CP v2

Category: Finansai

  • Norvegai masiškai perka kiniškus elektromobilius, bet vis dažniau bijo duomenų nutekėjimo

    Norvegai masiškai perka kiniškus elektromobilius, bet vis dažniau bijo duomenų nutekėjimo

    Norvegijoje, kur elektromobiliai sudaro didžiąją dalį naujų automobilių registracijų, sparčiai auga kiniškų ir Kinijos kapitalo valdomų prekių ženklų dalis. Tačiau kartu ryškėja ir visuomenės nerimas dėl duomenų saugumo, privatumo bei geopolitinių rizikų.

    Norvegijos elektrinių automobilių asociacijos apklausa, atlikta kovo 31 dieną–gegužės 3 dieną ir apėmusi beveik 15 000 elektromobilių savininkų, parodė, kad 31 proc. vairuotojų vengtų pirkti kinišką automobilį dėl politinių priežasčių. Prieš metus taip atsakiusių buvo 23 proc., tad skepticizmas per metus pastebimai sustiprėjo.

    „Nauji automobiliai iš esmės yra kompiuteriai ant ratų“, – sakė Norvegijos elektrinių automobilių asociacijos generalinė sekretorė Christina Bu.

    „Kai duomenų saugumui ir privatumui skiriama vis daugiau dėmesio, natūralu, kad dalis vartotojų ima labiau domėtis, iš kur atkeliauja automobiliai ir kaip tvarkomi jų duomenys“, – pridūrė ji.

    Šias baimes Norvegijoje kursto ir ankstesni incidentai bei bandymai, kuriuose buvo keliami klausimai dėl transporto priemonių ryšio su gamintojų infrastruktūra. Skaitmenizacija, nuotoliniai programinės įrangos atnaujinimai ir nuolatinis ryšys su debesijos paslaugomis reiškia, kad automobiliuose kaupiasi vis daugiau informacijos: nuo buvimo vietos istorijos iki vairavimo įpročių.

    Nepaisant to, kiniškų prekių ženklų, tokių kaip BYD, NIO ar „Dongfeng“, bei Kinijos bendrovių valdomų gamintojų, pavyzdžiui, „Volvo“ ir „Polestar“, pardavimai auga. 2026 metų pirmąjį pusmetį tokie automobiliai sudarė apie ketvirtadalį naujai registruotų elektromobilių Norvegijoje, nors dar 2019 metais jų beveik nebuvo.

    Asociacija pabrėžia, kad pirkėjai dažnai vertina kelis kriterijus vienu metu. Vieniems svarbiausia kaina, garantijos ir technologijos, kitiems didesnį svorį turi reputacija, kilmės šalis, moraliniai argumentai ir tai, kaip aiškiai gamintojas apibrėžia duomenų tvarkymo taisykles.

    Kodėl Norvegijos rinka tokia svarbi?

    Norvegija laikoma pasauliniu elektromobilių plėtros etalonu, todėl konkurencija šioje rinkoje gamintojams yra strategiškai reikšminga. Norvegijos kelių federacijos (OFV) duomenimis, 2026 metų pirmuosius aštuonis mėnesius elektromobiliai sudarė 97,8 proc. naujų automobilių registracijų.

    Tuo metu Europos Sąjungoje elektromobilių dalis buvo gerokai mažesnė: Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) skaičiavimu, sausio–rugpjūčio mėnesiais ji siekė 21,7 proc. Vis dėlto Kinijos prekių ženklų įtaka didėja ir ES, o registracijų augimas dalyje grupių rodo, kad kaina ir komplektacija daugeliui pirkėjų tebėra lemiami argumentai.

    Keičiasi požiūris ir į „Tesla“

    Apklausa parodė, kad politinis atstūmimas Norvegijoje mažėja ne tik kiniškiems automobiliams jautriose grupėse, bet ir „Tesla“ atžvilgiu. Teigusių, kad vengtų „Tesla“ dėl politinių priežasčių, dalis krito iki 24 proc., kai prieš metus siekė 43 proc.

    Vis dėlto „Tesla“ išlieka perkamiausiu naujų automobilių prekės ženklu Norvegijoje. OFV duomenimis, iki rugsėjo 24 dienos šiais metais „Tesla“ dalis sudarė 17,5 proc. visų naujų registracijų.

    Ekspertai pažymi, kad artimiausiais metais Europos rinkose ryškės dvi lygiagrečios tendencijos: didėjanti kinų gamintojų konkurencija dėl kainos ir technologijų bei augantis reguliuotojų dėmesys kibernetiniam saugumui. Vartotojams tai reikš daugiau klausimų apie programinės įrangos atnaujinimus, duomenų saugojimo vietą, nuotolinės prieigos galimybes ir gamintojų atskaitomybę.

  • Vokiečiai rado būdą atgauti litį: ar „Accurec“ padės Europai mažinti priklausomybę nuo Kinijos?

    Vokiečiai rado būdą atgauti litį: ar „Accurec“ padės Europai mažinti priklausomybę nuo Kinijos?

    Vokietijoje startuoja ličio „sugrąžinimas“

    Vokietijos Krefelde veikianti šeimai priklausanti bendrovė „Accurec Recycling GmbH“ plečia panaudotų baterijų perdirbimą ir siekia, kad Europoje liktų daugiau vertingų žaliavų. Įmonė teigia galinti išgauti litį iš baterijų nenaudodama agresyvių chemikalų, o remdamasi vandens pagrindu veikiančiu procesu.

    Tai svarbu ne tik dėl elektromobilių rinkos, bet ir dėl elektros tinklų balansavimo, kur vis plačiau naudojamos energijos kaupimo sistemos. Kuo daugiau baterijų patenka į rinką, tuo didesnė tampa ir antrinių žaliavų reikšmė, o perdirbimas tampa strategine grandimi.

    Nuo įrankių baterijų iki elektromobilių

    „Accurec“ įkurta 1995 metais ir iš pradžių specializavosi senesnių tipų įkraunamose baterijose, tokiose kaip nikelio-kadmio ar nikelio-metalo hidrido. Pastaruosius 15 metų rinką užvaldžius ličio jonų technologijai, įmonė apie dešimtmetį nuosekliai kūrė šio tipo baterijų perdirbimo pajėgumus.

    Krefeldo padalinyje šiuo metu per metus apdorojama apie 5 000 tonų baterijų, įmonėje dirba apie 85 žmonės. „Accurec“ turi ir antrą gamyklą Miulheime prie Rūro, o naujausia investicijų banga skirta būtent ličio atgavimui didinti.

    2025 metų gruodį pradėjusi veikti nauja ličio atgavimo linija, pasak įmonės, iš pradžių leidžia atgauti apie 50 proc. baterijose esančio ličio. Įmonė kelia tikslą iki 2027 metų pirmojo ketvirčio pasiekti 80 proc. ar didesnį atgavimo lygį, kartu didinant apimtis.

    Skelbiama, kad į Krefeldo aikštelės plėtrą investuojama 5,5 milijono eurų, o pajėgumai galėtų išaugti iki 20 000 tonų per metus. Tai būtų keturis kartus daugiau nei dabartinis perdirbamų baterijų kiekis.

    Kur slypi Europos priklausomybė nuo Kinijos

    Litis yra vienas svarbiausių įkraunamų baterijų elementų, todėl jis tiesiogiai siejamas su energetikos transformacija. Tačiau Europa iki šiol stipriai priklauso nuo importuojamų perdirbtų ličio chemikalų, reikalingų baterijų gamybai.

    „Accurec“ atstovai nurodo, kad maždaug 65–70 proc. Europoje naudojamų baterijoms tinkamų ličio chemikalų yra pagaminama Kinijoje. Tokia koncentracija kelia riziką tiek kainoms, tiek tiekimo stabilumui, ypač geopolitinių įtampų ir eksporto ribojimų precedento kontekste.

    Vienas didžiausių Europos silpnumų yra tai, kad daug perdirbėjų apsiriboja tarpine žaliava, vadinama juodąja mase, kurioje lieka ličio, nikelio ir kobalto mišinys. Kadangi Europoje trūksta pajėgumų šiuos metalus atskirti ir paruošti baterijų gamybai, dalis tokios masės iškeliauja perdirbimui į Aziją.

    Įmonė pabrėžia, kad vien technologijos neužtenka, jei žaliavų grandinė neatsiremia į vietinius pirkėjus ir rafinavimo pajėgumus. Todėl didelę reikšmę įgauna ir tai, ar Europoje atsiras pakankamai įmonių, galinčių antrines žaliavas paversti baterijoms tinkamais produktais.

    Vandens pagrindu veikianti technologija

    „Accurec“ teigimu, jų proceso esmė yra terminis paruošimas, po kurio litis tampa tirpus vandenyje. Pirmiausia baterijos surūšiuojamos, o didesni vienetai, pavyzdžiui, elektromobilių moduliai, išardomi ir paruošiami tolesniam apdorojimui.

    Vėliau taikoma pirolizė, kai aukštoje temperatūroje suardomi organiniai komponentai. Šis etapas, kaip aiškina įmonės plėtros vadovas Simonas Bremeris, pakeičia ličio cheminę formą taip, kad jį būtų galima išplauti vandeniu, o likusi baterijos dalis vandenyje neištirpsta.

    „Litis paverčiamas vandenyje tirpia forma, o visa kita baterijoje vandenyje lieka netirpu“, – sakė Simonas Bremeris.

    Pasak jo, procesą galima palyginti su filtrinės kavos ruošimu: vanduo „išplauna“ tai, kas tirpu, o likučiai lieka filtre. Įmonė taip pat teigia, kad dalis šilumos, susidarančios pirolizės metu, yra panaudojama pakartotinai, todėl sumažėja bendros energijos sąnaudos.

    „Accurec“ skelbia, kad taip energijos sąnaudos gali mažėti beveik perpus, o anglies dioksido emisijos vienai ličio karbonato tonai mažėja daugiau nei 59 proc. Tokius teiginius rinkoje paprastai lemia konkrečios žaliavos sudėtis ir proceso konfigūracija, todėl praktiniai rezultatai gali skirtis pagal baterijų tipą.

    Politika ir rinka gali lemti rezultatą

    „Accurec“ atstovai akcentuoja, kad Europos perdirbimo grandinei trukdo ir ekonomika: Azijos pirkėjai neretai siūlo konkurencingas kainas už juodąją masę, nes didesnę vertę susigrąžina vėlesniuose etapuose, gamindami baterijų elementus. Dėl to Europoje sunkiau sukurti pelningą, iki galo uždarą perdirbimo ciklą.

    Įmonė palankiai vertina tai, kad Europos Sąjunga nuo 2025 metų gruodžio juodąją masę priskyrė pavojingoms atliekoms, taip sugriežtindama eksporto kontrolę. Vis dėlto pabrėžiama, kad taisyklės veiks tik tada, jei muitinė ir priežiūros institucijos turės pakankamai resursų realiam jų įgyvendinimui.

    Dar vienas svarbus pokytis numatytas nuo 2031 metų, kai naujoms baterijoms turi pradėti galioti privalomi perdirbtų medžiagų kiekiai. „Accurec“ teigia, kad vien šio reikalavimo gali nepakakti, jei nebus skatinama, kad perdirbtos žaliavos būtų perkamos Europoje, o ne importuojamos iš trečiųjų šalių.

    Galiausiai, sėkmę lems ne vien viena gamykla ar vienas projektas, o visos vertės grandinės plėtra: nuo surinkimo ir saugaus išardymo iki rafinavimo ir pirkėjų, galinčių žaliavą integruoti į naujas baterijas. Būtent čia Europa, anot įmonės, dar turi didžiausią namų darbų sąrašą.

  • Popiežius Leonas XIV Paryžiuje sutraukė minias: į mišias laukiama net 600 000 žmonių

    Popiežius Leonas XIV Paryžiuje sutraukė minias: į mišias laukiama net 600 000 žmonių

    Minia Paryžiuje ir rekordiniai skaičiai

    Popiežiaus Leono XIV vizitas Prancūzijoje jau pirmąją dieną sutraukė įspūdingas minias. Vatikanas skelbė, kad penktadienį apie 300 000 žmonių sveikino pontifiką, kai jis popiežiamobiliu važiavo Paryžiaus gatvėmis.

    Vėliau tą pačią dieną dar apie 80 000 jaunų žmonių dalyvavo vigilijoje „Stade de France“ stadione Sen Deni mieste. Tokie skaičiai rodo išaugusį viešų religinių renginių mastą ir jų svarbą Prancūzijos katalikų bendruomenei.

    Mišios Santarvės aikštėje

    Šeštadienį pagrindiniu vizito akcentu taps didžiulės lauko mišios Paryžiaus Santarvės aikštėje. Organizatoriai tikisi, kad į pamaldas susirinks beveik 600 000 tikinčiųjų, o mišios turėtų prasidėti 15 valandą vietos laiku.

    Tokių masinių renginių logistika paprastai apima sustiprintas saugumo priemones, medicinos punktus ir srautų valdymą, kad būtų išvengta spūsčių. Paryžiuje dėl didelio žmonių skaičiaus įprastai ribojamas eismas ir koreguojamas viešojo transporto darbas, kad tikintieji galėtų saugiai pasiekti renginio vietą.

    „Labai džiaugiuosi būdama čia ir galėdama dalintis šia bendra energija. Mums, maronitams, dabartinės situacijos fone tai ypač svarbu, intensyviai melsimės už Artimuosius Rytus“, – sakė paryžietė Karine.

    Susitikimai su migrantais ir kelionė į Lurdą

    Šeštadienio rytą popiežius Leonas XIV apsilankė vyskupijos asociacijoje „Maison Bakhita“, kuri priima migrantus. Pranešta, kad su pontifiku susitiko įvairių tikėjimų žmonės, įskaitant krikščionis ir musulmonus.

    Vėliau jis lankėsi Paryžiaus katalikiškajame institute, kur aptarė Prancūzijoje pastebimą augantį krikšto sakramentą priimančių žmonių skaičių. Pastaraisiais metais Prancūzijos vyskupijos yra skelbusios apie didėjantį suaugusiųjų krikštų skaičių, ypač per Velykas, o tai siejama ir su jaunimo religinio tapatumo paieškomis.

    Dienos pabaigoje pontifikas turėtų vykti į Lurdą, kur vizitą pradės malda kartu su tikinčiaisiais. Lurdas laikomas viena svarbiausių katalikų piligrimystės vietų Europoje, todėl popiežiaus apsilankymas čia tradiciškai sutraukia dideles piligrimų grupes iš įvairių šalių.

  • Sprogimas Pakistane prie policijos posto: žuvo mažiausiai 11 žmonių, atsakomybę prisiėmė TTP

    Sprogimas Pakistane prie policijos posto: žuvo mažiausiai 11 žmonių, atsakomybę prisiėmė TTP

    Šiaurės vakarų Pakistane, Chajber Pahtunchvos provincijoje, šeštadienį per mirtininko išpuolį prie policijos patikros posto žuvo mažiausiai 11 žmonių, dar apie 30 buvo sužeisti, pranešė policija ir gelbėjimo tarnybos.

    Pasak pareigūnų, užpuolikas susisprogdino transporto priemonę, prikrautą sprogmenų, kai ši privažiavo kelio užkardą. Sprogimo banga apgadino netoliese buvusią infrastruktūrą, o nukentėjusieji buvo skubiai išgabenti į gydymo įstaigas.

    Provincijos skubiosios pagalbos tarnybos atstovas Bilalas Faizi nurodė, kad ataka įvyko Deros Ismailo Chano rajone. Į vietą buvo pasiųstos papildomos pajėgos, pradėtas aplinkybių tyrimas ir teritorijos patikra dėl galimų antrinių sprogmenų.

    Atsakomybę už sprogdinimą prisiėmė Tehreek-e-Taliban Pakistan, dar vadinama Pakistano talibanu. Ši grupuotė susiformavo 2007 metais ir, kaip nurodo tarptautinės kovos su ekstremizmu organizacijos, vienija dešimtis skirtingų ginkluotų grupių, veikiančių Pakistano genčių regionuose.

    Pastaraisiais metais Pakistanas susiduria su padažnėjusiais kovotojų išpuoliais, ypač pasienio su Afganistanu teritorijose. Saugumo analitikai tai sieja su sudėtinga regiono saugumo dinamika po 2021 metais įvykusių politinių pokyčių Afganistane, kai šalyje valdžią perėmė Talibanas, o pasienyje išaugo ginkluotų grupuočių aktyvumas.

    Pakistano saugumo struktūros ne kartą pabrėžė, kad pagrindiniai taikiniai dažnai tampa policijos ir kariuomenės objektai, tačiau nuo smurto nukenčia ir civiliai. Pareigūnai tikrina, ar šis išpuolis nebuvo susijęs su platesniu koordinuotu planu, o sužeistųjų būklė medikų vertinama individualiai.

  • Sprogimas Atėnuose sugriovė namą: aiškėja, kas buvo viduje ir kodėl gelbėtojai dar neišvyko

    Sprogimas Atėnuose sugriovė namą: aiškėja, kas buvo viduje ir kodėl gelbėtojai dar neišvyko

    Tragedija Plakos rajone

    Atėnuose, istoriniame Plakos rajone, penktadienio rytą po sprogimo sugriuvo pastatas, kuriame buvo apsistoję ir gyvenę žmonės. Graikijos tarnybos patvirtino, kad žuvo šeši asmenys, o įvykio vietoje darbai tęsėsi kelias valandas.

    Sprogimas įvyko netrukus po 7.30 valandos ryto, o smūgio banga apgadino ir gretimus statinius bei automobilius. Pareigūnai pabrėžia, kad žuvusiųjų tapatybės nustatymas dar buvo tęsiamas, todėl galutinė informacija galėjo būti tikslinama.

    Kas buvo pastate ir kaip vyko paieška

    Skelbiama, kad pirmame aukšte buvo apsistoję keturi turistai iš JAV. Antrame aukšte gyveno pora: 78 metų vyras iš Jungtinės Karalystės ir 77 metų Graikijos pilietė.

    Po griūties gelbėjimo operacijoje dalyvavo apie 30 ugniagesių, pasitelkta šešios specialiosios transporto priemonės ir trys specialiai apmokyti šunys. Paieškose naudoti geofonai, padedantys fiksuoti galimus garsus po nuolaužomis, taip pat specialios kameros, leidžiančios tikslinti, kur galėtų būti įstrigę žmonės.

    Per tą pačią dieną iš gretimo pastato buvo išlaisvintos dvi moterys ir išgabentos į ligoninę. Dar vienas žmogus patyrė nesunkių sužalojimų nuo skriejusių nuolaužų.

    Tiriama sprogimo priežastis

    Priežastis, dėl kurios įvyko sprogimas, tiriama. Įvykio vietoje liko ugniagesiai, policija ir medikai, taip pat dirbo padegimų ir gaisrų tyrimų padalinio pareigūnai, renkantys duomenis bei vertinantys galimus scenarijus.

    Tokio pobūdžio incidentuose tyrėjai įprastai vertina kelias versijas, įskaitant dujų nuotėkio tikimybę, galimus elektros instaliacijos gedimus ar kitus technologinius pažeidimus. Tarnybos kol kas viešai neįvardijo, kuri versija laikoma pagrindine.

    Vietos pareigūnai taip pat vertino, ar aplinkiniai pastatai saugūs, nes sprogimai tankiai užstatytuose senamiesčio kvartaluose gali sukelti antrinių pažeidimų. Gyventojų ir turistų saugumas tokiais atvejais užtikrinamas ribojant patekimą į pavojingas zonas ir atliekant konstrukcijų apžiūras.

  • ARK Invest 1,3 mlrd. eurų rizikos kapitalo fondą perkelia į blokų grandinę: ką keičia „Securitize“

    ARK Invest 1,3 mlrd. eurų rizikos kapitalo fondą perkelia į blokų grandinę: ką keičia „Securitize“

    Investicijų valdytoja ARK Invest pradeda žingsnį, kuris pastaraisiais metais vis dažniau minimas Volstrite: bendrovė savo rizikos kapitalo fondą perkelia į blokų grandinės infrastruktūrą. ARK Venture Fund (ARKVX) bus tokenizuotas bendradarbiaujant su „Securitize“, o tai reiškia, kad fondo vienetai bus išleidžiami ir administruojami skaitmeniniu, reguliuojamu formatu.

    Pagal pateiktą informaciją, ARKVX grynasis valdomas turtas siekia apie 1,3 mlrd. eurų. Pats fondas yra aktyviai valdomas ir investuoja tiek į privačias, tiek į viešai kotiruojamas technologijų bendroves, o portfelio sudėtis laikui bėgant gali keistis.

    Kas iš tiesų tokenizuojama?

    Šiuo atveju kalbama ne apie naują kriptovaliutą, o apie tradicinį investicinį produktą, kurio „apvalkalas“ perkeltas į blokų grandinę. Tokenizacija leidžia fondo dalis atvaizduoti skaitmeniniais vienetais, o jų apskaita, platinimas ir investuotojų prieiga gali būti automatizuota per tam skirtą infrastruktūrą.

    ARK Invest pabrėžia, kad perėjimas į blokų grandinę nekeičia pačios investavimo strategijos: portfelis ir toliau bus valdomas pagal fondo taisykles. Pokytis labiau susijęs su tuo, kaip investuotojai įsigyja, laiko ir administruoja fondo vienetus.

    Platinimas per „Securitize“ ir „Ethereum“

    Tokenizuotas fondas bus siūlomas tinkamiems investuotojams per „Securitize“, o technologinis sluoksnis veiks „Ethereum“ tinkle. „Securitize“ šiuo atveju atlieka infrastruktūros tiekėjo vaidmenį: padeda organizuoti emisiją, investuotojų prieigą ir atitikties procesus.

    Toks modelis dažniausiai siejamas su vadinamaisiais realaus pasaulio turto sprendimais, kai reguliuojami finansiniai produktai perkeliami į skaitmeninę formą. Rinkoje tai vertinama kaip bandymas suderinti tradicinių vertybinių popierių taisykles su greitesne, skaitmenizuota apskaita ir platinimu.

    „Tokenizuodami ARK Venture Fund, praktikoje įgyvendiname savo įsitikinimą, kad kapitalo rinkos evoliucionuoja, o galbūt ir iš esmės pasikeis“, – sakė ARK Invest įkūrėja ir vadovė Cathie Wood.

    „ARK verslą kūrė anksti atpažindama transformuojančias technologijas ir veikdama ryžtingai. Šiandien tą įsitikinimą paverčiame praktika“, – sakė „Securitize“ vienas iš įkūrėjų ir vadovas Carlos Domingo.

    Partnerystė, kuri tęsiasi nuo 2025 metų

    Šis žingsnis tęsia ARK Invest ir „Securitize“ bendradarbiavimą, kuris prasidėjo 2025 metais, kai ARK Invest strategiškai investavo į „Securitize“. Tuomet viešai buvo akcentuota ambicija spartinti tokenizuotų vertybinių popierių ir reguliuojamų investicinių produktų diegimą.

    „Securitize“ taip pat buvo minima tarp bendrovių, kurios 2025 metais siekė tapti viešomis per SPAC sandorį, o ARK Invest įvardijama tarp tuometinių akcininkų. Tokios detalės rodo, kad dabartinis ARKVX perkėlimas į blokų grandinę nėra vienkartinis eksperimentas, o ilgiau brandinta kryptis.

    Rinkos požiūriu, tokenizuotų fondų plėtra dažniausiai siejama su trimis pažadais: greitesne atsiskaitymų logistika, sklandesne investuotojų administravimo grandine ir potencialiai platesnėmis platinimo galimybėmis, kai tai leidžia reguliavimas. Vis dėlto praktinis poveikis investuotojui priklausys nuo prieinamumo sąlygų, platformos taisyklių ir to, kaip efektyviai bus užtikrinta atitiktis bei apsauga.

  • Solana iždo bendrovėje „SkyAI“ akcininkai supyko: valdyba liko, bet žlugo akcijų skatinimo planas

    Solana iždo bendrovėje „SkyAI“ akcininkai supyko: valdyba liko, bet žlugo akcijų skatinimo planas

    Solana iždo bendrovė „SkyAI“ po metinio akcininkų susirinkimo išsaugojo visą valdybą, nors dalis akcininkų aktyviai ragino jos nepalaikyti. JAV Vertybinių popierių ir biržos komisijai (SEC) pateiktuose dokumentuose nurodoma, kad kiekvienas direktorius sulaukė daugiau sulaikytų balsų nei palaikymo.

    Vis dėlto valdybos nariai pareigų neprarado dėl įmonėje taikomos vadinamosios balsų daugumos taisyklės, kai užtenka būti tarp daugiausiai balsų surinkusių kandidatų, o sulaikyti balsai nelaikomi balsais „prieš“. Tai reiškia, kad net ir aiškus nepasitenkinimo signalas ne visada turi tiesioginių teisinių pasekmių.

    Pagal SEC pateiktą informaciją, atskiri direktoriai sulaukė apie 18,4–20,7 mln. sulaikytų balsų, kai palaikančių balsų skaičius siekė apie 6,9–9,2 mln. Tokį rezultatą iš anksto prognozavo ir valdybą kritikavę akcininkai, pabrėžę, kad sulaikymo kampanija veikiau skirta parodyti nepasitikėjimą, o ne automatiškai pakeisti valdybos sudėtį.

    Nors valdyba išliko, akcininkai aiškiai pasipriešino kitam vadovybės siūlymui – 2026 metų akcijų skatinimo planui. Šis planas buvo atmestas didele persvara: apie 22,5 mln. balsų buvo prieš, o apie 5 mln. balsų – už.

    Numatytas planas būtų leidęs skirti dar 5 mln. akcijų atlygio akcijomis programoms, papildomai prie jau galiojančiame plane likusio nepanaudoto rezervo. Tokios schemos dažnai naudojamos pritraukti ir išlaikyti vadovus ar darbuotojus, tačiau akcininkai jas kritiškai vertina, jei mato per didelę galimą esamų akcijų „praskiedimo“ riziką.

    Įtampa „SkyAI“ akcininkų gretose kyla ir dėl to, kad kita rinkos dalyvė – „Forward Industries“ – nuo 2026 metų birželio siekia įsigyti „SkyAI“. Rugsėjo 15 dieną pateiktas atnaujintas pasiūlymas, kai pirmasis buvo atmestas, tačiau „SkyAI“ dar nebuvo viešai paskelbusi sprendimo dėl antrojo varianto.

    Pagal pateiktas sąlygas, kiekviena „SkyAI“ akcija būtų įvertinta kaip 0,306 „Forward Industries“ akcijos ekvivalentas. Tokie sandorių pasiūlymai akcijomis paprastai vertinami ne tik pagal santykį, bet ir pagal abiejų bendrovių akcijų kainų svyravimus bei tikimybę, kad sandoris sulauks reguliuotojų ir akcininkų pritarimo.

    Po susirinkimo „SkyAI“ akcijos per dieną brango apie 4,4 proc., tačiau nuo metų pradžios buvo nukritusios apie 15,8 proc. Tuo metu „Forward Industries“ akcijos per dieną kilo apie 2,5 proc., o metinis pokytis siekė maždaug 23 proc.

  • JAV Federalinis rezervas siūlo naujas stabilkoinų taisykles: ką keistų GENIUS Act planas

    JAV Federalinis rezervas siūlo naujas stabilkoinų taisykles: ką keistų GENIUS Act planas

    JAV Federalinis rezervas pristatė siūlymus, kurie nustatytų aiškesnes stabilkoinų leidėjų rezervo turto ir kapitalo taisykles. Pokyčiai siejami su GENIUS Act įgyvendinimu ir turėtų suvienodinti reikalavimus rinkos dalyviams, ypač tiems, kurie leidžia vadinamuosius mokėjimo stabilkoinus.

    Pagal pasiūlymą stabilkoinai turėtų būti visiškai padengiami labai likvidžiu turtu, tokiu kaip trumpo termino JAV iždo vertybiniai popieriai ar panašios rizikos priemonės. Tokia kryptis reikštų griežtesnę rezervo kokybės kartelę ir mažesnę erdvę investuoti į rizikingesnį ar mažiau likvidų turtą.

    Federalinis rezervas taip pat kalba apie standartizuotus kapitalo reikalavimus ir rizikos valdymo gaires, kurios turėtų sumažinti staigių išpirkimų bei likvidumo krizės tikimybę. Tuo pačiu numatomas ir atskiras paraiškų procesas Federalinio rezervo prižiūrimoms bankų grupėms, norinčioms pačioms leisti stabilkoinus.

    GENIUS Act numato federalinį reguliavimo pagrindą stabilkoinams, įskaitant reikalavimą turėti pilną padengimą likvidžiu turtu ir atlikti privalomus auditus. Nors įstatyme buvo numatytas pradinis terminų grafikas, praktikoje galutinių taisyklių derinimas dažnai užtrunka, o kai kurios nuostatos įsigalioja tik vėliau.

    Federalinio rezervo valdytojas Michaelas Barras teigė pritariantis bendrai siūlomų taisyklių krypčiai, tačiau pabrėžė poreikį stiprinti pinigų plovimo prevencijos priežiūrą. Jo vertinimu, formuluotės, ribojančios priežiūros veiksmus tik iki reikšmingų ar sisteminių pažeidimų, gali susilpninti reguliuotojo galimybes laiku užkirsti kelią spragoms.

    Jei siūlymai bus patvirtinti, stabilkoinų leidėjams tai gali reikšti didesnes atitikties sąnaudas, bet kartu ir didesnį pasitikėjimą rinka. Investuotojams bei stabilkoinų naudotojams griežtesni rezervų ir kapitalo standartai paprastai reiškia mažesnę riziką, kad didesnio streso metu emitentas nesugebės įvykdyti išpirkimų.

  • „Bitget“ patvirtino 333 mln. eurų saugumo incidentą: kaip įsilaužta į karštąsias pinigines

    „Bitget“ patvirtino 333 mln. eurų saugumo incidentą: kaip įsilaužta į karštąsias pinigines

    Kriptovaliutų birža „Bitget“ patvirtino saugumo incidentą, per kurį iš dalies jos karštųjų piniginių buvo neteisėtai pervesta apie 333 mln. eurų vertės turto. Bendrovė teigia, kad privatūs raktai nebuvo kompromituoti, o šaltosios piniginės liko nepaliestos.

    Apie įtartinus pervedimus birža pranešė po to, kai jie buvo užfiksuoti rugsėjo 24 dieną 18.31 valandą pasauliniu koordinuotu laiku. „Bitget“ nurodė identifikavusi ir pažymėjusi su incidentu susijusius adresus, o lėšų išėmimą iš biržos laikinai sustabdė.

    Pasak „Bitget“ vadovės Gracy Chen, užpuolikas pasiekė kritinę užnugario sistemą, susijusią su piniginių infrastruktūra. Bendrovės aiškinimu, buvo suklastoti operacijų duomenys ir pasinaudota autorizavimo procesu, taip išvedant lėšas į užpuoliko kontroliuojamus adresus.

    Vėliau „Bitget“ patikslino, kad grandinėje patvirtinta bendra pervesta suma siekia apie 333 mln. eurų, o ankstesnis mažesnis skaičius buvo perskaičiuotas įtraukus papildomus aktyvus. Įmonė pabrėžė, kad tai nereiškia naujos vagystės, o tik tikslesnį jau įvykusio įvykio įvertinimą.

    „Bitget“ taip pat akcentavo, kad incidentas palietė tik centralizuotos biržos saugomas karštąsias pinigines. Atskirai veikiantis savarankiško saugojimo produktas „Bitget Wallet“, anot bendrovės, nebuvo paveiktas, nes naudoja atskirą infrastruktūrą.

    Grandinės duomenys rodo, kad incidento metu buvo perkelta įvairių aktyvų, o dalis jų vėliau pradėta keisti kitose grandinėse ar decentralizuotose platformose. Tokiose situacijose užpuolikai dažnai siekia išskaidyti lėšas ir apsunkinti jų atsekamumą, todėl pirmosios valandos po įvykio yra kritinės tiek biržoms, tiek tyrėjams.

    „Bitget“ teigia, kad nuostolis telpa į Vartotojų apsaugos fondo aprėptį, kurio vertė, bendrovės skaičiavimu, viršija 400 mln. eurų. Tokie fondai paprastai skirti kompensuoti klientams nuostolius, jei incidentas paliečia biržos valdomas lėšas, tačiau konkrečios kompensavimo sąlygos priklauso nuo biržos politikos ir tyrimo išvadų.

    Šiuo metu įnešimai ir prekyba biržoje išlieka prieinami, tačiau lėšų išėmimas tebėra sustabdytas. Įmonė nurodo bendradarbiaujanti su kibernetinio saugumo tyrėjais ir informavusi teisėsaugą, o tiksli įsilaužimo priežastis dar nustatinėjama.

    „Mes nuo to nepabėgsime. Kiekvienas euras ir kiekvienas sprendimas bus įvardyti atvirai ir iki galo“, – sakė Gracy Chen.

    „Bitget“ taip pat paskelbė apie atlygį už pagalbą susigrąžinant lėšas ir žada pateikti planą, kada bus atnaujintas išėmimas. Tokie incidentai dar kartą primena rinkos dalyviams, kad karštosios piniginės yra patraukliausias taikinys, o rizikos mažinimui svarbūs tiek biržų vidaus kontrolės mechanizmai, tiek vartotojų įpročiai, pavyzdžiui, didesnių sumų laikymas savarankiško saugojimo sprendimuose.

  • KelpDAO padavė „LayerZero“ į teismą: kaltina rekomendacijomis dėl DVN po 270 mln. eurų rsETH išnaudojimo

    KelpDAO padavė „LayerZero“ į teismą: kaltina rekomendacijomis dėl DVN po 270 mln. eurų rsETH išnaudojimo

    Kryptovaliutų protokolą KelpDAO vystanti bendrovė Evercrest Technologies pateikė civilinį ieškinį Britų Kolumbijos Aukščiausiajam Teismui prieš „LayerZero Labs“ ir vieną iš jos įkūrėjų Bryaną Pellegrino. Ieškinyje teigiama, kad „LayerZero“ veiksmai ir vieši pareiškimai prisidėjo prie reputacinės ir finansinės žalos po didelio masto atakos.

    Byla siejama su balandžio 18 dieną įvykusiu rsETH tilto išnaudojimu, per kurį buvo pasisavinta 116 500 rsETH, tuomet vertintų maždaug 270 000 000 eurų. Dokumentuose minimi galimi teisiniai pagrindai apima aplaidų klaidinimą, aplaidumą ir šmeižtą.

    Ginčas dėl DVN konfigūracijos

    Evercrest teigia, kad „LayerZero“ peržiūrėjo ir iš esmės pritarė vadinamajai 1 iš 1 DVN konfigūracijai, kuri buvo naudota Unichain tiltui. DVN šiame kontekste yra decentralizuotas patikros tinklas, padedantis validuoti tarpgrandinius pranešimus ir operacijas.

    Anot ieškinio, 2024 metais vasario 2 dieną rašytinėje komunikacijoje „LayerZero“ esą nurodė, kad naudoti numatytąją DVN konfigūraciją problemų nekelia. Taip pat teigiama, kad 2024 metais kovo 21 dieną Evercrest buvo nukreipta naudoti tą pačią 1 iš 1 konfigūraciją kaip ir kitas tiltas.

    Ieškinyje tvirtinama, kad „LayerZero“ savo DVN infrastruktūrą pristatė kaip turinčią atsargines priemones, stebėseną ir įspėjimų sistemas. Evercrest versija remiasi tuo, kad net DVN kompromitavimo atveju blogiausias scenarijus buvo pateikiamas kaip pranešimo nepatvirtinimas, o ne galimybė neteisingai patvirtinti žinutę.

    Kas, pasak ieškinio, įvyko per ataką

    Evercrest teigimu, balandžio 18 dieną apie 17.35 koordinuotuoju pasauliniu laiku užpuolikas galėjo gauti prieigą prie „LayerZero“ saugumo infrastruktūros. Kaip nurodoma, tai esą įvyko pasitelkus socialinę inžineriją ir įdiegus kenkėjišką programą „LayerZero“ darbuotojo kompiuteryje.

    Dokumente pabrėžiama pozicija, kad incidentas nebuvo KelpDAO sistemų gedimas, o „LayerZero“ saugumo infrastruktūros nesėkmė. Evercrest taip pat teigia nebuvusi perspėta, jog 1 iš 1 konfigūracija, paremta „LayerZero“ DVN, gali kelti išskirtinę riziką, ir kad jai nebuvo aiškiai rekomenduota naudoti kelių DVN modelį.

    Ieškinyje taip pat teigiama, kad „LayerZero“ iki incidento kitam kūrėjui buvo išreiškusi perspėjimų dėl numatytųjų DVN konfigūracijų rizikų. Ši aplinkybė minima kaip argumentas, kad Evercrest galėjo būti informuota detaliau ir anksčiau.

    Pasekmės protokolui ir vieša reakcija

    Evercrest nurodo, kad incidentas sutrikdė KelpDAO planus, susijusius su stabilios vertės produkto sbUSD vystymu, o vėliau šis produktas buvo uždarytas. Taip pat teigiama, kad pradėtas rsETH migravimo procesas į alternatyvų tarpgrandinių operacijų saugumo standartą.

    Byloje kritikuojama ir „LayerZero“ vieša komunikacija po įsilaužimo. Evercrest ginčija teiginį, kad pasirinkta konfigūracija esą „tiesiogiai prieštaravo“ rekomenduojamam kelių DVN modeliui, ir tvirtina, kad viešojoje erdvėje kaltė buvo permesta protokolui dėl 1 iš 1 sprendimo.

    „Šis ieškinys ir toliau yra nepagrįstas, o aš ginsiuosi atitinkamai“, – sakė Bryanas Pellegrino.

    Evercrest siekia žalos atlyginimo dėl aplaidžiai suteiktos informacijos, aplaidumo ir šmeižto, taip pat prašo priteisti papildomą žalą. Ieškinyje taip pat teigiama, kad po incidento naudotojai iš protokolo galėjo atsiimti daugiau kaip 600 000 000 eurų vertės turto.

    Ši byla išryškina platesnę rinkos problemą, kai tarpgrandinių tiltų saugumas priklauso ne tik nuo kodo, bet ir nuo operacinės saugos, prieigos valdymo bei trečiųjų šalių infrastruktūros. Pastaraisiais metais būtent tiltai išlieka vienu dažniausių taikinių, o incidentai dažnai paskatina griežtesnes konfigūracijas, auditus ir rizikos paskirstymą per kelis nepriklausomus patikros mechanizmus.