CP v2

Category: Finansai

  • Italijos „Clastix“ pritraukė 2,9 mln. eurų: kurs europinę suverenią „Kubernetes“ infrastruktūrą

    Italijos „Clastix“ pritraukė 2,9 mln. eurų: kurs europinę suverenią „Kubernetes“ infrastruktūrą

    Investicija į europinę debesijos kryptį

    Neapolyje įsikūrusi infrastruktūros programinės įrangos bendrovė „Clastix“ pritraukė 2,9 mln. eurų pradinės stadijos investiciją. Tai pirmasis įmonės išorinis finansavimo etapas, skirtas spartinti produktų plėtrą ir augimą Europoje.

    Raundui vadovavo CDP Venture Capital, dalyvavo „Mistral“ ir „Vertis SGR“ fondas „Vertis Venture 6 Digital Sud“, iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos NextGenerationEU programos lėšomis. Tokia investuotojų sudėtis signalizuoja ambiciją kurti kritinę infrastruktūrą, mažiau priklausomą nuo didžiųjų pasaulinių debesijos tiekėjų.

    Ką daro „Clastix“ ir kodėl tai aktualu?

    „Clastix“ kuria sprendimus, kurie padeda organizacijoms efektyviau valdyti „Kubernetes“ aplinkas dideliu mastu. Įmonės tikslas yra sumažinti kasdienę operacinę naštą, kuri kyla plečiant konteinerių infrastruktūrą per daugybę komandų, sistemų ir paslaugų.

    Bendrovę 2020 metais įkūrė inžinieriai Adriano Pezzuto ir Dario Tranchitella, anksčiau dirbę su „Kubernetes“ diegimais stambiose organizacijose. Jų patirtis iš praktikos atsispindi produktuose, orientuotuose ne į demonstracijas, o į realų patikimumą ir kaštų kontrolę.

    „Didžiuojamės galėdami paremti komandą, kuri sujungia inžinerinį meistriškumą, rinkos viziją ir globalias ambicijas. Ši investicija atspindi mūsų įsipareigojimą remti strategines technologijas, kuriamos Italijoje, kurios gali stiprinti Europos technologinį suverenumą ir ilgalaikį konkurencingumą“, – sakė Alessandro Scortecci.

    Nuo atvirojo kodo iki komercinės platformos

    „Clastix“ kelias prasidėjo nuo „Capsule“ – atvirojo kodo projekto, skirto „Kubernetes“ daugianuomai (multi-tenancy) diegti natyviai ir saugiai. Vėliau komanda sukūrė „Kamaji“, leidžiantį valdymo plokštumos (control plane) komponentus vykdyti kaip podus bendroje infrastruktūroje, o ne skirti atskirus serverius kiekvienam klasteriui.

    Šias technologijas bendrovė sujungė į komercinį pasiūlymą „kMetal“, skirtą didelio masto „Kubernetes“ parkų (fleet-scale) valdymui. „Clastix“ teigia, kad sprendimas jau naudojamas įvairiose srityse, tarp jų DI laboratorijose, telekomunikacijose, debesijos paslaugose ir viešajame sektoriuje, o tarp klientų minimi „Fastweb“, „NVIDIA“ ir „Mistral“.

    „Kitas DI etapas bus nulemtas ne vien modelių, o to, kas kontroliuoja infrastruktūros sluoksnį po jais. Šis finansavimas skirtas tam sluoksniui kurti: plėsime mokslinius tyrimus ir plėtrą, kad geriau palaikytume DI masto apkrovas, ir auginsime komandą, kad galėtume įžengti į naujas rinkas“, – sakė Adriano Pezzuto.

    „Clastix“ pozicionuoja save kaip europinę alternatyvą infrastruktūrai, kuri stipriai priklausoma nuo hiperskalerių. Praktinis pažadas įmonėms yra paprastas: pasiekti hiperskaleriams būdingą „Kubernetes“ veiklos brandą, bet išlaikyti kontrolę savo aparatinės įrangos ir duomenų atžvilgiu.

    „„Clastix“ yra mūsų „Kubernetes“ infrastruktūros pagrindas: jų darbas daugianuomos ir valdomos valdymo plokštumos srityje leidžia mums efektyviai plėsti mokymo ir inferencijos klasterius tokiu mastu, kokio reikalauja pažangus DI“, – sakė Timothée Lacroix.

    Gautos lėšos bus nukreiptos produkto vystymui, klientų sėkmės komandai, sprendimų inžinerijai ir plėtrai į rinką. Įmonė taip pat planuoja toliau investuoti į „Kamaji“ atvirojo kodo variklį, kuris ir toliau turėtų likti nemokamas bei platinamas pagal „Apache 2.0“ licenciją.

  • „OpenZeppelin“ startuoja TRON tinkle: kūrėjams – audituotos bibliotekos ir saugesni išmaniųjų sutarčių atnaujinimai

    „OpenZeppelin“ startuoja TRON tinkle: kūrėjams – audituotos bibliotekos ir saugesni išmaniųjų sutarčių atnaujinimai

    „OpenZeppelin“ paskelbė integraciją su TRON tinklu, kuri atveria kelią TRON kūrėjams naudoti plačiai industrijoje taikomas, audituotas išmaniųjų sutarčių bibliotekas ir kūrimo įrankius. Bendrovė teigia, kad tikslas – sumažinti saugumo rizikas ir supaprastinti patikimų programų diegimą bei priežiūrą TRON ekosistemoje.

    Integracija apima „OpenZeppelin Contracts“ bibliotekas, saugius atnaujinimų mechanizmus ir „Contracts Wizard“ sprendimą, leidžiantį greičiau sugeneruoti dažniausiai naudojamus sutarčių šablonus. Tokie komponentai paprastai naudojami žetonams, prieigos kontrolei, valdymo (governance) modeliams ir sistemoms, kurias būtina atnaujinti nepažeidžiant saugumo.

    Ką tai keičia TRON kūrėjams?

    TRON komandoms tai reiškia galimybę remtis standartizuotais, jau daug kartų patikrintais blokais, o ne kurti kritiškai svarbias funkcijas nuo nulio. Praktikoje didžiausia nauda pasireiškia ten, kur klaidos kaina yra didelė: diegiant žetonus, leidimų sistemas, iždo valdymą ar protokolų atnaujinimus.

    „OpenZeppelin“ pabrėžia, kad sprendimai pritaikyti TRON specifikai, kad kūrėjai galėtų naudoti pažįstamus darbo principus, suderintus su šio tinklo standartais. Tai ypač aktualu projektams, kurie planuoja auginti vartotojų bazę ir ilgainiui prižiūrėti produktą, o ne tik paleisti vienkartinę sutartį.

    „Saugumas yra esminis dalykas plečiant tai, ką kūrėjai gali sukurti TRON ekosistemoje“, – sakė TRON DAO bendruomenės atstovas Samas Elfarra.

    Saugumas ir atnaujinimai – jautriausia vieta

    Viena rizikingiausių sričių išmaniųjų sutarčių pasaulyje yra atnaujinamumas: noras taisyti klaidas ar pridėti funkcijų neturint galimybės lengvai pakeisti jau tinkle veikiančio kodo. Tokiuose scenarijuose dažnai naudojami proxy tipo sprendimai, tačiau neteisingai sukonfigūruoti jie gali atverti kelią piktnaudžiavimui.

    „OpenZeppelin“ teigia, kad TRON tinkle siūlomi atnaujinimų įrankiai ir saugumo patikros padės komandoms nuosekliau laikytis gerosios praktikos. Bendrovė taip pat nurodo DI paremtą pagalbą kūrime, kuri skirta padėti greičiau identifikuoti rizikingas vietas ir sumažinti žmogiškų klaidų tikimybę.

    „Stiprus saugumas prasideda nuo pamatų. Kūrėjams reikia primityvų, kuriais galima pasitikėti tinkle, į kurį jie diegia sprendimus“, – sakė „OpenZeppelin“ inžinerijos vadovas Pepe Blasco.

    Kontekstas: TRON vaidmuo stabiliosioms monetoms

    TRON pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių tinklų stabiliosioms monetoms ir kasdieniams pervedimams, o tai didina spaudimą infrastruktūrai ir saugumo standartams. Pranešime teigiama, kad tinkle fiksuojami šimtai milijonų paskyrų ir trilijoninės apimtys pervedimų, todėl kūrėjų įrankių brandumas tampa ne tik patogumo, bet ir patikimumo klausimu.

    „OpenZeppelin“ integracija į TRON gali sumažinti barjerą komandoms, kurios jau turi patirties kituose tinkluose ir yra pripratusios prie šių bibliotekų. Tuo pačiu tai signalizuoja ir platesnę tendenciją: ekosistemos vis dažniau konkuruoja ne vien mokesčiais ar greičiu, bet ir tuo, kiek standartizuotų saugumo priemonių gali pasiūlyti kūrėjams.

  • Amsterdamo „Duqu“ pritraukė 1 500 000 eurų: kaip DI žada greičiau atrakinti įšaldytas sąskaitas

    Amsterdamo „Duqu“ pritraukė 1 500 000 eurų: kaip DI žada greičiau atrakinti įšaldytas sąskaitas

    Investicija ir „Duqu“ planai

    Amsterdame įsikūręs finansinių technologijų startuolis „Duqu“ pritraukė 1 500 000 eurų pradiniame priešsėkliniame finansavimo etape. Į investuotojų gretas įėjo fondai Curiosity VC ir No Such Ventures.

    Bendrovė skelbia, kad lėšos bus skirtos dviem kryptims auginti: pačiai platformai, kuri suteikia verslui greitesnę prieigą prie apyvartinių lėšų, ir DI pagrįstam kredito vertinimo sprendimui, siūlomam finansų įstaigoms.

    Kaip veikia sprendimas verslui

    „Duqu“ teigia sprendžianti dažną B2B sektoriaus problemą, kai už atliktus darbus apmokama pavėluotai, o įmonėms tuo metu vis tiek reikia lėšų atlyginimams, atsargoms ar plėtrai. Startuolio modelis remiasi trumpalaikiu avansu pagal išrašytą sąskaitą faktūrą.

    Skirtingai nuo faktoringo, įmonė, pasak „Duqu“, neparduoda savo sąskaitų ir išlaiko tiesioginį ryšį su klientu. Taip pat akcentuojama, kad nėra nustatyto minimalaus ar maksimalaus avanso dydžio, o mokestis taikomas tik pasinaudojus paslauga.

    „Šiandien verslai beveik viską gali susitvarkyti akimirksniu, bet atlikę darbą vis dar laukia savaites, kol gaus apmokėjimą. Tai nebederi su tempu, kuriuo veikia įmonės“, – sakė „Duqu“ vienas iš įkūrėjų Maas de Goede.

    Startuolis nurodo, kad patvirtinus paraišką pinigai pervedami per 24 valandas, o neretai ir per valandą. Tokia dinamika ypač svarbi smulkesnėms įmonėms, kurioms apyvartinių lėšų svyravimai gali greitai sustabdyti augimą.

    DI vertinimas ir paslauga finansų rinkai

    „Duqu“ teigia sukūrusi DI pagrįstą rizikos vertinimo sistemą, kuri automatizuoja apie 95 proc. kreditingumo įvertinimo proceso. Bendrovės teigimu, tai leidžia efektyviau apdoroti daugiau paraiškų, nes didelė dalis sprendimų priėmimo perkeliama į automatizuotą vertinimą.

    Ši technologija siūloma ir kaip baltos etiketės sprendimas bankams, skolintojams bei lizingo bendrovėms, kad šios galėtų automatizuoti paraiškų vertinimą pagal savo kredito politiką. Investuotojai pabrėžia, kad tradiciniams rinkos žaidėjams mažos paraiškos dažnai būna pernelyg brangios vertinti rankiniu būdu.

    „Kredito vertinimas daugeliui paslaugų teikėjų vis dar yra daug darbo reikalaujantis procesas. „Duqu“ automatizuoja reikšmingą jo dalį, o skolintojai išlaiko savo kredito politiką“, – teigė No Such Ventures atstovas Thijn van Helvoirt.

    Startuolis įkurtas 2025 metais spalį, jį įsteigė Maas de Goede, Victor Brouwer ir Diederik Nassenstein. „Duqu“ skaičiuoja turinti beveik 1 500 vartotojų ir nuo starto apdorojusi 4 600 000 eurų paraiškų, iš kurių daugiau nei 1 200 000 eurų jau buvo išmokėta kaip avansai.

  • Rusijos „Vostok Oil“ startuoja Arktyje: pirmieji kroviniai jau pakeliui, ambicijos – milžiniškos

    Rusijos valstybinė naftos bendrovė „Rosneft“ pradėjo komercinį naftos eksportą iš „Vostok Oil“ projekto, vykdomo Arktyje. Pirmieji kroviniai pakrauti naujai pastatytame Sever (Bukhta Sever) terminale Tajmyro pusiasalyje, o tai Maskvai svarbu siekiant ilgalaikio gavybos augimo.

    Projektas pristatomas kaip vienas didžiausių Rusijos energetikos planų, tačiau realūs srautai kol kas gerokai mažesni už anksčiau skambėjusias prognozes. Rinkoje tai vertinama kaip bandymas prisitaikyti prie sankcijų ir logistikos suvaržymų, perkeliant eksporto centrą į šiaurines kryptis.

    Kas yra „Vostok Oil“ ir kuo jis svarbus?

    „Vostok Oil“ apima keliolika telkinių klasterį ir naują infrastruktūrą atšiauriomis arktinėmis sąlygomis: vamzdynus, uostą, sandėliavimo pajėgumus bei krovos grandinę. „Rosneft“ projektą yra įvardijusi strateginiu, nes jis turėtų tapti pagrindiniu Rusijos naftos gavybos plėtros varikliu ateinantiems metams.

    Ankstesniais vertinimais projektui buvo priskiriamos iki 2 mln. barelių per dieną gamybos ambicijos, kas prilygtų reikšmingai pasaulinės pasiūlos daliai. Vis dėlto dabartiniame etape eksportas kol kas vyksta kukliau, o srautai didele dalimi remiasi jau seniau eksploatuojamais Vankoro telkiniais.

    Kroviniai, maršrutai ir nežinomi pirkėjai

    Pirmųjų siuntų logistika rodo, kad „Rosneft“ bando išnaudoti naująjį šiaurinį eksporto langą. Nafta kraunama į specializuotus tanklaivius ir gabenama tiek į Murmansko regioną perkrovimui iš laivo į laivą, tiek į Aziją per Šiaurės jūrų kelią.

    Pirmieji šios naujos naftos rūšies pirkėjai kol kas neatskleidžiami. Tai atitinka pastarųjų metų praktiką, kai dalis rusiškos kilmės naftos prekybos grandinių tampa mažiau skaidrios dėl ribojimų, draudimo ir laivybos paslaugų apribojimų bei didesnės sankcijų rizikos.

    Arkties eksporto logika sankcijų sąlygomis

    Projekto paleidimas sutampa su Rusijos siekiu rasti naujų gavybos augimo šaltinių ir stabilizuoti eksportą, kai dalis tradicinės infrastruktūros patiria didesnę riziką. Arktinis maršrutas laikomas alternatyva, nes jis mažiau priklausomas nuo kai kurių įprastų Europos krypties logistikos grandžių.

    Tuo pat metu Rusija susiduria su struktūriniais iššūkiais: vakarietiškų technologijų prieinamumo ribojimais, finansavimo brangimu ir didesnėmis projekto įgyvendinimo sąnaudomis šalto klimato zonoje. Dėl to tempai ir apimtys dažnai neatitinka ankstesnių pažadų, o realūs eksporto skaičiai priklauso nuo infrastruktūros plėtros ir laivybos galimybių.

    Rinkai „Vostok Oil“ signalizuoja, kad Rusija bando perbraižyti eksporto geografiją, o Arkties projektai tampa svarbiu ilgalaikio planavimo elementu. Visgi artimiausiu metu didžiausias klausimas – ar pavyks nuosekliai didinti srautus ir užsitikrinti stabilų pirkėjų ratą, nepaisant geopolitinės įtampos ir sankcijų režimo.

  • Kozienicų elektrinės aušinimo ginčas užsitęs: RDOŠ prašo daugiau laiko, pateikti nauji įrodymai

    Ginčas dėl Elektrowni Kozienice vandens naudojimo aušinimui ir poveikio Vyslos ekosistemai gali trukti ilgiau nei planuota. Lenkijos institucijos pripažįsta, kad procedūra dar nebaigta, o sprendimo laukianti energetikos bendrovė pateikė papildomos medžiagos, kuri pakeitė bylos eigą.

    Elektrinę valdanti bendrovė „Enea Wytwarzanie“ dalį blokų aušina vadinamuoju atviru ciklu, kai vanduo imamas iš upės ir po panaudojimo grąžinamas atgal. Aplinkosauginės organizacijos teigia, kad toks sprendimas gali turėti neigiamą poveikį upėje gyvenantiems organizmams, todėl nuo 2021 metais tęsiasi administracinis ir teisinis ginčas.

    Ko prašoma iš „Enea Wytwarzanie“

    Regioninė aplinkos apsaugos direkcija Varšuvoje bendrovei buvo nurodžiusi per 60 dienų pateikti paaiškinimus ir pasiūlyti veiksmus, kaip būtų mažinamas galimas poveikis vandens ekosistemai. Bendrovė dokumentus su paaiškinimais pateikė liepos 16 dieną ir nurodė, kad laukia tolesnių institucijos veiksmų.

    Elektrinės eksploatavimo klausimas aktualus ir dėl jos techninės struktūros. Elektrinėje veikia 11 anglimi kūrenamų blokų, iš kurių tik vienas didžiausias dirba uždaru aušinimo ciklu, o kiti blokai naudoja atvirą aušinimo sistemą, kuri ir kelia didžiausią diskusiją.

    Kodėl sprendimas nukeltas

    Regioninė direkcija skelbia vis dar analizuojanti pateiktą dokumentaciją, ekspertines išvadas bei šalių pozicijas. Kol nėra galutinio sprendimo, nėra ir vykdymo ar apskundimo stadijos, todėl procesas formaliai lieka vertinimo etape.

    Bylą papildomai apsunkino nauja informacija, pateikta po bendrovės atsakymo. Regioninė direkcija informavo, kad liepos 24 dieną kreipėsi į Generalinę aplinkos apsaugos direkciją dėl naujų įrodymų gavimo ir paprašė leisti pratęsti procedūrą, nes atsirado papildomų aplinkybių, kurias privalu įvertinti.

    Generalinė direkcija rugpjūčio 6 dieną Regioninei aplinkos apsaugos direkcijai Varšuvoje skyrė papildomą 3 mėnesių terminą procesui užbaigti. Tai reiškia, kad aiškesnių išvadų realistiškai galima tikėtis ne anksčiau kaip lapkričio mėnesį.

    Kas gali nutikti toliau

    Net priėmus institucijų poziciją, procedūra greičiausiai nesibaigs tą pačią dieną. Po oficialaus vertinimo šalims paprastai suteikiamas laikas susipažinti su išvadomis ir pateikti pastabas, todėl galutinis sprendimas gali nusikelti dar toliau.

    Energetikos sektoriaus kontekstas šiai bylai suteikia papildomo svorio, nes Kozienicų elektrinė laikoma reikšminga Lenkijos elektros sistemos dalimi. Dėl to neatmetama, kad galutinis administracinis kelias gali baigtis kompromisiniu sprendimu, kai reikalaujama poveikį mažinti, tačiau veikla nėra stabdoma.

  • „Ignitis“ stiprina pozicijas Lenkijoje: elektros pardavimai šoktelėjo 64,5 proc., plečiasi ir vėjo parkai

    „Ignitis grupė“ praneša toliau didinanti savo veiklą Lenkijos elektros ir gamtinių dujų rinkose. Bendrovės duomenimis, 2026 metų pirmąjį pusmetį elektros pardavimų apimtis šalyje augo 64,5 proc., o dujų – 44,3 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

    Energetikos bendrovė akcentuoja, kad augimą lemia išplėtotas pardavimų modelis ir didėjanti klientų bazė. Lenkijoje „Ignitis“ dirba su didžiaisiais verslo vartotojais, mažomis ir vidutinėmis įmonėmis, per agentus bei su instituciniu sektoriumi.

    Pardavimų augimas ir viešieji pirkimai

    Bendrovės skaičiavimais, 2026 metų pirmąjį pusmetį Lenkijoje parduota 0,97 teravatvalandės elektros energijos. Dujų pardavimai per tą patį laikotarpį didėjo nuo 0,15 iki 0,22 teravatvalandės.

    „Ignitis“ taip pat nurodo, kad nuo 2025 metų spalio, pradėjus nuosekliau dirbti su institucinių klientų segmentu, įmonė laimėjo 45 konkursus. Tokia kryptis atspindi platesnę tendenciją Lenkijoje, kur viešasis sektorius vis aktyviau perka energiją konkurso būdu ir ieško lankstesnių tiekimo sąlygų.

    Vėjo energetika ir atsinaujinančių išteklių portfelis

    Lenkijoje veikianti „Ignitis Renewables Polska“, atsakinga už atsinaujinančių energijos išteklių projektų plėtrą ir valdymą, bendrovės teigimu, patenka į dešimtuką didžiausių vėjo parkų savininkų šalyje. Tai leidžia „Ignitis“ išlaikyti tvirtesnes pozicijas sparčiai besikeičiančioje Lenkijos žaliosios energetikos rinkoje.

    Įmonės portfelį sudaro trys vėjo parkai: Pomerania, kurio galia siekia 94 megavatus, Silesia I su 50 megavatų ir Silesia II su 137 megavatų. Be to, vystomi ir saulės elektrinių projektai, kurių bendra galia – 24 megavatai.

    „Ignitis“ pažymi, kad svarbiu etapu tapo Silesia II vėjo parko komercinės veiklos pradžia 2025 metų rugpjūčio pabaigoje. Projektas įgyvendintas Opolės vaivadijoje ir apima 38 turbinas, o tai laikoma reikšmingu žingsniu stiprinant bendrovės atsinaujinančios energetikos bazę Lenkijoje.

    Akumuliatoriniai energijos kaupikliai

    Greta vėjo ir saulės projektų „Ignitis“ vis aktyviau investuoja į energijos kaupimo sprendimus, kurie tampa svarbūs didėjant nepastovios generacijos daliai. Bendrovės teigimu, Baltijos regione vystomų akumuliatorinių kaupiklių projektų bendra galia siekia 399 megavatus, o talpa – 798 megavatvalandes.

    Nurodoma, kad neseniai priimtas galutinis investicinis sprendimas dėl kaupiklio projekto, kuris bus įrengtas šalia statomos Tume saulės elektrinės Latvijoje. Tokie projektai paprastai padeda efektyviau išnaudoti prijungimo prie tinklo infrastruktūrą ir didina sistemos lankstumą, o Lenkijoje panašių sprendimų poreikis taip pat sparčiai auga.

    „Rezultatas, pasiektas Lenkijos rinkoje 2026 metų pirmąjį pusmetį, yra nuoseklaus abiejų įmonių komandų darbo rezultatas. Prisidedame prie šalies energetikos transformacijos ir aktyviai dalyvaujame kuriant modernią bei saugią sistemą“, – sakė „Ignitis“ ir „Ignitis Renewables“ vadovas Lenkijoje Maciej Kowalski.

    Pasak jo, tikslas – ne tik didinti vėjo energetikos pajėgumus, bet ir plėsti veiklą energijos kaupimo srityje. Bendrovė taip pat planuoja aktyviau įsitraukti į diskusijas dėl tolesnės Lenkijos energetikos transformacijos sprendimų.

  • „Orlen“ stotyse startuoja pirmasis olejomatas: naudotas kepimo aliejus virs biopriedais degalams

    Lenkijos energetikos ir degalų grupė „Orlen“ kartu su „EMKA OIL“ Plocke pradėjo pilotinį projektą ir vienoje savo tinklo degalinėje pastatė pirmąjį olejomatą. Tai įrenginys, skirtas surinkti panaudotą maistinį aliejų, kuris vėliau perdirbamas ir gali būti naudojamas biokomponentų degalams gamyboje.

    Įmonės teigia, kad sprendimas siejamas su žiedinės ekonomikos principų diegimu ir siekiu patogiai įtraukti gyventojus į atliekų surinkimą. Olejomatas pastatytas netoli gyvenamųjų rajonų ir didelių parduotuvių, kad atliekų pristatymas būtų kuo paprastesnis kasdienėse maršrutų grandinėse.

    „Orlen“ valdybos viceprezidentas, atsakingas už downstream veiklą, Ireneuszas Sitarskis pabrėžė, kad panaudotas kepimo aliejus neturėtų keliauti į nuotekų sistemas, nes gali tapti vertinga žaliava. Pasak jo, tai taip pat dera su strategija kuo labiau išnaudoti esamus perdirbimo pajėgumus apdorojant biologinės kilmės žaliavas.

    Kas blogai, kai aliejus pilamas į kanalizaciją?

    „EMKA OIL“ apklausoje apie aliejaus perdirbimą nurodoma, kad 28,7 proc. respondentų namuose panaudotą aliejų po kepimo vis dar pila į kanalizaciją. Toks elgesys yra viena dažniausių riebalų sankaupų ir vamzdynų užsikimšimų priežasčių, nes atvėsęs aliejus nusėda ant vamzdžių sienelių ir jungiasi su kitomis nuosėdomis.

    Praktika žinoma ne tik buitiniame, bet ir komerciniame sektoriuje, todėl daugelyje Europos miestų skatinami atskiri panaudotų riebalų surinkimo srautai. Surinktas maistinis aliejus, priklausomai nuo užterštumo ir logistikos, gali būti žaliava pažangiems biokomponentams ar kitiems pramoniniams produktams.

    Biokomponentai ir degalų ateitis

    Pastaraisiais metais Europoje griežtėja reikalavimai mažinti transporto išmetimus, todėl auga pažangių biokomponentų paklausa. Panaudotas maistinis aliejus laikomas viena patraukliausių žaliavų dėl to, kad tai atliekos, o jų panaudojimas padeda mažinti tiek taršą, tiek spaudimą pirminėms žaliavoms.

    „Orlen“ teigia, kad plėsdama pažangių biokomponentų gamybą siekia didinti kaštų efektyvumą ir mažinti priklausomybę nuo išorinių rinkų svyravimų. Pilotinis olejomato projektas gali tapti vienu iš būdų stabiliau užsitikrinti atliekinių žaliavų srautus, jeigu sprendimas pasiteisins ir bus plečiamas visame tinkle.

    Pasak „EMKA OIL“ projekto iniciatorės ir bendrovės viceprezidentės Małgorzatos Rdest, tinkamai parinkta vieta yra esminis veiksnys, kad gyventojai reguliariai atneštų panaudotą aliejų. Lenkijoje, įmonių duomenimis, jau veikia 126 olejomatai, todėl „Orlen“ žingsnis vertinamas kaip bandymas šią infrastruktūrą priartinti prie degalinių ir padidinti surinkimo patogumą.

  • PGE Krakove pradėjo 200 mln. eurų kogeneracijos projektą: kaip miestas per kelerius metus mažins anglį

    Lenkijos energetikos grupės PGE bendrovė PGE Energia Ciepła Krokuvoje pradėjo didelį šilumos ūkio pertvarkos projektą, kuriuo siekiama mažinti anglies naudojimą miesto centralizuotam šildymui. Elektrinėje-šiluminėje jėgainėje EC Kraków planuojama įrengti dujinius kogeneracinius pajėgumus, kurie dalį šilumos ir elektros gamins efektyviau bei su mažesnėmis emisijomis.

    Pirmasis etapas apima 10 dujinių variklių sistemą, kurios bendra įrengtoji galia sieks 100 MWe ir 100 MWt. Šio etapo vertė sudaro apie 200 milijonų eurų, o už įgyvendinimą atsakingas Lenkijos įmonių konsorciumas, kuriame dalyvauja Unibep ir SBB Energy.

    Skaičiuojama, kad nauji įrenginiai galės padengti apie 20 proc. Krokuvos centralizuoto šildymo poreikio. PGE teigimu, projektą planuojama užbaigti 2028 metais, o jo poveikis bus juntamas ir kuro balanse, ir tiekimo patikimumo rodikliuose.

    Daugiau dujų, mažiau anglies

    Įdiegus pirmojo etapo pajėgumus, anglies sunaudojimas EC Kraków turėtų sumažėti apie 200 000 tonų per metus. Šiuo metu, priklausomai nuo sezono ir šilumos poreikio, į jėgainę per metus geležinkeliu atgabenama apie 700 000–800 000 tonų anglies.

    PGE pabrėžia, kad Krokuvos elektrinė yra pagrindinis šilumos tiekėjas miestui ir pagamina apie 70 proc. tiekiamos šilumos. Dėl to modernizacija vertinama kaip investicija ne tik į emisijų mažinimą, bet ir į tiekimo saugumą bei sistemos lankstumą.

    Anglies atsisakymo kaina ir planas iki 2034 metų

    Pagal PGE planus, visas perėjimas prie mažiau taršių technologijų EC Kraków teritorijoje kainuos apie 670 milijonų eurų. Programoje numatyta tolesnė dujinių variklių plėtra, taip pat šilumos siurbliai ir šilumos kaupimo sprendimai, kurie turėtų padėti geriau subalansuoti apkrovas.

    PGE nurodo, kad šios investicijos leistų 2035 metais, palyginti su 2021 metais, sumažinti anglies dioksido emisijas apie 60 proc. Bendrovė akcentuoja ir ekonominį poveikį, nes darbų piko metu projekte planuojama įdarbinti apie 450 žmonių.

    Europos Sąjungos energetikos politikoje šilumos sektoriaus modernizacija laikoma vienu sudėtingiausių etapų, nes centralizuotas šildymas priklauso nuo vietinės infrastruktūros ir ilgalaikių sprendimų. Dujinė kogeneracija daugelyje šalių vertinama kaip tarpinė technologija, o ilgalaikis tikslas siejamas su atsinaujinančia energija, šilumos kaupimu ir efektyvesniu vartojimu.

  • Ar PKP Cargo pelningumas realus dar šiemet: vadovybė mini atsigavimą ir ginčus su kreditoriais

    PKP Cargo tikslas – grįžti į pelną

    Lenkijos geležinkelių krovinių vežėja PKP Cargo teigia esanti kelyje į grynojo pelno rezultatą, kurį strategijoje sieja su 2026 metais. Bendrovės vadovybė pabrėžia, kad metų pradžioje rezultatams smogė trumpalaikiai veiksniai, tačiau vėliau situacija rinkoje pradėjo gerėti.

    Įmonė pastaraisiais ketvirčiais dirbo nuostolingai, tačiau tvirtina, kad krovinių srautai atsigauna, o auganti infrastruktūros investicijų apimtis skatina paklausą. Kartu PKP Cargo pripažįsta, jog derybos su kreditoriais dėl restruktūrizavimo sąlygų išlieka sudėtingos.

    Kas, bendrovės teigimu, pagerino situaciją?

    PKP Cargo atstovų teigimu, sausį ir vasarį krova sumažėjo dėl prastų oro sąlygų ir laikinų logistikos trikdžių, įskaitant ribotą darbą jūrų uostuose. Bendrovė taip pat mini, kad dalis lokomotyvų buvo naudojama geležinkelių linijoms valyti, kad būtų užtikrintas keleivinių traukinių eismas.

    Vėlesniais mėnesiais, pasak vadovybės, krovinių vežimai augo, o bendrovė didino rinkos dalį ir sparčiau plėtojo intermodalinius vežimus. Tai atitinka platesnę Europos tendenciją, kai vežėjai siekia diversifikuoti srautus ir mažinti priklausomybę nuo anglies segmentų, kurių paklausa ilgainiui silpnėja.

    „Manau, kad esame teisingame kelyje, tačiau metų pradžios mėnesiai buvo sudėtingi dėl oro sąlygų ir logistikos apribojimų“, – sakė PKP Cargo vadovybės atstovas Pawełas Miłekas.

    Nauji kontraktai ir investicijų kryptys

    Bendrovė nurodo, kad antrąjį 2026 metų pusmetį pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su Port Polska, taip pat sudarė naujų sutarčių su energetikos sektoriaus įmonėmis. Tokie kontraktai įmonei yra svarbūs siekiant stabilizuoti krovinių portfelį ir užsitikrinti planuojamas apimtis.

    Skelbiama, kad kelių sutarčių maksimali bendra vertė viršija 45 000 000 eurų, o kito paketo maksimali vertė siekia apie 27 000 000 eurų. Sumos perskaičiuotos į eurus, taikant apytikrį 1 zlotas ir 0,23 euro santykį, kad įverčiai būtų aiškiai palyginami.

    PKP Cargo taip pat kalba apie kelių metų horizontą modernizuojant riedmenis ir kuriant sprendimus, susijusius su sunkiosios technikos transportavimu. Tokios iniciatyvos, pasak įmonės, reikalauja ilgesnio pasirengimo, nes būtinos investicijos į gamybos linijas, infrastruktūrą ir sertifikavimą.

    Kreditoriai spaudžia dėl sąlygų

    Vienu svarbiausių klausimų išlieka susitarimas su kreditoriais dėl atnaujintų restruktūrizavimo pasiūlymų. PKP Cargo teigia, kad dalis kreditorių linkę pritarti, tačiau kiti kelia papildomus reikalavimus, kurie, bendrovės nuomone, gali apsunkinti procesą.

    Įmonė taip pat planuoja akcijų emisiją, kuri turėtų padėti pritraukti lėšų įsipareigojimams vykdyti. Vadovybė pabrėžia, kad investuotojams itin svarbu aiškiai matyti galutinį teisinį susitarimo statusą ir realistišką įmonės gebėjimą generuoti pinigų srautus po restruktūrizavimo.

    „Vadovybės užduotis nėra pasiūlyti kreditoriams maksimaliai įmanomą sumą. Užduotis yra pateikti tokią sumą, kurią bendrovė iš tiesų galės sumokėti, išlaikydama veiklos tęstinumą“, – sakė Pawełas Miłekas.

    Bendrovės patvirtintoje restruktūrizavimo strategijoje numatyta, kad grynojo rezultato pelningumas turėtų būti atkurtas 2026 metais, o iki 2031 metų siekiama pasiekti apie 350 000 000 eurų EBITDA. Dokumente taip pat numatomas pajamų struktūros pokytis: mažesnė anglies krovinių dalis ir didesnė intermodalinių vežimų svarba.

  • „PGE GiEK“ spalį pristatys atnaujintą strategiją: branduoliniai planai Bełchatove ir SMR Turowe

    Lenkijos energetikos grupės „PGE GiEK“ vadovas Jacekas Kaczorowskis paskelbė, kad spalį bendrovė pristatys atnaujintą strategiją, kurioje numatys transformaciją nuo anglies link mažai taršių ir nulinės emisijos šaltinių. Pasak jo, tai bus ne tik rizikų kupinas procesas, bet ir galimybė persitvarkyti taip, kad būtų išlaikytas konkurencingumas.

    Bendrovė valdo kelis didelius energetikos kompleksus: Bełchatow ir Turów, taip pat Opolę, Rybniką bei Dolną Odrą. Atnaujintoje strategijoje žadama įvardyti, kaip šiuose objektuose bus panaudota esama infrastruktūra ir pajėgumų išvedimo tinklai, kai anglies generacija praras ekonominį pagrįstumą.

    Transformacija: nuo anglies link atomo

    Vadovo teigimu, bendrovė svarsto vadinamąjį Coal-to-Nuclear kelią, kai senus anglimi kūrenamus blokus etapais keičia mažiau taršūs sprendimai, o vėliau pereinama prie branduolinės energetikos. Toks perėjimo modelis Lenkijoje aptariamas kaip vienas realistiškiausių būdų suderinti sistemos patikimumą ir klimato tikslus, ypač esant aukštoms emisijų kainoms.

    „PGE GiEK“ nurodė, kad Bełchatow vietovėje pirmiausia svarstomas maždaug 3 gigavatų galios branduolinis projektas. Tuo metu Turow atveju įvardijamos mažųjų modulinių reaktorių kryptys, kurios Lenkijoje vis dažniau minimos kaip potencialus sprendimas pramoniniams regionams, kur būtinas stabilus bazinės generacijos šaltinis.

    Bendrovė taip pat pabrėžia, kad jos valdomi objektai yra reikšmingi Lenkijos elektros sistemai ir teoriškai gali būti pritaikomi kitoms technologijoms, nes turi tiek įrangos bazę, tiek tinklų jungtis. Praktikoje tokios transformacijos sėkmę lemia leidimų, finansavimo ir tiekimo grandinių klausimai, taip pat technologijų brandumas.

    Didžiausia rizika: socialiniai padariniai

    Vienu jautriausių strategijos aspektų įvardijamas užimtumas. Bendrovės vadovo teigimu, „PGE GiEK“ penkiose pagrindinėse vietovėse tiesiogiai dirba apie 11 000 darbuotojų, dar apie 5 000 yra susijusiose įmonėse, todėl pertvarka reiškia didelį socialinį iššūkį artimiausiam dešimtmečiui.

    „Susiduriame su milžinišku iššūkiu. Bendrovė tiesiogiai įdarbina apie 11 000 darbuotojų penkiose vietovėse ir dar apie 5 000 dukterinėse įmonėse. Tai didžiulė socialinė problema, kurią privalome spręsti per artimiausius 10 metų“, – sakė Jacekas Kaczorowskis.

    Jis pabrėžė, kad transformaciją būtina vykdyti atsakingai ir nepamiršti žmogiškojo kapitalo, o sprendimai turi užtikrinti sistemos saugumą. Bendrovė akcentuoja, kad šiandien lignitas vis dar prisideda prie energijos tiekimo patikimumo, tačiau ekonominė realybė sparčiai keičiasi.

    ETS ir pelningumas: spaudimas angliai didėja

    „PGE GiEK“ pripažįsta, kad Bełchatow ir Turow kompleksai dėl išlaidų, susijusių su ES apyvartinių taršos leidimų sistema, tampa nuostolingi ir nekonkurencingi. Šis veiksnys pastaraisiais metais yra vienas svarbiausių, skatinančių Lenkijos energetikos įmones spartinti pasitraukimą iš anglies, nes CO2 kaštai didina gamybos savikainą ir silpnina pozicijas rinkoje.

    Bendrovė teigia dirbanti su vyriausybe, kad transformacija vyktų saugiai, atsakingai ir pagal rinkos principus, išlaikant veiklos tvarumą pereinamuoju laikotarpiu. Atnaujinta strategija turėtų atsakyti, kaip bus suderinti sistemos patikimumo, finansavimo, reguliavimo ir regioninės politikos tikslai.