CP v2

Category: Finansai

  • Berlyno „mika“ pritraukė 6 mln. eurų: DI pagrįsta alternatyva mokesčių konsultantams Vokietijoje

    Berlyno „mika“ pritraukė 6 mln. eurų: DI pagrįsta alternatyva mokesčių konsultantams Vokietijoje

    Investicija augimui ir platformai

    Berlyne įsikūręs vertikalus dirbtinio intelekto startuolis „mika“ pritraukė 6 mln. eurų pradinės stadijos investiciją. Bendrovė kuria DI pagrįstą alternatyvą tradicinėms mokesčių konsultavimo įmonėms, orientuotą į Vokietijos mažas ribotos atsakomybės bendroves.

    Finansavimo raundui vadovavo Smedvig Ventures, prisidėjo „Wecken & Cie.“ (Care4 AG) šeimos biuras ir keli privatūs investuotojai. Esami investuotojai Keen Venture Partners ir Dutch Founders Fund taip pat padidino savo dalį bendrovėje.

    Kuo skiriasi DI pagrįstas modelis

    „mika“ teigia ne tiesiog skaitmenizuojanti mokesčių konsultavimo praktiką, o iš naujo sukonstruojanti buhalteriją, mokesčius ir finansų procesus kaip DI pagrįstą finansų operacinę sistemą. Platforma apima kasdienę apskaitą, PVM deklaracijas, metines ataskaitas ir mokesčių deklaravimą.

    Tokios pareigos Vokietijoje taikomos kiekvienai GmbH ir UG, o klaidos gali atsiremti į nepriemokas ar sankcijas. Be to, taisyklės išskaidytos per skirtingus teisės aktus ir reguliariai keičiasi, todėl smulkiam verslui tai tampa sudėtinga ir brangu.

    „Nuo pirmos GmbH dienos įkūrėjams sakoma, kad reikia mokesčių konsultanto, ir kai kurie net mano, jog tai yra teisinė prievolė. Mums akivaizdu, kad taip neturi veikti, todėl su DI mažiname šią kliūtį“, – sakė „mika“ vadovė Agnieszka Walorska.

    Bendrovė platformos pagrindu įvardija nuosavą DI pritaikytą didžiąją knygą, sukurtą pagal Vokietijos apskaitos logiką. Sistema skaito kvitus ir mokėjimus, kategorizuoja operacijas, įrašo jas į apskaitą ir paaiškina vartotojui, ką reiškia konkretus įrašas.

    „mika“ pabrėžia, kad dalis procesų vyksta be žmogaus įsikišimo, tačiau rezultatus prižiūri ir sudėtingesniais atvejais įsitraukia įmonėje dirbantys buhalteriai. Individuali mokesčių konsultacija, anot bendrovės, kol kas pilnai neautomatizuojama, todėl naudojamasi licencijuotų konsultantų tinklu.

    Augantys klientų skaičiai ir pajamos

    „mika“ buvo įkurta 2022 metais, o 2024 metais bendrovė persitvarkė ir veiklą perorientavo vadovaujant naujai komandai. Įmonę šiuo metu veda vadovė ir įkūrėja Agnieszka Walorska, finansų vadovas Luke Linnekuhle ir technologijų vadovas Henry Müssemann.

    Bendrovės duomenimis, metų pradžioje platformą naudojo apie 400 GmbH ir UG, dabar jų yra daugiau nei 750. Iš pradžių dominavo skaitmeninės paslaugos, tačiau klientų portfelis išsiplėtė į SaaS, nekilnojamojo turto ir elektroninės prekybos sektorius.

    „mika“ taip pat teigia, kad pajamos auga daugiau nei 20 proc. kas mėnesį, o 2026 metų liepos mėnesį pasiekė 1 mln. eurų metinių pasikartojančių pajamų ribą. Naujai pritrauktos lėšos bus skirtos plėtrai ir produkto tobulinimui, siekiant didesnio automatizavimo ir platesnio paslaugų spektro smulkioms įmonėms.

  • Chainalysis: kripto ekonomika traukėsi tik 1,6 proc., nors rinkos vertė per metus smuko 2,1 trln. eurų

    Chainalysis: kripto ekonomika traukėsi tik 1,6 proc., nors rinkos vertė per metus smuko 2,1 trln. eurų

    Kripto ekonomikos aktyvumas per 12 mėnesių iki 2026 metų birželio 30 dienos sumažėjo tik 1,6 proc., nors bendra kriptoturto rinkos vertė per tą patį laiką krito apie 50 proc. Tokias išvadas pateikė blokų grandinės analizės bendrovė „Chainalysis“.

    Vertinant per pinigų srautus, „Chainalysis“ skaičiuojamas kripto ekonominis aktyvumas sumažėjo maždaug 93 mlrd. eurų iki 8,8 trln. eurų, kai prieš metus siekė apie 8,9 trln. eurų. Tuo metu rinkos kapitalizacijos nuosmukis buvo gerokai didesnis ir siekė apie 2,1 trln. eurų.

    Kur aktyvumas krito, o kur augo?

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad pokyčiai skirtinguose kanaluose buvo nevienodi. Srautai į biržas, decentralizuoto finansavimo sprendimus ir kitas kripto paslaugas sumažėjo 4,3 proc. iki maždaug 8,3 trln. eurų.

    Tuo pačiu vietiniai tarpusavio pervedimai, kai lėšos siunčiamos tiesiogiai tarp žmonių ar smulkaus verslo, šoktelėjo 302,9 proc. iki maždaug 213 mlrd. eurų. „Chainalysis“ tai sieja su kasdieniais atsiskaitymais ir tuo, kad dalis vartotojų tokius pervedimus renkasi kaip alternatyvą tradicinei bankininkystei.

    Stabiliosios kriptovaliutos tampa praktiniu įrankiu

    Tarpvalstybiniai stabiliosiomis kriptovaliutomis grįsti pervedimai, anot „Chainalysis“, augo 77,5 proc. ir pasiekė apie 205 mlrd. eurų. Bendrovė nurodo, kad tai konservatyvus įvertis, nes ne visi pervedimai įtraukiami, kai neįmanoma patikimai nustatyti abiejų šalių.

    „Šį augimą daugiausia lemia maždaug 2 800 eurų dydžio mokėjimai: tai per maža suma instituciniams sandoriams, tačiau ji atitinka kasdienius atvejus“, – sakė „Chainalysis“.

    Pasak ataskaitos, tai labiau primena realius naudojimo scenarijus, kai žmogus atsiskaito su tiekėju, siunčia pinigus šeimai į kitą šalį arba perkelia santaupas iš valiutos, kuria nepasitiki. Tokie pervedimai pastaraisiais metais dažniau siejami su stabiliosiomis kriptovaliutomis dėl mažesnio kainos svyravimo.

    Balansai grandinėje smuko, bet stabiliosios laikėsi

    „Chainalysis“ taip pat fiksavo, kad bendra kripto turto vertė grandinėje sumažėjo nuo maždaug 800 mlrd. eurų 2025 metų rugsėjį iki apie 409 mlrd. eurų 2026 metų birželį. Tuo metu stabiliosiomis kriptovaliutomis laikomos lėšos išliko palyginti stabilios ir svyravo apie 91–101 mlrd. eurų.

    Toks skirtumas rodo, kad nuosmukio laikotarpiu dalis rinkos dalyvių traukėsi iš labiau rizikingų aktyvų, tačiau liko kripto infrastruktūroje, rinkdamiesi stabilesnes priemones atsiskaitymams ar lėšų laikymui. Dėl to bendras aktyvumas galėjo kristi mažiau nei kainos ir rinkos kapitalizacija.

    Kartu „Chainalysis“ pristatė atnaujintą 2026 metų pasaulinį kripto įsisavinimo indeksą, kurio metodika remiasi keturiomis kryptimis: srautais į paslaugas, vietiniais tarpusavio pervedimais, tarpvalstybiniais srautais ir grandinėje laikomais balansais. Bendrovė teigia, kad toks pjūvis geriau parodo realų kripto naudojimą, o ne vien kainų ciklus.

  • Vokietijos SPRIND ir Nyderlandų NADI skiria 40 mln. eurų: siekis paspartinti DI lustų kūrimą Europoje

    Vokietijos SPRIND ir Nyderlandų NADI skiria 40 mln. eurų: siekis paspartinti DI lustų kūrimą Europoje

    Vokietijos Federalinė proveržio inovacijų agentūra SPRIND ir Nyderlandų Nacionalinė ardančių inovacijų agentūra NADI pradėjo bendrą 40 mln. eurų programą, skirtą sparčiau kurti naujos kartos Europos DI lustus. Iniciatyva pavadinta DI vietinio lustų projektavimo iššūkiu ir orientuota į radikaliai greitesnį lustų kūrimo ciklą.

    Abi agentūros teigia siekiančios sumažinti laiką nuo idėjos iki veikiantį sprendimą turinčio projekto nuo metų iki savaičių. Programos sumanymas siejamas su Europos pastangomis stiprinti technologinį savarankiškumą, ypač srityse, kuriose priklausomybė nuo išorinių tiekėjų tapo akivaizdi dėl tiekimo grandinių ir energetikos kainų svyravimų.

    Pinigai ir atranka per du etapus

    Programa suplanuota dviem etapais per maždaug 20 mėnesių. Pirmajame etape, kuris turėtų vykti nuo 2026 metų lapkričio iki 2027 metų liepos, numatyta atrinkti septynias komandas ir kiekvienai skirti po 2,6 mln. eurų.

    Antrajame etape dar vieniems metams būtų atrinktos trys komandos, kurios gautų po 7 mln. eurų. Be finansavimo, dalyviams žadamas techninis ir komercinis konsultavimas, kad projektai priartėtų prie rinkos ir realių užsakovų.

    Ką reiškia DI vietinis lustų dizainas?

    Iniciatyva siekia išplėsti DI valdomų metodų taikymą lustų projektavime, kai modeliai ir optimizavimo agentai padeda ieškoti architektūrinių sprendimų, greičiau tikrinti hipotezes ir gerinti energijos vartojimo efektyvumą. Galutinis tikslas – pasiekti tokį automatizavimo lygį, kad DI sistemos galėtų atlikti didelę dalį projektavimo darbo su minimalia žmogaus priežiūra.

    Programoje akcentuojama, kad orientyras yra gamybai parengti sprendiniai, skirti didelio našumo DI išvedimui ir mokymui. Taip pat išskiriami kriterijai, susiję su masteliu, energiniu efektyvumu ir sąnaudomis, nes būtent čia matomas vienas didžiausių barjerų platesniam DI diegimui.

    Institucinis fonas ir Europos ambicijos

    NADI oficialiai pristatyta 2026 metų rugsėjo 15 dieną, kai Nyderlandų ekonomikos reikalų ministrė Heleen Herbert apie agentūrą pranešė per šalies biudžeto dieną. Agentūra kuriama pagal ARPA tipo modelį, kurį Vokietijoje SPRIND taiko nuo 2019 metų, o Jungtinėje Karalystėje panašiu principu veikia ARIA.

    „Pirmosios NADI programos startas yra aiškus Europos signalas: jungiame bendradarbiavimą ir inovacijas, kad atsirastų daugiau tarptautinių proveržių“, – sakė SPRIND iššūkių vadovas Jano Costard.

    Nyderlanduose NADI kūrimą pavesta vystyti verslininkui ir „Cradle“ įkūrėjui Jelle Prins, kartu dirbant su „DeepTech“ investuotoja Beau-Anne Chilla. NADI modelis paremtas iššūkiais grįstomis programomis, o Nyderlandų vyriausybė agentūrai yra numačiusi 500 mln. eurų ir ankstyvojo pirkėjo vaidmenį, kad sprendimai greičiau pasiektų rinką.

    „NADI misija – skatinti proveržio inovacijas didelės visuomeninės ir ekonominės svarbos srityse, todėl pirmąjį iššūkį pradedame su SPRIND tema, strategiškai svarbia Nyderlandams ir Europai“, – sakė NADI bendraįkūrėjas Jelle Prins.

    Platesniame kontekste tai dera su Europos siekiu mažinti priklausomybę nuo JAV ir Kinijos puslaidininkių ekosistemų, ypač dizaino ir įrankių grandyse. Vokietijos pramoninė bazė ir Nyderlandų puslaidininkių ekosistema, kurioje svarbų vaidmenį atlieka ASML bei NXP, laikomos vienu iš pagrindų, ant kurių bandoma kurti stipresnę europinę lustų kompetenciją.

  • „Blockchain.com“ ir NYSE ruošia prieigą prie tokenizuotų JAV akcijų ir ETF: ką tai keistų rinkoje

    „Blockchain.com“ ir NYSE ruošia prieigą prie tokenizuotų JAV akcijų ir ETF: ką tai keistų rinkoje

    „Blockchain.com“ ir Niujorko vertybinių popierių birža (NYSE) pasirašė ketinimų protokolą, kuriuo siekiama atverti „Blockchain.com“ naudotojams prieigą prie tokenizuotų JAV biržose kotiruojamų akcijų ir biržoje prekiaujamų fondų (ETF). Planuojama, kad sprendimas remsis NYSE kuriama skaitmenine prekybos infrastruktūra ir leis keistis rinkos duomenimis tarp bendrovių.

    Paslauga dar nepradėta teikti, nes ji priklauso nuo NYSE planuojamos skaitmeninės alternatyvios prekybos sistemos paleidimo ir reikalingų reguliavimo leidimų. Jei projektas bus įgyvendintas, tokenizuotais vertybiniais popieriais teoriškai būtų galima prekiauti ir už įprastų JAV biržų darbo valandų ribų, o tai yra viena iš pagrindinių šių iniciatyvų idėjų.

    Kas yra tokenizuotos akcijos?

    Tokenizavimas reiškia, kad tradicinis vertybinis popierius ar teisė į jį atvaizduojama skaitmeniniu žetonu blokų grandinėje. Tokie sprendimai dažnai reklamuojami kaip būdas pagreitinti atsiskaitymą, supaprastinti prieigą ir suteikti galimybę prekiauti mažesnėmis dalimis, nors konkrečios taisyklės priklauso nuo jurisdikcijos ir pasirinktų technologinių bei teisinių modelių.

    NYSE anksčiau yra nurodžiusi, kad tokenų turėtojams būtų išlaikomos tradicinės teisės, susijusios su vertybiniais popieriais, pavyzdžiui, dividendai ir balsavimo teisės. Kartu pabrėžiama, kad tokios sistemos startas priklausys nuo reguliavimo sprendimų, o tai išlieka vienu didžiausių neapibrėžtumų.

    24 valandos per parą ir greitesnis atsiskaitymas

    NYSE skaitmeninė platforma, apie kurią skelbta anksčiau, siejama su prekyba visą parą, galimybe pirkti dalines akcijų dalis, atsiskaitymu blokų grandinėje ir finansavimu per stabilias monetas. Tokie elementai artina tradicinių finansų rinkas prie kriptoturto infrastruktūros, tačiau kelia papildomų reikalavimų rizikos valdymui ir priežiūrai.

    Praktikoje 24 valandų prekyba gali padidinti lankstumą tarptautiniams investuotojams, bet kartu gali keistis likvidumo pasiskirstymas ir kainodaros dinamika, ypač jei dalis apyvartos persikeltų į ne darbo valandomis veikiančias sistemas. Todėl rinkai svarbu, kaip bus užtikrinamas skaidrumas, priežiūra ir kainų atitikimas pagrindinėms biržoms.

    Ką žinoma apie duomenis ir apimtis?

    Susitarimas apima ir rinkos duomenų judėjimą tarp bendrovių. NYSE patronuojančios bendrovės „Intercontinental Exchange“ padalinys ICE Data Services planuoja platinti „Blockchain.com“ kriptoturto rinkos duomenis bei analitiką savo klientams, o „Blockchain.com“ programėlėje ketinama integruoti dalį ICE ir NYSE duomenų srautų.

    „Blockchain.com“ nurodo turinti daugiau nei 44 000 000 patvirtintų paskyrų, todėl potenciali auditorija būtų didelė, jei produktas būtų paleistas. Vis dėlto kol kas neskelbiama, kada paslauga galėtų startuoti, kokios konkrečios akcijos ir ETF būtų siūlomi, kokiose rinkose tai būtų prieinama ir kokios būtų finansinės susitarimo sąlygos.

    „Prisijungimas prie NYSE skaitmeninės alternatyvios prekybos sistemos leis išplėsti galimybes investuoti į šį skaitmeninį turtą dešimtims milijonų mūsų naudotojų visame pasaulyje“, – sakė „Blockchain.com“ vadovas Peteris Smithas.

    Pranešimas pasirodė po to, kai JAV Vertybinių popierių ir biržų komisija (SEC) pristatė penkerių metų „inovacijų išimtį“, skirtą palengvinti tam tikrų tokenizuotų JAV akcijų prekybą blokų grandinėje. Akcentuojama, kad tokie tokenizuoti vertybiniai popieriai turi užtikrinti tas pačias teises kaip ir tradicinės akcijos, o vien kainos sekimo sintetiniai produktai į šią schemą neįtraukiami.

    Bendra tendencija rodo augantį tradicinių finansų ir kriptoturto infrastruktūrų suartėjimą, ypač kalbant apie atsiskaitymą blokų grandinėje ir rinkų veikimą be pertraukų. Tačiau galutinis rezultatas priklausys nuo reguliavimo, technologinės brandos ir to, ar pavyks užtikrinti biržoms įprastą patikimumą, investuotojų apsaugą ir duomenų kokybę.

  • Stokholmo „Spiich“ pritraukė 3 mln. eurų: DI perima administravimą, pardavėjai daugiau laiko skiria klientams

    Stokholmo „Spiich“ pritraukė 3 mln. eurų: DI perima administravimą, pardavėjai daugiau laiko skiria klientams

    3 mln. eurų investicija

    Stokholme įsikūręs startuolis „Spiich“ pritraukė 3 mln. eurų pradinio etapo investiciją. Ji skirta plėsti DI pardavimų agento sprendimą, kuris automatizuoja administracines užduotis ir išlaisvina laiką tiesioginiam darbui su klientais.

    Šis raundas įvyko praėjus maždaug dešimčiai mėnesių po ankstesnės investicijos, kuri siekė apie 600 000 eurų. Iš viso „Spiich“ finansavimas dabar sudaro apie 3 600 000 eurų.

    „Dauguma pardavimų įrankių žadėjo grąžinti laiką, bet galiausiai pridėdavo dar vieną sistemą, kurią reikia pildyti“, – sakė Louise Lachmann.

    Investicijų raundui vadovavo Kopenhagoje veikiantis fondas Ugly Duckling Ventures, o prie jo prisijungė Alliance VC ir Cherry Ventures. Ankstesnis investuotojas Ampli Ventures taip pat dalyvavo su papildoma investicija, o tarp rėmėjų minimi ir verslo angelai iš kelių technologijų bendrovių.

    Ką automatizuoja „Spiich“

    „Spiich“ 2025 metais Stokholme įkūrė Johan Torssell ir Dennis Hadzialic. Komanda kuria DI agentus, kurie atlieka potencialių klientų paiešką, ruošia susitikimams, atnaujina CRM įrašus ir generuoja tolesnius veiksmus po pokalbių.

    Bendrovė remiasi prielaida, kad didelė pardavėjų darbo dalis vis dar „sudega“ ne pardavime, o administravime. Plačiai cituojamas „Salesforce“ vertinimas rodo, kad su administraciniais darbais gali būti susiję iki 78 proc. pardavėjų laiko, todėl automatizavimas tampa viena didžiausių B2B komandų produktyvumo temų.

    „Mes nekūrėme „Spiich“, kad pakeistume pardavėjus. Sukūrėme tam, kad jie pagaliau galėtų pardavinėti“, – sakė Johan Torssell.

    Augimas ir planai Europoje

    „Spiich“ teigia jau aptarnaujanti daugiau nei 50 klientų 15 šalių Europoje, JAV ir Pietų Amerikoje. Tarp minimų klientų yra NORNORM, „ProfitMetrics“, Zaver, Airmee, Rebaba ir Epiminds.

    Startuolio duomenimis, klientai esą padvigubino susitikimų skaičių, potencialių klientų paieškai skiriamą laiką sumažino iki 90 proc., o rinkos aprėptį padidino kelis kartus. Bendrovė taip pat nurodo daugiau kaip 100 proc. mėnesinį metinių pasikartojančių pajamų augimą 2026 metų pirmoje pusėje ir daugiau kaip 160 proc. grynųjų pajamų išlaikymą.

    Gautas lėšas „Spiich“ planuoja skirti inžinerijos ir rinkos plėtros komandoms auginti bei plėtrai Europoje. Bendrovė taip pat siekia pozicionuotis kaip platesnė platforma, apimanti el. laiškus, susitikimus ir kitus signalus, kad pardavimų komanda turėtų ne tik produktyvumo įrankį, bet ir sprendimą, padedantį priimti veiksmų sprendimus.

  • Bitkoinas peržengė 80 000 eurų ribą: ETF ir institucijų banga kelia klausimą, ar ralis tvarus

    Bitkoinas peržengė 80 000 eurų ribą: ETF ir institucijų banga kelia klausimą, ar ralis tvarus

    Bitkoino kaina vėl perkopė 80 000 eurų ribą, o rinkoje daugėja signalų, kad šį judėjimą palaiko ne vien spekuliantai. Analitikai atkreipia dėmesį į aktyvėjančią institucinių investuotojų paklausą ir augančius srautus į biržoje prekiaujamus fondus.

    Rinkos dalyviai pastarosiomis dienomis stebėjo ir spartesnį judėjimą iki maždaug 86 000 eurų, kuris sustiprino nuotaikas visame kriptovaliutų segmente. Vis dėlto po greito šuolio kaina grįžo arčiau 83 800 eurų, o tai priminė, kad nepastovumas išlieka įprasta šios turto klasės dalis.

    Kas stumia kainą aukštyn?

    Analitikų vertinimu, svarbiu katalizatoriumi tapo suaktyvėję srautai į bitkoino ETP ir neatidėliotinus ETF produktus, kurie dažnai laikomi patogiu kanalu institucijoms įgyti poziciją. Kai kurie rinkos stebėtojai fiksavo vieną didžiausių vienos dienos įplaukų per pastaruosius beveik dvejus metus, kas sustiprino argumentą, kad paklausa yra apčiuopiama.

    Papildomą impulsą suteikė išvestinių finansinių priemonių rinkoje fiksuoti trumpųjų pozicijų likvidavimai, kurie, kainai kylant, gali paspartinti judėjimą dėl priverstinio pozicijų uždarymo. Toks efektas dažnai trumpuoju laikotarpiu padidina kainos pagreitį, tačiau kartu kelia klausimą, kiek augimo buvo „mechaninio“.

    Reguliavimas ir makrofonas

    Rinkos lūkesčius palaiko ir reguliacinio aiškumo paieškos Jungtinėse Valstijose, kur pastaruoju metu daugėja iniciatyvų, susijusių su inovacijų išimtimis ir taisyklių kūrimu kripto sektoriui. Tai investuotojams svarbu todėl, kad mažėjantis neapibrėžtumas paprastai didina apetito rizikai ribas ir lengvina didelių dalyvių sprendimus.

    Makroekonominis fonas taip pat prisideda prie nuotaikų: kai kuriais laikotarpiais krentanti naftos kaina ir obligacijų pajamingumai gali kompensuoti griežtesnės pinigų politikos poveikį. Vis dėlto geopolitinės rizikos išlieka vienu pagrindinių veiksnių, galinčių staigiai pakeisti investuotojų elgseną.

    Kur riba ir kokios rizikos?

    Techninės analizės požiūriu artimiausia pasipriešinimo zona dažnai minima apie 87 000–88 000 eurų, o apvalus 90 000 eurų lygis išlieka psichologiškai svarbus. Jei kainai nepavyktų įsitvirtinti aukščiau, rinkoje gali sustiprėti pelnų fiksavimas, o 80 000 eurų riba taptų reikšmingu testu korekcijos atveju.

    Dalis analitikų įžvelgia, kad ankstesnis ciklo dugnas jau galėjo būti suformuotas, tačiau atsargesni vertinimai akcentuoja kitą riziką: mažėjančias apyvartas, siaurėjantį rinkos „plotį“ ir augantį svertą išvestinių priemonių rinkoje. Tai reiškia, kad net ir esant palankiai krypčiai trumpuoju laikotarpiu, betkoks nuotaikų lūžis gali išprovokuoti greitesnį kainos grįžimą.

  • ES ir EIB startuoliams ruošia investuotojų paktą: taip spręs vėlyvos plėtros finansavimo spragą

    ES ir EIB startuoliams ruošia investuotojų paktą: taip spręs vėlyvos plėtros finansavimo spragą

    Europos Komisija ir Europos investicijų banko (EIB) grupė paskelbė pradedančiosioms ir sparčiai augančioms įmonėms skirtą Europos institucinių investuotojų paktą. Tai savanoriška iniciatyva, kuria siekiama nukreipti daugiau ilgalaikio institucinio kapitalo į Europos technologijų ekosistemą.

    Paktas pristatytas „TechEU Equity Summit“ renginyje Liuksemburge, o prie jo jau jungtis ketina 13 institucinių investuotojų. Pagrindinis tikslas – sumažinti atotrūkį tarp ankstyvų investicijų ir vėlyvos plėtros etapų, kai kapitalo poreikis šokteli.

    Kas keisis investuotojams?

    Iniciatyva paremta dviem kryptimis: politikos dialogu ir investavimo platforma. Politikos dialogą koordinuos Europos Komisija, kad investuotojai galėtų aiškiau suprasti reguliavimo pokyčius ir ES investavimo politikos kryptis.

    Investavimo platformą ves EIB grupė, žadanti suteikti vieną „įėjimo tašką“ į Europos rizikos kapitalo ir augimo investicijų rinką. Praktikoje tai reikštų daugiau informacijos apie sandorių srautus, rinkos įžvalgas ir geresnį skirtingų investuotojų suderinamumą.

    Fokusas – vėlyva plėtra

    Didžioji dalis planuojamų įsipareigojimų siejama su dviem jau veikiančiais instrumentais: 15 000 000 000 eurų Europos technologijų čempionų iniciatyvos ETCI 2.0 ir 5 000 000 000 eurų „Scaleup Europe Fund“. Šie mechanizmai orientuoti į didesnius fondus, kurie finansuoja vėlyvos stadijos augimą.

    Europos startuolių ekosistemoje būtent šiame etape dažniausiai atsiranda finansavimo spraga, ypač kai įmonėms reikia daugiau nei 100 000 000 eurų vienam plėtros raundui. Dėl to dalis bendrovių investicijų ieško už ES ribų arba svarsto plėtrą ten, kur kapitalas prieinamesnis.

    „Europa turi talentą, idėjas ir ambicijas. Dabar užtikriname, kad mūsų novatoriškos įmonės galėtų augti, plėstis ir konkuruoti pasaulyje iš Europos“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

    EIB grupės teigimu, paktas turi padėti pensijų fondams, draudikams, bankams ir kitiems instituciniams investuotojams paprasčiau pasiekti inovacijų finansavimo galimybes. Kartu siekiama suartinti nacionalines iniciatyvas su bendrais ES instrumentais ir padaryti išėjimo kelius aiškesnius.

    „Mūsų tikslas aiškus: suteikti Europos instituciniams investuotojams vieną patikimą įėjimo tašką į inovacijų finansavimą“, – sakė EIB grupės prezidentė Nadia Calviño.

    Europos Komisija pabrėžia, kad iniciatyva dera su platesne ES startuolių ir sparčiai augančių įmonių strategija. Jos esmė – padėti perspektyviausioms bendrovėms užaugti iki globalių žaidėjų neišsikeliant iš Europos.

    „Daugeliui įmonių vis dar trūksta galimybės pritraukti pakankamai vėlyvos stadijos kapitalo. Šiuo paktu siekiame sujungti gilius ilgalaikio kapitalo išteklius su perspektyviausiais novatoriais, kad jie galėtų augti ir likti Europoje“, – sakė už startuolius, mokslą ir inovacijas atsakinga eurokomisarė Ekaterina Zaharieva.

  • Lenkijos regioniniai oro uostai žada investuoti apie 2,3 mlrd. eurų: valdžia žada paramą ir toliau

    Lenkijos infrastruktūros ministras Dariuszas Klimczakas tikina, kad šalies regioniniai oro uostai turi aiškią perspektyvą net ir vystant naują centrinį oro uostą tarp Lodzės ir Varšuvos. Pasak jo, valstybės politika bus „dviejų bėgių“: lygiagrečiai bus remiami tiek strateginiai nacionaliniai, tiek regioniniai projektai.

    Ministras pabrėžė, kad Lenkijos aviacijos rinka pastaraisiais metais sparčiai augo, o regioninių oro uostų vaidmuo didėja. Jo teigimu, vien praėjusiais metais Lenkijos oro uostai aptarnavo daugiau kaip 66 mln. keleivių, iš jų per 41 mln. teko regioniniams oro uostams.

    Investicijos iki 2032 metų

    Konferencijoje Katovicuose ministras sakė, kad regioniniai oro uostai iki 2032 metų planuoja investuoti apie 10 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 2,3 mlrd. eurų. Jis pridūrė, kad reali suma gali būti dar didesnė, nes dalis projektų bręsta greičiau, nei numatyta ankstesniuose planuose.

    Pasak ministro, investicijų apimtys, matomos tokiuose oro uostuose kaip Krokuvoje ar Katovicuose, suteikia daugiau užtikrintumo su aviacija susijusioms sritims. Jis atkreipė dėmesį, kad iš augančios keleivių paklausos tiesiogiai laimi ir skaitmeniniai, informacinių technologijų bei logistikos sektoriai.

    Balansas tarp reikalavimų ir augimo

    Klimczakas ragino išlaikyti pusiausvyrą tarp aplinkosauginių tikslų ir sektoriaus konkurencingumo. Jis pripažino, kad reikalavimai aviacijai didėja, tačiau, jo teigimu, pernelyg griežtas reguliavimas gali mažinti Europos ir Lenkijos galimybes konkuruoti globaliai.

    „Suprantu visus ekologinius ir aplinkosauginius reikalavimus, bet turi būti balansas, turi būti pusiausvyra“, – sakė Dariuszas Klimczakas.

    Ministras taip pat akcentavo saugumo reikalavimų augimą tiek investicijų, tiek teisėkūros srityje. Jis priminė apie teisės aktų pakeitimus, susijusius su oro uostų saugumo patikros organizavimu, ir akcentavo, kad strateginių projektų teisinė aplinka turi trumpinti įgyvendinimo laiką.

    Kartu reikės ir kelių, ir geležinkelio

    Ministro teigimu, regioninių oro uostų plėtra neatsiejama nuo kelių ir geležinkelių infrastruktūros, kurią turi užtikrinti valstybė ir savivaldybės. Jis kaip pavyzdį minėjo Katovicų ir Krokuvos krypties A4 magistralę, kurios modernizavimas siejamas su didelės apimties darbais ir kelių juostų plėtra.

    Kalbėdamas apie platesnį šalies ekonomikos impulsą, ministras užsiminė, kad dideli tarptautiniai renginiai galėtų paspartinti infrastruktūros modernizavimą. Jis svarstė, kad pasaulio futbolo čempionato organizavimas ar bendras rengimas 2038 arba 2042 metais galėtų mobilizuoti papildomas investicijas ir spartinti projektų įgyvendinimą.

  • Lūžis Rusijos ir Ukrainos derybose? JAV mini ribotas paliaubas dėl grūdų ir energetikos

    JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad Rusija ir Ukraina rodo susidomėjimą ribotomis paliaubomis, kurios apimtų grūdų eksportą ir energetikos infrastruktūrą. Pasak jo, tokia schema karo neužbaigtų, tačiau galėtų sumažinti pasaulinę įtampą dėl energijos išteklių ir maisto rinkų.

    Rubio šią žinią pateikė po susitikimo su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos renginių fone. JAV diplomatijos vadovas pabrėžė, kad abi kariaujančios pusės energetiką yra įvardijusios strateginiais taikiniais.

    Kas būtų ribotų paliaubų ašis?

    Kalbant apie energijos sektorių, jautriausia tema išlieka elektros gamybos ir perdavimo infrastruktūra, taip pat naftos ir dujų tiekimo grandinės. Rubio akcentavo, kad energetikos smūgiai veikia ne tik karo lauką, bet ir kasdienį žmonių gyvenimą, ypač artėjant šaltajam sezonui.

    Grūdų klausimas siejamas su Juodosios jūros prekybos maršrutais, uostų ir logistikos saugumu bei draudimo kaštais, kurie tiesiogiai lemia tiekimo kainą pasaulio rinkose. Ribotos paliaubos šioje srityje būtų orientuotos į tai, kad būtų sumažinta rizika kritinei infrastruktūrai ir eksportui.

    „Manau, kad abi pusės išreiškė susidomėjimą tam tikromis ribotomis paliaubomis, kurios apimtų grūdus ir energetiką“, – sakė Marco Rubio.

    Rubio taip pat leido suprasti, kad JAV išlieka atviros tokio formato svarstymui, net jei tai nebūtų visapusiškas ugnies nutraukimas. Jo vertinimu, net dalinis susitarimas galėtų amortizuoti su karu susijusį spaudimą naftos, dujų ir maisto kainoms, o tai aktualu ir Europai.

    Ką signalizuoja Kyjivas ir Vašingtonas?

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu teigė, kad Kyjivas būtų pasirengęs įvairiems paliaubų formatams, kurie užtikrintų energetikos sistemos apsaugą. Jis nurodė, kad JAV ketina perduoti atitinkamus signalus Rusijos pusei.

    JAV valstybės sekretorius pažymėjo, kad karas, jo manymu, greičiausiai nebus išspręstas vien mūšio lauke ir galiausiai vis tiek priartės prie derybų formato. Kartu jis pripažino, kad net ir ribotos paliaubos būtų sudėtingos, nes abi pusės yra įtraukusios energetikos objektus į karinius planus.

    G20 ir platesnės karo plėtros rizikos

    Rubio pranešė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra pakviestas į G20 viršūnių susitikimą, planuojamą gruodžio 14–15 dienomis Majamyje, Floridoje. Jo teigimu, tai galėtų tapti proga dialogui ne tik su Trumpu, bet ir su kitais pasaulio lyderiais.

    „Kartais situacija išslysta iš kontrolės taip, kad karas persimeta į kitą pasaulio dalį ar kitą valstybę“, – sakė Marco Rubio.

    JAV diplomatijos vadovas taip pat įvardijo Vašingtono nerimą, kad karas gali išplisti už Ukrainos ribų per hibridines atakas, sabotažą ar net klaidas, kurios galėtų sukelti nenumatytą eskalaciją. Anot JAV, šios rizikos nuolat keliamos įvairiuose susitikimuose su partneriais.

    JAV Valstybės departamentas nurodė, kad Rubio ir Lavrovo pokalbiuose aptarta karo Ukrainoje eiga ir dvišaliai santykiai. Kol kas nėra ženklų, kad ribotų paliaubų idėja būtų virtusi konkrečiu dokumentu, tačiau pats signalas rodo bandymą ieškoti siauresnių, praktiškų susitarimų.

  • „INEOS“ uždaro paskutinę didelę acetilo gamyklą Europoje: tiekimas persikels į JAV ir Kiniją

    Britų chemijos koncernas „INEOS“ paskelbė uždarantis paskutines dideles acetilo produktų gamybos linijas Europoje. Sprendimą įmonė sieja su ilgai išsilaikančiomis aukštomis gamtinių dujų ir elektros kainomis bei augančiais kaštais už anglies dioksido emisijas pagal ES apyvartinių taršos leidimų sistemą.

    Gamyba buvo vykdoma Anglijoje, netoli Kingston upon Hull, kur objektai pastaruoju metu buvo modernizuoti siekiant mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ypač anglies dioksido, emisijas. Vis dėlto, įmonės teigimu, net ir efektyvesnės technologijos neatsveria energetikos ir reguliavimo sąnaudų skirtumo lyginant su JAV bei Kinija.

    Kas keičiasi pirkėjams Europoje

    „INEOS“ nurodo, kad Europos ir Jungtinės Karalystės klientai bus aptarnaujami importu, o tiekimas bus perkeliamas į gamybos pajėgumus JAV ir Kinijoje. Acetilo grandinės chemikalai, tokie kaip acto rūgštis ar acto anhidridas, naudojami plačiai: nuo kosmetikos ir ploviklių iki vaistų, tekstilės, statybinių medžiagų.

    Atkreipiamas dėmesys ir į jautresnes sritis, nes šios žaliavos reikalingos ir daliai pramonės procesų, susijusių su gynybos sektoriaus tiekimo grandinėmis. Tai reiškia, kad europiniai pirkėjai didesnę dalį strateginių cheminių produktų bus priversti įsigyti už ES ribų, o tai didina tiekimo riziką krizinių situacijų metu.

    Brangi energija ir CO2 kaštai

    Įmonės vadovas Jimas Ratcliffe’as pabrėžė, kad esant dabartiniams kainų skirtumams Europa praranda konkurencingumą. „Esant dabartinėms dujų kainoms Europoje, kurios yra 12 kartų didesnės nei JAV ir 8 kartus didesnės nei Kinijoje, mes tiesiog nesame konkurencingi“, – sakė J. Ratcliffe’as.

    Jo teigimu, aukštų energijos kainų ir anglies dioksido mokesčių derinys silpnina Europos gamybinę bazę, o investicijos į efektyvumą tampa nepakankamos, kai pagrindinės sąnaudos išlieka struktūriškai didesnės nei konkurentų regionuose. Šis argumentas atspindi platesnę ES pramonės diskusiją, kurioje vis dažniau kalbama apie anglies dioksido nutekėjimo riziką, kai gamyba iškeliauja į šalis su mažesniais kaštais.

    „INEOS“ taip pat teigia, kad gamybos perkėlimas gali turėti ir priešingą efektą klimatui: jei importuojant chemikalus jie gaminami mažiau efektyviose gamyklose, o papildomai didėja transporto jūra apimtys, bendras anglies dioksido pėdsakas gali augti. Nors Hull objektai buvo įvardijami kaip vieni efektyviausių, konkurencinės sąlygos, įmonės vertinimu, tapo nepalankios.