CP v2

Category: Finansai

  • Saulės elektrinės laukuose: vokiečiai rado būdą nuimti dvigubą derlių – maistą ir elektrą

    Saulės elektrinės laukuose: vokiečiai rado būdą nuimti dvigubą derlių – maistą ir elektrą

    Saulė ir žemdirbystė tame pačiame lauke

    Pigių saulės modulių bumas Europoje paskatino fotovoltinių elektrinių plėtrą kaimo vietovėse, tačiau kartu iškėlė klausimą, ar dėl to neprarasime dirbamos žemės. Vokietijoje vis sparčiau diegiami agrofotovoltiniai sprendimai, kai elektros gamyba derinama su pasėliais.

    Tokia praktika vadinama agri-PV: saulės moduliai montuojami aukščiau arba tarpais taip, kad technika galėtų dirbti, o žemė liktų žemės ūkio paskirties. Šalininkai akcentuoja, kad taip iš vieno sklypo gaunamos dvi pajamos, o dalinis šešėlis kai kuriais atvejais gali sumažinti dirvos drėgmės praradimą.

    Bavarijos laukuose – sekimo sistema ir plati technika

    Bavarijoje, šalia Miuncheno esančiame Grasbrune, ūkininkas Georgas Bockmaieris įprastai augina bulves ir javus, tačiau jo laukuose pradėta statyti agrofotovoltinė elektrinė su saulės sekimo sistema. Įranga projektuojama taip, kad pasėlius būtų galima toliau auginti, o laukuose galėtų judėti kombainai ir kita technika.

    Ūkininkas teigia, kad tarp modulių eilių paliekami pravažiavimai leidžia dirbti ir su plačia žemės ūkio technika, o kai kuriose schemose moduliai gali būti montuojami ir vertikaliai. Tokie sprendimai laikomi kompromisu, kai siekiama išvengti situacijos, kai saulės parkai visiškai išstumia žemės ūkį.

    „Tai man nauja, bet aš galiu tęsti ūkininkavimą. Net ir su 7,50 metro pločio pjaunamąja pravažiuoju tarp modulių eilių be problemų“, – sakė Georgas Bockmaieris.

    Startuoliai ir ES kryptis: daugiau elektros, mažiau konflikto dėl žemės

    Regionas, kuriame vystomas projektas, garsėja technologijų startuoliais ir išmaniojo ūkininkavimo sprendimais. Viena augančių bendrovių yra „Feld.energy“, kuri deklaruoja plečianti agri-PV diegimą kartu su šimtais ūkių ir apimanti šimtus hektarų dirbamos žemės.

    Bendrovės atstovai tvirtina, kad tikslas yra plėstis už Vokietijos ribų ir į tinklą įjungti didelės apimties saulės generaciją. Energetikos ekspertai pažymi, kad agri-PV vis dažniau vertinamas kaip būdas greičiau didinti atsinaujinančios energijos gamybą, kartu mažinant visuomenės pasipriešinimą dėl žemės užėmimo.

    „Mūsų vizija artimiausiems ketveriems metams aiški: norime plėstis ir kitose Europos šalyse bei įjungti vieno gigavato galią – tai prilygsta visai branduolinei elektrinei pagal instaliuotą pajėgumą“, – sakė „Feld.energy“ operacijų vadovas Nikolai Voitiouk-Blum.

    Europos Sąjunga siekia spartinti atsinaujinančios energetikos plėtrą, tačiau praktikoje projektai dažnai susiduria su leidimų išdavimu, tinklo pralaidumo stoka ir bendruomenių baimėmis. Agrofotovoltika šiame kontekste pristatoma kaip kompromisinė kryptis, leidžianti vienu metu stiprinti energetinį saugumą ir išlaikyti maisto gamybos potencialą.

  • Pasaulio čempionato finalas gali smogti širdžiai: kardiologas įvardijo 3 simptomus

    Pasaulio čempionato finalas gali smogti širdžiai: kardiologas įvardijo 3 simptomus

    Finalo įtampa gali kainuoti sveikatą

    Pasaulio futbolo čempionato finalas daugeliui yra emocijų viršūnė, tačiau medikai primena: intensyvus stresas daliai žiūrovų gali tapti rimtų širdies sutrikimų priežastimi. Kardiologai pabrėžia, kad rizika didėja ne visiems, o pirmiausia žmonėms, kurie jau turi širdies ir kraujagyslių ligų ar jų rizikos veiksnių.

    Moksliniai tyrimai rodo, kad didelio intensyvumo rungtynės gali būti susijusios su dažnesniais ūmiais širdies įvykiais, įskaitant miokardo infarktą ir aritmijas. Vienas plačiai cituojamų darbų, atliktų po 2006 metų čempionato Vokietijoje, fiksavo, kad per šeimininkų rungtynes širdies ir kraujagyslių skubios pagalbos atvejų buvo kelis kartus daugiau nei įprastai.

    Kodėl organizmas finalą „priima“ kaip grėsmę?

    Ispanų kardiologas José Abellán aiškina, kad finalo metu patiriamas jaudulys kūnui gali priminti pavojingą situaciją. Tokiais momentais suaktyvėja streso hormonų išsiskyrimas, o tai lemia širdies darbo padažnėjimą ir kraujospūdžio kilimą.

    Streso reakcija taip pat gali didinti kraujo krešumo tendenciją, o tai ypač svarbu žmonėms, kurių kraujagyslės jau pažeistos aterosklerozės. Sveikam žmogui tokia trumpalaikė reakcija dažniausiai baigiasi be pasekmių, tačiau sergantiesiems ji gali tapti „paskutiniu lašu“, išprovokuojančiu ūmų įvykį.

    „Jei mano širdies ir kraujagyslių sveikata optimali, greičiausiai nieko nenutiks. Tačiau žmogui, kurio sveikata jau pažeista, stiprus stresas gali suveikti kaip įvykio paleidiklis“, – sakė José Abellán.

    Kam patariama būti ypač atsargiems?

    Didžiausia rizika siejama su žmonėmis, kurie yra patyrę infarktą, turi įstatytus stentus, serga hipertenzija, cukriniu diabetu, turi padidėjusį cholesterolį ar anksčiau buvo diagnozuotos aritmijos. Pasak specialistų, šiai grupei svarbu ne tik pats mačas, bet ir tai, kas jį lydi.

    Gausios vaišės, riebus ar sūrus maistas, alkoholis, rūkymas, miego trūkumas ir ilgas sėdėjimas gali veikti kartu su emociniu krūviu. Kardiologai atkreipia dėmesį ir į vadinamąjį šventinį širdies sindromą, kai po gausesnio alkoholio vartojimo išryškėja širdies ritmo sutrikimai, dažniausiai prieširdžių virpėjimas.

    Trys simptomai, kurių ignoruoti negalima

    Trumpalaikis širdies plakimo padažnėjimas ar rankų prakaitavimas finalo metu gali būti įprasta reakcija į įtampą. Tačiau medikai ragina nenumoti ranka į požymius, kurie būdingi ūmiems širdies ir kraujagyslių sutrikimams.

    Pirmasis įspėjimas yra staigus dusulys, ypač jei jis atsiranda ramybės būsenoje. Antrasis signalas yra stiprūs, užsitęsę permušimai ar širdies plakimas, kuris nepraeina ir nurimus emocijoms.

    „Svarbiausias simptomas yra spaudžiantis krūtinės skausmas. Jei staiga atrodo, kad ant krūtinės uždėtas svoris, skausmas plinta į petį, kaklą ar nugarą ir kartu atsiranda prakaitavimas, tai nėra vien nervai“, – sakė José Abellán.

    Specialistai pabrėžia, kad esant tokiems simptomams delsti negalima. Laiku kreipiantis į medikus, širdies įvykių gydymas dažnai būna gerokai sėkmingesnis, o komplikacijų rizika mažesnė.

    Nors futbolas pats savaime infarkto nesukelia, rizika išauga, kai susideda keli veiksniai: lėtinės ligos, didelis emocinis stresas, alkoholis ir persivalgymas. Todėl medikų patarimas paprastas: finalą verta žiūrėti ramiau, nepiktnaudžiauti alkoholiu ir maistu, o turint sveikatos problemų iš anksto pasitarti su gydytoju dėl asmeninės rizikos.

  • Europos Komisija brėžia bankų reformą: kas praras kontrolę ir kaip tai atrakins milijardus?

    Europos Komisija brėžia bankų reformą: kas praras kontrolę ir kaip tai atrakins milijardus?

    Europos Komisija paskelbė naujas kryptis, kuriomis siekia mažinti Europos bankų sektoriaus susiskaldymą pagal nacionalines ribas. Briuselis teigia, kad labiau integruota bankininkystė ir kapitalo rinkos galėtų padidinti konkurenciją ir atlaisvinti papildomą finansavimą verslui bei gyventojams.

    Komisijos vertinimu, nepaisant Bankų sąjungos pažangos, praktikoje bankams vis dar brangu ir sudėtinga veikti kelių šalių mastu. Skirtingai taikomos taisyklės, priežiūros procedūros ir vietiniai reikalavimai reiškia, kad kapitalas bei likvidumas dažnai lieka įšaldyti atskirose valstybėse.

    Nacionalinėms institucijoms – mažiau svertų

    Vienas jautriausių siūlymų elementų – mažinti nacionalinę diskreciją, kai bankų taisyklės vis labiau harmonizuojamos ES lygiu. Tai reikštų mažiau galimybių atskiroms šalims riboti ar papildomomis sąlygomis apraizgyti tarpvalstybinius susijungimus ir įsigijimus.

    Komisija taip pat kelia klausimą dėl labiau suderintos indėlių apsaugos ir bankų nemokumo procedūrų. Argumentas paprastas: vieninga rinka sunkiai veikia, jei valstybės tuos pačius reikalavimus aiškina ir įgyvendina skirtingai.

    Kaip planuojama atlaisvinti kapitalą?

    Šiuo metu tarpvalstybinės bankų grupės dažnai turi atitikti kapitalo ir likvidumo reikalavimus ir patronuojančios įmonės, ir dukterinių bankų lygmeniu. Komisija mano, kad tai sukuria dubliavimą ir riboja galimybes lanksčiai perkelti išteklius ten, kur jų labiausiai reikia.

    Siūloma suteikti daugiau galios už patronuojančius bankus atsakingoms priežiūros institucijoms, kad jos galėtų vertinti rizikas ir atsparumą visos grupės mastu. Didžiosioms grupėms, veikiančioms euro zonoje, reikšmingą vaidmenį išlaikytų Europos Centrinis Bankas, dirbdamas kartu su nacionaliniais prižiūrėtojais.

    Komisija pabrėžia, kad integracija turi būti lydima saugiklių, kad būtų apsaugoti indėlininkai ir kreditoriai, o finansinis stabilumas nebūtų pažeistas. Kitaip tariant, siekis supaprastinti sistemą neturėtų virsti rizikų ignoravimu.

    Investicijų poreikis – milžiniškas

    Briuselis skaičiuoja, kad ES ekonomikai kasmet reikia apie 1 200 000 000 000 eurų papildomų investicijų, įskaitant švarias technologijas, gynybą ir dirbtinį intelektą. Komisijos teigimu, jei kliūtys kapitalo judėjimui būtų sumažintos, bankai ir rinkos galėtų prisidėti prie šio finansavimo efektyviau.

    Kartu numatoma skatinti bankus labiau diversifikuoti valstybės skolos vertybinių popierių portfelius, kad pernelyg didelė priklausomybė nuo vienos valstybės skolos netaptų sistemine rizika. Tai ypač aktualu krizės metu, kai rinkų svyravimai gali greitai persiduoti bankų balansams.

    „Priemonės, kurios mažina prudencines kliūtis integracijai, turi būti lydimos tinkamų saugiklių, užtikrinančių finansinį stabilumą visoje ES“, – teigiama Komisijos pristatytame vertinime.

    Atskiru bloku Komisija akcentuoja ir reguliavimo taikymo skirtumus, susijusius su pinigų plovimo prevencija bei vartotojų apsauga. Skirtingi nacionaliniai reikalavimai bankams dažnai reiškia atskiras informacines sistemas ir procesus, o tai didina kaštus ir lėtina vieningų paslaugų plėtrą.

    Planuojama siekti didesnio suderinimo, įskaitant bendrų pinigų plovimo prevencijos taisyklių taikymo stiprinimą nuo 2027 metų liepos mėnesio. Komisija taip pat žada vertinti, ar vartotojų apsaugos reikalavimai kai kuriais atvejais nepagrįstai fragmentuoja rinką, ir kaip reglamentavimas gali padėti skaitmeninei bankininkystei, kartu išlaikant kibernetinį saugumą.

    Komisijos dokumentas iš esmės padeda politinį pagrindą teisėkūros paketui, kurį ji ketina pristatyti 2027 metų pirmąjį ketvirtį. Iki tol diskusijose svarbiausia ašimi turėtų tapti balansas tarp didesnės integracijos ir valstybių narių noro išlaikyti kontrolę jautriausiose finansų sistemos vietose.

  • Masiniai išėjimai iš JSW kelia chaosą kasyklose: profsąjungos reikalauja Balczuno atsiprašymo

    Lenkijos anglies bendrovėje Jastrzębska Spółka Węglowa (JSW) įsibėgėję darbuotojų pasitraukimai pradeda tiesiogiai smogti kasdieniam kasyklų darbui. Nors valdžios atstovai viešai tvirtina, kad padėtį stabilizuojančios priemonės veikia, profsąjungos perspėja apie realias spragas pamainose ir riziką sustabdyti svarbiausius procesus.

    Apie situaciją kalbėta parlamentinėje energetikos bei energetinės ir kasybos transformacijos grupėje, kur Energetikos ministerijos atstovas Tomaszas Stecas pristatė, kaip juda darbuotojų pasitraukimui skirti mechanizmai. Esminė žinutė – lėšos išmokoms ir vadinamiesiems kasybininkų atostogų paketams yra užtikrintos, o pati priemonė įvardyta kaip veiksminga.

    Pagal JSW sudarytus susitarimus vienkartinės piniginės išeitinės numatytos 1 156 darbuotojams, o kasybininkų atostogų schema šiemet apimtų 3 092 žmones. Iki liepos 15 dienos ja jau buvo pasinaudoję 1 314 darbuotojų. Bendrai skelbiama, kad iš šių priemonių, reiškiančių išėjimą iš įmonės, gali pasinaudoti 4 248 žmonės, tai yra apie 20 proc. JSW darbuotojų.

    Tačiau profsąjungos tikina, kad skaičiai popieriuje neatspindi to, kas vyksta cechuose ir šachtose. Związku Zawodowego „Jedność“ atstovas Oskaras Karwackis teigė, kad jau dabar matomas personalo trūkumas kertinėse pozicijose, o grafikus sudaryti darosi vis sunkiau.

    „Jau matome išėjimų pasekmes. Nebepajėgiame uždengti darbų – trūksta žmonių konkrečiose pareigose“, – sakė Oskaras Karwackis.

    Pasak jo, jautriausia vieta – anglies mechaninio apdorojimo grandis, kur atlyginimai, profsąjungų vertinimu, priartėję prie žemesnių rinkos ribų. Ši grandis iki šiol rėmėsi ir susijusios struktūros JSW Szkolenie i Górnictwo darbuotojais, tačiau ir jie, profsąjungų teigimu, ima masiškai teikti prašymus išeiti, nes yra paklausūs specialistai: suvirintojai, elektrikai, darbuotojai su įrangos valdymo kvalifikacijomis.

    Profsąjungos akcentuoja, kad apdorojimo įrenginių sustabdymas praktiškai reiškia visos kasyklos veiklos paralyžių, nes be šio etapo užstringa visas gamybos ciklas. Dėl to keliamas klausimas, ar įmonės vadovybė pakankamai greitai reaguoja į personalo nutekėjimo pasekmes, kai oficialiai akcentuojamas programų efektyvumas.

    Kaip galimą sprendimą darbuotojų atstovai siūlo keisti darbo organizavimą ir pereiti prie trijų pamainų režimo vietoje keturių. Jie primena, kad panašus modelis buvo taikytas per COVID-19 laikotarpį, kai dalis darbuotojų negalėjo dirbti dėl izoliacijos, o tuomet, profsąjungų vertinimu, pavyko pasiekti labai aukštus dienos gavybos rodiklius.

    Įtampa persikelia ir į politinį lygmenį. Profsąjungos reikalauja paaiškinimų ir atsiprašymo iš valstybės turto ministro Wojciecho Balczuno dėl jo viešų pasisakymų apie JSW, įskaitant teiginius apie valstybės dopinguojamas išlaidas bei palyginimus, kad anglies gavybos kaštai JSW esą kelis kartus didesni nei kitose šalyse.

    „Mes tikimės atsiprašymo už žodžius, kad valstybė moka vien tam, jog kalnakasiai ten tiesiog būtų“, – sakė Oskaras Karwackis.

    Dar vienas neatsakytas klausimas, kurį kelia darbuotojų atstovai, – ar JSW atžvilgiu nėra pradėtos restruktūrizavimo procedūros, apie kurias, jų teigimu, akcininkai nėra informuoti per biržinius pranešimus. Taip pat minimi ir neaiškumai dėl galimų įmonės vadovybės kontaktų su administratoriumi, apie kuriuos, pasak profsąjungų, viešos informacijos trūksta.

    JSW atvejis išryškina platesnę tendenciją, su kuria susiduria tradicinės pramonės įmonės Europoje: net ir turint finansuojamas socialines programas, staigus patyrusių darbuotojų pasitraukimas gali sukelti kompetencijų spragą. Kai rinka už kvalifikuotą darbą siūlo kelis kartus didesnį atlygį, vien išmokomis pagrįstos schemos ne visada užtikrina sklandų kritinių grandžių veikimą.

    Artimiausiu metu dėmesys kryps į tai, ar JSW vadovybei pavyks suderinti socialinių programų vykdymą su realiu veiklos tęstinumu kasyklose. Profsąjungos signalizuoja, kad be greitų organizacinių sprendimų ir atlygio politikos peržiūros net ir „sėkmingai“ įgyvendinamos priemonės gali atsisukti prieš pačią įmonę.

  • Lenkijos energijos birža „TGE“ kuria lankstumo paslaugų platformą: bandomieji testai dar šiemet

    Nauja rinka skirstomiesiems tinklams

    Lenkijos energijos birža „TGE“ kartu su keturiais skirstomųjų tinklų operatoriais ir perdavimo sistemos operatoriumi susitarė dėl bendros lankstumo paslaugų platformos kūrimo. Tikslas – sukurti vieną nacionalinį mechanizmą, kuris leistų skaidriai pirkti ir parduoti tinklui reikalingą lankstumą.

    Pagal pasiektus susitarimus „TGE“ platforma turėtų tapti vieta, kur skirstomųjų tinklų operatoriai galėtų greičiau spręsti vietinius tinklo pralaidumo, įtampos ir perkrovų klausimus. Pagrindinė idėja – ne vien investuoti į tinklo plėtrą, bet ir išnaudoti vartojimo ar gamybos pokyčius kaip paslaugą.

    Kas yra lankstumo paslaugos?

    Lankstumo paslaugos energetikoje – tai apmokamas laikinas elektros vartojimo arba gamybos pakeitimas, kai tinklui to reikia konkrečioje vietoje ir konkrečiu metu. Praktikoje tai gali reikšti, kad vartotojai sumažina apkrovą piko metu, o gamintojai ar kaupikliai pakeičia tiekimą pagal operatoriaus signalą.

    Tokios paslaugos laikomos vienu svarbiausių įrankių, kai sparčiai auga atsinaujinančios energetikos dalis ir daugėja decentralizuotų šaltinių. Skirstomuosiuose tinkluose būtent vietiniai „butelio kakliukai“ vis dažniau tampa riba, kodėl ribojama saulės ar vėjo elektrinių generacija arba vėluoja naujų vartotojų prijungimas.

    Reguliavimas lems, kokie produktai atsiras

    „TGE“ atstovai nurodo, kad šiuo metu apibrėžiami produktai, kurie galėtų būti siūlomi platformoje, tačiau galutinis sąrašas priklausys nuo atnaujinamo energetikos sistemos veikimo reguliavimo. Būtent taisyklės turėtų nustatyti, kaip apibrėžiamas paslaugos teikimas, aktyvavimas ir atsiskaitymas.

    Planuojama, kad pasiūlymai platformoje būtų palyginami, o visas procesas nuo pasiūlymo pateikimo iki aktyvavimo ir apmokėjimo – aiškus bei audituojamas. Tai svarbu, kad operatoriai galėtų pasirinkti ekonomiškai naudingiausią sprendimą, o rinkos dalyviai gautų prognozuojamas pajamas už suteiktą lankstumą.

    „Manau, kad iki metų pabaigos galime atlikti lankstumo platformos testus ir įvertinti, kurie produktai bus patrauklūs skirstomųjų tinklų operatoriams“, – sakė „TGE“ viceprezidentas Mariusz Buraczyński.

    Jo teigimu, pradžioje platformoje gali būti diegiami tik tie produktai, kuriuos paprasčiausia standartizuoti ir kuriuos realiai gali pateikti rinka. Tai turėtų leisti greičiau startuoti su pilotu ir tik po to plėsti pasiūlą pagal realius operatorių poreikius.

    Platformoje paslaugų teikėjais galėtų tapti elektros vartotojai, gamintojai, energijos kaupimo sistemų savininkai ir agregatoriai, o pirkėjais – skirstomųjų tinklų operatoriai. Tokia schema leidžia sujungti daug smulkių resursų į vieną pasiūlymą ir sumažinti barjerus patekti į rinką.

    Jei bandomasis etapas pasiteisins, tokia prekybos infrastruktūra gali tapti papildomu įrankiu integruojant atsinaujinančią energetiką ir mažinant poreikį brangiems, tik piko valandomis reikalingiems tinklo pajėgumams. Rinkos dalyviams tai reikštų naują pajamų šaltinį, o operatoriams – daugiau pasirinkimų valdant tinklo patikimumą.

  • Lenkija skiria beveik 470 mln eurų: palei TEN-T kurs 843 viešas įkrovimo stoteles elektriniams sunkvežimiams

    Lenkijos Nacionalinis aplinkos apsaugos ir vandens ūkio fondas rekomendavo finansuoti 170 projektų, pagal kuriuos šalyje atsiras 843 viešai prieinamos įkrovimo stotelės nulinės emisijos sunkiajam transportui. Bendra planuojamos infrastruktūros galia viršys 600 MW, o dalyje vietų numatyti ir energijos kaupikliai.

    Programos kryptis aiški: įkrovimo taškai pirmiausia bus įrengiami palei bazinį TEN-T tinklą, taip pat logistikos centruose, transporto bazėse ir intermodaliniuose terminaluose. Tokios vietos pasirinktos siekiant, kad elektriniai vilkikai galėtų dirbti tarptautiniuose maršrutuose ir aptarnauti didžiausius krovinių srautus.

    Kur planuojama daugiausia stotelių?

    Pirmoje investicijų srityje, apimančioje TEN-T kelius ir vietas iki 3 km nuo išvažiavimo, numatyta 129 iniciatyvos. Jose planuojama 687 stotelės, kurių galia sieks beveik 500 MW, taip pat 12 energijos kaupimo įrenginių, kurių galia viršys 44 MW.

    Antroje srityje, skirtoje logistikos centrams, transporto bazėms ir intermodaliniams terminalams bei teritorijoms iki 3 km nuo jų, rekomenduotas 41 projektas. Pagal šiuos planus turėtų atsirasti 156 stotelės, kurių bendra galia viršys 103 MW, ir šeši energijos kaupikliai, kurių galia viršys 24 MW.

    Kiek pinigų skiriama ir kodėl tai svarbu?

    Visa programa finansuojama iš Modernizavimo fondo lėšų, o jos biudžetas siekia 2 mlrd. zlotų, tai yra apie 470 mln. eurų. Iš šios sumos TEN-T krypties projektams rekomenduojama daugiau kaip 742 mln. zlotų, tai yra apie 174 mln. eurų, o logistikos centrų krypčiai dar apie 200 mln. zlotų, tai yra apie 47 mln. eurų.

    Fondas pabrėžia, kad naujos stotelės turės užtikrinti mažiausiai 350 kW įkrovimo galią, kad sunkvežimių prastovos būtų kuo trumpesnės. Tokia galia laikoma praktiniu standartu, kai kalbama apie sunkiojo transporto įkrovimą maršrutuose, kur svarbi kiekviena sustojimo minutė.

    Numatomas poveikis apima ne tik CO2, bet ir azoto oksidų mažinimą, geresnę oro kokybę bei triukšmo mažėjimą prie pagrindinių transporto koridorių ir logistikos mazgų. Praktikoje tai reiškia, kad infrastruktūra tampa viena iš esminių prielaidų, kad vežėjai realiai galėtų pereiti prie elektrinių vilkikų.

    Paraiškų buvo daugiau nei lėšų

    Pirmajame kvietime fondas sulaukė 352 paraiškų, kurių prašoma suma viršijo 2 mlrd. zlotų, tai yra apie 470 mln. eurų. Tai maždaug dvigubai daugiau, nei tuo etapu buvo numatyta skirti, nes kvietimo alokacija siekė 1 mlrd. zlotų, arba apie 235 mln. eurų.

    Artimiausiais mėnesiais numatytos derybos su pareiškėjais dėl konkrečių paramos sąlygų ir įgyvendinimo grafikų. Tokie projektai paprastai juda etapais, nes reikia suderinti elektros įvado galias, prisijungimo sąlygas, žemės naudojimą ir eismo saugos reikalavimus.

  • Varšuvoje kyla didžiausias Europoje šilumos akumuliatorius: 65 metrų bokštas jau pasiekė tikslą

    Varšuvoje, Žerano kogeneracinėje elektrinėje, statomas didžiausias Europoje šilumos akumuliatorius pasiekė projektinį 65 metrų aukštį. Projekto valdytoja „Orlen Termika“ pranešė, kad ant rezervuaro jau sumontuoti paskutiniai plieninio korpuso lakštai, liko užbaigti galutinę žiedinę siūlę.

    Šilumos akumuliatoriaus statybos pradėtos 2025 metų rugsėjį, o objekto paleidimas planuojamas 2027 metų rugsėjį. Tai vienas ambicingiausių didelės apimties šilumos kaupimo projektų regione, skirtas efektyviau valdyti sostinės centralizuoto šildymo sistemą.

    Kaip veiks šilumos akumuliatorius?

    Numatoma, kad rezervuaras talpins 61 000 kubinių metrų vandens, įkaitinamo iki 98 laipsnių Celsijaus, ir sukaups beveik 10 teradžaulių šilumos energijos. „Orlen Termika“ skaičiuoja, kad tai leis į Varšuvos šilumos tinklą tiekti apie 230 megavatų šiluminės galios, o sukauptos šilumos turėtų pakakti maždaug 75 000 butų šildymui žiemą.

    Įmonė pabrėžia, kad tokio tipo talpykla skiriasi nuo naftos rezervuarų: ji turi būti aukšta ir siaura, kad vanduo geriau sluoksniuotųsi. Siekiama, kad karštas ir vėsesnis vanduo kuo mažiau maišytųsi, todėl pereinamoji temperatūrų zona turėtų sudaryti tik apie 1–1,5 metro aukščio sluoksnį.

    Vanduo, kuriuo pildomas rezervuaras, bus iš dalies nuvandenilintas, kad sumažėtų korozijos rizika, o šiluminę apsaugą užtikrins maždaug pusės metro izoliacijos sluoksnis iš stiklo vatos. Po talpyklos kupolu numatytas garų „pagalvės“ principas, padedantis atskirti vidų nuo atmosferos ir stabilizuoti procesą.

    Kodėl tai svarbu Varšuvos šildymui?

    Projekto logika glaudžiai susieta su dujomis kūrenamo kombinuoto ciklo bloko darbu: šilumos perteklius galės būti kaupiamas, o vėliau panaudojamas tada, kai šilumos poreikis didžiausias. Tokia schema leidžia lanksčiau planuoti įrenginių darbą ir mažina poreikį įjungti papildomus šilumos šaltinius pereinamaisiais laikotarpiais.

    „Orlen Termika“ nurodo, kad šilumos kaupimas turėtų prisidėti prie mažesnių emisijų ir efektyvesnio kuro naudojimo. Bendrovės vertinimu, 2028–2050 metais projektas vidutiniškai per metus gali sumažinti anglies dioksido emisijas apie 20 000 tonų, azoto oksidų emisijas apie 20 tonų, taip pat mažinti dujų suvartojimą apie 700 000 gigadžaulių per metus.

    Statybų eiga ir finansavimas

    Bendrovė pranešė, kad jau atlikti būtini patikrinimai, įskaitant ultragarsinius tyrimus galimiems nesandarumams nustatyti. Artimiausias etapas numato bandomąjį pildymą vandeniu, sandarumo bandymus ir rezervuaro sėdimo stebėseną.

    Pildymas, kaip teigiama, vyks palaipsniui: dalinis užpildymas, kelių dienų stebėjimas ir tolesnis pildymas, o visas procesas gali trukti apie mėnesį. Tokia tvarka įprasta didelės apimties inžineriniuose projektuose, kai svarbu kontroliuoti konstrukcijų elgseną realiomis apkrovomis.

    Investicijos rangovu nurodytas konsorciumas „Inżynieria Rzeszów“ su „Energy Solutions“, o pačios talpyklos gamybos ir montavimo darbus vykdo TDCC. Projektas gavo finansavimą pagal Nacionalinio aplinkos apsaugos ir vandentvarkos fondo programą „Energia Plus“, kurios parama siekė beveik 30 000 000 eurų.

    „Orlen Termika“ atkreipia dėmesį, kad iki šiol didžiausiu tokio tipo objektu buvo laikomas Manheimo mieste Vokietijoje esantis šilumos akumuliatorius, kurio talpa yra kiek mažesnė. Varšuvos projektas, pasiekęs 61 000 kubinių metrų ribą, pretenduoja tapti nauju Europos masto etalonu centralizuoto šildymo modernizacijoje.

  • Bytome įsibėgėja EC Szombierki atnaujinimas: baigta dalis konstrukcijų, ryškėja muziejaus ir viešbučio planai

    Bytome tęsiami vienos žymiausių Aukštutinės Silezijos pramonės paveldo vietų – buvusios elektrocentrinės ir šiluminės elektrinės EC Szombierki – atnaujinimo darbai. Miesto savivaldybė pranešė, kad dalis konstrukcinių darbų jau baigta, o projekte matyti vis aiškesnės būsimo komplekso funkcijos.

    EC Szombierki nuo 2022 metais priklauso „Grupa Arche“, kuri planuoja objektą pritaikyti viešbučio ir daugiafunkcio centro veiklai. Numatyta ne tik apgyvendinimo, bet ir konferencijų, kultūros, edukacijos bei muziejinė erdvė, orientuota į industrinio paveldo pristatymą.

    Kas jau padaryta objekte?

    Pasak savivaldybės, baigti konstrukciniai darbai valdymo patalpose, kur planuojama muziejinė ekspozicija. Taip pat tęsiami baseino zonos darbai, ruošiantis baseino dubens ir pirties įrengimui.

    Lygiagrečiai vyksta kaminų konstrukcijų stiprinimas, fasadų valymas ir pažeistų vietų atnaujinimas, taip pat langų restauravimas. Išorėje darbuojamasi prie stogų keitimo ir tolesnio fasadų bei kaminų sutvirtinimo, kad būtų užtikrintas istorinių konstrukcijų saugumas.

    Viešbučio kambarių korpuse, kaip nurodoma pranešime, konstrukciniai darbai taip pat jau užbaigti, pereita prie inžinerinių sistemų įrengimo. Savivaldybė skelbia, kad kasdien objekte dirba apie 500 darbininkų, o darbų pabaiga planuojama 2026 metų lapkritį.

    Ką žadama atidaryti po rekonstrukcijos?

    Po rekonstrukcijos EC Szombierki turėtų veikti maždaug 230 kambarių viešbutis. Projekte numatytas baseinas, SPA zona, pirtys, sporto erdvės, tarp jų skvošo ir badmintono kortai, taip pat boulingas ir maitinimo zona.

    Planuojama ir konferencijų infrastruktūra, kuri leistų objektą naudoti verslo renginiams, o turistams būtų siūloma muziejinė dalis. Tarp pristatomų idėjų minima ir amatinio alaus darykla, kuri galėtų tapti papildomu traukos tašku regione.

    Finansavimas ir istorinis kontekstas

    Rekonstrukcijai numatyta ir viešoji parama: „Grupa Arche“ deklaruoja gavusi 130,4 mln. zlotų finansavimą iš Europos Sąjungos fondų programos 2021–2027 laikotarpiui, susijusios su Teisingos pertvarkos fondu. Ši suma sudaro apie 30 mln. eurų, o bendra planuojamų projektų vertė siekia 589,2 mln. zlotų, tai yra apie 137 mln. eurų.

    EC Szombierki pradėjo veikti 1920 metais, o jos projektą parengė architektai Emil ir Georg Zillmannai. Monumentalus pastatas iš regionui būdingų plytų ilgainiui įgijo industrinės katedros reputaciją, o kompleksą iš tolo žymi trys kaminai, iš kurių aukščiausias siekia 120 metrų, bei laikrodžio bokštas su beveik 5 metrų skersmens ciferblatais.

    Tokio masto rekonstrukcijos Lenkijoje tampa vis dažnesnės: industriniai objektai vis dažniau pritaikomi turizmui, paslaugoms ir kultūrai, o sėkmę lemia ne tik investicijos, bet ir gebėjimas suderinti autentiškumo išsaugojimą su šiuolaikiniais saugos bei energetinio efektyvumo reikalavimais.

  • DSA įgyvendinimas Lenkijoje vėl kaitina ginčus: kas ir kaip galės blokuoti turinį internete

    Lenkijoje į Seimą grįžo aštri diskusija dėl žodžio laisvės internete ir to, kas turėtų spręsti, kada turinys turi būti pašalintas ar užblokuotas. Vyriausybė siekia įtvirtinti praktinį ES Skaitmeninių paslaugų akto (DSA) taikymą, tačiau opozicija įžvelgia riziką, kad naujos procedūros gali virsti administraciniu spaudimu.

    Šiuo metu DSA visoje Europos Sąjungoje taikomas nuo 2024 metų vasario, bet nacionaliniu lygmeniu valstybės turi paskirti atsakingas institucijas ir numatyti aiškias vykdymo procedūras. Lenkijoje pasirinktas kelias DSA perkėlimą dalyti į du teisės aktus, kad bent mažiau ginčytinos nuostatos galėtų įsigalioti greičiau.

    Kas keistųsi pagal DSA

    Pirmasis, vadinamasis bazinis projektas, numato institucijas ir tvarkas, kurios leistų gyventojams ir verslui realiai ginti savo teises ginčuose su platformomis. Svarbiausia naujovė yra aiškesnės skundų ir ginčų nagrinėjimo procedūros, taip pat galimybė pranešti apie DSA pažeidimus atsakingam koordinatoriui.

    DSA logika remiasi tuo, kad didelės interneto platformos privalo skaidriau aiškinti, kodėl riboja turinį ar paskyras, ir suteikti veiksmingus apskundimo mechanizmus. Taip pat daugiau dėmesio skiriama vartotojų apsaugai, reklamos skaidrumui ir neteisėto turinio bei prekių platinimo mažinimui.

    Lenkijos Seimo komisijoje bazinis projektas sulaukė palyginti ramaus pritarimo ir buvo papildytas daugiausia techninėmis, nepolitinėmis pataisomis. Didžiausios įtampos kilo svarstant antrąjį paketą, kuris apima turinio blokavimo ir atblokavimo procedūras.

    Blokavimas: kas priimtų sprendimus?

    Antrasis projektas numato mechanizmą, kaip būtų išduodami nurodymai blokuoti prieigą prie konkretaus turinio arba, priešingai, atstatyti prieigą, jei turinys yra teisėtas. Vyriausybė argumentuoja, kad dabar sistema fragmentuota, o sprendimai dėl turinio dažnai de facto atsiduria pačių platformų rankose.

    „Šiandien visa valdžia dėl turinio internete priklauso interneto platformoms. Tai jos sprendžia, kas yra teisėta, o kas ne“, – sakė skaitmeninimo viceministras Dariusz Standerski.

    Pagal siūlomą modelį sprendimus dėl nurodymų blokuoti ar atblokuoti galėtų priimti ryšių reguliuotojas UKE vadovas ir Nacionalinės radijo ir televizijos tarybos pirmininkas. Siūloma pabrėžti, kad tokie sprendimai būtų taikomi tik itin sunkių nusikaltimų kategorijoms, pavyzdžiui, teroristinio pobūdžio veikoms, prekybai žmonėmis, sunkiems nusikaltimams prieš gyvybę ir sveikatą ar neapykantos nusikaltimams.

    Vyriausybės pozicija yra tokia, kad sistema turi vienu metu leisti greitai stabdyti akivaizdžiai neteisėtą turinį ir apsaugoti teisėtą saviraišką, kai įsikišimas nepagrįstas. Dėl to akcentuojama teisinė kontrolė ir galimybė sprendimus skųsti teismui.

    Saugumas ar žodžio laisvės ribojimas?

    Diskusijoje žmogaus teisių organizacijų atstovai pabrėžė, kad valstybė turi pareigą saugoti gyventojus tiek nuo smurto ir neapykantos, tiek nuo savavališkų turinio ribojimų. Kartu jie akcentavo, kad platformų sprendimai neturi tapti vieninteliu filtru, nes tai kelia skaidrumo ir atskaitomybės klausimų.

    „Tai pagrindinės teisės, kurias valstybė privalo saugoti, todėl jai reikia tinkamų įrankių“, – sakė Anna Matras iš Amnesty International.

    Tuo metu dalis opozicijos atstovų kritikuoja projektą kaip galimai vedantį į žodžio laisvės suvaržymus, net jei deklaruojamas tikslas yra kova su sunkiais nusikaltimais. Kritikai taip pat kelia klausimus, kaip praktikoje būtų užtikrinama, kad blokavimo nurodymai nepersidengtų su teisėtos kritikos ar politinės nuomonės raiška.

    Vyriausybė atsako, kad sprendimų apskundimo kelias į teismą yra esminė saugumo priemonė, o skubus vykdymas būtų taikomas tik itin siaurais atvejais. Akcentuojama, kad „nedelsiant vykdytinos“ priemonės būtų sietinos su turiniu, susijusiu su seksualiniu nepilnamečių išnaudojimu.

    „Kalbame apie nusikaltimus, susijusius su seksualiniu nepilnamečių išnaudojimu ir tokio pobūdžio turinio rodymu nepilnamečiams. Tik tokiais atvejais projekte numatytas sprendimo nedelsiant vykdyti režimas“, – sakė Dariusz Standerski.

    Seimo diskusijos parodė, kad kompromiso paieškos įmanomos, nors nuomonių skirtumai išlieka dideli. Vyriausybė viešai deklaruoja pasirengimą koreguoti ginčytinas nuostatas, kad būtų suderinti saugumo interesai, privatumo apsauga ir teisė į teismą.

    Kartu į procesą aktyviai įsitraukė ir verslo organizacijos, kurios akcentuoja ne tik teisinius, bet ir techninius įgyvendinimo aspektus. Praktikoje turinio blokavimo sistemos reikalauja suderinamų informacinių sistemų, aiškių techninių specifikacijų ir testavimo, kad nurodymai būtų vykdomi tiksliai ir nepertekliniai.

    Verslas prašo ilgesnio įsigaliojimo termino, nes ryšių reguliuotojui ir telekomunikacijų operatoriams tektų įdiegti naujus procesus, įskaitant registrą, į kurį patektų domenai, nevykdantys blokavimo nurodymų. Tokiu atveju interneto paslaugų teikėjai būtų įpareigoti riboti prieigą prie registre esančių svetainių.

    „Manau, kad šis pasiūlymas yra labai pagrįstas, nes kuriame visiškai naują sistemą“, – sakė Dariusz Standerski.

    Šiuo metu svarstoma galimybė daliai nuostatų numatyti ilgesnį, iki šešių mėnesių, pereinamąjį laikotarpį vietoje planuotų trijų mėnesių. Toks sprendimas, vyriausybės vertinimu, galėtų padėti išvengti chaoso įsigaliojus taisyklėms ir užtikrinti, kad naujas mechanizmas veiktų ne tik greitai, bet ir tiksliai.

  • Dinaminiai elektros tarifai Lenkijoje vis dar nišiniai: kas jais naudojasi ir kada jie mažina sąskaitas

    Dinaminiai elektros tarifai, kai kaina kinta priklausomai nuo paros valandos ir situacijos didmeninėje rinkoje, Lenkijoje dar tik skinasi kelią. Nors modelis žadamas kaip priemonė mažinti sąskaitas ir geriau išnaudoti atsinaujinančios energetikos gamybą, realiai juo naudojasi palyginti nedaug namų ūkių.

    Lenkijos ekonomikos analitikai skaičiuoja, kad 2025 metų pabaigoje dinaminį tarifą buvo pasirinkę apie 4 800 namų ūkių. Tai reikšmingas šuolis nuo maždaug 135 namų ūkių 2025 metų pradžioje, tačiau bendrame buitinių vartotojų kontekste dalis išlieka labai maža.

    Kas dažniausiai laimi iš dinaminio tarifo?

    Duomenys rodo, kad dinaminį tarifą dažniau renkasi daugiau elektros suvartojantys namų ūkiai. Paprastai tai žmonės, kurie namuose naudoja daugiau energijos reikalaujančius sprendimus, pavyzdžiui, šilumos siurblius, oro kondicionierius ar įkrauna elektromobilį.

    Tokiems vartotojams svarbiausia sąlyga yra galimybė perkelti dalį vartojimo į pigesnes valandas. Jei skalbimo mašina, indaplovė ar elektromobilio įkrovimas planuojami tada, kai sistemoje daugiau pigios elektros, dinaminis tarifas gali realiai sumažinti galutinę sąskaitą.

    Kodėl dinaminiai tarifai nepopuliarūs?

    Viena pagrindinių kliūčių yra infrastruktūra ir įpročiai. Dinaminiam tarifui būtini išmanieji skaitikliai, leidžiantys fiksuoti vartojimą pagal valandas, o jų paplitimas Lenkijoje 2025 metų pabaigoje siekė apie 48 proc., todėl dalis namų ūkių fiziškai dar negali pasirinkti tokio atsiskaitymo.

    Kitas barjeras yra informacijos trūkumas ir kainos rizika. Dinaminėse sutartyse vartotojas prisiima didesnę svyravimo dalį, nes piko metu kaina gali šoktelėti, o kai kurie tiekėjai nenumato aiškaus viršutinio kainos „lubų“ mechanizmo, todėl daliai žmonių toks planas atrodo per daug neapibrėžtas.

    Kas galėtų padidinti naudą?

    Ekspertai pabrėžia, kad didesnį efektą dinaminiai tarifai duotų tada, jei lankstesnė būtų ne tik elektros energijos, bet ir tinklo dedamoji. Kitaip tariant, jei kintamoji tinklo paslaugų dalis taip pat labiau atspindėtų realų sistemos apkrovimą skirtingomis valandomis, vartotojai turėtų stipresnę finansinę paskatą vartojimą planuoti.

    Tarptautinėje praktikoje dinaminiai tarifai siejami ir su platesniu tikslu didinti paklausos lankstumą, kad elektros sistema lengviau prisitaikytų prie augančios vėjo ir saulės elektrinių dalies. Tokiu atveju nauda būtų ne tik individuali, bet ir sisteminė, mažinant piko apkrovas ir operacines elektros sistemos sąnaudas.

    Kol kas Lenkijoje dinaminiai tarifai išlieka sprendimu, tinkamiausiu tiems, kurie turi didesnį vartojimą, išmanųjį skaitiklį ir gali sąmoningai valdyti, kada naudoja elektrą. Platesniam populiarumui reikės ir daugiau aiškumo dėl rizikų, ir didesnio vartotojų informuotumo.