CP v2

Category: Finansai

  • Lenkijoje planuoja opą tik su sertifikatu: ką keis nauji biokuro standartai ir pelletų kontrolė

    Lenkijos Vyriausybė pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis biokuras namų šildymui būtų griežčiau kontroliuojamas, o prekyba siejama su kokybės sertifikatais. Pagrindinis tikslas – iš rinkos išstumti prastos kokybės kurą, kuris didina taršą ir gali kelti riziką įrenginių saugumui.

    Pagal siūlomą modelį į bendrą kuro kokybės stebėsenos sistemą būtų įtraukti vadinamieji kietieji biokurai, įskaitant medienos granules, briketus, skiedras ir malkinę medieną. Ministerija pabrėžia, kad vartotojai turėtų aiškiai matyti, koks kuras parduodamas, o produktai būtų ženklinami ir atitiktų nustatytus reikalavimus.

    Kas keisis perkant pelletus?

    Pastaraisiais metais Lenkijoje sparčiai daugėjo namų ūkių, šildančiųsi pelletiniais katilais, todėl išaugo ir pačios kuro rinkos svarba. Kartu su paklausa, rinkoje pasirodė ir abejotinos kilmės produkcija, kuri gali turėti per daug mineralinių priemaišų ar net netinkamų intarpų, tokių kaip plastiko likučiai.

    Vyriausybė numato, kad parduodant biokurą sertifikatas taps esmine sąlyga, o jo pateikimas pirkėjui būtų pardavėjo atsakomybė. Praktikoje tai reikštų daugiau patikrų, didesnį atsekamumą ir mažiau erdvės „pilkajai“ rinkai, kur kokybė dažnai priklauso tik nuo tiekėjo sąžiningumo.

    Viltis agropelletui, bet su išlygomis

    Į reguliavimo lauką siūloma įtraukti ir žemės ūkio kilmės biokurą, vadinamąjį agropelletą, kurio pasiūla šiuo metu gerokai mažesnė nei medienos granulių. Valdžios argumentas paprastas: standartizavus kokybę, tokio kuro būtų daugiau ir jis galėtų tapti alternatyva, ypač regionuose, kur žaliavos lengviau prieinamos.

    Vis dėlto rinka susiduria su praktine kliūtimi: ne visi katilai yra pritaikyti saugiai deginti agropelletą, o netinkamas kuras gali spartinti koroziją ir didinti eksploatacijos kaštus. Dėl to, net ir su sertifikavimo reikalavimais, agropelletui reikės ne tik taisyklių, bet ir technologinių sprendimų bei aiškių vartotojų rekomendacijų.

  • Kada nereikia mokėti už atliekų išvežimą: kas ir kokiomis sąlygomis gali prašyti atleidimo

    Kada mokestis gali būti netaikomas?

    Ne visi gyventojai privalo nuolat mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Dalis savivaldybių numato galimybę laikinai nemokėti, jei būstas faktiškai nenaudojamas ir atliekos jame nesusidaro.

    Praktikoje tai dažniausiai aktualu vienišiems senjorams ar kitiems gyventojams, kurie ilgesnį laiką gyvena kitur. Pavyzdžiui, kai žmogus gydomas ligoninėje, išvykęs į sanatoriją, gyvena globos įstaigoje, yra išvykęs į užsienį ar laikinai apsistojęs pas artimuosius.

    Ką būtina padaryti gyventojui?

    Svarbiausia sąlyga yra ne tik faktinė išvykimo aplinkybė, bet ir pareiga apie tai informuoti savivaldybę. Jei deklaracija neatnaujinama, rinkliava paprastai toliau skaičiuojama, net jeigu būstas realiai tuščias.

    Dažniausiai prašoma pateikti atnaujintą atliekų deklaraciją, kurioje nurodoma, kad objektas yra negyvenamas, ir papildomą paaiškinimą su išvykimo pradžios data bei numatomu laikotarpiu. Konkretus dokumentų sąrašas ir formos priklauso nuo savivaldybės nustatytos tvarkos.

    Kaip savivaldybė tikrina informaciją?

    Savivaldybė gali paprašyti pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad žmogus iš tiesų negyvena būste. Dažniausiai tai būna dokumentas apie gydymą, buvimą globos įstaigoje ar kitas aplinkybes, dėl kurių atliekos negalėjo susidaryti.

    Taip pat gali būti vertinamas būsto faktinis naudojimas, įskaitant komunalinių paslaugų suvartojimą. Sprendimas dėl laikino atleidimo ar rinkliavos sustabdymo priimamas tik įvertinus pateiktą informaciją, o atleidimas paprastai taikomas nuo nurodytos datos.

    Dalis savivaldybių dokumentus leidžia pateikti elektroniniu būdu per valstybines elektronines paslaugas, taip pat priima prašymus atvykus į klientų aptarnavimo padalinius. Prieš teikiant prašymą verta pasitikslinti savo savivaldybės reikalavimus, nes skirtingose vietovėse jie gali skirtis.

  • Kasyklos ateitis po anglies: technologijos ir ES parama žada naują kvėpavimą gavybos sektoriui

    Lenkijoje anglies gavybos apimtys ilgainiui mažės, tačiau kartu stiprėja kryptis į kitų žaliavų paiešką ir gavybą, ypač vadinamųjų kritinių išteklių. Šį posūkį vis dažniau lydi investicijos į modernias kasybos technologijas, automatizaciją ir efektyvumo didinimą, aptartos Katovicuose vykusiame Future Mining Forum & Expo.

    Diskusijų dalyviai akcentavo, kad kasybos pramonės kompetencijos nėra „pririštos“ tik prie anglies: jos gali būti perkeliamos į metalų gavybą, perdirbimą ir žiedinės ekonomikos sprendimus. Toks persiorientavimas atitinka Europos Sąjungos siekį mažinti priklausomybę nuo importo ir stiprinti strateginių žaliavų tiekimo grandines.

    Milijardai eurų: kas svarbiausia?

    Europos Komisijos žaliavų politikos srityje dirbęs Danielis Ciosas forume pabrėžė, kad transformacijai galima pasitelkti ES paramą, o programų kryptys nėra „užšaldytos“ visam laikui. Pasak jo, valstybės, įmonės ir mokslo institucijos gali aktyviai dalyvauti konsultacijose ir daryti įtaką, kad finansavimas būtų labiau orientuotas į pramonės pokyčius.

    „Ateinančius pusantrų metų bus lemiami, kad programos artimiausiems septyneriems metams būtų parengtos taip, kad atlieptų realius pramonės poreikius“, – sakė Danielis Ciosas.

    Vienu iš pavyzdžių įvardytas Anglies ir plieno tyrimų fondas, finansuojantis mokslinius tyrimus ir inovacijas kasybos bei metalurgijos srityse. Diskusijoje pažymėta, kad tokio tipo instrumentai gali būti pritaikomi ir technologijų perėjimui nuo anglies sektoriaus prie metalų gavybos bei perdirbimo.

    Efektyvumas, automatizacija ir žmonės

    Vienas ryškiausių paminėtų pavyzdžių – Lubelsko anglies kasybos bendrovė Bogdanka, kuri, pasak jos atstovų, veikia pilnu ekonominiu pagrindu ir negauna valstybės dotacijų. Įmonė teigia didinanti dėmesį kaštų ir organizacinei optimizacijai, o pagrindiniu efektyvumo rodikliu pasirinko OEE.

    Įmonės planuose – didinti OEE iki 31 proc. 2027 metais ir iki 37 proc. 2035 metais, tačiau pabrėžiama, kad rodiklius stipriai veikia geologinės sąlygos, logistikos sprendimai ir įrangos kokybė. Praktika rodo didelius svyravimus: geriausiais atvejais pasiekiama apie 40 proc., o sudėtingesnėse vietose efektyvumas kai kuriais mėnesiais krenta iki 11–12 proc.

    Kita svarbi kryptis – technologijų tiekėjų sprendimai, orientuoti į autonomizaciją ir procesų automatizavimą. „Famur“ atstovai teigė, kad, nepaisant didesnio dėmesio žaliajai transformacijai, reikšminga pajamų dalis vis dar gaunama iš kasybos segmento, todėl investicijos į naujus sprendimus tęsiamos.

    Kad automatizacija taptų realiai įgyvendinama, būtinas ir darbo rinkos lūžis. Forumo dalyviai akcentavo, kad vien technologijų nepakanka: sektorius turi išlaikyti inžinerines kompetencijas, pritraukti jaunimą ir užtikrinti kvalifikuotų specialistų rengimą, nes net ir automatizuotoje kasykloje kritinėse situacijose sprendimus priima žmogus.

    Elektriniai sprendimai po žeme

    Diskusijoje išsiskyrė ir elektromobilumo tema: kai kurios pramoninės elektrinės mašinos jau naudojamos vario kasyklose, o jų eksploatacijos praktika rodo, kad darbo ciklai gali viršyti pradines garantijas. Tai laikoma argumentu, jog bateriniai sprendimai pramonėje nėra vien demonstraciniai projektai, o realus našumo ir saugos įrankis.

    Kartu pabrėžta, kad technologijos turi atitikti konkrečias kasybos sąlygas: duomenų perdavimo sistemos, mašinų būklės stebėsena ir nuotolinis valdymas jau seniai įprasti sprendimai, tačiau avarinių situacijų ar remonto darbų vis dar neįmanoma pilnai „perleisti“ vien autonominėms sistemoms.

    Forumo išvada aiški: anglies vaidmuo mažės, tačiau tai nebūtinai reiškia kasybos pramonės pabaigą. Persiorientavimas į kritines žaliavas, investicijos į automatizaciją, efektyvumo didinimą ir ES finansavimo galimybes gali tapti pagrindu naujam sektoriaus etapui, jei kartu bus išspręsta specialistų ir kompetencijų išlaikymo problema.

  • Kodėl Čekijos privatizacija sukūrė milijardierius, bet infrastruktūroje ir augime šalis ėmė atsilikti

    Čekija dažnai minima kaip šalis, sukaupusi itin didelį privatų kapitalą, tačiau jos ekonomikos dinamika pastaraisiais metais atrodo blankesnė nei dalies regiono kaimynių. Analitikai šį paradoksą aiškina dar XX amžiaus 10-ojo dešimtmečio pradžioje pasirinktu privatizacijos modeliu, kuris suformavo siaurą stambiųjų savininkų sluoksnį.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – Čekijos milijardierių koncentracija. Stambiojo kapitalo įtaka matoma ne tik versle, bet ir viešajame gyvenime, o tai kelia klausimą, kiek tokia struktūra ilgainiui skatina platesnį ekonomikos augimą, inovacijas ir investicijas į visuomenei svarbią infrastruktūrą.

    Privatizacijos modelio pasekmės

    Po sistemos virsmo Čekijoje buvo įgyvendinta kuponinė privatizacija: gyventojams suteikti ar pigiai parduoti sertifikatai, kuriuos buvo galima keisti į privatizuojamų įmonių ar fondų akcijas. Praktikoje šis modelis ypač palankus tapo tiems, kurie turėjo prieigą prie kapitalo ar kredito, todėl kontrolė kai kuriose srityse greitai susitelkė kelių didelių grupių rankose.

    Ekspertai pažymi, kad tokia schema suformavo savotišką oligarchinę verslo struktūrą. Dalis stambiausių konglomeratų išaugo į tarptautinius žaidėjus energetikoje, nekilnojamajame turte, finansuose ar gynybos pramonėje, tačiau jų sėkmė ne visada persiduoda visai ekonomikai per produktyvumo augimą ar spartesnes investicijas į viešąją infrastruktūrą.

    Ekonomikos foną komplikuoja ir tai, kad Čekija yra nedidelė atvira ekonomika, stipriai priklausoma nuo eksporto ir pramonės ciklų, ypač nuo Vokietijos rinkos. Kai išorinis paklausos variklis silpnėja, vidaus investicijų struktūra tampa dar svarbesnė, tačiau stambus kapitalas dažnai renkasi pelningiausias, o ne būtinai ilgalaikę šalies konkurencingumo bazę stiprinančias kryptis.

    Augimas, biudžeto deficitas ir valstybės vaidmuo

    Pastaraisiais metais Čekijos ekonomikos augimas buvo santūrus, o viešieji finansai patyrė didesnį spaudimą. Kartu vis dažniau keliama diskusija, kad modelis, kuris anksčiau leido greitai sukurti efektyvų privatų sektorių ir mažą nedarbą, šiandien gali būti išsisėmęs, jei neatsiranda naujų investicijų impulsų ir reformų.

    Šalies politikoje svarbi tema išlieka didžiojo verslo ir valdžios santykis. Kritikai teigia, kad stambių grupių įtaka gali sulėtinti sprendimus, kurie reikalingi platesnei konkurencijai, didesniam skaidrumui ar kryptingesnėms viešosioms investicijoms, pavyzdžiui, į transporto, energetikos ar skaitmeninę infrastruktūrą.

    Čekijoje buvo bandyta griežtinti taisykles dėl interesų konflikto, ypač siekiant riboti politikų galimybes valdyti žiniasklaidos priemones ar gauti valstybės paramą per savo įmones. Vis dėlto praktikoje šios priemonės dažnai tampa politinių kovų dalimi, o klausimas, kaip subalansuoti privataus kapitalo galią ir valstybės interesą, lieka atviras.

    Ką tai reiškia regionui ir verslui

    Nepaisant struktūrinių skirtumų, Čekija išlieka svarbi rinka regiono verslui, įskaitant įmones iš Lenkijos ir kitų Vidurio Europos šalių. Šalies geografinė padėtis, pramoninė bazė ir integracija į Europos tiekimo grandines daro ją patrauklia plėtrai, ypač gamybos, logistikos ir paslaugų srityse.

    Kartu Čekijos atvejis yra pamokantis regionui: privatizacijos modelis gali greitai sukurti stambią nuosavybę ir globalius čempionus, tačiau be nuoseklios konkurencijos politikos, skaidrių taisyklių ir ilgalaikių investicijų į infrastruktūrą kyla rizika, kad ekonomikos augimas ims priklausyti nuo siauro interesų rato sprendimų.

  • Kūdikio kraitelis Europoje: kur tėvai permoka labiausiai ir kodėl Lietuva – tarp brangiausių?

    Kūdikio kraitelis Europoje: kur tėvai permoka labiausiai ir kodėl Lietuva – tarp brangiausių?

    Kūdikio gimimas daugeliui šeimų yra džiaugsminga žinia, tačiau pirmieji metai dažnai tampa ir rimtu finansiniu išbandymu. Vien sauskelnių, maitinimo priemonių, vežimėlio, automobilinės kėdutės ir drabužėlių sąrašas gali kainuoti daugiau, nei tėvai tikisi planuodami biudžetą.

    Nauja „Remitly“ analizė, sudaryta pagal 2026 metų liepos mėnesio kainas, palygino 14 būtiniausių prekių kūdikiui pirmųjų metų laikotarpiu 38 Europos šalyse. Skaičiuota šešiose kategorijose, nuo sauskelnių ir drėgnų servetėlių iki lovytės, vežimėlio bei kasdienių drabužių.

    Skaičiavimai rodo, kad pirmaisiais metais būtinos kūdikio prekės Europoje vidutiniškai atsieina apie 4 727 eurus. Pigiausiai, nominalia suma, tai kainuoja Jungtinėje Karalystėje – apie 2 813 eurų, o brangiausiai Ispanijoje – apie 6 294 eurus.

    Tarp šalių, kuriose išlaidos viršija 6 000 eurų ribą, minimos Nyderlandai, Suomija, Švedija ir Šveicarija. Į 5 000–6 000 eurų intervalą patenka ir Lietuva – tyrimas jai priskiria maždaug 5 563 eurų sumą, taip iškeliant šalį į brangesnių Europos valstybių grupę.

    Kur dingsta didžioji biudžeto dalis?

    Pagal vidutinį Europos krepšelį didžiausią pirmųjų metų išlaidų dalį sudaro drabužiai, kūdikių mišiniai ir sauskelnės. Šios trys kategorijos bendrai sudaro apie 81 proc. viso krepšelio, todėl net nedidelis kainų šuolis jose greitai išpučia galutinę sumą.

    Vidutiniškai drabužiams skiriama apie 1 465 eurai, kūdikių mišiniams – apie 1 187 eurai, sauskelnėms ir susijusioms higienos priemonėms – apie 1 152 eurai. Skirtingose šalyse proporcijos smarkiai skiriasi, nes kainas veikia PVM, rinkos konkurencija, prekių ženklų dominavimas ir gyventojų vartojimo įpročiai.

    Pavyzdžiui, vienur drabužių dalis sudaro palyginti mažą krepšelio gabalą, o kitur ji tampa didžiausia eilute. Tuo pačiu kūdikių mišinių svoris kai kuriose rinkose išauga, ypač jei dominuoja importas ir mažiau alternatyvų tarp skirtingų gamintojų.

    Ne tik kainos, bet ir atlyginimai

    Vien nominalios sumos neatsako į klausimą, ar kūdikio kraitelis konkrečioje šalyje yra lengvai „pakeliamas“. Dėl didelių atlyginimų skirtumų Europoje tas pats krepšelis vienur prilygsta kelių savaičių pajamoms, o kitur gali „suvalgyti“ reikšmingą metų uždarbio dalį.

    „Remitly“ tyrime išlaidos lygintos su vidutiniu metiniu darbo užmokesčiu, remiantis Tarptautinės darbo organizacijos skelbiamais vidutinių mėnesinių darbuotojų uždarbių duomenimis, pakoreguotais dėl infliacijos. Vidutiniškai būtinos prekės kūdikiui sudaro apie 20,9 proc. metinio uždarbio.

    Skirtumai – itin ryškūs: Belgijoje šis santykis siekia apie 5,4 proc., o Moldovoje – apie 88,8 proc. Tai reiškia, kad kai kuriose šalyse pirmieji kūdikio metai pagal būtiniausių prekių krepšelį priartėja prie beveik visų vidutinių metinių pajamų.

    Kartu pabrėžiama, kad realų šeimos „atsparumą“ išlaidoms lemia ir tai, ar dirba abu tėvai, kokia mokesčių našta, bei kokios šeimos išmokos ir kompensacijos taikomos konkrečioje valstybėje. Šie veiksniai gali smarkiai pakeisti galutinę finansinę naštą net ir esant panašioms prekių kainoms.

    Darželiai į skaičiavimus nepateko

    Tyrimas apima tik būtinas prekes kūdikiui, tačiau neįtraukia vienos didžiausių eilutės daugeliui šeimų – vaikų priežiūros paslaugų. Lopšeliai ir darželiai Europoje kainuoja labai nevienodai, o mokesčius dažnai lemia savivaldybių politika ir valstybės kompensacijų dydis.

    Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, kai kuriose šalyse vaikų priežiūros mokesčiai gali siekti dešimtis tūkstančių eurų per metus, o kitur – būti simboliniai. Net ir tuomet, kai taikomos subsidijos, galutinė suma šeimai gali smarkiai skirtis priklausomai nuo pajamų, vaikų skaičiaus ir to, ar šeimoje dirba vienas, ar abu tėvai.

    Ekspertai pabrėžia, kad planuojant šeimos biudžetą verta vertinti ne tik pradinį kraitelį, bet ir tęstines išlaidas: sauskelnių bei mišinių poreikis, sezoniniai drabužiai, augantys transporto ir sveikatos kaštai, o vėliau – vaikų priežiūros paslaugos. Būtent šių eilučių dinamika dažniausiai ir lemia, ar pirmaisiais metais šeimos finansai išliks stabilūs.

  • Kanada gali tapti ES asocijuota nare: Marko Carney žinutė Vašingtonui ir Briuseliui sukėlė audrą

    Kanada gali tapti ES asocijuota nare: Marko Carney žinutė Vašingtonui ir Briuseliui sukėlė audrą

    Europos Sąjungoje vis garsiau svarstoma idėja dėl asocijuotos narystės Kanadui – politinio formato, kuris sustiprintų ryšius su artima partnere, bet nevestų į pilną narystę. Diskusijas pakurstė Kanados ministras pirmininkas Markas Carney, Strasbūre kalbėjęs Europos Parlamente apie geopolitikos lūžį ir būtinybę telkti demokratines valstybes.

    Carney kalboje akcentavo, kad svarbiausia yra ne naujo formato pavadinimas, o politinis signalas: Kanada ir ES siektų gilesnio bendradarbiavimo prekyboje, saugume, technologijose, švietime ir strateginėse tiekimo grandinėse. Tokia kryptis atspindi platesnę tendenciją, kai Vakarų valstybės ieško patikimesnių partnerystės modelių pasaulyje, kuriame daugėja ekonominio spaudimo ir saugumo rizikų.

    „Šiandien ne pavadinimas lemia ateitį, o ryžtas ginti laisvę ir savo pasirinkimą“, – sakė Markas Carney.

    Europos politikams ši idėja patraukli dėl kelių priežasčių. Pirma, Kanada yra viena artimiausių ES partnerių pagal vertybinį ir institucinį suderinamumą, o abipusė prekyba jau remiasi sutartu pagrindu per ES ir Kanados ekonomikos ir prekybos susitarimą CETA, nors jo ratifikavimas kai kuriose valstybėse iki šiol kelia politinių ginčų, ypač žemės ūkio sektoriuje.

    Antra, diskusija vyksta tuo metu, kai Europoje stiprėja siekis mažinti priklausomybes ir didinti strateginį atsparumą. Ši kryptis apima pramonės konkurencingumą, žaliavų ir energetikos saugumą, gynybos pajėgumų stiprinimą bei didesnes investicijas į inovacijas ir infrastruktūrą. Viena dažniausiai cituojamų gairių yra Mario Draghi iškelta mintis, kad Europos konkurencingumo stiprinimui gali prireikti apie 800 milijardų eurų investicijų kasmet, todėl finansavimo klausimas tampa kertinis.

    Trečia, didėja politinė įtampa transatlantiniuose santykiuose, o prekybos priemonės, įskaitant grasinimus tarifais, išlieka realiu spaudimo instrumentu. Dėl to ES ieško būdų plėsti partnerių ratą ir kurti platesnes koalicijas su valstybėmis, kurios gali prisidėti tiek ekonomiškai, tiek politiškai, ypač tais atvejais, kai sprendimai turi būti priimami greitai ir koordinuotai.

    Europos Parlamente reakcijos buvo dvejopos: dalis europarlamentarų teigė dar iki galo nesuprantantys, kaip praktiškai atrodytų asocijuota narystė ir kokias teises ar įsipareigojimus ji suteiktų. Tačiau pats siūlymas sutiktas palankiai kaip ženklas, kad ES gali kurti lankstesnius partnerystės modelius su panašiai mąstančiomis demokratijomis, o ateityje tai teoriškai galėtų būti pritaikoma ir kitoms valstybėms, pavyzdžiui, Australijai ar Naujajai Zelandijai.

    Kol kas aišku viena: debatai dėl asocijuotos narystės tapo platesnės diskusijos dalimi apie ES vietą pasaulyje ir jos gebėjimą veikti kaip savarankiška geopolitinė jėga. Jei iniciatyva virs konkrečiais pasiūlymais, Briuselyje teks atsakyti į esminius klausimus – kokio gylio integracijos siekiama, kaip tai dera su esamomis sutartimis ir kas už tai mokės.

  • Smūgis Maskvai: meras skelbia didžiausią dronų ataką, Zelenskis įvardijo taikinius

    Smūgis Maskvai: meras skelbia didžiausią dronų ataką, Zelenskis įvardijo taikinius

    Maskvą naktį sudrebino, kaip teigiama, didžiausio masto bepiločių atakos nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios. Apie tai pranešė Maskvos meras Sergejus Sobianinas, pabrėžęs, kad oro gynyba esą numušė šimtus į sostinę skridusių taikinių.

    Pasak mero, per parą visoje Rusijoje buvo sunaikinta daugiau nei 1 600 dronų, o 450 jų, jo teigimu, buvo nukreipti į Maskvos kryptį. Jis nurodė, kad dalis dronų pasiekė Maskvos naftos perdirbimo gamyklos teritoriją, o vienas pataikė į gyvenamąjį pastatą.

    „Keli dronai pasiekė Maskvos naftos perdirbimo gamyklos teritoriją, o vienas pataikė į gyvenamąjį pastatą. Žuvusiųjų nebuvo“, – sakė Sergejus Sobianinas.

    Maskvos srities gubernatorius Andrejus Vorobjovas pranešė, kad platesniame regione per atakas žuvo du žmonės. Nepriklausomų detalių apie žuvusiųjų aplinkybes ir galutinį sužeistųjų skaičių kol kas pateikiama nedaug, o pranešimai dėl žalos masto gali kisti.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad Ukraina naktį smogė Maskvos regionui. Jo teigimu, buvo pataikyta į svarbų naftos pramonės objektą ir logistikos infrastruktūrą, o atakose panaudotos įvairios tolimojo nuotolio priemonės.

    „Mūsų tolimojo nuotolio atsakas naktį Maskvos regione turėjo labai reikšmingą poveikį“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Šis epizodas išryškina pastaruoju metu dažnėjančią tendenciją, kai Ukraina, stiprindama tolimojo nuotolio pajėgumus, taikosi į infrastruktūrą, susijusią su degalų tiekimu ir karine logistika. Tokie smūgiai paprastai vertinami kaip bandymas silpninti Rusijos galimybes aprūpinti pajėgas ir finansuoti karo veiksmus iš energetikos sektoriaus.

    Rusijos smūgiai Ukrainoje nesiliauja

    Tuo pat metu Ukraina pranešė apie naujas Rusijos atakas. Kyjivo srityje po smūgio ligoninėje mirė vaikas, todėl šios atakos aukų skaičius, vietos pareigūnų duomenimis, išaugo iki keturių.

    Kyjivo srities valstybinės administracijos vadovas Timuras Tkačenka nurodė, kad vaikas buvo sužeistas per smūgį Vyšhorodo rajone ir vėliau neišgyveno. Jo teigimu, per daugiau nei parą trukusias atakas penkiuose rajonuose apgadintas 31 statinys.

    Pietų Ukrainoje, Chersono srityje, vietos valdžia pranešė apie per drono ataką žuvusį 71 metų dvasininką, o dar keturi žmonės esą buvo sužeisti. V. Zelenskis taip pat teigė, kad vien per šią savaitę Rusija prieš Ukrainą panaudojo daugiau nei 2 000 atakos dronų, 1 700 valdomų aviacinių bombų ir 19 raketų.

    Abi pusės skelbia skirtingus duomenis apie numuštus taikinius ir padarytą žalą, o dalies informacijos nepriklausomai patvirtinti iš karto neįmanoma. Vis dėlto intensyvėjant tolimojo nuotolio atakoms, didėja rizika civilinei infrastruktūrai ir spaudimas oro gynybos sistemoms tiek Ukrainoje, tiek Rusijoje.

  • Vokietija balsuoja Berlyne ir Meklenburge: AfD šuolis ir „CDU“ riba kelia nerimą Merzui

    Vokietija balsuoja Berlyne ir Meklenburge: AfD šuolis ir „CDU“ riba kelia nerimą Merzui

    Vokietijoje sekmadienį vyksta dveji svarbūs žemių rinkimai, kurie gali tapti rimtu politiniu testu kancleriui Friedrichui Merzui. Balsavimas vyksta Berlyne ir Meklenburge–Pomeranijoje, o apklausos rodo įtemptą kovą ir augantį rinkėjų nepasitenkinimą.

    Berlyne valdančioji Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) susiduria su itin artima dvikova su partija Die Linke. Pastaroji rinkėjų paramą grindžia pažadais aktyviau spręsti būsto krizę, kuri Vokietijos sostinėje išlieka viena jautriausių temų.

    Šiaurės rytų Vokietijoje esančioje Meklenburgo–Pomeranijos žemėje pagrindinė kova vyksta tarp Socialdemokratų partijos (SPD) ir kraštutinių dešiniųjų, antiimigracinės partijos Alternative für Deutschland (AfD). AfD į šiuos rinkimus ateina sustiprėjusi po neseniai pasiektos sėkmės Saksonijoje-Anhalte ir tikisi pratęsti augimo tendenciją.

    Vis dėlto AfD šioje žemėje susiduria su stipriu varžovu: SPD lydere Manuela Schwesig, kuri žemės ministre pirmininke dirba nuo 2017 metų. Vietos politikoje jos atpažįstamumas ir socialinės politikos darbotvarkė laikomi vienais svarbiausių SPD argumentų prieš AfD mobilizuojamą protesto balsą.

    Naujausios apklausos rodo, kad Berlyne Die Linke šiek tiek lenkia CDU, o Meklenburge–Pomeranijoje AfD pirmauja prieš SPD. Tuo pat metu CDU šiame regione balansuoja ties 5 proc. barjeru, kuris būtinas norint išlaikyti vietas žemės parlamente.

    Politologai tokias tendencijas sieja su platesnėmis nuotaikomis Vokietijoje: kylantis protesto balsas dažniau tenka politiniams pakraščiams, o tradicinėms partijoms tenka aiškiau atsakyti į gyvenimo brangimo, migracijos ir būsto prieinamumo klausimus. Didesni kraštutinių jėgų laimėjimai dar labiau didintų spaudimą F. Merzui, kuris kanclerio pareigas eina nuo 2025 metų gegužės ir, kaip rodo viešosios nuomonės tyrimai, susiduria su krentančiu populiarumu.

    „Bijau, kad šie rinkimai gali būti naudingi AfD, bet tikiuosi, kad CDU bus nubausta“, – sakė Moritzas Lembke-Oezeris.

    Jis pridūrė, kad ketina balsuoti už Die Linke dėl jos pažadų ryžtingiau spręsti būsto problemą.

    „Aš būčiau už tai, kad laimėtų AfD, nes tada jiems reikės įrodyti, ką sugeba: arba kažkas pasikeis, arba tai bus paskutinis kartas, kai jie gaus balsų“, – sakė Peteris Sommeris.

    Rinkimų rezultatai bus stebimi ne tik žemių sostinėse, bet ir federaliniu lygiu, nes Berlynas turi išskirtinį politinį svorį, o AfD sėkmė rytiniuose ir šiaurės rytų regionuose jau kurį laiką laikoma vienu ryškiausių Vokietijos politikos pokyčių. Galutiniai skaičiai parodys, ar ši banga tęsiasi, ir kiek tai kainuos kanclerio stovyklai.

  • „JPMorgan“: jei sumažės ETF apsidraudimas, bitkoinas gali sulaukti daugiau palaikymo nei auksas

    „JPMorgan“: jei sumažės ETF apsidraudimas, bitkoinas gali sulaukti daugiau palaikymo nei auksas

    „JPMorgan“ analitikai teigia, kad bitkoino kainą artimiausiu metu gali labiau palaikyti investuotojų elgsena ETF rinkoje, o ne aukso dinamika. Banko vertinimu, jei sumažėtų poreikis apsidrausti nuo bitkoino svyravimų per opcionus ir kitas priemones, kriptovaliuta galėtų pasirodyti tvirčiau nei auksas.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad po JAV centrinio banko posėdžio liepos pabaigoje tiek bitkoino, tiek aukso ETF fiksavo įplaukas. Tuomet rinkose vėl sustiprėjo vadinamasis apsidraudimo nuo valiutos nuvertėjimo motyvas, kai dalis investuotojų ieško turto, galinčio išlaikyti vertę infliacijos ir fiskalinio neapibrėžtumo laikotarpiais.

    Vis dėlto pastarosiomis dienomis šis impulsas, pasak „JPMorgan“, priblėso: kilo infliacijai koreguotos obligacijų pajamingumo normos, o JAV Senate nebuvo pažengta su kriptoturto reguliavimo iniciatyva, kuri rinkai būtų suteikusi daugiau aiškumo. Toks fonas paprastai mažina rizikingesnio turto patrauklumą ir skatina investuotojus grįžti prie konservatyvesnių instrumentų.

    Banko analizė rodo, kad aukso ETF paklausa atsigavo sparčiau: šie fondai, „JPMorgan“ vertinimu, jau atstatė visus anksčiau metų eigoje patirtus grynuosius nutekėjimus. Tuo metu bitkoino ETF, pasak analitikų, yra susigrąžinę tik maždaug pusę ankstesnių išėjimų, o pastaruoju metu paklausa buvo kiek sumažėjusi.

    „JPMorgan“ pažymi, kad ateities sandorių pozicijos tiek aukse, tiek bitkoine išlieka aukštos, o tai signalizuoja institucinių investuotojų aktyvumą abiejose rinkose. Tačiau ryškiausias skirtumas, analitikų teigimu, matomas ETF rinkos apsidraudimo ir „trumpųjų“ pozicijų paveiksle.

    Pasak banko, „BlackRock“ „iShares Bitcoin Trust“ (IBIT) trumpųjų pozicijų apimtis išlieka arti šių metų aukštumų. Tuo metu „SPDR Gold Shares“ (GLD) atveju trumpųjų pozicijų lygis yra žemiau istorinio vidurkio, todėl aukso ETF pozicionavimas atrodo mažiau skeptiškas.

    „Šis kontrastas rodo, kad bitkoinas vis dar susiduria su skeptiškesniu pozicionavimo fonu nei auksas, tikėtina dėl didesnio apsidraudimo poreikio, nepaisant nesenų įplaukų ir išaugusių ateities sandorių pozicijų“, – sakė „JPMorgan“ analitikai.

    Dar vienas banko akcentuojamas signalas yra opcionų rinkos rodikliai: IBIT atveju, pasak „JPMorgan“, pardavimo ir pirkimo opcionų atvirų pozicijų santykis yra didesnis nei GLD. Tai reiškia, kad investuotojai bitkoino ETF dažniau naudoja apsidraudimui nuo galimo kritimo, o ne vien tik kainos kilimo statymui.

    „JPMorgan“ išvada tokia: jeigu ETF apsidraudimo paklausa sumažėtų, dabartinis didesnis „trumpųjų“ pozicijų ir apsidraudimo lygis bitkoine galėtų virsti papildomu palaikymu kainai. Kitaip tariant, palankesnių naujienų ar stabilizuojantis makrofonui, bitkoinas gali turėti daugiau erdvės atsitiesti nei auksas būtent dėl pozicionavimo struktūros.

    Tuo pačiu bankas pabrėžia, kad bitkoino ir aukso trajektorijas lems ne vien ETF ir opcionų statistika. Makroekonominiai duomenys, palūkanų normų lūkesčiai, reguliavimo kryptis JAV ir rizikos apetitas pasaulio rinkose išliks pagrindiniai veiksniai, galintys greitai pakeisti investuotojų nuotaikas.

  • „Grayscale“ Zcash ETF planuoja 3 už 1 akcijų padalijimą: kas slypi už 233 mln. eurų įplaukų šuolio

    „Grayscale“ Zcash ETF planuoja 3 už 1 akcijų padalijimą: kas slypi už 233 mln. eurų įplaukų šuolio

    Turto valdytoja „Grayscale“ pranešė planuojanti Zcash ETF akcijų padalijimą santykiu 3 už 1, praėjus mažiau nei mėnesiui nuo fondo starto biržoje. Toks žingsnis paprastai nekeičia investuotojų turimos vertės, tačiau dažnai daromas siekiant patogesnės vienos akcijos kainos ir didesnio prieinamumo.

    Remiantis viešai pateikta informacija JAV Vertybinių popierių ir biržos komisijai, ZCSH akcininkai po prekybos sesijos pabaigos rugsėjo 28 dieną turėtų gauti po dvi papildomas akcijas už kiekvieną turimą. Prekyba jau po padalijimo turėtų prasidėti rugsėjo 30 dieną, o naujos akcijos investuotojams paskirstomos po rugsėjo 29 dienos sesijos.

    Kas paskatino sprendimą?

    Didžiausias kontekstas šiam sprendimui yra staigus investuotojų pinigų srautas į fondą. Nuo ZCSH starto rugpjūčio 25 dieną į fondą, skaičiuojant bendrai, buvo pritraukta daugiau nei 233 mln. eurų, o atskiromis dienomis fiksuotos dešimčių milijonų eurų įplaukos.

    Rinkoje tokie padalijimai dažnai sutampa su augančiu aktyvumu ir siekiu pagerinti likvidumą, ypač kai fondas pritraukia daugiau smulkiųjų investuotojų. Kuo mažesnė vienos akcijos nominali kaina po padalijimo, tuo lengviau investuotojams formuoti pozicijas ir valdyti pavedimus, nors bendras turto dydis dėl to nepadidėja.

    ZEC kainos šuolis ir tinklo apkrova

    Ši naujiena pasirodo tuo metu, kai Zcash ekosistemoje matomas ryškus aktyvumo šuolis. Zcash kriptovaliutos ZEC kaina buvo pakilusi iki maždaug 1 521 euro, o tai rinkos dalyvių vertinama kaip reikšmingas pikas ir naujas efektyvus rekordas.

    Kainos augimas paprastai didina ir kasėjų susidomėjimą, nes didesnė kaina reiškia patrauklesnes pajamas už tą patį iškasamą atlygį. Pagal viešai skelbiamus tinklo rodiklius, Zcash skaičiavimo galia per kelias savaites ūgtelėjo nuo maždaug 25 GSol/s iki beveik 32 GSol/s, tai yra apie 28 proc. augimas.

    Kasėjams daugiau konkurencijos, pajamoms daugiau spaudimo

    Didėjanti skaičiavimo galia paprastai kelia ir kasimo sudėtingumą, nes tinklas prisitaiko prie bendro pajėgumo, kad blokai būtų randami numatytu tempu. Skelbiama, kad Zcash kasimo sudėtingumas pakilo iki maždaug 291 mln., o tai reiškia didesnę konkurenciją tarp kasėjų.

    Tačiau didesnė konkurencija turi ir kitą pusę: kai atlygis dalijamas didesniam pajėgumui, kiekvieno atskiro įrenginio generuojamos pajamos gali mažėti net ir brangstant ZEC. Rinkos skaičiavimai rodo, kad kai kurių populiarių kasimo įrenginių prognozuojamos bendrosios pajamos jau buvo nusileidusios žemiau ankstesnių lygių, nepaisant kainos ralio.

    Investuotojams tai priminimas, kad ETF naujienos, kriptovaliutų kainų judėjimas ir tinklo techniniai rodikliai gali keistis labai greitai. Akcijų padalijimas pats savaime nėra nei augimo garantas, nei rizikos mažinimas, tačiau jis signalizuoja apie fondo ambiciją tapti patogiau prekiaujamu instrumentu augančio susidomėjimo fone.