CP v2

Category: Finansai

  • Lenkija ruošia 3 proc. skaitmeninį mokestį didiesiems technologijų žaidėjams: kas pateks į sąrašą

    Lenkijos Skaitmenizacijos ministerija paviešino įstatymo projektą, kuriuo siūloma įvesti 3 proc. mokestį nuo tam tikrų skaitmeninių paslaugų pajamų. Projektas pateiktas viešoms konsultacijoms, o naujas reguliavimas, jei būtų priimtas, įsigaliotų 2027 metų sausio 1 dieną.

    Siūlomas mokestis būtų taikomas didžiausioms tarptautinėms technologijų bendrovėms, kurios Lenkijoje generuoja reikšmingas pajamas, tačiau ne visada proporcingai prisideda prie vietos biudžeto. Ministerija teigia, kad tikslas yra suvienodinti konkurencines sąlygas tarp vietos rinkoje veikiančių įmonių ir pasaulinių platformų.

    Kam būtų taikomas mokestis?

    Pagal projektą mokestį mokėtų įmonės ar konsoliduotos grupės, kurios atitinka du kriterijus vienu metu. Pirmasis – pasaulinės pajamos virš 1 mlrd. eurų, antrasis – pajamos Lenkijoje iš įstatyme apibrėžtų paslaugų virš maždaug 5,8 mln. eurų per ankstesnį ataskaitinį laikotarpį.

    Mokestis apimtų personalizuotos reklamos rodymą skaitmeninėse sąsajose, taip pat platformas, kurios leidžia vartotojams sąveikauti tarpusavyje arba palengvina prekių pristatymą ir paslaugų suteikimą. Į šią kategoriją paprastai patenka socialiniai tinklai ir internetinės prekyvietės, taip pat įmonės, kurios prekiauja vartotojų duomenimis.

    Numatytos išimtys ir lengvatos

    Projektas numato, kad mokestis galėtų būti mažinamas įskaitymais, susietais su realia ekonomine veikla šalyje. Tarp jų – sumokėtas pelno mokestis, tyrimų ir eksperimentinės plėtros sąnaudos, taip pat investicijos į ilgalaikį turtą ar gamybinių pajėgumų plėtrą Lenkijoje.

    Jei įskaitymų suma viršytų apskaičiuotą mokestį, mokėtina suma būtų nustatoma lygi nuliui. Tokiu būdu ministerija siekia išlaikyti paskatą investuoti ir kurti darbo vietas vietos rinkoje, o ne vien rinkti pajamas iš skaitmeninių paslaugų.

    Taip pat numatytos veiklų išimtys – projektas nurodo, kad mokestis nebūtų taikomas, pavyzdžiui, kai kurioms finansinėms paslaugoms, mokėjimų paslaugoms ar komunikatorių teikimui. Be to, mokesčio neturėtų mokėti verslai, kurie savo prekes ar paslaugas parduoda tiesiogiai per savo interneto svetainę ar programėlę, kai jie neveikia kaip tarpininkai.

    Kontrolė ir sankcijos

    Įmonės arba jų atstovai turėtų pranešti mokesčių administratoriui apie pareigą mokėti šį mokestį. Pranešimą reikėtų pateikti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pirmojo ataskaitinio laikotarpio, už kurį atsiranda prievolė.

    Už nepranešimą būtų numatyta administracinė piniginė bauda iki maždaug 116 000 eurų. Nustačius nesumokėtą mokestį, institucijos galėtų apskaičiuoti papildomą įsipareigojimą, kuris siektų iki 200 proc. nesumokėtos sumos.

    „3 proc. tarifas yra kompromisas, kuris suteikia saugumo jausmą ir leidžia aiškiai apibrėžti taisykles“, – sakė Lenkijos vicepremjeras ir skaitmenizacijos ministras Krzysztofas Gawkowskis.

    Ministerija pabrėžia, kad šiuo sprendimu siekiama ne bausti už sėkmę, o sumažinti skirtumus tarp tradiciškai Lenkijoje įsitvirtinusių darbdavių ir platformų, kurios gali generuoti dideles pajamas turėdamos santykinai mažesnius kaštus bei mokestinius įsipareigojimus šalyje.

    Toks modelis dera su platesnėmis Europos diskusijomis apie skaitmeninių paslaugų apmokestinimą ir didžiųjų platformų atsakomybę, ypač reklamos rinkoje bei duomenų ekonomikoje. Vis dėlto galutinis įstatymo turinys priklausys nuo konsultacijų ir politinių sprendimų, o įsigaliojimo data projekte numatyta 2027 metų pradžioje.

  • Laikas senka: kokių nuolaidų ES dar gali išsireikalauti iš Kinijos iki spalio?

    Laikas senka: kokių nuolaidų ES dar gali išsireikalauti iš Kinijos iki spalio?

    Prekybos konfliktas artėja

    Europos Sąjungos ir Kinijos santykiai sparčiai slenka į naują prekybos įtampos etapą, o Briuselis iki spalio yra nusibrėžęs terminą pasiekti apčiuopiamų rezultatų. ES pareigūnai akcentuoja, kad be realių nuolaidų dabartinis ekonominių santykių disbalansas tampa vis sunkiau pateisinamas.

    Didžiausias spaudimo šaltinis – milžiniškas prekybos deficitas, kuris, ES skaičiavimais, 2025 metais pasiekė maždaug 1 mlrd. eurų per dieną. Tai didina politinį spaudimą Europos Komisijai greitinti prekybos gynybos priemones ir riboti rinkos iškraipymus.

    Kodėl susitarti taip sunku?

    Šią vasarą prekybos komisaras Marošas Šefčovičius Briuselyje su Kinijos prekybos ministru Wang Wentao bandė gesinti augančią įtampą ir sutarta siekti stabilesnių, labiau subalansuotų santykių. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad tokį balansą pasiekti sudėtinga, nes disbalansas kyla iš pačios Kinijos ekonomikos modelio.

    Kinijos augimas daug metų rėmėsi eksportu ir plačiu valstybės vaidmeniu, todėl bet kokios Pekino nuolaidos dažniau būtų susijusios su Europos įmonių patekimu į Kinijos rinką, o ne su kinų eksporto į Europą mažinimu. Reikšmingas pokytis reikštų didesnį vidaus vartojimą Kinijoje, tačiau tam trukdo nekilnojamojo turto sektoriaus problemos ir socialinės apsaugos sistemos ypatumai.

    „Kinijos vidaus ekonominiai pokyčiai greičiausiai neįvyks“, – sakė Europos užsienio santykių tarybos ekspertas Tobias Gehrke.

    ES svertai ir rizikos

    Briuselis vis aktyviau taiko priemones prieš, kaip teigiama, nesąžiningą konkurenciją: tiria subsidijas, neteisėtų ar standartų neatitinkančių produktų srautus, vertina užsienio investicijų rizikas. Pekinas į tokius veiksmus jau dabar atsako grasinimais ir tikslinėmis priemonėmis, todėl ES turi spręsti, kiek ekonominio skausmo yra pasirengusi atlaikyti.

    Vienas didžiausių ES pranašumų – pati Europos rinka, kuri Kinijai yra itin patraukli, ypač kai kitur taikomi griežtesni tarifai, eksporto kontrolė ir kitos ribojančios priemonės. Tačiau tuo pat metu Europa išlieka pažeidžiama dėl kritinių žaliavų, ypač retųjų žemių elementų, kurių tiekimo grandinėse Kinija turi dominuojančią poziciją.

    Ekspertai perspėja, kad galimi atsakomieji Pekino eksporto ribojimai galėtų smogti Europos pramonei, ypač sektoriams, kuriems būtini kritiniai mineralai, chemijos žaliavos ar aukštos pridėtinės vertės komponentai. Dėl to bet kokios derybos virsta ne tik ekonominiu, bet ir strateginiu testu, kiek ES yra pasirengusi griežtinti poziciją.

    Terminas spaudžia, bet laikas dirba Kinijai

    ES prekybos deficitas su Kinija per penkerius metus, remiantis viešai skelbtais duomenimis, išaugo nuo maždaug 182 mlrd. eurų 2020 metais iki apie 360 mlrd. eurų 2025 metais. Tai reiškia, kad net didžiausios Europos eksportuotojos nebesugeba kompensuoti importo apimčių, o kai kuriuose sektoriuose auga baimė dėl gamybos išstūmimo.

    Briuselis taip pat svarsto ilgalaikes priemones, kurios mažintų priklausomybę nuo vieno tiekėjo kritinėms prekėms, tačiau tokie instrumentai paprastai kuriami ir įgyvendinami ne mėnesiais, o metais. Dėl to spalio terminas tampa labiau politiniu spaudimo tašku, o ne garantu, kad iki jo bus pasiektas didelis proveržis.

    „Pjausime tai, ką pasėjome“, – sakė vienas ES pareigūnas.

    Galiausiai derybų rezultatas, tikėtina, priklausys nuo to, ar ES sugebės išlaikyti vieningą poziciją ir tuo pačiu sumažinti pažeidžiamumą dėl kritinių žaliavų. Jei vienybės stigs, Kinija gali išnaudoti skirtumus tarp valstybių narių, o tai silpnintų Briuselio galimybes išsireikalauti realesnių prekybos nuolaidų.

  • Naftos milžinė „BP“ ruošiasi parduoti Šiaurės jūros verslą: kas slypi už netikėto posūkio?

    Naftos milžinė „BP“ ruošiasi parduoti Šiaurės jūros verslą: kas slypi už netikėto posūkio?

    „BP“ pradeda pardavimo procesą

    Didžiosios Britanijos naftos ir dujų bendrovė „BP“ pranešė pradėjusi procesą, kuriuo rinkai siūlomas jos Šiaurės jūros verslas. Bendrovė teigia siekianti sutelkti kapitalą į didžiausią vertę kuriančias veiklas ir projektus.

    „BP“ nurodo, kad Šiaurės jūros portfelį sudaro penki gamybos centrai prie Jungtinės Karalystės krantų, o veikloje dirba apie 1 100 žmonių. Kol vyksta pardavimo procedūros, bendrovė žada toliau užtikrinti saugų ir patikimą operavimą.

    „Jungtinė Karalystė buvo mūsų namai daugiau nei 100 metų ir išliks svarbi mūsų ateities dalis“, – sakė „BP“ vadovė Meg O’Neill.

    Kodėl Šiaurės jūra praranda patrauklumą

    „BP“ Šiaurės jūroje dirba daugiau nei 60 metų, tačiau regionas sensta, o gavybos apimtys ilgainiui mažėja. Bendrovės duomenimis, 2025 metais Šiaurės jūros padalinys vidutiniškai išgaudavo apie 117 000 barelių naftos ekvivalento per dieną, tai sudarė maždaug 5 proc. visos „BP“ pasaulinės naftos ir dujų gavybos.

    Prie sprendimo, kaip teigiama rinkoje, prisideda ir neapibrėžtumas dėl reguliavimo bei mokestinės aplinkos. Energetikos bendrovės pastaraisiais metais kritikavo papildomus mokesčius ir dažnai kintančias taisykles, argumentuodamos, kad tai mažina investicijų patrauklumą ir apsunkina ilgalaikį planavimą.

    Strateginis posūkis po investuotojų spaudimo

    Pardavimo planas sutampa su platesniu „BP“ strategijos persitvarkymu: bendrovė pastaruoju metu daugiau dėmesio skiria pagrindinei naftos ir dujų veiklai. Toks krypties tikslinimas siejamas su investuotojų lūkesčiais didinti grąžą ir mažinti skolą, ypač svyruojant energijos kainoms.

    Per pastaruosius metus „BP“ ėmėsi kelių turto pardavimų ir portfelio supaprastinimo žingsnių, siekdama sustiprinti balansą ir nukreipti investicijas į pelningiausias grandis. Bendrovė taip pat yra paskelbusi apie sandorį, kuriuo infrastruktūros investuotojui „Stonepeak“ ketinama perleisti kontrolinį 65 proc. tepimo medžiagų verslo „Castrol“ paketą, jei tam pritars reguliuotojai.

    Bendra tendencija tarp energetikos milžinių

    „BP“ sprendimas iš dalies atspindi platesnę tarptautinių energetikos bendrovių kryptį, kai dėl senstančių telkinių, didėjančių sąnaudų ir reguliavimo rizikų persvarstomas buvimas Šiaurės jūroje. Pastaraisiais metais regiono aktyvus mažino ar restruktūrizavo ir kiti didieji rinkos dalyviai, o dalis jų pasirinko turto pardavimus ar veiklų sujungimus.

    Analitikų vertinimu, būtent Šiaurės jūros projektams vis dažniau taikomas griežtesnis kapitalo atrankos filtras: investicijos nukreipiamos ten, kur tikimasi greitesnio atsiperkamumo ir mažesnės politinės rizikos. Tai reiškia, kad ateityje regione gali daugėti sandorių, kai brandžius aktyvus perima labiau specializuoti operatoriai.

  • „Apple“ rekordas nepadėjo: akcijos smuko, o prognozė nuvylė – kas išgąsdino rinką

    „Apple“ rekordas nepadėjo: akcijos smuko, o prognozė nuvylė – kas išgąsdino rinką

    Rekordinis ketvirtis, bet kritusios akcijos

    „Apple“ paskelbė stiprius ketvirčio rezultatus: bendrovės pajamos augo, o pelnas šoktelėjo, tačiau investuotojų reakcija buvo šalta. Po prekybos valandų akcijos smuko, nes rinką labiau nei rekordai nuvylė vadovybės pateiktos artimiausio ketvirčio gairės.

    Rinkos dalyviai taip pat sureagavo į perspėjimus dėl tiekimo grandinės apribojimų ir didėjančių komponentų sąnaudų. Tokie signalai dažnai vertinami kaip ženklas, kad pelningumą artimiausiais mėnesiais gali spausti kaštai.

    Skaičiai, kuriuos paskelbė „Apple“

    Bendrovė nurodė, kad per balandžio–birželio laikotarpį uždirbo apie 25,9 mlrd. eurų grynojo pelno, kai prieš metus jis siekė maždaug 20,4 mlrd. eurų. Pajamos išaugo iki maždaug 95,2 mlrd. eurų, palyginti su apie 81,8 mlrd. eurų prieš metus.

    Didžiausią postūmį suteikė „iPhone“ pardavimai: jų pajamos šoktelėjo iki maždaug 47,2 mlrd. eurų ir pasiekė ketvirčio rekordą. „Mac“ segmento pajamos pakilo iki maždaug 9 mlrd. eurų, o bendrovė pabrėžė, kad augimas fiksuotas ir paslaugų krypties veikloje.

    Kodėl prognozė nuvylė?

    „Apple“ nurodė, kad einamąjį ketvirtį tikisi 9–11 proc. pajamų augimo, o rinkoje buvo laukiama maždaug 12 proc. Tokie skirtumai, net ir nedideli, didelių technologijų bendrovėms gali sukelti stiprią akcijų kainos reakciją, nes vertinimai remiasi ateities augimu.

    Prie nerimo prisidėjo ir įspėjimai apie tiekimo apribojimus bei brangstančią atmintį. Pastaruoju metu atminties lustų kainas kelia išaugusi paklausa, siejama su DI bumu ir investicijomis į duomenų centrus, o tai riboja gamybinius pajėgumus ir didina konkurenciją dėl komponentų.

    „Šiandien „Apple“ didžiuojasi galėdama pranešti apie stipriausią birželio ketvirtį bendrovės istorijoje“, – sakė Timas Cookas.

    Brangesni įrenginiai ir vadovų pokyčiai

    Bendrovė pastaruoju metu jau didino kai kurių „Mac“ ir „iPad“ modelių kainas, argumentuodama augančiomis sąnaudomis ir tiekimo iššūkiais. „iPhone“ kainos kol kas nebuvo keltos, tačiau analitikai svarsto, kad vėliau metais tai gali tapti viena priemonių maržoms apsaugoti.

    Papildomą dėmesį prikaustė ir vadovų kaita: ši rezultatų konferencija pristatyta kaip paskutinė Timo Cooko prieš planuojamą pasitraukimą po 15 metų vadovavimo. Skelbiama, kad nuo rugsėjo 1 dienos generalinio direktoriaus pareigas perims Johnas Ternusas, iki šiol vadovavęs techninės įrangos inžinerijai.

    „Esu visiškai tikras jo lyderyste, vadovų komanda ir nepaprastais „Apple“ žmonėmis“, – sakė Timas Cookas.

    Rinka artimiausiomis savaitėmis tikėtina vertins, ar „Apple“ gebės išlaikyti tempą ne tik dėl „iPhone“ ciklo, bet ir dėl paslaugų augimo, kuris dažnai laikomas stabilesniu pajamų šaltiniu. Investuotojams svarbiausia, ar brangstant atminčiai ir esant pajėgumų trūkumui bendrovė išsaugos pelningumą ir nenusileis prognozių kartelės.

  • Pensinis amžius Europoje kils: kai kur dirbs iki 74-erių – ką rodo nauja prognozė

    Pensinis amžius Europoje kils: kai kur dirbs iki 74-erių – ką rodo nauja prognozė

    Europoje vis dažniau kalbama apie vėlesnį išėjimą į pensiją, o naujausi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos skaičiavimai rodo aiškią kryptį: daugelyje šalių pensinis amžius didės. OECD vertinimu, lyginant 2024 metais į pensiją išeinančius žmones ir tuos, kurie 2024 metais į darbo rinką atėjo būdami 22 metų, skirtumas kai kuriose šalyse bus labai ryškus.

    Prognozuojama, kad Europos Sąjungoje įprastas pensinis amžius iki vėlyvųjų 2060-ųjų vidutiniškai padidės nuo 64,7 iki 66,9 metų vyrams ir nuo 64 iki 66,6 metų moterims. Tai reiškia, kad šiuolaikiniai jauni darbuotojai dažniau planuos karjerą, kuri tęsis iki beveik 67 metų ar ilgiau.

    Kur pensija jau dabar vėliausia?

    Pagal 2024 metų OECD duomenis, aukščiausias įprastas pensinis amžius vyrams šiuo metu siekia 67 metus Danijoje, Norvegijoje, Islandijoje ir Nyderlanduose. Europos Sąjungos vidurkis yra 64,7 metų, tačiau skirtumai tarp valstybių išlieka dideli.

    Tarp ryškiausių išsišokimų minima Turkija, kur vyrų pensinis amžius yra 52 metai, o tai gerokai mažiau nei daugumoje Europos valstybių. Tuo pat metu keliose šalyse žemiausias „europinis“ lygis vyrams siekia 62 metus, pavyzdžiui, Graikijoje, Slovėnijoje ir Liuksemburge.

    Iki 70 ir net 74 metų

    OECD projekcijos rodo, kad vyrai, pradėję dirbti 2024 metais būdami 22 metų ir turėję nenutrūkstamą karjerą, Europos Sąjungoje vidutiniškai į pensiją išeitų būdami 66,9 metų, maždaug 2069 metais. Kai kuriose šalyse kartelė bus dar aukštesnė.

    Danijai prognozuojamas didžiausias šuolis iki 74 metų, o Estijoje įprastas pensinis amžius vyrams vėlyvaisiais 2060-aisiais gali pasiekti 71 metus. Taip pat numatoma, kad 70 metų riba bus pasiekta ar viršyta Italijoje, Nyderlanduose, Švedijoje ir Kipre.

    Kodėl valstybės kelia pensinį amžių?

    OECD pabrėžia, kad pensinio amžiaus didinimas dažnai pasirenkamas siekiant pensijų sistemų finansinio tvarumo nemažinant išmokų. Alternatyvos paprastai būna dvi: didesnės socialinio draudimo įmokos arba mažesnės pensijų išmokos, o abi kryptys politiškai ir socialiai jautrios.

    Didžiausias spaudimas kyla dėl visuomenės senėjimo. OECD prognozuoja, kad per artimiausius 25 metus vyresnio amžiaus žmonių dalis sparčiai didės: 65 metų ir vyresnių gyventojų skaičius, tenkantis 100 asmenų, kurių amžius 20–64 metai, nuo 33 2025 metais išaugs iki 52 2050 metais.

    Tai reiškia, kad mažesnei dirbančiųjų daliai teks išlaikyti didesnę pensininkų dalį, todėl valstybės ieško sprendimų, kaip subalansuoti biudžetus ir socialinio draudimo sistemas. Dėl to pensinis amžius vis dažniau siejamas su gyvenimo trukmės pokyčiais, nors kai kurios šalys svarsto šį ryšį švelninti.

  • Euro zonos infliacija vėl kyla: Lietuva tarp lyderių, rinkos stebi ECB sprendimus

    Euro zonos infliacija vėl kyla: Lietuva tarp lyderių, rinkos stebi ECB sprendimus

    Euro zonoje infliacijos mažėjimas liepą pasirodė buvęs trumpalaikis: po birželio atoslūgio vartotojų kainos vėl paspartėjo. Eurostato skubusis įvertis rodo, kad metinė infliacija pakilo iki 2,9 proc., kai birželį siekė 2,8 proc.

    Kartu šiek tiek padidėjo ir bazinė infliacija, neįtraukianti svyruojančių maisto ir energijos kainų: ji ūgtelėjo iki 2,5 proc. Tokia dinamika rodo, kad kainų spaudimas euro zonoje išlieka platesnis, o ne vien susijęs su atskiromis žaliavomis.

    Didžiausią metinį šuolį fiksavo energija: jos kainos, Eurostato duomenimis, buvo maždaug 10 proc. didesnės nei prieš metus. Paslaugų kainos augo apie 3,3 proc., o tai dažnai laikoma vienu svarbiausių rodiklių, vertinant infliacijos įsitvirtinimą ekonomikoje.

    Lietuva vėl tarp brangimo lyderių

    Liepą didžiausia metinė infliacija euro zonoje buvo Lietuvoje ir siekė 5,6 proc. Toliau rikiavosi Bulgarija su 4,1 proc. ir Kipras su 4,0 proc., o Ispanijoje kainos kilo 3,8 proc., Kroatijoje – 3,6 proc.

    Mažiausias metinis kainų augimas fiksuotas Estijoje – 2,0 proc. Toliau buvo Malta su 2,1 proc. ir Prancūzija su 2,4 proc., o Latvijoje rodiklis siekė 2,5 proc.; Austrijoje ir Suomijoje – po 2,6 proc.

    Vokietijoje infliacija paspartėjo iki 2,8 proc., o Italijoje sutapo su euro zonos vidurkiu ir siekė 2,9 proc. Skirtumai tarp šalių išryškina, kad bendras euro zonos vidurkis slepia nevienodas kainų tendencijas ir skirtingą vidaus paklausos bei sąnaudų struktūrą.

    Kas labiausiai judino kainas?

    Vertinant pokytį per mėnesį, didžiausias kainų kilimas fiksuotas Nyderlanduose – 1,5 proc. Toliau sekė Vokietija su 0,9 proc. ir Prancūzija su 0,6 proc., taip pat Kroatija ir Malta, kur augimas siekė po 0,6 proc.

    Tuo metu dalyje valstybių kainos per mėnesį mažėjo: ryškiausiai Graikijoje, kur fiksuotas 1,4 proc. kritimas. Italijoje kainos smuko 1,0 proc., Latvijoje – 0,7 proc., o Belgijoje ir Liuksemburge – po 0,6 proc.

    Energetikos komponentas išliko pagrindiniu rizikos veiksniu, nes euro zona yra grynoji energijos importuotoja, todėl jautriai reaguoja į pasaulinių rinkų svyravimus. Dėl geopolitinių įtampų ir išaugusių energijos kaštų ekonomistai vertina, kad infliacija gali išlikti atsparesnė mažėjimui, nei tikėtasi prieš kelis mėnesius.

    Ką tai gali reikšti palūkanoms?

    Dalies analitikų vertinimu, bendroji infliacija euro zonoje gali užstrigti kiek aukščiau nei 2,5 proc. riba, todėl Europos Centrinio Banko sprendimai dėl palūkanų gali išlikti ypač priklausomi nuo naujausių duomenų.

    Rinkos dalyviai tuo pat metu stebi, ar kainų spaudimas paslaugų sektoriuje pradės aiškiai slopti, nes būtent šis segmentas dažnai susijęs su darbo užmokesčio dinamika. Jei bazinė infliacija užsitęs, palūkanų mažinimo trajektorija gali būti lėtesnė, nei tikisi dalis investuotojų.

    Finansų rinkose po paskelbtų skaičių rizikos apetitas išliko gana tvirtas, o Europos akcijų biržos tęsė kilimą. Investuotojai vertina ir makroekonominius signalus, ir įmonių rezultatus, tačiau infliacijos rodikliai išlieka vienu pagrindinių kompasų, formuojančių lūkesčius dėl ECB politikos.

  • Kipre sulaikytas britų pilietis: įtariama, kad šnipinėjo RAF Akrotiri bazei ir perdavė duomenis Iranui

    Kipre sulaikytas britų pilietis: įtariama, kad šnipinėjo RAF Akrotiri bazei ir perdavė duomenis Iranui

    Kaltinimai dėl žvalgybos

    Kipre sulaikytas 44 metų vyras, turintis Jungtinės Karalystės ir Azerbaidžano pilietybes. Jis laikomas suimtas, kol vyksta ekstradicijos į Jungtinę Karalystę procedūros.

    Londono Metropoliteno policija pranešė, kad vyrą Kipre liepos 17 dieną sulaikė vietos pareigūnai Jungtinės Karalystės prašymu. Įtariamasis gyvena Islingtone, šiaurinėje Londono dalyje.

    Ką, anot pareigūnų, jis darė?

    Jungtinės Karalystės institucijos tvirtina, kad vyras vykdė priešišką RAF Akrotiri bazės stebėjimą pietinėje Kipro dalyje. Surinktą informaciją jis esą perdavė Irano Islamo revoliucijos gvardijai.

    Byla dar nepasiekė teismo nagrinėjimo dėl kaltės, o šiuo metu yra ekstradicijos etape. Tai reiškia, kad teisiškai jis nėra nuteistas, o įtarimai dar tikrinami.

    Pirmasis tyrimas pagal naują įstatymą

    Tyrimą vykdo Londono kovos su terorizmu padaliniai, o įtariami veiksmai siejami su laikotarpiu nuo 2025 metų gegužės 11 dienos iki 2025 metų birželio 22 dienos. Prokuratūra leido pateikti kaltinimus pagal 2023 metais priimtą Jungtinės Karalystės Nacionalinio saugumo įstatymą.

    Šio įstatymo nuostatos apima pagalbą užsienio žvalgybos tarnybai ir neteisėtą patekimą į draudžiamą teritoriją ar jos apžiūrą siekiant pakenkti Jungtinei Karalystei. Karinės teritorijos suvereniose bazių zonose Akrotiri ir Dekelijoje britų teisėje laikomos draudžiamomis.

    „Ši byla rodo, kad Nacionalinio saugumo įstatymas gali būti taikomas ir užsienyje, kai britų karinės bazės tampa priešiškos valstybės taikiniu“, – sakė Londono kovos su terorizmu policijos vadovė Helen Flanagan.

    Kodėl RAF Akrotiri tokia svarbi?

    RAF Akrotiri yra viena svarbiausių Jungtinės Karalystės karinių bazių rytinėje Viduržemio jūros dalyje. Ji yra suverenioje Akrotiri bazių zonoje netoli Limasolio ir nepriklauso Kipro Respublikos administracinei kontrolei.

    Akrotiri ir Dekelija – dvi teritorijos, kuriose Jungtinė Karalystė išlaikė suverenitetą Kiprui tapus nepriklausomam nuo britų valdžios 1960 metais. Pastaruoju metu bazės reikšmė dar labiau išryškėjo dėl regioninių įtampų ir grėsmių karinei infrastruktūrai.

    Metropoliteno policija pabrėžė, kad britų ir Kipro institucijos atliko daug bendro darbo, o bendradarbiavimas tęsiamas, kol bus priimtas sprendimas dėl ekstradicijos. Procese dalyvauja ir Jungtinės Karalystės prokuratūra bei Nacionalinė nusikaltimų agentūra.

    Kipro žiniasklaida anksčiau buvo skelbusi apie birželį sulaikytą britų pilietį, įtartą šnipinėjimu ir su terorizmu susijusiais nusikaltimais, tačiau pareigūnai tuomet detalių nepateikė. Kol kas oficialiai nepatvirtinta, ar kalbama apie tą patį asmenį.

  • FIFA prezidentas Infantino įsiutino Europą: PSO boikotas ir planas parduoti Pasaulio taurę

    FIFA prezidentas Infantino įsiutino Europą: PSO boikotas ir planas parduoti Pasaulio taurę

    FIFA prezidentas Gianni Infantino vėl atsidūrė audros centre: Europos futbolo organizacijos grasina boikotu, o dalis nacionalinių rinktinių svarsto griežčiausius scenarijus. Įtampą pakurstė planas į komercinę Pasaulio taurės veiklą įsileisti privačius investuotojus.

    Diskusijos įkaito po to, kai FIFA pristatė idėją sukurti naują komercinę struktūrą, kuri valdytų teises, susijusias su Pasaulio taure ir kitais turnyrais. Pagal viešai aptarinėjamą koncepciją, investuotojams galėtų būti pasiūlyta maždaug penktadalis tokios veiklos dalies, o tai kritikų vertinama kaip turnyro privatizavimas.

    Privatizavimo idėja kiršina federacijas

    Didžiausias pasipriešinimas kilo UEFA stovykloje, kur teigiama, kad Pasaulio taurė nėra finansinis produktas. UEFA pabrėžia, kad turnyras kurtas dešimtmečius ir priklauso futbolui, o ne investuotojų portfeliams.

    UEFA viešai pareiškė atmetanti siūlymą ir perspėjo, kad svarstytų nedalyvauti FIFA turnyruose, jei projektas būtų stumiamas jėga. Kritikai taip pat akcentuoja riziką, kad investuotojų interesai pradėtų formuoti varžybų formatą, kalendorių ir sprendimus dėl transliacijų.

    Piniginės paskatos ir balsų matematika

    Pasak viešai skelbtos informacijos, FIFA nariams buvo komunikuojama apie finansines išmokas toms federacijoms, kurios pritartų pertvarkai. Aptariama, kad pradinė paskata galėtų siekti dešimtis milijonų eurų, o sprendimui įtvirtinti reikėtų daugumos balsų tiek tarp narių asociacijų, tiek FIFA taryboje.

    Tokį modelį dalis futbolo bendruomenės vadina spaudimo priemone, nes mažesnėms federacijoms finansiniai argumentai gali nusverti sporto principus. UEFA tai įvardija kaip bandymą perrašyti futbolo valdymą taip, kad nauda koncentruotųsi siaurame rate.

    Infantino kontroversijos: ilga kronika

    Privatizavimo planas tapo naujausiu epizodu ilgame ginčų sąraše, lydinčiame Infantino kadenciją nuo 2016 metų. Pastarąjį dešimtmetį jo sprendimai ir retorika ne kartą sulaukė kritikos dėl ryšių su autoritariniais režimais, politinių gestų ir FIFA neutralumo ribų.

    Diskusijas kaitino ir ankstesni Pasaulio čempionatai, ypač Kataro turnyras, kai žmogaus teisių klausimai tapo vienu pagrindinių viešų ginčų objektų. Prie reputacinių smūgių prisidėjo ir procesai dėl turnyrų šeimininkų atrankų skaidrumo bei etikos klausimai.

    „Pasaulio taurė negali būti traktuojama kaip investicinis produktas. Ji priklauso futbolui“, – teigiama UEFA pozicijoje.

    Pastarosiomis savaitėmis įtampą sustiprino ir žinios apie aukšto rango FIFA patarėjų pasitraukimus bei vidinę kritiką dėl pertvarkos ekonominės logikos. Tai signalizuoja, kad organizacijos viduje nėra vieningo sutarimo, o politinis spaudimas prieš balsavimus tik augs.

    Artimiausi mėnesiai FIFA bus svarbūs ne tik dėl artėjančių turnyrų, bet ir dėl galimos valdymo krizės, jei boikoto grėsmės taps realiais sprendimais. Jei UEFA laikysis griežtos linijos, tai gali paveikti dalies varžybų prestižą, komercinę vertę ir futbolo vienybę.

  • Islandija spręs dėl derybų su ES: baimės dėl žvejybos ir euro vilionės kiršina šalį

    Islandija spręs dėl derybų su ES: baimės dėl žvejybos ir euro vilionės kiršina šalį

    Rugpjūčio 29 dieną Islandijoje numatytas referendumas, kuriame rinkėjai spręs, ar atnaujinti derybas dėl narystės Europos Sąjungoje. Šios derybos buvo sustabdytos 2013 metais, o sprendimas jas grąžinti į politinę darbotvarkę vėl skelia visuomenę.

    Islandija jau yra NATO narė, dalyvauja Europos ekonominėje erdvėje, bendrojoje rinkoje ir Šengeno erdvėje. Dėl to didelė dalis šalies teisės aktų yra suderinta su ES taisyklėmis, tačiau šalies atstovai nedalyvauja priimant sprendimus Briuselyje.

    Žvejyba ir žemės ūkis prieš ES

    Didžiausias euroskepticizmas tradiciškai siejamas su regionais ir sektoriais, kurie labiausiai priklauso nuo vietinių išteklių. Apklausose kai kuriose kaimiškose teritorijose nepritarimas narystei esą siekia iki 80 proc., o kampanijose akcentuojamos kvotų ir konkurencijos baimės.

    Žemdirbiai įspėja, kad atvėrus rinką gali išaugti pigesnių maisto produktų importas, su kuriuo vietos ūkiai nepajėgtų varžytis. Panašiai argumentuoja ir žvejybos sektorius, kuriam ypač jautri kvotų politika ir nuosavybės struktūros pokyčių rizika.

    „Jeigu prarasime savo rinką, nemanau, kad jokios subsidijos galėtų tai kompensuoti“, – sakė ūkininkas Stefánas Geirssonas, kalbėdamas apie galimą spaudimą vietos gamintojams.

    Euro argumentas ir palūkanų našta

    ES šalininkai pagrindiniu koziriu laiko ekonominį stabilumą. Islandijos krona istoriškai buvo jautri staigiems nuvertėjimams, o tai smarkiai paveikdavo infliaciją ir gyventojų perkamąją galią, ypač kai brangsta importas.

    Proeuropietiškos stovyklos atstovai pabrėžia, kad įsivedus eurą bei prisijungus prie ES taisyklių ir institucijų, galėtų mažėti skolinimosi kaina. Tai ypač aktualu būstų paskoloms, nes didesnės palūkanos reiškia didesnes mėnesines įmokas ir lėtesnį būsto įperkamumo gerėjimą.

    „Metinis įnašas į ES galėtų siekti apie 60–90 mln. eurų, tačiau vien mažesnės palūkanos namų ūkiams galėtų sutaupyti apie 600 mln. eurų per metus“, – sakė Parlamento Užsienio reikalų komiteto vadovas Pawełas Bartoszekas.

    Saugumo fonas ir įtaka sprendimams

    Diskusiją pakursto ir geopolitinė aplinka: karas Ukrainoje, įtampa Artimuosiuose Rytuose bei išaugusios kibernetinės grėsmės Šiaurės Atlanto regione. Dalis ekspertų ir politikų teigia, kad mažai valstybei svarbu stiprinti partnerystes ir turėti daugiau instrumentų kritinei infrastruktūrai apsaugoti.

    ES šalininkai taip pat pabrėžia vadinamąjį demokratinio deficito argumentą: Islandija taiko daug ES vidaus rinkos taisyklių, bet neturi balso, kai jos formuojamos. Skeptikai atsako, kad dabartinis modelis leidžia naudotis ekonominiais privalumais nepaukojant svarbių sektorių kontrolės.

    Referendumas taps testu, ar visuomenė pasirengusi grįžti prie narystės klausimo iš esmės. Nors balsavimas spręs tik dėl derybų atnaujinimo, jo rezultatas nubrėš politinę kryptį metams į priekį ir parodys, kiek giliai Islandijoje įsišaknijusios abejonės dėl ES.

  • Dunojaus seklėjimas sustabdė Vengrijos Paks: Briuselis svarsto skubų posėdį dėl elektros

    Dunojaus seklėjimas sustabdė Vengrijos Paks: Briuselis svarsto skubų posėdį dėl elektros

    Europos Komisija pranešė esanti pasirengusi sušaukti skubų Elektros koordinavimo grupės posėdį po to, kai dėl rekordinių žemų Dunojaus vandens lygių buvo sustabdyta Vengrijos Paks atominė elektrinė. Vengrijos ministras pirmininkas Péter Magyar įspėjo, kad šalis gali susidurti su elektros tiekimo įtampa jau artimiausiomis dienomis.

    Paks elektrinė yra kertinė Vengrijos energetikos sistemos dalis ir, oficialiais vertinimais, įprastai užtikrina beveik pusę šalies elektros gamybos. Reaktoriams vėsinti naudojamas Dunojaus vanduo, todėl užsitęsusi sausra ir karščiai tiesiogiai paveikė elektrinės darbą.

    Kodėl Briuselis reaguoja

    Europos Komisijos atstovė spaudai Anna-Kaisa Itkonen pabrėžė, kad operatorius turi avarines priemones branduolinei saugai užtikrinti, tačiau tokio masto sustabdymas gali išbalansuoti regiono elektros sistemą. Komisija teigia atidžiai stebinti situaciją Vengrijoje ir kaimyninėse šalyse, o prireikus būtų koordinuojami veiksmai ir keičiamasi operatyvia informacija.

    „Nors operatorius yra numatęs skubias priemones branduolinei saugai užtikrinti, toks įvykis gali dar labiau įtempti regiono elektros balansą“, – sakė Anna-Kaisa Itkonen.

    Elektros koordinavimo grupė paprastai naudojama kaip greitas mechanizmas suderinti tarpvalstybinius veiksmus, kai išauga rizika tiekimo saugumui. Tai ypač aktualu vasarą, kai dėl karščių didėja vartojimas, o dalis elektrinių Europoje susiduria su vėsinimo vandens temperatūros ir kiekio ribojimais.

    Ką skelbia Vengrijos valdžia

    Péter Magyar teigimu, nuo artimiausio pirmadienio Vengrijos elektros gamyboje gali pritrūkti apie 2 000 megavatų. Jo vertinimu, tuo pat metu vartojimas auga dėl karščio bangos, ypač namų ūkiuose ir viešajame sektoriuje.

    „Tai reiškia, kad ne vėliau kaip nuo pirmadienio iš Vengrijos energijos gamybos dings 2 000 megavatų, o paklausa auga dėl karščio“, – sakė Péter Magyar.

    Vyriausybė paragino gyventojus ir verslą mažinti vartojimą piko valandomis nuo 17 iki 22 valandos. Taip pat rengiamos priemonės, numatančios pramonės vartojimo ribojimą rotacijos principu, ir planuojama didinti kitų elektrinių gamybą.

    Ekspertai: tai ir klimato prisitaikymo testas

    Vengrijos nevyriausybinės organizacijos Energiaklub ekspertas András Perger teigė, kad sustabdžius Paks šalies elektros gamyba gali sumažėti 25–30 proc., o sistema bus tikrinama augančios paklausos sąlygomis. Pasak jo, dalį trūkumo teoriškai gali padengti importas, tačiau regione ribotas ir hidroenergetikos potencialas, kurį taip pat veikia sausra.

    „Nuo pirmadienio, kai vartojimas tikėtina augs, o Paks liks sustabdyta, prasidės rimtesnis etapas. Tai bus rimtas testas Vengrijai ir regionui“, – sakė András Perger.

    Aplinkosauginė organizacija Friends of the Earth Hungary akcentavo, kad Paks sustabdymas nėra vienkartinis incidentas, o platesnės klimato kaitos nulemtos prisitaikymo problemos signalas. Organizacija ragina spartinti perėjimą prie atsparesnės, labiau decentralizuotos energetikos, kurioje didesnį vaidmenį vaidintų energijos taupymas, tinklų lankstumas ir atsinaujinanti energetika.

    Europos Komisija kol kas nurodo nematanti neatidėliotinų grėsmių energetiniam saugumui, tačiau situacija vertinama kaip kritinis atsparumo testas. Artimiausios dienos parodys, kiek greitai Vengrija galės subalansuoti sistemą didindama vietinę gamybą ir remdamasi importu, jei karščiai ir žemi Dunojaus vandens lygiai užsitęs.