Category: Finansai

Bitcoin kaina po kelių silpnesnių savaičių vėl rodo atsigavimo ženklus, o investuotojai ieško atsakymo, ar tai tik laikinas atšokimas, ar rimtesnio ciklo pradžia. Pastaruoju metu rinkos nuotaikas kaitina ir geopolitinė įtampa, ir JAV pinigų politikos neapibrėžtumas, todėl kriptovaliutų svyravimai išlieka dideli.

Rinkos dalyviai atkreipia dėmesį, kad kainai priartėjus prie maždaug 70 000 JAV dolerių ribos, bitkoinas vėl pradėtas lyginti su skaitmeniniu auksu. Vis dėlto kryptis nėra vienareikšmė: net ir trumpi kilimai neretai baigiasi greitu korekciniu kritimu, kai rinkoje pritrūksta pirkėjų impulso.

ETF srautai ir palūkanų veiksnys

Vienas svarbiausių pastarojo meto signalų ateina iš biržoje prekiaujamų fondų, susietų su bitkoinu. Per kelias pastarąsias savaites šie fondai fiksavo reikšmingus įplaukas, kurios siekė apie 2,8 milijardo eurų, o tai rodo, kad dalis investuotojų bando pirkti kainos dugne.

Tuo pat metu matyti ir priešinga dinamika: ankstesniu laikotarpiu ETF buvo patyrę apie 3,7 milijardo eurų išplaukas, o didieji rinkos dalyviai, vadinamieji banginiai, mažino savo pozicijas. Tai sustiprina argumentą, kad rinka vis dar svyruoja tarp baimės ir godumo, o tvariam augimui reikia nuoseklaus paklausos palaikymo.

Papildomu spaudimo tašku išlieka JAV centrinio banko laikysena. Kai palūkanos išlieka aukštos, rizikingesni aktyvai dažnai praranda dalį patrauklumo, nes investuotojai gauna geresnę grąžą iš saugesnių instrumentų, tokių kaip trumpalaikės obligacijos.

Riba, kurią stebi techninė analizė

Techninės analizės šalininkai išskiria kelis svarbius lygius. Jei kaina išsilaikytų aukščiau maždaug 74 000 JAV dolerių, atsirastų prielaidų testuoti aukštesnes zonas, o artimiausias reikšmingas pasipriešinimas formuojasi maždaug 80 600–85 000 JAV dolerių intervale.

Neigiamu scenarijumi laikomas tvarus kritimas žemiau maždaug 68 000 JAV dolerių, nes tuomet sustiprėtų rizika grįžti į žemesnius kainos lygius. Analitikai įspėja, kad kriptovaliutų rinkoje judėjimai dažnai būna greiti, todėl slenksčiai gali būti pramušami per trumpą laiką.

„Citigroup“ koreguoja prognozes, „Strategy“ didina apetitą

Rinkos lūkesčius koreguoja ir didieji bankai. „Citigroup“ analitikai sumažino 12 mėnesių bitkoino kainos tikslą nuo 143 000 iki 112 000 JAV dolerių, argumentuodami lėtesnėmis reguliavimo iniciatyvomis JAV, silpnesniu tinklo aktyvumu ir kuklesnėmis ETF įplaukų prielaidomis.

Perskaičiavus, banko bazinė prognozė atitinka maždaug 103 000 eurų, o ankstesnis tikslas buvo apie 132 000 eurų. Kraštutiniu, optimistiniu atveju minimas ir maždaug 152 000 eurų lygis, o pesimistiniu scenarijumi įvardijama maždaug 53 000 eurų kaina, jei ekonominė aplinka taptų recesinė.

Institucinio intereso simboliu toliau išlieka „Strategy“, anksčiau žinoma kaip „MicroStrategy“. Bendrovė viešai deklaruoja siekį ilgainiui sutelkti itin reikšmingą bitkoinų kiekį ir pabrėžia, kad orientuojasi į ilgalaikį laikymą, o ne spekuliacinį pardavimą.

Kontekstui svarbu ir tai, kad bitkoino pasiūla yra ribota, o emisijos tempą kas kelerius metus mažina halvingas. Vis dėlto rinkoje daugėja diskusijų, ar dideli, nuoseklūs korporacijų pirkimai ilgainiui nepradės daryti didesnės įtakos pasiūlos ir paklausos balansui nei vien ciklinis emisijos mažėjimas.

Kasyba brangsta, dalis įmonių suka į DI

Bitkoino ekosistemoje keičiasi ir kasėjų ekonomika: augant konkurencijai bei energijos sąnaudoms, dalis bendrovių ieško alternatyvių pajamų šaltinių. Viena ryškėjančių krypčių yra duomenų centrų infrastruktūros pritaikymas dirbtinis intelektas skaičiavimams, nes didelė dalis kasybos ūkių jau turi galingą elektros ir aušinimo bazę.

Rinkos stebėtojai pastebi, kad toks persiorientavimas gali pakeisti kriptovaliutų sektoriaus struktūrą: dalis pajėgumų, kurie anksčiau buvo skirti tik kasybai, gali būti nukreipiami į kitus skaičiavimo poreikius. Tai svarbu ir investuotojams, nes kasėjų finansinė padėtis bei jų sprendimai dėl pardavimo dažnai veikia pasiūlą rinkoje.

Artimiausiu metu bitkoino kryptį lems keli veiksniai vienu metu: ETF srautų tvarumas, JAV palūkanų normų trajektorija, reguliavimo aiškumo didėjimas ir institucinės paklausos realūs veiksmai. Dėl šios priežasties trumpalaikiai kainos šuoliai dar nebūtinai reiškia, kad krizė baigėsi, tačiau jie gali signalizuoti, kad rinka bando formuoti stabilesnį dugną.

Šaltiniai:

– https://www.federalreserve.gov/monetarypolicy/fomc.htm

– https://www.sec.gov/news/pressreleases

– https://www.cmegroup.com/markets/cryptocurrencies/bitcoin.html

– https://ir.microstrategy.com/

Lenkijoje daugėja žmonių, turinčių kriptovaliutų: 2025 metų pabaigoje jas deklaravo apie 2,7 mln. suaugusiųjų, arba maždaug 12 proc. pilnamečių. Per metus tai yra apie 500 000 naujų turėtojų, o augimą labiausiai tempia jauniausios amžiaus grupės.

Tyrimų duomenimis, kriptovaliutų žinomumas šalyje taip pat kyla: 2025 metų gruodį apie jas buvo girdėję 75 proc. suaugusių lenkų, kai prieš metus tokių buvo 71,9 proc. Palyginimui, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija nurodo, kad išsivysčiusiose ekonomikose kriptovaliutas turinčių suaugusiųjų dalis dažniausiai siekia 4–10 proc., tad Lenkijos rodiklis patenka į aukštesnę šio intervalo dalį.

Kas dažniausiai turi kriptovaliutų?

Ryškiausia tendencija – amžius: 18–34 metų grupėje kriptovaliutas turi apie 25 proc. žmonių, o vyresnėse grupėse šis skaičius mažėja. Tarp 55 metų ir vyresnių jas nurodo turintys tik apie 5 proc. apklaustųjų, todėl rinką vis labiau formuoja jaunimo finansiniai įpročiai ir rizikos tolerancija.

Matomas ir lyčių skirtumas: kriptovaliutų turėtojų gerokai daugiau tarp vyrų nei tarp moterų. Tyrėjai šį atotrūkį sieja su skirtingu požiūriu į finansinę riziką ir spekuliacinius aktyvus, ką dažnai fiksuoja ir platesni finansinio elgesio tyrimai.

Kodėl žmonės įsitraukia?

Apklaustieji dažniausiai mini kelias priežastis: siekį apsisaugoti nuo infliacijos, potencialiai didelį uždarbį, tikėjimą ilgalaikiu vertės augimu ir portfelio diversifikaciją. Kartu dalis rinkos dalyvių kriptovaliutas traktuoja kaip spekuliacinį instrumentą, nes jų kainos istoriškai pasižymėjo itin dideliu trumpalaikiu svyravimu.

„Labiausiai veikia matoma investicinė nauda: nuo apsaugos nuo infliacijos iki tikėjimo, kad vertė ateityje augs“, – sakė tyrimo rezultatų pristatyme cituojama Varšuvos universiteto tyrėja Katarzyna Niewińska.

Didelę įtaką sprendimams daro socialiniai kanalai: bendruomenės, forumai, turinio kūrėjai ir draugų rekomendacijos. Tyrime pažymima, kad aukštesnes finansines žinias turintys respondentai kriptovaliutas dažniau mato kaip diversifikavimo priemonę ir labiau akcentuoja strateginį požiūrį bei ilgesnį investavimo horizontą.

Vaikai, žaidimai ir reguliavimas

Atskirai išskiriama tema – nepilnamečių kontaktas su kriptoturtu per žaidimų ekosistemas, kuriose pasitaiko atsiskaitymų ar pirkinių, susietų su kriptovaliutomis ir panašiais skaitmeniniais aktyvais. Tyrėja atkreipia dėmesį, kad tėvai kartais apie kriptoturtą pirmą kartą išgirsta iš savo vaikų, todėl didėja spaudimas stiprinti nepilnamečių apsaugą ir finansinį švietimą.

Reguliavimo kontekstas Europoje keičiasi: Europos Sąjungos Kriptoturto rinkų reglamentas MiCA įveda vienodesnes taisykles kriptoturto paslaugų teikėjams, informacijos atskleidimui ir vartotojų apsaugai. Nacionalinėms valdžios institucijoms tenka užduotis šias nuostatas įgyvendinti vietos teisėje ir užtikrinti priežiūrą, ypač ten, kur rinka anksčiau augo greičiau nei taisyklės.

DI vaidmuo šioje rinkoje taip pat didėja: nuo automatizuoto informacijos pateikimo ir prekybos strategijų iki sukčiavimo schemų, kurios geba įtikinamiau imituoti patikimus šaltinius. Dėl to ekspertai ragina investuotojus vertinti riziką, tikrinti informaciją ir nepamiršti, kad didelis svyravimas reiškia ir realią staigių nuostolių tikimybę.

Lenkijos pavyzdys rodo, kad kriptovaliutų tema iš nišinės vis dažniau pereina į kasdienes finansines diskusijas. Tačiau kartu, augant turėtojų skaičiui, didėja ir poreikis aiškesnėms taisyklėms, atsakingam reklamavimui bei finansiniam raštingumui, ypač tarp jaunų žmonių.

Šaltiniai:
– https://www.oecd.org/en/topics/sub-issues/financial-literacy.html
– https://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2023/1114/oj

Pastarosiomis savaitėmis finansų rinkose ryškėja klasikinis „rizikos vengimo“ scenarijus: augant geopolitinei įtampai ir energijos kainoms, investuotojai dažniau renkasi JAV dolerį. Tai atsispindi ir euro bei dolerio santykyje, kuris po ankstesnių lūkesčių dėl tvirtesnio euro vėl pasislinko dolerio naudai.

Rinkų nuotaikas labiausiai veikia dvi susijusios temos: karo rizika Artimuosiuose Rytuose ir brangstantys energijos ištekliai. Tokiais laikotarpiais doleris dažnai stiprėja kaip pasaulinė atsiskaitymo valiuta, o papildomą paklausą kuria ir JAV trumpalaikiai iždo vertybiniai popieriai, laikomi saugesne užuovėja.

Kaip karas stiprina dolerį

Kai dėl konflikto brangsta nafta ir dujos, išauga infliacijos sugrįžimo tikimybė, o centriniai bankai priversti ilgiau išlaikyti aukštesnes palūkanų normas. JAV ekonomika, palyginti su Europa, laikoma atsparesnė energijos kainų šokams, nes šalis yra gerokai labiau energetiškai savarankiška.

Tai svarbu euro zonai: didesnės importuojamos energijos sąnaudos blogina prekybos sąlygas ir gali silpninti eurą. Rinkos dalyviai prisimena 2022 metus, kai energetinis šokas prisidėjo prie euro silpnėjimo ir laikino euro bei dolerio pariteto pramušimo.

Energetikos aspektas išlieka kertinis: jei naftos kainos išsilaiko aukštai, tai kelia riziką, kad infliacija taps „lipnesnė“, o palūkanų normų mažinimas bus atidedamas. Tokia aplinka paprastai palanki doleriui, nes JAV aktyvai išlieka patrauklūs dėl palyginti aukštesnių pajamingumų.

Fed ir ECB skirtumai vėl tampa esminiai

Doleriui papildomai padeda JAV centrinio banko laikysena. Kai Federalinė rezervų sistema signalizuoja, kad palūkanų normos gali išlikti aukštos ilgiau, stiprėja argumentas laikyti kapitalą JAV doleriais, nes tikimasi geresnės grąžos už mažesnę riziką.

Euro zonoje situacija sudėtingesnė: Europos Centrinis Bankas turi balansuoti tarp silpnesnio ekonomikos augimo ir rizikos, kad brangesnė energija vėl pakels infliaciją. Rinkos jautriai reaguoja į bet kokias užuominas, ar ECB labiau linksta į ekonomikos skatinimą mažinant palūkanas, ar į griežtesnę poziciją dėl kainų stabilumo.

Ką tai gali reikšti regiono valiutoms

Kai pasaulyje daugėja neapibrėžtumo, kapitalas dažnai traukiasi iš besivystančių ir mažesnių rinkų į JAV, o tai didina spaudimą regiono valiutoms. Papildomas veiksnys yra energijos importo sąskaita: brangesnė nafta ir dujos reiškia didesnį užsienio valiutų poreikį atsiskaitymams.

Tokioje aplinkoje paritetas tarp euro ir dolerio vėl tampa realiu orientyru prognozėse, nors galutinį rezultatą nulems konflikto eiga ir tai, kiek ilgai energijos kainos išliks padidėjusios. Kuo ilgiau rinkos gyvens su aukštų kainų ir didesnės infliacijos rizika, tuo stipresnis išlieka dolerio „saugios užuovėjos“ argumentas.

„Kai geopolitinė rizika ir energijos kainos kyla vienu metu, rinkos dažniau renkasi dolerį ir trumpalaikius JAV skolos vertybinius popierius“, – sako rinkų analitikai.

Šaltiniai:

– https://www.federalreserve.gov/monetarypolicy/fomc.htm

– https://www.ecb.europa.eu/press/pressconf/html/index.en.html

– https://www.iea.org/reports/oil-market-report

– https://www.eia.gov/todayinenergy/

Diskusija, ar Lenkija turėtų likti prie zloto, ar pereiti prie euro, periodiškai atsinaujina tiek politikoje, tiek ekonomikos komentaruose. Teisiškai Lenkija, įstodama į Europos Sąjungą, įsipareigojo ateityje prisijungti prie euro zonos, tačiau konkreti data sutartyse nėra nustatyta.

Skirtingai nei kai kurios ES šalys, Lenkija neturi nuolatinės išimties, leidžiančios neribotai pasilikti nacionalinę valiutą. Praktikoje tai reiškia, kad pareiga pereiti prie euro egzistuoja, bet ji įgyvendinama tik tada, kai įvykdomos ekonominės ir teisinės sąlygos bei priimamas politinis sprendimas.

Ar Lenkija privalo įsivesti eurą?

ES teisinėje sistemoje Lenkija laikoma valstybe, turinčia nukrypti leidžiančią išlygą, kuri galioja tol, kol šalis atitinka euro įvedimo kriterijus. Kitaip tariant, euro įvedimas yra tikslas, bet įgyvendinimo laikas priklauso nuo pasirengimo ir sprendimų nacionaliniu lygmeniu.

Svarbu tai, kad euro įvedimui neužtenka vien politinės valios ar visuomenės nuomonės. Reikia realiai atitikti vadinamuosius konvergencijos kriterijus, kurie skirti užtikrinti, kad į euro zoną įstojanti šalis nesukels papildomo nestabilumo visai valiutos sąjungai.

Kokie yra Mastrichto kriterijai?

Pirmasis kriterijus yra kainų stabilumas: infliacija negali reikšmingai viršyti trijų ES valstybių, turinčių stabiliausias kainas, vidurkio. Taip siekiama, kad šalis į euro zoną neįžengtų su pernelyg įkaitusia ekonomika ir nuvertėjančia vidaus valiuta.

Antrasis blokas susijęs su viešaisiais finansais: biudžeto deficitas neturi viršyti 3 proc. bendrojo vidaus produkto, o valdžios sektoriaus skola turi būti ne didesnė nei 60 proc. bendrojo vidaus produkto arba aiškiai mažėti link šios ribos.

Taip pat vertinamas valiutos kurso stabilumas, kuris paprastai siejamas su dalyvavimu valiutų kurso mechanizme ERM II ir ribotu kurso svyravimu euro atžvilgiu. Be to, egzistuoja ilgalaikių palūkanų normų kriterijus, rodantis, ar rinkos pasitiki šalies kainų stabilumu ir fiskaline drausme.

Kas šiandien labiausiai stabdo?

Pastaraisiais metais vienu jautriausių klausimų išlieka fiskaliniai rodikliai ir ES biudžeto taisyklių laikymasis. Jei šalis patenka į perviršinio deficito procedūrą, tai tampa rimtu signalu, kad Mastrichto kriterijų įvykdymas artimiausiu metu gali būti sudėtingas.

Kita svarbi dalis yra teisinis suderinamumas: nacionalinė teisė turi atitikti ES reikalavimus dėl centrinio banko nepriklausomumo ir jo integracijos į Eurosistemą. Lenkijos atveju viešojoje erdvėje dažnai akcentuojama, kad euro įvedimas gali reikalauti Konstitucijos pakeitimų, o tam reikalinga kvalifikuota dauguma Seime.

Galutinis sprendimas paprastai yra politinis ir instituciškai daugiasluoksnis: vertinama ekonominė situacija, valdžios įsipareigojimai, visuomenės palaikymas, o Europos Komisija ir Europos Centrinis Bankas savo konvergencijos ataskaitose pateikia oficialų vertinimą. Kol nėra tvaraus atitikimo kriterijams ir politinio sutarimo, zlotas išlieka Lenkijos teisėta mokėjimo priemonė.

Šaltiniai:

– https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:12012E140

– https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:12012E126

– https://commission.europa.eu/business-economy-euro/economic-and-fiscal-policy-coordination/eu-economic-governance-monitoring-prevention-correction/stability-and-growth-pact_en

– https://www.ecb.europa.eu/press/key/date/2024/html/ecb.sp240626~b275379678.en.html

Kriptovaliutų rinkai pastarieji mėnesiai yra sudėtingi: bitcoin po trumpesnio atšokimo vėl atsidūrė spaudime, o investuotojų nuotaikas blogina išaugęs neapibrėžtumas pasaulio ekonomikoje. Rinkoje vis dažniau kartojamas scenarijus, kad po kelių mėnesių kritimo gali laukti dar viena „kapituliacijos“ banga.

Po kilimo kovo viduryje, kai bitcoin buvo perkopęs apie 74 000 JAV dolerių, kovo pabaigoje kaina staigiai smuko. Dalis techninės analizės šalininkų akcentuoja svarbų palaikymo lygį ties maždaug 63 400 JAV dolerių, tai yra apie 58 500 eurų, ir perspėja, kad jo pramušimas gali pagreitinti kritimą.

Stiprus doleris ir brangūs pinigai

Vienas svarbiausių veiksnių, kuris pastaruoju metu nepalankus kriptovaliutoms, yra sustiprėjęs JAV doleris ir aukštos palūkanų normos. Kai pinigai brangūs, o saugesnės investicijos, pavyzdžiui, JAV valstybės obligacijos, siūlo didesnį pajamingumą, kapitalas dažniau traukiasi iš rizikingesnių aktyvų.

Prie spaudimo prisideda ir JAV 10 metų obligacijų pajamingumo šuoliai, nes tai didina alternatyvią grąžą investuotojams, kurie anksčiau ieškojo augimo technologijų akcijose ar kriptovaliutose. Tokia aplinka paprastai mažina apetitą spekuliaciniam kapitalui, ypač kai rinkose daug geopolitinių rizikų.

ETF srautai ir Wall Street nuotaikos

Rinkos dalyviai vis atidžiau stebi ir bitcoin ETF fondų pinigų srautus, nes institucinė paklausa buvo vienas svarbiausių ankstesnio augimo variklių. Jei fiksuojami nuoseklūs pinigų nutekėjimai, tai paprastai tampa papildomu argumentu, kad rinka pereina į atsargesnę fazę.

Kriptovaliutų kainoms svarbios ir JAV akcijų rinkos nuotaikos, ypač technologijų sektoriuje. Kai krenta Nasdaq indeksai, investuotojai dažnai mažina riziką visame portfelyje, o bitcoin neretai tampa vienu iš aktyvų, kurį parduodama siekiant didesnio likvidumo arba dengiant priverstinius įsipareigojimus kitose pozicijose.

Kokius kainų scenarijus mini analitikai?

Dalis analitikų dabartinį etapą vertina kaip ketverių metų ciklo kritimo fazę, kurioje rinkai būdinga emocinė „kapituliacija“. Remiantis istorinių kritimų logika, pasitaiko prognozių, kad iki metų pabaigos bitcoin galėtų leistis į 30 000–40 000 JAV dolerių zoną, tai yra maždaug 27 500–36 700 eurų, nors tai nėra konsensusas ir labiau atspindi rizikos scenarijų.

Ilgesnio laikotarpio vertinimai išlieka atsargesnio optimizmo: dalis rinkos veteranų mano, kad sugrįžimui į ankstesnes rekordines aukštumas gali prireikti ne kelių savaičių, o metų. Skamba ir prognozės, kad naujas ciklas, priklausomai nuo makroekonomikos ir likvidumo sąlygų, per 3–3,5 metų galėtų kelti kainą gerokai aukščiau, tačiau tokie skaičiai labiau remiasi cikliškumo prielaidomis nei garantuotais fundamentaliais rodikliais.

Įdomu tai, kad dalis rinkos dalyvių mato ir „šviesesnį“ scenarijų: jei ekonomika smarkiau sulėtėtų, o centriniai bankai galiausiai būtų priversti švelninti pinigų politiką, rinkose galėtų vėl atsirasti daugiau likvidumo. Istoriškai tai buvo aplinka, kurioje rizikingesni aktyvai, įskaitant bitcoin, atsigaudavo sparčiau.

„Kainą labiau nei technologinis pažadas trumpuoju laikotarpiu lemia emocijos ir pinigų kaina, todėl dugno gaudymas dažnai baigiasi nusivylimu“, – sako rinkos analitikai, akcentuojantys rizikos valdymo svarbą.

Kol kas bitcoin kryptį, panašu, lems ne vien kriptovaliutų ekosistemos naujienos, bet ir platus makroekonominis fonas: dolerio stiprumas, obligacijų pajamingumai, infliacijos lūkesčiai bei geopolitinės įtampos. Investuotojams tai reiškia vieną dalyką: svyravimai gali išlikti dideli, o rinkos nuotaikos keistis greitai.

Šaltiniai:

– https://www.federalreserve.gov/monetarypolicy.htm

– https://fred.stlouisfed.org/series/DGS10

– https://www.nasdaq.com/market-activity/index/ndx

– https://coinmarketcap.com/currencies/bitcoin/

Valiutų rinkose pastaruoju metu dėmesio centre atsidūrė JAV dolerio silpnėjimas ir ryškesnis Lenkijos zloto stiprėjimas. Judesį sustiprino žinia apie JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbtą dviejų savaičių paliaubų su Iranu laikotarpį, pasirodžiusi prieš pat ultimatumui artėjant prie pabaigos.

Rinkos tai įvertino kaip riziką mažinantį signalą: investuotojai dažniau traukiasi iš „saugių prieglobsčių“ ir grįžta prie rizikingesnio turto. Tokiais momentais doleris neretai praranda dalį paklausos, o regiono valiutos, įskaitant zlotą, linkusios brangti.

„Stebėtojai perspėja, kad tai greičiau palengvėjimo ralis, o ne tvarus tendencijos apsivertimas“, – komentavo „DM BOŚ“ analitikas Konradas Ryczko.

Jo vertinimu, euro ir dolerio kursas Azijos prekybos metu kilo ir testavo apie 1,1696 ribą, o doleris pasiekė žemiausią lygį per maždaug mėnesį. Tokie šuoliai dažnai susiję ne tik su geopolitikos antraštėmis, bet ir su trumpalaikiu pozicijų uždarymu, kai rinkos dalyviai skuba fiksuoti pelnus ar mažinti riziką.

Kas neaišku dėl paliaubų?

Nors Vašingtonas paliaubas pateikė kaip reikšmingą laimėjimą ir kelią į diplomatinį sprendimą, viešojoje erdvėje trūksta aiškių detalių, kokie konkretūs įsipareigojimai prisiimti abiejose pusėse. Ši informacijos spraga ir yra viena priežasčių, kodėl analitikai ragina nepervertinti vienos dienos valiutų judesių.

JAV administracijos atstovai taip pat kalbėjo apie Hormūzo sąsiaurio atvėrimą, kas rinkoms ypač svarbu dėl energijos išteklių tiekimo ir naftos kainų. Tačiau iš Irano pusės skelbti pareiškimai leidžia suprasti, kad interpretacijos skiriasi, todėl investuotojai gali greitai pakeisti nuomonę, jei pasirodys priešinga informacija.

Kodėl tai svarbu zlotui ir regionui?

Zlotas dažnai reaguoja į pasaulinį dolerio kursą ir investuotojų rizikos apetitą, nes yra priskiriamas prie besiformuojančių Europos rinkų valiutų. Kai doleris silpnėja, o investuotojai ieško didesnės grąžos, kapitalas dažniau nukreipiamas į regiono rinkas, stiprindamas vietines valiutas.

Vis dėlto tvariam zloto kilimui vien geopolitinių antraščių nepakanka. Rinkos vertina ir Lenkijos ekonomikos rodiklius, infliacijos bei palūkanų normų trajektoriją, o taip pat bendrą euro zonos perspektyvą, nes zlotas glaudžiai susijęs su Europos prekybos ciklu.

Ką stebės rinkos artimiausiomis dienomis?

Trumpuoju laikotarpiu pagrindinis kintamasis išlieka faktinės paliaubų sąlygos ir tai, ar neatsiras naujų eskalacijos ženklų. Ne mažiau svarbūs bus ir JAV makroekonominiai duomenys bei centrinių bankų komunikacija, nes būtent palūkanų normų lūkesčiai dažnai lemia dolerio kryptį labiau nei vienkartinės naujienos.

Analitikų perspėjimas dėl „palengvėjimo ralio“ reiškia, kad dalis dabartinio judesio gali būti laikinas. Jei geopolitinė įtampa vėl padidės arba paaiškės, kad susitarimai yra trapūs, doleris gali atgauti dalį prarastų pozicijų, o zlotas – prarasti dalį prieaugio.

Šaltiniai:

– https://www.ecb.europa.eu/stats/policy_and_exchange_rates/euro_reference_exchange_rates/html/index.en.html

– https://www.federalreserve.gov/monetarypolicy/fomccalendars.htm

– https://www.reuters.com/world/

Po sekmadienį vykusių Vengrijos parlamento rinkimų finansų rinkos sureagavo greitai: forintas pastebimai sustiprėjo tiek JAV dolerio, tiek euro atžvilgiu. Investuotojai tai sieja su politinio kurso pokyčio lūkesčiais ir galimu santykių su Europos Sąjunga atšilimu, kuris svarbus Vengrijos ekonomikai ir kapitalo srautams.

Vengrijos Nacionalinio rinkimų biuro duomenimis, suskaičiavus 98,9 proc. balsų, opozicinė TISZA surinko 53 proc. balsų, o iki šiol valdžiusi „Fidesz“ partija – 38 proc. Tai reikšmingas lūžis šalyje, kur pastaruosius 16 metų politinę darbotvarkę formavo Viktoras Orbanas ir jo vadovaujama politinė stovykla.

„Gavome mandatą, kuris leidžia mums sukurti funkcionalius ir veikiančius namus mums visiems“, – sakė Peteris Magyaras, kalbėdamas rinkimų naktį Budapešto centre susirinkusiems žmonėms.

Forintas atsitiesė ir prieš eurą

Rinkos dėmesį patraukė valandų ir dienų dinamika valiutų rinkoje. Už vieną JAV dolerį rinkoje buvo mokama apie 314 Vengrijos forintų – toks lygis, remiantis viešai skelbiamais rinkos duomenimis, pastarąjį kartą matytas 2022 metais, kai valiutų svyravimai regione buvo ypač jautrūs geopolitikai ir infliacijai.

Forinto brangimas fiksuotas ir euro atžvilgiu: kursas priartėjo prie 2023 metais matytų lygių ir siekė apie 367 forintus už eurą. Investuotojams tai signalas, kad politinė rizika trumpuoju laikotarpiu gali mažėti, o kartu didėti tikimybė stabilizuoti fiskalinę ir institucijų politiką.

Kodėl rinkos tikisi ES lėšų proveržio

Analitikai rinkimų rezultatų reikšmę sieja ne tik su vidaus politika, bet ir su Budapešto santykiais su Briuseliu. Jei naujoji politinė dauguma turėtų galimybę lengviau priimti sprendimus, rinkos pradeda vertinti scenarijų, kad ES finansavimo klausimai gali judėti sparčiau, o tai sustiprintų biudžeto ir ekonomikos augimo perspektyvas.

„Nepriklausomai nuo to, ar TISZA peržengs dviejų trečdalių mandatų ribą, tikėtinas reikšmingas santykių Budapeštas–Briuselis atšilimas. Per kelių mėnesių perspektyvą tai galėtų priartinti 8,4 mlrd. eurų iš Sanglaudos fondo ir 9,5 mlrd. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, taip pat palankios paskolos pagal SAFE programą patvirtinimą“, – sakė Michałas Jóźwiakas, „Ebury“ analitikas.

Jo vertinimu, optimistiškiausiu atveju forinto stiprėjimo ir Vengrijos akcijų rinkos augimo mastas galėtų būti didesnis, nes iki šiol rinka tokiam scenarijui nepriskyrė didelės tikimybės. Kartu pabrėžiama, kad išorės rizikos, įskaitant geopolitinę įtampą Artimuosiuose Rytuose, gali riboti investuotojų apetitą rizikai ir trumpinti teigiamo impulso trukmę.

Vengrijos atvejis primena, kad valiutos kursą mažose atvirose ekonomikose lemia ne vien palūkanų normos ar prekybos balansas. Politinė kryptis, santykiai su ES institucijomis ir lėšų prieinamumas tampa faktoriais, kurie per kelias valandas gali pakeisti rinkos lūkesčius, o kartu ir kainodarą.

Šaltiniai:

– https://www.valasztas.hu/

– https://www.ebury.com/eurozone

– https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/eu-budget/eu-funding-programmes_en

– https://commission.europa.eu/business-economy-euro/economic-recovery/recovery-and-resilience-facility_en

Vengrijoje vėl įsiplieskė diskusija dėl euro įvedimo. Opozicinės partijos TISZA atstovas ir patarėjas Andrasas Karmanas teigia, kad šalis galėtų sukurti sąlygas prisijungti prie euro zonos iki 2030 metų, o palankiomis aplinkybėmis ir anksčiau.

Jo teigimu, bendros valiutos įvedimas būtų vienas iš būdų mažinti infliacijos lūkesčius ir suteikti daugiau stabilumo valiutų kursui. Vengrijoje šiuo metu naudojamas forintas, o jo svyravimai pastaraisiais metais tapo reikšmingu veiksniu tiek vartotojams, tiek verslui.

„Mūsų tikslas yra iki 2030 metų sukurti sąlygas, kurios leistų priimti teigiamą sprendimą dėl euro įvedimo, o neatmetama, kad tai pavyktų padaryti ir anksčiau“, – sakė Andrasas Karmanas.

Kartu jis pabrėžė, kad 2030 metai nėra oficialiai patvirtinta galutinė data. Pasak patarėjo, svarbiausia būtų realiai įvykdyti ekonominius kriterijus, kuriuos Europos Sąjunga taiko šalims kandidatėms į euro zoną.

Ko reikalauja euro zonos kriterijai?

Norint įsivesti eurą, valstybė privalo atitikti vadinamuosius Mastrichto kriterijus: užtikrinti kainų stabilumą, tvarias viešąsias finansų ribas, stabilų valiutos kursą ir palūkanų normų konvergenciją. Praktikoje tai reiškia, kad valdžia turi suvaldyti infliaciją ir biudžeto deficitą, o skolos lygis negali tapti ilgalaike rizika.

Viešojoje erdvėje nuskambėjo ir vertinimas, kad šiuo metu Vengrija nė vieno iš reikiamų kriterijų pilnai neatitinka. Dėl to bet kokios kalbos apie terminus kol kas labiau primena politinę kryptį, o ne konkretų įsipareigojimą su aiškiu grafiku.

Susitikimas su centriniu banku

Pranešta, kad Andrasas Karmanas susitiko su Vengrijos centrinio banko vadovu Mihalyu Varga. Po pokalbio esą sutarta, kad euro įvedimas teoriškai galėtų sumažinti infliacijos lūkesčius ir padėti užtikrinti labiau prognozuojamą valiutų kursų dinamiką.

Ekonomistai dažnai pabrėžia, kad euro įvedimas gali sumažinti valiutos riziką, ypač importuojančiam verslui ar turintiems įsipareigojimų užsienio valiuta. Tačiau kartu tai reiškia ir griežtesnę fiskalinę discipliną bei mažesnę nacionalinės pinigų politikos laisvę, nes palūkanų normų sprendimai būtų priimami euro zonos lygiu.

Tekste taip pat primenama, kad TISZA laimėjo parlamento rinkimus ir užsitikrino konstitucinę daugumą. Tai reikštų, kad partija, jei pasirinktų euro kryptį kaip prioritetą, turėtų daugiau politinių svertų keisti ekonominę politiką ir teisės aktus.

Vis dėlto iki realių sprendimų dar toli: euro įvedimas paprastai yra ne vien politinis pareiškimas, o ilgas procesas, kuriame svarbiausia ne data, o patikimai pasiekti ir išlaikyti reikiamus makroekonominius rodiklius.

Šaltiniai:

– https://rmf24.pl/

– https://hvg.hu/

– https://economy-finance.ec.europa.eu/euro/euro-area/enlargement-euro-area/convergence-criteria_en

Balandžio viduryje JAV doleris pasaulio rinkose pastebimai susilpnėjo, o Lenkijos zlotas atgavo dalį ankstesnių nuostolių. Tai siejama su investuotojų lūkesčiais, kad įtampa Artimuosiuose Rytuose neperaugs į platesnę eskalaciją, taip pat su prielaidomis dėl švelnesnės JAV centrinio banko politikos.

Vienas plačiausiai stebimų rodiklių, JAV dolerio indeksas DXY, smuktelėjo iki maždaug 98 punktų ir grįžo į lygius, buvusius iki pastarojo geopolitinio sukrėtimo. Toks judėjimas paprastai reiškia, kad investuotojai mažina saugaus prieglobsčio paklausą ir aktyviau ieško didesnės grąžos rizikingesnėse rinkose.

Rinkos mažiau bijo eskalacijos

Finansų rinkoms pastarosiomis savaitėmis svarbiausias signalas buvo tai, kad konfliktas tarp JAV ir Irano, nors ir išlieka įtemptas, investuotojų akyse atrodo labiau valdomas. Kai sumažėja baimė dėl staigaus konflikto išplitimo, doleris dažnai praranda dalį „saugumo premijos“, o regiono valiutos bei besivystančių rinkų aktyvai įgauna pagreitį.

Papildomas veiksnys yra naftos kainų dinamika. Net ir esant trikdžiams svarbiose laivybos arterijose, rinkos kurį laiką išliko santykinai ramios, o tai slopino infliacinius lūkesčius ir mažino spaudimą centriniams bankams laikytis itin griežtos politikos.

Kodėl zlotas stiprėja

Zlotui palankus ne tik silpnesnis doleris, bet ir platesnė „rizikos apetito“ banga. Kai investuotojai tikisi švelnesnių finansavimo sąlygų JAV, kapitalas neretai keliauja į rinkas, kuriose matoma aukštesnė palūkanų norma ar spartesnis augimo potencialas, o tai gali palaikyti tokias valiutas kaip zlotas.

Kartu tai nereiškia, kad rizikos išnyko. Regiono valiutoms svarbūs ir vietiniai veiksniai: infliacijos kryptis, centrinio banko sprendimai, energijos kainų svyravimai bei einamosios sąskaitos balansas. Bet net ir šių rizikų fone zlotas pastaruoju metu demonstravo santykinį atsparumą.

Skirtingos dolerio prognozės

Didieji bankai dolerio ir zloto perspektyvas vertina nevienodai. Vieni scenarijai numato laikinas dolerio stiprėjimo bangas, kiti prognozuoja tolesnį nuoseklų silpnėjimą artimiausiais ketvirčiais. Tokie skirtumai dažniausiai kyla iš skirtingų prielaidų apie JAV ekonomikos augimą, Federalinės rezervų sistemos palūkanų trajektoriją ir geopolitinės rizikos intensyvumą.

Rinkos dalyviai taip pat stebi JAV fiskalinę padėtį. JAV skolos ir biudžeto deficito augimas ilgainiui kelia klausimų dėl skolinimosi kainos ir dolerio patrauklumo, ypač jei palūkanų išlaidos tampa vis reikšmingesne federalinio biudžeto dalimi.

Trumpuoju laikotarpiu dolerio kursą gali tampyti dvi priešingos jėgos: geopolitinė rizika, kuri paprastai kelia dolerio paklausą, ir lūkesčiai dėl palūkanų mažinimo, kurie tą paklausą mažina. Dėl to valiutų rinkoje išlieka didesnis kintamumas, o prognozės dažnai greitai perskaičiuojamos pagal naujausius duomenis.

Šaltiniai:

– https://www.marketwatch.com/investing/index/dxy

– https://fred.stlouisfed.org/series/DGS10

– https://fiscaldata.treasury.gov/datasets/debt-to-the-penny/debt-to-the-penny