CP v2

Category: Finansai

  • Statybų įmonės vis labiau remiasi geležinkeliu: net naujokai pasiima milijoninius kontraktus

    Geležinkelių infrastruktūros konkursai vis ryškiau formuoja statybų bendrovių užsakymų portfelius, o į šią rinką ateina ir tie rangovai, kurie dar neseniai orientavosi beveik vien į kelius ar kitus sektorius. Tendenciją stiprina dideli planuojami projektai, kuriuos įgyvendina PKP PLK ir CPK, tačiau jos tvarumas priklausys nuo to, ar bus užtikrintas stabilus ir diversifikuotas finansavimas.

    Pastaraisiais metais Lenkijos geležinkelių programos buvo spartinamos, o rangovų apetitas augo kartu su užsakymų verte. Vis dėlto rinka išlieka jautri vėluojantiems pasirašymams, kainų rizikoms bei finansavimo ciklams, todėl net ir laimėti konkursai ne visada greitai virsta realiomis įplaukomis.

    Į portfelius grįžta geležinkeliai

    Vienas ryškiausių signalų – kai didžiausi rinkos žaidėjai vis didesnę naujai pasirašomų sutarčių dalį generuoja būtent geležinkeliuose ir susijusioje energetikos infrastruktūroje. Ilgą laiką daugumos rangovų portfeliuose dominavo kelių projektai, tačiau keli labai dideli geležinkelių užsakymai keičia proporcijas.

    Tokia struktūrinė kaita reiškia ir kitokius reikalavimus įmonėms: geležinkelio projektams reikia specifinių kompetencijų, geležinkelio eismo valdymo, kontaktinio tinklo ar bėgių darbų patirties, taip pat griežtesnių saugos ir kokybės procedūrų. Dėl to net stambios bendrovės dažnai renkasi konsorciumus, o ne savarankišką dalyvavimą visuose projekto etapuose.

    Naujokai greitai užsiaugina apimtis

    Geležinkelių rinkoje ryškiai matomas ir naujų dalyvių šuolis: įmonės, kurios dar prieš dvejus metus praktiškai nedirbo geležinkeliuose, dabar jau turi pirmuosius kontraktus ir dalyvauja itin dideliuose konsorciumuose. Tokiu būdu jos greičiau įgyja patirties ir „įsirašo“ į rinką, tačiau kartu riboja riziką prisiimdamos tik tas užduotis, kurios artimos jų kompetencijoms.

    Vienos bendrovės atvejis rodo, kaip per kelias dienas gali pasikeisti portfelio struktūra: po labai didelės geležinkelio sutarties pasirašymo bendras užsakymų portfelis išauga iki maždaug 5 700 000 000 eurų, o geležinkelių dalis priartėja prie 27 proc. Dar iki šio sandorio geležinkeliai sudarė apie 9,5 proc., todėl pokytis yra ne kosmetinis, o strateginis.

    „Geležinkelių rinkoje norime būti konsorciumuose, nes vieni nepajėgsime. Dar nesame įgyvendinę didelio geležinkelio kontrakto, todėl būtų neprotinga šokti į tokį projektą savarankiškai“, – sakė bendrovės vadovas Andrzejus Sterczyńskis.

    Praktikoje tai reiškia, kad dalis naujokų geležinkelių projektuose lieka prie jiems įprastų darbų, pavyzdžiui, žemės darbų, viadukų, pralaidų ar kelių dangų sprendimų. Technologiškai sudėtingesnės geležinkelio dalys, tokios kaip bėgių kelias, trauka ar eismo valdymo sistemos, dažniau paliekamos partneriams, turintiems specializaciją.

    Rekordiniai konkursai, bet rezultatai vėluoja

    Rangovų portfeliuose didesnė geležinkelių sutarčių dalis atsiranda ne vien dėl to, kad užsakovai paskelbia daugiau konkursų. Reikšmingą vaidmenį turi ir tai, kad ankstesniais metais pradėtos procedūros pagaliau pasiekia sutarties pasirašymo etapą, todėl „banga“ statistikose pasimato vėliau.

    Vien per pusmetį pasirašytų sutarčių vertė gali šoktelėti iki daugiau kaip 9 000 000 000 eurų, tai yra kelis kartus daugiau nei ankstesniu laikotarpiu. Tačiau rinkos dalyviai pabrėžia, kad tolesnis stabilumas priklausys nuo to, ar PKP PLK sugebės užtikrinti ilgalaikį finansavimo šaltinių diversifikavimą ir nuoseklią konkursų pasiūlą.

  • „Airbus“ padalinys laimėjo Prancūzijos kariuomenės konkursą: diegs „Paracom“ kibernetinio saugumo vartus

    Kas nuspręsta ir kodėl tai svarbu

    Prancūzijos gynybos pirkimus koordinuojanti agentūra DGA konkurso būdu pasirinko „Airbus Cybersecurity“ kaip saugumo vartų „Paracom“ tiekėją Prancūzijos ginkluotosioms pajėgoms. Sprendimo esmė – apsaugoti vidinius, įslaptintus ryšio kanalus nuo duomenų nutekėjimų ir neleisti šnipams ar įsilaužėliams pasiekti jautrių perdavimo sistemų.

    Tokie sprendimai paprastai veikia kaip griežtai valdomas tarpinis sluoksnis tarp skirtingo slaptumo lygio tinklų ir įrenginių. Praktikoje tai reiškia, kad net jei vienoje grandyje atsiranda pažeidžiamumas, jis neturi automatiškai atverti kelio į kritinius karinius informacinius resursus.

    „Šie vartai yra būtini – jie lemia sistemos, kurioje yra slaptos ir visiškai slaptos informacijos, apsaugą. Be jų nebūtų įmanoma nei duoti įsakymų, nei palaikyti ryšio“, – sakė „Airbus France“ kibernetinio saugumo vadovas Nicolas Razy.

    „Mūsų komandų kompetencija, kuriant daugiasluoksnius ryšio sprendimus ir atsparumą kibernetinėms atakoms, stiprina mūsų pozicijas kaip nepriklausomo kibernetinio saugumo žaidėjo“, – sakė „Airbus Defence and Space“ žvalgybos sprendimų vadovas Francois Lombard.

    Kur bus naudojami „Paracom“ vartai

    Pagal aprašymą „Paracom“ programa apima kelis diegimo formatus ir skirtingus sistemos mastelio lygius – nuo duomenų centrų iki vadaviečių ir sąsajų su civiliniais partneriais. Kitaip tariant, tai nėra vienas produktas vienai vietai, o modulinė infrastruktūra, kurią galima pritaikyti skirtingoms karinių ryšių grandims.

    Nepriklausomai nuo formato, vartai parengti naudojimui ir platformose, kur ryšio saugumas ypač jautrus: koviniuose lėktuvuose ir sraigtasparniuose, povandeniniuose laivuose bei paramos laivuose, šarvuotoje technikoje ir mobiliuose vadovavimo punktuose. Tokia aprėptis rodo, kad sprendimas orientuotas ne tik į stacionarias bazes, bet ir į mobilias, lauko sąlygomis veikiančias sistemas.

    Įsipareigojimai 25 metams ir platesnis kontekstas

    Prancūzijos pusė sutarties vertės neatskleidė, tačiau žinoma, kad „Airbus“ dukterinė bendrovė artimiausius 25 metus bus atsakinga už „Paracom“ sistemos priežiūrą. Taip pat numatyti nuolatiniai atnaujinimai, grėsmių stebėsena ir reagavimas į kintančius išorinius rizikos veiksnius.

    Toks ilgas laikotarpis atspindi šiandieninę tendenciją gynybos sektoriuje: kibernetinis saugumas perkamas ne kaip vienkartinis diegimas, o kaip ilgalaikė paslauga su periodinėmis modernizacijomis. Kintant atakų metodams, įskaitant DI pritaikymą automatizuotai žvalgybai, socialinei inžinerijai ar pažeidžiamumų paieškai, nuoseklus sistemų atnaujinimas tampa kritiškai svarbus.

  • „Grupa Kęty“ prognozuoja šuolį: III ketvirtį augo apyvarta ir pelnas, impulsą davė aliuminio kainos

    Lenkijos aliuminio produktų gamintoja „Grupa Kęty“ paskelbė preliminarius trečiojo ketvirčio rezultatus ir nurodė tikinti reikšmingu pajamų bei grynojo pelno augimu. Bendrovės vertinimu, rezultatams daugiausia įtakos turėjo išaugusios aliuminio kainos, kurios buvo perskaičiuotos ir į galutinių gaminių kainodarą.

    Įmonė skelbia, kad trečiąjį ketvirtį konsoliduotos pajamos galėjo siekti apie 370 000 000 eurų, tai yra maždaug 12 proc. daugiau nei prieš metus. Konsoliduotas grynasis pelnas, bendrovės skaičiavimais, galėjo sudaryti apie 46 000 000 eurų, arba apie 14 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

    Kur augimas didžiausias?

    Didžiausio pajamų šuolio „Grupa Kęty“ tikisi ekstruzinių gaminių segmente, kuriame pardavimai, bendrovės skaičiavimu, galėjo augti iki maždaug 151 000 000 eurų. Įmonė šį pokytį pirmiausia sieja su aukštesnėmis aliuminio kainomis ir jų įtaka pardavimo kainoms.

    Kituose segmentuose augimas buvo nuosaikesnis. Lankstžių pakuočių versle įmonė mini apie 10 proc. pardavimų didėjimą iki maždaug 72 000 000 eurų, o architektūrinių sistemų ir apsaugos nuo saulės sprendimų segmentuose prognozuoja 3–4 proc. kilimą iki maždaug 124 000 000 eurų ir 76 000 000 eurų.

    Rinkos nuotaikos keitėsi

    „Grupa Kęty“ atkreipia dėmesį, kad trečiasis ketvirtis pasižymėjo dideliu rinkos nepastovumu. Pasak bendrovės, po labai dinamiškos ketvirčio pradžios pirkėjų aktyvumas koregavosi dėl vasaros laikotarpio ir laukimo, kad žaliavų kainos galėtų mažėti.

    „Po labai dinamiškos ketvirčio pradžios matėsi paklausos korekcija dėl atostogų sezono ir laukimo, kol žaliavų kainos kris“, – teigiama bendrovės pranešime.

    Nepaisant to, bendrovė nurodo, kad gamybos pajėgumų panaudojimas išliko aukštas ir, priklausomai nuo segmento, siekė apie 85–88 proc. Tai signalizuoja, kad užsakymų portfelis tebėra pakankamas, nors trumpuoju laikotarpiu klientų elgsena buvo labiau priklausoma nuo kainų lūkesčių.

    EBITDA, veiklos pelnas ir skolos lygis

    „Grupa Kęty“ vertinimu, trečiojo ketvirčio EBITDA galėjo sudaryti apie 75 000 000 eurų, arba apie 10 proc. daugiau nei prieš metus. Veiklos pelnas, bendrovės skaičiavimu, galėjo siekti apie 61 000 000 eurų, tai yra apie 13 proc. metinis augimas.

    Įmonė taip pat pateikė įvertį dėl grynosios skolos, kuri ketvirčio pabaigoje galėjo būti apie 272 000 000 eurų. Bendrovė nurodo, kad šis lygis iš esmės panašus į praėjusių metų trečiojo ketvirčio pabaigą, tačiau šiek tiek didesnis nei ankstesnio ketvirčio pabaigoje.

    Rinkoms šie skaičiai svarbūs todėl, kad aliuminio kainų cikliškumas ir jų perdavimas į galutines kainas dažnai lemia trumpalaikius pelningumo šuolius. Kartu investuotojai paprastai vertina ir tai, kaip tokiais laikotarpiais valdomas apyvartinis kapitalas bei skola, nes žaliavų brangimas gali didinti atsargų ir finansavimo poreikį.

  • „Finance Watch“ skambina pavojaus varpais: slapti triukai internete stumia žmones investuoti

    „Finance Watch“ skambina pavojaus varpais: slapti triukai internete stumia žmones investuoti

    Ne pelno organizacija „Finance Watch“ perspėja, kad bankų, prekybos platformų ir socialinių tinklų aplinkoje vis dažniau taikomi interneto dizaino sprendimai gali nepastebimai stumti žmones, įskaitant nepilnamečius, priimti jiems nenaudingus investicinius sprendimus. Organizacijos teigimu, tokios taktikos sustiprina skubos jausmą ir nukreipia dėmesį nuo realių rizikų.

    Ataskaitoje kaip dažniausi pavyzdžiai minimi investavimo patarimai, kuriuos dalija finansinių žinių ar atsakomybės stokojantys nuomonės formuotojai, taip pat madingų investicijų sąrašai, iš anksto parinktos investuojamos sumos ir laikmačiai. Šalia to akcentuojami ryškūs pirkimo mygtukai ar kiti sprendimai, skatinantys veikti greičiau, nei vartotojas spėja įvertinti pasekmes.

    Kaip buvo tiriama

    „Finance Watch“ išanalizavo 24 bankų, neobankų ir prekybos platformų svetaines bei programėles, taip pat 59 socialinių tinklų finansų nuomonės formuotojų turinį. Tyrimas apėmė Vokietiją, Ispaniją, Čekiją ir Vengriją, o pagrindinis dėmesys skirtas pasikartojantiems modeliams, kurie gali daryti įtaką pasirinkimams.

    Organizacija nurodo, kad kai kuriuose skaitmeniniuose kanaluose pelno siekis tampa svarbesnis už aiškų vartotojo informavimą, todėl rizika pateikiama mažiau matomose vietose. Tokie sprendimai ypač pavojingi pradedantiesiems, kurie neturi patirties, kaip vertinti investicinių produktų sudėtingumą.

    Grąža pabrėžiama, rizika paslepiama

    Ataskaitoje teigiama, kad potenciali grąža neretai išryškinama, o informacija apie rizikas nukeliama į mažiau pastebimas ar išskleidžiamas skiltis. Tai, pasak „Finance Watch“, gali sudaryti klaidingą įspūdį apie investicijų saugumą ir skatinti priimti sprendimus neįvertinus galimų nuostolių.

    „Potenciali grąža dažnai buvo išryškinama, o informacija apie rizikas pateikiama mažiau matomose ar išskleidžiamose skiltyse“, – teigiama „Finance Watch“ ataskaitoje.

    Organizacija ragina Europos Sąjungos politikos formuotojus imtis papildomų ribojimų ar draudimų manipuliatyvioms praktikoms. Pabrėžiama, kad sprendimai turėtų padėti vartotojams rinktis pagal savo poreikius ir rizikos toleranciją, o ne pagal platformų ar turinio kūrėjų komercinius interesus.

    Ko tikimasi iš Digital Fairness Act

    Europos Komisija iki metų pabaigos planuoja pristatyti Digital Fairness Act iniciatyvą, kuria siekiama geriau apsaugoti vartotojus nuo nesąžiningų ar manipuliatyvių praktikų internete. „Finance Watch“ tai vadina proga sutvarkyti rinką, kurioje skaitmeninis dizainas vis dažniau naudojamas elgsenai formuoti.

    „Būsimas Digital Fairness Act yra galimybė išvalyti rinką, kad vartotojų pasirinkimai atspindėtų jų poreikius ir rizikos toleranciją, o ne platformų ir nuomonės formuotojų pelno interesus“, – sakė „Finance Watch“ vyresnysis pareigūnas Peteris Norwoodas.

    Atskira ataskaitos kryptis – griežtesnis vadinamųjų finfluencerių veiklos reguliavimas. Organizacija siūlo riboti arba uždrausti jų vykdomą mažmeninių investicinių produktų reklamavimą, jei turinys pateikiamas kaip patarimai, bet realiai veikia kaip rinkodara.

    „Socialiniuose tinkluose finansų nuomonės formuotojai transliuoja milžiniškoms auditorijoms neturėdami kvalifikacijos ar įrodomos kompetencijos“, – rašoma „Finance Watch“ ataskaitoje.

    Ataskaitoje taip pat pabrėžiama finansinio raštingumo problema. Europos Komisija jau anksčiau yra nurodžiusi, kad ribotos finansinės žinios trukdo vartotojams suprasti produktų sąlygas, palyginti pasiūlymus ir įvertinti rizikas, ypač skaitmeninėje aplinkoje.

    Remiantis 2023 metais atlikta Eurobarometro apklausa, tik 18 proc. Europos Sąjungos gyventojų nurodė turintys aukštą finansinio raštingumo lygį. „Finance Watch“ teigimu, toks fonas sudaro palankias sąlygas manipuliacijoms, todėl reguliavimas ir švietimas turi eiti kartu.

  • Milanas atveria Dalí mados paslaptis: 200 eksponatų paroda rodo, kaip siurrealizmas keičia dizainą

    Milanas atveria Dalí mados paslaptis: 200 eksponatų paroda rodo, kaip siurrealizmas keičia dizainą

    Paroda, sujungianti meną ir madą

    Milanas, laikomas vienu svarbiausių pasaulio mados centrų, pristato didelę parodą, nagrinėjančią Salvadoro Dalí ryšį su mada ir dizainu. Ekspozicija įrengta miesto rūmuose Palazzo Reale ir žada atskleisti, kaip siurrealizmo meistro vaizdiniai iki šiol veikia kūrėjus.

    Parodoje rodoma daugiau nei 200 eksponatų: meno kūriniai, drabužiai, fotografijos ir archyvinė medžiaga. Kuratoriai siekia parodyti abipusę įtaką, kai mada tapo Dalí įkvėpimo šaltiniu, o jo idėjos vėliau persikėlė į podiumus.

    Nuo Schiaparelli iki šių dienų

    Dalí ir mados istorija ypač ryškiai atsiskleidžia 1930-aisiais, kai jis bendradarbiavo su dizainere Elsa Schiaparelli. Tuo laikotarpiu siurrealizmas iš galerijų vis dažniau keliavo į kasdienę kultūrą, o drabužiai tapo savotiška scena provokacijai ir transformacijai.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – garsioji Schiaparelli skrybėlė, primenanti batą. Ji siejama su Dalí sukurtais siurrealistiniais vaizdiniais ir jo eskizais, kuriuos dizainerė pavertė dėvimu objektu, tapusiu mados istorijos simboliu.

    „Dalí ir mados ryšys persmelkia jo kūrybą: kai iš naujo į ją įsižiūri, pradedi tai matyti beveik visur“, – sakė viena parodos kuratorių Judith Clark.

    Kodėl Dalí vėl aktualus mados industrijai

    Paroda sąmoningai nepasakojama chronologiškai – lankytojai vedami per temas, kuriose gretinami paveikslai ir drabužiai, išryškinant pasikartojančius motyvus. Daug dėmesio skiriama persikūnijimo, maskuotės, šoko ir žaidimo su kūnu idėjoms, kurios šiandien madoje vėl itin ryškios.

    Pastaraisiais metais prabangos sektorius ir aukštoji mada vis dažniau remiasi meno citatomis, archyvais ir atpažįstamais simboliais, siekdami išsiskirti perpildytoje rinkoje. Dalí atvejis patogus dar ir todėl, kad jo estetika lengvai atpažįstama: deformuoti siluetai, optinės iliuzijos, netikėti objektų deriniai ir teatrališkumas.

    Ekspozicijoje rodomi ir šiuolaikinių mados namų kūriniai, liudijantys tęstinę Dalí įtaką. Tarp akcentų minimi Danielio Roseberry darbai mados namams Schiaparelli, taip pat Maria Grazia Chiuri ir Jonathan Anderson kūryba mados namams Dior.

    „Tai buvo iššūkis, bet kartu ir reta proga susieti Dalí ne tik su XX amžiaus mados istorija, bet ir su tuo, kaip jo įtaka veikia šiandienos kūrybos vadovus“, – sakė parodos kuratorė Laura Bartolomé.

    Paroda Dalí and Fashion Palazzo Reale erdvėse veiks iki 2027 metų sausio 31 dienos. Organizatoriai tikisi, kad ekspozicija sudomins ne tik meno gerbėjus, bet ir tuos, kurie madą vertina kaip kultūros reiškinį, atspindintį laikmečio nuotaikas.

  • ECB siūlo griežtinti kripto taisykles: platesnis draudimas mokėti palūkanas už stablecoinus

    ECB siūlo griežtinti kripto taisykles: platesnis draudimas mokėti palūkanas už stablecoinus

    Europos Centrinis Bankas (ECB) ir Europos centrinių bankų sistema paragino Europos Sąjungą griežtinti kriptoturto reguliavimą. Pagrindinis akcentas – siekis užkirsti kelią schemoms, kurios apeina dabartinį draudimą mokėti palūkanas už stablecoinus.

    Šios rekomendacijos pateiktos Europos Komisijai per Kriptoturto rinkų reglamento (MiCA) peržiūrą. MiCA taikomas nuo 2024 metų gruodžio, o pereinamasis laikotarpis daliai rinkos dalyvių baigėsi 2026 metų liepos 1 dieną.

    Stabdis palūkanoms ir apėjimams

    Stablecoinai – tai kriptovaliutos, kurių vertė paprastai susieta su tradicine valiuta, dažniausiai JAV doleriu. MiCA jau numato, kad tiek emitentai, tiek kriptoturto paslaugų teikėjai ES negali mokėti palūkanų už tokius žetonus.

    ECB ragina šį draudimą išlaikyti ir išplėsti, kad jis apimtų ir netiesiogines formas. Pavyzdžiui, atlygį per skolinimą, skolinimąsi ar vadinamąjį statymą, kai ekonominis efektas vartotojui išlieka panašus į palūkanas.

    „Stablecoinų atlygio mokėjimas turėtų ir toliau būti draudžiamas“, – teigiama ECB ir Europos centrinių bankų sistemos pozicijoje.

    Dokumente taip pat įspėjama, kad lojalumo programos ar kitos premijos gali tapti alternatyvia palūkanų forma. ECB tai vadina vienu aiškiausių teisėkūros prioritetų, siekiant sumažinti vartotojų klaidinimo ir rinkos rizikų tikimybę.

    Daugiau galių prieš užsienio valiutų žetonus

    ECB siūlo ES institucijoms suteikti stipresnius įrankius tais atvejais, kai stablecoinai, susieti su užsienio valiutomis, galėtų kelti grėsmę finansiniam stabilumui. Tarp siūlymų – galimybė riboti naujų žetonų leidimą ir įpareigoti išpirkti jau išleistus, jei rizika laikoma reikšminga.

    Pasak centrinių bankų, kasdieniams mokėjimams Europos vidaus rinkoje stablecoinų nauda ribota dėl sparčių bankinių pervedimų ir vystomų alternatyvų, įskaitant skaitmeninį eurą. Kartu pabrėžiama, kad krizės metu rezervai Europoje teoriškai galėtų būti panaudoti ir už ES ribų laikomiems žetonams išpirkti, jei nėra aiškiai atskirta, kur jie laikomi.

    ECB taip pat perspėja dėl scenarijaus, kai stablecoinai būtų pilnai padengti centrinių bankų pinigais. Tokiu atveju, institucijos vertinimu, atsirastų privati skaitmeninio euro imitacija, kuri galėtų ištraukti indėlius iš komercinių bankų, ypač streso metu.

    Statymas, skolinimas ir DeFi – į vieną rėmą

    Atskiras blokas skirtas statymui, kriptoturto skolinimui ir skolinimuisi, taip pat decentralizuotam finansavimui (DeFi). ECB pozicija – tokios veiklos turėtų būti reguliuojamos ES lygiu, o ne paliekamos skirtingoms nacionalinėms interpretacijoms.

    Argumentas paprastas: kai įmonė priima klientų kriptoturtą ir žada jį grąžinti vėliau, tokia veikla pagal ekonominę prasmę gali būti artima grąžintinų lėšų priėmimui. Tai reiškia, kad rizikos valdymo, skaidrumo ir vartotojų apsaugos reikalavimai turėtų būti griežtesni.

    Kalbant apie DeFi, ECB pažymi, kad MiCA numato išimtį visiškai decentralizuotoms paslaugoms, tačiau pati sąvoka teisėje nėra aiškiai apibrėžta. Dėl to, pasak centrinių bankų, atsiranda pilkoji zona, kai reali kontrolė dažnai išlieka konkrečių kūrėjų ar operatorių rankose.

    Kas turėtų licencijuoti kripto įmones?

    Centriniai bankai taip pat palaiko idėją kriptoturto paslaugų teikėjų licencijavimą ir priežiūrą labiau centralizuoti. Šiuo metu vienoje ES valstybėje gauta licencija leidžia veikti visoje Sąjungoje, o tai reiškia, kad silpnesnė priežiūra vienoje šalyje gali tapti rizika visam blokui.

    ECB ir Europos centrinių bankų sistema pritaria Europos Komisijos krypčiai didesnį vaidmenį suteikti ES rinkų priežiūros institucijai ESMA. Galutiniams pokyčiams, jei būtų nuspręsta keisti MiCA, reikėtų Europos Parlamento ir valstybių narių pritarimo.

    Europos Komisijos konsultacijos dėl MiCA peržiūros turėtų baigtis 2026 metų rugsėjo 30 dieną. Po jų Komisija vertins gautas pastabas ir spręs, ar inicijuoti platesnę teisės aktų korekciją.

  • Trumpo ir Xi susitikimas Vašingtone: trys sprendimai, kurie gali smarkiai sujudinti Europą

    Trumpo ir Xi susitikimas Vašingtone: trys sprendimai, kurie gali smarkiai sujudinti Europą

    Europa įdėmiai stebi Vašingtoną

    Kinijos vadovas Xi Jinpingas atvyko į JAV trijų dienų susitikimui su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, o Europos sostinės laukia signalų, galinčių tiesiogiai paveikti ES ekonomiką. Darbotvarkėje numatomos temos nuo prekybos iki dirbtinio intelekto ir retųjų žemių, kurios tapo naujos geopolitinės konkurencijos ašimi.

    Susitikimas vyksta jautriu metu: ES siekia mažinti struktūrinį prekybos disbalansą su Kinija, o JAV ir Kinijos santykiuose vėl svarstomi tarifų, eksporto ribojimų ir technologinių svertų klausimai. Bet kokie Vašingtone priimti sprendimai gali pakeisti prekių srautus į Europą, kainas ir pramonės planus.

    Tarifai: palengvėjimas JAV, spaudimas ES

    JAV ir Kinijos laikinos prekybinės paliaubos artėja prie termino, todėl viena pagrindinių intrigos linijų yra galimas tarifų mažinimas ar pratęsimas. Europai tai svarbu todėl, kad JAV ribojimai Kinijos prekėms dažnai perskirsto eksportą į ES rinką ir didina konkurencinį spaudimą Europos gamintojams.

    Jei Vašingtonas ir Pekinas susitartų dėl platesnio muitų atlaisvinimo, dalis prekybos įtampos sumažėtų, tačiau ES tai nebūtinai reikštų naudą. Stabilizacija tarp JAV ir Kinijos gali reikšti, kad Europa liks derybų paraštėse, o Kinija aktyviau gins savo pramonės interesus ES rinkoje.

    „Trumpui reikia apčiuopiamo laimėjimo vidaus politikai, o Kinijai svarbiausia nusipirkti laiko stiprinti savo pramonę“, – sakė vienas Europos politikos ekspertas.

    Retosios žemės: Europos priklausomybė virsta rizika

    Retųjų žemių metalai ir jų perdirbimas tapo strateginiu klausimu automobilių, gynybos, elektronikos ir atsinaujinančios energetikos sektoriams. Kinija išlieka dominuojanti tiek gavyboje, tiek ypač perdirbimo grandinėje, todėl bet koks eksporto ribojimas ar licencijavimas akimirksniu atsiliepia kainoms ir tiekimo terminams Europoje.

    ES pastaraisiais metais spartina kritinių žaliavų strategiją, tačiau nauji pajėgumai reikalauja laiko, investicijų ir leidimų. Dėl to Europa rizikuoja atsidurti situacijoje, kai JAV, turėdamos didesnę derybinę galią, užsitikrina prioritetinę prieigą prie žaliavų, o ES tenka prisitaikyti prie likusių apimčių ir sąlygų.

    „JAV turi daugiau svertų derybose dėl retųjų žemių, o Europai gali tekti mokėti kainą už tai, kad jos interesai bus sprendžiami netiesiogiai“, – teigė ekonomistė iš Briuselyje veikiančio analitinio centro.

    DI lenktynės: naujas saugumo ir reguliavimo frontas

    JAV ir Kinija vis aktyviau kalba apie dirbtinio intelekto rizikas, tačiau kartu jos varžosi dėl technologinės lyderystės. Pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje daugėjo perspėjimų apie sparčiai tobulėjančių sistemų keliamus incidentų, kibernetinio saugumo ir kritinės infrastruktūros pažeidžiamumo scenarijus.

    Derybose tarp Vašingtono ir Pekino svarstomos idėjos dėl incidentų pranešimo mechanizmų, kurie leistų greičiau reaguoti, jei DI sukeltas įvykis peržengtų nacionalinio saugumo ribas. Europai problema ta, kad tokie kanalai ir standartai gali būti kuriami dvišaliu principu, o ES rizikuoja tapti taisyklių gavėja, o ne kūrėja.

    „Jeigu JAV ir Kinija susikurs tiesioginį DI krizių valdymo kanalą, Europa gali likti už borto kaip savarankiškas galios centras“, – sakė analitikė.

    Europos interesas šiame susitikime paprastas: kad JAV ir Kinijos susitarimai nepaverstų ES antrine rinka, į kurią nukreipiami pertekliniai srautai ir perkeliamos rizikos. Todėl artimiausi signalai iš Vašingtono bus vertinami ne tik per diplomatijos prizmę, bet ir per labai konkrečius pramonės užsakymus, investicijas bei kainų grandines.

  • Dyzelino šokas: karas su Iranu ES kasdien kainuoja 270 mln. eurų, brangsta ir Lietuvoje

    Dyzelino šokas: karas su Iranu ES kasdien kainuoja 270 mln. eurų, brangsta ir Lietuvoje

    Skaičiai, kurie verčia sunerimti

    Nuo karo su Iranu pradžios keliais naudojamų degalų brangimas Europos Sąjungai jau kainavo apie 53 mlrd. eurų, rodo Briuselyje įsikūrusios nevyriausybinės organizacijos Transport & Environment atlikta analizė. Skaičiuojama, kad vidutiniškai papildomos transporto išlaidos siekia apie 270 mln. eurų per dieną.

    Didžiausia dalis tenka dyzelinui: vien šio kuro brangimas sudaro apie 203 mln. eurų kasdien, o benzino dalis siekia apie 67 mln. eurų. Vertinimas apima 28 savaites iki rugsėjo 6 dienos, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau, kainas pakoregavus dėl infliacijos.

    Kodėl labiausiai smogia dyzelinas

    Transport & Environment pabrėžia, kad Europa yra viena labiausiai nuo dyzelino priklausomų didžiųjų ekonomikų. Dyzelinas ir gazolis sudaro apie 43 proc. visų ES naudojamų naftos produktų apimties, tai yra maždaug 16 procentinių punktų daugiau nei pasaulio vidurkis.

    2024 metais beveik keturi iš dešimties lengvųjų automobilių ES keliuose buvo varomi dyzelinu, o kelių transportas suvartojo apie 77 proc. viso ES dyzelino ir gazolio. Dėl šios struktūros bet koks pasiūlos sutrikimas dyzelino rinkoje ypač greitai persiduoda į kainas degalinėse ir vežėjų sąskaitas.

    „Europa yra labiausiai nuo dyzelino priklausoma didžioji ekonomika“, – teigiama Transport & Environment vertinime.

    Vairuotojai ir verslas jau skaičiuoja nuostolius

    Skaičiuojama, kad vidutinis ES dyzelinu važiuojantis vairuotojas per tiriamą laikotarpį sumokėjo apie 142 eurais daugiau nei būtų sumokėjęs metais anksčiau. Organizacijos vertinimu, rugsėjo 14 dieną 50 litrų dyzelino bakas kainavo apie 30 eurų brangiau nei iki karo pradžios.

    Smūgį patiria ir logistika: pateikiamas pavyzdys, kad Vokietijoje tolimųjų reisų dyzelinis vilkikas per šį laikotarpį patyrė apie 6 000 eurų papildomų kuro išlaidų, tai atitinka maždaug 236 eurus per savaitę. Nors tai yra konkretaus profilio pavyzdys, jis iliustruoja, kaip degalų kainos tampa tiesioginiu infliacijos veiksniu prekių ir paslaugų grandinėje.

    Kas kelia kainas ir kada gali palengvėti

    Ataskaitoje aiškinama, kad naftos kainos po karo pradžios kilo, tačiau dyzelino kainos augo dar sparčiau dėl rafinuotų produktų trūkumo. Konfliktas sutrikdė degalų gamybą ir eksportą iš Artimųjų Rytų, o atakos prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas papildomai sumažino pasaulinę pasiūlą.

    Transport & Environment skaičiuoja, kad rugpjūtį dyzelino ir gazolio eksportas iš Artimųjų Rytų ir Rusijos kartu buvo beveik 75 proc. mažesnis nei prieš metus. Tai reiškia, kad kainą stumia ne vien brangesnė žaliava, bet ir perdirbimo pajėgumų bei logistikos grandinių įtampa, kuri ypač svarbi dyzelino rinkai.

    Europos Komisijos skelbiamoje kainų serijoje nurodoma, kad svertinė vidutinė dyzelino kaina ES rugsėjo 14 dieną pasiekė 2,159 euro už litrą, tai aukščiausias lygis nuo 2005 metų. Rudenį situaciją gali apsunkinti sezoninis paklausos šuolis, kai didėja poreikis šildymo kurui, intensyvėja žemės ūkio darbai, o dalis naftos perdirbimo gamyklų vykdo planinę priežiūrą.

    Trumpuoju laikotarpiu organizacija siūlo priemones, kurios mažintų dyzelino paklausą, pavyzdžiui, dažnesnį darbą nuotoliu ten, kur tai įmanoma, mažesnius greičius greitkeliuose ir efektyvesnį viešąjį transportą. Ilgalaikėje perspektyvoje kaip atsparumo naftos kainų šokams priemonė įvardijamas perėjimas prie elektromobilių, kuris mažina importuojamos naftos poreikį ir kainų svyravimų poveikį.

  • Prieš Trumpo ir Xi susitikimą Baltieji rūmai įvardijo 9 šalis: įtariamas kiniškų prekių aplenkimas

    Prieš Trumpo ir Xi susitikimą Baltieji rūmai įvardijo 9 šalis: įtariamas kiniškų prekių aplenkimas

    Prieš numatytą JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Kinijos lyderio Xi Jinpingo susitikimą Baltuosiuose rūmuose Vašingtonas iškėlė klausimą, kuris ypač jautrus Lotynų Amerikai. Baltųjų rūmų parengtoje analizėje aptariamas kiniškų prekių gabenimas per trečiąsias šalis, siekiant išvengti JAV muitų.

    Dokumente daugiau nei 40 ekonomikų įvardijamos kaip padidintos rizikos taškai, o tarp jų minimos ir devynios Lotynų Amerikos bei Karibų regiono valstybės. Sąraše atsidūrė Meksika, Brazilija, Argentina, Čilė, Kolumbija, Peru, Panama, Kosta Rika ir Dominikos Respublika.

    Kaip veikia prekių „apėjimas“

    Ataskaitoje aiškinama, kad dažniausiai naudojami metodai yra perženklinimas, perpakavimas, sąskaitų perrašymas, nedidelės apimties surinkimas ir klaidingos kilmės deklaracijos. Tam pasitelkiamos laisvosios ekonominės zonos, muitinės sandėliai ir logistikos centrai, kur realios gamybos transformacijos esą neįvyksta.

    Baltiųjų rūmų vertinimu, tokios schemos iškreipia prekybos statistiką ir apsunkina muitinės kontrolę, o sąžiningai dirbančioms įmonėms sukuria nelygias konkurencijos sąlygas. JAV taip pat akcentuoja, kad prekių srautų nukreipimas tampa reikšminga plataus masto tarifų karo dalimi.

    Skaičiai skiriasi, bet signalas aiškus

    Ataskaitoje nepateikiamas vienas galutinis nuostolių skaičius, o lyginamos kelios metodikomis paremtos nepriklausomos vertės. Kaip nuosaikesnis atskaitos taškas minima apie 35 000 000 000 eurų per metus siekianti žala, o platesnio apibrėžimo skaičiavimai kelia kartelę iki maždaug 264 000 000 000 eurų.

    Vienu iš pagrindinių scenarijų dokumente pasirenkamas apie 65 000 000 000 eurų įvertis, nuo kurio skaičiuojami galimi muitų pajamų praradimai, poveikis užimtumui ir bendrajam vidaus produktui. Baltieji rūmai pabrėžia, kad šie dydžiai nėra tiesiogiai sudedami tarpusavyje, nes apima skirtingas prekių grupes ir skirtingus srautų vertinimo principus.

    Kodėl minima Lotynų Amerika

    Vašingtonas šalis suskirsto į kelias grupes pagal jų galimą vaidmenį tiekimo grandinėse. Meksika išskiriama kaip didelio masto ir įvairiapusė eksporto bazė, o Brazilija įvardijama kaip gilesnę gamybinę integraciją su Kinija turinti ekonomika.

    Kitos minimos regiono valstybės priskiriamos mažesnių, oportunistinių maršrutų kategorijai, kur svarbų vaidmenį gali turėti uostų infrastruktūra, sandėliavimas ir dalinis surinkimas. Kartu pabrėžiama, kad pats patekimas į sąrašą nėra formalus kaltinimas sukčiavimu ir savaime neįrodo neteisėto reeksporto.

    Po ataskaitos paskelbimo Meksikos vadovė Claudia Sheinbaum viešai atmetė insinuacijas, teigdama, kad JAV pateikti argumentai neįrodo trianguliacijos schemų, o didelė dalis produkcijos Meksikoje įgyja realią pridėtinę vertę. Dominikos Respublikos institucijos taip pat akcentavo, kad dokumentas automatiškai nereiškia sankcijų ar prekybos ribojimų.

    Panamos kanalas ir geopolitika

    Ryškiausias politinės įtampos pavyzdys dokumente siejamas su Panama, kurios infrastruktūra tradiciškai laikoma strategiškai svarbia. Panamos Aukščiausiasis Teismas 2026 metais pripažino antikonstitucine uostų koncesiją, pagal kurią terminalus Balboa ir Cristóbal valdė bendrovė, siejama su Honkongo konglomeratu CK Hutchison.

    Ginčui įsibėgėjus, JAV politikai sprendimą interpretavo kaip Kinijos įtakos mažėjimą, o Kinija ėmėsi diplomatinių atsakomųjų veiksmų. Nors Panama sąraše priskiriama mažesnės rizikos grupei, jos simbolinė reikšmė Vašingtonui ir Pekinui išlieka didelė.

    Ką tai gali reikšti toliau

    Pagal viešai aptariamą darbotvarkę Vašingtone lyderiai turėtų kalbėti ne tik apie tarifus, bet ir apie sankcijų politiką, kritinių tiekimo grandinių saugumą bei kontrolę, susijusią su dirbtinis intelektas. Prekių reeksporto tema gali tapti derybų dalimi, nes ji tiesiogiai siejasi su muitų pajamomis ir įsipareigojimais prekybos taisyklėms.

    Analitikai pabrėžia, kad net ir be konkrečių pasirašytų susitarimų JAV pastaraisiais mėnesiais pradėtas muitinės patikrų griežtinimas gali būti tęsiamas. Regionui tai reiškia didesnę kilmės įrodymų, tiekimo grandinių skaidrumo ir atitikties dokumentų svarbą, ypač laisvosiose zonose ir didžiuosiuose uostuose.

  • Profsąjungos įspėja: EU Inc įstatymas gali apeiti darbo teises ir pakeisti taisykles visoje ES

    Profsąjungos įspėja: EU Inc įstatymas gali apeiti darbo teises ir pakeisti taisykles visoje ES

    Šimtai profesinių sąjungų aktyvistų Briuselyje susirinko prie ES institucijų protestuoti prieš vadinamąjį EU Inc teisės aktą, kuriuo siekiama palengvinti ir atpiginti įmonių steigimą bei veiklą visoje Europos Sąjungoje. Protestą organizavusi Europos profesinių sąjungų konfederacija teigia, kad planuojamos taisyklės gali susilpninti nacionalinius darbo standartus.

    Pasak konfederacijos, projekte esą trūksta privalomų saugiklių, kurie užtikrintų kolektyvines darbuotojų teises, įskaitant kolektyvines derybas, profesinių sąjungų veiklą, darbuotojų informavimo ir konsultavimo mechanizmus. Profsąjungos baiminasi, kad įmonės galėtų rinktis joms palankiausią teisinį režimą, o tai skatintų socialinį dempingą.

    „Tekste nėra įpareigojančių nuostatų laikytis kolektyvinių darbo teisių, todėl realių apsaugos priemonių darbuotojams nematome“, – sakė Europos profesinių sąjungų konfederacija.

    Profsąjungos taip pat kritikuoja numatomas nuostatas dėl darbuotojų atstovavimo įmonių valdybose. Jų vertinimu, siūlomas modelis gali kelti grėsmę darbuotojų dalyvavimui priimant sprendimus ir sudaryti prielaidas restruktūrizacijoms, kurios susilpnintų kolektyvines garantijas.

    Skaitmeninė įmonė ir registracijos vieta

    Viena jautriausių temų protestuotojams tapo idėja kurti visiškai skaitmeninį įmonės gyvavimo ciklą. Profsąjungų vertinimu, toks modelis gali dar labiau atitolinti įmonių valdymą nuo realios darbo vietos, kurioje dirba darbuotojai, ir apsunkinti priežiūrą bei teisių gynimą.

    Diskusijas kaitina ir siūlymas dėl laisvesnio registruotos buveinės pasirinkimo, kai steigėjai galėtų pasirinkti valstybę, kurioje registruoja bendrovę, nebūtinai sutapatindami ją su faktine veiklos vieta. Verslo organizacijos tokį principą mato kaip priemonę mažinti administracinę naštą, tačiau profsąjungos įžvelgia riziką, kad tai leistų apeiti dalį nacionalinių taisyklių.

    Kodėl ES to siekia

    ES institucijos EU Inc iniciatyvą sieja su konkurencingumo didinimu ir bandymu sumažinti kliūtis įmonėms plėstis per sienas. Briuselis ne kartą pabrėžė, kad ES vidaus rinka išlieka fragmentuota, o skirtingos nacionalinės taisyklės ir procedūros brangina plėtrą bei apsunkina įmonių augimą.

    ES vadovai yra sutarę siekti, kad teisės aktas būtų galutinai parengtas iki metų pabaigos. Tuo pat metu politinėse derybose svarbiausiu klausimu tampa pusiausvyra: kaip supaprastinti įmonių veiklą, bet kartu išlaikyti aiškias ir privalomas garantijas darbuotojų teisėms bei socialiniams standartams.