Category: Finansai

  • Kembridžo startuolis „Tendrils“ pritraukė 26 mln. eurų: kuria CPU su tūkstančiais branduolių

    Kembridže įsikūręs puslaidininkių startuolis „Tendrils“ pritraukė 26 mln. eurų pradinės stadijos investiciją ir kuria naują bendros paskirties procesoriaus (CPU) architektūrą, kurią sudarytų tūkstančiai lygiagrečiai veikiančių branduolių.

    Apie sandorį pranešė „EU-Startups“: investicijų raundui vadovavo „Benchmark“, prisidėjo „Visionaries Club“, Jungtinės Karalystės „Sovereign AI Fund“, FR8, „Antimatter“, „Cloudberry VC“, „Conviction“, „Embassy Ventures“ ir „SV Angels“, taip pat keli verslo angelai.

    Kartu paskelbta, kad „Benchmark“ partneris Jackas Altmanas prisijungė prie „Tendrils“ valdybos. Bendrovė teigia, kad dabartiniai CPU ilgą laiką buvo kuriami išlaikant atgalinį suderinamumą, o tai esą riboja jų mastelio didinimo galimybes.

    „Tendrils“ ambicija – atsitraukti nuo įprastų, istoriškai susiformavusių sprendimų, skirtų nuosekliam vykdymui, ir siūlyti architektūrą, kuri būtų orientuota į masinį lygiagretumą. Bendrovės manymu, toks požiūris galėtų būti svarbus vis sudėtingesnėms skaičiavimo užduotims, įskaitant su dirbtiniu intelektu susijusius darbo krūvius.

    Kas yra „Tendrils“ ir ką ji kuria

    Startuolis įkurtas 2025 metais Kembridže (Jungtinė Karalystė). Jam vadovauja generalinis direktorius ir vienas įkūrėjų Nilsas Cremeris, o tarp bendraįkūrėjų minimi T6 ir Hugo McNally.

    N. Cremeris anksčiau ETH Ciuriche tyrinėjo vadinamuosius „interaction nets“ – skaičiavimo modelį, kuris, pasak bendrovės, tapo pagrindu kuriamai procesoriaus architektūrai. Komanda akcentuoja patirtį programavimo kalbų, informatikos ir puslaidininkių inžinerijos srityse.

    Bendrovė savo sprendimą pristato kaip alternatyvą įprastoms CPU architektūroms, kurios, „Tendrils“ vertinimu, susiduria su augančiu sudėtingumu bandant didinti našumą nekeičiant esminių principų. Tarp tokių sudėtingų mechanizmų įvardijami, pavyzdžiui, talpyklų suderinamumo (cache coherency) protokolai ir perrikiavimo buferiai (reorder buffers).

    „Interaction nets“ ir procesorius su tūkstančiais branduolių

    „Tendrils“ teigia kurianti procesorių, kuriame tūkstančiai branduolių galėtų veikti vienu metu, o programų vykdymas būtų paremtas ne tradicine bendros keičiamos atminties logika ir ne linijine instrukcijų seka.

    Pasirinktas „interaction nets“ modelis remiasi idėja, kad programa gali būti vaizduojama kaip tarpusavyje sujungtų elementų tinklas, o nepriklausomos operacijos vykdomos lygiagrečiai. Bendrovė tikisi, kad taip būtų galima išnaudoti lygiagretumą nepasitelkiant tų pačių koordinavimo mechanizmų, kurie būdingi įprastoms architektūroms.

    Lygiagrečiam darbui pritaikytas procesorius dažnai susiduria su praktine kliūtimi – programine įranga, kuri turi gebėti išnaudoti tokio tipo aparatinę įrangą. „Tendrils“ šį klausimą bando spręsti kurdama ne tik techninę platformą, bet ir jai pritaikytus įrankius programuotojams.

    Programavimo kalba „Vine“ ir ryšys su DI užduotimis

    Lygiagrečiai aparatinės įrangos kūrimui „Tendrils“ vysto atvirojo kodo programavimo kalbą „Vine“, skirtą „parallel-first“ tipo architektūroms. Teigiama, kad ji turėtų palengvinti programų rašymą taip, kad jos galėtų pasinaudoti siūlomu procesoriaus dizainu be rankinio užduočių „išskirstymo“ po branduolius.

    Pagal pateiktą aprašymą „Vine“ sintaksė primena „Rust“, o pačios programos perverčiamos į „interaction nets“ struktūras. „Tendrils“ siekia, kad programavimo kalbos kūrimas tiesiogiai papildytų procesoriaus architektūros vystymą.

    Bendrovė taip pat mini galimą aktualumą DI ekosistemoje: nors didelė dalis DI skaičiavimų šiandien perkeliama į GPU, įvairūs, nenuoseklūs darbo krūviai – pavyzdžiui, agentų vykdomas kodo paleidimas, dokumentų paieška ar testų vykdymas – gali kelti didelius reikalavimus ir CPU.

    Gauti 26 mln. eurų turėtų padėti „Tendrils“ toliau vystyti ir procesoriaus dizainą, ir „Vine“ programavimo kalbą. Bendrovė nurodo, kad tai tęsia ankstesnį priešpradinį (pre-seed) finansavimą, gautą 2025 metų vasarą.

  • Londono startuolis „Fractile“ pritraukė 649 mln. eurų DI lustams ir taikosi į „Nvidia“

    Londone įsikūręs startuolis „Fractile“, kuriantis pažangius lustus ir sistemas dirbtiniam intelektui, pritraukė 649 mln. eurų „Series C“ investiciją. Po šio etapo bendrovės vertė po investicijos siekia 6,3 mlrd. eurų.

    Apie sandorį praneša „EU-Startups“. Investiciją bendrai vedė „Thrive Capital“, „Founders Fund“, „Lightspeed“ ir „Redpoint“, o prie raundo prisijungė ir daugiau investuotojų, tarp jų „CapitalG“, „DST Global“, „BlackRock“, „Bain Capital Ventures“ bei kiti.

    „Fractile“ tikslas – į rinką atvesti DI inferencijai skirtą aparatinę įrangą. Inferencija – tai procesas, kai jau apmokyti DI modeliai generuoja atsakymus, prognozes ar kitus rezultatus, o didėjant modelių sudėtingumui šiai daliai reikia vis daugiau skaičiavimo resursų.

    Bendrovė teigia, kad didžiausias pažangaus DI apribojimas vis dažniau tampa ne „protas“, o laikas ir kaina, kurių reikia naudingiems rezultatams gauti. Dėl to įmonė kuria specializuotus inferencijos procesorius, siekdama didesnio greičio ir efektyvumo.

    Kas yra „Fractile“ ir ką ji kuria

    „Fractile“ įkurta 2022 metais Walterio Goodwino ir Yuhango Songo, pagrindinė būstinė yra Londone, o veikla vykdoma ir Bristolyje. W. Goodwinas, einantis vadovo pareigas, anksčiau Oksfordo universitete atliko doktorantūros tyrimus robotikos ir dirbtinio intelekto srityje.

    Įmonė vysto procesorius, specialiai pritaikytus DI inferencijai. Pastaruoju metu, augant vadinamiesiems samprotaujantiems modeliams ir autonominiams DI agentams, didėja poreikis greičiau apdoroti užklausas ir generuoti išvestis.

    Pagrindinė „Fractile“ technologijos idėja – trimačio tipo architektūra, kai dinaminė operatyvioji atmintis (DRAM) sudedama tiesiai ant skaičiavimo logikos. Toks sprendimas turėtų sumažinti laiką ir energiją, reikalingą duomenims perkelti tarp atminties ir skaičiavimo komponentų – tai laikoma vienu iš našumo „butelio kakliukų“ esamuose DI spartintuvuose.

    Pasak bendrovės, ši architektūra gali užtikrinti gerokai didesnį atminties pralaidumą nei įprasta didelės spartos atmintis (HBM) ir suteikti didesnę talpą nei statinė operatyvioji atmintis (SRAM). Tarp įvardijamų ambicijų – tūkstančių žetonų per sekundę inferencijos spartos siekis net ir su dideliais modeliais bei plačiais konteksto langais.

    Investicijų bumas Europoje

    „Fractile“ raundas vyksta 2026 metais Europoje išaugus investicijoms į specializuotą DI skaičiavimo aparatinę įrangą ir infrastruktūrą. Straipsnyje minimi ir kiti to paties laikotarpio sandoriai, susiję su inferencijos lustais, individualiai pritaikytu siliciu ar optiniais tinklais DI duomenų centrams.

    Šie sandoriai rodo, kad konkurencija DI puslaidininkių rinkoje aštrėja, o „Nvidia“ išlieka vienu pagrindinių procesorių tiekėjų pažangių DI modelių mokymui ir veikimui. Įmonės, kuriančios inferencijos spartintuvus, ieško greitesnių ir energiškai efektyvesnių alternatyvų.

    Pažymima, kad „Fractile“ gegužę jau buvo pritraukusi 198 mln. eurų „Series B“ investiciją, o 2024 metais – apie 13 mln. eurų pradiniame etape. Dabartinis finansavimas turėtų pagreitinti kelią iki komercinio produkto.

    Kada pasirodys pirmasis lustas

    Kitas svarbiausias „Fractile“ etapas – komercinis aparatinės įrangos diegimas. Bendrovė planuoja pristatyti pirmąjį komercinį lustą 2027 metais.

    Įmonės žadami našumo ir efektyvumo patobulinimai, kaip nurodoma, dar turės būti patvirtinti platesniu realios gamybos ir naudojimo mastu. Vis dėlto pritraukta suma rodo, kad investuotojai mato potencialą DI inferencijos „butelio kakliuką“ spręsti nauja aparatinės įrangos architektūra.

  • Startuolis „Nebuly“ pritraukė 18,95 mln. eurų, kad įmonės galėtų pamatuoti DI agentų vertę

    Startuolis „Nebuly“ pritraukė 18,95 mln. eurų, kad įmonės galėtų pamatuoti DI agentų vertę

    Turine ir Niujorke veikiantis startuolis „Nebuly“ pritraukė 18,95 mln. eurų investiciją, kad padėtų didelėms įmonėms įvertinti realią ekonominę DI agentų kuriamą naudą.

    Apie finansavimo raundą praneša „EU-Startups“: tai buvo A serijos investicija, skirta platformai, kuri skaičiuoja DI sprendimų grąžą (ROI) tiek darbuotojų, tiek klientų aptarnavimo scenarijuose.

    DI įrankiams verslas skiria vis daugiau lėšų, tačiau daugeliui organizacijų vis dar sudėtinga aiškiai atsakyti į klausimą, ar investicijos atsiperka – ypač kai auga naudojimo kaštai.

    „Nebuly“ idėja – iš DI agentų veiklos „pėdsakų“ sukurti įrodymais paremtą vaizdą, kiek laiko sutaupoma, kokie pajėgumai atlaisvinami ir kokį apčiuopiamą poveikį tai turi procesams bei pajamoms.

    Investicijų raundui vadovavo „Planven“, jame dalyvavo „Exor Ventures“, „Tenacity Capital“, „TGVG Capital“, taip pat „Fastweb+Vodafone“ per „Founders Factory“ ir kiti investuotojai bei verslo angelai.

    Prie raundo prisidėjo ir „CDP Venture Capital SGR“ – per savo Dirbtinio intelekto fondą bei Skaitmeninės transformacijos fondą, kuriuos remia Europos Sąjungos programa „NextGenerationEU“.

    Pasak „Planven“ valdančiojo partnerio Giovanni Canetta Roeder, DI grąžos matavimas netrukus taps įprasta didelių organizacijų valdymo dalimi, o „Nebuly“ kuria būdą tai padaryti praktiškai ir įrodymais grįstai.

    Kaip matuojama DI agentų nauda

    „Nebuly“ įkurta 2022 metais – ją įsteigė Francesco Signorato, Julien Roux ir Diego Fiori. Platforma analizuoja, ką DI agentai iš tikrųjų daro organizacijoje, tiek vidiniuose įrankiuose darbuotojams, tiek klientams skirtuose pagalbininkuose.

    Vidiniams diegimams nauda dažniausiai apibrėžiama efektyvumo rodikliais – pavyzdžiui, sutaupytomis darbo valandomis ar padidėjusiu komandos pajėgumu. Taip pat pateikiama informacija, kokių naujų užduočių komandos gali imtis atsiradus papildomam laikui.

    Klientams skirtų DI agentų atveju platforma siekia fiksuoti pajamas, kurioms įtaką darė agentai, taip pat iškelia signalus, susijusius su klientų praradimo rizika ar papildomo pardavimo galimybėmis.

    „Nebuly“ teigia, kad įmonės iki šiol DI sėkmę neretai vertino pagal vartotojų skaičių, užklausas ir atsakymus – tačiau tokie rodikliai neparodo, ar darbuotojas atgavo valandą darbo laiko, ar klientas gavo jam reikalingą atsakymą.

    Su kuo jungiasi ir kur diegiama

    Platforma jungiama prie agentų, kuriuos įmonės jau naudoja – tarp minimų sprendimų yra „Claude“, „ChatGPT“ ir „Microsoft Copilot“ pagrindu sukurti įrankiai.

    Diegimo modelis taip pat pritaikomas prie didelių organizacijų reikalavimų: klientai gali rinktis sprendimą diegti savo infrastruktūroje (on-premises) arba privačiame debesyje.

    Įmonė nurodo turinti kelias šešiaženkles sutartis telekomunikacijų, automobilių, pramoninės gamybos, prabangos prekių, sveikatos priežiūros ir technologijų sektoriuose.

    Tarp klientų įvardijami „Oura“, „Iveco Group“, „Fastweb+Vodafone“, „CNH“ ir „Zeiss“.

    Kur bus skiriami nauji pinigai

    „Nebuly“ planuoja naują kapitalą panaudoti pardavimų ir plėtros komandų stiprinimui Jungtinėse Valstijose ir Europoje, taip pat tolimesniam platformos vystymui.

    Bendrovė siekia tapti rinkos standartu, kai kalbama apie DI agentų kuriamos verslo vertės matavimą – sritį, kuri daugeliui įmonių tampa kritiška priimant sprendimus dėl kaštų, produktyvumo ir darbuotojų poreikio.

  • Vilniaus „Biomatter“ pritraukė 16,2 mln. eurų: kurs DI sukurtus fermentus, kurių gamtoje nėra

    Vilniaus „Biomatter“ pritraukė 16,2 mln. eurų: kurs DI sukurtus fermentus, kurių gamtoje nėra

    Vilniuje įsikūrusi individualių fermentų kūrimo bendrovė „Biomatter“ užsitikrino 16,2 mln. eurų (18 mln. JAV dolerių) A serijos investiciją. Įmonė teigia kurianti DI suprojektuotus fermentus – katalizatorius, skirtus pramonėje reikalingoms reakcijoms, įskaitant tokias, kurioms iki šiol nebuvo paruoštų sprendimų.

    Apie sandorį praneša „EU-Startups“ – nurodoma, kad investicijų raundas buvo viršytas, o jam vadovavo „Astanor“. Taip pat dalyvavo esami investuotojai „UVC Partners“, „Inventure“ ir „Metaplanet“.

    „Biomatter“ vadovas ir vienas įkūrėjų Laurynas Karpus aiškina, jog tikslas – padaryti taip, kad užsisakyti fermentą būtų paprasta tarsi kataloginį produktą, net jei rinkoje analogiško varianto dar nėra. Pasak jo, naujas finansavimas turėtų leisti greičiau perkelti sukurtus sprendimus į klientų produktus.

    Įmonė įkurta 2018 metais, jos įkūrėjai – Donatas Repečka, Laurynas Karpus, Rolandas Meškys ir Vykintas Jauniskis. Bendrovė dirba su partneriais biotechnologijų srityse – biopharma, diagnostikoje, žemės ūkyje ir pramoninėje biotechnologijoje.

    Nuo reakcijos poreikio, o ne nuo gamtos šablonų

    „Biomatter“ teigia sukūrusi DI pagrįstą platformą, kuri turėtų padėti apeiti tradicinių fermentų inžinerijos metodų ribas – ypač tikslumo ir kūrimo trukmės klausimais. Bendrovė savo sprendimą vadina DI ir fizikos principais paremta „Intelligent Architecture Platform“.

    Kaip aiškina startuolis, jų metodas remiasi ne esamo natūralaus fermento modifikavimu, o projektavimu pradedant nuo tikslo – kokios cheminės reakcijos reikia kliento produktui. Bendrovė teigia, kad daugelį metų rinko duomenis kurdama fermentus „tolimus“ natūraliems pavyzdžiams, todėl modeliai gali atlikti didesnius šuolius sekose ir struktūroje.

    Vienu iš pavyzdžių įmonė įvardija programą, kurios metu buvo sukurtas metilazės sprendimas mRNR vakcinų gamybai, galintis veikti be SAM – brangaus priedo, nuo kurio priklauso natūralios metilazės. Bendrovė pabrėžia, kad kiekvieną dizainą prieš pateikdama klientui išbando laboratorijoje.

    Jau pasiekė produktus ir didžiuosius klientus

    „Biomatter“ nurodo, kad jų darbai jau yra panaudoti produktuose – minimas „Thermo Fisher Scientific“ „Invitrogen SuperScript V Reverse Transcriptase“ fermentas, naudojamas RNR paversti DNR molekulinės biologijos laboratorijose ir mRNR tyrimuose. Teigiama, kad bendradarbiaujant buvo pagerintas fermento atsparumas oksidacijai, o tai padėjo užtikrinti reagentų stabilumą gabenant įprastomis sąlygomis ir laikant kambario temperatūroje iki šešių mėnesių.

    Įmonė skelbia pristačiusi daugiau nei 50 individualių fermentų daugiau nei 25 stambiems klientams Europoje, JAV ir Japonijoje. Tarp įvardytų įmonių – „AstraZeneca“, BASF, „Kirin Holdings“, „Neogen“, „Sanofi“ ir „Tereos“.

    Taip pat akcentuojama, kad dalis užsakymų išaugo iš vieno projekto į kelerius metus trunkančias, kelių fermentų programas. Bendrovė tvirtina, kad kiekviena tokia programa papildo jų nuosavą eksperimentais patvirtintų fermentų duomenų bazę, todėl kiti projektai gali vykti greičiau ir tiksliau.

    Planuoja 2 000 kv. m padalinį Vilniuje

    Pasak įmonės, pritrauktas kapitalas bus skirtas naujai 2 000 kv. m projektavimo ir testavimo infrastruktūrai Vilniuje. Planuojama, kad ji duris atvers 2027 metais ir leis daugiau kūrimo bei bandymų proceso vykdyti įmonės viduje.

    „Biomatter“ teigimu, įprastinės fermentų kūrimo programos gali trukti mėnesius ar metus, o jų projektai vyksta savaitėmis. Naujoji infrastruktūra turėtų padėti šį laiką dar labiau sutrumpinti – iki dienų.

    Be to, bendrovė planuoja plėsti komercinę komandą ir savo veiklą JAV, kur, kaip nurodoma, yra maždaug pusė klientų. Kartu žadama tęsti investicijas į skaičiavimų platformą ir fermentų duomenų bazę, kuri yra šių sprendimų pagrindas.

  • Londono bankas „Griffin“ pritraukė 18 mln. eurų ir žengia į kortelių bei stabilkoinų rinką

    Londono bankas „Griffin“ pritraukė 18 mln. eurų ir žengia į kortelių bei stabilkoinų rinką

    Londone įsikūręs bankas „Griffin“, kuriantis bankinę infrastruktūrą finansinių technologijų įmonėms ir platformoms, užsitikrino 18,02 mln. eurų „Series B“ investiciją. Po šio raundo bendrovės vertė viršijo 90,13 mln. eurų.

    Apie sandorį praneša „EU-Startups“. Investicijai vadovavo Londono investicijų bendrovė „Octagon Partners“, prisijungė ir esami investuotojai „Notion Capital“, „A+ Ventures“, „Nordic Ninja“ bei „Breega“.

    „Griffin“ įkurtas 2024 metais Davido Jarviso ir Alleno Rohnerio kaip visiškai licencijuotas Jungtinės Karalystės bankas. Iš pradžių pradėjęs nuo penkių bandomųjų įmonių, jis išaugo į kliringo ir integruotos (embedded) bankininkystės platformą, kuri aptarnauja daugiau nei 80 verslų.

    Bendrovė teigia, kad per jos infrastruktūrą paslaugas gauna daugiau nei 300 tūkst. galutinių mažmeninių ir verslo klientų, o per metus apdorojama beveik 10 mln. mokėjimų. Tarp įvardijamų klientų – „Uber“, „Countingup“, „Anna Money“, „Yonder“ ir „Prosper“.

    Kam bus panaudotos lėšos

    Pasak bendrovės, „Series B“ lėšos bus skirtos dviem naujoms kryptims. Pirmoji – mokėjimo kortelių leidyba: „Griffin“ planuoja sudaryti galimybę klientams per jos infrastruktūrą išleisti savo prekės ženklu pažymėtas debeto korteles tiek gyventojams, tiek įmonėms, o vėliau – pasiūlyti ir kredito korteles.

    Antroji kryptis susijusi su stabilkoinų rinka. „Griffin“ ketina vystyti stabilkoinų rezervų galimybes ir integruoti „on-chain“ tarpvalstybinius mokėjimus, orientuojantis į įmones, veikiančias augančiame stabilkoinų segmente.

    Reguliavimas ir augimo tempas

    „Griffin“ nurodo, kad yra įgaliotas Prudential Regulation Authority ir prižiūrimas tiek PRA, tiek Financial Conduct Authority. Bendrovės teigimu, ši dviguba reguliavimo priežiūra ją išskiria iš daugelio integruotos finansų infrastruktūros rinkos dalyvių.

    Įmonė taip pat pabrėžia augimo tempą po pilnos banko licencijos gavimo: 2026 metų rugsėjį pasikartojančios pajamos, anot „Griffin“, buvo 3,2 karto didesnės nei prieš metus, o metinės pasikartojančios pajamos artėja prie dviženklės sumos milijonais svarų.

    „Nuo banko starto prieš dvejus metus sukūrėme infrastruktūrą, kuria jau remiasi daugiau nei 80 įmonių. Šis raundas leidžia eiti toliau – kortelės ir stabilkoinai yra natūralus kitas mūsų infrastruktūros sluoksnis“, – sakė „Griffin“ vadovas ir vienas įkūrėjų Davidas Jarvis.

    Be naujų produktų vystymo, investicijos turėtų padėti bendrovei pasiekti pelningumą. „Griffin“ pozicionuoja save kaip sprendimą platformoms ir fintechams, norintiems siūlyti finansinius produktus nekuriant visos reguliuojamos bankinės infrastruktūros nuo nulio.

  • Miunchene įsikūrusi „SE3“ pritraukė 27,04 mln. eurų erdvinei žvalgybai autonominėms gynybos sistemoms

    Miunchene įsikūrusi „SE3“ pritraukė 27,04 mln. eurų erdvinei žvalgybai autonominėms gynybos sistemoms

    Miunchene įsikūrusi erdvinės žvalgybos (angl. spatial intelligence) bendrovė „SE3“ pritraukė 27,04 mln. eurų A serijos investiciją – įmonė kuria programinę įrangą autonominėms sistemoms, pirmiausia gynybos srityje.

    Apie finansavimo etapą pranešė „EU-Startups“: raundui vadovavo „Accel“, taip pat dalyvavo „Keen“, „Lakestar“ ir „Seedcamp“.

    „SE3“ technologija skirta tam, kad mašinos galėtų „matyti“ ir suprasti fizinę aplinką: bendrovė jungia kompiuterinę regą ir dirbtinį intelektą, kad jutiklių duomenys virstų erdviniu suvokimu ir leistų sistemoms veikti autonomiškai.

    Bendrovė pabrėžia, kad sprendimai kuriami sudėtingoms sąlygoms, kur patikimumas kritinis – pavyzdžiui, kai trikdoma palydovinė navigacija, o tai gynybos technologijoms yra itin jautri tema.

    Kam bus panaudotos investicijos

    „SE3“ teigia, kad pritrauktas kapitalas bus skirtas plėsti inžinerijos, komercijos ir operacijų komandas bei pasirengti vykdyti daugiau sutarčių augant apimtims.

    Įmonė taip pat ketina stiprinti savo buvimą Vokietijoje ir Ukrainoje, atidaryti biurą Jungtinėje Karalystėje ir toliau plėstis Europoje. Artimiausiu metu pagrindinis dėmesys išlieka gynybai.

    Pasak bendrovės, nuo 2027 metų ji planuoja plačiau žvalgytis ir į civilines sritis – robotiką, pagalbą ekstremaliųjų situacijų metu ir kitas taikymo kryptis, kuriose tenka dirbti sudėtingoje aplinkoje.

    „Dirbant gynybos srityje mūsų technologija privalo veikti lauko sąlygomis, spaudimo akivaizdoje“, – investicijų paskelbimo proga sakė „SE3“ vadovas ir vienas įkūrėjų Lukas Köstler.

    Technologijos šaknys – Miuncheno technikos universitete

    „SE3“ įkurta 2023 metais. Įkūrėjai – Lukas Köstler (vadovas), Simon Klenk (technologijų vadovas) ir vyriausiasis mokslo vadovas profesorius Danielis Cremers.

    Bendrovė išaugo iš Danielio Cremers kompiuterinės regos laboratorijos Miuncheno technikos universitete (TUM), kur L. Köstler ir S. Klenk dirbo su doktorantūros projektais kompiuterinės regos ir robotikos srityse.

    Profesorius D. Cremers vadovauja TUM kompiuterinės regos ir DI krypčiai ir yra gavęs Gottfriedo Wilhelmo Leibnizo premiją – vieną prestižiškiausių Vokietijos mokslo apdovanojimų.

    Kaip veikia „SE3“ sprendimas

    Bendrovė teigia kurianti platformai nepriklausomą „programinės erdvinės žvalgybos sluoksnį“ nepilotuojamoms sistemoms. Idėja – sujungti skirtingų gamintojų dronus ir antžemines transporto priemones į bendrą ekosistemą.

    „SE3“ aiškina, kad jos programinė įranga sujungia įvairių sistemų jutiklių duomenis į bendrą 3D aplinkos vaizdą, taip suteikdama pilnesnį erdvinį situacijos supratimą.

    Taip pat nurodoma, kad sprendimas gali „valdyti spiečių“ – optimizuoti kiekvienos sistemos elgseną, maršrutus ir pozicijas, remiantis reljefo ir aplinkos suvokimu. Operatoriai esą gali komandų dalį perduoti balsu.

    Dar viena akcentuojama detalė – programinė įranga veikia „edge“ principu, t. y. lokaliai pačiuose įrenginiuose, o ne tik debesijoje. Tai svarbu, kai ryšys nestabilus arba aplinka yra aktyviai trikdoma.

    „SE3“ taip pat pabrėžia moduliškumą ir suderinamumą su skirtingais tiekėjais – anot įmonės, tokios iniciatyvos kaip MOSA ir Vokietijos programa MOSABw palengvina ginkluotosioms pajėgoms skirtingų gamintojų sistemų derinimą.

    Bendrovė praneša, kad per pastaruosius dvejus metus pristatė tūkstančius sistemų ir dirba su keliais kontraktais Ukrainoje bei su Vokietijos ginkluotosiomis pajėgomis – Bundesveru. Tarp partnerių įvardijami ir gynybos sektoriaus žaidėjai, tokie kaip HENSOLDT, taip pat įmonės „Auterion“ ir „ERC System“.

  • Prancūzijos „Orakl Oncology“ pritraukė 30 mln. eurų: kurs DI „virtualius“ vėžio pacientus

    Prancūzijos „TechBio“ bendrovė „Orakl Oncology“ pritraukė 30 mln. eurų A serijos investiciją, kad plėstų dirbtiniu intelektu paremtą platformą, prognozuojančią, kaip vėžio vaistai veiks klinikiniuose tyrimuose.

    Apie finansavimo raundą pranešė „EU-Startups“ – investiciją bendrai vedė fondai „Norrsken VC“ ir „Singular“, o prie jos prisijungė ir daugiau naujų bei esamų investuotojų.

    Bendrovė siekia spręsti vieną brangiausių vaistų kūrimo problemų: net ir daug žadančios terapijos dažnai „užstringa“ klinikiniuose etapuose, kai paaiškėja, kad realių pacientų biologija per sudėtinga tiksliai numatyti vien iš ankstesnių laboratorinių bandymų.

    „Orakl Oncology“ teigia kurianti DI valdomus „virtualius vėžio pacientus“, kurie leistų anksčiau atsakyti į esminius klausimus – ar konkretus vaistas turėtų veikti ir kuriems pacientams jis tinkamiausias dar prieš pradedant brangius klinikinius tyrimus.

    Kaip veikia „virtualūs pacientai“

    Įmonė, įkurta 2023 metais, išaugo iš Gustave Roussy instituto. Jos metodas remiasi pacientų navikų mėginių auginimu laboratorijoje, kuriant naviko organoidus, ir šiuos eksperimentinius duomenis susiejant su išsamia klinikine bei molekuline informacija.

    Tokie duomenys vėliau naudojami DI modeliams, kurie gali testuoti skirtingas terapijas „masteliu“ – tarsi su daugybe virtualių pacientų, atspindinčių realių žmonių biologinius skirtumus.

    Pasak bendrovės, tai turėtų padėti farmacijos įmonėms anksčiau pasirinkti perspektyviausias vaistų kryptis ir tiksliau apsibrėžti pacientų grupes, kurioms gydymas gali būti efektyviausias.

    Didelė nesėkmių kaina klinikiniuose etapuose

    Nors DI jau naudojamas baltymų struktūroms prognozuoti ar naujoms molekulėms kurti, vienas sudėtingiausių etapų išlieka vaistų efektyvumo prognozė realiuose pacientuose.

    „Orakl Oncology“ atkreipia dėmesį, kad onkologijoje didelė dalis kandidatų žlunga 2 fazės klinikiniuose tyrimuose, kai pradedamas vertinti veiksmingumas ir tampa aiškus biologinio sudėtingumo mastas.

    Įmonė skelbia, kad jos prognozavimo sistema jau pademonstravo 90 proc. tikslumą vertinant vėžio klinikinių tyrimų baigtis, taip pat galinti identifikuoti pacientus, kurie greičiausiai reaguos į gydymą, ir paaiškinti jautrumo ar atsparumo mechanizmus.

    Investicijų banga į DI onkologijoje

    „Orakl Oncology“ finansavimas įsilieja į platesnę 2026 metų Europos tendenciją, kai didesni pinigai keliauja į DI pritaikymą vaistų kūrimui ir klinikiniams tyrimams. Straipsnyje minimi ir kiti panašaus profilio finansavimo sandoriai Prancūzijoje bei kitose Europos šalyse.

    Po šio A serijos raundo bendra „Orakl Oncology“ pritrauktų investicijų suma siekia 45 mln. eurų.

    Bendrovė taip pat nurodo deranti dėl sutarčių su daugiau nei 15 papildomų vėžio centrų Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Azijoje – siekiama sukurti kuo išsamesnį onkologijos duomenų rinkinį.

    Prie komandos patariamojo rato prisijungė ir Philipas Tagari – jis anksčiau 24 metus dirbo „Amgen“, kur vadovavo šimtams mokslininkų ir prisidėjo prie kelių onkologinių terapijų kūrimo.

  • „Securitize“ ir „Ethena“ paleido 100 mln. dolerių „BlackRock“ BUIDL likvidumo mechanizmą

    „Securitize“ ir „Ethena“ paleido 100 mln. dolerių „BlackRock“ BUIDL likvidumo mechanizmą

    „Securitize“ ir „Ethena Labs“ pradėjo veikti 100 mln. JAV dolerių likvidumo mechanizmą, skirtą „BlackRock“ USD Institutional Digital Liquidity Fund (BUIDL) – tokenizuotam fondui, veikiančiam blokų grandinėje.

    Kaip rašo „The Block“, šis sprendimas leis tinkamiems investuotojams bet kuriuo paros metu keisti tokenizuoto fondo BUIDL vienetus į palaikomas stabilias kriptovaliutas, įskaitant USDC, ir tai daryti ne tik tradicinių rinkų darbo valandomis.

    Pradžioje mechanizmas startuoja su 50 mln. JAV dolerių likvidumu – jis padalytas po lygiai tarp BUIDL ir USDC. Dar 50 mln. JAV dolerių, nurodoma, gali būti suteikta per valandą, kai esamas likvidumas naudojamas.

    Iniciatyva tęsia ankstesnį „Securitize“ ir „Ethena“ bendradarbiavimą su BUIDL ir USDtb – „Ethena“ skaitmeninio dolerio produktu, kuris, teigiama, daugiausia paremtas BUIDL.

    Ką tiksliai suteikia naujas likvidumo mechanizmas

    Pagrindinė naujovė – galimybė instituciniams dalyviams gauti likvidumą 24/7 principu, t. y. nepriklausomai nuo to, ar atidarytos tradicinės finansų rinkos.

    Mechanizmas orientuotas į „eligible investors“ (tinkamus investuotojus) – tai reiškia, kad paslauga skirta ne plačiajai mažmeninei auditorijai, o rinkos dalyviams, atitinkantiems nustatytus kriterijus.

    „Securitize“ bendraįkūrėjas ir vadovas Carlosas Domingo teigė, kad sprendimas žymi dar vieną žingsnį link finansų sistemos, kur instituciniams investuotojams likvidumas pasiekiamas tada, kai jo reikia, o ne tik tada, kai dirba tradicinės rinkos.

    „Ethena Labs“ įkūrėjas Guy Young akcentavo, kad įjungus mechanizmą siekiama mažinti atotrūkį tarp tradicinių rinkų darbo laiko ir nuolat veikiančios blokų grandinės rinkų prigimties.

    Ankstesni žingsniai: apsikeitimai ir prekyba „onchain“

    Naujas mechanizmas atsirado po ankstesnės integracijos, apie kurią buvo skelbta 2025 metų birželį – tuomet „Ethena Labs“ ir „Securitize“ pranešė sudarę sąlygas 24/7 „atominiams“ apsikeitimams tarp „BlackRock“ tokenizuoto fondo ir „Ethena“ stabilios kriptovaliutos.

    Šis etapas taip pat sutampa su BUIDL plėtra blokų grandinės rinkose. Nurodoma, kad vasarį „BlackRock“ ir „Securitize“ pasitelkė „Uniswap“ infrastruktūrą tiesioginei BUIDL prekybai „onchain“ režimu, suteikiant galimybę tinkamiems investuotojams prekiauti tokenizuotu iždo vertybinių popierių fondu per „UniswapX“.

    Tokie sprendimai rodo, kad tokenizuoti tradiciniai finansiniai produktai vis dažniau jungiami su blokų grandinės likvidumu – kuriamas tiltus primenantis modelis tarp įprastų fondų struktūrų ir skaitmeninio turto rinkų.

  • „SoFi“ stabilioji moneta „SoFiUSD“ pradėjo veikti „Polygon“ tinkle – plečia naudojimą atsiskaitymams

    „SoFi“ stabilioji moneta „SoFiUSD“ pradėjo veikti „Polygon“ tinkle – plečia naudojimą atsiskaitymams

    JAV fintech bendrovės „SoFi“ banko išleista stabilioji moneta „SoFiUSD“ nuo šiol veikia ir „Polygon“ blokų grandinėje. Tai dar vienas žingsnis plečiant šios skaitmeninės priemonės panaudojimą mokėjimams ir atsiskaitymams.

    Apie integraciją ketvirtadienį paskelbė „Polygon Labs“, informaciją pateikusi portalui „The Block“. Pasak bendrovės, „SoFiUSD“ tapo prieinama „Polygon Open Money Stack“ aplinkoje ir taip papildė jau anksčiau palaikytas „Ethereum“ ir „Solana“ ekosistemas.

    „Polygon Labs“ teigimu, daugiau kaip 17 mln. „SoFi“ narių per „SoFi“ programėlę gali pirkti, parduoti, laikyti ir konvertuoti „SoFiUSD“ „Polygon“ tinkle. Praktinis pokytis vartotojams – atsiranda dar viena infrastruktūra, kurioje galima atlikti operacijas su šia stabilia moneta.

    „SoFiUSD“ leidėja yra „SoFi Bank, N.A.“ – nacionalinis bankas, kurį prižiūri JAV valiutos kontrolieriaus biuras (OCC). Nurodoma, kad ši stabilioji moneta yra išperkama santykiu vienas prie vieno už JAV dolerius.

    Kas keičiasi „Polygon“ tinkle

    „Polygon Open Money Stack“ jau veikia ir kitos plačiai naudojamos stabiliosios monetos: „Circle“ USDC, „Tether“ USDT bei „PayPal“ PYUSD. Į šią kompaniją įsiliejusi „SoFiUSD“ išplečia savo pasiekiamumą tarp „Polygon“ ekosistemoje naudojamų sprendimų.

    „Polygon Labs“ aiškina, kad integracija suteikia prieigą prie kelių funkcijų per vieną sąsają: kriptovaliutų piniginių, sąsajų su tradicinėmis (fiat) mokėjimo sistemomis, stabiliojo monetų konvertavimo ir tarpgrandininių atsiskaitymų. Taip pat teigiama, kad klientams neturėtų reikėti atskiros piniginės ar rankinio „bridging“ (turto perkėlimo tarp grandinių).

    „SoFi yra gerai pozicionuota įvesti stabilias monetas į pagrindinę finansų srovę, nes sujungia nacionalinio banko reguliacinį pagrindą ir didelės vartotojų bei įmonių technologijų platformos pasiekiamumą“, – sakė „Polygon Labs“ vadovas Marc Boiron.

    „SoFi“ kripto kryptis šiemet

    „SoFiUSD“ startas „Polygon“ tinkle vyksta bendrovei toliau plečiant kriptoturto kryptį. Straipsnyje nurodoma, kad praėjusį mėnesį „SoFi“ pranešė apie 503 000 kripto produktų trečiojo ketvirčio pabaigoje.

    Taip pat teigiama, kad bendros kripto sandorių pajamos pasiekė 161,6 mln. JAV dolerių – tai yra 20 proc. daugiau nei ankstesnį ketvirtį.

    Be to, spalį „SoFi“ pristatė tokenizuoto indėlio produktą, leidžiantį klientams konvertuoti indėlius į „SoFiUSD“ santykiu vienas prie vieno. Rugsėjį bankas pradėjo kortelių operacijų atsiskaitymus naudodamas savo stabiliąją monetą „Mastercard“ tinkle, o dar prieš tai sutarta sujungti „SoFi Exchange Network“ su „Kraken“ infrastruktūra.

  • DTCC planuoja 2027-aisiais perkelti tokenizuotus vertybinius popierius į „Solana“ tinklą

    DTCC planuoja 2027-aisiais perkelti tokenizuotus vertybinius popierius į „Solana“ tinklą

    Didžiausia JAV vertybinių popierių atsiskaitymo infrastruktūros organizacija DTCC planuoja žengti dar vieną žingsnį link tradicinių finansų turto skaitmeninimo – 2027 metų antroje pusėje ji ketina susieti savo tokenizacijos paslaugą su „Solana“ blokų grandine.

    Kaip skelbiama, į „Solana“ būtų atneštos tokenizuotos tinkamų vertybinių popierių versijos, kurios saugomos DTCC padalinio „Depository Trust Company“ (DTC) sistemoje. Tai reikštų, kad DTC laikomas turtas galėtų būti paverčiamas tokenais ir, prireikus, grąžinamas atgal į įprastą formą.

    Planuojama integracija seka po to, kai DTCC tokenizacijos paslauga spalio 28 dieną startavo „Canton Network“ tinkle ir DTCC privačiame „Besu“ tinkle. Paslauga leidžia tinkamiems naudotojams konvertuoti vertybinius popierius į tokenizuotas versijas ir atgal, o skaitmeninį turtą pristatyti į pasirinktą skaitmeninę piniginę.

    DTCC akcentuoja, kad tokenizuotas turtas, prieinamas „Solana“ (ir kituose su paslauga integruotuose tinkluose), išlaikytų tas pačias investuotojų apsaugas, nuosavybės teises ir reguliacines garantijas, kurios taikomos tradiciškai laikomiems vertybiniams popieriams.

    Kas yra DTCC tokenizacijos paslauga

    DTCC tokenizacijos paslauga iš esmės sukurta taip, kad instituciniams rinkos dalyviams suteiktų infrastruktūrą vertybinius popierius „perkelti“ į blokų grandinės formatą – neatsisakant įprastų teisinės ir reguliacinės aplinkos principų.

    Paslaugos starto metu DTCC teigė planuojanti vėliau prijungti ir daugiau blokų grandinių tinklų. „Solana“ šiuo atveju būtų vienas iš papildomų integracijos etapų, tačiau jo įgyvendinimas numatytas tik 2027 metų antroje pusėje.

    Reguliacinis kontekstas ir galimas turtas

    Tekste nurodoma, kad DTC praėjusių metų gruodį gavo JAV Vertybinių popierių ir biržos komisijos (SEC) „no-action“ laišką, susijusį su šia tokenizacijos paslauga. Tai sudarė sąlygas tokenizuoti „Russell 1000“ akcijas, pagrindinius JAV akcijų indeksų biržoje prekiaujamus fondus (ETF) bei JAV iždo vertybinius popierius.

    Taip pat minima, kad liepos mėnesį „Canton“ ir „Besu“ tinkluose pradėtos pirmos ribotos apimties tokenizuotų akcijų ir JAV iždo vertybinių popierių „gamybinės“ operacijos. Viename bandyme „JPMorgan“ tokenizavo dalį savo „Invesco QQQ Trust“ pozicijų, laikomų DTCC sistemoje, išlaikydama galimybę jas konvertuoti atgal į tradicines akcijas.

    Kas prisijungė prie projekto

    DTCC nurodė, kad startuojant paslaugai buvo įvardyta 20 dalyvių, pasirašiusių sutartis ją naudoti. Tarp paminėtų – „Bank of America“, „Citi“, „JPMorgan“, „Morgan Stanley“ ir UBS.

    Be to, pažymima, kad DTCC depozitoriumo padalinys 2025 metais teikė saugojimo ir turto aptarnavimo paslaugas 114 trilijonų JAV dolerių vertės vertybiniams popieriams.