CP v2

Category: Finansai

  • Dyzelinas Prancūzijoje pamušė rekordą: litras brangsta iki 2,41 euro, kas laukia toliau?

    Dyzelinas Prancūzijoje pamušė rekordą: litras brangsta iki 2,41 euro, kas laukia toliau?

    Prancūzijoje dyzelino kaina pasiekė naują rekordą ir vidutiniškai pakilo iki 2,41 euro už litrą. Tuo pat metu Europos Komisijos savaitiniai duomenys rodo, kad visoje Europos Sąjungoje benzino ir dyzelino kainos pasiekė aukščiausius lygius nuo 2005 metų.

    Kainų šuolį skatina sutrikęs pasaulinis naftos tiekimas ir brangstančios perdirbimo sąnaudos, kurioms įtakos turi įtampa Artimuosiuose Rytuose. Rinkose išaugusi rizikos premija didina didmenines degalų kainas, o tai greitai atsispindi ir kainose degalinėse.

    Prancūzijos Ekonomikos ministerijos skelbiamais degalinių švieslenčių duomenimis, dyzelino vidurkis buvo apskaičiuotas įvertinus daugiau kaip 8 700 degalinių kainas. Benzinas SP95-E10, kuris yra populiariausias šalyje, taip pat laikėsi aukštumose ir jau daugiau nei 10 dienų viršijo ankstesnį 2022 metų piką.

    Europos Komisijos skelbiamuose savaitiniuose rodikliuose, skaičiuojant svertinį ES vidurkį, benzino litras siekė 2,063 euro, o dyzelino – 2,159 euro. Prancūzija išliko tarp brangiausių valstybių, tačiau dar didesnės kainos tuo metu fiksuotos, pavyzdžiui, Vokietijoje, Nyderlanduose, Danijoje ir Suomijoje.

    Kodėl degalai brangsta net krentant naftai?

    Žaliavinės naftos kaina yra tik viena galutinės degalų kainos dedamoji, todėl vien jos svyravimai ne visada paaiškina pokyčius degalinėse. Europoje išliko didelės naftos perdirbimo maržos, ypač dyzelinui, o tai reiškia, kad skirtumas tarp žaliavos kainos ir rafinuotų produktų didmeninės vertės išlieka neįprastai aukštas.

    Europos Centrinio Banko ekspertai, vertindami ateities sandorių signalus, prognozavo, kad dyzelino maržos gali pasiekti piką spalį, o benzino maržos, tikėtina, aukščiausią tašką jau buvo pasiekusios rugpjūtį. Tai didina riziką, kad dyzelino kaina gali išlikti įtempta net ir tuomet, kai žaliavinė nafta trumpam atpinga.

    Smūgis vartotojams ir ekonomikai

    Degalų brangimas dažnai persiduoda į kitas prekes ir paslaugas, nes išaugusios transporto sąnaudos didina logistikos kainą ir gali spausti maisto bei būtiniausių prekių kainas. Dėl to smunka vartotojų pasitikėjimas, o namų ūkiams tenka dar labiau taupyti.

    „Vartotojams tai yra lėtas, bet nuolatinis spaudimas – žmonės jau kurį laiką kovoja su energijos, būsto ir maisto kainomis“, – sakė vartotojų organizacijos Euroconsumers atstovė Olivia Brown.

    Euroconsumers atlikta įperkamumo apklausa parodė, kad apie 30 proc. vartotojų sunkiai susidoroja su energijos išlaidomis, o 44 proc. nurodė patiriantys problemų dėl su automobiliu susijusių kaštų. Apklausos duomenimis, 72 proc. respondentų tikėjosi, kad pragyvenimo kaina 2026 metais blogės, o brangesnė energija gali dar labiau paspartinti šią tendenciją.

    Ką stebėti artimiausiomis savaitėmis?

    Degalų kainų kryptį lems keli veiksniai: tiekimo grandinių stabilumas, perdirbimo pajėgumai Europoje ir geopolitinės rizikos lygis. Jei konfliktų eskalacija mažėtų ir atsistatytų naftos bei perdirbtų produktų srautai, kainų spaudimas galėtų slūgti, tačiau rinkos išlieka jautrios net ir pavieniams sutrikimams.

    Vairuotojams ir verslui tai reiškia didesnį neapibrėžtumą planuojant išlaidas, ypač logistikos ir keleivių vežimo sektoriuose. Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad užsitęsęs brangimas gali atsiliepti infliacijos trajektorijai ir papildomai spausti šeimų biudžetus.

  • Graikija grįžta į elitą: Atėnų birža pripažinta išsivysčiusių rinkų klubo nare

    Graikija grįžta į elitą: Atėnų birža pripažinta išsivysčiusių rinkų klubo nare

    Graikijos akcijų rinka po ilgų metų sugrįžo į išsivysčiusių rinkų žemėlapį: indeksų sudarytoja FTSE Russell perklasifikavo šalį iš pažengusios besivystančios į išsivysčiusią rinką. Tai svarbus signalas tarptautiniams investuotojams, nes nuo tokių sprendimų priklauso, kur gali investuoti dalis institucinių fondų.

    Pokytis reiškia, kad 62 Graikijos bendrovių akcijos iš FTSE besivystančių rinkų krepšelių buvo perkeltos į išsivysčiusių rinkų indeksus. Rinkos dalyviai pažymi, kad tai gali didinti užsienio kapitalo srautus ir likvidumą, o biržoje listinguojamoms įmonėms atverti daugiau finansavimo galimybių.

    „Tai yra lūžio taškas, kuris gali praplėsti tarptautinių investuotojų ratą ir sustiprinti Graikijos bendrovių prieigą prie kapitalo“, – sakė Atėnų biržos grupės vadovas Yianos Kontopoulos.

    Tą pačią kryptį pasirinko ir indeksų tiekėja STOXX, taip pat priskyrusi Graikiją prie išsivysčiusių rinkų. Dėl to devynios Graikijos bendrovės įtrauktos į STOXX Europe 600 indeksą, tarp jų National Bank of Greece, Eurobank, Piraeus Bank, Alpha Bank, taip pat pramonės ir energetikos grupės GEK Terna, Motor Oil, PPC, Metlen ir mažmenininkė Jumbo.

    Prieš įsigaliojant pokyčiams, fondai, sekantys indeksus, privalėjo persitvarkyti portfelius: besivystančių rinkų fondai pardavinėjo Graikijos akcijas, o išsivysčiusių rinkų fondai jas pirko. Dėl to prekybos apyvarta Atėnuose šoktelėjo iki rekordinės maždaug 4,26 milijardo eurų sumos, o rinkoje dėmesys dabar krypsta į klausimą, ar tai virs ilgalaikiu užsienio investuotojų aktyvumu.

    Biržos „paaukštinimas“ sutapo ir su gerėjančiais signalais dėl valstybės finansų. Reitingų agentūra Moody’s pakeitė Graikijos Baa3 reitingo perspektyvą iš stabilios į teigiamą, taip pasiųsdama žinią, kad, tęsiantis fiskaliniams ir ekonominiams pagerėjimams, reitingas gali būti keliamas.

    Kita agentūra Scope Ratings žengė dar toliau ir pakėlė Graikijos reitingą nuo BBB iki BBB+, perspektyvą palikdama stabilią. Tokie sprendimai paprastai didina investuotojų pasitikėjimą ir gali mažinti valstybės skolinimosi kaštus, nes reitingai yra vienas svarbiausių rizikos vertinimo orientyrų tarptautinėse rinkose.

    Graikijos finansų ministerija pabrėžė, kad sprendimus lėmė mažėjanti skolos našta, biudžeto pertekliaus siekis, gerėjantis mokesčių surinkimas ir reformos, stiprinančios institucijų veiklą. Vis dėlto ekonomistai atkreipia dėmesį, kad išsivysčiusių rinkų statusas savaime negarantuoja nuolatinių kapitalo srautų, jei nebus užtikrintas stabilus augimas, investicijų aplinka ir įmonių skaidrumas.

    Pastaraisiais metais investuotojų dėmesys Europos rinkose vis dažniau krypsta į fiskalinę drausmę ir struktūrines reformas, ypač didesnių palūkanų normų laikotarpiu. Graikijai tai reiškia, kad grįžimas į išsivysčiusių rinkų klubą tampa ne tik simboliniu, bet ir praktiniu įsipareigojimu išlaikyti patikimumą, gerinti produktyvumą ir didinti gyventojų pajamas.

  • „Volkswagen“ išbraukta iš Euro Stoxx 50: 10 mlrd. eurų smūgis ir priverstiniai pardavimai

    „Volkswagen“ išbraukta iš Euro Stoxx 50: 10 mlrd. eurų smūgis ir priverstiniai pardavimai

    „Volkswagen“ neteko vietos elite

    Euro zonos biržų etaloninis indeksas Euro Stoxx 50 nuo pirmadienio rinkų atsidarymo nebeapima „Volkswagen“. Pokytį kasmetinėje peržiūroje patvirtino indekso sudarytoja Stoxx, o kartu į indeksą sugrįžo „Nokia“ ir prisijungė „Engie“.

    Iš sąrašo taip pat pasitraukė informacijos paslaugų bendrovė „Wolters Kluwer“. Indeksas atnaujinamas pagal laisvai prekyboje esančių akcijų rinkos vertę, todėl sprendimas laikomas techniniu, o ne vertinimu dėl įmonės veiklos kokybės.

    Kodėl tai svarbu investuotojams?

    Nors peržiūra yra mechaninė, jos pasekmės apčiuopiamos: fondai, kurie atkartoją Euro Stoxx 50 sudėtį, privalo perbalansuoti portfelius ir parduoti „Volkswagen“ akcijas. Tai gali padidinti spaudimą kainai trumpuoju laikotarpiu, ypač kai rinkoje jau vyrauja didesnis jautrumas automobilių sektoriaus naujienoms.

    „Volkswagen“ akcijų kaina nuo metų pradžios buvo kritusi beveik 30 proc., o per pastarąją savaitę smukimas dar pagilėjo. Euronews nurodė, kad prekybos metu akcija siekė apie 76 eurus, todėl bendrovės svoris tarp didžiausių Europos emitentų sumažėjo tiek, kad nebeatitiko indekso kartelės.

    Įspėjimas dėl pelno ir 10 mlrd. eurų našta

    Laikas šiam sprendimui bendrovei itin nepalankus: „Volkswagen“ neseniai perspėjo apie maždaug 10 mlrd. eurų vienkartines sąnaudas, kurios, bendrovės teigimu, gali „nušluoti“ didžiąją dalį šių metų pelno. Kartu sumažinta ir 2026 metais prognozuojama veiklos pelningumo marža iki ne daugiau kaip 1 proc., kai anksčiau buvo numatytas 4–5,5 proc. intervalas.

    Didžiausią vienkartinių sąnaudų dalį sudaro reikšmingas vertės sumažėjimas „Porsche“ pozicijoje, kur „Volkswagen“ valdo 75,4 proc. akcijų. Sportinių automobilių gamintoją spaudė JAV tarifai ir vangesnė prabangių užsienio prekių paklausa Kinijoje, o jo pelningumas pastaraisiais metais, pasak Euronews, buvo smarkiai susitraukęs.

    „Matome tolesnio rinkos aplinkos blogėjimo riziką, ypač Kinijoje, ir spartesnį paklausos poslinkį baterijomis varomų elektromobilių naudai“, – teigė „Volkswagen“.

    Dar mažiausiai 2 mlrd. eurų, kaip skelbta, siejama su išplėstomis ankstyvo išėjimo į pensiją programomis, turto vertės korekcijomis Kinijoje ir planuojamu „Volkswagen Osnabrück GmbH“ pardavimu. Pastaroji yra visiškai valdoma dukterinė įmonė, valdanti automobilių gamyklą Osnabriuke, šiaurės vakaruose Vokietijoje.

    Restruktūrizacija ir brangi transformacija

    Įspėjimas dėl pelno pasirodė praėjus maždaug dviem savaitėms po to, kai „Volkswagen“ pritarė didžiausiai savo istorijoje restruktūrizacijai, didindama planuojamų darbo vietų mažinimą iki 100 000 ir mažindama modelių gamą. Tokie sprendimai atspindi spaudimą tradiciniams gamintojams greitinti perėjimą prie elektromobilių ir atlaikyti konkurenciją tiek Europoje, tiek Kinijoje.

    Vis dėlto dalis rinkos dalyvių akcentuoja, kad vienkartinės sąnaudos nebūtinai reiškia staigų bazinio verslo lūžį. „Volkswagen“ nurodo, kad atmetus vienkartinius veiksnius, pagrindinė veiklos marža siektų apie 4 proc., o pinigų srautų ir likvidumo prognozės paliktos nepakeistos.

    „Antraštiniai skaičiai reikšmingai pervertina bazinio verslo blogėjimą“, – pažymėjo „Deutsche Bank“.

    Bankas kartu perspėjo, kad transformacija išlieka brangi ir sudėtinga, todėl papildomų restruktūrizavimo sąnaudų per artimiausius mėnesius gali daugėti. „Volkswagen“ trečiojo ketvirčio rezultatus turėtų skelbti spalio 29 dieną.

  • ECB pristatė „Pontes“: bankams atveriamas kelias į tokenizuotus sandorius centrinių bankų pinigais

    ECB pristatė „Pontes“: bankams atveriamas kelias į tokenizuotus sandorius centrinių bankų pinigais

    Euro zonos centrinių bankų sistema pradėjo veikti su „Pontes“ – nauja infrastruktūra, leidžiančia atsiskaityti už tokenizuotą turtą centrinių bankų pinigais. Europos Centrinis Bankas (ECB) šį žingsnį įvardija kaip vieną pirmųjų praktinių sprendimų, padedančių finansų rinkai prisitaikyti prie skaitmeninės eros.

    Tokenizuotas turtas – tai akcijos, obligacijos ir kiti instrumentai, kurie registruojami kaip skaitmeniniai žetonai paskirstytose registrų sistemose. Iki šiol vienas didžiausių šios rinkos stabdžių buvo atsiskaitymo „be rizikos“ trūkumas, nes sandoriai dažnai vykdavo komercinių bankų pinigais ar stabiliosiomis kriptovaliutomis.

    „Eurosistema siekia sudaryti sąlygas labiau integruotai, inovatyviai ir atspariai Europos finansų rinkai skaitmeniniame amžiuje“, – sakė ECB prezidentė Christine Lagarde.

    „Pontes“ sukurta taip, kad didmeniniuose sandoriuose atsiskaitymas vyktų centriniame banke laikomomis atsargomis, kurios laikomos saugiausia pinigų forma finansų sistemoje. Tokia schema mažina kredito riziką ir gali padėti pritraukti didžiuosius rinkos dalyvius, kurie atsargiai vertina atsiskaitymą privačiais pinigais.

    ECB skelbia, kad prie sistemos jau pasirengė jungtis 13 institucijų, tarp jų „Deutsche Bank“, „Santander“, „Société Générale“, KfW ir Europos investicijų bankas. Taip pat dalyvauja keli paskirstytų registrų operatoriai, įskaitant „Clearstream“.

    Reguliuotojas planuoja tapti ir sistemos naudotoju. ECB pranešė pradėjęs parengiamuosius darbus, kad nedidelę savo lėšų portfelio dalį investuotų į tokenizuotus vertybinius popierius, o pirkimų atsiskaitymas vyktų per „Pontes“.

    Pradinis dėmesys, anot banko, bus skiriamas eurais denominuotoms skolos priemonėms, kurias leidžia euro zonos vyriausybės, regionų institucijos, agentūros ir Europos viršnacionalinės institucijos. Šis portfelis nėra susijęs su pinigų politika ir paprastai naudojamas ECB veiklos sąnaudoms padengti iš investicinės grąžos.

    Rinkos dalyviai pabrėžia ir platesnę reikšmę: atsiskaitymas centrinių bankų pinigais gali tapti trūkstama grandimi, kuri leistų tokenizacijai išeiti už bandomųjų projektų ribų. Vis dėlto kol kas „Pontes“ planuojama eksploatuoti pagal įprastas rinkos darbo valandas, o pilnesnės funkcijos, įskaitant ilgesnį veikimo laiką, turėtų atsirasti iki 2028 metais.

    Tuo pat metu JAV rinka juda kitu keliu: ten daugiau dėmesio skiriama privačioms iniciatyvoms ir prekybai beveik visą parą. Europoje kryptis kitokia – Frankfurte akcentuojama, kad skaitmeninėje finansų sistemoje centrinio banko pinigai turi išlikti atsiskaitymo ašimi, ypač kai kalbama apie sisteminės svarbos rinkas.

    Svarbu atskirti, kad „Pontes“ skirta bankams ir finansų infrastruktūrai, o ne vartotojams. Mažmeninei rinkai numatomas skaitmeninis euras būtų atskiras projektas, leisiantis gyventojams kasdieniams atsiskaitymams naudoti centrinių bankų pinigus skaitmenine forma.

    Skaitmeninio euro teisėkūros procesas, ECB teigimu, vis dar tęsiasi: Europos Parlamento pozicija jau patvirtinta, o derybos su valstybėmis narėmis turėtų lemti galutinį reguliavimą. Jei teisės aktai būtų priimti pagal planą, bandomasis etapas su mokėjimo paslaugų teikėjais galėtų startuoti 2027 metais, o pirmoji emisija realistiškai būtų svarstoma vėliau, apie 2029 metais.

  • 13 ES šalių siūlo „generalinę tvarką“ Briuselyje: ką žada įstatymų „valymas“ verslui

    13 ES šalių siūlo „generalinę tvarką“ Briuselyje: ką žada įstatymų „valymas“ verslui

    Ko siekia 13 valstybių

    Trylika Europos Sąjungos valstybių paragino Briuselį imtis sistemingo teisėkūros supaprastinimo ir peržiūrėti, ar galiojantys ES teisės aktai dar atitinka šiandienos poreikius. Iniciatyvos esmė – mažinti administracinę naštą ir kurti taisykles, kurios skatintų inovacijas bei konkurencingumą.

    Neoficialų dokumentą pasirašė Austrija, Čekija, Danija, Vokietija, Estija, Vengrija, Italija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Portugalija, Slovėnija ir Slovakija. Jame siūloma atlikti sektorinį teisės aktų „giluminį valymą“ – nustatyti, ką reikia panaikinti, ką atnaujinti, o kas sukuria naštą be aiškios pridėtinės vertės.

    Naujos taisyklės – tik su aiškiu pagrindimu

    Šalys ragina, kad nauji ES teisės aktai būtų projektuojami kaip palankūs inovacijoms ir verslo aplinkai, o jų poveikis konkurencingumui būtų vertinamas nuosekliai. Taip pat pabrėžiama subsidiarumo ir proporcingumo svarba: ES lygmens reguliavimas turėtų būti taikomas tik tada, kai tikslų neįmanoma pakankamai pasiekti nacionaliniu mastu.

    Dokumente siūloma, kad prieš įvedant bet kokią reikšmingą naują ataskaitų teikimo ar atitikties pareigą būtų peržiūrimos jau galiojančios pareigos toje pačioje srityje. Tikslas – konsoliduoti, supaprastinti arba panaikinti dubliuojančius reikalavimus, kad bendras reguliacinis krūvis neaugtų.

    „ES teisėkūra negali būti tikslas savaime. Reguliacinė savitvarda, kad būtų išvengta perteklinio reguliavimo ir naujų administracinių naštų, yra būtina sąlyga kokybiškai ES teisėkūrai“, – teigiama Austrijos inicijuotame dokumente.

    Siūlomi penkerių metų „patikrinimai“

    Tarp siūlymų – įpareigoti į kiekvieną reikšmingą naują reglamentavimą įtraukti peržiūros nuostatą, numatant vertinimą ne rečiau kaip kas penkerius metus. Tokiu būdu būtų tikrinama, ar priemonės pasiekė tikslus, ar jos įgyvendinamos praktiškai ir ar neprieštarauja kitoms taisyklėms.

    Valstybės taip pat siūlo ES mastu skelbti įgyvendinimo ir konsolidavimo metus, kai prioritetas būtų skiriamas ne naujų taisyklių kūrimui, o jau priimtų teisės aktų įgyvendinimui, sąveikumui, priežiūros suvienodinimui ir perteklinių ataskaitų mažinimui. Akcentuojama, kad supaprastinimas neturėtų reikšti sveikatos, saugos ar darbo standartų silpninimo.

    „Svarbiausia – išvengti susikaupiančio sudėtingumo, kuris silpnina ES veiksmingumą ir teisėtumą bei mažina bendrosios rinkos patrauklumą investicijoms“, – rašoma dokumente.

    Kodėl tema tapo tokia karšta

    Pastaraisiais metais ES reguliavimas sparčiai plėtėsi – nuo skaitmeninės ekonomikos ir duomenų iki klimato politikos, tvarumo atskaitomybės ir naujų technologijų. Verslas vis dažniau kelia klausimą dėl skirtingų reikalavimų persidengimo, ypač kai įmonėms tenka vienu metu taikytis prie kelių teisės aktų, skirtingų terminų ir ataskaitų formatų.

    Europos Komisija jau yra pristačiusi supaprastinimo kryptį, įskaitant vadinamuosius „omnibus“ pasiūlymus, kuriais siekiama suvienodinti ir sumažinti atskirų reguliavimo sričių fragmentaciją. Ši 13 šalių iniciatyva signalizuoja norą eiti dar toliau – ne tik koreguoti pavienes taisykles, bet ir peržiūrėti visą reguliacinės naštos logiką, vertinant ją „nuo nulio“ pagal sektorius.

    Prieš šią iniciatyvą turėtų startuoti ir nauja valstybių koalicija, skirta biurokratinės naštos mažinimui, kurią planuojama kurti kaip nuolatinį tinklą supaprastinimo sprendimams tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu. Tai gali reikšti, kad ateityje diskusijos dėl reguliavimo apimties, įgyvendinimo terminų ir ataskaitų mažinimo taps vienu nuolatinių ES darbotvarkės punktų.

  • Buvę Etiopijos karo priešai susivienijo: septynių grupių planas nuversti Abiy Ahmedą

    Buvę Etiopijos karo priešai susivienijo: septynių grupių planas nuversti Abiy Ahmedą

    Etiopijoje ginkluotos grupuotės, kurios prieš kelerius metus kovojo skirtingose fronto pusėse Tigrajaus kare, paskelbė sudarančios bendrą karinį aljansą. Pasak Tigrajaus žmonių išlaisvinimo fronto (TPLF), siekiama nuversti ministro pirmininko Abiy Ahmedo vyriausybę ir įvesti pereinamąją administraciją.

    Afrikos Sąjungos vertinimu, pastaraisiais mėnesiais tiek federalinė valdžia, tiek TPLF telkė pajėgas prie šiaurinio regiono ribų. Tai sustiprino baimes, kad šalis gali vėl grįžti į plataus masto konfliktą, kurio metu, tarptautinių institucijų skaičiavimais, galėjo žūti iki 600 000 žmonių.

    „Mes ką tik suformavome aljansą, bendradarbiaujame su keliomis grupėmis, o tikslas – pašalinti režimą ir sudaryti sąlygas pereinamajai vyriausybei“, – sakė TPLF viceprezidentas Amanuelis Assefa.

    Skelbiama, kad į aljansą įtrauktos tigrajų pajėgos, Amharų nacionalistinės Fano milicijos ir Oromo išlaisvinimo armija (OLA), taip pat dar keturios grupės iš trijų kitų regionų. Tai reikštų, kad naujasis blokas veikia maždaug pusėje iš 12 Etiopijos regioninių valstijų.

    Anot TPLF atstovų, koordinavimas tarp grupių trunka ilgiau nei metus, o aljansui turėtų vadovauti Fano lyderis Zemene Kasse. Vis dėlto stebėtojai atkreipia dėmesį, kad tokia sąjunga gali būti trapi, nes ją sudaro skirtingų ideologijų ir interesų jėgos, anksčiau kovojusios tarpusavyje.

    Abejonės dėl aljanso galimybių

    Tigrajaus karas prasidėjo 2020 metų lapkritį, kai federalinės pajėgos ėmėsi veiksmų prieš TPLF, ilgus dešimtmečius dominavusį Etiopijos politikoje. Po dvejų metų, 2022 metų lapkritį, buvo pasirašytas Pretorijos susitarimas, turėjęs užbaigti konfliktą ir pradėti demobilizaciją.

    Pagal susitarimą TPLF turėjo nusiginkluoti ir susilaikyti nuo karinės mobilizacijos, tačiau procesas įstrigo, o įtampa vėl ėmė augti. Situaciją dar labiau komplikavo teritoriniai ginčai, ypač dėl Vakarų Tigrajaus, kurį po karo administravo amharų pajėgos.

    Taikos ir konfliktų studijų profesorius Kjetilis Tronvollis viešai kėlė klausimą, ar sukilėlių aljansas pajėgs išlaikyti ilgalaikį karą prieš federalinę valdžią, turinčią modernių žvalgybos ir dronų pajėgumų. Jo vertinimu, koordinuotas veikimas galėtų atverti valdžiai kelis frontus vienu metu, tačiau tai nebūtinai reiškia greitą pergalę.

    Dar vienas smurto židinys vakaruose

    Tuo pat metu vakarinėje Gambelos srityje, netoli Pietų Sudano sienos, fiksuotas atskiras smurto proveržis. Organizacija Gydytojai be sienų pranešė, kad per susirėmimus žuvo mažiausiai 12 žmonių, o dešimtys buvo sužeisti.

    Gambeloje dažni vietiniai konfliktai, o papildomą įtampą didina pabėgėlių srautai: regione gyvena daugiau kaip 400 000 pabėgėlių, dauguma jų – iš Pietų Sudano. Kas konkrečiai atsakingas už naujausius susirėmimus, tuo metu aiškiai įvardyta nebuvo.

    Etiopijoje ginkluoti konfliktai pastaraisiais metais ypač stipriai veikia dvi didžiausias šalies teritorijas pagal gyventojų skaičių – Oromiją ir Amharą. Federalinės pajėgos su OLA kovoja nuo 2018 metų, o Fano milicijos sukilo 2023 metais po valdžios bandymų jas nuginkluoti, taip dar labiau apsunkindamos ir taip trapią pokario tvarką.

  • Skrydžių chaosas Jungtinėje Karalystėje kartojasi: „Ryanair“ reikalauja NATS vadovo atsistatydinimo

    Skrydžių chaosas Jungtinėje Karalystėje kartojasi: „Ryanair“ reikalauja NATS vadovo atsistatydinimo

    Pirmadienį keliautojai Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje vėl susidūrė su skrydžių vėlavimais ir atšaukimais, kai oro eismo valdymo sistemos patyrė techninių sutrikimų. Tai jau antras toks incidentas per mėnesį, todėl aviacijos sektoriuje auga įtampa dėl sistemų atsparumo ir atsarginių sprendimų.

    Oro eismo valdymo operatorė „NATS“ pranešė, kad ankstų rytą Prestviko centre Škotijoje užfiksavo ryšio problemą dalyje sistemų tinklo. Bendrovė pabrėžė, kad šis gedimas esą nesusijęs su ankstesniu mėnesio sutrikimu.

    „Atsiprašome keleivių dėl patirtų nepatogumų ir dėkojame už kantrybę“, – sakė „NATS“.

    Apie 11 valandą vietos laiku „NATS“ nurodė, kad problema išspręsta, ir pradėjo derinti veiksmus su oro linijomis bei oro uostais, kad būtų atšaukti laikini oro eismo apribojimai. Vis dėlto oro uostai įspėjo, kad net ir atstačius sistemas vėlavimai gali tęstis dėl grandininio poveikio visame tinkle.

    Skrydžių stebėjimo duomenys rodė didesnius trikdžius Edinburgo, Glazgo ir Niukaslo oro uostuose, o poveikis buvo juntamas ir Mančesteryje, Birmingame, Belfaste bei Londono Lutono ir Getviko oro uostuose. Trikdžiai fiksuoti ir Dubline, todėl keliautojams rekomenduota prieš vykstant į oro uostą pasitikrinti naujausią informaciją pas savo oro vežėją.

    Šio mėnesio pradžioje panašūs sutrikimai Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje jau buvo paralyžiavę dalį aviacijos tinklo, kai „NATS“ pranešė apie skrydžių apdorojimo sistemos problemą. Tuomet bendrovė situaciją apibūdino kaip sudėtingą atsigavimą, kuris turėjo įtakos visai aviacijos grandinei ir reikalavo laiko grįžti į įprastą ritmą.

    Jungtinės Karalystės transporto sekretorė Heidi Alexander anksčiau teigė sieksianti užtikrinimų, kad iš incidentų bus pasimokyta, o aviaciją palaikančios sistemos atitiks keliamus patikimumo reikalavimus. Politikų ir reguliuotojų dėmesys šiuo atveju svarbus, nes oro eismo valdymas yra kritinė infrastruktūra, o sutrikimai greitai persimeta į oro uostų darbą, įgulų grafikus ir keleivių jungiamuosius skrydžius.

    Tuo metu Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ po naujausio gedimo paragino „NATS“ vadovą Martiną Rolfe atsistatydinti. Vežėjas pareiškė, kad keleiviai neturėtų nuolat patirti pasikartojančių trikdžių dėl sistemų gedimų, nepakankamų atsarginių procedūrų ir, bendrovės vertinimu, nesėkmingo vadovavimo.

    Pasak aviacijos ekspertų, tokio pobūdžio incidentai ypač jautrūs piko sezonais, kai oro erdvėje didelis srautas, o tvarkaraščiai suplanuoti minimaliais laiko rezervais. Net trumpas technologinis sutrikimas gali sukelti vėlavimų grandinę visai dienai, todėl oro eismo valdymo sistemų patikimumas ir atkūrimo procedūros tampa viena svarbiausių aviacijos saugos ir paslaugos kokybės temų.

    Artimiausiomis dienomis oro uostai ir oro linijos tikisi stabilizuoti tvarkaraščius, tačiau keleiviams patariama išlikti budriems ir sekti pranešimus apie vartų, išvykimo laikų ar maršrutų pokyčius. Jei skrydis vėluoja ar atšaukiamas, keliautojams pravartu pasitikslinti, kokias alternatyvas siūlo oro vežėjas ir kokia pagalba priklauso pagal galiojančias keleivių teisių taisykles.

  • Bendradarbiaujantys interviu: kaip struktūruotas pokalbis padeda atskleisti produkto istoriją ir vertę

    Bendradarbiaujančių interviu metodika vis dažniau tampa būdu įmonėms aiškiai ir patikimai papasakoti apie produktą, jo kūrimo logiką ir sprendžiamą problemą. Vietoje abstrakčių pažadų čia remiamasi komandos žiniomis, konkrečiais sprendimais ir paaiškinimu, kodėl pasirinktas vienas ar kitas kelias.

    Tokio formato esmė yra struktūruotas, bet natūralus pokalbis, kuriame iš anksto suderinti klausimai padeda surinkti faktus, specifikacijas ir kontekstą. Praktikoje tai veikia kaip įvadinis turinio auditas, leidžiantis greitai atsijoti svarbiausias detales ir išlaikyti vienodą kokybės kartelę skirtingose kampanijose.

    Turinio kūrime tai ypač svarbu dėl pasitikėjimo: skaitytojai jautriai reaguoja į pernelyg reklaminį toną, todėl vertė atsiranda tada, kai pasakojimas paremtas realiais sprendimais, apribojimais ir pamatuojamais rezultatais. Dėl to interviu metu surinkta informacija padeda sukurti tekstą, kuris skamba organiškai, bet išlieka tikslus ir patikrinamas.

    Dažniausi tokio turinio pritaikymo scenarijai apima produkto pristatymą, architektūros ar technologinio sprendimo paaiškinimą bei problemos, su kuria susiduria rinka, analizę. Kai akcentuojami konkretūs argumentai ir aiškiai įvardijama nauda, turinys tampa naudingas ne tik kaip rinkodara, bet ir kaip informacinis gidas potencialiam klientui.

    Sklandžiam procesui būtinas vaidmenų pasidalijimas: įmonės komanda pateikia domeno žinias ir faktus, o turinio rengėjai rūpinasi struktūra, aiškumu ir nuoseklumu. Toks bendradarbiavimas padeda suderinti prekės ženklo kryptį su redakciniu patikimumu ir užtikrina, kad galutinis tekstas būtų ir įdomus, ir tikslus.

    Praktinis privalumas dar ir tas, kad vienas kokybiškai parengtas interviu gali tapti pagrindu keliems formatams skirtinguose kanaluose. Iš tos pačios medžiagos dažnai parengiami straipsniai, trumpesnės santraukos, klausimų ir atsakymų blokai ar turinio fragmentai kampanijoms, išlaikant vientisą žinutę.

    Svarbu įvertinti ir teisinę bei privatumo pusę: registruojantis ar naudojantis paslauga paprastai taikomos naudojimosi sąlygos ir privatumo politika. Organizacijoms tai reiškia poreikį aiškiai susitarti, kokie duomenys dalijami, kas gali būti cituojama ir kaip bus tvirtinamos galutinės formuluotės prieš publikavimą.

  • Meltem Demirors: bitkoinas buvo ne tas žetonas – rinkos vis labiau įkainoja DI intelektą

    Meltem Demirors: bitkoinas buvo ne tas žetonas – rinkos vis labiau įkainoja DI intelektą

    Ilgametė kriptovaliutų investuotoja ir „Crucible“ įkūrėja Meltem Demirors sako, kad pastarųjų metų DI bumas iš dalies rėmėsi tuo, ką anksčiau pademonstravo bitkoino ekosistema: kaip greitai galima pritraukti kapitalą, pastatyti infrastruktūrą ir paversti skaičiavimo pajėgumus paklausia preke.

    Pasak jos, dar prieš kelerius metus išpopuliarėjusi idėja apie energijos, skaičiavimo galios ir skaitmeninių aktyvų suartėjimą iš esmės pasitvirtino, tačiau galutinis „produktas“ pasirodė kitas, nei daug kas tikėjosi. Dabar, jos teigimu, rinkos vis labiau vertina ne patį bitkoiną, o intelektą, kurį galima „pagaminti“ DI sistemomis.

    „Paaiškėjo, kad bitkoinas buvo ne tas žetonas. Šiandien pasaulis iš tikrųjų įkainoja intelektą“, – sakė Meltem Demirors.

    Šis požiūris atspindi platesnę tendenciją: dalis kriptovaliutų kasybos sektoriaus ir su juo susijusių technologijų tiekėjų persiorientuoja į didelio našumo skaičiavimus, duomenų centrus ir DI darbo krūvius. Praktinis motyvas paprastas: DI paslaugoms reikia milžiniškos elektros energijos ir patikimos infrastruktūros, o tai yra sritys, kuriose kasybos pramonė jau turi patirties.

    Demirors atkreipia dėmesį, kad kai kurios įmonės, kurios šiandien siejamos su DI infrastruktūra, anksčiau augo kripto sektoriuje ir perėmė jo veiklos modelius. Tokia „kompetencijų migracija“ reiškia, kad investuotojų pinigai, energijos pajėgumai ir techninės komandos dažniau keliauja ten, kur grąža atrodo aiškesnė ir paklausa sparčiau didėja.

    Kartu tai kelia klausimų dėl bitkoino tinklo saugumo ir ilgalaikės ekonomikos, jei dalis skaičiavimo resursų nuosekliai nukreipiama į DI. Demirors pabrėžia, kad ši rizika yra reali, tačiau bitkoino protokolas turi mechanizmą, kuris prisitaiko prie pasikeitusio dalyvių aktyvumo: sudėtingumo korekcija gali subalansuoti kasybos sąnaudas ir paskatas tiems, kurie tinkle lieka.

    Jos teigimu, bitkoinas vis dar išlieka viso sektoriaus rodiklis, todėl staigūs pokyčiai jo ekosistemoje turėtų rūpėti ne tik kripto bendruomenei. Tuo pat metu ji ragina žiūrėti plačiau: vertės kūrimo grandinėje vis didesnę reikšmę įgauna ne vien skaitmeniniai aktyvai, o skaičiavimo galia, duomenys ir DI gebėjimas paversti juos komerciškai naudingu intelektu.

  • Kodėl litras degalų kainuoja apie 2 eurus: skaičiavimai rodo, kiek sudaro mokesčiai ir antkainiai

    Lenkijoje degalų kainos vėl priartėjo prie psichologiškai svarbios ribos: dyzelino litro kaina kai kuriose vietose siekia apie 2 eurus. Rinkos analitikai atkreipia dėmesį, kad galutinei kainai didelę įtaką daro ne tik naftos produktų savikaina, bet ir mokesčiai bei privalomos rinkliavos.

    Remiantis analitikų skaičiavimais, jei iš maždaug 2 eurų už litrą būtų atimti mokesčiai ir dalis privalomų įmokų, degalų kaina be jų sudarytų apie 1,27 euro. Likusi dalis, maždaug 0,73 euro, tenka pridėtinės vertės mokesčiui, akcizui ir vadinamajam degalų mokesčiui.

    Degalų kainos struktūroje reikšmingą dalį sudaro ir tiekimo grandinės kaštai. Į „be mokesčių“ skaičiuojamą dalį paprastai įtraukiama perdirbimo (naftos perdirbimo gamyklų) kaina, mažmeninė marža bei papildoma įmoka, skirta su tarša susijusioms priemonėms finansuoti.

    Kas labiausiai kelia kainą?

    Analitikai pabrėžia, kad didžiausias „bazinis“ komponentas dažniausiai yra perdirbimo kaina, kuri gali sudaryti beveik visą degalų savikainos dalį iki mokesčių. Mažmeninė marža, lyginant su mokesčiais, paprastai yra nedidelė, tačiau gali kisti priklausomai nuo konkurencijos, logistikos ir paklausos regione.

    Be vietinių veiksnių, degalų kainoms didelę įtaką daro ir pasaulinė rinka. Naftos kainų svyravimus dažnai sustiprina geopolitinė įtampa, ypač Artimuosiuose Rytuose, taip pat transporto maršrutų rizikos ir draudimo kaštai, kurie galiausiai persiduoda į didmeninę ir mažmeninę kainodarą.

    Ką tai reiškia vairuotojams?

    Ekspertai prognozuoja, kad kainos trumpuoju laikotarpiu gali išlikti padidėjusios, jei išliks įtampa pasaulinėse energijos žaliavų rinkose. Vairuotojams tai reiškia, kad net ir nedideli pokyčiai naftos ar didmeninėse kainose gali greitai atsispindėti švieslentėse degalinėse, nes mokesčiai sudaro fiksuotą ir reikšmingą galutinės sumos dalį.

    Kartu tokia kainos sandara rodo, kad diskusijos apie degalų brangimą dažnai neapsiriboja vien naftos kaina. Galutinį mokamą eurų skaičių lemia ir fiskalinė politika, akcizų dydžiai, PVM tarifas bei tai, kokias privalomas rinkliavas valstybė taiko degalams.