Category: Finansai

  • Lenkijos prezidentas vėl vetavo DSA įgyvendinimą: įspėja apie cenzūrą, vyriausybė ruošia „planą B“

    Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis penktadienį, lapkričio 13 dieną, antrą kartą vetavo įstatymą, kuriuo į nacionalinę teisę turėjo būti perkeliamas ES Skaitmeninių paslaugų aktas (DSA). Prezidentas teigė, kad pataisos atveria kelią pernelyg plačiam turinio blokavimui ir primena cenzūrą.

    Kaip rašo WNP, šįkart buvo vetuota vadinamoji antroji DSA įgyvendinimo dalis – įstatymas, turėjęs suteikti instrumentus greitam reagavimui į nelegalų turinį internete ir jo blokavimui. Anot prezidento, ypač daug abejonių kelia Seimo ir Senato darbuose atsiradę sprendimai, išplečiantys valdininkų kompetencijas.

    Lenkijoje DSA perkėlimas jau buvo sustojęs ir anksčiau – pirmasis veto nuskambėjo sausį. Po jo Skaitmenizacijos ministerija pasirinko įgyvendinimą padalyti į dvi atskiras dalis: pirmoji jau įsigaliojo ir numatė, kad Skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus funkciją atliks Elektroninių ryšių tarnybos (UKE) vadovas.

    Antroji dalis buvo skirta konkretesnėms priemonėms, pavyzdžiui, galimybei operatyviai blokuoti turinį, susijusį su sunkiausiais nusikaltimais. Projekto autoriai aiškino, kad tai apimtų medžiagą, kurios platinimas galėtų būti siejamas su terorizmu, seksualiniais nusikaltimais ar prekyba žmonėmis.

    Prezidento argumentas: „valdininkas cenzorius“

    K. Nawrockis viešame pasisakyme pabrėžė, kad paskutiniame projekto svarstymo etape Senatas, jo vertinimu, dar labiau praplėtė administracinių institucijų galias blokuoti turinį. Prezidentas tvirtino, jog taip „grįžta valdininko cenzoriaus šešėlis“, kuris spręstų, kas internete leistina.

    Prezidento teigimu, nuspręsti, ar konkretus turinys yra nusikalstamas, turėtų ne valdininkas, o teismai ir nepriklausomi teisėjai. Dėl to jis aiškino vetą laikantis atsakingu žingsniu, kai įstatymas, jo manymu, gali „smogti piliečiams“.

    Taip pat buvo akcentuota, kad valstybė jau turi priemonių kovoti su teroristiniu turiniu. Prezidentas rėmėsi ES reglamentu 2021/784, kuriame numatyta galimybė reikalauti tokį turinį pašalinti arba užblokuoti prieigą per vieną valandą nuo nurodymo gavimo, ir pabrėžė, kad šios taisyklės Lenkijoje jau perkeltos.

    Vyriausybės pozicija: daugiau apsaugos vaikams ir greitesnis reagavimas

    Skaitmenizacijos ministerija dar prieš prezidento sprendimą ragino pasirašyti įstatymą ir aiškino, kad jis būtinas siekiant veiksmingiau kovoti su smurtu, neapykanta ir seksualiniu priekabiavimu internete. Vyriausybė akcentavo, kad be tokių priemonių valstybė neturi pakankamai svertų priversti didžiąsias platformas reaguoti greitai.

    Ministerijos atstovai pabrėžė, jog siūlomi nurodymai šalinti turinį būtų siejami su nusikaltimais, jau apibrėžtais Baudžiamajame kodekse – esą tai nėra mechanizmas „gaudyti pažiūras“, o tik priemonė kovoti su nusikalstama veikla.

    Kartu ministerija viešino dokumentą apie jaunų žmonių patirtis skaitmeninėje erdvėje, kuriame kalbėta apie netinkamą platformų reakciją, smurto apraiškas ir naujas grėsmes, įskaitant su dirbtiniu intelektu siejamas rizikas. Tokiu būdu siekta parodyti, kad vien tik platformų savireguliacija ne visada veikia.

    Nevyriausybininkai: nuo ginčo kenčia ir vartotojai

    Organizacija „Panoptykon“ po veto pareiškė, kad dėl politinio konflikto internete besinaudojantys žmonės vėl tampa įkaitais. Pasak jos, problema aktuali ir tiems, kurių paskyros ar įrašai pašalinami platformų sprendimu, pavyzdžiui, per klaidą.

    Organizacija teigė, kad iš užsitęsusio ginčo labiausiai laimi technologijų milžinės, nes jos ir toliau pačios sprendžia, ką ir kaip riboti savo platformose. Kartu pabrėžta, kad procedūrų, kurios leistų reaguoti tiek į šiurkščius teisės pažeidimus, tiek į nepagrįstą teisėto turinio šalinimą, iš tiesų reikia.

    Po veto – nauja įstatymo versija ir „planas B“

    Po prezidento sprendimo vicepremjeras ir skaitmenizacijos ministras Krzysztofas Gawkowskis pareiškė, kad darbai nesustos: bus rengiama nauja įstatymo versija ir mėginama „iki skutku“. Jis teigė nenorintis, kad veto užkirstų kelią tikslui užtikrinti saugesnį internetą, ypač vaikams.

    Ministras anksčiau buvo užsiminęs ir apie „planą B“, jei DSA įgyvendinimas stringa. Detalių apie šio plano turinį tekste nepateikiama, tačiau pabrėžiama, kad valdžia ketina ieškoti alternatyvių sprendimų ir tęsti derybas su platformų atstovais.

    Ši situacija rodo, kad DSA principų įgyvendinimas nacionaliniu lygmeniu gali tapti ne tik techniniu, bet ir politiniu klausimu – ypač ten, kur susiduria siekis greitai blokuoti nusikalstamą turinį ir baimė dėl per plačių valstybės galių riboti žodžio laisvę.

  • DI bendrovės „Anthropic“ IPO JAV gali tapti didžiausias istorijoje – paklausa viršijo pasiūlą 600 proc.

    JAV dirbtinio intelekto bendrovės „Anthropic“ planuojamas akcijų platinimas sulaukė milžiniško investuotojų susidomėjimo ir, panašu, gali tapti didžiausiu JAV biržų istorijoje.

    Bendrovė skelbia, kad užsakymai akcijoms gerokai viršijo siūlomą kiekį: paklausa buvo maždaug 600 proc. didesnė nei akcijų limitas, numatytas pasiūloje.

    Toks perteklius reiškia, kad daliai norinčiųjų akcijų gali tekti mažesnis kiekis, nei tikėtasi – ypač jei pirmenybė bus teikiama esamiems akcininkams. Apie tokią tikėtiną situaciją cituojamas su procesu susipažinęs šaltinis.

    Prospekte buvo numatytas 70–78 JAV dolerių kainos rėžis už akciją, o esant dabartinei paklausai, akcijos, tikėtina, bus siūlomos viršutine riba – 78 JAV doleriais.

    Didelis perteklius ir planuojama emisijos struktūra

    Atviroje tranšoje numatyta 825 mln. akcijų, tačiau užsakymų apimtis šį skaičių, kaip teigiama, viršijo beveik šešis kartus. Tai reiškia didelę „redukciją“ – ne visi norintieji gaus pilną pageidautą kiekį.

    Iš minėtos dalies 801,35 mln. akcijų turi būti išleidžiamos naujai, o 23,65 mln. akcijų – parduodamos dabartinių akcininkų.

    Tekste nurodoma, kad pritrauktos lėšos būtų skirtos technologijų plėtrai ir dalies įsipareigojimų padengimui. Kartu pateikiamas ir siekiamos sumos vertinimas JAV doleriais, susietas su pasirinkta maksimalia akcijos kaina.

    Kas investuoja ir kuo šis IPO išskirtinis

    Tarp dabartinių „Anthropic“ akcininkų minimos tokios bendrovės kaip „Google“, AMD, TSMC, „Broadcom“ ir „Nvidia“. Taip pat teigiama, kad jie per lygiagrečią emisiją ketina įsigyti akcijų už 26 mlrd. JAV dolerių, o „Nvidia“ deklaruota suma – 10 mlrd. JAV dolerių.

    Skelbiama, kad visa emisija, jei bus įgyvendinta pagal planą, galėtų siekti 90,4 mlrd. JAV dolerių vertę. Tokiu atveju, teksto teigimu, ji pranoktų ankstesnį rekordą, siejamą su Elono Musko „SpaceX“ IPO, vertintu 75 mlrd. JAV dolerių.

    Apribojimai Kinijos ir Honkongo investuotojams

    Kaip rašo „Bloomberg“, JAV bankai, aptarnaujantys „Anthropic“ akcijų platinimą, atsisako priimti pavedimus iš klientų Kinijoje ir Honkonge.

    Nors tokia informacija, kaip nurodoma, prospekte nėra išsamiai paskelbta, tekste aiškinama, kad situacija siejama su ITAR (International Traffic in Arms Regulations) nuostatomis, taikomomis nacionalinio saugumo kontekste.

  • JAV fiskalinius 2027 metus pradėjo rekordiniu 404 mlrd. dolerių biudžeto deficitu

    JAV vyriausybė fiskalinius 2027 metus pradėjo su 404 mlrd. dolerių biudžeto deficitu, fiksuotu spalį. Tai – rekordinis šio mėnesio rezultatas.

    Apie tai pranešė „Bloomberg“, nurodydamas, kad deficitas, palyginti su 2025 metų spaliu, išaugo 120 mlrd. dolerių. Augimas siekia 42 proc.

    Deficitas didėjo ne tik dėl išlaidų, bet ir dėl kritusių pajamų. Spalį JAV biudžeto pajamos sumažėjo 35 mlrd. dolerių (9 proc.) iki 369 mlrd. dolerių.

    Tuo metu išlaidos pasiekė rekordą – 773 mlrd. dolerių, t. y. 84 mlrd. dolerių (12 proc.) daugiau nei prieš metus. Tai rodo, kad fiskalinė įtampa išlieka didelė jau pačioje metų pradžioje.

    Pajamos mažėjo, smuko muitų įplaukos

    Vienas ryškesnių spalio pajamų kritimo veiksnių – sumažėjusios grynosios įplaukos iš muitų. Jos krito iki 19,2 mlrd. dolerių, kai 2025 metų spalį siekė 31,3 mlrd. dolerių.

    Taip pat mažėjo gyventojų pajamų mokesčių įplaukos, kurios nėra automatiškai išskaičiuojamos, o sumokamos pačių mokesčių mokėtojų. Ši eilutė spalį sumenko 29 mlrd. dolerių (36 proc.) iki 51 mlrd. dolerių.

    Išlaidos augo: daugiau žemės ūkiui ir kariuomenei

    Skelbiama, kad dalį išlaidų šuolio lėmė JAV Žemės ūkio departamento išlaidų augimas 14 mlrd. dolerių (80 proc.), susijęs su išmokomis ūkininkams.

    Kartu nurodomas ir karinių išlaidų padidėjimas 28 mlrd. dolerių, arba 30 proc. Be to, didėjo ir palūkanų našta: bendrosios federalinės skolos palūkanos, palyginti su praėjusių metų spaliu, augo 11 mlrd. dolerių (11 proc.) iki 115 mlrd. dolerių.

    Deficitas – iššūkis ir visų metų tikslams

    Rekordinis spalio deficitas tampa papildomu išbandymu JAV iždo sekretoriui Scottui Bessentui. Jis yra išsikėlęs tikslą mažinti deficitą iki 3 proc. nuo BVP.

    Tuo metu fiskalinių 2026 metų deficitas, remiantis pateikta informacija, vertintas 6,2 proc. nuo BVP, kai fiskaliniais 2025 metais siekė 5,8 proc. JAV iždas taip pat buvo informavęs, kad visų fiskalinių 2026 metų deficitas siekė beveik 2 trln. dolerių – didžiausias per penkerius metus.

    JAV iždas nurodė, kad pakoreguotas spalio deficitas galėjo siekti 285 mlrd. dolerių. Tokiu atveju jis būtų 94 mlrd. dolerių (49 proc.) didesnis nei prieš metus.

  • Ukrainos atstatymas kainuos šimtus mlrd. dolerių: Lenkija nori vietos prie stalo

    Ukrainos atstatymas gali kainuoti šimtus milijardų JAV dolerių, o Lenkijos verslas siekia kuo anksčiau įsitraukti į būsimus projektus. Didžiausios galimybės įvardijamos energetikos, žemės ūkio ir maisto pramonės srityse, taip pat mažoms ir vidutinėms įmonėms.

    Apie tai skelbiama po Varšuvoje vykusios „Rebuild Ukraine“ konferencijos, kurioje Ukrainos ekonomikos ir aplinkos ministras Oleksandras Krawčenka teigė, kad viešasis sektorius vienas tokio masto darbų nepatemps. Todėl, jo teigimu, būtinas privataus kapitalo įsitraukimas.

    Ministras pabrėžė, kad Ukrainai tai gali tapti didžiausiu investiciniu projektu nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Pasak jo, jau dabar matomas investuotojų pasirengimas įgyvendinti projektus, kurių bendra vertė siekia beveik 100 mlrd. dolerių.

    Lenkijos pusė taip pat signalizuoja norą aktyviai dalyvauti šiame procese: anot Varšuvoje kalbėjusio valstybės sekretoriaus Lenkijos fondų ir regioninės politikos ministerijoje Jaceko Karnowskio, dvišalį bendradarbiavimą remia dešimtys skirtingų instrumentų, įskaitant ir ES paramos mechanizmus.

    Sektoriai, kuriuose Lenkija mato šansus

    Diskusijose akcentuota, kad Ukrainos rinka ypač patraukli Lenkijos mažoms ir vidutinėms įmonėms. Kaip viena priežasčių įvardyta tai, kad mažiau prisotintoje rinkoje konkurencija gali būti mažesnė nei Vakarų Europoje, o paklausa – didelė.

    Perspektyviausi sektoriai, kuriuos mini verslo atstovai, – žemės ūkis, maisto pramonė ir energetika. Taip pat pabrėžta Ukrainos verslo specialistų, dirbančių Lenkijoje, reikšmė – jie gali tapti svarbiais partneriais įmonėms, svarstančioms apie plėtrą į Ukrainą.

    Energetikoje konkretūs planai jau skamba viešai: konferencijoje minėta, kad Lenkijos bendrovė „E-HUB Energy“ deklaravo norą prisidėti prie Ukrainos energetikos infrastruktūros plėtros. Taip pat užsiminta apie vykstančias Lenkijos ir Ukrainos derybas kuro sektoriuje.

    Kas trukdo investicijoms: siena, biurokratija ir viešieji pirkimai

    Nors galimybės vertinamos kaip didelės, verslo atstovai įvardija ir konkrečias kliūtis. Tarp jų – neišspręstos problemos pasienyje, administraciniai barjerai bei ribotas priėjimas prie Ukrainos viešųjų pirkimų.

    Lenkijos ir Ukrainos prekybos rūmų atstovas Jacekas Piechota atkreipė dėmesį, kad Ukraina naudoja viešųjų pirkimų sistemą „Prozorro“, tačiau Lenkijos įmonėms nepalanku tai, jog projekto dokumentacija turi būti parengta ukrainiečių kalba.

    Jo teigimu, investicinį klimatą lemia ne tik naujų investuotojų pritraukimas, bet ir dėmesys toms įmonėms, kurios jau dirba Ukrainoje. Būtent jos, anot jo, gali tapti geriausiais rinkos „ambasadoriais“ – arba atvirkščiai, atbaidyti kitus, jei susidurs su per didele rizika ir sunkumais.

    Siūlymas: institucija, kuri koordinuotų Ukrainos atstatymą

    Verslo bendruomenė kelia ir koordinavimo klausimą. Business Centre Club vadovas Jacekas Goliszewskis paragino sukurti instituciją, kuri koordinuotų veiksmus, susijusius su Ukrainos atstatymu, kad šalys turėtų aiškesnius „instrumentus“ dalyvauti procese.

    Kaip viena idėjų paminėta speciali Europos Sąjungos agentūra, kuri būtų atsakinga už pokario Ukrainos atstatymo koordinavimą, o jos būstinė galėtų būti, pavyzdžiui, Liubline ar Žešuve. Tokia struktūra, iniciatorių teigimu, galėtų padėti verslui lengviau orientuotis projektuose ir sumažinti dalį administracinių kliūčių.

  • Lenkijos gynybos milžinė „WB Electronics“ svarsto IPO Varšuvoje: vertė – iki 30 mlrd. zl.

    Didžiausia Lenkijos privati gynybos pramonės įmonė „WB Electronics“ svarsto debiutą Varšuvos vertybinių popierių biržoje (GPW), o jos vertė jau skaičiuojama milijardais zlotų.

    Apie tai „Parkiet“ teigė Lenkijos plėtros fondo (PFR) vadovas Mikołajus Raczyńskis – PFR yra vienas iš bendrovės akcininkų. Jis pabrėžė, kad IPO galėtų būti įdomus žingsnis tolesnei įmonės plėtrai, tačiau galutinių sprendimų dar nėra.

    Neoficialiai skelbiama, kad jau pradėta ieškoti investicinių įmonių, kurios galėtų padėti organizuoti viešą akcijų siūlymą. Bendrovė siektų būti listinguojama jau kitų metų viduryje.

    Vertinimai taip pat auga: pernai įmonės savininkai „WB Electronics“ vertino 20 mlrd. zlotų, o šiemet ši kartelė, kaip nurodoma, gali kilti iki 30 mlrd. zlotų.

    Kada galėtų įvykti debiutas

    PFR vadovas nurodė, kad debiutas galėtų įvykti kitais metais, tačiau kartu aiškiai akcentavo, jog sprendimas dar nepriimtas ir šiuo metu vertinami skirtingi strateginės plėtros scenarijai.

    Tarp galimų IPO aptarnavimo kandidatų minimos ir didžiosios tarptautinės finansų institucijos, tarp jų „JP Morgan“ bei „Morgan Stanley“.

    Viešo akcijų siūlymo planai ir laikas anksčiau buvo minimi ir tarptautiniame kontekste: „Bloomberg“ šių metų pradžioje rašė, kad bendrovė IPO svarstė kaip vėlesnį žingsnį – laikotarpį įvardijant 2026 metų pabaigą arba 2027 metų pradžią.

    Ką gamina „WB Electronics“

    „Grupa WB“ pristatoma kaip didžiausias privatus Lenkijos gynybos sektoriaus žaidėjas, kuriantis ryšių, vadovavimo ir kitus pažangius sprendimus ginkluotosioms pajėgoms.

    Tarp pagrindinių produktų minimi ryšio sistemos „Fonet“ ir ugnies valdymo sistema „Topaz“, naudojama Lenkijoje gaminamose haubicose „Krab“ bei Pietų Korėjos K9 platformose.

    Grupė taip pat kuria stebėjimo ir žvalgybos sprendimus, įskaitant bepiločius „FlyEye“, bei smogiamąsias sistemas – pavyzdžiui, klajojančią amuniciją „Warmate“.

  • „Nvidia“ akcijos smuko: bendrovės vadovas Jensenas Huangas traukiasi iš generalinio direktoriaus pareigų

    „Nvidia“ akcijos smuko: bendrovės vadovas Jensenas Huangas traukiasi iš generalinio direktoriaus pareigų

    JAV lustų gamintojos „Nvidia“ akcijos ketvirtadienį atsidarymo metu smuko daugiau nei 13 proc., kai bendrovė pranešė, jog jos įkūrėjas ir generalinis direktorius Jensenas Huangas traukiasi iš pareigų.

    Kaip skelbia „Euronews“, bendrovės valdyba patvirtino, kad J. Huangas iš karto nebeina prezidento, generalinio direktoriaus ir valdybos nario pareigų.

    Laikina bendrovės vadove paskirta finansų direktorė Colette Kress – ji šias pareigas eis kartu su finansų vadovės darbu, kol bus ieškomas nuolatinis vadovas. Valdyba svarstys tiek vidinius, tiek išorinius kandidatus.

    Rinkas sukrėtusi žinia iškart atsiliepė platesniam technologijų sektoriui: investuotojai vertino, ką lyderio pasikeitimas gali reikšti ne tik „Nvidia“, bet ir platesniam dirbtinio intelekto (DI) bumui.

    Kas vyko rinkose po pranešimo

    Netrukus po prekybos pradžios „Nvidia“ nuosmukis kiek sumažėjo – akcijos buvo kritusios apie 7 proc. Vis dėlto kritimas prisidėjo prie bendrai silpnesnio JAV rinkų starto.

    S&P 500 indeksas ketvirtadienį smuko 0,7 proc. Tuo metu technologijų bendrovių jautrumą DI naujienoms atspindintis „Nasdaq Composite“ krito 1,5 proc., o „Dow Jones Industrial Average“ pakilo 127 punktais.

    Tekste pažymima, kad įvykiai „Nvidia“ paskatino judesius ir tarp konkurentų: kai kurių varžovų, įskaitant AMD ir „Broadcom“, akcijos ūgtelėjo.

    Laikinas vadovės paskyrimas ir galimas poveikis

    Technologijų tyrimų vadovas Benas Barringeris iš „Quilter Cheviot“ situaciją įvardijo kaip svarbų momentą finansų rinkoms, pabrėždamas J. Huango įtaką ir jo vaidmenį paverčiant „Nvidia“ viena svarbiausių bendrovių DI bumo laikotarpiu.

    Kalbėdamas apie C. Kress, analitikas ją įvardijo kaip akivaizdžiausią vidinę kandidatę: anot jo, ji gerai pažįsta bendrovę ir gali šį laikotarpį išnaudoti įrodydama, kad verta posto nuolat.

    Tuo pačiu jis teigė nesitikintis trumpalaikio poveikio, jei bendrovė ir toliau turės stiprų užsakymų portfelį bei pasieks veiklos tikslus. Vis dėlto, jo vertinimu, ilgalaikėje perspektyvoje žinia gali paveikti platesnę DI ekosistemą.

    Europos lustų sektoriuje – taip pat spaudimas

    Investuotojams nerimaujant dėl galimų pasekmių pasaulinei DI tiekimo grandinei, ketvirtadienį smuko ir kai kurios Europos lustų bendrovių akcijos.

    Popietę buvo fiksuojami nuosmukiai, tarp jų – ASML akcijos Amsterdame krito 2,8 proc., ASM International – 0,7 proc., o Paryžiuje kotiruojama STMicroelectronics buvo 1,7 proc. žemiau.

    Vis dėlto pagrindiniai Europos indeksai tuo metu laikėsi teigiamoje teritorijoje: Vokietijos DAX buvo pakilęs 0,3 proc., Londono FTSE 100 – nežymiai aukščiau, o Paryžiaus CAC 40 augo 0,4 proc.

  • Turkija su Kinija pasirašė preliminarų 15 mlrd. dolerių susitarimą dėl saulės ir vėjo projektų

    Turkija su Kinija pasirašė preliminarų 15 mlrd. dolerių susitarimą dėl saulės ir vėjo projektų

    Turkija pasirašė preliminarų susitarimą su Kinija, kuriuo siekiama pritraukti apie 15 mlrd. JAV dolerių investicijų į saulės ir vėjo energetikos projektus.

    Apie tai lapkričio 12 dieną paskelbė šalies energetikos ministras, o susitarimas buvo pasirašytas COP31 JT klimato viršūnių susitikime Antalijoje, praneša „Euronews“.

    Planuojama saulės ir vėjo jėgainių parkų bendra galia – 7 gigavatai. Taip pat numatyti energijos kaupimo sprendimai ir elektros tinklo modernizavimas.

    Vis dėlto kol kas nepateikta nei projektų įgyvendinimo laiko grafiko, nei aiškių detalių, kaip konkrečiai būtų finansuojami planuojami darbai.

    Kokie darbai numatyti susitarime

    Turkijos energetikos ministro Alparsano Bayraktaro teigimu, bendradarbiavimas apimtų ne tik investicijas, bet ir technologijų dalijimąsi. Tai turėtų padėti Turkijoje plėtoti vėjo turbinų įrangos gamybą.

    Susitarimas pasirašytas po Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdoğano ir Kinijos viceprezidento Han Zhengo derybų, vykusių lapkričio 11 dieną tame pačiame klimato viršūnių susitikime.

    Kinijos viceprezidentas, remiantis Kinijos valstybinės naujienų agentūros „Xinhua“ informacija, teigė, kad Pekinas yra pasirengęs skatinti daugiau Kinijos įmonių investuoti Turkijoje, o atsinaujinančią energetiką įvardijo kaip vieną svarbiausių sričių.

    Turkijos tikslas – spartus galios augimas iki 2040 metų

    Turkijos energetikos ministerijos duomenimis, rugsėjo pabaigoje šalis turėjo apie 43,8 gigavato saulės ir vėjo elektrinių galios. Tai sudarė kiek daugiau nei trečdalį visos šalies elektros gamybos pajėgumų.

    Pagal naują nacionalinę energetikos strategiją Turkija siekia iki 2040 metų saulės ir vėjo pajėgumus padidinti iki 175 gigavatų. Plane numatoma ir platesnė energetikos transformacija – didesnė dalis energijos vartojimo turėtų persikelti nuo naftos bei dujų prie elektros.

    Ministras A. Bayraktaras klimato susitikime lapkričio 10 dieną yra sakęs, kad iki 2040 metų Turkijos energetikos pertvarkai gali reikėti apie 300 mlrd. JAV dolerių investicijų. Pasak jo, tam būtinos tarptautinės partnerystės ir investuotojams nuspėjamos sąlygos.

  • Katare pristatyti Lusailio krantinės planai: du dangoraižiai ir vėsinama pėsčiųjų gatvė

    Katare pristatyti Lusailio krantinės planai: du dangoraižiai ir vėsinama pėsčiųjų gatvė

    Dohoje vykusioje nekilnojamojo turto ir urbanistikos parodoje „Cityscape Qatar“ pristatyti Lusailio krantinės planai: numatomi du bokštai su daugiau nei 600 butų ir pėsčiųjų gatvė su vėsinimu bei pavėsiu.

    Kaip rašo „Euronews“, parodoje dalyvavo 70 dalyvių iš daugiau nei 15 šalių, o lankytojams buvo parodyta apie 400 projektų – nuo studijos tipo būstų iki penkių ar šešių miegamųjų vilų.

    Renginyje daug dėmesio skirta praktiniams klausimams, kurie gyventojams tampa svarbūs jau įsikūrus: kur būtų planuojamos mokyklos ir ligoninės, kaip patogiai judėti rajone, ar pakanka saugių takų ir žaliųjų erdvių.

    Vystytojai ir architektai taip pat diskutavo, kaip anksti įvertintos statybų sąnaudos gali padėti kontroliuoti projektų kainą, o sprendimai dėl šešėlio ir vėsinimo – paskatinti žmones vasarą dažniau rinktis ėjimą pėsčiomis.

    Lusailio marina: daugiau nei 600 butų

    Vienas ryškiausių pristatytų projektų – du bokštai, planuojami Lusailio marinos teritorijoje. Juose numatoma daugiau nei 600 apartamentų.

    Vystytojo teigimu, statybų kaštų suvaldymui svarbu kuo anksčiau aiškiai susidėlioti sąnaudų struktūrą – tai leidžia tiksliau planuoti biudžetą ir siekti, kad galutinės kainos augtų mažiau.

    Vėsinama prekybinė gatvė krantinėje

    Kitoje Lusailio krantinės dalyje architektai pristatė pėsčiųjų gatvės, orientuotos į prekybą ir paslaugas, idėją. Joje numatomi pavėsio sprendimai ir vėsinimas, kad žmonėms būtų patogiau vaikščioti net karščiausiu metų laiku.

    Tokie sprendimai parodo, kad planuojant naujus rajonus daugiau dėmesio skiriama ne tik pastatams, bet ir kasdienei gyventojų patirčiai – ar parduotuves, parkus ir kitas paslaugas galima pasiekti pėsčiomis.

    DI įrankis padeda rinktis rajoną

    Parodoje pristatytas ir DI pagrįstas paieškos įrankis, skirtas būsto pirkėjams bei nuomininkams. Juo naudodamasis žmogus gali apibūdinti, kokios mokyklos jam reikia ir kur yra jo darbovietė.

    Tuomet sistema pasiūlo rajonus, kurie, pagal pateiktus kriterijus, galėtų būti patogūs abiem kasdienėms kelionėms. Organizatorių teigimu, tokie įrankiai turėtų palengvinti sprendimą renkantis, kur gyventi.

  • „Mercedes-Benz“ stabdo investicijas Vokietijos gamyklose ir svarsto uždarymus

    „Mercedes-Benz“ stabdo investicijas Vokietijos gamyklose ir svarsto uždarymus

    „Mercedes-Benz“ laikinai stabdo visas naujas investicijas savo gamyklose Vokietijoje ir vis konkrečiau svarsto galimus padalinių uždarymus. Bendrovė tai sieja su dideliais darbo kaštais ir įstrigusiomis derybomis su darbuotojų atstovais bei profesine sąjunga IG Metall.

    Apie sprendimą, remdamasis bendrovės vadovų pasisakymais, praneša „Euronews“. Nurodoma, kad įmonė dabar vertins, kurios vietos Vokietijoje ilgainiui dar galėtų veikti pelningai.

    Konflikto epicentre – gamybos sąnaudos ir darbo sąlygos. „Mercedes-Benz“ teigia, kad darbo valanda Vokietijos gamyklose gali kainuoti iki penkių kartų brangiau nei bendrovės padaliniuose Rytų Europoje.

    Dėl to vadovybė prašo nuolaidų: tarp svarstomų idėjų minima galimybė ilginti darbo laiką nedidinant atlygio. Taip pat aptariama, kad galėtų būti mažinamos specialios išmokos – pelno dalybos, atostoginiai ir Kalėdų premijos, o tai jau sukėlė darbuotojų protestus.

    Kurios gamyklos gali atsidurti rizikoje?

    Gamybos vadovas Michaelis Schiebe dar prieš kelias savaites buvo perspėjęs, kad jei nepavyks pasiekti reikšmingo kaštų sumažinimo, Vokietijoje galėtų būti uždarytos dvi gamyklos. Dabartiniuose svarstymuose minimas scenarijus, kad tai būtų viena automobilių surinkimo ir viena vadinamoji jėgos agregatų (powertrain) gamykla.

    Tarp „Mercedes-Benz“ surinkimo gamyklų Vokietijoje minimos Sindelfingeno, Rastatto ir Brėmeno aikštelės. Jėgos agregatų padalinių bendrovė turi, be kita ko, Štutgarte-Untertürkheime, Affalterbache, Berlyne, Hamburge ir Kamenze, taip pat Tiuringijoje.

    Kol kas neįvardijama, kurios konkrečios gamyklos galėtų būti paliestos, jei bendrovė nuspręstų imtis uždarymų. Derybos su darbuotojų atstovais apibūdinamos kaip įstrigusios, o greito susitarimo šiuo metu nesitikima.

    Spaudimas jaučiamas visoje Vokietijos automobilių pramonėje

    Kaštų mažinimas siejamas ne tik su didelėmis veiklos sąnaudomis Vokietijoje, bet ir su „Mercedes-Benz“ ekonominiais sunkumais: pastaraisiais metais bendrovė susidūrė su mažėjančiais pardavimais ir smunkančiu pelnu.

    Panašaus masto taupymo programas skelbia ir kiti gamintojai – „Volkswagen“ bei jai priklausanti „Audi“. Automobilių ekspertas Ferdinandas Dudenhöfferis šiuos procesus sieja su seniai aptariamomis Vokietijos, kaip automobilių gamybos šalies, konkurencingumo problemomis.

    Tuo pat metu profesinės sąjungos ir darbuotojų tarybos siekia apsaugoti darbo vietas bei kolektyvinėse sutartyse numatytas garantijas. Kol kas kompromisas, kuris suteiktų apčiuopiamų sutaupymų ir kartu būtų socialiai priimtinas, lieka nepasiektas.

  • Web Summit finale – dėmesio centre „Nvidia“ vadovo J. Huango pasitraukimas ir DI burbulo rizika

    Web Summit finale – dėmesio centre „Nvidia“ vadovo J. Huango pasitraukimas ir DI burbulo rizika

    Lisabonoje vykusio „Web Summit“ paskutinę dieną daugiausia dėmesio sulaukė netikėtas „Nvidia“ vadovo Jenseno Huango pasitraukimas, dirbtinio intelekto (DI) burbulo rizika ir auganti JAV skola.

    Kaip skelbia „Euronews“, šios temos dominavo diskusijoje, kurioje nuskambėjo įspėjimų, kad būtent viešosios skolos rinka gali tapti kitos finansų krizės katalizatoriumi.

    Panelėje dalyvavo kapitalo rinkų naujienlaiškio „The Kobeissi Letter“ įkūrėjas Adamas Kobeissi ir ekonomistas Jamesas Galbraithas, dėstantis Teksaso universitete Ostine.

    Renginio programa buvo itin sutankinta, nes trečiadienio sesijos buvo atšauktos Portugalijos vyriausybei prieš audrą „Charles“ paskelbus nepaprastąją padėtį. Galiausiai Lisaboną pasiekė smarkus lietus ir nedidelis užtvindymas, tačiau prognozuotas smūgis miestui neįvyko.

    „Nvidia“ vadovo pasitraukimas ir reakcija rinkose

    J. Huangas iš generalinio direktoriaus pareigų pasitraukė ketvirtadienį, paviešinus informaciją apie du nesantuokinius romanus. Pranešama, kad JAV žvalgyba įtaria, jog viena iš moterų galėjo šnipinėti Kinijai, o Pekinas tokius kaltinimus neigia.

    Kol valdyba ieško nuolatinio įpėdinio, laikina „Nvidia“ vadove paskirta finansų direktorė Colette Kress.

    Pasak publikacijos, „Nvidia“ akcijos ketvirtadienio prekybos pradžioje krito maždaug 15 proc., vėliau nuostoliai sumažėjo iki kiek daugiau nei 5 proc., o kaina buvo apie 164 JAV dolerius už akciją. Nuo spalio 5 dieną pasiekto rekordo – 243 JAV dolerių – akcijos vertė sumenkusi daugiau nei 30 proc.

    A. Kobeissi teigė, kad, jo nuomone, J. Huangas neturėjo trauktis, o pasitraukimą jis vertino kaip neigiamą signalą investuotojams artimiausiems keleriems metams, nors „Nvidia“ atžvilgiu išliko optimistiškas.

    DI lenktynės ir JAV skolos šešėlis

    Ekonomistas J. Galbraithas svarstė, kad ilgainiui Kinijos technologijos gali nurungti „Nvidia“ sprendimus. Tai, jo vertinimu, verstų iš naujo klausti apie milžiniškas investicijas, kurias į DI infrastruktūrą pila didžiosios technologijų bendrovės.

    Jis globalią ekonomiką apibūdino kaip dviejų sistemų varžybas: JAV, kur lengviau greitai pritraukti privačių pinigų, ir Kinijos, galinčios labiau centralizuoti tyrimus, technologijų kūrimą bei diegimą ir aktyviau įsikišti į ekonomiką.

    Dėl šių priežasčių J. Galbraithas teigė atsargiai linkstantis manyti, kad DI lenktynėse pranašumą gali įgyti Kinija, o per kelis dešimtmečius ji galėtų tapti didžiausia pasaulio ekonomika.

    Kita didžioji diskusijos tema – viešosios skolos rinka. A. Kobeissi aiškino, kad reikšminga JAV biudžeto išlaidų dalis tenka vien palūkanoms už skolą, o ne pačiai skolai mažinti, ir perspėjo, jog aukštesnių palūkanų laikotarpis gali užsitęsti.

    Vis dėlto jis pabrėžė nematantis „artėjančios 2008 metų situacijos“, tačiau teigė, kad 10–20 metų perspektyvoje tendencijos kelia nerimą, nors JAV ekonomikos atsparumą ir inovacijų tempą vertino palankiai.

    Diskusijos pabaigoje J. Galbraithas priminė, kad finansų krizių esmė – jų neįmanoma tiksliai numatyti, tačiau, jo vertinimu, nerimą keliančių ženklų rinkose pakanka.