Category: Finansai

  • Lenkijos skola peržengė 500 mlrd. eurų ribą: rekordiniu tempu skolinasi ir muša signalus

    Lenkijos skola peržengė 500 mlrd. eurų ribą: rekordiniu tempu skolinasi ir muša signalus

    Skola auga greičiau nei daugumoje ES

    Lenkija pastaraisiais mėnesiais tapo viena sparčiausiai besiskolinančių Europos Sąjungos šalių. Naujausi Eurostato duomenys rodo, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį Lenkijos valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis per metus padidėjo 4,5 proc. punkto.

    Toks šuolis buvo trečias pagal dydį ES. Didesnį metinį augimą fiksavo tik Suomija, kur rodiklis didėjo 5,5 proc. punkto, ir Bulgarija, kur augimas siekė 4,8 proc. punkto.

    Viršyta 60 proc. riba

    Eurostato vertinimu, 2026 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje Lenkijos valdžios sektoriaus skola sudarė 61,6 proc. BVP. Tai vis dar mažiau nei ES vidurkis, kuris siekė apie 82,9 proc. BVP, tačiau svarbus psichologinis ir politinis slenkstis jau peržengtas.

    Tokios šalys kaip Graikija, Italija ir Prancūzija išlieka tarp labiausiai įsiskolinusių, jų rodikliai viršijo atitinkamai 143,5 proc., 138,9 proc. ir 117,6 proc. BVP. Vis dėlto Lenkijos atveju dėmesį traukia būtent skolos augimo greitis.

    Iždo skola jau apie 505 mlrd. eurų

    Lenkijos finansų ministerija skelbia dar vieną svarbų rodiklį, Valstybės iždo skolą, kuri nėra tapati Eurostato apibrėžiamai viešajai skolai, bet sudaro didžiausią jos dalį. 2026 metų gegužės pabaigoje ji viršijo 2,13 trilijono zlotų ir siekė apie 492 mlrd. eurų.

    Per pirmuosius penkis 2026 metų mėnesius Valstybės iždo skola, ministerijos duomenimis, padidėjo maždaug 42,4 mlrd. eurų. Preliminariai vertinama, kad birželį skola dar ūgtelėjo daugiau nei 12 mlrd. eurų ir pasiekė beveik 505 mlrd. eurų.

    Kas stumia skolą aukštyn?

    Pagrindine priežastimi įvardijami valstybės biudžeto skolinimosi poreikiai, susiję su dideliu deficitu ir poreikiu užsitikrinti likvidumo rezervą biudžeto sąskaitose. Kitaip tariant, dalis skolos didėja todėl, kad valstybė leidžia obligacijas ne tik einamiesiems poreikiams, bet ir iš anksto kaupia lėšas galimam rinkų svyravimui.

    2026 metais Lenkija planuoja pritraukti apie 32 mlrd. eurų grynojo naujo finansavimo. Tai vienas didžiausių suplanuotų skolinimosi mastų šalies viešųjų finansų istorijoje, o dalį emisijų siekiama įgyvendinti anksčiau, kad vėliau nereikėtų skolintis prastesnėmis sąlygomis.

    Kas skolina Lenkijai ir ar yra ko nerimauti?

    Finansų ministerijos pateikiama skolos struktūra rodo, kad Lenkija daugiausia finansuojasi vidaus rinkoje. Maždaug 80 proc. Valstybės iždo skolos laikoma šalies viduje, o kiek mažiau nei 20 proc. sudaro įsipareigojimai užsieniui.

    Tarp pagrindinių kreditorių išlieka vietos bankai ir nebankinis sektorius, tačiau reikšmingą dalį, apie 29 proc., laiko ir užsienio investuotojai. Ministerija taip pat pabrėžia, kad užsienio valiutomis denominuotos skolos dalis nesiekia 20 proc. ir yra mažesnė už strateginę 25 proc. ribą, todėl mažėja valiutų kursų svyravimų rizika.

    Vien skolos augimas savaime dar nereiškia, kad viešieji finansai blogėja. Daug kas priklauso nuo ekonomikos augimo tempo, deficito dydžio ir skolos aptarnavimo kaštų, ypač jei palūkanų normos rinkose išlieka aukštos ilgiau.

    Vis dėlto ekonomistai perspėja, kad užsitęsęs didelis deficitas kartu su lėtesniu augimu ilgainiui siaurintų valstybės manevro laisvę. Tai reikštų didesnį spaudimą biudžetui, daugiau diskusijų dėl išlaidų prioritetų ir didesnį jautrumą finansų rinkų nuotaikų pokyčiams.

  • Prancūzijoje milijonieriai kraunasi lagaminus: kodėl bėga ir kur iškeliauja jų turtai

    Prancūzijoje milijonieriai kraunasi lagaminus: kodėl bėga ir kur iškeliauja jų turtai

    By&nbspJonathan Benton
    Published on

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Share
    Close Button












    France lost a net total of 800 millionaires in 2025. While this outflow represents a tiny fraction of its total wealthy population, a range of factors are prompting them to leave.

    Is France driving away its wealthy in vast numbers? The latest Henley & Partners Wealth Migration Report found that France saw a net loss of 800 millionaires in 2025.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    At first glance, it would seem that the wealthy are fleeing the country. However, for context, there are still 2.4 million individuals in France with a net worth of over €1 million, according to the UBS Global Wealth Report.

    While France remains an attractive place for the wealthy to live for obvious reasons such as its quality of life and joie de vivre, the overall trend, albeit small for now, is that some of France’s wealthiest citizens are moving and – more importantly – taking their capital.

    Last year, each departing millionaire took with them on average €5 million in personal assets, translating to roughly €4 billion leaving the country in total, according to the French Institute for Research on Public Administration and Politics (iFRAP).

    Although the number of departing millionaires represents only a tiny fraction of France’s wealthy population, economists point out that the loss of even a relatively small number of high-net-worth individuals can have an outsized economic impact because they often own businesses, fund investment and generate significant tax revenues.

    Why are wealthy French residents leaving?

    There is no single explanation for why some of France’s richest residents are leaving.

    One factor has been the country’s continued political instability, with France seeing six prime ministers in the last five years, repeated budget crises and uncertainty over how successive governments plan to tackle the country’s growing debt burden.

    The prospect of Marine Le Pen winning the April 2027 presidential election has added another layer of uncertainty.

    While her National Rally party has sought to reassure businesses and investors, economists have questioned whether its spending commitments can be reconciled with France’s already strained public finances and the European Union’s fiscal rules.

    Far-right leader Marine Le Pen and far-right party National Rally president Jordan Bardella arrive to visit a market in La Fleche, western France, 8 July 2026

    Far-right leader Marine Le Pen and far-right party National Rally president Jordan Bardella arrive to visit a market in La Fleche, western France, 8 July 2026
    AP Photo/Michel Euler

    Another important factor has been the growing national and international campaign to tax the rich.

    The latest battle over taxing the ultra-rich

    France’s latest debate has centred on French economist Gabriel Zucman’s proposal to levy a 2% annual tax on fortunes exceeding €100 million.

    The proposal also included an “exit tax”, designed to prevent the capital flight that undermined the ISF. Under the proposal, wealthy individuals who chose to leave France would have continued to owe the tax for five years after relocating abroad.

    Supporters argued that the so-called Zucman tax could raise around €20 billion annually while affecting only around 1,800 households. They also argued that the concentration of wealth has accelerated in recent decades and that the wealthiest households should contribute a greater share towards funding public services.

    The proposal passed the National Assembly last year but was blocked by the Senate. It was later defeated in the National Assembly during debate on the 2026 budget.

    It was then replaced by the 2026 Finance Law, which introduced a 20% tax on luxury assets such as yachts, private jets, sports cars and jewellery, held inside passive family holdings worth at least €5 million, rather than a broad wealth tax.

    Not everyone agrees that taxing wealth inevitably leads to an exodus. French economist Thomas Piketty has argued that the risks of capital flight are often overstated and that greater international cooperation could make wealth taxes far more effective.

    Piketty maintains that rising wealth inequality has been fuelled by decades of tax cuts for the richest households and argues that carefully designed wealth taxes could reduce inequality without significantly harming investment.

    Critics, however, argue that France has already tested many of these ideas. They contend that even a relatively small number of departing entrepreneurs and investors can have a disproportionate effect on economic growth because they own businesses, finance new ventures and generate employment.

    France’s long history of taxing wealth

    In 1982, President François Mitterrand introduced the Solidarity Tax on Wealth (ISF), which targeted the net assets of high-net-worth individuals. Over its lifetime, the European Commission reports that the tax brought in €63.5 billion and, in its final year in 2017, raised around €4.1 billion.

    However, the tax also resulted in an estimated €200 billion in capital flight and reduced annual GDP growth by around 0.2%, according to French economist Eric Pichet.

    In 2017, President Emmanuel Macron scrapped the ISF and replaced it with the Real Estate Wealth Tax (IFI), which is an annual tax applied to individuals whose net real estate assets, not allocated to business activities, exceed €1.3 million.

    According to the French government, it now raises roughly €1.1 billion each year.

    There was also François Hollande’s so-called “Super Tax”, a 75% marginal income tax on annual earnings exceeding €1 million as a means of forcing the wealthiest to help dig the country out of the economic crisis.

    However, France’s highest court, the Constitutional Council, struck down the original version in late 2012, ruling that it was unfair to tax individuals at such a high rate.

    Former French President Francois Hollande arrives for a memorial Mass in tribute to Bernadette Chirac, widow of former French President Jacques Chirac, Paris, 12 June 2026

    Former French President Francois Hollande arrives for a memorial Mass in tribute to Bernadette Chirac, widow of former French President Jacques Chirac, Paris, 12 June 2026
    AP Photo/Emma da Silva

    Hollande’s administration adjusted the tax in the 2014 budget, shifting the burden from the individual to the company, making the employers pay a 50% tax on the portion of salaries exceeding €1 million.

    Ultimately, it expired in 2015 after raising less revenue than projected, bringing in just €160 million in 2013 and €260 million in 2014.

    At the time, France’s richest man, the CEO of LVMH Bernard Arnault, took out Belgian nationality, and the actor Gérard Depardieu also moved across the border to Belgium before obtaining Russian citizenship.

    A majority of French taxpayers disapproved of the 75% rate, although polls showed that six out of 10 voters were in favour of raising income taxes on the wealthy.

    Where are the rich going?

    Many countries have actively positioned themselves to attract wealthy migrants. The United Arab Emirates remains one of the world’s biggest beneficiaries thanks to its lack of personal income tax.

    In Europe, Italy has emerged as one of the continent’s biggest winners after Georgia Meloni’s government introduced a 15% flat-tax regime for qualifying foreign residents.

    Under the scheme, eligible individuals can pay a fixed annual tax on foreign income regardless of how much they earn overseas, making the country very attractive to entrepreneurs and investors with international assets.

    Switzerland has long attracted wealthy people through its favourable tax arrangements for certain foreign residents, while Monaco remains a popular destination for Europe’s ultra-wealthy thanks to its lack of personal income tax.

    Portugal has also attracted thousands of wealthy migrants through its Non-Habitual Resident tax regime, although recent reforms have made the scheme less generous than it once was.

    Ultimately, France’s net loss of 800 millionaires represents only a tiny fraction of its wealthy population. Yet it reflects a broader question facing governments across Europe: how to raise tax revenues and tackle inequality without encouraging investment and capital to move elsewhere.

    As people and capital become increasingly mobile, that balance is becoming more difficult to strike.

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Read more

  • DI jau keičia darbo rinką: dauguma naujų „DI“ pareigybių Europoje atsiranda ne IT srityje

    DI jau keičia darbo rinką: dauguma naujų „DI“ pareigybių Europoje atsiranda ne IT srityje

    DI etiketė persikelia į biurus

    Darbo rinka Europoje keičiasi greičiau nei po interneto proveržio: dalis pareigybių nyksta, o naujos atsiranda kartu su DI įrankiais. Vis daugiau darbdavių į darbo skelbimų pavadinimus įtraukia DI, taip signalizuodami, kad šios kompetencijos tampa kasdienybe.

    Įdarbinimo platformos „Indeed“ duomenys rodo, kad DI pažymėtų pareigybių daugėja ne tik programavimo ar duomenų srityse. Didžioji dalis tokių pareigybių penkiose didžiosiose Europos ekonomikose jau yra ne technologiniuose darbuose.

    Kiek žmonių dirba su DI?

    Diskusijas apie tai, ar DI atims darbo vietas, pamažu keičia praktinis klausimas, kaip jis perskirstys užduotis ir reikalingus įgūdžius. Eurostato skaičiai rodo, kad DI įrankiai įsitvirtina kasdieniuose procesuose, ypač ten, kur svarbūs tekstai, paieška, analizė ir klientų aptarnavimas.

    Eurostato duomenimis, praėjusiais metais 15 proc. Europos Sąjungos 16–74 metų gyventojų naudojo generatyvinį DI darbui. Tai padeda paaiškinti, kodėl DI reikalavimai persikelia iš IT į pardavimus, personalo valdymą, teisę, administravimą ir klientų aptarnavimą.

    Kur DI pareigybių daugiausia?

    „Indeed“ skaičiuoja DI pažymėtas pareigybes pagal skelbimų pavadinimus ir jų paplitimą per ketvirtį, todėl matomas darbdavių noras DI įvardyti kaip esminę rolės dalį. 2026 metų pirmą ketvirtį pagal DI pareigybių pavadinimų skaičių pirmavo Vokietija.

    2026 metų pirmą ketvirtį Vokietijoje fiksuota 288 DI pažymėtos pareigybės, Jungtinėje Karalystėje 160, Prancūzijoje 138, Nyderlanduose 84, Ispanijoje 81. Palyginti su 2022 metų pirmu ketvirčiu, augimas keliskart spartesnis: Vokietijoje nuo 72 iki 288, Ispanijoje nuo 8 iki 81.

    Didžiausias pokytis: ne IT sektoriuje

    Reikšmingiausia tendencija ta, kad DI pareigybės vis dažniau atsiranda už technologinių profesijų ribų. Vokietijoje 59 proc. DI pažymėtų pareigybių jau yra ne technologiniuose darbuose, Nyderlanduose 58 proc., Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje po 54 proc.

    Ispanija kol kas išlieka išimtis: čia 64 proc. DI pažymėtų pareigybių vis dar priskiriama technologinėms rolėms, o 36 proc. tenka ne technologiniams darbams. Tai rodo skirtingą DI brandą ir įmonių transformacijos tempą.

    „Darbdaviai ne tik samdo DI specialistus, bet ir prideda DI prie pareigybių pavadinimų ten, kur DI įrankių naudojimas yra būtinas, tai rodo, kaip DI jau perkuria darbus“, – teigiama „Indeed“ ekonominių tyrimų direktoriaus Pawelo Adrjano komentare.

    Praktikoje atsiranda mišrios pareigybės, kuriose DI siejamas su pardavimais, analitika, privatumu ar procesų efektyvinimu. Tokie pavadinimai dažnai reiškia ne atskirą DI inžinieriaus rolę, o reikalavimą darbuotojui naudoti DI kasdienėse užduotyse, pavyzdžiui, rengiant pasiūlymus, apdorojant užklausas ar kuriant turinį.

    „Indeed“ pabrėžia, kad analizuoja būtent pareigybių pavadinimus, nes darbo aprašymuose DI gali būti minimas įvairiomis prasmėmis ir ne visada apibūdina pačią rolę. Todėl DI atsiradimas pavadinime dažniau interpretuojamas kaip sąmoningas darbdavio signalas kandidatui.

    Ekspertai pastebi, kad ši kryptis keičia ir įgūdžių paklausą: šalia bazinių skaitmeninių kompetencijų vis dažniau prireikia gebėjimo formuluoti užduotis DI įrankiams, vertinti atsakymų patikimumą, laikytis duomenų apsaugos ir autorinių teisių principų. Dėl to DI tampa ne atskira profesija, o horizontaliu įgūdžiu daugelyje sričių.

  • Robotaksių bumas Europoje stringa: kodėl „Volkswagen“, BMW ir „Tesla“ vis dar atsilieka?

    Robotaksių bumas Europoje stringa: kodėl „Volkswagen“, BMW ir „Tesla“ vis dar atsilieka?

    Robotaksių idėja jau kelerius metus skamba kaip artimiausio dešimtmečio transporto revoliucija, tačiau Europoje komercinis proveržis vyksta gerokai lėčiau nei Kinijoje ar kai kuriose JAV rinkose. Nors dalis gamintojų pristato pilotus, masinis, visiškai be vairuotojo veikiantis paslaugos modelis vis dar atsiremia į realybės barjerus.

    Didžiausi iššūkiai kartojasi beveik visur: griežtesnė reguliacinė aplinka, didelė jutiklių ir skaičiavimo įrangos kaina, sudėtingas programinės įrangos sertifikavimas bei atsakomybės už avarijas klausimas. Prie to prisideda ir Europos miestų specifika, kur intensyvus eismas, pėstieji bei dviratininkai kelia daugiau scenarijų, kuriuos sistemoms būtina patikimai „suprasti“.

    Europos kelių eismo taisyklės daugelyje valstybių reikalauja, kad viešuose bandymuose automobilyje būtų žmogus, galintis perimti kontrolę, todėl pilnai be vairuotojo veikiančių robotaksių sertifikavimas užsitęsia. Tokia priežiūra didina bandymų kaštus ir lėtina duomenų rinkimą, kuris būtinas DI valdomoms sistemoms mokytis iš realaus eismo situacijų.

    Reguliavimas ir sauga stabdo tempą

    Skirtingai nei rinkose, kuriose leidimai suteikiami greičiau konkrečioms teritorijoms, Europoje dažnai taikomas atsargesnis požiūris į nepakankamai įrodytą programinę įrangą. Net ir sėkmingi pilotai nebūtinai greitai virsta komerciniais maršrutais, nes kiekvienas mastelio didinimo žingsnis reikalauja papildomų patikrų, rizikų vertinimo ir suderinimo su vietos institucijomis.

    Prie saugos reikalavimų prisideda ir avarijų tyrimo bei atsakomybės mechanizmai: kai vairuotojo „nėra“, sudėtingiau apibrėžti kaltę ir draudimo modelį. Dėl to dalis bendrovių renkasi konservatyvesnį kelią ir pirmiausia investuoja į pažangias vairuotojo pagalbos funkcijas, o ne į visiškai autonomines taksi flotiles.

    Technologijų kaina ir verslo logika

    Robotaksiams būtini sprendimai dažnai remiasi brangiais jutikliais, didelės galios kompiuteriais ir redundancijos architektūra, kad gedimo atveju transporto priemonė išliktų saugi. Kuo daugiau saugumo sluoksnių, tuo didesnė savikaina, o tai apsunkina pelningą kainodarą, ypač miestuose, kur kelionės viešuoju transportu yra palyginti pigios ir patogios.

    Ne vienas Europos gamintojas pastaraisiais metais peržiūrėjo prioritetus, nes vartotojai vis mažiau linkę mokėti priemoką už riboto naudojimo autonomines funkcijas. Dėl to verslo planai, paremti dideliu robotaksių parko mastu ir greita investicijų grąža, tampa rizikingesni, o projektai juda lėčiau arba siaurinami iki bandymų zonų.

    Kodėl Kinija juda greičiau

    Kinijoje robotaksių paslaugos veikia keliuose didmiesčiuose, dažniausiai aiškiai apibrėžtose geografinėse zonose, kur maršrutai ir veikimo sąlygos kontroliuojamos. Tokia geografinė kontrolė leidžia greičiau plėsti parką, nes sistema mokoma konkrečioje aplinkoje, o paslaugos teikėjas gali aiškiai apibrėžti atsakomybės ir saugos procedūras.

    Svarbus veiksnys yra ir valstybės politika, kuri autonominio vairavimo plėtrą laiko strategine kryptimi, taip pat stipri vietinė elektromobilių ir komponentų tiekimo grandinė. Tai padeda greičiau mažinti techninę savikainą ir efektyviau industrializuoti sprendimus, kurie Europoje dažnai kuriami fragmentuotai, skirtingose reguliacinėse erdvėse.

    Tuo pat metu ir Kinijoje pasitaiko techninių sutrikimų, kurie laikinai pristabdo licencijų išdavimą ar projektų apimtį, tačiau bendra kryptis išlieka augimo link. Europoje panašūs incidentai paprastai sukelia ilgesnę pauzę, nes rizikų tolerancija ir sertifikavimo dinamika yra konservatyvesnė.

    Artimiausiais metais Europos robotaksių rinkos kryptį lems du dalykai: ar pavyks suderinti vienodesnes taisykles tarp valstybių ir ar technologijų kaina pakankamai kris, kad paslauga konkuruotų su viešuoju transportu bei įprastu pavežėjimu. Kol kas pilotai daugėja, tačiau masinis startas vis dar atrodo labiau kaip kito etapo, o ne rytojaus klausimas.

  • Euro banknotai keičiasi iš esmės: ECB kviečia balsuoti, kas atsidurs ant naujų kupiūrų

    Euro banknotai keičiasi iš esmės: ECB kviečia balsuoti, kas atsidurs ant naujų kupiūrų

    Euro banknotų dizainas artėja prie didžiausių pokyčių per du dešimtmečius: Europos Centrinis Bankas pateikė 10 finalinių variantų ir kviečia gyventojus išreikšti nuomonę. Vieša apklausa yra vienas svarbiausių etapų, po kurio bus sprendžiama, kaip atrodys naujos kupiūros.

    ECB skelbia, kad išnagrinėta daugiau nei 1 200 idėjų, tačiau į finalą pateko dvi kryptys, turinčios atspindėti bendrą Europos tapatybę. Siūlomos temos apima kultūros asmenybes arba gamtos motyvus, susietus su Europos Sąjungos institucijomis.

    Du keliai: kultūra arba gamta

    Kultūros tema siūlo ant banknotų įamžinti istorines asmenybes, palikusias ryškų pėdsaką mene, moksle ir literatūroje. Tarp kandidatų minimi operos žvaigždė Maria Callas, kompozitorius Ludwigas van Beethovenas ir mokslininkė Marie Curie.

    Taip pat siūloma pagerbti rašytoją Miguelį de Cervantesą, renesanso kūrėją ir mąstytoją Leonardo da Vinci bei taikos aktyvistę Berthą von Suttner. Skirtingiems nominalams numatyti skirtingi žmonės, kad serija sudarytų vientisą pasakojimą.

    Gamtos tema remiasi Europos biologinės įvairovės idėja: banknotuose būtų vaizduojami paukščiai ir upių kraštovaizdžiai. Kitoje pusėje numatytos Europos Sąjungos institucijos, taip pabrėžiant bendrą erdvę ir sprendimų priėmimą.

    Kaip vyks balsavimas?

    ECB prezidentė Christine Lagarde pristatė finalinius dizainus ir paragino europiečius prisidėti prie sprendimo. Gyventojai gali rinktis iš penkių dizaino krypčių kiekvienai temai, o variantai skiriasi nuo minimalistinių iki labiau tradicinių.

    Apklausa vykdoma ECB interneto svetainėje, o surinkti rezultatai bus naudojami kaip visuomenės nuomonės atspindys, prieš priimant galutinį sprendimą. Galutinį dizainą tvirtins ECB valdymo organai, įvertinę ir estetiką, ir praktinius saugumo kriterijus.

    Kada pasirodys naujos kupiūros?

    ECB planuoja, kad po viešos konsultacijos prasidės techninis parengimas, įskaitant apsaugos priemonių integravimą ir gamybos procesus. Pagal dabartinį grafiką nauji banknotai apyvartoje turėtų pasirodyti nuo 2026 metų pabaigos.

    Atnaujinimo tikslas – ne tik suteikti kupiūroms naują išvaizdą, bet ir stiprinti pasitikėjimą grynaisiais pinigais, kurie euro zonoje išlieka plačiai naudojami. Kartu tai yra signalas, kad net skaitmeninių atsiskaitymų eroje grynieji pinigai išlieka svarbia pasirinkimo dalimi.

  • Estijoje mergaičių technologijų stovyklos fenomenas: „HK Unicorn Squad“ keičia taisykles

    Estijoje mergaičių technologijų stovyklos fenomenas: „HK Unicorn Squad“ keičia taisykles

    Estijoje, šalia Talino esančioje Viimsi mokykloje, vasaros stovyklos klasės kelioms dienoms virto robotikos laboratorijomis, dronų bandymų aikštelėmis ir dirbtinio intelekto dirbtuvėmis. Čia susirinko šimtai mergaičių, kurios mokėsi ne tik programuoti, bet ir praktiškai spręsti inžinerines užduotis.

    Stovykla yra nevyriausybinės organizacijos „HK Unicorn Squad“ veiklos kulminacija. Iniciatyvą 2018 metais įkūrė Estijos skaitmeninės valstybės kūrime dalyvavęs technologijų verslininkas Taavi Kotka kartu su žmona Kerstin, siekdami suteikti nemokamą technologinį ugdymą mergaitėms visoje šalyje.

    Per užsiėmimus dalyvės konstruoja ir programuoja robotus, mokosi valdyti dronus, susipažįsta su DI taikymo principais. Praktinis formatas parinktas taip, kad mergaitės kuo daugiau išsiaiškintų pačios, o mentoriai tik nukreiptų ir padėtų, kai užduotis „užstringa“.

    Kaip gimė idėja mergaitėms

    „HK Unicorn Squad“ idėja kilo iš asmeninės patirties. Taavi Kotka pasakoja, kad jo dukra Helena kartu su dar viena mergaite dalyvavo pradinės mokyklos robotikos būrelyje, tačiau sumažinus grupę jos buvo iš jo pašalintos.

    Tuomet šeima nusprendė sukurti erdvę, kurioje mergaitės galėtų mokytis technologijų be papildomų barjerų ir išankstinių nuostatų. Helena pati baigė programą ir vėliau prisijungė prie jaunesnių dalyvių mokymo, taip stiprindama bendruomenės tęstinumą.

    Kodėl tai svarbu valstybei

    Taavi Kotka pabrėžia, kad didesnis merginų įsitraukimas į inžineriją ir technologijas yra ne tik lygių galimybių klausimas, bet ir šalies konkurencingumo tema. Mažoms valstybėms ypač svarbu didinti talentų bazę, nes technologijų sektorius tiesiogiai veikia produktyvumą ir inovacijų spartą.

    „Daugiau merginų inžinerijoje yra nacionalinis klausimas“, – sakė Taavi Kotka.

    Organizacijos teigimu, programą jau yra baigusios apie 5 000 mergaičių, tai sudaro reikšmingą dalį Estijos 8–14 metų amžiaus grupėje. Tikrasis poveikis, pasak iniciatorių, labiausiai atsiskleis po maždaug dešimtmečio, kai dabartinės dalyvės rinksis studijas ir profesijas.

    Technologijos persikelia į visas profesijas

    Dalyvių istorijos rodo, kad technologinis raštingumas tampa privalumu net ir planuojant karjerą už IT ribų. Helena, planuojanti studijuoti mediciną, stovyklos metu aiškino, jog technologijos vis labiau persmelkia įvairius sektorius, o robotika ir DI jau keičia ir gydymo procesus.

    „Jei tapsiu chirurge, vis daugiau operacijų atliekama su robotų ar DI pagalba, todėl tai bus mano pranašumas“, – sakė Helena Kotka.

    „HK Unicorn Squad“ iniciatoriai pabrėžia, kad jų tikslas ilgainiui turėtų tapti platesniu valstybės prioritetu, kad modernių technologijų pagrindų mokytųsi kiekvienas vaikas. Estijos pavyzdys rodo, kaip nevyriausybinės iniciatyvos gali greitai užpildyti spragas ir tapti modeliu, kurį vėliau perima viešasis sektorius.

    Šiandien, kai darbo rinką sparčiai keičia automatizacija, DI sprendimai ir duomenų ekonomika, ankstyvas praktinis technologijų mokymas vis dažniau laikomas strategine investicija. Estijos stovyklos formatas atspindi tendenciją, kad technologinis ugdymas efektyviausias tada, kai jis siejamas su realiais projektais, komandinėmis užduotimis ir aiškiai matomu rezultatu.

  • Po 890 mln. eurų baudos „Google“ Briuselis malšina įtampą su JAV: ar subyrės prekybos susitarimas?

    Po 890 mln. eurų baudos „Google“ Briuselis malšina įtampą su JAV: ar subyrės prekybos susitarimas?

    Bauda „Google“ įžiebė konfliktą

    Europos Komisija liepos 24 dieną pareiškė sieksianti dialogo su JAV, kai Vašingtonas aštriai sureagavo į Briuselio sprendimą skirti „Google“ 890 mln. eurų baudą. Bauda skirta pagal Skaitmeninių rinkų aktą, kuriuo ES riboja didžiųjų platformų galios piktnaudžiavimą.

    Komisijos atstovė spaudai Paula Pinho pabrėžė, kad ES pasirengusi kalbėtis, bet neketina atsisakyti savo reguliavimo krypties. Pasak jos, tikslas yra sumažinti įtampą, kartu išsaugant ES teisės aktų savarankiškumą.

    „Yra raginimas dialogui, kurį visiškai priimame, tačiau turime išsaugoti ES reguliavimo autonomiją“, – sakė Paula Pinho.

    JAV perspėja dėl pasekmių prekybai

    JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeris teigė, kad bauda gali pakenkti transatlantiniam dialogui dėl skaitmeninio reguliavimo ir sudaryti prielaidas naujam ginčų etapui. JAV politikoje vis garsiau skamba argumentas, jog ES skaitmeninės taisyklės esą tampa netarifinėmis kliūtimis JAV įmonėms.

    Dar prieš baudai tampant vieša, 25 JAV įstatymų leidėjai kreipėsi į prezidentą Donaldą Trumpą, ragindami pradėti tyrimą dėl ES prekybos praktikos. Tokie signalai Briuselyje vertinami kaip didėjantis spaudimas, galintis peraugti į atsakomąsias priemones.

    „Stengiamės spręsti savo susirūpinimą Skaitmeninių rinkų aktu ir kitais veiksmais per atsakingą, konstruktyvų dialogą, tačiau naujausi ES žingsniai tai silpnina“, – sakė Jamiesonas Greeris.

    Kodėl šis ginčas toks jautrus

    „Google“ bauda skirta pagal Skaitmeninių rinkų aktą, kuris įpareigoja vadinamuosius vartų sargus užtikrinti sąžiningesnę konkurenciją, didesnį paslaugų suderinamumą ir mažiau diskriminacines taisykles verslui. Kartu su Skaitmeninių paslaugų aktu šis reguliavimas laikomas kertiniu ES bandymu perbraižyti didžiųjų platformų atsakomybės ribas.

    JAV kritika dažnai remiasi nuostata, kad ES reikalavimai labiausiai paliečia būtent amerikietiškus technologijų milžinus, o tai didina politinę kainą Vašingtonui. ES savo ruožtu pabrėžia, kad taisyklės taikomos pagal veiklos mastą, o ne pagal šalį, ir yra nukreiptos į konkurencijos bei vartotojų apsaugą.

    Prekybos susitarimas ir tarifų šešėlis

    Įtampa kyla nepaisant to, kad anksčiau Briuselis ir Vašingtonas buvo pasiekę susitarimą, skirtą išvengti plataus masto tarifų karo. Vis dėlto Europos Parlamento prekybos komiteto vadovas Berndas Lange įspėjo, kad po baudos gali sekti tolesnė eskalacija ir papildomi JAV veiksmai.

    Tą pačią savaitę Baltieji rūmai pranešė apie naują tarifų režimą, susijusį su priverstinio darbo įtarimais pasaulinėse tiekimo grandinėse, kuris paliečia ir ES. Briuselis kol kas renkasi neskubėti atsakyti, siekdamas išlaikyti dialogo kanalus atvirus ir neperžengti susitarimuose numatytų ribų.

  • Kruvinas susirėmimas Vakarų Krante: Netanyahu įsakė plataus masto veiksmus ir plėsti nausėdijas

    Kruvinas susirėmimas Vakarų Krante: Netanyahu įsakė plataus masto veiksmus ir plėsti nausėdijas

    Po mirtino susirėmimo Vakarų Krante Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu nurodė kariuomenei imtis griežtesnių veiksmų ir rengti platesnio masto operaciją okupuotoje teritorijoje. Palestinos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, per incidentą žuvo keturi palestiniečiai, dar keturi buvo sužeisti.

    Izraelio greitosios pagalbos tarnyba „Magen David Adom“ pranešė, kad per tą patį įvykį žuvo ir vienas Izraelio pilietis. Susirėmimas kilo netoli Tell kaimo, o tikslios aplinkybės skirtinguose šaltiniuose pateikiamos nevienodai.

    Palestiniečių naujienų agentūra WAFA skelbė, kad į kaimą įsiveržusi izraeliečių grupė esą puolė rytinę gyvenvietės dalį ir padegė parduotuvę, du namus bei žemės ūkio plotus. Tuo metu Izraelio gynybos pajėgos nurodė, kad izraeliečiai buvo atvykę į teritoriją žygiui, o įvykio vietoje, kariuomenės teigimu, buvo pagrobtas ginklas ir pradėta šaudyti.

    Socialiniuose tinkluose plintantys vaizdo įrašai rodo chaotišką situaciją: ginkluoti vyrai artėja prie žmonių grupės, vienas asmuo, panašu, yra nuginkluojamas, o netrukus pasigirsta šūviai. Izraelio gynybos pajėgos teigė nukovusios asmenį, kuris, jų versija, paėmė ginklą.

    Netanyahu nurodymai kariuomenei

    Po incidento Benjaminas Netanyahu pareiškė davęs nurodymus imtis ryžtingų priemonių prieš terorizmą. Tarp įvardytų veiksmų minimas įtariamo užpuolimo vykdytojo namo nugriovimas ir intensyvesnės operacijos vietovėse, kurias Izraelis laiko teroristinės veiklos centrais.

    Izraelio premjeras taip pat nurodė sustiprinti karines pajėgas visame regione, kuris Izraelyje dažnai vadinamas Judėja ir Samarija. Be to, jis teigė pavedęs paspartinti esamų ūkių ir forpostų legalizavimą bei naujų kūrimą, o tai gali dar labiau padidinti įtampą su palestiniečiais ir tarptautiniais partneriais.

    Kodėl Vakarų Krantas kaista

    Vakarų Krantas yra Izraelio okupuotas nuo 1967 metų, o smurto banga regione sustiprėjo po karo Gazos Ruože pradžios. Jungtinių Tautų žmogaus teisių institucijų vertinimu, Izraelio nausėdijų plėtra ir smurto protrūkiai dažnai veikia kaip konfliktą kurstančios grandys, didinančios atsakomųjų atakų ir saugumo operacijų ciklą.

    Jungtinių Tautų žmogaus teisių biuro duomenimis, 2024 metų spalio mėnesį Vakarų Krante, įskaitant Rytų Jeruzalę, gyveno apie 737 000 izraeliečių naujakurių. Tarptautinės teisės požiūriu Izraelio nausėdijos Vakarų Krante laikomos neteisėtomis, tačiau Izraelis su tokiu vertinimu nesutinka.

    Europos Sąjunga yra paskelbusi tikslines ribojamąsias priemones prieš kai kuriuos smurtu siejamus naujakurius, motyvuodama smurto augimu okupuotose teritorijose. Palestinos sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad 2026 metais Vakarų Krante žuvo 87 palestiniečiai, o tai rodo, jog regione išlieka aukštas eskalacijos lygis.

  • Lodzėje pasirašyta sutartis dėl tunelio: „CPK“ ir „Budimex“ tęs darbus po stotimi „Łódź Fabryczna“

    Lenkijoje žengtas dar vienas žingsnis baigiant strategiškai svarbią geležinkelio investiciją Lodzėje. Valstybinė bendrovė „Centralny Port Komunikacyjny“ (CPK) ir statybų rangovė „Budimex“ pasirašė sutartį dėl darbų tęsimo komoroje ties stotimi Łódź Fabryczna.

    Ši komora yra vienas iš baigiamųjų elementų vadinamajame miesto skersiniame tunelyje, kurį plėtoja PKP Polskie Linie Kolejowe. Projektas svarbus ne tik miesto susisiekimui, bet ir tolimojo susisiekimo maršrutams, jungiantiems centrinius Lenkijos regionus.

    CPK pranešė, kad sutartis leis atnaujinti anksčiau sustabdytus darbus ir užtikrinti tolimojo susisiekimo tunelio „Port Polska“ dalies įgyvendinimą. Sutarties vertė viršija 26 000 000 eurų (be PVM), nurodoma bendrovės komunikate.

    Komoros, skirtos tolimojo susisiekimo „Port Polska“ ir miesto tunelio PKP PLK infrastruktūrai, įrengtos vakarinėje Łódź Fabryczna stoties pusėje. Jas skiria bendra gili sieninė konstrukcija, kai kur siekianti iki 46 metrų, todėl darbai turi būti derinami technologiniu ir saugos požiūriu.

    „Šiandien pasirašyta sutartis leis užbaigti perimtą PLK komorą ir atlikti likusius būtinus darbus mūsų beveik parengtoje greitųjų geležinkelių komoroje“, – sakė CPK vadovas Filipas Czernickis.

    Pasak CPK, darbų perėmimo sprendimas priimtas po to, kai PKP PLK sustabdė darbus savo komoroje ir nutraukė sutartį su ankstesniu rangovu. CPK tuomet deklaravo pasirengimą perimti dalį konstrukcinių darbų, kad nesustotų tarpusavyje susietų tunelių įgyvendinimas.

    Pagal naują susitarimą „Budimex“ bus atsakinga už konstrukcinių darbų pabaigą, įskaitant perdangų įrengimą, gelžbetonines konstrukcijas, pamatines plokštes, kasimo darbus ir užpylimus. Taip pat rangovas užtikrins geodezinius matavimus ir statybvietės saugą.

    CPK pabrėžia, kad tas pats rangovas jau vykdo darbus ir kitose su projektu susijusiose vietose. Tokia praktika, kai vienas rangovas koordinuoja kelias glaudžiai susijusias atkarpas, dažnai pasirenkama siekiant sumažinti techninių sąsajų riziką ir greičiau stabilizuoti projekto grafiką.

    Lodzės tunelio projektas laikomas vienu sudėtingiausių šalies geležinkelių modernizavimo etapų dėl darbų gylio, tankios miesto infrastruktūros ir būtinybės užtikrinti suderinamumą tarp skirtingų investuotojų dalių. Pasirašyta sutartis turėtų sumažinti neapibrėžtumą ir padėti grįžti prie nuoseklaus darbų tempo.

  • Nafta brangsta: „Brent“ trumpam viršijo 100 dolerių, Trumpas žada smogti Iranui ir husiams

    Naftos kainos pasaulio rinkose šoktelėjo, investuotojams vertinant augančią įtampą Artimuosiuose Rytuose ir riziką tiekimui per svarbiausius jūrų kelius. „Brent“ etaloninės naftos kaina trumpam peržengė 100 JAV dolerių ribą už barelį, o JAV WTI brango iki aukščiausių lygių per pastarąsias savaites.

    Rinkos reakciją sustiprino JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimai, kad JAV imsis griežtų karinių veiksmų prieš Iraną ir Jemeno husių pajėgas, jei šios toliau atakuos laivus. Pastarosiomis dienomis Raudonojoje jūroje ir aplink ją suintensyvėję incidentai vėl iškėlė klausimą, kiek patikimi išlieka naftos ir degalų tiekimo maršrutai.

    Kas stumia kainas aukštyn

    Husių pajėgos prisiėmė atsakomybę už išpuolį prieš du Saudo Arabijos tanklaivius Raudonojoje jūroje. Judėjimas anksčiau taip pat buvo paskelbęs apie jūrinės blokados veiksmus, nukreiptus prieš Saudo Arabiją, o tai didina riziką visam regiono laivybos srautui.

    Prekybinė laivyba šiame regione yra ypač jautri, nes bet koks sutrikimas Raudonojoje jūroje ar aplink Bab el Mandebo sąsiaurį gali priversti tanklaivius rinktis ilgesnius maršrutus aplink Afriką. Tai didina gabenimo kaštus, ilgina pristatymo laiką ir trumpuoju laikotarpiu kelia kainų spaudimą.

    Ko tikisi degalų rinkos

    Naftos kainos dažnai reaguoja ne tik į faktinius tiekimo sutrikimus, bet ir į tikėtiną riziką ateityje. Dėl to geopolitinės įtampos epizodai gali sukelti staigius, bet trumpalaikius šuolius, o vėliau kainos koreguojasi, kai paaiškėja realus incidentų mastas ir atsakas.

    Jei atakos prieš tanklaivius ir toliau kartosis, didesnį vaidmenį kainodaroje gali įgyti draudimo įmokos ir saugumo kaštai, taip pat galimi maršrutų pokyčiai. Tai paprastai reiškia brangesnę logistiką, kuri galiausiai gali atsiliepti ir degalų kainoms vartotojams.

    Artimiausiu metu rinkų dėmesys bus sutelktas į tai, ar JAV ir sąjungininkai imsis platesnių karinių veiksmų, bei kaip į situaciją reaguos regiono šalys. Tuo pat metu investuotojai vertins, ar tiekimo grandinės išliks stabilios, ar rizika taps ilgalaike, o tai galėtų palaikyti aukštesnį kainų lygį.