CP v2

Category: Finansai

  • „Ethena“ plečia USDe užtikrinimą į „Binance“ bStocks ir akcijų perp. sandorius: ką tai keičia

    „Ethena“ plečia USDe užtikrinimą į „Binance“ bStocks ir akcijų perp. sandorius: ką tai keičia

    USDe strategija žengia į akcijas

    Kriptovaliutų projektas „Ethena“ pranešė plečiantis savo sintetinį dolerį USDe užtikrinančią strategiją į tokenizuotas JAV akcijas ir su akcijomis susietus amžinuosius (perpetual) išvestinius sandorius „Binance“ biržoje. Iki šiol USDe užtikrinimas daugiausia rėmėsi kripto turto rinka ir joje taikomu apsidraudimu.

    Įmonė nurodo, kad kaip „spot“ užstatas bus naudojami „Binance“ siūlomi bStocks, o rizika valdoma apsidraudžiant per „Binance“ akcijų perpetual produktus. Tokiu būdu siekiama išlaikyti neutralią rinkos krypties (delta-neutral) poziciją ir remtis finansavimo normų bei bazės skirtumų dinamika.

    Kaip veiks bStocks ir apsidraudimas

    „Ethena“ aiškina, kad bStocks atstovauja interesą į emitento laikomus vertybinius popierius, o tam tikrais atvejais jie gali būti keičiami į bazinį turtą „Binance“ aplinkoje, priklausomai nuo taikomų teisės aktų. Praktikoje tai leidžia naudoti tokenizuotą akcijų ekspoziciją kaip užstatą, išlaikant operavimą biržos infrastruktūroje.

    Apsidraudimo dalis numatyta per akcijų perpetual išvestinius sandorius, kad portfelis nebūtų tiesiogiai priklausomas nuo akcijų kainų krypties. Tokia konstrukcija yra artima bazės prekybos logikai: laikomas „spot“ tipo turtas ir priešpriešinė išvestinių priemonių pozicija, siekiant uždirbti iš kainodaros skirtumų ir finansavimo mechanikų.

    Kodėl tai svarbu „Ethena“ ir rinkai

    Pasak „Ethena“, tai reikšmingiausia USDe finansavimo ir užtikrinimo mechanizmo plėtra nuo projekto starto, nes taip atveriamas kelias diversifikuoti užtikrinimo šaltinius už kripto turto ribų. Bendrovė argumentuoja, kad pasaulinė akcijų rinka yra gerokai didesnė už kripto išvestinių priemonių segmentą, todėl ilgainiui galimybių apimtis gali būti didesnė.

    „Tai reikšmingiausia USDe finansavimo mechanizmo plėtra nuo pat pradžios, o akcijų rinkai vis labiau judant į blokų grandines matome aiškią galimybę toliau diversifikuoti užtikrinimo strategiją“, – sakė „Ethena“ vadovas Guy Young.

    „Binance“ savo ruožtu teigia matanti didėjantį bStocks ir akcijų perpetual produktų naudojimą, augant likvidumui ir pritaikomumui. Birža pastaraisiais mėnesiais nuosekliai plėtė su tradiciniais aktyvais susietų produktų pasiūlą, taip stiprindama tilto tarp kripto ir klasikinių finansų segmentą.

    „bStocks ir akcijų perpetual produktai susilaukia vis daugiau dėmesio, o „Ethena“ plėtra į tokenizuotus vertybinius popierius yra aiškus ženklas, kad kripto ir tradicinių aktyvų konvergencija kurs naujas galimybes“, – sakė „Binance“ atstovas Shunyet Jan.

    Rizikos ir reguliavimo aspektai

    Nors tokia schema gali padėti diversifikuoti užtikrinimą, ji didina priklausomybę nuo konkrečios biržos produktų, jų likvidumo ir rizikos valdymo taisyklių. Taip pat svarbus ir reguliavimo veiksnys: tokenizuotos akcijos bei su jomis susieti išvestiniai sandoriai skirtingose jurisdikcijose gali būti vertinami nevienodai.

    Rinkos dalyviams tai signalas, kad stabilios vertės kripto produktų leidėjai vis aktyviau ieško alternatyvių užtikrinimo ir pajamingumo šaltinių, o tokenizuoti vertybiniai popieriai tampa ne tik prekybos, bet ir užstato infrastruktūros dalimi. Jei šis modelis pasiteisins, panašių sprendimų galima tikėtis ir kitų sintetinių ar pajamingumą generuojančių stabilios vertės produktų ekosistemose.

  • TRON DAO Vašingtone: ko kriptoturtui siekia reguliuotojai ir kodėl skaidrumas tapo svarbiausiu argumentu

    TRON DAO Vašingtone: ko kriptoturtui siekia reguliuotojai ir kodėl skaidrumas tapo svarbiausiu argumentu

    TRON DAO Vašingtone vykusioje „CoinDesk“ konferencijoje Policy & Regulation 2026 kartu su politikos formuotojais ir rinkos dalyviais diskutavo apie tai, kas šiandien lemia pasitikėjimą kriptoturtu. Pagrindiniai akcentai buvo skaidrumas, aiškesnės taisyklės ir sektoriaus atsparumas, ypač po pastarųjų metų rinkos sukrėtimų.

    Renginyje dalyvavo teisės, atitikties ir viešosios politikos vadovai, taip pat įstatymų leidėjai bei priežiūros institucijų atstovai, formuojantys reguliavimo kryptį. Diskusijose daug dėmesio skirta tam, kaip suderinti inovacijas su vartotojų apsauga ir pinigų plovimo bei sankcijų pažeidimų prevencija.

    Vienoje iš sesijų, skirtų neteisėtų finansų stebėsenai viešose blokų grandinėse, aptarta, kad blokų grandinės duomenų atvirumas gali padėti tyrimams, tačiau vien technologijos nepakanka. Praktikoje vis dažniau akcentuojamas koordinavimas tarp tinklų, biržų, analitikos įmonių, reguliuotojų ir teisėsaugos.

    „Viešos blokų grandinės suteikia skaidrumo lygį, kuris gali padėti stebėti finansinius nusikaltimus. Dabar svarbiausia šį matomumą sustiprinti glaudesniu bendradarbiavimu tarp rinkos, reguliuotojų ir teisėsaugos“, – sakė TRON atstovas Johnas Hurstonas.

    TRON DAO taip pat pristatė platesnį kontekstą, kodėl reguliavimo tematika sektoriui darosi kritinė: didėjant kriptoturto naudojimui atsiskaitymams ir tarptautiniams pervedimams, auga ir reikalavimai atsekamumui, rizikos vertinimui bei operatyviam reagavimui į įtartinas operacijas. Dėl to visame pasaulyje ryškėja tendencija remtis ne vien bendrais principais, bet ir konkrečiais atitikties mechanizmais.

    Kaip vieną iš praktinių iniciatyvų organizacija nurodė T3 Financial Crime Unit, kuri, TRON DAO teigimu, yra sukurta kartu su „Tether“ ir orientuota į įtariamo neteisėto turto identifikavimą bei jo įšaldymą. Skelbiama, kad per šią iniciatyvą įšaldyta daugiau kaip 400 000 000 eurų vertės įtariamų neteisėtų aktyvų.

    Tokie viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo modeliai vis dažniau minimi kaip atsakas į augančius finansinių nusikaltimų mastus skaitmeninėje erdvėje. Reguliavimo diskusijose tai siejama ir su platesniais Finansinių veiksmų darbo grupės rekomenduojamais principais, kai svarbus tampa ne tik taisyklių buvimas, bet ir jų įgyvendinimas per realius procesus bei duomenų analizę.

    TRON DAO teigimu, dalyvavimas tokiose konferencijose atspindi organizacijos siekį prisidėti prie aiškesnių taisyklių ir didesnio skaidrumo kriptoturto rinkoje. Rinkai bręstant, didžiausiu iššūkiu išlieka pusiausvyra tarp greitos inovacijų plėtros ir pareigos užtikrinti saugesnę infrastruktūrą vartotojams bei finansų sistemai.

  • „Strategy“ siūlo STRC, STRD, STRF ir STRK privilegijuotoms akcijoms dividendus mokėti kasdien

    „Strategy“ siūlo STRC, STRD, STRF ir STRK privilegijuotoms akcijoms dividendus mokėti kasdien

    JAV biržose kotiruojama bendrovė „Strategy“, kuri save pozicionuoja kaip bitkoino iždo (treasury) įmonę, siekia akcininkų pritarimo pakeitimams, leisiantiems keturioms jos privilegijuotoms akcijoms dividendus fiksuoti kasdien. Pasiūlymas apima STRC, STRD, STRF ir STRK serijas.

    Bendrovė nurodo, kad siūlomi pakeitimai nekeičiantų dividendų normų ir nedidintų bendrų reguliarių dividendų įsipareigojimų. Kitaip tariant, būtų keičiamas ne dydis, o dividendų apskaitos ir išmokėjimo dažnis.

    Kaip veiktų kasdieniai dividendai?

    Pagal siūlomas sąlygas dividendų apskaitos data būtų kiekviena kalendorinė diena, įskaitant savaitgalius ir šventines dienas. Jei konkrečiai dienai būtų paskelbti dividendai, jie būtų išmokami kitą darbo dieną.

    „Strategy“ valdyba sprendimą dėl pasiūlymo patvirtino rugsėjo 24 dieną, o pokyčiai pateikti JAV Vertybinių popierių ir biržų komisijai. Bendrovė aiškina, kad dažnesnės išmokos galėtų didinti kainos stabilumą, likvidumą ir investuotojų paklausą.

    Jeigu akcininkai pritartų, pirmoji į kasdienį dividendų fiksavimą turėtų pereiti STRC serija. Bendrovė yra užsiminusi, kad vėliau, jau kitų metų pradžioje, analogiški pakeitimai būtų taikomi ir STRF, STRD bei STRK.

    Kodėl tai svarbu investuotojams?

    Privilegijuotos akcijos dažnai vertinamos dėl numatomų pinigų srautų, o mokėjimo dažnis daliai investuotojų yra reikšmingas patogumo ir reinvestavimo aspektas. Kasdienis fiksavimas ir išmokos kitą darbo dieną teoriškai gali sumažinti kainos svyravimus prieš dividendų dienas ir padėti palaikyti aktyvesnę prekybą.

    Bendrovės bendraįkūrėjas ir vykdomasis valdybos pirmininkas Michaelas Sayloras viešai pabrėžė, kad tikslas yra paremti kainos stabilumą, likvidumą ir paklausą.

    „Siūlomi pakeitimai skirti sustiprinti kainos stabilumą, likvidumą ir paklausą“, – sakė Michaelas Sayloras.

    Šis žingsnis tęsia ankstesnę kryptį: STRC serija dar visai neseniai buvo perkelta nuo mėnesinių prie du kartus per mėnesį mokamų dividendų. „Strategy“ tuomet aiškino, kad taip siekiama greitesnio reinvestavimo galimybių ir sklandesnės kainos dinamikos.

    Koks sprendimo priėmimo kelias?

    „Strategy“ suplanavo specialų nuotolinį akcininkų susirinkimą spalio 28 dieną. Tam, kad pakeitimai įsigaliotų, reikės daugumos balsavimo galios, tenkančios apyvartoje esančioms paprastosioms akcijoms.

    Pačios STRC, STRD, STRF ir STRK serijų privilegijuotų akcijų turėtojai dėl šio pasiūlymo nebalsuoja. Jei akcininkai pritars, įsigaliojimas priklausys ir nuo formalių procedūrų, įskaitant atnaujintų dokumentų pateikimą Delavero valstijoje.

    Bendrovė šias privilegijuotų akcijų serijas sieja su vadinamąja „Digital Credit“ platforma ir nurodo, kad dažnesnės išmokos galėtų padėti pritraukti daugiau kapitalo. Tai svarbu „Strategy“ strategijai, kuri remiasi galimybe finansuotis ir didinti bitkoino atsargas, kartu palaikant investuotojų susidomėjimą jos vertybiniais popieriais.

  • ES procedūros prieš Lenkiją ir kitas šalis: vėluoja energijos, vandenilio ir vartotojų teisių direktyvos

    Europos Komisija pradėjo pažeidimo procedūras prieš kelias dešimtis ES valstybių narių, tarp jų ir Lenkiją, dėl laiku neperkeltų ar nepilnai įgyvendintų Europos Sąjungos teisės aktų. Tokios procedūros pradedamos, kai valstybė nevykdo direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę ar taiko ES taisykles netinkamai.

    Šį kartą Komisijos dėmesio centre atsidūrė keli skirtingi paketai: elektros energijos rinkos taisyklės, vandenilio ir dekarbonizuotų dujų reguliavimas, kovos su prekyba žmonėmis nuostatų atnaujinimas bei vartotojams palankesnės prekių remonto taisyklės. Tai rodo platesnę ES kryptį: didesnė vartotojų apsauga, energetikos transformacija ir griežtesnė kova su nusikalstamumu.

    Elektros rinka ir vartotojų pasirinkimas

    Komisija paragino kelias valstybes, įskaitant Lenkiją, įgyvendinti ES nuostatas, kurios turėtų supaprastinti elektros energijos rinkos veikimą ir sustiprinti vartotojų pozicijas. Pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad žmonėms būtų lengviau pasirinkti tiekėją, jį pakeisti, o rinkoje atsirastų daugiau konkurencingų ir inovatyvių pasiūlymų.

    Pastaraisiais metais ES energetikos politikoje vis dažniau pabrėžiama, kad vien technologinių investicijų nepakanka: svarbus ir vartotojų įgalinimas, aiškesnės sutartys, sklandesnės tiekėjo keitimo procedūros bei skaidresnė kainodara. Komisija tokius klausimus sieja ir su atsparumu kainų šokams, kurie ypač išryškėjo po energetikos krizės.

    Vandenilis ir dekarbonizuotos dujos

    Dar vienas blokas – vandenilio ir dekarbonizuotų dujų rinkos reguliavimas. Komisija nurodė, kad net 26 ES sostinės, tarp jų Varšuva, neįvykdė pareigos perkelti tam tikrų taisyklių, susijusių su atsinaujinančių ir mažo anglies dioksido pėdsako dujų, įskaitant vandenilį, integravimu.

    Pagal šias nuostatas siekiama sukurti aiškesnes sąlygas naujai energetikos infrastruktūrai, kartu užtikrinant tiekimo saugumą ir prieinamas energijos kainas. Komisija pabrėžė, kad apie direktyvos perkėlimą į nacionalinę teisę iki nustatyto termino informavo tik Italija.

    Prekių remontas ir kova su prekyba žmonėmis

    Komisija taip pat priminė pareigą pilnai įgyvendinti atnaujintas ES taisykles dėl prekybos žmonėmis prevencijos ir baudžiamojo persekiojimo. Jose numatytos griežtesnės sankcijos ir efektyvesni tyrimų instrumentai, ypač tais atvejais, kai išnaudojimas persikelia į internetą, o aukoms turi būti užtikrinama realesnė pagalba ir apsauga.

    Be to, procedūros pradėtos ir dėl taisyklių, kurios stiprina vartotojų teisę į prekių remontą. Direktyvos esmė – sudaryti sąlygas reikalauti remontuoti tokius gaminius kaip išmanieji telefonai, skalbyklės ar šaldytuvai ir tada, kai pasibaigia įstatyminės garantijos laikotarpis.

    Pagal šiuos reikalavimus gamintojai turi teikti remonto paslaugas už protingą kainą ir per protingą laiką, o vartotojams pateikti aiškią informaciją apie remonto sąlygas. ES tokias priemones sieja su atliekų mažinimu, ilgesniu gaminių naudojimu ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimu, nes mažiau naujų prekių reiškia ir mažesnį išteklių bei energijos poreikį.

    Pažeidimo procedūra paprastai pradedama oficialiu įspėjimu ir prašymu pateikti paaiškinimus, o vėliau, jei situacija nepasikeičia, gali būti pereinama prie pagrįstos nuomonės ir bylos perdavimo Europos Sąjungos Teisingumo Teismui. Galutinėje stadijoje kai kuriais atvejais gali būti prašoma skirti finansines sankcijas.

  • Rzeszove plečiama atliekų deginimo jėgainė: daugiau šilumos ir elektros, anglis jau nebegrįš

    Rzeszove pradėta eksploatuoti antroji atliekų terminio apdorojimo su energijos atgavimu linija, kuri leis iš komunalinių atliekų pagaminti daugiau šilumos ir elektros. Projektą įgyvendino PGE Energia Ciepła, o po plėtros įrenginio pajėgumai išaugo iki 180 000 tonų atliekų per metus.

    Į naują liniją investuota daugiau kaip 362 mln. zlotų, tai yra apie 84 mln. eurų. Skaičiuojama, kad papildomas atliekų kiekis, kurio neįmanoma perdirbti, bus paverčiamas šiluma miesto centralizuotai šilumos tiekimo sistemai ir elektra.

    Naujoji technologinė linija turi 7,6 megavato elektros ir 16,8 megavato šilumos galią. Papildomai numatytas šilumos atgavimas iš dūmų kondensacijos, kuris suteikia dar mažiausiai 3,46 megavato šilumos galios.

    Kaip keičiasi Rzeszovo šilumos ūkis

    Pasak bendrovės, Rzeszovo kogeneracinė jėgainė šiandien šiluma aprūpina apie 65 proc. miesto gyventojų. PGE pabrėžia, kad šiluma šiame objekte jau gaminama be anglies, pasitelkiant dujas ir komunalines atliekas.

    Įmonės teigimu, ne šildymo sezono metu šilumos iš atliekų pakanka miestui tiekti karštą vandenį. Plėtra taip pat siejama su didesniu sistemos stabilumu, nes regionas mažiau priklausys nuo išorinių atliekų tvarkymo pajėgumų.

    Atliekos, kurių neįmanoma perdirbti

    Į įrenginį patenka komunalinės atliekos, kurios po rūšiavimo ir perdirbimo procesų nebegali būti panaudotos pakartotinai. Toks sprendimas mažina sąvartynų poreikį ir atitinka žiedinės ekonomikos kryptį, kuri vis griežčiau įtvirtinama Europos Sąjungos atliekų tvarkymo politikoje.

    PGE atkreipia dėmesį, kad tokie įrenginiai turi atitikti gerokai griežtesnius emisijų reikalavimus nei anglimi kūrenami katilai. Pateikiama, jog leistina kietųjų dalelių emisija yra dvidešimt kartų mažesnė, o sieros oksidų riba siekia 30 miligramų kubiniam metrui vietoje 1 100 miligramų kubiniam metrui.

    Pirmoji linija Rzeszove veikia nuo 2018 metų ir gali apdoroti 100 000 tonų atliekų per metus. Per pirmuosius penkerius metus ji apdorojo beveik 400 000 tonų atliekų, taip pat buvo atgauta per 4 000 tonų juodojo metalo laužo ir per 400 tonų spalvotųjų metalų.

    Investicijos ir ilgalaikiai planai

    Sutartis su rangovų konsorciumu PORR S.A. ir TM.E. S.p.A. Termomeccanica Ecologia buvo pasirašyta 2022 metais gegužę, o kertinis akmuo įmūrytas tų pačių metų liepą. Intensyviausiu statybų laikotarpiu objekte dirbo apie 450 žmonių.

    PGE nurodo, kad 2018–2024 metais į dekarbonizacijos investicijas skyrė apie 3,6 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 840 mln. eurų. Bendrovė planuoja atsisakyti anglies šilumos gamyboje iki 2030 metų, o 2035 metais apie 70 proc. šilumos ketina gaminti iš dujų, apie 20 proc. iš elektros energijos, o apie 10 proc. iš atsinaujinančių šaltinių ir atliekų.

    „PGE grupėje, kuri įgyvendina plačią dekarbonizacijos programą, vis aiškiau matomas požiūris į kontraktus ir bendradarbiavimą su tiekėjais: investicija vertinama ne vien pagal kainą ir terminus, bet ir pagal tai, kokia vertė sukuriama visai ekonomikai“, – sakė Eliza Zeidler.

    „Rzeszovo kogeneracinė jėgainė jau gamina šilumą be anglies, o antroji linija leis energija aprūpinti dar apie 15 000 namų ūkių“, – sakė Dariusz Lubera.

  • „Volkswagen“ atšaukia apie 2,8 mln automobilių: rasta rūdijančių vairo sistemos varžtų rizika

    Vokietijos Federalinė motorinių transporto priemonių tarnyba KBA nurodė koncernui „Volkswagen“ visame pasaulyje pakviesti į servisus daugiau kaip 2,8 mln automobilių. Patikrinimai pradėti gavus servisų mechanikų ir vairuotojų pranešimų apie kai kurių vairo sistemos tvirtinimo varžtų koroziją.

    Atšaukimas apima „Volkswagen“ modelius Golf, Golf Variant, Tiguan, Touran ir Caddy, pagamintus 2013–2024 metais, taip pat „Audi“ modelį Q3, pagamintą 2017–2024 metais. Bendrai nurodoma, kad patikra palies apie 2,16 mln „Volkswagen“ ir apie 700 000 „Audi“ automobilių.

    KBA vertinimu, maždaug 30 proc. šių automobilių eksploatuojami Vokietijoje, o likę naudojami kitose Europos šalyse bei Šiaurės Amerikoje. Gamintojas teigia, kad kol kas nefiksuota rimtų avarijų, kurias būtų sukėlęs nuo korozijos pažeistų varžtų lūžis ar atsipalaidavimas.

    Vis dėlto, atsižvelgiant į vairo sistemos svarbą saugumui, varžtus nuspręsta keisti prevenciškai. Darbai turėtų būti atliekami nemokamai, o savininkai bus kviečiami atvykti į autorizuotus servisus pagal individualius pranešimus.

    Tai aktualu ir Lietuvos vairuotojams, turintiems minėtus modelius, ypač jei automobilis pirktas naudotas ar įvežtas iš užsienio. Ekspertai pataria sekti gamintojo atšaukimų informaciją pagal VIN numerį ir nedelsti užsiregistruoti servisui, kai tik gaunamas kvietimas.

  • ES gynybos paskolos SAFE: po Italijos ir Vengrijos korekcijų dar gali likti iki 20 mlrd. eurų

    Kas yra SAFE ir kiek lėšų gali likti?

    Europos Komisija nurodo, kad pagal ES gynybos paskolų instrumentą SAFE iš naujo paskirstymui gali likti nuo 10 iki 20 mlrd. eurų. Tai paaiškėjo po to, kai dalis valstybių narių pakoregavo planuojamas sumas, o galutinė nepanaudota dalis priklausys ir nuo pasirašytų paskolų sutarčių.

    SAFE yra 150 mlrd. eurų vertės ES instrumentas, skirtas finansuoti gynybos investicijas palankesnėmis paskolų sąlygomis. Pagrindinis akcentas dedamas į bendrus pirkimus ir projektus, kurie didintų Europos gynybos pramonės pajėgumus.

    Italija ir Vengrija mažina prašomas sumas

    Komisijos atstovas Thomas Regnier teigė, kad Italija pateikė atnaujintą planą, kuriame prašoma šiek tiek daugiau nei 8 mlrd. eurų, nors anksčiau buvo kalbėta apie 14,9 mlrd. eurų. Šiuo metu šis planas vertinamas Europos Komisijoje.

    Vengrija taip pat sumažino poreikį: iš pradžių prašyta 16 mlrd. eurų, o dabar planuojama panaudoti 5,4 mlrd. eurų. Budapeštas artimiausiu metu turėtų pateikti atnaujintą planą Europos Komisijai.

    „Sprendimas, kokio dydžio paskolą imti, priklauso pačioms valstybėms narėms“, – sakė Thomas Regnier.

    Naujas kvietimas paraiškoms ir Ukrainos vaidmuo

    Europos Komisija planuoja dar šiais metais paskelbti kvietimą teikti paraiškas dėl nepanaudotų SAFE lėšų. Norinčios valstybės turės kreiptis dėl papildomų sumų ir pateikti atnaujintus planus, o pinigai galėtų būti išmokami tik po patvirtinimo.

    Komisija pabrėžia, kad nepanaudotos lėšos galėtų remti ir bendrus ES valstybių projektus su Ukraina bei projektus Ukrainos naudai. Vis dėlto iš anksto neketinama nustatyti konkrečios dalies ar fiksuotos sumos, kuri būtų rezervuota būtent šiai krypčiai.

    SAFE Ukrainą įtraukia nuo pat pradžių, motyvuojant tiek Ukrainos gynybos pramonės patirtimi, tiek jos reikšme visos ES saugumui. Kadangi tai yra paskolų instrumentas, galutinį sprendimą dėl įsipareigojimų prisiima pačios valstybės narės.

    Lenkija tikisi papildomų pinigų

    Lenkijos gynybos sektorius jau anksčiau signalizavo ketinantis siekti papildomo finansavimo, jei atsiras laisvų SAFE lėšų. Lenkijos nacionalinės gynybos ministerijos vadovybė yra patvirtinusi susidomėjimą dalyvauti antrame kvietime.

    Lenkijos pusė taip pat skelbė, kad yra sudariusi gynybos sutarčių už daugiau nei 27 mlrd. eurų, iš kurių didžioji dalis turėtų atitekti vietos gynybos pramonei. Toks kontekstas rodo, kad šalys, turinčios dideles ir aiškiai suplanuotas investicijas, sieks pasinaudoti galimybe papildyti finansavimą, jei SAFE biudžete liks nepanaudotų sumų.

  • Vokietija mažina degalų mokesčius: nuo spalio benzinas ir dyzelinas gali pigti apie 17 centų už litrą

    Laikinas sprendimas iki metų pabaigos

    Vokietijos Bundestagas pritarė laikinam degalų mokesčių mažinimui, kuris turėtų sumažinti benzino ir dyzelino kainas maždaug 0,17 euro už litrą. Lengvata būtų taikoma nuo spalio pradžios iki gruodžio pabaigos.

    Skaičiuojama, kad sprendimas federaliniam biudžetui ir žemėms kainuos apie 2,5 mlrd. eurų. Šią sumą planuojama padengti po lygiai – dalį prisiimtų federalinė valdžia, dalį – Vokietijos žemės.

    Iš ko susideda kainos mažėjimas?

    Numatoma, kad didžiąją dalį nuolaidos sudarys laikinas energijos mokesčio sumažinimas, o likusi dalis atsirastų dėl mažesnio pridėtinės vertės mokesčio, skaičiuojamo nuo jau sumažintos kainos. Tikslas – greitai amortizuoti staigius kainų šuolius vartotojams.

    Sprendimas pristatomas kaip reakcija į geopolitinę įtampą ir su ja susijusį naftos bei degalų kainų brangimą. Vokietijoje tai nėra pirmas toks žingsnis šiais metais – panaši laikina lengvata jau buvo taikyta pavasario pabaigoje.

    Ruošiamas ir ilgalaikis kainų ribojimo modelis

    Be trumpalaikio mokesčių sumažinimo, Vokietijos ekonomikos institucijos raginamos parengti mechanizmą, kuris leistų labiau stabilizuoti degalų kainas. Kaip pavyzdžiai įvardijami Liuksemburgo ir Belgijos taikyti kainų ribojimo modeliai.

    Pagal viešai aptartas gaires toks mechanizmas galėtų startuoti ne vėliau kaip 2027 metų pradžioje. Taip pat svarstoma galimybė kitais metais taikyti tikslines kompensacijas gyventojams tiesioginių pervedimų forma.

    Vokietijoje degalų kainos pastaruoju metu buvo priartėjusios prie rekordinių lygių: benzinas „Super E10“ vidutiniškai kainavo apie 2,27 euro už litrą, o dyzelinas – apie 2,43 euro. Būtent dėl šio fono bet koks net ir laikinas atpigimas vertinamas kaip reikšmingas signalas rinkai.

  • Naujas medicininių duomenų nutekėjimas Lenkijoje: UODO pradeda patikrinimą po kibernetinio išpuolio

    Ką praneša duomenų apsaugos institucija

    Lenkijoje fiksuojamas dar vienas galimas medicininių duomenų nutekėjimas, susijęs su kibernetinio saugumo incidentu. Šalies duomenų apsaugos institucija UODO pranešė, kad incidentas siejamas su ataka prieš programą „Medyc“.

    UODO vadovas Mirosławas Wróblewskis paskelbė, kad bus atliekamas patikrinimas, apimsiantis programinę įrangą kuriančią bendrovę „Qbusoft“. Programinė įranga naudojama, be kita ko, medicininei dokumentacijai tvarkyti.

    Kas tiriama ir kas įsitraukė

    Į incidento tyrimą įsitraukė Centrinis kibernetinių nusikaltimų biuras, apie tai informavo Lenkijos skaitmeninimo viceministras pirmininkas Krzysztofas Gawkowskis. Jo teigimu, tyrimo veiksmai vyksta lygiagrečiai su rekomendacijų stiprinimu sveikatos sektoriuje.

    CSIRT CeZ komanda kartu su Sveikatos apsaugos ministerija parengė saugumo rekomendacijas sveikatos priežiūros programinės įrangos tiekėjams. Jos perduotos tiekėjams 2026 metų rugsėjo 16 dieną, atsižvelgiant į išaugusią grėsmių aplinką ir atakas prieš medicinos sektorių.

    Kokie duomenys galėjo būti paveikti

    Apie kibernetinę ataką viešai informavo priklausomybių ir psichiatrijos gydymo įstaiga Inovroclave. Įstaiga nurodė, kad buvo atakuota duomenis tvarkanti bendrovė „Qbusoft“, o incidentas galėjo lemti konfidencialumo pažeidimą.

    UODO teigimu, tarp incidento metu galimai paliestų duomenų galėjo būti kontaktinė informacija ir Lenkijos asmens identifikavimo numeriai PESEL. Kol kas viešai neįvardijama, kiek žmonių ar įstaigų galėjo būti paveikta.

    Platesnis kontekstas ir rizikos sveikatos sektoriui

    Pastaraisiais metais sveikatos sektorius Lenkijoje vis dažniau tampa taikiniu, nes medicininė dokumentacija yra itin vertinga juodojoje rinkoje. Tokiuose incidentuose rizika kyla ne tik dėl tapatybės vagysčių, bet ir dėl pacientų privatumo pažeidimų ar paslaugų sutrikimų.

    Anksčiau Skaitmeninimo ministerija yra pranešusi apie didelio masto incidentą, kai po atakos prieš vieną paslaugų tiekėją galėjo nutekėti milijonų žmonių duomenys, susiję su receptais ir vaistais. Tokie atvejai didina spaudimą tiek įstaigoms, tiek tiekėjams griežtinti saugumo kontrolę ir incidentų valdymo procesus.

  • „Ghelamco“ pardavė biurų kompleksą Varšuvoje už 285 mln. eurų ir planuoja dar du projektus

    2026 metų rugsėjo 24 dieną nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Ghelamco“ pasirašė galutinę sutartį dėl „The Bridge“ ir „Bellona“ kompleksų Varšuvoje pardavimo. Pirkėjas – su „Eastnine AB“ grupe susijusi įmonė, o sandoris grindžiamas 285 mln. eurų bazine turto verte.

    „Eastnine AB“ yra biržoje listinguojama bendrovė Stokholme, o tai didina sandorio skaidrumo ir atskaitomybės reikalavimus. „Ghelamco“ pabrėžia, kad tokio masto pardavimas išlieka išskirtinis komercinio nekilnojamojo turto rinkoje, kur investuotojai vis dar atsargiai vertina finansavimo ir palūkanų normų rizikas.

    Tai jau antroji didelė šių partnerių transakcija: 2024 metais „Eastnine AB“ iš „Ghelamco“ įsigijo „Warsaw Unit“ biurų pastatą. „Ghelamco“ teigimu, tai rodo nuoseklų investuotojo interesą brandiems, didelio užimtumo biurų projektams centrinėse Varšuvos vietose.

    Kas yra „The Bridge“?

    „The Bridge“ – 41 aukšto, 174 metrų aukščio biurų bokštas, kuriame siūloma apie 55 300 kvadratinių metrų nuomojamo ploto. Kompleksas apima ir restauruotą istorinį „Bellona“ pastatą, su bokštu sujungtą bendru vestibiuliu.

    Skelbiama, kad kompleksas yra išnuomotas 99 proc. tarp nuomininkų minimos tarptautinės įmonės ir organizacijos. Taip pat nurodoma, jog pastatas turi kelis tvarumo ir technologinius sertifikatus, įprastus aukščiausios klasės biurų segmentui.

    Ką „Ghelamco“ planuoja toliau?

    Pasak bendrovės, didžioji dalis lėšų iš pardavimo bus skirta skolų mažinimui. Ši kryptis atitinka plačiau rinkoje matomą tendenciją, kai plėtotojai, užbaigę projektus ir pasiekę stabilų nuomos lygį, siekia juos realizuoti, kad sustiprintų balansą ir sumažintų finansavimo kaštų spaudimą.

    „Ghelamco“ taip pat akcentuoja partnerystėmis grįstą plėtros modelį, kai plėtros ir statybos kompetencijos derinamos su partnerių kapitalu. Bendrovė skelbia pasirašiusi ketinimų protokolus dėl dviejų Varšuvos sklypų, turinčių galutinius statybos leidimus, ir kelia tikslą abiejų projektų statybas pradėti 2027 metais.

    „Ghelamco Poland“ yra Europos grupės „Ghelamco“ dalis, nekilnojamojo turto rinkoje veikianti nuo 1985 metų. Įmonė Lenkijoje dirba nuo 1991 metų ir nurodo iki šiol įgyvendinusi daugiau nei 1 200 000 kvadratinių metrų biurų ploto projektų.