CP v2

Category: Finansai

  • Europos Komisija siūlo 3 metams atidėti metano baudas importuotojams: kas laukia LNG ir kainų?

    Europos Komisija rengia rekomendaciją valstybėms narėms laikinai atidėti sankcijų taikymą energijos importuotojams, kurie nesilaiko ES reikalavimų dėl metano emisijų. Siūloma trejų metų pertrauka būtų taikoma 2027–2029 metais, išskyrus didelio masto sukčiavimo atvejus.

    Toks žingsnis aiškinamas rizika, kad griežtas ir skubus baudų taikymas gali sutrikdyti dujų tiekimą į Europą. Didžiausia įtampa kyla dėl SGD, nes dalis pagrindinių tiekėjų yra perspėję, kad pernelyg sudėtingi ar sunkiai įgyvendinami reikalavimai gali paskatinti krovinius nukreipti į kitas rinkas.

    Kas keičiasi nuo 2027 metų

    Pagal jau priimtą ES reguliavimą nuo 2027 metų importuojami iškastiniai degalai turės atitikti metano išmetimų stebėsenos, ataskaitų teikimo ir nepriklausomos patikros reikalavimus. Tikslas paprastas: sumažinti metano nuotėkius, kurie energetikos grandinėje neretai susidaro gavybos, transportavimo ir suskystinimo etapuose.

    Numatyta, kad iki 2030 metų už importą, viršijantį nustatytus metano intensyvumo slenksčius, galėtų būti taikomos sankcijos, o maksimali bauda siektų iki 20 proc. metinių pajamų. Būtent ši dalis kelia daugiausia diskusijų, nes verslui tai būtų reikšminga finansinė rizika net ir tais atvejais, kai duomenų surinkimas ar patikra stringa ne dėl importuotojo kaltės.

    Rizikos: tiekimas, kainos ir patikros „butelio kaklelis“

    Diskusijos vyksta tuo metu, kai Europa siekia mažinti energijos kainų spaudimą ir kartu toliau atsiriboti nuo rusiškų išteklių. Dujų rinka išlieka jautri net ir nedideliems tiekimo svyravimams, o bet kokie signalai apie galimus SGD srautų pokyčius paprastai greitai atsispindi kainodaroje.

    Ekspertai taip pat pabrėžia praktinę problemą: metano reikalavimų įgyvendinimas priklauso nuo patikimų verifikavimo protokolų ir pakankamo skaičiaus pripažintų tikrintojų. Jei patikros infrastruktūra nespėja vystytis, importuotojai gali atsidurti situacijoje, kai formaliai privalo atitikti reikalavimus, tačiau objektyviai neturi galimybių laiku gauti patvirtinimų.

    Europos Komisijos planuojamas atidėjimas būtų kompromisas, leidžiantis išlaikyti metano mažinimo kryptį, bet laimėti laiko rinkai ir reguliuotojams susiderinti dėl aiškesnių taisyklių bei patikros pajėgumų. Vis dėlto diskusijos dėl išimčių, atsakomybės ribų ir realaus įgyvendinimo tempo, tikėtina, tęsis ir priėmus rekomendaciją.

  • Lenkijos Beskidų kalnuose nuo bėgių nuvažiavo krovininis traukinys: dalis vagonų įkrito į Poprado upę

    Lenkijos pietuose, Beskidų Sondiecio kalnuose, nuo bėgių nuvažiavo krovininis traukinys. Vietos valdžios teigimu, dalis vagonų nuriedėjo į Poprado upę, o geležinkelio ruožas laikinai tapo nepravažiuojamas.

    Incidentas įvyko linijoje, jungiančioje Nowy Sącz ir Krynica-Zdrój kryptį. Skelbiama, kad nuo bėgių nuvažiavo šeši tušti vagonai, o į įvykio vietą išsiųstos Lenkijos geležinkelių infrastruktūrą prižiūrinčios tarnybos.

    Dėl avarijos keleiviams šiame ruože organizuotas pakaitinis susisiekimas autobusais. Vežėjai ragina sekti operatyvią informaciją apie reisų pasikeitimus ir galimus vėlavimus stotyse bei oficialiuose keleivių informavimo kanaluose.

    Piwniczna-Zdrój meras Tomasz Michałowski socialiniuose tinkluose pranešė, kad vagonai atsidūrė Poprado upės vagoje, todėl artimiausiomis valandomis eismas į abi puses gali būti sustabdytas. Tarnybos tuo metu vertina situaciją ir planuoja, kaip saugiai pašalinti vagonus bei atstatyti bėgių infrastruktūrą.

    Kol kas nepranešama apie nukentėjusius asmenis, o tikslios avarijos priežastys dar nustatinėjamos. Paprastai tokiais atvejais vertinama bėgių būklė, galimi kelio deformacijos veiksniai, riedmenų techninė būklė ir eismo organizavimo aplinkybės, tačiau oficialių išvadų dar nėra.

    Geležinkelių specialistai pabrėžia, kad net ir tuščių vagonų nuvažiavimas nuo bėgių gali sukelti ilgalaikių trikdžių, jei pažeidžiami bėgiai, pabėgiai ar kontaktinio tinklo įranga. Be to, vagonams patekus į upę, darbai dažnai sudėtingėja dėl privažiavimo, aplinkosauginių reikalavimų ir būtinybės užtikrinti saugą gelbėjimo bei remonto metu.

    Apie linijos atnaujinimo terminus kol kas neskelbiama. Atsakingos tarnybos praneš, kai bus aišku, kiek laiko užtruks avarijos padarinių likvidavimas ir kada traukiniai galės vėl važiuoti įprastu grafiku.

  • Ukraina smogė Rusijos naftos infrastruktūrai: atakuota Jaroslavlio perdirbimo gamykla ir terminalai

    Ukrainos kariuomenė pranešė naktį surengusi smūgių seriją Rusijos naftos infrastruktūrai: taikiniu tapo naftos perdirbimo gamykla Jaroslavlio srityje, taip pat keli objektai okupuotame Kryme ir Donecko srityje.

    Apie operaciją paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, nurodęs, kad dalis smūgių buvo nutaikyti į kuro tiekimo grandinę, kuri, Kyjivo vertinimu, tiesiogiai siejasi su Rusijos kariuomenės aprūpinimu.

    Gaisras Jaroslavlyje

    Ukrainos duomenimis, liepos 16 dieną buvo smogta naftos perdirbimo įmonei „Slavneft-JANOS“ Jaroslavlio srityje. Teigiama, kad po pataikymo į objekto teritoriją kilo gaisras, o tikslesnė žala dar vertinama.

    Ukraina pažymi, kad „Slavneft-JANOS“ yra vienas didžiausių Rusijos naftos perdirbimo kompleksų, per metus vidutiniškai apdorojantis apie 15 mln. tonų naftos. Tokie pajėgumai reiškia, kad bet koks darbo sutrikimas gali turėti įtakos degalų, įskaitant aviacinį kurą, tiekimui.

    Smūgiai Kryme ir Donbase

    Generalinis štabas taip pat pranešė apie atakas prieš naftos terminalą „TES-Terminal-1“ ir degalų bei tepalų sandėlį Kerčėje okupuotame Kryme. Be to, nurodyta, kad smogta degalų bazei „Šachtarsk“ Donecko srityje.

    Kyjivas akcentuoja, kad tokie objektai yra svarbūs logistinei grandinei, kuria degalai ir kiti naftos produktai pasiekia Rusijos dalinius bei karinės pramonės poreikius. Pastaraisiais mėnesiais Ukraina vis dažniau deklaruoja siekianti riboti Rusijos galimybes stabiliai aprūpinti kariuomenę kuru.

    Laivai ir sankcijų apėjimo tema

    Ukrainos kariuomenė taip pat teigė atakavusi du tanklaivius, vilkiką ir patrulinį laivą Juodojoje ir Azovo jūrose. Pasak pateiktos informacijos, dalis šių laivų esą naudojami gabenti rusišką naftą, naftos produktus ir suskystintas dujas bandant apeiti tarptautinius ribojimus.

    Tokie pareiškimai atspindi platesnę tendenciją, kai energetikos infrastruktūra tampa vienu svarbiausių karo ekonomikos elementų. Smūgiai perdirbimui, sandėliavimui ir logistikai paprastai vertinami kaip bandymas paveikti ne tik fronto aprūpinimą, bet ir Rusijos pajamas iš energijos eksporto.

    Nepriklausomas kai kurių detalių patvirtinimas šiuo metu ribotas, o Rusijos institucijos ne visada operatyviai pateikia išsamią informaciją apie incidentus. Vis dėlto pastaruoju metu tiek Ukrainos, tiek tarptautinėje viešojoje erdvėje daugėja pranešimų apie smūgius kuro infrastruktūrai ir kariniams objektams okupuotose teritorijose.

  • Pokyčiai BGK valdyboje: Donaldas Tuskas atšaukė buvusį finansų ministrą Mateuszą Szczureką

    Lenkijos plėtros bankas BGK pranešė, kad premjeras Donaldas Tuskas nuo 2026 metų liepos 26 dienos atšaukė Mateuszą Szczureką iš banko valdybos nario pareigų. Sprendimas įsigalioja dieną prieš jo planuojamą naujų pareigų pradžią tarptautinėje institucijoje.

    Birželį Tarptautinis valiutos fondas informavo, kad Mateuszas Szczurekas paskirtas Europos departamento direktoriumi. Pareigas jis turi pradėti eiti 2026 metų liepos 27 dieną, todėl pasitraukimas iš BGK valdybos vertinamas kaip logiškas perėjimas į naują, su viešojo sektoriaus politika ir regiono ekonomika susijusį vaidmenį.

    Kas yra Mateuszas Szczurekas

    Mateuszas Szczurekas į BGK valdybą buvo paskirtas 2024 metų rugpjūtį. Iki tol jis dirbo tarptautinėse finansų institucijose ir bankininkystės sektoriuje, įskaitant Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką bei ING banką, o 2013–2015 metais ėjo Lenkijos finansų ministro pareigas.

    Tokio profilio vadovų perėjimai į tarptautines organizacijas paprastai reiškia griežtesnius interesų konfliktų ribojimus ir būtinybę atsisakyti pareigų valstybės valdomose įstaigose. BGK pranešimas akcentuoja būtent datų sutapimą ir formalų sprendimo įsigaliojimą.

    Kodėl BGK valdyba svarbi

    BGK yra Lenkijos valstybinis plėtros bankas, kurio veikla orientuota į šalies socialinę ir ekonominę plėtrą. Bankas finansuoja strateginius infrastruktūros projektus, skatina inovacijas, taip pat teikia priemones, padedančias Lenkijos įmonėms plėstis vietos ir užsienio rinkose.

    Valdybos sudėtis tokiame banke yra svarbi ne tik dėl kasdienio valdymo, bet ir dėl ilgalaikių prioritetų, kurie dažnai susiję su valstybės ekonomine politika, investicijų kryptimis ir paramos programomis. Todėl kiekvienas pokytis valdyboje signalizuoja ir apie galimus akcentų pasislinkimus sprendimų priėmimo lygiu.

  • Jungtinė Karalystė perima British Steel: kodėl nacionalizavo paskutines šalies aukštakrosnes

    Jungtinės Karalystės vyriausybė perėmė plieno gamintoją „British Steel“ ir taip išsaugojo paskutines šalyje veikiančias aukštakrosnes. Sprendimas pristatomas kaip strateginis žingsnis, siekiant užtikrinti vietinę plieno pasiūlą ir sumažinti priklausomybę nuo importo.

    Pastaraisiais dešimtmečiais Jungtinės Karalystės plieno gamyba smarkiai traukėsi, o uždarant senas krosnis nyko ir pramoniniai pajėgumai. Po to, kai „Tata Steel“ sustabdė aukštakrosnių darbą Port Talbot komplekse, „British Steel“ tapo kritiniu likusios sektoriaus dalies atramos tašku.

    Kas paskatino valstybės žingsnį?

    Iki perėmimo bendrovę valdė Kinijos grupė Jingye, kuri viešai pabrėžė, kad aukštakrosnių eksploatavimas tapo nuostolingas. Derybos su vyriausybe dėl finansinio gelbėjimo ir ilgalaikės transformacijos, kaip skelbiama, nepasiekė sprendimo, todėl valstybė pasirinko perėmimą, kad būtų išvengta tikėtino uždarymo.

    „Šis sprendimas saugo Jungtinės Karalystės plieno pramonės ateitį, apsaugo kvalifikuotas darbo vietas ir išlaiko šalies mastu svarbius pajėgumus“, – sakė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keir Starmer.

    Vyriausybės tikslas siejamas ne tik su darbo vietomis, bet ir su tiekimo grandinių atsparumu. Londone akcentuojama, kad dalis šalies vartojamo plieno turėtų būti pagaminama vietoje, ypač infrastruktūros projektams.

    Investicijos ir modernizacijos kryptis

    Plieno pramonės atnaujinimas numato perėjimą prie elektrinių lankinių krosnių, kurios dažniausiai naudoja metalo laužą ir pasižymi mažesnėmis emisijomis. Strategijoje taip pat minimos tiesioginio geležies redukavimo technologijos, tačiau jų ekonomika ir mastelis iki šiol kelia klausimų.

    Planuojamas paramos paketas plieno pramonei siekia apie 2,9 mlrd. eurų, o dalis lėšų numatoma technologiniam atnaujinimui atskirose gamyklose. Tuo pat metu išlieka rizika, kad laikinas valstybės įsikišimas be aiškaus ilgalaikio plano tik atidės esminius sprendimus.

    Kodėl aukštakrosnės svarbios ne tik pramonei?

    Vienas svarbiausių argumentų yra kritinės infrastruktūros poreikiai, ypač geležinkeliai. „British Steel“ laikoma pagrindiniu bėgių tiekėju, o dalis politikų pabrėžia, kad praradus vietinę gamybą išauga priklausomybė nuo importo ir kainų svyravimų.

    Vis dėlto diskusija dėl nacionalizavimo tęsiasi: skeptikai primena, kad vien valstybės kontrolė nepakeičia rentabilumo ir nepašalina konkurencingumo problemų. Pramonės atstovai ragina perėmimą vertinti kaip starto tašką aiškiai transformacijos programai, o ne galutinį tikslą.

    Pereinant prie elektrinių krosnių kyla ir kokybės klausimų, nes ne visa jų pagaminta produkcija lengvai atitinka aukštos kokybės plieno segmentus, reikalingus daliai gamybos pramonės. Be to, ambicingesnės mažo anglies pėdsako technologijos, paremtos žaliuoju vandeniliu, kol kas ribojamos jo pasiūlos ir kainos.

  • Portugalijoje degalai brangs šokiruojančiai: nuo pirmadienio aišku, kiek kainuos litras

    Portugalijoje degalai brangs šokiruojančiai: nuo pirmadienio aišku, kiek kainuos litras

    Kainų šuolis jau kitą savaitę

    Portugalijoje artėjančią savaitę, nuo liepos 20 iki 26 dienos, vairuotojams prognozuojamas ryškus degalų kainų augimas. Vietos rinkos stebėtojai pabrėžia, kad labiausiai brangs dyzelinas, o benzino kaina taip pat kils.

    Automóvel Clube de Portugal (ACP), remdamasis Portugalijos Energetikos ir geologijos generalinės direkcijos (DGEG) prognozėmis, skaičiuoja, kad dyzelinas gali brangti 13,5 euro cento už litrą. Benzino kaina, pagal tuos pačius skaičiavimus, gali augti 6,5 euro cento už litrą.

    Prognozuojama, kad dėl šio pokyčio dyzelino litras gali kainuoti apie 1,988 euro, o benzino – apie 1,980 euro. ACP akcentuoja, kad tai yra vidutiniai orientaciniai dydžiai, o realios kainos skirtingose degalinėse gali skirtis dėl konkurencijos ir logistikos kaštų.

    Taip pat pažymima, kad skaičiavimai paremti žaliavų kainomis, fiksuotomis praėjusios savaitės pabaigoje. Iki naujos savaitės pradžios rinkose dar gali vykti svyravimai, todėl galutinės kainos gali kiek kisti.

    Kas labiausiai kelia kainas?

    Didžiausią spaudimą naftos kainoms pastaruoju metu daro geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose. Rinkos jautriai reaguoja į bet kokias rizikas, susijusias su tiekimo grandinėmis, nes net riboti sutrikimai greitai persiduoda didmeninėms degalų kainoms Europoje.

    Ypač svarbus Hormūzo sąsiauris, kuriuo, tarptautinių energetikos institucijų vertinimu, keliauja reikšminga pasaulinės naftos ir dujų prekybos dalis. Bet kokie ribojimai ar karinės eskalacijos signalai šiame regione didina tiekimo rizikos priedą, kuris atsispindi kainose.

    Ši rizika aktuali ir dėl to, kad degalų kainą vartotojui sudaro ne tik nafta, bet ir perdirbimo maržos, transportavimas bei mokesčiai. Todėl, net stabilizuojantis žaliavai, kainos degalinėse dažnai krenta lėčiau, o kylant – reaguoja sparčiau.

    Vyriausybės reakcija ir patikrinimai

    Portugalijos valdžia yra žadėjusi taikyti neeilinį laikino pobūdžio naftos ir energetikos produktų mokesčio (ISP) mažinimą, kai kainų augimas peržengia 10 centų ribą. Tokios priemonės paprastai naudojamos siekiant amortizuoti staigius šokus, tačiau jų apimtis ir trukmė priklauso nuo fiskalinių galimybių.

    Portugalijos spaudoje skelbta, kad aplinkos ir energetikos ministrė Maria Graça Carvalho kreipėsi į energetikos reguliuotoją ERSE, prašydama patikrinimų ir analizės. Tikslas – įvertinti degalinių kainodarą nuo 2024 metų ir paaiškinti, kodėl tarptautinių rinkų atpigimai ne visada greitai atsispindi degalinėse.

    Tuo pačiu viešojoje erdvėje vėl keliama diskusija dėl PVM mažinimo degalams. Vis dėlto Portugalijos finansų ministras Miranda Sarmento, remiantis viešais pasisakymais, laikosi pozicijos, kad mokesčio tarifas keičiamas nebus, o dėmesys sutelkiamas į tikslines ir laikinas priemones.

    Ekspertai primena, kad vartotojams tokiais laikotarpiais verta sekti vidutines kainas ir atkreipti dėmesį į regioninius skirtumus. Staigių šuolių metu net keli euro centai už litrą, ypač dažnai važinėjantiems, per mėnesį gali virsti apčiuopiama suma.

  • Europos Parlamentas siunčia signalą Kinijai: net menki ribojimai gali sukrėsti Pekiną

    Europos Parlamentas siunčia signalą Kinijai: net menki ribojimai gali sukrėsti Pekiną

    Europos Parlamento narys Enginas Eroglu, vadovaujantis EP delegacijai ryšiams su Kinija, teigia, kad Pekino ekonominis modelis turi rimtų spragų. Jo vertinimu, net nedidelis Kinijos prekių patekimo į ES rinką ribojimas galėtų smarkiai paveikti eksportu grindžiamą šalies augimą.

    Politikas pabrėžė, kad ES, turinti apie 450 mln. vartotojų rinką, turi realų svertą derybose su Pekinu. Pasak jo, Kinijos vidaus vartojimas stringa, todėl eksportas į Europą išlieka kritiškai svarbus daugeliui sektorių.

    „Jeigu Europa nors kiek apribotų patekimą į savo rinką, nukentėtų Kinijos įmonės, ypač kai vidaus vartojimas stagnuoja“, – sakė Enginas Eroglu.

    Pastarosiomis savaitėmis įtampa tarp Briuselio ir Pekino auga, o Europos Komisija signalizuoja, kad vien dialogo gali nepakakti. ES pusė yra numačiusi terminą iki spalio, per kurį tikimasi apčiuopiamų rezultatų siekiant mažinti prekybos disbalansą.

    Europos Komisija yra pranešusi apie ketinimą iki nustatyto termino taikyti vienašales prekybos gynybos priemones, jei importo srautas ir toliau spaustų Europos gamintojus. Praktikoje tai gali reikšti tarifus, kvotas ar papildomas antidempingo priemones konkretiems produktams ir sektoriams.

    Kas keičiasi ES prekybos politikoje

    ES prekybos gynybos priemonės dažniausiai remiasi antidempingo ir antisubsidijų tyrimais, kai nustatoma, kad importas daro žalą vietos pramonei. Pastaruoju metu Briuselis vis dažniau kalba ir apie platesnę riziką: perteklinę gamybą, valstybės subsidijas bei nelygias konkurencijos sąlygas.

    Kontekstas susijęs ir su tuo, kad po JAV 2025 metais įvestų griežtesnių tarifų dalis Kinijos pramonės pertekliaus persiorientavo į Europą. Dėl to didėja spaudimas tokioms šakoms kaip plieno gamyba, automobilių pramonė ir chemijos sektorius.

    Ekonomistai taip pat atkreipia dėmesį į Kinijos įmonių struktūrines problemas, įskaitant valstybės remiamas neefektyvias bendroves. OECD yra konstatavusi, kad Kinijos įmonės gauna kelis kartus daugiau subsidijų nei įmonės daugelyje OECD šalių, o tai iškraipo tarptautinę konkurenciją.

    Kodėl Pekinui tai jautru

    Enginas Eroglu akcentuoja socialinės įtampos riziką, jei dėl ribojimų įmonės būtų priverstos mažinti gamybą ir atleisti darbuotojus. Jo teigimu, tai galėtų tapti politiniu išbandymu Kinijos valdžiai, ypač turint omenyje jaunimo nedarbo problemą.

    „Jau dabar matome didelį jaunimo nedarbą, o Kinijos pasitikėjimas savimi ne visada atspindi realią situaciją“, – sakė Enginas Eroglu.

    Lygiagrečiai ES griežtina ir priežiūrą dėl galimai nesąžiningų praktikų, o skundų dėl importo daromos žalos skaičius auga. Pastaruoju metu ES institucijos ėmėsi tyrimų ir žemės ūkio segmente, kas rodo, kad dėmesys nebėra sutelktas tik į tradiciškai jautrius pramonės sektorius.

    Tuo pat metu Briuselis pabrėžia, kad tikslas nėra plataus masto prekybos karas, o taisyklėmis grindžiama prekyba ir konkurencijos sąlygų suvienodinimas. Vis dėlto, jeigu sprendimai nebus rasti iki spalio, didesni ribojimai Kinijos eksportui į ES tampa vis realesniu scenarijumi.

  • Atlyginimai Europoje: trečdalyje šalių perkamoji galia vis dar mažesnė nei 2021 metais

    Atlyginimai Europoje: trečdalyje šalių perkamoji galia vis dar mažesnė nei 2021 metais

    Europos namų ūkių biudžetus pastaraisiais metais spaudė pandemijos pasekmės, Rusijos karas prieš Ukrainą, energijos kainų šuoliai ir rekordinė infliacija. Nors nominalūs atlyginimai daug kur augo, kainos kilo greičiau, todėl daliai dirbančiųjų perkamoji galia taip ir neatsistatė.

    Ekonomistai pabrėžia, kad vertinant gyventojų gerovę svarbiausi yra realieji atlyginimai, kai pajamų pokytis lyginamas su infliacija. Būtent ši metrika parodo, ar už tą patį atlyginimą galima nusipirkti daugiau, ar mažiau prekių ir paslaugų.

    OECD 2026 metų užimtumo apžvalgoje, kurioje vertintos 27 Europos valstybės, skaičiuojama, kad nuo 2021 metų pirmojo ketvirčio iki 2026 metų pirmojo ketvirčio realieji atlyginimai smuko devyniose šalyse. Per tą patį laikotarpį euro zonoje realieji atlyginimai sumažėjo apie 1,8 proc.

    Kodėl atlyginimai nespėjo paskui kainas?

    OECD analitikai atkreipia dėmesį, kad 2022–2023 metų pragyvenimo brangimo krizė dar buvo jaučiama ir 2026 metų pirmąjį ketvirtį. Viena pagrindinių priežasčių – kolektyvinės sutartys ir derybos dėl darbo užmokesčio dažnai atnaujinamos ne kasmet, todėl atlyginimų korekcijos vėluoja.

    Pasak OECD, minimalūs atlyginimai daugelyje šalių dažniausiai buvo keliami sparčiau ir labiau priartėjo prie kainų kilimo, tačiau tai ne visada kompensavo bendrą infliacijos poveikį. Didžiausią spaudimą pajuto vidutines pajamas gaunantys darbuotojai, kurių išlaidos būstui, energijai ir maistui sudaro didelę biudžeto dalį.

    Kur realieji atlyginimai smuko labiausiai?

    Didžiausias realiųjų atlyginimų nuosmukis fiksuotas Italijoje – apie 6,1 proc. Ekspertai tai sieja su lėtu kolektyvinių sutarčių atnaujinimu, silpnesne produktyvumo dinamika ir vangiu ekonomikos augimu, dėl ko nominalūs atlyginimai į infliaciją reagavo per lėtai.

    Ryškesni nuosmukiai matyti ir Čekijoje bei Švedijoje, kur realieji atlyginimai taip pat sumažėjo keliomis procentinėmis dalimis. Nedidelis, bet neigiamas pokytis fiksuotas ir tokiose šalyse kaip Danija, Ispanija, Slovakija, Suomija, Airija bei Šveicarija.

    Kas išsiskyrė augimu?

    Tyrime išskirtiniu atveju įvardijama Turkija, kur realiųjų atlyginimų augimas statistiškai siekė apie 78,6 proc., tačiau ekonomistai įspėja, kad toks skaičius gali pervertinti faktinį gyvenimo lygio šuolį. Akcentuojama, jog startinė bazė 2021 metais buvo žema, o dalį augimo nulėmė minimalios algos kėlimai ir vėlesnis atsistatymas po ankstesnių ekonominių sukrėtimų.

    Europos Sąjungoje didžiausias realiųjų atlyginimų augimas fiksuotas Vengrijoje – apie 29,8 proc., o Lenkijoje – apie 16,5 proc. Tarp euro zonos šalių ryškiausiai išsiskyrė Lietuva, kur realieji atlyginimai, pagal OECD duomenis, augo apie 14,8 proc., o Latvijoje – apie 7,4 proc.

    Didžiosiose Europos ekonomikose situacija buvo nevienoda: Jungtinėje Karalystėje realieji atlyginimai augo apie 3,6 proc., Vokietijoje – apie 0,9 proc., Prancūzijoje pokytis buvo minimalus, o Italijoje ir Ispanijoje fiksuotas kritimas. OECD pabrėžia, kad šiuos skaičius gali keisti vėlesni energijos kainų svyravimai, kurie tiesiogiai veikia infliaciją ir namų ūkių perkamąją galią.

  • Kinija supyko dėl „British Steel“ nacionalizacijos: perspėja JK apie investicijų šalčio bangą

    Kinija supyko dėl „British Steel“ nacionalizacijos: perspėja JK apie investicijų šalčio bangą

    Sprendimas dėl strateginės gamyklos

    Kinija pareiškė griežtai nepritarianti Jungtinės Karalystės sprendimui nacionalizuoti „British Steel“ ir teigė esanti „tvirtai prieš“ bei „smarkiai nepatenkinta“ tokiu žingsniu. Pekinas įspėjo, kad tai gali pakirsti Kinijos įmonių pasitikėjimą investuoti JK, pranešė Kinijos prekybos ministerija.

    JK Vyriausybė ketvirtadienį paskelbė priėmusi teisės aktus, kuriais nuostolingai dirbanti „British Steel“ perimama į valstybės rankas. Londono teigimu, taip siekiama apsaugoti darbo vietas ir išlaikyti gyvybiškai svarbią nacionalinę plieno gamybos kompetenciją.

    Kinijos argumentai ir grasinimas teisiniais veiksmais

    Kinijos prekybos ministerija nurodė, kad „British Steel“ patyrė nuostolių dar iki ją įsigijus Kinijos „Jingye Group“. Ministerijos teigimu, po įsigijimo „Jingye Group“ esą skyrė reikšmingas lėšas įmonei išlaikyti ir darbo vietoms apsaugoti.

    „JK nepaiso „Jingye Group“ indėlio į ekonomiką ir visuomenę, o nacionalinį saugumą naudoja kaip pretekstą perimti kontrolę ir nacionalizuoti įmonę“, – teigė Kinijos prekybos ministerija.

    Ministerija ragino JK laikytis tarptautinių taisyklių, vykdyti įsipareigojimus pagal Kinijos ir JK investicijų apsaugos susitarimą bei užtikrinti sąžiningą požiūrį į Kinijos kapitalo įmones. Taip pat pranešta, kad Kinija stebės situaciją ir rems bendroves, kurios sieks ginti teises teisinėmis priemonėmis.

    Ką sako JK ir kodėl svarbus Skantorpas

    JK Verslo ir prekybos departamentas pabrėžė, kad perėmimas padės išsaugoti tūkstančius darbo vietų ir apsaugos nacionalinį interesą. Vyriausybė akcentuoja, kad vietinė plieno gamyba svarbi dideliems infrastruktūros projektams ir gynybos pramonei.

    „Dabar „British Steel“ priklauso Britanijos žmonėms, o mūsų dėmesys – ateičiai: stabilizuoti verslą, paremti bendruomenes ir sukurti tvarų, konkurencingą bei dekarbonizuotą plieno sektorių“, – pareiškė JK verslo sekretorius Peteris Kyle’as.

    Skantorpo krosnys laikomos paskutinėmis JK, galinčiomis gaminti vadinamąjį pirminį plieną iš žaliavų. Gamybos bazė šiame mieste veikia daugiau nei 130 metų, o šiuo metu joje dirba apie 2 700 darbuotojų.

    Kompensacijos klausimas ir platesnis kontekstas

    JK numato nepriklausomą vertinimą, kuris turėtų nustatyti, ar „Jingye Group“ priklausys kompensacija už nacionalizavimą. Tai reiškia, kad politinė deklaracija dėl perėmimo dar nereiškia galutinio finansinio taško ir ginčai gali persikelti į teisinę plotmę.

    „Jingye Group“ „British Steel“ įsigijo 2020 metais ir yra nurodžiusi investavusi apie 1,4 mlrd. eurų, kad gamykla galėtų tęsti veiklą. JK sprendimas priimtas po to, kai, pasak Londono, savininkai svarstė stabdyti aukštakrosnių darbą, o valstybės galimybės lemti įmonės ateitį buvo ribotos.

    Šis ginčas atspindi platesnę Europos tendenciją griežčiau vertinti užsienio investicijas strateginiuose sektoriuose. Plieno pramonė čia išlieka jautri dėl energetikos kainų, tiekimo grandinių saugumo, gynybos poreikių ir spaudimo mažinti taršą, todėl valstybės vis dažniau renkasi tiesioginį įsikišimą.

  • „Trump Media“ parduos milisekundėmis greitesnę prieigą prie „Truth Social“ įrašų – rizikos auga

    „Trump Media“ parduos milisekundėmis greitesnę prieigą prie „Truth Social“ įrašų – rizikos auga

    Kas planuojama ir kam skirta

    JAV prezidento Donaldo Trumpo kontroliuojama „Trump Media & Technology Group“ paskelbė planuojanti pradėti mokamą paslaugą, kuri finansų institucijoms ir profesionaliems prekiautojams suteiktų itin greitą prieigą prie „Truth Social“ įrašų.

    Bendrovės teigimu, klientai įrašus iš platformos įtakingiausių paskyrų gautų per milisekundes. Tokia paslauga pirmiausia taikoma didelio dažnio ir algoritminei prekybai, kur net menkiausias vėlavimas gali lemti sandorio kainą.

    Kaip veiktų „Truth API“

    Naujas produktas vadinamas „Truth API“ ir turi startuoti 2026 metų rugpjūčio 1 dieną. API, arba programavimo sąsaja, leidžia kompiuterinėms sistemoms automatiškai apsikeisti duomenimis, todėl įrašų stebėjimas gali būti visiškai automatizuotas.

    „Trump Media“ nurodo, kad sprendimas panaikintų būtinybę turinį sekti rankiniu būdu, o informacija būtų pateikiama mašininiu būdu apdorojamu formatu. Taip pat žadamas visą parą veiksiantis kanalas ir įrašų archyvas nuo 2022 metų.

    Rinkos reakcija ir interesų konfliktų klausimai

    Bendrovė viešai neįvardijo, kurios paskyros pateks į „įtakingiausių“ sąrašą, ir nepatvirtino, kad paslauga apims paties Donaldo Trumpo įrašus. Vis dėlto pabrėžiama, kad rinka esą jau reaguoja į „Truth Social“ publikacijas, kurios gali turėti įtakos akcijoms, obligacijoms ir palūkanų normoms.

    Tokio tipo produktas neišvengiamai kelia klausimų dėl politinės įtakos komercializavimo ir informacijos asimetrijos, kai dalis rinkos dalyvių už mokestį gauna technologinį pranašumą. Pati bendrovė nenurodė, ar prenumeratoriai įrašus gaus anksčiau, nei jie pasirodo viešai platformoje.

    „Kurdami „Truth API“ siekiame klientams pateikti rinką labiausiai judinančius įrašus per milisekundes“, – sakė „Trump Media“ atstovai.

    Platesnis kontekstas: socialinių tinklų duomenys kaip prekė

    Finansų rinkose socialinių tinklų signalai seniai tapo prekybos duomenų dalimi: naujienos, politikų pareiškimai ar net netikėti įrašai gali pakeisti lūkesčius dėl ekonomikos, reguliavimo ar atskirų bendrovių perspektyvų. Dėl to didėja paklausa sprendimams, kurie leidžia žinutes apdoroti realiuoju laiku.

    Kitos platformos taip pat siūlo įvairias programavimo sąsajas ar mokamus duomenų produktus, tačiau jų prieigos sąlygos ir apimtys skiriasi. „Truth API“ įėjimas į šią rinką rodo, kad socialinių tinklų turinys vis dažniau vertinamas kaip komercinis informacijos srautas profesionaliam naudojimui.