Euro zonoje infliacijos mažėjimas liepą pasirodė buvęs trumpalaikis: po birželio atoslūgio vartotojų kainos vėl paspartėjo. Eurostato skubusis įvertis rodo, kad metinė infliacija pakilo iki 2,9 proc., kai birželį siekė 2,8 proc.
Kartu šiek tiek padidėjo ir bazinė infliacija, neįtraukianti svyruojančių maisto ir energijos kainų: ji ūgtelėjo iki 2,5 proc. Tokia dinamika rodo, kad kainų spaudimas euro zonoje išlieka platesnis, o ne vien susijęs su atskiromis žaliavomis.
Didžiausią metinį šuolį fiksavo energija: jos kainos, Eurostato duomenimis, buvo maždaug 10 proc. didesnės nei prieš metus. Paslaugų kainos augo apie 3,3 proc., o tai dažnai laikoma vienu svarbiausių rodiklių, vertinant infliacijos įsitvirtinimą ekonomikoje.
Lietuva vėl tarp brangimo lyderių
Liepą didžiausia metinė infliacija euro zonoje buvo Lietuvoje ir siekė 5,6 proc. Toliau rikiavosi Bulgarija su 4,1 proc. ir Kipras su 4,0 proc., o Ispanijoje kainos kilo 3,8 proc., Kroatijoje – 3,6 proc.
Mažiausias metinis kainų augimas fiksuotas Estijoje – 2,0 proc. Toliau buvo Malta su 2,1 proc. ir Prancūzija su 2,4 proc., o Latvijoje rodiklis siekė 2,5 proc.; Austrijoje ir Suomijoje – po 2,6 proc.
Vokietijoje infliacija paspartėjo iki 2,8 proc., o Italijoje sutapo su euro zonos vidurkiu ir siekė 2,9 proc. Skirtumai tarp šalių išryškina, kad bendras euro zonos vidurkis slepia nevienodas kainų tendencijas ir skirtingą vidaus paklausos bei sąnaudų struktūrą.
Kas labiausiai judino kainas?
Vertinant pokytį per mėnesį, didžiausias kainų kilimas fiksuotas Nyderlanduose – 1,5 proc. Toliau sekė Vokietija su 0,9 proc. ir Prancūzija su 0,6 proc., taip pat Kroatija ir Malta, kur augimas siekė po 0,6 proc.
Tuo metu dalyje valstybių kainos per mėnesį mažėjo: ryškiausiai Graikijoje, kur fiksuotas 1,4 proc. kritimas. Italijoje kainos smuko 1,0 proc., Latvijoje – 0,7 proc., o Belgijoje ir Liuksemburge – po 0,6 proc.
Energetikos komponentas išliko pagrindiniu rizikos veiksniu, nes euro zona yra grynoji energijos importuotoja, todėl jautriai reaguoja į pasaulinių rinkų svyravimus. Dėl geopolitinių įtampų ir išaugusių energijos kaštų ekonomistai vertina, kad infliacija gali išlikti atsparesnė mažėjimui, nei tikėtasi prieš kelis mėnesius.
Ką tai gali reikšti palūkanoms?
Dalies analitikų vertinimu, bendroji infliacija euro zonoje gali užstrigti kiek aukščiau nei 2,5 proc. riba, todėl Europos Centrinio Banko sprendimai dėl palūkanų gali išlikti ypač priklausomi nuo naujausių duomenų.
Rinkos dalyviai tuo pat metu stebi, ar kainų spaudimas paslaugų sektoriuje pradės aiškiai slopti, nes būtent šis segmentas dažnai susijęs su darbo užmokesčio dinamika. Jei bazinė infliacija užsitęs, palūkanų mažinimo trajektorija gali būti lėtesnė, nei tikisi dalis investuotojų.
Finansų rinkose po paskelbtų skaičių rizikos apetitas išliko gana tvirtas, o Europos akcijų biržos tęsė kilimą. Investuotojai vertina ir makroekonominius signalus, ir įmonių rezultatus, tačiau infliacijos rodikliai išlieka vienu pagrindinių kompasų, formuojančių lūkesčius dėl ECB politikos.
Leave a Reply