CP v2

Category: Finansai

  • Britų „Menzies Aviation“ taikosi į Lenkijos oro uostus: planas Port Polska ir konkurencija kainoms

    Tarptautinė antžeminio aptarnavimo bendrovė „Menzies Aviation“ stiprina pastangas įžengti į Lenkijos oro uostų rinką. Įmonė, dirbanti šimtuose oro uostų visame pasaulyje, sako matanti didelį augimo potencialą ir tikisi ateityje dalyvauti naujojo Port Polska projekte.

    Antžeminis aptarnavimas apima kritines operacijas nuo lėktuvo stovėjimo aikštelėje, bagažo ir keleivių aptarnavimo iki krovinio ir degalų paslaugų. Nuo šių procesų kokybės priklauso punktualumas, sauga ir keleivių patirtis, o augant skrydžių srautams visoje Europoje paslaugų pajėgumas tampa viena jautriausių grandžių.

    Rinka, kurioje dominuoja vietiniai žaidėjai

    Lenkijoje antžeminio aptarnavimo segmentą iš esmės valdo vietos operatoriai, glaudžiai susiję su oro uostų infrastruktūros valdytojais. Dėl to naujiems tarptautiniams tiekėjams patekti į rinką yra sudėtingiau, o konkurencija dėl kainos ir kokybės pokyčių dažnai priklauso nuo reguliavimo bei oro uostų sprendimų.

    „Menzies Aviation“ atstovai pabrėžia, kad pirmieji žingsniai paprastai yra du: susitarti su oro linijomis dėl paslaugų apimties ir gauti visus reikiamus leidimus veiklai konkrečiuose oro uostuose. Įmonė teigia, kad bendradarbiauja su daugeliu oro linijų, kurios jau skraido į Lenkiją, todėl komercinis pagrindas deryboms egzistuoja.

    Kodėl įėjimas į rinką stringa?

    Bendrovė pripažįsta, kad didžiausia praktinė kliūtis yra leidimų ir sertifikavimo procesai, kurie skirtingose šalyse skiriasi, o Lenkijoje laikomi sudėtingais. Tai ypač aktualu, kai kalbama apie darbą didžiuosiuose oro uostuose, kur veikia griežtos saugos, personalo patikros ir infrastruktūros prieigos taisyklės.

    Bandymas įsitvirtinti Varšuvos Modlino oro uoste, pasak įmonės, anksčiau nebuvo sėkmingas dėl to, kad reikalingi leidimai nebuvo gauti laiku. Vis dėlto „Menzies Aviation“ tvirtina toliau vertinanti kelias prioritetines vietas visoje Lenkijoje, o Modlinas išlieka tarp galimų variantų.

    Port Polska ir pažadas keleiviams

    Didžiausia strateginė galimybė įmonei yra planuojamas Port Polska, kuris galėtų pakeisti jėgų balansą regione. Tarptautiniai operatoriai tokiais atvejais dažnai siekia įsitvirtinti anksti, nes nauji oro uostai leidžia kurti procesus nuo nulio, o oro linijos linkusios atsivesti partnerius, su kuriais jau turi patirties kituose maršrutuose.

    „Konkurencija paprastai reiškia ir geresnes kainas, ir geresnę paslaugų kokybę“, – sakė „Menzies Aviation“ atstovas Jiří Petržilka.

    Įmonė akcentuoja masto pranašumą: standartizuoti procesai ir patirtis skirtinguose oro uostuose leidžia siūlyti vienodesnę paslaugų kokybę tiek pigių skrydžių bendrovėms, tiek tradiciniams vežėjams. Tokia logika, pasak „Menzies Aviation“, ilgainiui turėtų atsispindėti ir keleivių patirtyje, ir oro linijų kaštuose, jei rinkoje atsirastų daugiau pasirinkimo.

  • Paliaubos tarp JAV ir Irano? Ugnis pritylo, o užkulisiuose įsibėgėja slaptos derybos

    Artimuosiuose Rytuose po beveik dviejų savaičių smurto įsivyravo santykinė tyla: Iranas pranešė dvi dienas nevykdantis atsakomųjų atakų, nes JAV esą sustabdė smūgius jo teritorijoje. Teheranas kartu pabrėžia, kad laikosi principo atsakyti į kiekvieną ataką, tad pauzė vertinama kaip laikina ir priklausoma nuo Vašingtono veiksmų.

    Šis pritylęs etapas yra pirmasis nuo maždaug 13 dienų pradžios, kai naktį neužfiksuota abipusių smūgių. Tokią situaciją diplomatai įvardija kaip langą deeskalacijai, tačiau abi pusės vengia kalbėti apie ilgalaikes paliaubas ir palieka sau galimybę greitai atnaujinti veiksmus.

    Derybų vaidmuo užkulisiuose

    Pranešama, kad į Teheraną vyko aukšto rango Omano atstovai, o ši valstybė jau ne kartą tarpininkavo JAV ir Irano kontaktuose. Tarpininkavimas laikomas kritiškai svarbiu, nes tiesioginis Vašingtono ir Teherano dialogas yra ribotas, o daug sprendimų pasiekiama per uždarus kanalus.

    JAV pareigūnai viešai signalizuoja, kad mato erdvės tolesnėms deryboms, tačiau kartu akcentuoja, jog saugumo situacija regione išlieka įtempta. Net ir sumažėjus smūgių intensyvumui, rizika, kad vienas incidentas vėl sukels grandininę eskalaciją, išlieka didelė.

    Patriot atsargos ir eskalacijos rizika

    Vienas iš galimų JAV sprendimo pristabdyti operacijas veiksnių siejamas su priešraketinės gynybos ištekliais regione. Žiniasklaidoje keliama versija, kad Vašingtonas vertina, kiek tvaru ilgą laiką remtis „Patriot“ sistemų perėmimo raketomis ir kitu gynybiniu arsenalu, saugančiu bazes bei sąjungininkus Persijos įlankos valstybėse.

    Kartu JAV administracija, vertindama ankstesnių susidūrimų dinamiką, stengiasi išvengti scenarijaus, kai riboti smūgiai perauga į platesnį karinio konflikto etapą. Iranas savo ruožtu pabrėžia atsakomųjų veiksmų logiką ir atsargiai vertina Vašingtono signalus, todėl situacija lieka trapi ir priklausoma nuo artimiausių dienų sprendimų.

    „Jei JAV susilaikys nuo smūgių, mes taip pat neatnaujinsime atakų“, – sakė Irano kariuomenės atstovas Mohammad Akraminia.

  • JAV gynybos milžinai keičia planus Europoje: šalys nori vietinės gamybos ir technologijų perdavimo

    Europos gynybos rinkoje bręsta pokytis, galintis iš esmės perbraižyti transatlantinių tiekėjų ir pirkėjų santykius. Vis daugiau valstybių nebenori vien tik pirkti pagamintos JAV ginkluotės ir kelia sąlygą: gamyba, aptarnavimas bei tiekimo grandinė turi atsirasti Europoje.

    Tokį poslinkį pastaruoju metu viešai įvardija ir patys gamintojai, o tarptautinė žiniasklaida fiksuoja vis dažnesnius atvejus, kai sutartys siejamos su investicijomis vietoje. Pagrindinis motyvas vienas: Europa, didindama gynybos biudžetus, siekia ne tik greito pajėgumų papildymo, bet ir ilgalaikės pramoninės autonomijos.

    Europa kelia naujas sąlygas

    Iki šiol įprastas modelis buvo paprastas: pirkėjas užsako sistemą, o gamintojas ją pristato, palikdamas techninę priklausomybę nuo atsarginių dalių, programinės įrangos atnaujinimų ir licencijų. Dabar vis dažniau reikalaujama, kad dalis gamybos vyktų Europoje, o vietos įmonės būtų įtrauktos į tiekimą ir priežiūrą.

    Šis reikalavimas apima ne vien darbo vietas ar mokesčius. Vyriausybės siekia užsitikrinti, kad krizės atveju būtų įmanoma greitai remontuoti techniką, gauti amunicijos ir detalių, o prireikus modernizuoti sistemas nepriklausant vien tik nuo užjūrio sprendimų.

    „Lockheed Martin“, „RTX“ ir „Anduril“ prisitaiko

    Kaip skelbia „Reuters“, tarp ryškiausių prisitaikymo pavyzdžių minimi keli didieji JAV gamintojai. „Lockheed Martin“ kalba apie pigesnės raketos sprendimus sistemai Patriot, vystomus su partneriais Europoje ir Jungtinėse Valstijose, taip pat apie bendrus projektus su Vokietijos „Rheinmetall“.

    Tuo metu „RTX“ plečia „Stinger“ raketų gamybą, o dalį surinkimo planuoja perkelti į Nyderlandus. Dar vienas signalas iš naujos kartos gynybos įmonių: bepiločių ir autonominių sistemų gamintojas „Anduril“ yra paskelbęs ketinimus pradėti sparnuotųjų raketų „Barracuda-500M“ gamybą Lenkijoje.

    Ne tik gamyba, bet ir teisės į technologijas

    Ekspertai pabrėžia, kad esminis klausimas yra ne vien gamyklos vieta. Europai vis svarbiau gauti prieigą prie technologijų, dokumentacijos ir teisių, kurios leistų pačiai atlikti aptarnavimą, remontą ir dalį modernizacijos, ypač kai kalbama apie ilgo ciklo sistemas, eksploatuojamas dešimtmečius.

    „Europai reikia ne vien pristatymo grafiko, bet ir garantijos, kad po kelerių metų nepritrūks dalių ar leidimų atlikti kritinius darbus“, – sakė gynybos pramonės analitikas, cituojamas „Reuters“.

    Šį požiūrį sustiprina ir praktiniai rizikos scenarijai: jei JAV pramonė būtų priversta prioritetą skirti savo poreikiams ar kitam regionui, Europos šalys nenori likti priklausomos nuo ribojamų tiekimų. Todėl didesnis vietos pramonės vaidmuo tampa ne politiniu šūkiu, o sutartiniu reikalavimu.

    Vis dėlto artimiausiu metu Europa visiškai neatsisakys JAV sistemų, ypač tokių kaip Patriot ar naikintuvai F-35, kuriuos pakeisti greitai sudėtinga. Tačiau kryptis aiški: nauji kontraktai vis dažniau bus siejami su investicijomis Europoje, technologijų perdavimu ir platesniu vietos tiekėjų įtraukimu.

  • Italijoje benzinas perkopė 2,6 euro: kyla pyktis, o G. Meloni svarsto kintantį akcizą

    Italijoje benzinas perkopė 2,6 euro: kyla pyktis, o G. Meloni svarsto kintantį akcizą

    Italijoje degalų kainos vėl tapo politiniu ir ekonominiu galvos skausmu: Milane kai kur už benziną prašoma daugiau nei 2,6 euro už litrą, o kai kuriuose maršrutuose autostradose fiksuojami dar aukštesni įkainiai. Opozicija ir vartotojų organizacijos perspėja, kad brangimas smogs namų ūkiams ir verslui, o premjerės Giorgios Meloni kabinetas ieško būdų spaudimą sumažinti.

    Kainų šuolis siejamas su mokesčių politikos pokyčiais nuo liepos 3 dienos, kai baigė galioti anksčiau taikytos lengvatos degalų akcizui. Verslo ir „Made in Italy“ ministras Adolfo Urso teigia, kad Vyriausybė vertina naujas priemones, kurios leistų greičiau reaguoti į staigius kainų svyravimus.

    Kiek kainuoja degalai

    Pagal degalų kainų stebėsenos duomenis, šalies kelių tinkle vidutinė benzino kaina savitarnos režimu siekia apie 1,981 euro už litrą, o dyzelino – apie 2,184 euro. Autostradose vidurkiai dar didesni: benzinas apie 2,071 euro, dyzelinas apie 2,255 euro už litrą.

    Tačiau reali situacija skirtinguose regionuose ir maršrutuose išsiskiria. Italijos žiniasklaidoje skelbiama, kad kai kuriose atkarpose dyzelino kaina viršija 2,7 euro už litrą, o benzino priartėja prie 2,5 euro, Romoje kai kurios degalinės pasiekė maždaug 2,3 euro už litrą už benziną.

    Vartotojai skaičiuoja milijardus

    Vartotojų teisių organizacijos įspėja, kad augančios kainos gali smarkiai padidinti bendras išlaidas degalams. Organizacija Codacons skaičiuoja, jog italų išlaidos kurui gali siekti apie 10,8 milijardo eurų, tai yra beveik 2 milijardais eurų daugiau nei 2025 metais.

    „Palyginimas su pernai metais negailestingas: jei vartojimas nesikeis, iki mėnesio pabaigos italai vien benzinui ir dyzelinui išleis apie 841 milijonu eurų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai“, – teigiama Codacons pareiškime.

    Tuo pat metu Mestre Cgia tyrimų biuras skaičiuoja, kad 2026 metais namų ūkiams ir įmonėms papildomos išlaidos už elektrą, dujas ir degalus gali priartėti prie 29 milijardų eurų. Didžiausia dalis siejama su benzinu ir dyzelinu: papildomas išlaidų augimas vertinamas apie 13,6 milijardo eurų, tai yra 20,4 proc. daugiau nei 2025 metais.

    Ką svarsto Vyriausybė

    Vyriausybė svarsto vadinamąjį kintančio akcizo mechanizmą, kuris leistų dalį papildomų PVM įplaukų, atsirandančių kylant degalų kainoms, panaudoti akcizui mažinti. Tokia schema teoriškai galėtų sušvelninti staigius šuolius, tačiau jos įgyvendinimas priklauso nuo Ekonomikos ministerijos skaičiavimų, kiek konkrečiai per mėnesį susidaro PVM „perteklius“.

    Ministras Adolfo Urso taip pat teigia, kad Italija stiprina kontrolę ir stebėseną, siekdama mažinti spekuliacijų riziką, o taikomas modelis esą domina ir kitas valstybes. Vis dėlto opozicija reikalauja greitesnių ir apčiuopiamesnių sprendimų, argumentuodama, kad brangstant degalams automatiškai didėja ir transporto, logistikos bei kasdienių prekių kainų spaudimas.

    „G. Meloni turėtų bent jau pritarti mūsų siūlymui dėl kintančio akcizo, kuris leistų nedelsiant mažinti benzino ir dyzelino kainą“, – sakė Demokratų partijos vadovė Elly Schelein.

    „Reikia rimtų sprendimų ir greitos reakcijos, kad apsaugotume šeimas bei įmones. Kada pradėsime ieškoti resursų iš neplanuoto bankų, energetikos gigantų ir gynybos pramonės pelno, taip pat iš papildomų valstybės įplaukų dėl kainų kilimo?“ – rašė Penkių žvaigždžių judėjimo lyderis Giuseppe Conte.

    Ekonomistai pabrėžia, kad degalų kainas Europoje dažniausiai lemia keli veiksniai: naftos kainų svyravimai pasaulinėse rinkose, perdirbimo pajėgumų ribotumai, sezoninė paklausa vasarą ir mokesčių struktūra. Italijos atvejis išsiskiria tuo, kad degalų kainų dinamika greitai tampa politinių ginčų centru, nes net ir nedidelis centų pokytis litruose, padauginus iš visos šalies vartojimo, virsta šimtais milijonų eurų.

  • Ukraina smogė Irano kryptimi plaukusiam kroviniui: Zelenskis kaltina Rusiją dėl žvalgybos

    Ukraina smogė Irano kryptimi plaukusiam kroviniui: Zelenskis kaltina Rusiją dėl žvalgybos

    Ukraina pranešė surengusi tolimojo nuotolio smūgius taikiniams, kurie, Kyjivo teigimu, susiję su Rusijos karinės įrangos judėjimu Irano kryptimi. Šie veiksmai vyksta plečiantis įtampai Artimuosiuose Rytuose ir didėjant karinių incidentų geografijai.

    Pasak Ukrainos, smūgių taikiniu tapo laivai Kaspijos jūroje, esą naudoti kariniam kroviniui gabenti tarp Rusijos ir Irano. Teheranas savo ruožtu tvirtino, kad atakuotas civilinis komercinis laivas, žuvo vienas jūreivis, dar keli žmonės buvo sužeisti.

    Iranas iškvietė Ukrainos diplomatą į Užsienio reikalų ministeriją ir įteikė protestą, pabrėždamas ketinimą ginti nacionalinius interesus. Teheranas taip pat pareiškė, kad pasilieka teisę reaguoti į išpuolį, o įtampos eskalavimo rizika regione išlieka didelė.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tvirtino, kad Rusija, teikdama Iranui palydovinę informaciją, galėjo prisidėti prie atakų prieš JAV karinius objektus Artimuosiuose Rytuose. Jo teigimu, nuo liepos pradžios Rusijos palydovai esą aktyviai stebėjo Persijos įlankos valstybes ir JAV bazes, o gautą medžiagą perdavė Iranui.

    „Blogio jėgos visada siekia pabloginti padėtį ir išplėsti krizės mastą“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Jis nurodė matantis aiškų ryšį tarp palydovinių vaizdų rinkimo ir vėliau vykusių smūgių, įskaitant kadrus prieš atakas ir po jų, kai vertinama padaryta žala. Kyjivas pabrėžia, kad tokia žvalgybinė parama stiprina Irano pajėgumus planuoti operacijas prieš JAV ir jos partnerius regione.

    Ukrainos versija dėl atakuoto laivo skiriasi nuo Irano pateikiamos informacijos. Ukrainos ambasadorius Izraelyje Jevhenas Korničukas teigė, kad taikiniu tapęs laivas gabeno detales bepiločiams orlaiviams ir raketoms, todėl tokie kroviniai, Kyjivo vertinimu, laikytini teisėtais kariniais taikiniais.

    „Izraelis ir Ukraina kovoja su tuo pačiu priešu“, – sakė Jevhenas Korničukas.

    Iranas šią temą kėlė ir pokalbyje su ES užsienio politikos vadove Kaja Kallas, ragindamas platesnės tarptautinės reakcijos, įskaitant Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos svarstymą. Kontekstas itin jautrus, nes Europos Sąjunga pastaruoju metu skelbė naujas ribojamąsias priemones Iranui dėl žmogaus teisių pažeidimų.

    Tuo pat metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė manantis, kad nei Rusija, nei Kinija ginklų Iranui netieks. Vis dėlto šie teiginiai kertasi su Ukrainos prezidento pateikiamais kaltinimais dėl žvalgybinės pagalbos, o oficialios Maskvos ir Pekino reakcijos į Zelenskio pareiškimus tuo metu nebuvo.

    Analitikai ne kartą atkreipė dėmesį, kad Rusijos ir Irano karinis-technologinis bendradarbiavimas, ypač susijęs su bepiločiais orlaiviais ir raketų technologijomis, tapo vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių karo Ukrainoje dinamiką. Kaspijos jūra laikoma vienu iš logistikos koridorių, kuriuo gali judėti tiek civiliniai, tiek dvigubos paskirties kroviniai, todėl incidentai joje kelia papildomų teisinių ir politinių ginčų.

    Įtampai augant, Kyjivas siekia parodyti, kad yra pasirengęs veikti ne tik fronte, bet ir prieš tiekimo grandines, kurios, jo vertinimu, padeda Rusijai tęsti karą. Teheranas tuo tarpu signalizuoja, kad atsakas gali būti svarstomas, o bet koks tolesnis eskalavimas gali dar labiau susieti Ukrainos karą su platesne regionine krize.

  • Argentina skendi sąmoksle po pralaimėto finalo: įtariami FIFA, FTB ir net Karolis III

    Argentina skendi sąmoksle po pralaimėto finalo: įtariami FIFA, FTB ir net Karolis III

    Po finalo – ne tik emocijos

    Ispanijai laimėjus Pasaulio futbolo čempionato finalą, sportinė analizė Argentinoje greitai užleido vietą kur kas triukšmingesniam reiškiniui – sąmokslo teorijoms. Socialiniuose tinkluose ir dalyje televizijos laidų pradėjo plisti pasakojimai, esą pralaimėjimą nulėmė ne aikštės dėsniai, o iš anksto surežisuotas scenarijus.

    Populiariausiose versijose minimi FIFA vadovybė, tariami spaudimo svertai prieš Argentinos futbolo asociaciją, o kai kur net įtraukiami visiškai su futbolu nesusiję veikėjai. Tarp jų atsidūrė ir Jungtinės Karalystės karalius Karolis III, ir JAV FTB, nors jokie patikimi faktai tokių teiginių nepatvirtina.

    Kas iš tiesų vyko aikštėje?

    Rungtynių statistika pateikia paprastesnį paaiškinimą nei skambios istorijos. Ispanija dominavo kamuolio kontrolėje, daugiau atakavo ir dažniau smūgiavo į vartus, o Argentinos komandai papildomai pakenkė pašalinimas, po kurio keisti žaidimo ritmą tapo dar sunkiau.

    Finaluose dažnai lemia detalės, tačiau šįkart bendras vaizdas buvo aiškus: Ispanija geriau valdė rungtynių tempą ir efektyviau išnaudojo savo progas. Futbolo ekspertai tokį scenarijų paprastai aiškina ne sąmokslu, o taktika, komandos struktūra ir gebėjimu išlaikyti discipliną iki paskutinės minutės.

    Kodėl sąmokslai tokie patrauklūs?

    Sąmokslo teorijos po skaudaus pralaimėjimo nėra naujiena, bet Argentinos atvejis išsiskiria mastu ir emociniu intensyvumu. Futbolas šalyje yra daugiau nei sportas: tai identiteto dalis, socialinis klijus ir simbolinis laukas, kuriame pergalės bei nesėkmės dažnai suvokiamos kaip nacionalinio orumo klausimas.

    Tokiame kontekste atsiranda poreikis rasti paaiškinimą, kuris būtų „didesnis“ už paprastą sportinę nesėkmę. Psichologai tokias reakcijas sieja su noru atkurti kontrolės jausmą, o skaitmeninėje erdvėje tai sustiprina algoritmai: sensacingas turinys plinta greičiau, o DI įrankiai leidžia akimirksniu kurti įtikinamai skambančias, bet tikrovės neatitinkančias istorijas.

    „Kai emocijos pasiekia viršūnę, racionalūs argumentai dažnai pasitraukia į antrą planą, o žmonės linkę rinktis paaiškinimus, kurie patvirtina jų lūkesčius“, – sakė medijų tyrėjas.

    Kita vertus, tokie naratyvai turi ir politinį atspalvį: į juos neretai įpinamos vidinės valstybės diskusijos, nusivylimas institucijomis, net geopolitiniai motyvai. Dėl to vienas sporto rezultatas tampa žaliava platesniam pasakojimui apie „neteisybę“, „išorės spaudimą“ ar „pasaulinę schemą“.

    FIFA vaidmuo ir realūs tyrimai

    FIFA paprastai tiria galimus taisyklių pažeidimus, susijusius su elgesiu aikštėje, drausminiais incidentais ar politinių simbolių demonstravimu tribūnose. Tai nereiškia, kad tiriamas pats rungtynių rezultatas ar tariamas „susitarimas“ – tokie kaltinimai reikalautų įrodymų, kurių viešojoje erdvėje nepateikiama.

    Praktikoje federacijų sprendimai dažniausiai apsiriboja drausminėmis nuobaudomis, baudomis ar sankcijomis už aiškiai apibrėžtus reglamento pažeidimus. Todėl dalis triukšmingų teiginių labiau atspindi informacinę audrą po finalo, o ne realią teisinę ar sporto institucijų darbotvarkę.

    Kol emocijos verda, vienas faktas lieka nekintantis: titulą lemia įvarčiai ir žaidimo kokybė, o ne socialinių tinklų interpretacijos. Ir nors sąmokslo teorijos dar kurį laiką gali išlikti viešojoje erdvėje, jos nepakeičia finalo statistikos ir aikštėje matyto vaizdo.

  • Praėjo 10 metų: Prancūzija pagerbė kunigą Jacques’ą Hamelį, nužudytą per mišias bažnyčioje

    Praėjo 10 metų: Prancūzija pagerbė kunigą Jacques’ą Hamelį, nužudytą per mišias bažnyčioje

    Atminimas po išpuolio

    Prancūzija liepos 26 dieną mini dešimtąsias kunigo Jacques’o Hamelio nužudymo metines. 86 metų dvasininkas buvo mirtinai subadytas per rytines mišias savo parapijos bažnyčioje Saint-Étienne-du-Rouvray miestelyje, netoli Ruano.

    Išpuolį įvykdė du 19 metų užpuolikai, prisiekę ištikimybę teroristinei grupuotei Islamo valstybė. Šis nusikaltimas sukrėtė Prancūziją ir plačiai nuskambėjo už šalies ribų, ypač katalikų bendruomenėje.

    Šių metų minėjimuose Saint-Étienne-du-Rouvray dalyvavo Vyriausybės atstovai, taip pat buvęs Prancūzijos prezidentas François Hollande’as, valstybę vadovavęs 2016 metais. Renginiuose dalyvavo ir apie šimtą išrinktų pareigūnų bei vietos bendruomenės narių.

    Bažnyčioje, kurioje kunigas buvo nužudytas, aukotos mišios, kurias laikė kardinolas Jean-Marc Aveline, Prancūzijos vyskupų konferencijos vadovas. Minėjime taip pat buvo dėkojama pareigūnams ir gelbėtojams, tą dieną dirbusiems įvykio vietoje.

    Policijos ir pareigūnų vaidmuo

    Pagal tuometinę informaciją abu užpuolikai buvo nukauti policijos. Vėlesni tyrimai išryškino ne tik radikalizacijos kelią, bet ir asmenų aplinką, galėjusią prisidėti prie teroristinio plano rengimo.

    Vietos policija viešai pabrėžė savo pareigūnų ryžtą ir tarnybų darbą krizės akivaizdoje, akcentuodama, kad atminimas svarbus ne tik aukai, bet ir tiems, kurie pirmieji susidūrė su smurto realybe.

    „Šiandien galvojame apie jį, jo artimuosius ir visus, kurie tą dieną elgėsi žmogiškai“, – sakė vietos policijos atstovai viešame pranešime.

    Tuometinis vidaus reikalų ministras Bernard’as Cazeneuve’as prisiminė kunigą kaip taikos žmogų ir akcentavo, kad visuomenės vienybė po tragedijos peržengė tikėjimų bei politinių pažiūrų ribas. Jo teigimu, būtent bendros žmogiškos ir respublikos vertybės tapo atsaku į terorą.

    „Tai yra pamatai, ant kurių laikosi Prancūzija“, – sakė Bernard’as Cazeneuve’as.

    Teismo sprendimai ir palikimas

    Byla dėl išpuolio ryšių tęsėsi ir po 2016 metų. 2022 metų kovo 9 dieną teismas nuteisė tris asmenis, pripažintus kaltais dėl dalyvavimo teroristiniame nusikalstamame susivienijime, jiems skirdamas aštuonerių, dešimties ir trylikos metų laisvės atėmimo bausmes.

    Dar vienas kaltinamasis, į teismą neatvykęs ir, kaip manyta, 2017 metais Irake žuvęs Rachid Kassimas, buvo nuteistas už akių ir jam skirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.

    Kunigo Jacques’o Hamelio vardas Prancūzijoje siejamas ne tik su tragedija, bet ir su dialogo idėja. 2017 metais Katalikų žiniasklaidos federacija įsteigė kunigo Jacques’o Hamelio premiją, kuria kasmet apdovanojami žurnalistiniai darbai, išryškinantys taiką, brolystę ir tarpreliginį dialogą.

    Minėjimai po dešimtmečio rodo, kad Prancūzija ir toliau ieško būdų stiprinti visuomenės atsparumą radikalizacijai, kartu išsaugodama atminimą apie aukas ir bendruomenes, kurias palietė teroristiniai išpuoliai.

  • Tour de France finalas trumpinamas dėl gaisrų: Paryžiuje laukia Montmartro kilpos ir drama

    Tour de France finalas trumpinamas dėl gaisrų: Paryžiuje laukia Montmartro kilpos ir drama

    Tour de France organizatoriai šių metų finalinį, 21-ąjį, etapą pakoregavo dėl „išskirtinės situacijos, susijusios su gaisrais“ Prancūzijos pietvakariuose. Maršrutas sutrumpintas iki 89 kilometrų vietoje anksčiau planuotų 133 kilometrų, kad saugumo pajėgos galėtų būti permestos į gaisrų paveiktas teritorijas.

    Pasak organizatorių, ilgesnę trasą užtikrinti būtų buvę sudėtingiau, nes dalis policijos ir žandarmerijos, paprastai dirbančios varžybų apsaugoje, įtraukta į pagalbą kovojant su liepsnomis. Dėl to dviratininkai nevyko per Yvelines departamentą, o į sostinę buvo atgabenti autobusu.

    Paryžiaus finalas keičia ritmą

    Pagal atnaujintą planą startas numatytas 17.50 valandą, o finišas Paryžiaus Eliziejaus laukų prospekte planuojamas apie 19.45 valandą. Prieš įprastą finišo atkarpą peletonas atliks papildomus ratus Eliziejaus laukuose ir tik tuomet persikels į Montmartro kalvos ratą.

    Šių metų finalas bus itin paryžietiškas ne tik dėl sutrumpinto atstumo, bet ir dėl maršruto akcentų. Dviratininkai tris kartus įveiks įspūdingą Rue Lepic įkalnę, kur tradiciškai susirenka ypač daug žiūrovų, o etapo atomazga turėtų spręstis sprintu sostinės centre.

    Pogačaro penktasis titulas ranka pasiekiamas

    Bendrai įskaitai vadovaujantis 27 metų slovėnas Tadej Pogačar prieš paskutinį etapą turi solidžią 6 minučių 26 sekundžių persvarą prieš belgą Remco Evenepoelį. Trečioje vietoje rikiuojasi 22 metų meksikietis Isaac Del Toro iš komandos UAE Team Emirates XRG, nuo lyderio atsilikdamas beveik 10 minučių.

    Jei neįvyks kritimas ar rimtas incidentas, T. Pogačaras yra labai arti penktojo Tour de France titulo. Tokiu atveju jis prisijungtų prie istorinių vardų, laimėjusių po penkias šių lenktynių karūnas, o jo dominavimą šį sezoną jau buvo pažymėję ir ryškūs rezultatai kituose svarbiuose daugiadieniuose bei klasikose.

    Gaisrai verčia perbraižyti planus

    Prancūzijoje vasarą vis dažniau fiksuojami didelio masto miškų ir laukų gaisrai, o valdžios institucijoms tenka greitai perskirstyti resursus. Tokios situacijos paveikia ne tik vietos bendruomenes, bet ir masinius renginius, kuriems būtinos didelės viešojo saugumo pajėgos.

    Paryžiaus miestas pastaraisiais metais Tour finalui sutraukia milžiniškas minias: pernai savivaldybė buvo skelbusi, kad gatvėse susirinko apie 500 000 žmonių, iš jų maždaug 180 000 Montmartre. Tikimasi, kad ir šiemet žiūrovų skaičius išliks labai didelis, nepaisant pasikeitusio etapo scenarijaus.

    „Turime prisitaikyti prie realybės: saugumas ir pagalba gaisrų zonose šiuo metu yra prioritetas“, – sakė varžybų organizatorių atstovas.

  • Lenkijos verslas nerimauja dėl ateities: auga kaštai, stiprėja kibernetinės grėsmės, gelbsti DI

    Didžioji dalis Lenkijos verslo atstovų šiandien į ateitį žiūri su nerimu: 86 proc. apklaustų įmonių vadovų baiminasi dėl savo verslo perspektyvų, o 36 proc. abejoja, ar jų įmonė išgyvens kitą dešimtmetį. Tokias nuotaikas atskleidė „CRIF“ užsakymu atliktas tyrimas „Banking on Banks 2026. Usługi finansowe w czasach niepewności“.

    Didžiausią spaudimą įmonėms, pasak tyrimo, kelia augančios sąnaudos. 39 proc. respondentų išskyrė didėjančius veiklos kaštus, o 23 proc. nerimauja dėl brangstančio verslo draudimo.

    Dar 20 proc. apklaustųjų bijo mažėjančio pelno, o 19 proc. kaip riziką įvardija likvidumo praradimą. Tai signalas, kad verslas vis dažniau susiduria ne tik su maržų spaudimu, bet ir su kasdienio finansinio stabilumo iššūkiais.

    Kibernetinės rizikos kyla į viršų

    Tyrimas rodo, kad kibernetinės grėsmės Lenkijos įmonėms tampa beveik tokios pat svarbios kaip ir ekonominiai veiksniai. 64 proc. verslo atstovų kibernetinį nusikalstamumą įvardija kaip vieną pagrindinių grėsmių jų veiklai.

    Su apgavystėmis susiduria 53 proc. apklaustųjų, o 60 proc. teigia, kad sukčiavimo bandymai kartojasi reguliariai. Be to, 53 proc. respondentų pastebi, kad per pastaruosius metus tokių atvejų dažnis augo.

    Geopolitika ir ekonomika stabdo investicijas

    Verslo nuotaikas, anot tyrimo autorių, veikia ir platesnis fonas: 58 proc. Lenkijos verslininkų sako, kad tai sudėtingiausias laikotarpis verslui, kokį jie prisimena, vertinant ekonominių ir geopolitinių reiškinių visumą.

    62 proc. nurodo, kad pasaulinis lėtėjimas tiesiogiai atsiliepia jų įmonėms, o 76 proc. pripažįsta, jog tarptautinė situacija apsunkina ilgalaikį planavimą. 65 proc. dėl globalių įtampų svarsto, ar verta investuoti į plėtrą.

    „Mikroekonomines baimes papildo ir makrolygmens įvykiai. 58 proc. Lenkijos verslininkų teigia, kad tai sunkiausias laikotarpis verslui, kokį jie prisimena ekonominiame ir geopolitiniame kontekste“, – sakė CRIF Polska ekspertas Kamilas Gosławskis.

    DI tampa praktiniu atsaku

    Reaguodamos į nepastovią aplinką, įmonės dažniausiai peržiūri plėtros planus ir stabdo dalį investicijų, daugiau dėmesio skiria kaštų efektyvumui ir procesų optimizavimui. Tyrime pabrėžiama, kad 36 proc. respondentų pirmiausia koreguoja plėtros planus, 32 proc. prioritetu laiko sąnaudų mažinimą.

    Ketvirtadalis apklaustųjų nurodo, kad į veiklą įtraukia DI ir kitas technologijas būtent tam, kad mažintų kaštus. Iš viso 75 proc. Lenkijos verslo atstovų jau naudoja arba artimiausiu metu planuoja naudoti DI sprendimus.

    Kartu akcentuojamas atsargumas: 82 proc. respondentų mano, kad DI sugeneruoti rezultatai ir DI pagrindu priimami sprendimai turi būti nuolat prižiūrimi žmogaus. Tai rodo, kad technologijos vis dažniau vertinamos kaip našumo įrankis, bet ne kaip autonominis sprendimų priėmėjas.

    Praktiniai DI panaudojimo scenarijai taip pat aiškūs: 47 proc. įmonių DI patiki administracines užduotis, 42 proc. automatizuoja kasdienes operacijas, 41 proc. DI pasitelkia produktų ir paslaugų personalizavimui. 45 proc. apklaustųjų DI mato kaip priemonę išlaikyti konkurencingumą.

    Tyrimą „CRIF“ užsakymu atliko „Opinium Research“, apklaususi 5 000 vartotojų penkiose Europos šalyse, o Lenkijoje papildomai apklausti 100 verslo sprendimų priėmėjų. Tyrimo rezultatai atspindi bendrą tendenciją Europoje: įmonės vienu metu spaudžiamos kaštų, susiduria su kibernetinėmis rizikomis ir ieško efektyvumo technologijose.

  • Porto Polska projektas: savininkai turi 30 dienų perduoti sklypus, CPK žada 5 proc. priedą

    Pirmieji savanoriški perdavimai

    Į bendrovę „Centralny Port Komunikacyjny“ (CPK), įgyvendinančią Porto Polska projektą, jau pateko pirmieji pareiškimai dėl savanoriško nekilnojamojo turto perdavimo teritorijoje, kuriai pritaikytas lokalizacinis sprendimas. Pasak CPK, gauta 62 pareiškimai, apimantys 101 sklypą.

    Bendras šių sklypų plotas siekia 28,5 hektaro. CPK nurodo, kad savanoriškai perdavę turtą savininkai gali gauti papildomą 5 proc. kompensacijos priedą prie nustatytos išmokos.

    30 dienų terminas ir ką jis reiškia

    CPK akcentuoja, kad tokį pareiškimą savininkas gali pateikti per 30 dienų nuo pranešimo apie lokalizacinį sprendimą įteikimo. Sprendimui suteiktas skubaus vykdymo statusas, todėl procedūros dėl leidimų ir pasirengimo darbams gali vykti greičiau.

    Vis dėlto pats lokalizacinis sprendimas, kaip pabrėžia projekto vykdytojai, automatiškai nereiškia, kad iš karto pradedamas priverstinis turto paėmimas. Perėmimas šiuo keliu galimas tik tada, kai sprendimas įgyja galutinę teisinę galią.

    Kiek žemės jau įsigyta

    Teritorija, kurią apima lokalizacinis sprendimas vadinamajam rytiniam mazgui, sudaro 212 hektarų. CPK teigia, kad per savanoriškų įsigijimų programą jau įsigyta 85,2 hektaro, tai yra beveik 40 proc. šiai daliai reikalingo ploto.

    Pasak bendrovės, tolesni pareiškimai bus vertinami nuosekliai, pagal pateikimo laiką ir dokumentų pilnumą. Projekto tikslas yra kuo daugiau sandorių užbaigti susitarimo keliu, mažinant teisinių ginčų riziką.

    Kur planuojamas rytinis mazgas

    Rytinėje būsimo oro uosto pusėje planuojamas transporto mazgas apimtų geležinkelio ir kelių infrastruktūrą. Numatyta, kad jis būtų vystomas Mazovijos vaivadijoje, Grodzisko apskrityje, Baranuvo ir Grodzisko Mazovieckio savivaldybėse.

    Porto Polska programa apima ne tik naujo nacionalinio oro uosto statybas, bet ir didelio greičio geležinkelių tinklą, kelių infrastruktūrą aplink oro uostą, logistikos centrą bei vadinamąjį Airport City. Projektas siejamas ir su regiono plėtros priemonėmis, kurios turėtų paskatinti naujas investicijas ir darbo vietas.