prieštarauja daliai surinktų duomenų, todėl tyrimas orientuotas į galimą tyčinę žmogžudystę ir įvykių seką iki kūno paslėpimo.

    Tapatybės nustatymas tapo atskiru iššūkiu, nes kūnas buvo pažengusio irimo būklės. Policija skelbia, kad, nepaisant sudėtingų aplinkos sąlygų, ekspertams pavyko išgauti tinkamus pirštų atspaudus, o identifikavimo procese talkino tarptautiniai partneriai.

    Graikijos pareigūnai nurodo, kad prie tyrimo prisidėjo Jungtinės Karalystės Nacionalinė nusikaltimų agentūra ir Škotijos policija, taip pat bendradarbiauta su tarptautiniais kanalais, siekiant patikrinti duomenis ir paspartinti identifikavimą. Teisinė proceso eiga priklausys nuo ekspertizių išvadų ir surinktų įrodymų, įskaitant finansinius bei skaitmeninius pėdsakus.

  • Luísas Figo smogia „FIFA“ vadovui: ragina Infantino trauktis dabar, įtampa pasiekė viršūnę

    Luísas Figo smogia „FIFA“ vadovui: ragina Infantino trauktis dabar, įtampa pasiekė viršūnę

    Figo reikalauja atsistatydinimo

    Portugalijos futbolo legenda Luísas Figo viešai paragino FIFA prezidentą Gianni Infantino atsistatydinti, pareiškęs, kad šis savo veiksmais sumenkino pareigybės autoritetą. Pasak buvusio Madrido „Real“ ir „Barcelona“ žaidėjo, organizacijai reikalingas pasitikėjimo atkūrimas, o tai neįmanoma be pokyčių vadovybėje.

    Figo kritiką paskelbė socialiniame tinkle „X“, pabrėždamas, kad kalba ne apie asmenines ambicijas, o apie futbolo reputaciją. Jo žinutė pasirodė tuo metu, kai FIFA vadovybei tenka atlaikyti augantį spaudimą iš federacijų ir futbolo bendruomenės.

    „Per vėlu gelbėti jo orumą, bet dar ne vėlu gelbėti futbolą. Jis turi pasitraukti. Dabar“, – sakė Luísas Figo.

    Kas uždegė konfliktą?

    Naujausia įtampa kilo po FIFA svarstyto plano leisti privatiems investuotojams įsigyti dalis teisių į svarbiausius turnyrus, įskaitant pasaulio čempionatą. Idėja buvo siejama su nauju komerciniu dariniu FIFA Forward Enterprise, kuriame investuotojai būtų gavę mažumines, nekontroliuojančias dalis.

    Kritikai baiminosi, kad toks modelis atvertų kelią komerciniam spaudimui sporto valdymui, silpnintų skaidrumą ir didintų interesų konfliktų riziką. Būtent dėl šių priežasčių, pasak futbolo pasaulio atstovų, kilo grėsmė vienybei tarp FIFA, konfederacijų ir nacionalinių federacijų.

    FIFA atsitraukė, bet pasekmės liko

    Gianni Infantino galiausiai pranešė, kad investicijų planas stabdomas, aiškindamas, jog jis sukėlė susiskaldymą, kuris nebeatitinka pirminio tikslo. Vis dėlto, net ir atšaukus sumanymą, dalis federacijų ėmė viešai atsiriboti nuo Infantino ir jo siekių likti poste.

    Žiniasklaidoje skelbta, kad pirmosios paramą jo perrinkimui atsiėmė Velso futbolo asociacija, vėliau tokį pat žingsnį svarstė ar deklaravo ir kitos federacijos Europoje. Tai laikoma reikšmingu signalu, nes FIFA prezidento legitimumas remiasi plačiu narių palaikymu, o ne vien formaliu balsų skaičiavimu.

    „Sprendimas atsiimti šį planą buvo absoliučiai būtinas ir nekelia jokių abejonių“, – sakė Arsène’as Wengeris.

    Arsène’as Wengeris, dirbantis FIFA pasaulinės futbolo plėtros vadovu, taip pat atsidūrė dėmesio centre, nes jo pozicija vertinama kaip bandymas atriboti sporto plėtros kryptį nuo komercinių ginčų. Tokios reakcijos rodo, kad vidinis spaudimas FIFA struktūrose gali būti ne mažesnis nei išorinis.

    Infantino tuo pat metu planavo krizinį susitikimą su aukštais FIFA pareigūnais Maroke, siekdamas stabilizuoti situaciją ir sumažinti įtampą. Šis žingsnis vertinamas kaip bandymas susigrąžinti kontrolę, tačiau vieši autoritetų pareiškimai, tokie kaip Figo, didina reputacinę žalą.

    FIFA vadovas pastaraisiais mėnesiais sulaukė kritikos ir dėl kitų sprendimų bei komunikacijos, o papildomą foną kuria diskusijos apie organizacijos ryšius su politiniais lyderiais. Visa tai sustiprina klausimą, ar FIFA gali atkurti pasitikėjimą be esminių pokyčių viršūnėje.

  • Kinija smogia JAV prieš Xi vizitą: dronų eksportas ribojamas, šešios įmonės atsidūrė juodajame sąraše

    Kinija smogia JAV prieš Xi vizitą: dronų eksportas ribojamas, šešios įmonės atsidūrė juodajame sąraše

    Įtampa kyla prieš Xi kelionę

    Kinija paskelbė naują ekonominių atsakomųjų priemonių paketą Jungtinėms Valstijoms: griežtinama bepiločių orlaivių eksporto kontrolė ir ribojami ryšiai su šešiomis JAV organizacijomis. Žingsnis žengtas artėjant planuojamam Kinijos prezidento Xi Jinpingo vizitui JAV rugsėjo mėnesį.

    Pekinas aiškina, kad priemonės yra atsakas į Vašingtono sprendimus, kurie, Kinijos vertinimu, riboja Kinijos technologijų įmonių galimybes ir daro įtaką dvišalei prekybai. Nors po Xi susitikimų su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Pekine gegužės mėnesį buvo matyti santykių atšilimo ženklų, nauji sprendimai rodo, kad įtampa išlieka.

    Dronų eksportas bus tikrinamas atskirai

    Kinijos Prekybos ministerija pranešė, kad bepiločių orlaivių, jų pagrindinių komponentų ir susijusių technologijų eksportui bus taikomas vertinimas kiekvienu atveju atskirai. Tai reiškia, kad eksportuotojai turės įrodyti, jog prekės nebus panaudotos kariniams tikslams ar kitai jautriai veiklai.

    Tokie ribojimai siejami su dvigubos paskirties prekių logika, kai civilinės technologijos gali būti pritaikomos gynybai, žvalgybai ar infrastruktūros atakoms. Dronų rinka pastaraisiais metais tapo viena jautriausių grandžių JAV ir Kinijos technologiniame ginče, nes būtent čia susikerta tiek vartotojų, tiek saugumo interesai.

    „Kinija neturi kito pasirinkimo, kaip imtis būtinų atsakomųjų priemonių“, – teigiama Kinijos Prekybos ministerijos pareiškime.

    Juodasis sąrašas ir sertifikavimo pokyčiai

    Kinija taip pat uždraudė šešioms JAV organizacijoms vykdyti prekybą ar kitą veiklą su Kinijos subjektais. Tarp įvardytų subjektų minimos Applied DNA Sciences ir nevyriausybinė organizacija Human Rights in China.

    Atskiru sprendimu Pekinas uždraudė bendrovei Compliance Testing LLC vykdyti veiklą Kinijoje, tvirtindamas, kad ji veikė kartu su JAV Federaline ryšių komisija ir prisidėjo prie sprendimų, kurie, Kinijos vertinimu, kenkia šalies saugumui ir suverenitetui.

    Be to, Kinijos Valstybinė rinkos reguliavimo administracija pakeitė taisykles dėl CCC sertifikavimo, kuris taikomas elektronikos gaminių saugos standartams. Nuo šiol JAV įmonės, atliekančios gamyklų patikras Kinijos subjektų vardu, nebegalės išduoti tokių sertifikatų, todėl gamintojams gali tekti samdyti auditorius už JAV ribų.

    Šie sprendimai gali didinti administracinę naštą tiekėjams ir gamintojams bei ilginti produktų pateikimo į rinką terminus. Praktikoje tai tampa dar vienu netarifiniu barjeru pasaulinėse tiekimo grandinėse, kurios jau ir taip jautriai reaguoja į geopolitinius sprendimus.

    Kas išprovokavo atsaką

    Pekinas tiesiogiai sieja savo priemones su pastaruoju metu JAV įvestais ribojimais. Tarp jų minima JAV Federalinės ryšių komisijos politika dėl Kinijoje pagamintų dronų importo, taip pat JAV Vidaus saugumo departamento sprendimai įtraukti dešimtis Kinijos įmonių į sąrašus, susijusius su priverstinio darbo prevencija.

    Kinija pabrėžia, kad veikia santūriai ir ragina Vašingtoną atšaukti, jos vertinimu, klaidingus sprendimus. Tačiau kartu perspėja, kad JAV įvedus naujus ribojimus, atsakomosios priemonės gali būti plečiamos.

    Analitikai tokius veiksmus vertina kaip signalą, kad technologijų ir prekybos konfliktas vis dažniau persikelia į reguliacinių priemonių lygmenį. Dronai, humanoidiniai robotai, energijos keitikliai ir sertifikavimo procedūros tampa sritimis, kuriose konkurencija grindžiama ne vien kainomis ar inovacijomis, bet ir nacionalinio saugumo argumentais.

  • Virš Baltijos vėl perimtas rusų žvalgybinis Il-20M: provokacijos, artėjančios prie Lenkijos krantų

    Antradienį prieš pietus virš Baltijos jūros dar kartą buvo perimtas Rusijos žvalgybinis lėktuvas Il-20M. Apie incidentą pranešė Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas, nurodęs, kad lėktuvas fiksuotas maždaug 56 kilometrų atstumu į šiaurės vakarus nuo Košalino.

    Lenkijos gynybos ministerija pabrėžė, kad orlaivis Lenkijos oro erdvės nepažeidė ir skrido tarptautinėje erdvėje virš jūros. Vis dėlto skrydis įvardytas kaip provokacinio pobūdžio veikla, skirta tikrinti NATO valstybių budrumą ir reagavimo greitį.

    „Rusija dar kartą vykdo provokacinius veiksmus prie NATO valstybių sienų, tikrindama Aljanso gynybos sistemų budrumą ir parengtį“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Kas žinoma apie šios savaitės atvejus

    Tai jau antras toks perėmimas šią savaitę. Pirmadienį Lenkijos pajėgos skelbė identifikavusios panašų incidentą maždaug 60 kilometrų atstumu į šiaurės vakarus nuo Lebos, o dar vienas perėmimas fiksuotas ir praėjusį penktadienį.

    Tokiuose epizoduose dažnai kartojasi tie patys požymiai: skrydis be pateikto skrydžio plano ir su išjungtu atsakikliu, kuris civilinėje aviacijoje padeda identifikuoti orlaivį. Tai apsunkina oro eismo kontrolės darbą ir didina riziką, ypač intensyvaus civilinio skrydžių srauto regione.

    Kaip vyksta perėmimas virš jūros

    Perėmimas tarptautinėje oro erdvėje paprastai reiškia greitą reagavimą pakeliant budinčią naikintuvų porą. Pagrindinis tikslas yra identifikuoti orlaivį: priartėti saugiu atstumu, vizualiai patvirtinti tipą, žymenis, įvertinti elgesį ir, jei įmanoma, užmegzti ryšį radijo kanalais.

    Jei lėktuvas neatsako ar elgiasi nestandartiškai, jis gali būti palydimas, kol palieka konkrečios šalies atsakomybės zoną, o informacija perduodama sąjungininkams. Tokios procedūros laikomos standartine praktika, tačiau jos reikalauja griežtos drausmės, kad būtų išvengta incidentų ore.

    Kodėl Baltija išlieka įtampos zona

    Po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais karinis aktyvumas prie NATO rytinio flango tapo intensyvesnis, o Baltijos regionas išlieka viena jautriausių erdvių. Ekspertai ne kartą yra pažymėję, kad skrydžiai be atsakiklio ir be skrydžio plano gali būti naudojami ne tik žvalgybai, bet ir NATO oro gynybos reakcijos laikui bei procedūroms tikrinti.

    Regiono oro erdvės stebėseną ir reagavimą sustiprina NATO oro policijos misija Baltic Air Policing, kurioje dalyvauja įvairių šalių naikintuvai. Kartu situaciją virš Baltijos nuolat stebi ir regiono valstybės, tarp jų Lenkija, Švedija, Danija bei Vokietija.