CP v2

Category: Finansai

  • „STIHL“ vadovas įspėja: Vokietija praranda pramonę – štai kokių reformų reikia dabar

    „STIHL“ vadovas įspėja: Vokietija praranda pramonę – štai kokių reformų reikia dabar

    Vokietijos pramonė pastaruosius metus patiria užsitęsusią stagnaciją, o investicijų tempas išlieka menkas, teigia „STIHL“ patariamosios ir stebėtojų tarybos pirmininkas dr. Nikolas Stihl. Jo vertinimu, per maždaug aštuonerius metus šalis neteko reikšmingos pramonės gamybos dalies, o dalis įmonių apsiriboja tik susidėvėjusio turto pakeitimu.

    Pasak autoriaus, prie spaudimo prisideda išoriniai veiksniai, tokie kaip geopolitinė įtampa, JAV prekybos ribojimai ar agresyvi Kinijos pramonės politika. Vis dėlto didžiausi iššūkiai, jo teigimu, kyla šalies viduje: per didelė reguliavimo našta, aukštos energijos ir darbo sąnaudos, dideli mokesčiai bei prastėjančios kompetencijos.

    Reformos, kurios turi duoti efektą

    Dr. Nikolas Stihl pripažįsta, kad Vokietijos valdžia pristatė pokyčių paketą, apimantį sveikatos draudimą, pensijas, mokesčius ir darbo rinką, tačiau jo nepakanka struktūrinei krizei įveikti. Jo teigimu, verslui ypač svarbu, kad pradėtos reformos nebūtų išskaidytos ar susilpnintos politinių kompromisų kaina.

    Autorius pabrėžia, kad vien specialieji fondai gynybai ir infrastruktūrai neįžiebs tvaraus augimo, jei nepasikeis sąlygos investuoti ir kurti gamybą. Jo manymu, kitas reformų etapas turėtų mažinti biurokratiją, skatinti investicijas į tyrimus ir plėtrą bei didinti produktyvumą per skaitmenizaciją ir dirbtinį intelektą.

    „Kiti reformų žingsniai turi toliau mažinti biurokratiją, didinti bendrą išdirbtų valandų skaičių, mažinti darbo sąnaudas ir suteikti įmonėms realias paskatas investuoti į mokslinius tyrimus bei plėtrą“, – sakė dr. Nikolas Stihl.

    Valstybė kaip paslaugų teikėja

    Vienas ryškiausių akcentų yra viešojo sektoriaus darbo kokybė: aiškios taisyklės, greitos procedūros, proporcingi ataskaitų reikalavimai ir realiai veikiantys skaitmeniniai procesai. Dr. Nikolas Stihl teigia, kad administravimas turi padėti įgyvendinti projektus, o ne tapti kliūtimi, ypač kai sprendimai dėl investicijų konkuruoja tarptautiniu mastu.

    Jo vertinimu, dokumentavimo naštos mažinimas galėtų tapti signalu, kad valstybė keičia požiūrį į verslą ir gyventojus. Tokie sprendimai, pasak autoriaus, didintų pasitikėjimą Vokietija kaip vieta investuoti ir gaminti, o kartu stiprintų pasitikėjimą politika.

    Darbo valandos, sąnaudos ir demografija

    Autorius daug dėmesio skiria demografijai, kuri mažina darbo jėgos pasiūlą ir didina spaudimą socialinėms sistemoms. Jo teigimu, norint išlaikyti gerovės valstybės finansinį pagrindą, bendras išdirbtų valandų skaičius ekonomikoje turi augti, o diskusija apie tai neturėtų virsti darbuotojų kaltinimu.

    Tarp galimų priemonių jis mini paskatas dirbti daugiau, geresnį dalyvavimą darbo rinkoje, kvalifikuotos migracijos politiką ir sprendimus, susijusius su nedarbingumo administravimu. Taip pat pabrėžiama, kad produktyvumo augimas vien per skaitmenizaciją ir DI, autoriaus nuomone, nekompensuos demografinių pokyčių masto.

    Kitas jautrus klausimas yra darbo sąnaudos ir socialinio draudimo įmokos. Dr. Nikolas Stihl teigia, kad ne darbo užmokesčio kaštai, susiję su pensijų, sveikatos, slaugos ir nedarbo draudimu, neturėtų peržengti ekonomiškai tvarios ribos, tačiau realybėje ši riba, jo vertinimu, jau viršyta.

    Pramonės konkurencingumą jis sieja ir su būsimomis kolektyvinėmis derybomis metalo bei elektros pramonėje, kurios, pasak autoriaus, taps lakmuso popierėliu, ar Vokietija išliks stipri pramoninė valstybė. Jis ragina ieškoti sprendimų, kurie leistų išlaikyti gamybą šalyje ir apsaugoti darbo vietas.

    Teksto pabaigoje autorius akcentuoja, kad inovacijų ekosistema, apjungianti mokslą, universitetus, klasterius ir įmones, yra vienas didžiausių Vokietijos pranašumų. Jo teigimu, didesnės mokestinės paskatos, daugiau rizikos kapitalo ir mažiau biurokratinių barjerų leistų greičiau perkelti žinias į produktus ir naujus verslo modelius.

  • Italijoje degalų kainos šokiruoja: „SOCAR“ imasi lubų, prie jų jungiasi ir „ENI“ tinklas

    Italijoje degalų kainos šokiruoja: „SOCAR“ imasi lubų, prie jų jungiasi ir „ENI“ tinklas

    „SOCAR“ stabdo kainų šuolį

    Italijoje, kur pastarosiomis savaitėmis degalų kainos tapo vienu karščiausių politinių ir ekonominių klausimų, Azerbaidžano valstybės energetikos grupė „SOCAR“ paskelbė įvedanti benzino ir dyzelino kainų lubas.

    Priemonė pirmiausia bus taikoma Italiana Petroli valdomame IP degalinių tinkle, kurį „SOCAR“ perėmė 2026 metais. Bendrovė teigia siekianti sumažinti staigaus brangimo poveikį vairuotojams ir verslui.

    Kiek kainuos litras ir kam tai galios?

    „SOCAR“ kol kas neatskleidė, kokia konkreti maksimali kaina bus nustatyta degalinėse. Bendrovė nurodė, kad riba bus parenkama įvertinus tiek vartotojų poreikius, tiek tiekimo grandinės ekonominį tvarumą.

    Mechanizmas bus diegiamas palaipsniui, pradedant IP ženklu pažymėtomis degalinėmis. Vėliau svarstoma galimybė šį sprendimą išplėsti ir į „Esso“ ženklu veikiančias degalines bei kitus operatorius, kurie kurą perka iš IP.

    Valdžia spaudžia, rinkoje daug įtampos

    Sprendimas priimtas Italijos valdžiai vis aktyviau raginant rinkos dalyvius prisidėti prie kainų stabilizavimo. Kainų jautrumas ypač išryškėjo dyzelino segmente, kurį dažnai veikia tiekimo sutrikimai ir tarptautinių energijos rinkų svyravimai.

    Italijos Verslo ir Made in Italy ministerija kasdien skelbia nacionalinius kainų vidurkius, o atskirų degalinių kainos fiksuojamos specialioje degalų kainų stebėsenos sistemoje. Šis skaidrumo modelis didina spaudimą operatoriams, kai kainos kyla greičiau nei gyventojų perkamoji galia.

    „Įvedamos kainų lubos turi padėti apsaugoti šeimas ir įmones, kartu užtikrinant nepertraukiamą degalų tiekimą“, – teigiama „SOCAR“ pranešime.

    Kainų lubas taiko ne vieni

    „SOCAR“ nėra vienintelė, paskelbusi apie ribojimo mechanizmą. Italijos energetikos milžinė „ENI“ taip pat pritaiko kainų lubų principą savo degalinių tinkle, siekdama sumažinti brangimo naštą vartotojams.

    Vis dėlto „SOCAR“ žingsnis išsiskiria tuo, kad tai vienas pirmųjų aiškių signalų apie naują grupės strategiją Italijos rinkoje po IP įsigijimo. Sandoris, kuriuo „SOCAR“ perėmė beveik visą Italiana Petroli akcijų paketą, buvo baigtas 2026 metų gegužės 8 dieną.

    Rekordiniai skaičiai prie kolonėlių

    Pagal naujausius Italijos oficialius duomenis, 2026 metų rugsėjo 27 dieną nacionalinis vidurkis savitarnos režimu keliuose siekė 2,159 euro už litrą benzino ir 2,377 euro už litrą dyzelino.

    Magistralėse vidurkiai dar didesni: 2,254 euro už litrą benzino ir 2,459 euro už litrą dyzelino. Dėl to dyzelino kaina kai kur priartėjo prie 2,50 euro už litrą ribos, o tai ypač jautru logistikai ir smulkiajam verslui.

    „SOCAR“ nurodo sieksianti paremti tinklo operatorius ir degalinių valdytojus, tačiau kartu išlaikyti balansą visoje tiekimo grandinėje. Jei priemonė bus išplėsta į platesnį tinklą, ji galėtų reikšmingiau paveikti mažmenines kainas didelėje šalies dalyje.

  • Konjako gamintojai ant bedugnės krašto: ES ir Kinijos muitai smogia, JAV 15 proc. tarifas lieka

    Konjako gamintojai ant bedugnės krašto: ES ir Kinijos muitai smogia, JAV 15 proc. tarifas lieka

    Eksporto priklausomybė virto spąstais

    Pietvakarių Prancūzijoje, Šarantos regione, baigiantis konjako vynuogių derliui augintojai jau skaičiuoja nuostolius ir planuoja dar vienus sudėtingus metus. Maždaug 300 metų tradiciją turintis gėrimas gaminamas tik griežtai apibrėžtoje vietovėje, tačiau jo ateitį šiandien lemia geopolitika ir muitų karai.

    Konjako sektorius itin priklausomas nuo užsienio rinkų: apie 98 proc. produkcijos iškeliauja už Europos Sąjungos ribų. Dėl to bet koks prekybos ribojimas ar vartotojų nuotaikų pokytis akimirksniu smogia tiek didiesiems prekės ženklams, tiek smulkiesiems vynuogynų ūkiams.

    Paklausos kritimas ir mažesnis derlius

    Pramonė fiksuoja ryškų pardavimų smukimą: per kelerius metus metinės apimtys nuo maždaug 230 mln. butelių sumažėjo iki 140 mln. Butelių. Didieji konjako namai, tokie kaip „Rémy Martin“, „Hennessy“, „Martell“ ir „Courvoisier“, atitinkamai mažino užsakymus iš vietos augintojų, nes dalis pirkėjų atšaukė sutartis.

    Šių metų sausra situaciją paradoksaliai kiek „subalansavo“ iš pasiūlos pusės, nes derlius sumažėjo. Vienas regiono vynuogininkų Matthieu Augier teigė, kad ekonomine prasme derlius gali būti 30–40 proc. mažesnis nei įprastai.

    Kinijos atsakas į ES sprendimus

    Vienas didžiausių smūgių atėjo iš Kinijos, kuri laikoma antra pagal svarbą konjako rinka po JAV ir sudaro apie ketvirtadalį eksporto. Įtampa paaštrėjo po Europos Sąjungos sprendimų dėl tarifų kiniškiems elektromobiliams, o Kinija atsakomosiomis priemonėmis nukreipė dėmesį į europietišką brendį.

    Buvo pritaikytos laikinosios rinkliavos iki 34,8 proc., nors dalis didžiųjų gamintojų vėliau gavo išimtis, sutikę laikytis neatskleistų minimalių kainų. Vis dėlto, kaip pabrėžia sektoriaus atstovai, reputacinė žala ir sutrikę platinimo kanalai rinkoje jau buvo įvykę.

    „Kai valdžia mus išskyrė ir susiejo su anti kiniška Europos politika, dalis vartotojų tiesiog nusisuko, o platintojai nustojo pirkti ir dėti produkciją į lentynas“, – sakė Nacionalinio tarpšakinio konjako biuro vadovas Raphaël Delpech.

    JAV tarifas ir užsitęsęs neapibrėžtumas

    Ne mažiau svarbi problema yra JAV, kuri sudaro apie pusę konjako eksporto. Dalis tarifų buvo taikyti dar ankstesnių prekybinių ginčų metu, vėliau jie buvo sustabdyti, tačiau 2025 metais JAV vėl pritaikė platesnius tarifus prekybos partneriams.

    Po susitarimo, pasiekto Turnberry mieste Škotijoje, daugumai Europos eksporto prekių į JAV nustatytas 15 proc. tarifas, o konjakas pateko į šį sąrašą. Vyno ir stipriųjų gėrimų sektorius aktyviai siekė išimčių, tačiau iki šiol aiškaus proveržio nematyti.

    „Tai sukūrė aplinką, kurioje importuotojai renkasi saugesnes alternatyvas nei konjakas“, – sakė Raphaël Delpech.

    Krizė paliečia ir regiono darbo vietas

    Konjako vertės grandinė svarbi ne tik didiesiems prekės ženklams, bet ir visai regiono ekonomikai: Prancūzijoje su šiuo sektoriumi siejama apie 70 000 tiesioginių ir netiesioginių darbo vietų. Šalia maždaug 260 prekybos namų, brandinančių ir parduodančių gėrimą, nuo konjako priklauso statinių gamintojai, distiliavimo įrangos tiekėjai, transporto įmonės ir žemės ūkio rangovai.

    Siekiant prisitaikyti prie mažėjančios paklausos, pradėtos dvi vynuogynų mažinimo programos su finansine parama: viena numato nuolatinį vynmedžių išrovimą, kita leidžia laikinai sumažinti plotus penkeriems metams. Kol kas susidomėjimas nuolatiniu pasitraukimu ribotas, nes vynuogynas daugeliui ūkių yra ilgalaikis turtas ir šeimos paveldas.

    „Vynuogynas yra gamybos priemonė. Pasodini ne keliems metams, o 40–50 metų, tai yra paveldas“, – sakė Matthieu Augier.

    Konjako sektorius taip pat kelia platesnį klausimą Europos Sąjungai: kaip kompensuoti ūkiams ir pramonėms, kurios patiria nuostolius dėl atsakomųjų priemonių, kai ES imasi prekybos apsaugos veiksmų kituose sektoriuose. Kol politinės derybos tęsiasi, gamintojams tenka spręsti, kaip išgyventi mažėjančios paklausos ir didėjančios kainų įtampos laikotarpį.

  • ES spaudžia Kiniją riboti eksportą: derybos ties finišu, Briuselis ruošia atsakomąjį smūgį

    ES spaudžia Kiniją riboti eksportą: derybos ties finišu, Briuselis ruošia atsakomąjį smūgį

    Bruselio ir Pekino derybos aštrėja

    Europos Sąjunga spaudžia Kiniją sutikti su kvotomis, kurios ribotų tam tikrų kiniškų prekių patekimą į ES rinką. Briuselis siekia mažinti prekybos disbalansą ir įspėja, kad be apčiuopiamų rezultatų gali būti aktyvuotos papildomos prekybos apsaugos priemonės.

    Pasak su derybomis susipažinusių šaltinių, intensyvios konsultacijos tarp Europos Komisijos ir Kinijos prasidėjo 2026 metų birželį, o politinis terminas pažangai pasiekti numatytas spalio mėnesį. ES akcentuoja, kad kalbama ne tik apie tarifus, bet ir apie aiškias rinkos prieigos taisykles bei abipusį įsipareigojimų vykdymą.

    Kvotų idėja ir didžiausi nesutarimai

    Europos Komisija, derybose atstovaujanti 27 valstybėms narėms, siekia, kad Kinija priimtų kvotas konkrečioms produktų grupėms. Praktinis klausimas išlieka esminis: kaip toks mechanizmas būtų įgyvendinamas ir kaip būtų užtikrinama, kad kvotos būtų realiai laikomasi.

    Viešojoje erdvėje kaip vienas iš variantų aptariami vadinamieji savanoriški eksporto apribojimai, ypač elektromobilių sektoriuje. Kinija tokią logiką vertina kritiškai ir signalizuoja, kad nenori prisiimti įsipareigojimų, kurie jos požiūriu prilygtų importo ribojimui per politinį susitarimą.

    Kas pastatyta ant kortos Europai

    Deryboms artėjant prie finišo, Europos Komisija laikinai pristabdė dalį prekybos gynybos veiksmų, nukreiptų į ES chemijos pramonės apsaugą. Šis sektorius Europoje laikomas vienu pažeidžiamiausių dėl kainų spaudimo ir Kinijos gamintojų konkurencinio pranašumo.

    ES pareigūnai pabrėžia, kad rizika apima platesnį pramonės spektrą, įskaitant energijai imlias šakas ir automobilių tiekimo grandines. Europos Komisijos vertinimu, vien per praėjusius metus ES neteko apie 250 000 pramonės darbo vietų, o tai didina politinį spaudimą greitai rasti sprendimus.

    „Prekybos santykių su Kinija subalansavimas Europai tapo egzistenciniu klausimu“, – sakė Europos Komisijos narys Stéphane’as Séjourné.

    Artimiausiomis savaitėmis planuojami aukšto lygio vizitai ir politinės konsultacijos Pekine, o rezultatai turėtų paaiškėti iki spalio mėnesio derybų termino. Jei kompromisas nebus pasiektas, ES gali grįžti prie griežtesnių prekybos gynybos instrumentų, kurie būtų jautrūs tiek Europos importuotojams, tiek Kinijos eksportuotojams.

  • Britanija tapo didžiausia elektromobilių rinka Europoje: rekordą pasiekė nuolaidomis už milijardus

    Britanija tapo didžiausia elektromobilių rinka Europoje: rekordą pasiekė nuolaidomis už milijardus

    Rekordas Europoje, bet su išlygomis

    Jungtinė Karalystė pirmą kartą tapo didžiausia elektromobilių rinka Europoje, aplenkusi Vokietiją. 2024 metais šalyje parduota apie 381 970 grynųjų baterinių elektromobilių, rodo SMMT duomenys.

    Pardavimai per metus išaugo 21,4 proc., tačiau elektromobiliai sudarė 19,6 proc. visos naujų automobilių rinkos. Tai reiškia, kad nebuvo pasiektas 22 proc. vyriausybės siekis 2024 metams.

    Kas pastūmėjo augimą?

    Vienas svarbiausių augimo veiksnių buvo griežtesnė reguliavimo kryptis ir gamintojų taikytos nuolaidos. 2024 metų sausį įsigaliojo nulinės emisijos transporto priemonių mandatas, numatantis, kad 22 proc. naujų automobilių pardavimų turi sudaryti elektromobiliai.

    Už viršytą vidaus degimo variklių automobilių ribą taikoma bauda siekia 15 000 svarų sterlingų už vieną automobilį, tai yra apie 17 000 eurų. 2025 metais tikslas turėtų kilti iki 28 proc., todėl spaudimas rinkai didėja.

    Kaina už rekordą – milijardinės nuolaidos

    SMMT skaičiavimu, 2024 metais gamintojai nuolaidoms išleido apie 4,5 mlrd. svarų sterlingų, arba apie 5,4 mlrd. eurų. Vidutinis kainos sumažinimas vienam elektromobiliui siekė beveik 12 000 svarų sterlingų, tai yra apie 14 500 eurų.

    Dalis gamintojų perspėja, kad tokia nuolaidų strategija ilgainiui gali tapti sunkiai išlaikoma. Tarp įvardijamų rizikų minimi kaštų karpymai, galimi gamybos planų peržiūrėjimai ir įtampos dėl darbo vietų.

    „Mandatai nesukuria rinkos, o vartotojai reaguoja į paskatas, o ne į bausmes“, – teigiama SMMT ir dalies automobilių gamintojų kreipimesi į Jungtinės Karalystės finansų vadovybę.

    Asociacija taip pat pabrėžia, kad spartesnį elektromobilių augimą daugiausia generuoja įmonių ir parkų pirkimai, o privačių pirkėjų paklausa išlieka santykinai silpnesnė. Tai reiškia, kad be papildomų paskatų tikslų pasiekimas gali remtis vis agresyvesniu kainų mažinimu.

    Ko tikėtis toliau?

    Jungtinė Karalystė yra paskelbusi planą drausti naujų benzinu varomų ir dyzelinių automobilių pardavimą nuo 2030 metų, nors kai kuriems hibridams gali būti numatytos išimtys iki 2035 metų. Tokie terminai signalizuoja, kad elektromobilių pasiūla ir infrastruktūros plėtra taps dar svarbesnėmis politikos kryptimis.

    Tuo pat metu Vokietijos rinką slopino subsidijų pokyčiai ir vėlavimai, todėl Jungtinė Karalystė galėjo išsiveržti į priekį. Vis dėlto ekspertų vertinimu, ilgalaikį augimą lems ne vien tikslai ir baudos, bet ir vartotojų pasitikėjimas, įkrovimo tinklo plėtra bei elektromobilių kainų priartėjimas prie įprastų modelių.

  • Kinijos elektromobilių milžinė „BYD“ fiksavo rekordą: taip priartėjo prie „Tesla“ lyderystės

    Kinijos elektromobilių milžinė „BYD“ fiksavo rekordą: taip priartėjo prie „Tesla“ lyderystės

    Rekordiniai metai „BYD“

    Didžiausia Kinijos elektrifikuotų automobilių gamintoja „BYD“ pranešė, kad 2024 metais pasiekė rekordinius pardavimus pasaulyje. Augimą labiausiai skatino itin stipri paklausa Kinijos rinkoje, vyriausybės skatinimo priemonės ir metų pabaigos nuolaidos.

    Bendrovė per visus 2024 metus pardavė apie 4 270 000 vadinamųjų naujos energijos automobilių, į kuriuos įeina ir baterijomis varomi elektromobiliai, ir įkraunami hibridai. Tai reiškia maždaug 41,26 proc. šuolį, lyginant su 2023 metais, ir viršytą anksčiau skelbtą 3 600 000 vienetų tikslą.

    Įkraunami hibridai tapo varikliu

    Didžiausią impulsą „BYD“ suteikė įkraunamų hibridų pardavimai, kurie per metus išaugo maždaug 72,83 proc. ir pasiekė apie 2 490 000 automobilių. Tuo metu baterijomis varomų elektromobilių pardavimai augo nuosaikiau, apie 12,08 proc., iki maždaug 1 760 000 vienetų.

    Tokį pasiskirstymą rinkos dalyviai sieja su vartotojų noru turėti lankstumo ilgesnėms kelionėms ir su kainų konkurencija, kai gamintojai agresyviai mažino kainas vidaus rinkoje. Prie paklausos prisidėjo ir programos, skatinusios senų benzininių ar dyzelinių automobilių keitimą į elektrifikuotus modelius.

    „Tesla“ dar pirmauja, bet atotrūkis menksta

    Lyginant vien baterijomis varomus elektromobilius, „Tesla“ 2024 metais išliko šiek tiek priekyje, pardavusi apie 1 780 000 automobilių. Vis dėlto „BYD“ sparčiai artėja, ypač įvertinus jos bendrą elektrifikuotų modelių mastą ir itin greitą įkraunamų hibridų segmento plėtrą.

    Pastaraisiais mėnesiais „Tesla“ susidūrė su iššūkiais, kurie didino spaudimą rezultatams: silpnesne paklausa kai kuriose rinkose, maržų traukimuisi ir investuotojų lūkesčių svyravimais. 2024 metų pavasarį bendrovė skelbė apie darbuotojų skaičiaus mažinimą, siekdama prisitaikyti prie lėtesnio augimo tempo.

    Kinijos rinka auga, bet Europoje daugėja kliūčių

    2024 metais Kinijos elektromobilių rinka išliko viena sparčiausiai augančių pasaulyje, o konkurencija dar labiau paaštrėjo. Šalia „BYD“ stiprėjo ir kiti didieji gamintojai, tokie kaip SAIC ir „Geely“, taip pat aktyviai plėtėsi naujesni žaidėjai, tarp jų „Leapmotor“, „Li Auto“ ir „Xiaomi“.

    Analitikai pabrėžia, kad Kinijoje išsaugoti masto pranašumą padeda tiek valstybės parama, tiek didžiulė vidaus rinka, leidžianti greitai didinti gamybą ir mažinti savikainą. Tačiau eksporto planus, ypač į Europą, gali komplikuoti Europos Sąjungos taikomi tarifai daliai Kinijos gamintojų, todėl kainų pranašumas kai kuriose šalyse gali sumažėti.

    Nepaisant to, „BYD“ rezultatai rodo aiškią tendenciją: pasaulinėje elektrifikuotų automobilių rinkoje stiprėja Kinijos gamintojų įtaka, o kova dėl lyderystės vis dažniau sprendžiasi ne vien technologijomis, bet ir mastu, kainodara bei gebėjimu greitai prisitaikyti prie reguliavimo pokyčių.

  • Norvegai vis labiau bijo kinų elektromobilių, bet perka rekordais: kas nugali politiką ir saugumą?

    Norvegai vis labiau bijo kinų elektromobilių, bet perka rekordais: kas nugali politiką ir saugumą?

    Kinų elektromobilių šuolis Norvegijoje

    Norvegija išlieka pasaulio lydere pagal elektromobilių plėtrą: čia elektriniai automobiliai sudaro daugiau nei 95 proc. naujų registracijų. Tuo pat metu sparčiai auga Kinijos gamintojų ir Kinijos kapitalo valdomų prekių ženklų dalis.

    Norvegijos elektrinių automobilių asociacijos apklausa, kurioje dalyvavo beveik 15 000 elektromobilių savininkų, rodo ryškėjančią dilemos ašį. Apie 31 proc. respondentų teigė vengtų kinų prekės ženklo dėl politinių priežasčių, kai prieš metus taip sakė 23 proc.

    Saugumo abejonės: automobilis kaip kompiuteris

    Diskusiją kaitina tai, kad šiuolaikiniai automobiliai vis dažniau lyginami su kompiuteriais ant ratų: jie renka telemetrijos duomenis, naudoja ryšio modulius, nuotolinius atnaujinimus ir programinę įrangą, kuri daro įtaką ne tik patogumui, bet ir saugai.

    „Nauji automobiliai praktiškai yra kompiuteriai ant ratų“, – sakė Norvegijos elektrinių automobilių asociacijos generalinė sekretorė Christina Bu.

    „Kai duomenų saugumas ir privatumas sulaukia daugiau dėmesio, natūralu, kad vartotojams kyla klausimų, iš kur automobilis atvyksta ir kaip tvarkomi duomenys“, – pridūrė ji.

    Norvegijoje anksčiau skelbta apie atvejus, kai saugumo tyrėjai fiksavo duomenų perdavimą į Kiniją kai kuriuose modeliuose. Atskiruose bandymuose taip pat kelti klausimai dėl teorinės gamintojo prieigos prie transporto priemonės valdymo sistemų, kas kelia papildomų rizikų viešajam sektoriui ir verslui.

    Kodėl vis tiek perka: kaina, technologijos ir pasirinkimas

    Nepaisant skeptiškų nuostatų, Kinijos gamintojų, tokių kaip „BYD“, „NIO“ ir „Dongfeng“, bei Kinijos bendrovių valdomų prekių ženklų, tokių kaip „Volvo“ ir „Polestar“, pardavimai Norvegijoje išaugo. Pirmąjį metų pusmetį jie sudarė apie ketvirtadalį naujų elektromobilių registracijų, nors 2019 metais jų dalis buvo beveik nepastebima.

    Ši dinamika rodo, kad pirkėjai vienu metu vertina kelis kriterijus: kainą, baterijos technologiją, įrangą, garantijas, pristatymo terminus ir finansavimo sąlygas. Praktikoje daliai vairuotojų moralinės ir geopolitinės abejonės nusileidžia labai apčiuopiamiems argumentams, ypač kai rinkoje juntamas spaudimas kainoms.

    Norvegijos asociacija yra viešai nurodžiusi, kad dabartinės tendencijos gali lemti, jog artimiausiais metais Kinijos kapitalo grupės aplenks europinius gamintojus pagal naujų elektromobilių pardavimus. Norvegija tam ypač reikšminga kaip ankstyvas indikatorius, nes čia elektromobilių rinka brandi, o vartotojai greitai reaguoja į pasiūlos pokyčius.

    „Tesla“ politinis atšalimas silpsta

    Apklausa fiksuoja dar vieną poslinkį: politinis pasipriešinimas „Tesla“ Norvegijoje sumažėjo. Jei anksčiau 43 proc. respondentų teigė vengtų „Tesla“ dėl politinių priežasčių, šiemet tokių liko 24 proc.

    „Praėjusiais metais Elono Musko politinis aktyvumas buvo ypač matomas ir natūraliai sukėlė stiprių reakcijų“, – sakė Christina Bu.

    „Šiemet dėmesio tam buvo mažiau, ir tai galėjo lemti, kad mažiau žmonių teigė nebūtų rinkęsi „Tesla““, – pridūrė ji.

    Nepaisant bangavimo viešojoje erdvėje, „Tesla“ išlieka perkamiausias naujų automobilių prekės ženklas Norvegijoje, o elektromobilių dominavimas šalyje toliau artėja prie 100 proc. ribos. Kartu tai reiškia, kad ginčai dėl duomenų apsaugos, kibernetinio saugumo ir tiekimo grandinių patikimumo tik aštrės, nes automobilis tampa nebe vien transporto priemone, o skaitmenine platforma.

  • Portugalijoje algos kyla sparčiausiai: kur dabar geriausios IT, sveikatos ir inžinerijos vietos

    Portugalijoje algos kyla sparčiausiai: kur dabar geriausios IT, sveikatos ir inžinerijos vietos

    Technologijos tempia rinką

    Portugalijos technologijų sektorius 2026 metų antrąjį ketvirtį išlaikė vieną sparčiausių augimo tempų darbo rinkoje. Personalo atrankos bendrovės „Randstad“ atlygio tendencijų tyrimas rodo, kad informacinių ir ryšių technologijų srityje atlyginimai išlieka tarp didžiausių šalyje, o naujų pozicijų skaičius auga.

    Remiantis tyrime cituojamais Portugalijos statistikos instituto INE ir „Eurostat“ duomenimis, informacijos ir ryšių sektoriuje 2026 metų antrąjį ketvirtį dirbo apie 237 200 žmonių. Tai sudaro maždaug 4,4 proc. visų dirbančiųjų, o per metus sektorius paaugo apie 27 600 darbo vietų, arba 13,2 proc.

    „Randstad“ skaičiavimais, dažniausiai vertinamų IT pozicijų metinis bruto atlygis siekia nuo 40 000 iki 55 000 eurų. Didžiausia paklausa, pasak tyrimo, telkiasi debesų kompiuterijos ir kibernetinio saugumo, duomenų analitikos, verslo analitikos ir DI, programinės įrangos kūrimo, CRM ir ERP sprendimų bei IT valdymo srityse.

    Sveikatos apsauga ir gyvybės mokslai

    Greta technologijų išsiskiria ir sveikatos apsaugos bei socialinės globos sektorius, kurio mastas Portugalijoje yra gerokai didesnis. INE darbo jėgos tyrimo duomenimis, 2026 metų antrąjį ketvirtį žmonių sveikatos ir socialinės globos veiklose dirbo apie 567 700 žmonių, arba apie 10,5 proc. visos darbo jėgos.

    Per metus ši sritis paaugo maždaug 43 200 darbo vietų, arba 8,2 proc., o tai, „Randstad“ vertinimu, rodo stabilų kvalifikuotų darbuotojų poreikį. Sveikatos sektoriuje vidutinis metinis bruto atlygis, pagal tyrimą, dažniausiai svyruoja nuo 30 000 iki 46 000 eurų.

    Gyvybės mokslų, farmacijos ir mokslinių tyrimų kryptys, tyrimo duomenimis, gali pasiūlyti dar platesnį atlygio diapazoną nuo 35 000 iki 60 000 eurų per metus. Daugiausia ieškoma pardavimų atstovų, kokybės užtikrinimo, reguliavimo reikalų, rinkos prieigos ir medicininių reikalų specialistų.

    Pramonė, bankai ir kitos sritys

    Dar vienas reikšmingas segmentas yra inžinerija ir pramonė, kur, pasak „Randstad“, darbo vietos dažnai pasižymi didesniu stabilumu. INE duomenimis, 2026 metų antrąjį ketvirtį pramonės blokas, apimantis gavybą, gamybą, energetiką, vandentvarką ir statybą, siekė apie 1 333 700 dirbančiųjų, arba 24,7 proc. visos darbo jėgos.

    Per metus šis sektorius padidėjo apie 43 000 darbo vietų, arba 3,3 proc. Tyrime nurodoma, kad metinis bruto atlygis čia dažniausiai siekia nuo 33 500 iki 49 500 eurų, o įmonės aktyviai ieško darbų vadovų, automatizavimo ir robotikos inžinierių, produktų vystymo specialistų, gamybos pamainų vadovų bei tiekimo grandinės ir logistikos technikų.

    Bankininkystės ir draudimo srityje, pagal INE duomenis, 2026 metų antrąjį ketvirtį dirbo apie 118 700 žmonių, arba 2,2 proc. visų dirbančiųjų. „Randstad“ vertinimu, vidutinis metinis bruto atlygis čia dažniausiai siekia nuo 35 000 iki 50 000 eurų, o paklausiausi tampa rizikos, atitikties ir finansų analizės vaidmenys.

    Marketingo ir pardavimų segmentas, anot tyrimo, išlieka jautresnis ekonomikos ciklams, tačiau tam tikros nišos auga dėl skaitmenizacijos ir duomenimis grįstos reklamos. „Eurostat“ duomenys rodo, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį marketinge dirbo apie 37 200 žmonių, arba 0,7 proc. viso užimtumo, o metinis pokytis išliko teigiamas.

    Platesnėje finansų, personalo ir teisės paslaugų grupėje INE fiksavo apie 488 100 dirbančiųjų, arba apie 9 proc. visų darbuotojų. „Randstad“ nurodo, kad metinis bruto atlygis šiame segmente dažniausiai siekia nuo 24 000 iki 33 500 eurų, o darbdaviai daug dėmesio skiria kontrolės, ataskaitų rengimo, apskaitos, personalo analitikos ir atitikties kompetencijoms.

  • Naftos kainos šoktelėjo: Trumpas atmetė Irano paliaubas, o rinkos vėl suka į paniką

    Naftos kainos šoktelėjo: Trumpas atmetė Irano paliaubas, o rinkos vėl suka į paniką

    Nafta brangsta, nerimas grįžta

    Pasaulinėse žaliavų rinkose naftos kainos šoktelėjo po žinios, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas atmetė Irano siūlymą dėl laikino paliaubų laikotarpio, kuris būtų leidęs atverti Hormūzo sąsiaurį. Investuotojai vėl pradėjo vertinti didesnę tiekimo sutrikimų ir naujos infliacijos bangos riziką.

    Tarptautinis etalonas „Brent“ Europos prekybos pradžioje kilo daugiau nei 3 proc., o barelio kaina perkopė 100 Jungtinių Valstijų dolerių ribą, tai yra apie 95 eurus. Kartu brango ir JAV etalonas WTI, o tai signalizavo, kad rinka kainuoja galimą pasiūlos trūkumą artimiausiomis savaitėmis.

    Hormūzo sąsiauris – kritinė grandis

    Hormūzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos taškų, nes juo keliauja reikšminga dalis Persijos įlankoje išgaunamos naftos ir dujų. Bet koks jo uždarymo grėsmės atsinaujinimas paprastai akimirksniu persiduoda į kainas, draudimo įmokas ir laivybos maršrutų kaštus.

    Prie įtampos prisideda ir rizikos Raudonojoje jūroje, kur pastaraisiais metais suaktyvėję išpuoliai prieš laivybą verčia laivus rinktis ilgesnius maršrutus. Tai didina logistikos išlaidas ir pristatymo laiką, o galiausiai prisideda prie brangesnių degalų bei prekių kainų vartotojams.

    Trumpo žinutė: atmetė, bet durų neužtrenkė

    Irano pasiūlymas, apie kurį viešai kalbėta tarptautinių susitikimų fone, numatė trumpą kovos veiksmų pristabdymą ir sąsiaurio atvėrimą. Mainais Teheranas siekė sąlygų, susijusių su sankcijų švelninimu ir įšaldytų aktyvų klausimu, o JAV pozicija kol kas išliko griežta.

    „Aš atmetu jų pasiūlymą“, – sakė Donaldas Trumpas žurnalistams.

    Tuo pat metu JAV prezidentas leido suprasti, kad derybiniai kanalai gali būti atnaujinti. Rinkos tokius signalus vertina dvejopai: viena vertus, tai viltis dėl kompromiso, kita vertus, neapibrėžtumas, kuris paprastai kelia kainų svyravimus.

    Akcijos ir obligacijos reagavo nevienodai

    Naftos brangimas sustiprino infliacijos baimes, todėl dalyje Europos biržų fiksuotas nuosaikus kritimas. Investuotojai skaičiuoja, kad ilgiau išsilaikant aukštoms energijos kainoms gali brangti transportas, gamyba ir maisto tiekimo grandinės, o tai didina spaudimą centrinėms bankų palūkanų normoms.

    Jungtinių Valstijų obligacijų pajamingumai išliko aukšti, o tai tradiciškai apsunkina akcijų rinkas, nes skolinimasis tampa brangesnis, o saugesni instrumentai tampa patrauklesni. Aukštų palūkanų aplinka ypač jautri energijos kainų šuoliams, nes jie gali atitolinti infliacijos mažėjimą.

    Analitikai pabrėžia, kad artimiausioms dienoms toną nustatys bet kokie signalai apie galimus pokalbius tarp Vašingtono ir Teherano, taip pat reali situacija laivybos maršrutuose. Kol neaiškumas išlieka, naftos kainos ir toliau gali smarkiau svyruoti, o kartu įsitempia ir platesnės finansų rinkos.

  • Turkijoje atšauktas turto įšaldymas 45 įmonėms: milijardinis fondų skandalas gilėja

    Turkijoje atšauktas turto įšaldymas 45 įmonėms: milijardinis fondų skandalas gilėja

    Turkijos prokurorai panaikino turto apribojimus 45 įmonėms ir 19 investicinių fondų, kurie buvo įtraukti į tyrimą dėl plataus masto investicinių fondų krizės. Kaip skelbiama, daugiau nei 450 000 investuotojų turi dalis fonduose, kurių turtas vertinamas apie 15,7 mlrd. eurų, o dalis jų pradėti likviduoti.

    Turto įšaldymas buvo pritaikytas po įtarimų dėl rinkos manipuliavimo ir galimo fondų vertės dirbtinio išpūtimo. Teisingumo ministro Akıno Gürleko viešintais duomenimis, pradžioje apribojimai buvo taikomi 46 juridiniams asmenims, 18 fondų ir 42 fiziniams asmenims, tačiau vėliau sprendimas buvo peržiūrėtas.

    Po naujo Turkijos kapitalo rinkų priežiūros institucijos vertinimo Stambulo vyriausioji prokuratūra atšaukė priemones daugumai juridinių subjektų ir fondų. Vis dėlto apribojimai fiziniams asmenims, kurių veiksmai tiriami, išlieka, o tyrimas dėl galimų pažeidimų tęsiamas.

    Finansų ministras Mehmetas Şimşekas pabrėžė, kad prioritetas yra investicijų, užimtumo, gamybos ir eksporto apsauga, o teisėsauga ir toliau sieks atsakomybės tiems, kurie galėjo iškraipyti rinką. Pasak jo, su galimais pažeidimais nesusiję asmenys ir įmonės neturėtų tapti perteklinių priemonių taikiniu.

    Krizei įsibėgėjus iš pareigų pasitraukė prezidento Recepo Tayyipo Erdoğano valdančiosios Teisingumo ir plėtros partijos vicepirmininkė Fatma Betül Sayan Kaya. Jos sprendimas sutapo su viešais kaltinimais, kad prieš akcijų rinkos smukimą ji galėjo parduoti akcijų paketą už dešimtis milijonų eurų.

    „Paskelbsime, kad visi, kurie prisidėjo prie pažeidimų, korupcijos ar piktnaudžiavimo, bus patraukti atsakomybėn“, – sakė partijos atstovas Ömeras Çelikas.

    Opozicijos atstovai teigia, kad politikė prieš rinkos kritimą galėjo parduoti akcijų maždaug už 23,3 mln. eurų, o anksčiau, balandį, esą buvo įsigijusi didelį paketą už apie 1,1 mln. eurų. Viešo atsakymo į šiuos konkrečius kaltinimus ji nepateikė, tačiau tvirtino pasitraukianti tam, kad situacija būtų išsamiai išaiškinta.

    Pasak tyrimo kontekste skelbiamos informacijos, krizę paskatino griežtesnės taisyklės, įvestos rugpjūčio 28 dieną, po kurių dalis investuotojų ėmė masiškai atsiiminėti lėšas. Kai kurie fondai buvo sukaupę reikšmingas pozicijas mažai likvidžiose akcijose, todėl greitas išpardavimas dar labiau smukdė kainas ir didino įtampą rinkoje.

    Rugsėjo 17 dieną kapitalo rinkų priežiūros institucija nusprendė likviduoti 131 fondą, siejamą su keliomis valdymo bendrovėmis, o vėliau Stambulo prokuratūra pradėjo išsamų tyrimą. Skelbiama, kad per šią bylą jau sulaikyta mažiausiai 45 asmenys, o institucijos aiškinasi, ar fondų vertinimai ir sandoriai nebuvo naudojami dirbtinai paveikti akcijų kainas.

    Analitikai pastebi, kad tokio tipo krizės dažniausiai paaštrina diskusijas dėl priežiūros griežtinimo, fondų skaidrumo ir rizikos valdymo reikalavimų, ypač kai portfeliuose dominuoja mažai likvidūs aktyvai. Investuotojams tai priminimas, kad likvidumo rizika ir reguliavimo pokyčiai gali staiga pakeisti fondų gebėjimą vykdyti išpirkimus, o rinkos panika dar labiau sustiprina nuostolius.