CP v2

Category: Finansai

  • ZUS vadovas nepritaria stažo pensijoms: keliami kaštų klausimai ir siūloma alternatyva

    Lenkijoje vėl įsibėgėja diskusija dėl vadinamųjų stažo pensijų, kurios leistų išeiti į pensiją anksčiau vien pagal sukauptus darbo metus. Socialinio draudimo įstaigos ZUS vadovas Liwiuszas Laska teigia, kad pati idėja skamba patraukliai, tačiau prieš priimant sprendimus būtina atsakyti į konkrečius klausimus dėl amžiaus, taisyklių ir finansavimo.

    Pagrindinis ginčas, anot jo, prasideda nuo realios išėjimo į pensiją datos. Jei žmogus darbo rinkoje pradeda dalyvauti labai anksti, stažo kriterijus gali reikšti galimybę baigti karjerą gerokai anksčiau nei įprastas pensinis amžius, todėl kyla klausimas, ar tokia kryptis neprieštarautų sistemos tvarumui ir demografinėms tendencijoms.

    Kas turėtų apmokėti ankstesnę pensiją?

    Antra jautri tema – pinigai. ZUS vadovas pabrėžia, kad ankstesnis išėjimas į pensiją visada reiškia papildomą naštą sistemai, nes išmokos išmokamos ilgiau, o jų dydį veikia indeksavimo mechanizmai, kuriems gali prireikti ir viešųjų lėšų.

    Diskusijoje keliami ir praktiniai klausimai: ar iki įprasto pensinio amžiaus sukauptas pensijų kapitalas būtų toliau indeksuojamas, ar stažo pensija priklausytų visiems, ar tik tiems, kurių sukaupta suma užtikrina bent minimalią išmoką. Ne mažiau svarbu, ar būtų leidžiama vienu metu gauti pensiją ir neribotai dirbti, nes tai keistų sistemos logiką ir paskatas darbo rinkoje.

    Siūloma labiau taikli alternatyva

    Liwiuszas Laska pabrėžia, kad ZUS vaidmuo – pateikti skaičiavimus ir įvertinti pasekmes, o galutinius sprendimus priima įstatymų leidėjas. Vis dėlto jis akcentuoja, kad bendras stažo pensijų šūkis be aiškaus modelio gali sukurti daugiau problemų nei sprendimų.

    Vietoje universalaus ankstesnio pasitraukimo iš darbo rinkos jis didesnį potencialą mato vadinamosiose tiltinėse pensijose, kurios paprastai taikomos žmonėms, dirbantiems ypač sunkų ar sveikatai kenksmingą darbą. Tokiu atveju ankstesnės išmokos tiksliau nukreipiamos į grupes, kurioms jos labiausiai pagrįstos, o ne išplečiamos visai sistemai.

    Kartu keliama mintis, kad jei tam tikros profesijos objektyviai reiškia trumpesnį darbingą amžių, jų finansavimas galėtų būti sprendžiamas per kitokį įmokų lygį. Tai leistų aiškiau susieti ankstesnių išmokų kaštus su konkrečia rizika ir darbo sąlygomis, o ne išsklaidyti naštą visiems mokėtojams.

  • Vyriausybė apie prezidento veto: sustabdytas mokestis naftos bendrovių pelnams ir parama pigesniems degalams

    Lenkijoje kilo politinė įtampa po to, kai prezidentas Karolis Nawrockis sustabdė įstatymą dėl mokesčio nuo neįprastai didelių degalų sektoriaus bendrovių pelnų. Vyriausybė teigia, kad šis sprendimas užkirto kelią planuotoms lėšoms, kurios turėjo padėti amortizuoti degalų kainų šuolius vartotojams.

    Premjeras Donaldas Tuskas socialiniuose tinkluose pareiškė, kad prezidentas, jo vertinimu, užblokavo teisės aktą, kuris būtų leidęs apmokestinti „milžiniškus“ naftos koncernų uždarbius. Pasak premjero, iš papildomų pajamų buvo numatyta finansuoti priemones, kurios prisidėtų prie pigesnių degalų degalinėse.

    Kiek pinigų, pasak vyriausybės, prarandama?

    Finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis nurodė, kad nukreipus įstatymą į Konstitucinį Teismą, biudžetas netenka maždaug 4 mlrd. zlotų, tai yra apie 930 mln. eurų. Ministro teigimu, būtent tokia suma esą turėjo tapti finansiniu pagrindu paketui, skirtam gyventojų apsaugai nuo aukštų degalų kainų.

    Vyriausybė šį planą sieja su vadinamuoju CPN paketu, kurį pristato kaip priemonių rinkinį kainų spaudimui mažinti. Nors konkrečios detalės viešojoje erdvėje aprašomos skirtingai, esmė, anot valdžios, buvo paprasta: papildomos įplaukos iš sektoriaus, kuris uždirba daugiau, būtų panaudotos vartotojų išlaidoms sušvelninti.

    Kodėl prezidentas įstatymą sustabdė?

    Prezidentas įstatymą nukreipė į Konstitucinį Teismą prevencinės kontrolės tvarka, t. y. prieš jam įsigaliojant. Jo pozicija siejama su argumentu, kad dalis nuostatų galėtų pažeisti principą, jog teisė negali galioti atgaline data, todėl toks apmokestinimas galėtų kelti konstitucingumo riziką.

    Šis aspektas yra vienas jautriausių diskusijoje apie vadinamuosius netikėto pelno mokesčius: valstybės siekia papildomų pajamų, tačiau privalo užtikrinti, kad mokestiniai pakeitimai būtų prognozuojami ir teisiškai stabilūs. Dėl to Lenkijoje sprendimą perims teisinė institucija, o politinė diskusija persikelia į laukimą, kiek laiko užtruks vertinimas.

    Ginčas dėl degalų kainų ir rinkos signalų

    Vyriausybės retorikoje akcentuojama, kad sprendimas palankus didelį pelningumą demonstruojančioms degalų rinkos bendrovėms, o vartotojams gali reikšti mažiau pagalbos kainų šuolių metu. Tuo metu kritikai paprastai pabrėžia, kad tokie mokesčiai gali turėti ir šalutinį poveikį: didesnę reguliacinę riziką, galimą investicijų lėtėjimą ar bandymus kaštus perkelti galutiniam pirkėjui.

    Energetikos rinkose kainos priklauso ne tik nuo nacionalinių sprendimų, bet ir nuo pasaulinių naftos kainų, perdirbimo maržų, logistikos bei mokesčių struktūros. Todėl net ir surinkus papildomas biudžeto įplaukas, poveikis kainai degalinėje dažniausiai priklauso nuo to, kaip tiksliai sukonstruotos kompensavimo ar mokesčių mažinimo priemonės ir kiek jos yra laikinos.

    „Prezidentas sustabdė įstatymą, kuris būtų leidęs apmokestinti didžiulius degalų koncernų pelnus ir finansuoti pigesnius degalus degalinėse“, – sakė Donaldas Tuskas.

    „Nukreipus įstatymą į Konstitucinį Teismą, blokuojamos lėšos, kurios turėjo finansuoti paketą, saugantį nuo aukštų degalų kainų“, – sakė Andrzejus Domańskis.

  • Jungtinės Karalystės karinis laivynas silpniausias per dešimtmečius: senstantys laivai ir spragos NATO užduotyse

    Karališkasis laivynas – mažiau laivų, daugiau rizikų

    Jungtinės Karalystės Karališkasis laivynas pastaraisiais metais susiduria su įtampa, kurią lemia ribotas kovinių laivų skaičius ir senstanti technika. Tai reiškia, kad mažesnėmis pajėgomis tenka atlikti daugiau užduočių: nuo šalies vandenų apsaugos iki įsipareigojimų NATO operacijose.

    Gynybos ekspertai dažnai pabrėžia, kad problema nėra vien laivų „kiekis“, bet ir jų parengtis. Kai dalis vienetų ilgai remontuojami ar laukia modernizacijos, realiai jūroje esantis pajėgumas dar labiau sumažėja.

    Rusijos demonstracijos Baltijos ir Atlanto kontekste

    Viešojoje erdvėje aptariami epizodai, kai Rusijos karo laivai tarptautiniuose vandenyse vykdo pratybas ar šaudymo treniruotes netoli Jungtinės Karalystės pakrantės. Formaliu požiūriu tokie veiksmai gali būti teisėti, tačiau jų pasirinktas laikas ir vieta dažnai vertinami kaip signalas ir spaudimo demonstravimas.

    Net jei konkretus laivas laikomas pasenusiu ar riboto pajėgumo, pati situacija išryškina platesnę problemą: jūrinių pajėgų parengtis tampa svarbi ne tik realiam kariniam atsakui, bet ir atgrasymui. Kai sąjungininkų laivynas turi mažiau „laisvų“ vienetų, bet kokia provokacija tampa brangesnė valdymo prasme.

    Modernizacija ir atotrūkis tarp planų bei realybės

    Londonas yra paskelbęs apie laivyno atnaujinimą, įskaitant branduolinių povandeninių laivų bei kitų pajėgumų plėtrą. Tikslas aiškus: atkurti kovinę masę ir užtikrinti, kad Jungtinė Karalystė galėtų patikimai vykdyti užduotis tiek savo regione, tiek NATO formatu.

    Vis dėlto laivų statyba ir modernizacija užtrunka, o pereinamasis laikotarpis išlieka jautriausias. Kol nauji projektai nepasiekia pilnos parengties, spragos užpildomos intensyvesniu senesnių platformų naudojimu, o tai didina nusidėvėjimą ir remonto apimtis.

    Ši dinamika paaiškina, kodėl Jungtinė Karalystė atsargiau vertina papildomų jūrinių misijų plėtrą tolimuose regionuose. Praktikoje tai tampa balansavimo klausimu: kaip išlaikyti globalius įsipareigojimus, kai dalis pajėgumų būtini nuolatinei namų vandenų ir Šiaurės Atlanto stebėsenai.

  • „Energa Obrót“ vadovas apie net-meteringą: papildomos sąnaudos auga, bet tarifai jų nepadengia

    Lenkijos elektros tiekimo bendrovės „Energa Obrót“ vadovas Leszekas Mrazekas teigia, kad net-meteringo sistema tiekėjams kelia vis daugiau praktinių ir finansinių problemų. Pasak jo, papildomos sąnaudos, kurias sukuria prosumerių atsiskaitymai, ne visada atsispindi reguliuojamuose tarifuose, todėl tiekėjai tokią schemą vertina kritiškai.

    Net-meteringas – tai atsiskaitymo modelis, kai dalis į tinklą patiektos prosumerio pagamintos elektros vėliau „susigrąžinama“ iš tinklo pagal nustatytas taisykles. Tiekėjams tai reiškia pareigą administruoti srautus ir balansavimą, o kai kuriais atvejais prisiimti dalį kaštų, kurių galutinis vartotojas tiesiogiai nemato sąskaitoje.

    Kas tiekėjams kelia didžiausią įtampą?

    L. Mrazeko vertinimu, didžiausia problema – neatitikimas tarp realių sąnaudų ir to, kas laikoma pagrįstomis sąnaudomis tarifuose. Tiekėjai pabrėžia, kad prosumerių aptarnavimas, atsiskaitymų administravimas ir sisteminis balansavimas kainuoja, tačiau šie kaštai ne visada kompensuojami taip, kad veikla būtų neutrali finansiniu požiūriu.

    „Net-meteringas tiekėjams nėra gerai atpažįstamas sprendimas, nes jis generuoja papildomas sąnaudas, kurios neatsispindi tarifuose“, – sakė Leszekas Mrazekas.

    Jo teigimu, net-meteringe naudojamas „opusto“ principas teoriškai turėtų subalansuoti tinklo naudojimo ir energijos perdavimo kaštus, tačiau praktikoje to nepakanka. Dėl to tiekėjai, ypač turintys vadinamąją įpareigoto tiekėjo funkciją, dažniau kalba apie sisteminį disbalansą ir būtinybę tikslinti reguliavimo nuostatas.

    Keičiasi energijos tiekėjo vaidmuo

    „Energa Obrót“ vadovas pabrėžia, kad klasikinis modelis, kai įmonė tik superka elektrą ir perparduoda ją galutiniams vartotojams, traukiasi. Vis daugiau tiekėjų siekia veikti kaip konsultantai ir paslaugų teikėjai, padedantys klientams valdyti energijos portfelį, derinti elektros ir dujų produktus bei mažinti kainų svyravimo riziką.

    Bendrovė nurodo didinanti pardavimų apimtį: 2023 metais „Energa Obrót“ pardavė 16 TWh elektros, o 2026 metais tikisi pasiekti apie 21 TWh. Įmonė taip pat skelbia aptarnaujanti daugiau nei 3 mln. buitinių ir per 300 000 verslo klientų, o augimą labiausiai sieja su verslo segmentu.

    L. Mrazekas atkreipia dėmesį ir į ilgalaikę sąskaitų struktūros kaitą: jo teigimu, per kelis dešimtmečius didėjo tinklo ir skirstymo dedamosios reikšmė. Tai ypač aktualu augant atsinaujinančios energetikos daliai ir didėjant sistemos lankstumo, patikimumo bei saugumo užtikrinimo kaštams.

    Ką tai reiškia energetinėms bendrijoms?

    Interviu metu akcentuota, kad net-meteringas taikomas ne tik individualiems prosumeriams, bet ir energetinėms bendrijoms. Tiekėjų požiūriu, jei bendrijų atsiskaitymo modelis liks toks pat, o tiekėjas bus tik „atsiskaitymų administratorius“, gali kartotis panašios problemos, kurios jau išryškėjo sparčiai išaugus mikroįrenginių skaičiui.

    Pasak „Energa Obrót“ vadovo, išeitis gali būti platesnė partnerystė su energetinėmis bendrijomis, kai tiekėjas teikia daugiau paslaugų nei vien atsiskaitymų vykdymas. Taip, jo vertinimu, būtų lengviau sukurti abiem pusėms apčiuopiamą naudą ir sumažinti riziką, kad modelis taps finansiškai sunkiai tvarus.

  • LOT pasiekė beveik finišą: į Lenkiją atskrido 11-asis iš 13 užsakytų Boeing 737 MAX 8

    Į Lenkiją atskrido dar vienas „Polskie Linie Lotnicze LOT“ užsakytas Boeing 737 MAX 8 lėktuvas. Tai jau 11-asis iš 13 šio tipo orlaivių, kuriuos bendrovė yra užsakiusi savo trumpų ir vidutinių nuotolių maršrutams, pranešė vežėjo atstovas spaudai.

    Pasak LOT, likę du Boeing 737 MAX 8 turėtų būti pristatyti iki vasaros sezono pabaigos. Pirmąjį iš šių 13 naujų lėktuvų bendrovė gavo 2025 metų gruodį, o pristatymų tempas rodo, kad vežėjas nuosekliai atnaujina parką ir didina pajėgumus.

    737 MAX 8 yra vienas populiariausių vieno korpuso keleivinių lėktuvų pasaulyje, dažniausiai naudojamas regioniniams ir Europos masto skrydžiams. Tokios klasės orlaiviai vežėjams svarbūs dėl lankstaus maršrutų planavimo ir efektyvesnių skrydžio sąnaudų, ypač kai svyruoja paklausa.

    Lygiagrečiai LOT laukia ir kito didelio parko atnaujinimo etapo, susijusio su „Airbus“ A220 lėktuvais. 2025 metais vežėjas pasirašė sutartis dėl 40 A220 pristatymo, o kartu numatė galimybę papildomai įsigyti dar 44 orlaivius, tad iš viso parkas galėtų pasipildyti iki 84 A220.

    Šiuo metu LOT flotę sudaro daugiau nei 90 orlaivių. Bendrovė pabrėžia, kad naujų lėktuvų įvedimas leidžia stiprinti maršrutų tinklą, gerinti punktualumą ir mažinti techninių prastovų riziką, kuri ypač jautri piko sezonu.

    LOT yra viena seniausių pasaulyje veikiančių oro linijų, įkurta 1929 metais. 2025 metais vežėjas pervežė 11,7 mln. keleivių, tai yra 9,4 proc. daugiau nei 2024 metais, kai keleivių skaičius siekė 10,7 mln.

    Pagrindinis LOT akcininkas yra Lenkijos valstybė, valdanti 69,3 proc. akcijų. Likę 30,7 proc. priklauso „Polska Grupa Lotnicza“, kuri taip pat yra visiškai valdoma valstybės.

  • Lenkijos DI paradoksas: talentų netrūksta, bet šalis stringa Europos „mirties slėnyje“ dėl investicijų

    Talentai yra, proveržio trūksta

    Lenkija šiandien atsidūrė kryžkelėje: arba aktyviai investuoja į dirbtinis intelektas ir kitas strategines technologijas, arba rizikuoja likti kitų sukurtų sprendimų vartotoja. Tokį pasirinkimą akcentuoja ryšių ir technologijų ekspertai, pabrėždami, kad kalbama ne vien apie inovacijas, o apie vietą būsimoje ekonomikoje.

    Šalyje yra stiprus akademinis pagrindas ir kvalifikuoti specialistai, tačiau komercializavimo grandis dažnai stringa. Tai primena Europoje plačiai aptariamą vadinamąją mirties slėnio problemą, kai nuo tyrimų ir prototipų pereiti prie masinės gamybos bei mastelio plėtros pritrūksta kapitalo ir institucinių mechanizmų.

    Skaitmeninis suverenumas ir priklausomybės

    Skaitmeninis suverenumas vis dažniau apibrėžiamas kaip valstybės gebėjimas užtikrinti veiklos tęstinumą, valdyti duomenis, atlikti auditą ir prireikus migruoti sistemas visame technologijų sluoksnyne. Tai apima ne tik programinę įrangą ar debesiją, bet ir aparatinę įrangą, ryšio infrastruktūrą bei taisykles, pagal kurias veikia rinka.

    Ekspertai pabrėžia, kad suverenumas nėra būsena „turiu arba neturiu“: tai procesas, kuriame kiekvienas sprendimas gali didinti arba mažinti priklausomybę. Praktikoje didžiausios rizikos kyla ten, kur priklausomybė yra sunkiausiai pakeičiama, pavyzdžiui, procesorių, mikrokodo ar bazinių sistemų lygyje.

    „Tai nėra nulinė ar vienetinė būsena. Tai procesas: sprendimai, kuriuos priimame, stumia mus suverenumo link arba nuo jo“, – sakė ryšių technologijų ekspertė Joanna Kołodziejczyk.

    JAV ir Kinijos tempas kelia spaudimą Europai

    Pasaulinėje naujųjų technologijų konkurencijoje toną diktuoja Jungtinės Valstijos, o realiausiu varžovu laikoma Kinija. Tai ypač matyti DI, kvantinių technologijų ir puslaidininkių tiekimo grandinių srityse, kur masto ekonomija ir investicijų apimtys lemia ne tik inovacijų greitį, bet ir standartus.

    Rinkos vertinimai rodo, kad DI sektorius auga sparčiai, o didžiausios investicijos koncentruojasi už Europos ribų. Tokia disproporcija reiškia, kad Europos šalims, įskaitant Lenkiją, sudėtingiau pritraukti rizikos kapitalą, išlaikyti talentus ir greitai paversti mokslinius pasiekimus globaliais produktais.

    Kvantinės technologijos ir siauras sprendimų langas

    Vienu iš svarbiausių lūžio taškų įvardijamos kvantinės technologijos, kurios vis dažniau siejamos su kritinės infrastruktūros saugumu, ryšių apsauga ir geopolitine konkurencija. Kinija šioje srityje išsiskiria didelėmis valstybės investicijomis, o Europa bando atsakyti reguliacinėmis ir koordinavimo priemonėmis.

    Lenkijos atveju problema dažnai įvardijama kaip strategijos ir finansavimo tęstinumo stoka: mokslinis potencialas egzistuoja, tačiau sprendimų priėmimo tempas gali lemti, ar šalis taps regiono inovacijų kūrėja, ar liks importuojamų technologijų rinka. Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad visiškas technologinis savarankiškumas yra mažai realistiškas, bet nuosekli priklausomybių mažinimo politika yra įmanoma ir būtina.

    Diskusijų centre atsiduria klausimas, kaip valstybė ir verslas gali sutarti dėl prioritetų: nuo kritinių priklausomybių audito iki duomenų perkeliamumo, atvirų standartų ir sprendimų, kurie leistų greičiau pereiti iš prototipo fazės į mastelio plėtrą. Būtent ši grandis ir sprendžia, ar mirties slėnis taps nuolatine būsena, ar tik laikinu etapu.

  • ZE PAK gavo iki 80 mln eurų kreditą iš UniCredit: didžioji dalis – 500 MW vėjo parkams

    Lenkijos energetikos grupė ZE PAK pasirašė kredito sutartį su banku UniCredit, pagal kurią bendrovei gali būti suteikta iki maždaug 80 mln eurų finansavimo. Apie susitarimą įmonė pranešė liepos 25 dieną.

    Kreditas suskirstytas į dvi dalis: vadinamąją žaliąją dalį ir papildomą finansavimo tranšą kitiems poreikiams. Didžiausia lėšų dalis numatyta projektams, atitinkantiems tvarių investicijų kriterijus.

    Didžiausias tikslas – vėjo elektrinės

    Bendrovės teigimu, žaliąja tranša planuojama finansuoti arba refinansuoti investicijas į atsinaujinančius energijos šaltinius, pirmiausia vėjo elektrinių projektus Opolės vaivadijoje. Nurodoma, kad bendra numatoma prijungimo galia šiame regione turėtų siekti apie 500 MW.

    Kita kredito dalis bus skirta projekto Opolėje įgyvendinimui, bendriesiems įmonės tikslams ir apyvartinio kapitalo poreikiams. Tokia struktūra leidžia vienu metu užtikrinti ir strateginių investicijų, ir kasdienės veiklos finansavimą.

    Kada pradės grąžinti?

    Skelbiama, kad palūkanos bus kintamos ir priklausys nuo bazinės palūkanų normos bei banko maržos. Paskolos grąžinimas numatytas pusmečio įmokomis, kurios prasidės 2028 metų gruodžio 31 dieną.

    ZE PAK nurodo, kad galutinis kredito grąžinimo terminas yra ne vėliau kaip 2031 metų liepos 24 dieną. Toks grafikas paprastai derinamas prie ilgesnio ciklo energetikos investicijų, kai didesnės pajamos tikimasi pradėjus veikti naujiems pajėgumams.

  • Japonija keičia ekonomikos kursą: 14 metų investicijų planas ir DI, puslaidininkiai, biotechnologijos

    Japonijos Vyriausybė bando išjudinti ekonomiką iš ilgametės stagnacijos, keisdama akcentus nuo nuolatinio paklausos skatinimo prie pasiūlos didinimo ir ilgalaikių investicijų. Nauja kryptis siejama su premjerės Sanae Takaichi komanda, kuri žada daugiau dėmesio produktyvumui, technologijoms ir šalies atsparumui geopolitiniams sukrėtimams.

    Ilgalaikio lėto augimo problema Japonijoje aptarinėjama dešimtmečius, ypač po 1990-ųjų turto burbulo sprogimo ir vėlesnių vadinamųjų prarastų dešimtmečių. Ankstesni bandymai, tokie kaip Shinzo Abe reformų paketas ar vėliau pristatytos technologijų skatinimo programos, leido stabilizuoti kai kurias sritis, bet negrąžino tvaraus spartesnio augimo.

    Nuo paklausos prie pasiūlos

    Pastaraisiais metais situacija pasikeitė: defliaciją pakeitė aukštesnė infliacija, o gyventojų perkamoji galia spaudžiama brangstančio maisto ir energijos. Kartu aštrėja struktūrinės bėdos: senstanti visuomenė, mažėjanti darbo jėga, silpnesnė valiuta ir didelis viešasis įsiskolinimas.

    Finansų politikos patarėjų parengtame pranešime Vyriausybei siūloma rečiau remtis papildomais biudžetais, griežčiau peržiūrėti lengvatas ir subsidijas bei daugiau dėmesio skirti priemonėms, kurios didina prekių ir paslaugų pasiūlą. Tikslas yra mažinti ekonomikos barjerus, kurie riboja gamybą, inovacijas ir darbo našumą, taip stabilizuojant kainas ir kuriant sąlygas augimui.

    370 trilijonų jenų planas iki 2040 metų

    Vyriausybė taip pat pristatė iki 2040 metų planuojamų investicijų paketą, kurio bendra apimtis siekia apie 1 350 000 000 000 eurų. Numatyta investuoti į 17 prioritetinių sektorių, o didelė dalis lėšų turėtų ateiti per viešojo ir privataus sektorių partnerystes, tikintis, kad valstybės įnašas paskatins ir privačius investuotojus.

    Didžiausia dalis orientuojama į DI taikymus, robotiką ir puslaidininkių ekosistemą, taip pat į biotechnologijas ir farmacijos pramonę. Atskirai akcentuojami duomenų centrai, baterijų gamyba ir autonominio transporto sprendimai, nes tai siejama tiek su konkurencingumu, tiek su nacionaliniu saugumu ir tiekimo grandinių patikimumu.

    „Strategijos tikslas yra dar kartą pažadinti Japonijos verslumo energiją“, – sakė už ekonomikos ir fiskalinės politikos koordinavimą atsakingas ministras Minoru Kiuchi.

    Migracijos politika gali tapti silpnąja vieta

    Investicijų kryptis numato ir užsienio talentų bei kapitalo pritraukimą, tačiau tai gali komplikuoti sugriežtinta migracijos politika. Sugriežtinti reikalavimai verslo vizoms, didesni finansiniai slenksčiai ir papildomos sąlygos jau mažina paraiškų skaičių, o tai kertasi su siekiu auginti startuolių ir inovacijų ekosistemą.

    Kritikai pabrėžia, kad aukštųjų technologijų plėtra reikalauja ne tik pinigų, bet ir žmonių: inžinierių, tyrėjų, produktų vadovų, taip pat daugėjančiam tarptautiškumui pritaikytos viešosios infrastruktūros. Japonijos administracijos skaitmeninimas, apie kurį kalbama jau ne vienus metus, taip pat išlieka vienu svarbiausių praktinių testų, ar reformos virs apčiuopiamais rezultatais.

    Japonijos pasirinktas kursas rodo siekį pereiti nuo trumpalaikių ekonomikos „užkūrimo“ priemonių prie ilgalaikio konkurencingumo stiprinimo. Ar planas suveiks, priklausys nuo to, ar investicijos bus suderintos su darbo rinkos, migracijos, inovacijų ir fiskalinės drausmės sprendimais.

  • Pasaulio bankas įvertino Venesuelos drebėjimo žalą: beveik 17 mlrd. eurų ir laukia dešimtmetis

    Pasaulio bankas įvertino Venesuelos drebėjimo žalą: beveik 17 mlrd. eurų ir laukia dešimtmetis

    Pasaulio banko grupė skelbia, kad birželio 24 dieną Venesuelą sukrėtę žemės drebėjimai galėjo padaryti apie 17,2 mlrd. eurų tiesioginės fizinės žalos. Toks mastas, anot ekspertų, reiškia, kad šaliai teks spręsti ne tik griuvėsių šalinimo, bet ir ilgalaikio ekonomikos atsigavimo klausimą.

    Vertinimas pateiktas greitojoje pasaulinėje žalos įvertinimo ataskaitoje GRADE, kuri skirta anksti, dar pirmaisiais savaitėmis po stichijos, pateikti orientacinį nuostolių vaizdą. Tokie skaičiavimai padeda valdžiai ir tarptautiniams partneriams greičiau suplanuoti prioritetus: nuo būsto iki kritinės infrastruktūros atstatymo.

    Didžiausias smūgis – būstui

    Pasaulio banko skaičiavimu, 47 proc. visos žalos teko gyvenamiesiems pastatams. Dar 27 proc. sudarė infrastruktūros nuostoliai, o 26 proc. – negyvenamųjų pastatų pažeidimai, įskaitant verslo ir viešosios paskirties objektus.

    Labiausiai nukentėjo La Guaira valstija ir Distrito Capital, kuriems, kaip nurodoma, teko apie pusė viso poveikio. Dėl to didžiausia atstatymo našta koncentruojasi tankiai apgyvendintose ir ekonomiškai svarbiose teritorijose, kur sutrikimai greitai persiduoda paslaugoms ir darbo rinkai.

    „Žemės drebėjimai sutrikdė žmonių gyvenimus, apgadino kritinę infrastruktūrą ir sukūrė naujų iššūkių Venesuelos atsigavimui“, – sakė Pasaulio banko viceprezidentė Lotynų Amerikai ir Karibams Susana Cordeiro Guerra.

    „Veiksmingas atsigavimas prasideda nuo patikimų įrodymų. Šis vertinimas suteikia ankstyvą, objektyvų pagrindą planavimui, o Pasaulio banko grupė įsipareigoja remti šį procesą kiekviename žingsnyje“, – pridūrė ji.

    Greitis lems, ar atsigavimas užsitęs

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad rekonstrukcijos tempas gali nulemti, kiek giliai žemės drebėjimų smūgis įsirėš į ekonomiką ir socialinę padėtį. Jei viešosios ir privačios investicijos išliks ribotos, daug lėšų tektų nukreipti nuo kitų projektų, o atstatymas, Pasaulio banko vertinimu, galėtų užtrukti ilgiau nei 10 metų.

    Kita alternatyva – spartesnė rekonstrukcija, kai prioritetu tampa greitas būsto ir infrastruktūros atkūrimas, didinant investicijų apimtį. Tokiu atveju neigiamos pasekmės ekonominiam aktyvumui ir gyventojų gerovei galėtų būti reikšmingai sušvelnintos, ypač jei kartu būtų diegiami atsparumo sprendimai.

    Kaip skaičiuota žala ir kas dar svarbu

    GRADE metodika remiasi palydoviniais vaizdais, nuotoliniais matavimais, ekspozicijos duomenimis ir inžineriniais modeliais, o prireikus papildoma detalesniais sektorių vertinimais. Venesuelos atveju buvo derinamas žemės drebėjimų padarinių modeliavimas, katastrofų rizikos modeliai, rezultatų patikra bei skirtingų sektorių turto vertės įvertinimas.

    Analizei taip pat pasitelkti istoriniai ir moksliniai duomenys apie grunto judesius, konstrukcijų pažeidžiamumą, užstatymo ypatumus ir gyventojų pasiskirstymą, taip pat viešai skelbti pranešimai apie žalą. Pasaulio bankas nurodo, kad šis greitas įvertinimas yra atspirties taškas, o tikslesniems sprendimams reikės nuoseklių vietinių patikrų ir sektorių auditų.

    Ataskaitoje akcentuojama ir socialinė dimensija: atstatymas turėtų atsižvelgti į pažeidžiamiausius namų ūkius, kuriems paslaugų sutrikimai sukelia neproporcingai didelį poveikį. Pabrėžiama, kad vandens ir elektros tiekimo atkūrimas bei bazinių paslaugų stabilizavimas gali tapti kritiniu veiksniu, kad nelygybė po stichijos dar labiau neišaugtų.

    Pasaulio bankas taip pat pažymi, kad atsigavimo greitį ir kokybę ribos institucinių pajėgumų klausimai ir didelės apimties koordinavimo poreikis. Todėl, be finansavimo, esminiu uždaviniu išlieka aiškus prioritetų sudėliojimas, skaidrus projektų valdymas ir atsparios statybos standartų taikymas, kad ateities rizikos būtų mažinamos, o ne kartojamos.

  • ECB sprendimas pakibo ant naftos: Lagarde paliko atviras duris palūkanų kėlimui rugsėjį

    ECB sprendimas pakibo ant naftos: Lagarde paliko atviras duris palūkanų kėlimui rugsėjį

    Naftos šokas vėl keičia ECB toną

    Europos Centrinis Bankas paliko tris pagrindines palūkanų normas nepakeistas, tačiau prezidentė Christine Lagarde aiškiai davė suprasti, kad rugsėjo posėdis gali baigtis ir nauju kėlimu. Jos teigimu, pastarųjų savaičių naftos kainų šuoliai ir geopolitinė įtampa tapo vienu svarbiausių veiksnių, galinčių pakreipti sprendimą.

    Dar prieš maždaug šešias savaites rinkoms atrodė, kad infliacija euro zonoje traukiasi greičiau, nei tikėtasi, o ekonomika laikosi tvirčiau. Tačiau situacija pasikeitė, kai atsinaujino konfliktų eskalacija ir dėl to išaugo energijos žaliavų kainų nepastovumas.

    Nuo optimizmo iki naujo neapibrėžtumo

    Lagarde pabrėžė, kad Valdančioji taryba dvi dienas vertino, kas pakito nuo birželio posėdžio, ir akcentavo energijos kainas, ypač naftą. Pasak jos, rugsėjį sprendimai ir toliau bus paremti duomenimis, tačiau energijos kainų trajektorija gali tapti lemiamu kintamuoju.

    ECB požiūris atspindi klasikines centrinių bankų dilemas: staigus energijos brangimas pirmiausia pakelia bendrąją infliaciją, bet vėliau gali persiduoti ir į platesnį kainų augimą. Didžiausias pavojus, kurį nuolat stebi monetarinės politikos formuotojai, yra vadinamieji antriniai efektai, kai brangimą pradeda kompensuoti didesni atlyginimų reikalavimai, o įmonės kainų augimą įtvirtina ilgesniam laikui.

    Rugsėjį viskas dar įmanoma

    Lagarde teigimu, ketvirtadienio sprendimas buvo vienbalsis, tačiau diskusijų netrūko. Ji pripažino, kad dalis narių kėlė klausimą, ar palūkanų nereikėjo didinti jau dabar, tačiau dauguma pasirinko laukti, kad turėtų daugiau įrodymų apie energijos šoko mastą ir trukmę.

    Iki rugsėjo ECB turės dar du infliacijos duomenų rinkinius, atnaujintus augimo vertinimus ir naujas ekspertų prognozes. Tai ypač svarbu, nes energijos kainų šuoliai gali veikti ir vartojimą, ir verslo sąnaudas, o galiausiai ir ekonomikos tempą, todėl rizikos balansavimas tarp infliacijos suvaldymo ir augimo nepasmaugimo tampa itin jautrus.

    „Vis dar esame gerai pasirengę veikti esant neapibrėžtumui“, – sakė Christine Lagarde.

    Ji taip pat pažymėjo, kad kol kas ECB nemato aiškių ženklų, jog įmonės masiškai susidurtų su spartėjančiais atlyginimų reikalavimais, kurie galėtų užtvirtinti infliaciją. Vis dėlto bankas ketina gilinti scenarijų analizę dėl skirtingų naftos ir dujų kainų raidos kelių, kad rugsėjį sprendimas būtų paremtas platesniu rizikų žemėlapiu.

    Lagarde atmetė spėliones, kad ji galėtų pasitraukti iki kadencijos pabaigos. „Nematyti manęs iš nugaros iki 2027 metų“, – sakė Christine Lagarde.