CP v2

Category: Finansai

  • PGZ programai jūroje po vadovo pasitraukimo: derybos su Švedija dėl Ratownika ir kas toliau?

    Lenkijos valstybinėje gynybos pramonės grupėje PGZ įvyko permainos: iš pareigų pasitraukė už jūrinę sritį atsakingas viceprezidentas Janas Grabowskis. Jo pasitraukimas sutapo su keliais dideliais karinio laivyno projektais, todėl kyla klausimas, kokioje stadijoje paliekamos derybos ir statybos.

    Vienas iš svarbiausių darbų – gelbėjimo laivas povandeninėms operacijoms, Lenkijoje žinomas kaip Ratownik. Tai specializuotas laivas, skirtas pirmiausia povandeninių laivų įgulų gelbėjimui ir darbams po vandeniu, o civilinėms užduotims jis būtų pritaikomas tik iš dalies.

    Ratownik Lenkijai ir Švedijai

    PGZ priklausanti karo laivų statykla Gdynėje Ratownik Lenkijos kariniam laivynui stato pagal sutartį, pasirašytą 2024 metų pabaigoje. Projekto vertė viršija 1 milijardą zlotų, o tai sudaro apie 230 milijonų eurų, įskaitant logistinį paketą.

    Pagal viešai aptariamą grafiką reali statyba jau pradėta: 2025 metų lapkritį pradėtas plieno pjovimas, o 2026 metų vasarį paklotas kylis. Laivo nuleidimas į vandenį numatomas 2027 metų vasaros ir rudens sandūroje, o statybų pabaiga planuojama 2029 metais.

    Tuo pat metu PGZ derasi su Švedija dėl analogiško gelbėjimo laivo įsigijimo. Šis galimas sandoris yra platesnio Varšuvos ir Stokholmo gynybos bendradarbiavimo dalis, nes Lenkija pasirašė sutartį dėl trijų „Saab“ A26 projekto povandeninių laivų įsigijimo, kurios vertė siekia daugiau nei 18 milijardų zlotų, arba apie 4,1 milijardo eurų.

    Ką keičia švedų reikalavimai?

    Janas Grabowskis teigė, kad susitikimuose su Švedijos gynybos pirkimų agentūra FMV aptarti pirminiai reikalavimai švedų gelbėjimo laivui galėjo lemti didelius projekto pakeitimus. Buvo svarstoma kitokia saturacinė sistema ir didesnis kranas, o tai reikštų gerokai didesnę laivo vandentalpą.

    „Po pokalbių Kylcuose susitarėme, kad Švedija peržiūrės savo poreikius taip, kad gelbėjimo laivas būtų panašus į mūsų Ratownik pagal projektą ir vandentalpą“, – sakė Janas Grabowskis.

    Pasak jo, kuo labiau laivai būtų suvienodinti, tuo paprasčiau būtų organizuoti jų priežiūrą ir remontus, o tai didintų tikimybę, kad dalis aptarnavimo darbų vyktų Lenkijos statykloje. Tokia logika atitinka ir pastarųjų metų Europos kryptį stiprinti gynybos tiekimo grandines, trumpinti logistiką ir remtis regioniniais pramonės pajėgumais.

    Platesni PGZ planai jūroje

    Be gelbėjimo laivo temos, PGZ siekia įsitvirtinti Švedijos rinkoje ir su kitais pasiūlymais, skirtais ne tik kariniam laivynui. Akcentuojama galimybė teikti sprendimus ir kitoms valstybės tarnyboms, kurios saugo sienas ir vykdo jūrines užduotis, jei Švedija artimiausiu metu imtų modernizuoti tokią flotilę.

    Lenkijoje PGZ jūrinė sritis taip pat turi kitų didelių įsipareigojimų: vyksta fregatų statyba pagal Miecznik programą, o statyklose atliekami ir jau eksploatuojamų laivų remontai. Dėl to vadovų kaita gali tapti jautriu momentu, nes vienu metu tenka valdyti ir naujos statybos terminus, ir remonto pajėgumus, ir tarptautines derybas.

    Artimiausiu metu lemiamu veiksniu taps tai, ar Švedijos FMV iš tiesų priims sprendimą artėti prie Lenkijos Ratownik koncepcijos. Jei taip nutiktų, PGZ galėtų gauti ne tik papildomą užsakymą, bet ir ilgalaikių aptarnavimo darbų perspektyvą, ypač jei bus vystomas bendras eksploatacijos ciklo palaikymas kartu su „Saab“.

  • Virš Lietuvos numuštas dronas su sprogmeniu: į veiksmą įsitraukė NATO naikintuvai, tariamasi su Lenkija

    Po vidurnakčio virš Lietuvos numuštas į šalies oro erdvę įskridęs dronas, kuris, pirminiais duomenimis, gabeno sprogstamąjį užtaisą. Įvykio vietoje dirbę išminuotojai sprogmenį neutralizavo, o bepilotis aparatas toliau tiriamas.

    Pasak Lietuvos institucijų, dronas į Lietuvos oro erdvę pateko iš Baltarusijos pusės. Jį numušė Šiauliuose dislokuotos NATO oro policijos misijos naikintuvai, apie sužeistuosius ar žalą nepranešta.

    Ką pranešė Krašto apsaugos ministerija?

    Lietuvos krašto apsaugos ministras pranešė, kad naujausi duomenys patvirtino sprogmens buvimą, o neutralizavimo darbai atlikti incidento vietoje. Ministras pabrėžė, jog specialistai ir toliau analizuos drono kilmę, jo skrydžio kelią ir galimą paskirtį.

    „Pagal paskutinius duomenis nustatytas sprogstamasis užtaisas. Išminuotojai jį neutralizavo“, – sakė Lietuvos krašto apsaugos ministras.

    Incidentas aptartas ir su Italijos gynybos ministru, nes NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse dalyvauja sąjungininkų pajėgos. Lietuvos pusė akcentavo, kad oro gynybos budėjimas regione tampa vis svarbesnis dėl išaugusio bepiločių grėsmės fono prie rytinių NATO sienų.

    Tariasi su Lenkija dėl trajektorijos

    Ministras taip pat nurodė, kad naktį kontaktavo su Lenkijos gynybos ministru ir sutarė dėl bendrų veiksmų bei pajėgų mobilizacijos, siekiant kuo greičiau išsiaiškinti aplinkybes. Aptariama ir galima drono trajektorija, nes pastarosiomis dienomis regione fiksuoti keli su bepilotėmis priemonėmis susiję incidentai.

    Lenkijos pusė viešai teigė, kad vertinant turimą informaciją dronas galėjo anksčiau skristi per Lietuvos teritoriją ir būti ieškotas dar savaitgalį. Aptariant galimą maršrutą minimas ir judėjimas prie Baltijos jūros, todėl tyrimui svarbūs tiek radarų duomenys, tiek liudininkų pranešimai.

    Lietuvoje šis atvejis įvardijamas kaip precedento neturintis nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios, nes iki šiol būta įspėjimų apie galimą pavojų iš oro, tačiau dronas šalies teritorijoje pirmą kartą buvo numuštas. Panašių įvykių anksčiau pasitaikė ir kitose Baltijos šalyse, o NATO ir nacionalinės tarnybos pabrėžia būtinybę sparčiau stiprinti aptikimo bei reagavimo grandines.

  • „UniCredit“ perima „Commerzbank“ kontrolę: vadovų kaita ir signalai, kad „mBank“ laukia pardavimas

    Italijos bankas „UniCredit“ po viešo pasiūlymo tapo didžiausiu „Commerzbank“ akcininku ir priartėjo prie faktinės kontrolės. Kartu prasidėjo spaudimas keisti vadovybę, o rinkoje vis garsiau kalbama, kad kitas žingsnis gali būti Lenkijoje veikiančio „mBank“ pardavimas.

    Pagal paskelbtus duomenis, „UniCredit“ sukaupė 47,59 proc. „Commerzbank“ akcijų paketą, suteikiantį 49,65 proc. balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Toks balsų svoris praktiškai leidžia diktuoti strategines kryptis, net jei formaliai dar neperžengta 50 proc. riba.

    Vadovų kaita ir derybos su valdžia

    „UniCredit“ siekia greitų pokyčių ir, kaip pranešama, tikisi, kad iš pareigų pasitrauks „Commerzbank“ vadovė Bettina Orlopp ir stebėtojų tarybos pirmininkas Jens Weidmann. Tokia kryptis rodo, kad naujasis pagrindinis akcininkas nori kuo greičiau įtvirtinti savo komandos kontrolę.

    Tuo pat metu vyksta politinės derybos su Vokietijos puse dėl banko ateities: svarbiausi klausimai siejami su būstinės išlaikymu Frankfurte, banko statusu biržoje ir ilgalaikiu užimtumu. Aptariamas ir maždaug 40 000 darbuotojų klausimas, taip pat paslaugų tęstinumas šimtams tūkstančių verslo klientų.

    Kodėl „mBank“ klausimas tapo centrinis?

    Lenkijos rinkai ši istorija ypač jautri, nes „Commerzbank“ yra strateginis „mBank“ investuotojas ir valdo apie 69 proc. jo akcijų. Dėl to bet kokie sprendimai dėl „Commerzbank“ portfelio automatiškai reiškia, kad „mBank“ gali tapti sandorio objektu.

    Tekste nurodoma, kad „UniCredit“ jau yra minėjęs planus ieškoti pirkėjo „mBank“ paketui. Tai logiška ir iš kapitalo valdymo perspektyvos: pardavus tokio dydžio akcijų paketą galima greitai susigrąžinti dalį investicijų ir sumažinti integracijos bei reguliacines rizikas, ypač skirtingose jurisdikcijose.

    Minima, kad „mBank“ akcijų paketas vertinamas 9,7 mlrd. eurų, todėl potencialių pirkėjų ratas galėtų būti platus. Sprendimai gali būti priimami 2026 metais, tačiau kryptis priklausys nuo to, kaip „UniCredit“ susidėlios prioritetus Vokietijos rinkoje ir kokių sąlygų reikalaus priežiūros institucijos.

    Kaip „UniCredit“ sustiprino pozicijas

    „UniCredit“ kontrolę didino etapais, o viešo pasiūlymo metu dalis „Commerzbank“ akcijų buvo supirkta ir numatyta keitimo schema į naujai leidžiamas „UniCredit“ akcijas. Tokia struktūra leidžia sumažinti grynųjų pinigų poreikį ir perkelti dalį sandorio kaštų į akcijų emisijos mechanizmą.

    Autoriaus vertinimu, po galutinio proceso įgyvendinimo reali „Commerzbank“ perėmimo kaina gali siekti tik kelis milijardus eurų. Tai pabrėžia, kad bankų susijungimuose vis dažniau laimi ne didžiausi čekiai, o gerai sukonstruoti finansiniai sprendimai ir kruopštus reguliacinis pasirengimas.

  • „Airbus“ Tulūzoje atidarė naują A320 pristatymo centrą: ką tai keičia gamybos tempuose

    „Airbus“ Tulūzoje atidarė integruotą A320 šeimos lėktuvų įrangos tiekimo ir galutinės parengties centrą, kuriuo siekiama paspartinti orlaivių perdavimą oro linijoms ir lizingo bendrovėms. Naujajame objekte vienoje vietoje sutelkiami procesai, kurie iki šiol dažnai buvo išskaidyti per kelias aikšteles ir padalinius.

    Centre numatyta 16 stovėjimo vietų orlaiviams, kuriuose bus atliekamos paskutinės techninės procedūros po surinkimo, bandymų skrydžių ir salono įrengimo. Taip pat įrengtos administracinės ir muitinės procedūroms skirtos erdvės, kad perdavimo grandinė būtų kuo trumpesnė.

    „Airbus“ sprendimą pristato kaip dalį platesnės pramoninės strategijos, kuria siekiama stabilizuoti didesnį A320 šeimos gamybos ritmą. Bendrovė yra viešai nurodžiusi tikslą iki 2027 metų pabaigos pasiekti 70–75 A320 šeimos lėktuvų per mėnesį, o vėliau išlaikyti 75 lėktuvų per mėnesį lygį.

    Gamybos didinimą riboja tiekimo grandinės, ypač variklių pristatymo grafikai, kurie pastaraisiais metais tapo vienu jautriausių aviacijos pramonės taškų. „Airbus“ atveju dažnai minimos vėluojančios „Pratt & Whitney“ variklių tiekimo apimtys, dėl kurių dalis orlaivių gali būti užbaigiami lėčiau arba laikinai kaupiami aikštelėse laukiant komponentų.

    Šiame kontekste naujas centras turi ir praktinę, ir reputacinę vertę: sutelktos galutinės patikros procedūros padeda mažinti administracinių klaidų riziką, o orlaivių perdavimo laiką padaro labiau prognozuojamą. Tai ypač svarbu oro bendrovėms, kurios planuoja maršrutų plėtrą ir įgulų parengimą pagal numatomas pristatymo datas.

    „Airbus“ A320 šeima išlieka paklausiausia bendrovės programa, o jos užsakymų portfelis siekia apie 7 500 orlaivių. Dėl tokio masto net ir nedideli efektyvumo pagerinimai galutinėje perdavimo grandinėje gali turėti apčiuopiamą poveikį gamybos srautams ir klientų pristatymų stabilumui.

    „Vienoje vietoje bus 16 stovėjimo vietų lėktuvams, taip pat atskira zona administracinėms ir muitinės procedūroms. Užbaigus veiksmus lėktuvas išskris į „Airbus“ operacinę bazę“, – nurodė bendrovė.

  • „Orlen“ svarsto investuoti į suomių SMR šilumai: kodėl šie reaktoriai negamintų elektros

    „Orlen“ per rizikos kapitalo bendrovę „Orlen VC“ domisi Suomijoje kuriama mažų modulių reaktorių (SMR) technologija, skirta centralizuotai šilumos gamybai. Investicija siejama su bendrovės siekiu stiprinti branduolinės energetikos kompetencijas ir pasirengti naujiems projektams regione.

    Kalbama apie Suomijos įmonę „Steady Energy“, kuri vysto LDR-50 tipo SMR sprendimą, orientuotą į šilumos tiekimą miestų tinklams ir pramonei. Ši kryptis išsiskiria tuo, kad pagrindinis produktas būtų ne elektra, o šiluma, kurios poreikis daugelyje šalių išlieka didelis.

    Kas yra LDR-50 ir kam jis skirtas

    LDR-50 koncepcija numato 50 megavatų šiluminės galios reaktorių, kurio energija pirmiausia būtų naudojama šilumos ūkiui. Tokia schema svarstoma kaip alternatyva anglimi ar dujomis kūrenamiems katilams, ypač ten, kur būtina užtikrinti stabilų tiekimą ir mažinti išmetimus.

    Šilumos gamybai pritaikyti SMR dažniausiai projektuojami veikti žemesnėse temperatūrose ir integruotis į esamus šilumos tiekimo mazgus. Praktikoje tai galėtų reikšti galimybę dalį miesto katilinių pakeisti vienu ar keliais moduliais, priklausomai nuo poreikio ir tinklo parametrų.

    Investuotojai ir planai Helsinkyje

    „Steady Energy“ planuoja jungimąsi su investicine bendrove „3North Partners Plc“ ir siekia debiutuoti „Nasdaq First North Growth Market Finland“ rinkoje. Pranešama, kad investuotojai yra įsipareigoję projektą paremti beveik 70 mln. eurų suma, tarp jų minima ir „Orlen VC“.

    Įmonė taip pat yra nurodžiusi, kad papildomas finansavimas iki 40 mln. eurų galėtų ateiti iš Europos investicijų banko. Tai signalizuoja augantį institucijų dėmesį SMR sprendimams kaip vienam iš technologinių kelių, ieškant patikimų šilumos ir energijos transformacijos priemonių.

    Kodėl Lenkijai tai aktualu

    „Steady Energy“ atstovai pabrėžia, kad Lenkija yra viena didžiausių Europos centralizuoto šilumos ūkio rinkų, o reikšminga šilumos dalis vis dar pagaminama iš iškastinio kuro. Dėl to būtent šilumos sektorius dažnai įvardijamas kaip viena sunkiausiai, bet strategiškai svarbiausių transformacijos sričių.

    „Lenkija yra vienas prioritetinių mūsų plėtros rinkų. Viena didžiausių galimybių šilumos ūkiui transformuotis, išlaikant tiekimo saugumą ir priimtinas kainas, yra SMR, skirti šilumai gaminti“, – sakė „Steady Energy“ vadovė Lenkijai Alice Neffe.

    Pasak jos, bendrovės ir „Orlen“ jau ėmėsi pirmųjų bendrų veiksmų platesniame „Baltic Energy Initiative“ formate. Ši platforma vienija 14 įmonių ir organizacijų iš 9 Šiaurės, Baltijos regiono valstybių bei Lenkijos ir Vokietijos, orientuojantis į tarptautinius energetikos projektus.

    LDR-50 technologija kilo iš Suomijos valstybinio tyrimų centro VTT, kuris įkūrė „Steady Energy“. Projekto išankstiniame saugos vertinime dalyvavo kelių šalių branduolinės priežiūros institucijos, įskaitant Lenkijos Valstybinę atominės energetikos agentūrą.

    „Tai ateities technologija. SMR šilumos ūkiui gali tapti svarbia sektoriaus transformacijos dalimi, o Lenkija turi galimybę būti tarp pirmųjų šios krypties dalyvių“, – sakė „Steady Energy“ vadovas Tommi Nyman.

    „Steady Energy“ Helsinkyje ruošiasi testavimo etapui ir stato pilno masto nebranduolinę bandomąją instaliaciją, skirtą LDR-50 sprendimo patikrai. Toks žingsnis paprastai laikomas svarbia grandimi prieš licencijavimą ir galimas komercines diegimo sutartis.

  • Energetikos įmonėms planuojami didesni koncesiniai mokesčiai: Vyriausybė tikisi milijardų biudžetui

    Lenkijos Vyriausybė parengė Energetikos įstatymo pataisas, kuriomis siūloma reikšmingai didinti koncesinius ir prieškoncesinius mokesčius energetikos įmonėms. Tikslas – užkamšyti teisines spragas, suvienodinti taisykles ir padidinti įplaukas į valstybės biudžetą.

    Projektą paskelbė Rządowe Centrum Legislacji, o iniciatoriumi nurodoma energetikos ministro kuruojama ministerija. Pataisos apimtų mokesčius, kuriuos iš energetikos bendrovių renka reguliuotojas Urząd Regulacji Energetyki.

    Didesnė minimali įmoka

    Pagrindinis siūlymas – minimalią koncesinio ir prieškoncesinio mokesčio sumą kelti nuo 227 eurų iki 1 136 eurų. Projekte pabrėžiama, kad dabartinis minimalus dydis nebuvo keistas nuo 2018 metų.

    Numatoma, kad minimalios įmokos būtų indeksuojamos pagal metinį vartotojų kainų indeksą, kurį skelbia Główny Urząd Statystyczny. Tai reikštų, kad ateityje mokesčiai automatiškai prisitaikytų prie infliacijos ir realių administravimo sąnaudų.

    Lubų atsisakymas ir nauja skaičiavimo logika

    Kita reikšminga naujovė – siūloma atsisakyti viršutinės mokesčių ribos, kad jų dydis labiau atspindėtų didžiausias pajamas gaunančių rinkos dalyvių mastą. Taip pat projektu numatoma dešimteriopai padidinti koeficientus, pagal kuriuos skaičiuojamas mokestis.

    Be to, dalį taisyklių – pavyzdžiui, apie mokesčio sumokėjimo tvarką ir terminus – ketinama perkelti iš Vyriausybės nutarimų į patį įstatymą. Tokiu būdu siekiama mažinti interpretacijas ir sustiprinti teisinį aiškumą.

    Spragos dėl atsinaujinančios energetikos

    Projekte siūloma tikslinti ir atsinaujinančios energetikos išimtis. Numatyta, kad prieškoncesinis ar koncesinis mokestis nebūtų taikomas, kai bendra įrengtoji galia neviršija 5 MW, tačiau ši riba būtų vertinama sumuojant visus to paties subjekto valdomus įrenginius.

    Tokiu būdu valdžia tikisi apriboti praktiką, kai veikla formaliai „išskaidoma“ į kelias mažesnes elektrines ar net kelias įmones, kad kiekviena atskirai tilptų į 5 MW slenkstį. Projekte taip pat numatyti papildomi saugikliai, turintys mažinti dirbtinį bendrovių skaidymą į specialios paskirties įmones.

    Pagal pateiktus skaičiavimus, vien minimalios įmokos pakėlimas galėtų atnešti apie 2 milijonus eurų per metus. Atsisakius viršutinės ribos, prognozuojamas papildomas maždaug 636 milijonų eurų efektas, o koeficientų atnaujinimas – dar apie 171 milijoną eurų.

    Taigi bendrai, projektu vertinimu, naujos taisyklės galėtų padidinti valstybės biudžeto pajamas daugiau nei 795 milijonais eurų per metus. Tolimesnis pataisų likimas priklausys nuo derinimų ir teisėkūros proceso, įskaitant galimas korekcijas po konsultacijų su rinka ir institucijomis.

  • Lenkija skelbia minimalią algą 2027 metais: nustatytos naujos mėnesio ir valandinės sumos

    Lenkijos teisės aktų leidinyje „Dziennik Ustaw“ paskelbtame Vyriausybės nutarime įtvirtinta, kad nuo 2027 metų sausio 1 dienos minimali alga šalyje didės iki maždaug 1 150 eurų per mėnesį neatskaičius mokesčių. Kartu nustatyta ir minimali valandinė alga – apie 7,50 euro neatskaičius mokesčių.

    Nauji dydžiai buvo derinami Trišalio dialogo taryboje, kurioje dalyvauja darbuotojų, darbdavių ir valdžios atstovai. Susitarimo pasiekti nepavyko, todėl galutinį sprendimą priėmė Vyriausybė, kaip tai numato Lenkijos tvarka, kai socialiniai partneriai nepasiekia bendros pozicijos.

    Diskusijose profesinės sąjungos siekė didesnio šuolio ir siūlė minimalią algą kelti iki maždaug 1 210 eurų neatskaičius mokesčių. Darbdavių pusė laikėsi atsargesnio vertinimo ir rėmė mažesnį didinimą, argumentuodama sąnaudų augimu ir poveikiu konkurencingumui.

    Kas keitėsi pastarąjį dešimtmetį?

    Lenkijoje minimalus atlyginimas per 10 metų augo ypač sparčiai: nuo 2015 metais buvusių apie 405 eurų iki 2027 metais planuojamų maždaug 1 150 eurų neatskaičius mokesčių. Tai reiškia daugiau nei 700 eurų padidėjimą per dešimtmetį, o didžiausi šuoliai fiksuoti 2023–2024 metais.

    Tais metais minimalus atlyginimas buvo didinamas du kartus per metus – metų pradžioje ir viduryje. Toks mechanizmas taikomas tada, kai prognozuojama metinė infliacija viršija nustatytą ribą, todėl valstybė numato papildomą korekciją siekdama greičiau prisitaikyti prie kainų augimo.

    Ką tai reiškia darbuotojams ir verslui?

    Darbuotojams minimali alga yra svarbi ne tik kaip bazinis atlygis, bet ir kaip atskaitos taškas daliai išmokų bei darbo užmokesčio struktūros žemiausiuose segmentuose. Didėjant minimaliam atlygiui, dažnai kyla spaudimas didinti algas ir aukštesnėse pareigybių grupėse, kad būtų išlaikyti atlygio skirtumai.

    Verslui didesnė minimali alga reiškia didėjančius darbo kaštus, ypač sektoriuose, kur daug žemesnės kvalifikacijos darbo vietų. Kartu tai gali paskatinti investicijas į našumo didinimą, automatizavimą ir procesų optimizavimą, o kai kuriais atvejais – spartesnį paslaugų ir prekių kainų perskaičiavimą.

  • Varis vadinamas XXI amžiaus kuru: paklausa auga, o analitikai perspėja dėl galimo deficito

    Varis vis dažniau vadinamas vienu svarbiausių XXI amžiaus metalų, nes be jo neįmanoma spartinti energetikos transformacijos ir elektrifikacijos. Konferencijoje Future Mining Forum & Expo vykusioje diskusijoje apie pasaulinę vario rinką pabrėžta, kad paklausa auga greičiau nei pasiūla, o tai didina kainų svyravimus.

    Vario poreikį itin didina elektromobiliai, atsinaujinančios energetikos infrastruktūra ir elektros tinklų plėtra. Skaičiuojama, kad vidaus degimo varikliu varomas lengvasis automobilis turi keliasdešimt kilogramų vario, o elektrinis gali turėti apie 50 kilogramų, o kai kuriais atvejais ir gerokai daugiau.

    Keičiasi vario tiekimo žemėlapis

    International Copper Study Group atstovė Kamila Slupek akcentavo, kad per pastaruosius 25 metus vario gavybos lyderių sąrašas pastebimai pasikeitė. Nors Čilė išlieka pirmoje vietoje, į aukščiausias pozicijas pakilo Demokratinė Kongo Respublika, o tai reiškia didesnę geopolitinių veiksnių įtaką žaliavų grandinėms.

    „2000 metais lyderių gretose buvo Čilė, Peru, Kinija, JAV, Rusija ir Indonezija“, – sakė Kamila Slupek.

    Pasak jos, ateityje dominuos valstybės, kurios turi ne tik išteklių, bet ir nuoseklią, stabilią kasybos politiką bei politinę valią juos eksploatuoti. Dalis šalių į varį žiūri kaip į strateginį turtą, kuriuo siekiama pritraukti investicijų ir didinti įtaką tarptautinėse rinkose.

    Kodėl Europai svarbi vietinė gavyba?

    Diskusijoje pabrėžta ir Europos priklausomybė nuo patikimų tiekėjų, ypač kai varis reikalingas ne tik energetikai, bet ir gynybos pramonei bei aukštosioms technologijoms. Kanados bendrovės „Lumina Metals“ vadovas Jordanas Pandoffas atkreipė dėmesį, kad NATO šalyse įvardijamas kelių milijonų tonų vario gavybos atotrūkis, kurį šiuo metu dengia importas iš Pietų Amerikos ir Afrikos.

    „Matome maždaug 3 milijonų tonų vario gavybos spragą NATO šalyse“, – sakė Jordanas Pandoffas.

    Jis teigė, kad Lietuvai aktuali žinutė yra platesnė: Europai svarbu išlaikyti bei didinti vietinę gamybą, nes žaliavos poreikis augant elektrifikacijai ir infrastruktūros projektams tampa vis labiau prognozuojamas ir sunkiai pakeičiamas alternatyvomis.

    Paklausa augs, kainos gali svyruoti

    Vario vartotojai pramonėje pabrėžia, kad rinkoje juntamas didelis kainų neapibrėžtumas, nes metalas dažnai perkamas pagal išankstinius kontraktus. Tokiais atvejais reikšmę turi ne tik biržos kainų dinamika, bet ir valiutų kursai bei tiekimo grandinių patikimumas.

    Ekonomistai varį neretai vadina ekonomikos termometru, tačiau pastaraisiais metais kainų ir realios paklausos ryšys tampa mažiau tiesioginis dėl geopolitikos, investuotojų lūkesčių ir energetikos politikos pokyčių. Kartu daugėja įspėjimų, kad be naujų kasybos projektų ir pajėgumų plėtros ateityje gali formuotis struktūrinis deficitas, ypač jei elektrifikacijos tempai išliks aukšti.

    KGHM siekia išnaudoti rinkos langą

    Lenkijos vario gamintojas KGHM diskusijoje pristatytas kaip bendrovė, siekianti didinti gamybą ir kartu plėsti lydinčių metalų portfelį. Įmonė pabrėžia, kad varis išlieka pagrindinis produktas, tačiau technologiniai procesai leidžia išgauti ir kitus metalus, o ilgalaikėje perspektyvoje svarstomos ir papildomos žaliavos, jei tai bus ekonomiškai pagrįsta.

    Konferencijoje akcentuota, kad technologijų pažanga keičia požiūrį į tai, kas anksčiau buvo laikoma atliekomis: kai kuriuos šalutinius srautus galima paversti vertingų metalų šaltiniais. Tokios investicijos gali tapti vienu iš būdų mažinti priklausomybę nuo importo ir geriau išnaudoti jau turimą pramoninį potencialą.

  • Lenkijos biudžeto deficitas artėja prie rekordo: po rugpjūčio jau viršyta pusė metų plano

    Lenkijos finansų ministerija paskelbė naujausius centrinio valstybės biudžeto vykdymo duomenis: po rugpjūčio pajamos siekė apie 90,6 mlrd. eurų, o išlaidos – maždaug 125,9 mlrd. eurų. Tai reiškia, kad biudžeto deficitas sudarė apie 35,4 mlrd. eurų.

    Ministerijos vertinimu, toks deficitas jau atitinka 55,6 proc. 2025 metų plane numatyto metinio deficito. Pajamų planas įvykdytas 59,8 proc., o išlaidų – 58,6 proc., todėl bendra dinamika rodo reikšmingą atotrūkį tarp surenkamų lėšų ir finansuojamų programų.

    Kas labiausiai maitino pajamas?

    Didžiąją dalį pajamų sudarė mokesčiai: mokestinės įplaukos siekė apie 80,2 mlrd. eurų. Tarp svarbiausių šaltinių išsiskyrė akcizo pajamos – apie 14,2 mlrd. eurų, pelno mokestis (CIT) – maždaug 13,4 mlrd. eurų.

    Be to, bankų mokestis sudarė apie 1,2 mlrd. eurų. Tokia struktūra rodo, kad biudžeto pajamos ir toliau stipriai priklauso nuo vartojimo bei įmonių pelningumo, o tai ypač jautru ekonominio augimo tempų, infliacijos ir palūkanų normų pokyčiams.

    Kur išleidžiama daugiausia?

    Didžiausios išlaidų eilutės po rugpjūčio buvo susijusios su valstybės skolos aptarnavimu ir socialinės sistemos finansavimu. Skolos aptarnavimui skirta apie 11,6 mlrd. eurų, o dotacijos Socialinio draudimo fondui – apie 9,9 mlrd. eurų.

    Toks išlaidų profilis svarbus vertinant ir ateities biudžeto rizikas: kai didelę dalį išlaidų sudaro privalomi mokėjimai, biudžeto lankstumas mažėja. Tai reiškia, kad net ir pagerėjus pajamų surinkimui, deficitą sumažinti greitai tampa sudėtinga be struktūrinių sprendimų.

    Ką tai signalizuoja metų pabaigai?

    Faktas, kad per aštuonis mėnesius jau pasiekta daugiau nei pusė metinio deficito plano, didina tikimybę, jog metų pabaigoje deficito tema taps viena iš svarbiausių fiskalinės politikos darbotvarkėje. Finansų rinkoms tai dažnai reiškia didesnį dėmesį skolinimosi poreikiui ir skolos aptarnavimo kaštams.

    Lenkijai, kaip ir daugeliui Europos Sąjungos valstybių, biudžeto balansą veikia keli lygiagrečiai veiksniai: didesnės palūkanų išlaidos dėl anksčiau kilusių bazinių normų, socialinių įsipareigojimų apimtis ir politiniai sprendimai dėl paramos programų. Galutinė metų rezultato trajektorija priklausys nuo pajamų surinkimo antroje metų pusėje ir nuo to, ar pavyks suvaldyti išlaidų augimą.

  • Lenkijos jūrinė vėjo energetika: startuoja programa „Gotowi na Offshore“ su iki 23 mln. eurų parama

    Lenkijos pramonės plėtros agentūra ARP kartu su verslo plėtros agentūra PARP ir vystytojais PGE Baltica bei Orlen Neptun pradeda programą „Gotowi na Offshore“. Ji skirta vietos įmonėms, siekiančioms įsitraukti į jūrinės vėjo energetikos projektus Baltijos jūroje.

    Programos esmė – padėti tiekėjams pasirengti konkurencingai dalyvauti dideliuose pirkimuose: nuo technologinių sprendimų iki organizacinių, finansinių ir operacinių gebėjimų. Iniciatyva siejama su platesnėmis pastangomis didinti vietinį turinį energetikos investicijose.

    Kas siūloma įmonėms?

    Programa remiasi dviem kryptimis: kompetencijų ugdymu ir finansavimu. Įmonėms numatytos mokymų galimybės per PARP administruojamą Paslaugų plėtros bazę, kurioje akcentuojami įėjimo į tiekimo grandines, pasiūlymų rengimo, sutarčių valdymo, saugos ir kokybės klausimai.

    Antroji kryptis – kapitalo prieinamumas. ARP skelbia planuojanti suteikti iki 23 mln. eurų finansavimą investicijoms, kurios reikalingos norint atitikti jūrinės vėjo energetikos projektų reikalavimus ir vykdyti sutartinius įsipareigojimus.

    Kodėl ši programa svarbi?

    Jūrinė vėjo energetika Baltijos regione spartėja, o tiekimo grandinės tampa vis labiau konkurencingos ir specializuotos. Tiekėjams svarbūs sertifikavimai, griežti terminai, tarptautiniai HSE standartai ir gebėjimas užtikrinti stabilų tiekimą didelės apimties projektuose.

    Lenkija viešai deklaruoja tikslus iki 2030 metais pasiekti 5,9 GW jūrinio vėjo galią, o iki 2040 metais šis segmentas galėtų išaugti iki 18 GW. Tokios apimtys reiškia ilgalaikę paklausą gamybai, logistikai, uostų infrastruktūrai ir specializuotoms paslaugoms.

    Programos rengėjų teigimu, konsultacijos su rinka parodė, kad vietos įmonės domisi offshore sektoriumi, tačiau dažniausiai susiduria su kompetencijų spragomis ir ribotu finansavimu. Todėl tikimasi, kad „Gotowi na Offshore“ padės greičiau suformuoti konkurencingą vietos tiekėjų bazę.