Category: Finansai

  • Vilniuje įkurta „EnforceShield“ pritraukė 1,7 mln. eurų: kova su DI skatinamu IP piktnaudžiavimu

    Vilniuje įkurta „EnforceShield“ pritraukė 1,7 mln. eurų: kova su DI skatinamu IP piktnaudžiavimu

    Vilniuje įkurta teisinės technologijos startuolė „EnforceShield“ pritraukė 1,7 mln. eurų pradinės stadijos investiciją. Bendrovė kuria platformą, skirtą automatizuotam intelektinės nuosavybės (IP) teisių gynimui, kai pažeidimų mastą vis dažniau didina dirbtinis intelektas.

    Investicijų raundui vadovavo „Vendep Capital“, prisidėjo „FIRSTPICK VC“. Pasak bendrovės, lėšos bus naudojamos produktui plėsti ir kurti sudėtingesnius darbo srautus, apimančius platesnį IP ciklo valdymą nuo pažeidimo nustatymo iki jo suvaldymo.

    Ne tik aptikti, bet ir įvykdyti

    „EnforceShield“ akcentuoja, kad vien pažeidimų aptikimo nebeužtenka, nes didžiausia našta kyla vėlesniuose etapuose: įrodymų surinkime, teisiniame įvertinime, skundų teikime platformoms ir pasikartojančių atvejų stebėjime. Todėl platforma orientuota į viso proceso automatizavimą vienoje sistemoje.

    Bendrovė teigia, kad jos sprendimas veikia kaip nuolatinė programinė paslauga, apjungianti kelių platformų stebėseną, teisinę analizę, pažeidimo patvirtinimą, pašalinimo veiksmus ir tolesnį monitoringą. Tikslas yra mažinti rankinio darbo apimtį ir pagreitinti sprendimų priėmimą.

    „Prekių ženklams niekada nebuvo sunkiausia rasti klastočių. Didžiausia vertė yra tai, kas vyksta po aptikimo, o „EnforceShield“ visą procesą sujungia į vieną sistemą, o ne sustoja ties detekcija“, – sakė „Vendep Capital“ investicijų vadovas Artis Bisers.

    Teisinė logika pagal jurisdikciją

    Startuolis nurodo, kad prieš inicijuodama pašalinimo veiksmus sistema taiko kiekvienai jurisdikcijai pritaikytą teisinę logiką. Vertinami įrodymai, kliento IP portfelis, taikytini teisės aktai, vartotojų suklaidinimo tikimybė, naudojimo kontekstas ir sėkmės kriterijai konkrečioje platformoje.

    „EnforceShield“ modelį apibūdina kaip human-at-the-end: analitikai ir teisininkai dažniau tvirtina jau parengtus sistemos sprendimus, o įsikiša tuomet, kai fiksuojamos išimtys ar reikalinga eskalacija. Taip siekiama atskirti darbų apimtį nuo komandos dydžio ir apdoroti daugiau atvejų nepridedant proporcingai daugiau žmonių.

    „Generatyvinis dirbtinis intelektas pavertė IP piktnaudžiavimą klestinčiu verslu, tačiau teisių gynimas ilgai liko žmogaus masto veikla. Įmonėms reikėjo ne daugiau teisininkų, o technologijos, kuri mąsto kaip teisininkas ir pati vykdo gynimo procesus“, – sakė „EnforceShield“ vadovas ir įkūrėjas Rytis Rudzinskas.

    Plėtra į JAV ir sudėtingesnes bylas

    „EnforceShield“ įkurta 2024 metais, ją įsteigė praktikuojantis teisininkas Rytis Rudzinskas, dirbęs su skaitmeninių IP pažeidimų valdymu. Bendrovė nurodo, kad jos pagrindinė būstinė yra Lietuvoje, taip pat veikia dukterinė įmonė JAV Tenesyje.

    Pasak bendrovės, naujas finansavimas leis auginti techninę ir produktų komandą bei automatizuoti kitą proceso sluoksnį: pakartotinių pažeidėjų valdymą, eskalacijas ir sudėtingesnius gynimo kelius, kai nepakanka standartinio turinio pašalinimo. Taip pat planuojama aktyvesnė komercinė plėtra JAV, kuri, bendrovės teigimu, sudaro iki 80 proc. jos pardavimų vamzdyno.

  • „Magnitude Biosciences“ pritraukė 1,5 mln. eurų: in vivo atrankos platforma žada paspartinti vaistų paiešką

    Investicija ir planai

    Durhamo universiteto startuolis „Magnitude Biosciences“, veikiantis kaip kontraktinių tyrimų organizacija, pritraukė 1,5 mln. eurų investiciją. Lėšos bus skirtos komercializuoti ir išplėsti „VivoScan“ – in vivo didelės spartos atrankos platformą, skirtą ankstyvajai vaistų paieškai.

    Investicijų raundui vadovavo „Northstar Ventures“ per regioninius fondus, prisidėjo „Maven“ valdomi fondai ir nauji verslo angelai. Kartu su privačiomis investicijomis bendrovė taip pat užsitikrino papildomą 253 000 eurų „Innovate UK“ investuotojų partnerystės grantą.

    „Mūsų ambicija – tapti pirmąja įmone, galinčia atrinkti milijonus junginių visame organizme. Ši investicija į „VivoScan“ suteikia progą tai paversti realybe ir iš esmės pakeisti vaistų paieškos mastą bei greitį“, – sakė „Magnitude Biosciences“ vadovė dr. Fozia Saleem.

    Kas yra „VivoScan“?

    „VivoScan“ remiasi mažais laboratoriniais nematodais C. elegans, kurie plačiai naudojami biologiniuose tyrimuose kaip viso organizmo modelis. Platforma jungia automatizuotą vaizdinimą, robotiką ir DI analizę, kad būtų galima greitai įvertinti, kaip organizmas reaguoja į skirtingus cheminius junginius.

    Tokio tipo in vivo atranka gali papildyti įprastas ląstelių ar biochemines sistemas, nes leidžia anksčiau pamatyti platesnius organizmo pokyčius. Bendrovė akcentuoja, kad tai svarbu srityse, kuriose sunku prognozuoti poveikį vien pagal ląstelių testus, pavyzdžiui, senėjimo biologijoje ar neurodegeneracinių ligų tyrimuose.

    „Kuriame platformą, kuri ne tik leidžia patikrinti daugiau junginių. „VivoScan“ generuoja turtingus viso organizmo biologinius duomenis, padedančius geriau suprasti poveikį sveikatai, senėjimui ir ligoms“, – sakė dr. Fozia Saleem.

    Platesnis kontekstas Europoje

    „Magnitude Biosciences“ žingsnis sutampa su platesne Europos tendencija investuoti į platformas, kurios spartina ikiklinikinius tyrimus ir didina jų informatyvumą. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama sprendimams, galintiems sumažinti brangiai kainuojančių nesėkmių riziką vėlesnėse klinikinių tyrimų stadijose.

    Šalia klasikinės didelės spartos atrankos laboratorijose ryškėja dvi kryptys: pažangesni biologiniai modeliai ir duomenų analizės automatizavimas. In vivo modeliai bei kompiuterinė analizė leidžia tyrėjams greičiau išryškinti ne tik kandidato efektyvumą, bet ir galimus saugumo signalus ar netikėtą sisteminį poveikį.

  • JAV Atstovų Rūmai ruošia plataus masto kriptovaliutų mokesčių reformą: kas keistųsi nuo 2028 metų

    JAV Atstovų Rūmai ruošia plataus masto kriptovaliutų mokesčių reformą: kas keistųsi nuo 2028 metų

    JAV Atstovų Rūmų Mokesčių ir biudžeto komitetas paviešino plataus masto kriptovaliutų apmokestinimo įstatymo projektą, kuriuo siekiama aiškiau apibrėžti federalines taisykles skaitmeniniam turtui. Dokumentas paskelbtas prieš trečiadienį numatytą svarstymą komitete, kuriame sprendžiama, ar projektas keliaus toliau į platesnį balsavimą.

    Siūlomas teisės aktas, vadinamas Digital Asset Tax Certainty Act, apjungia kelias anksčiau Kongrese aptartas idėjas. Pagrindinis tikslas – sumažinti neapibrėžtumą, su kuriuo susiduria investuotojai, platformos ir paslaugų teikėjai, kai kiekvienas skaitmeninio turto judėjimas gali turėti mokesčių pasekmių.

    Mažos sumos ir stabiliosios monetos

    Vienas labiausiai praktiškų siūlymų – de minimis išimtis tam tikriems mokesčiams, sumokamiems kriptovaliuta. Jei tinklo ar sandorio mokestis, apmokėtas skaitmeniniu turtu, neviršytų 10 JAV dolerių, asmeniui nereikėtų skaičiuoti kapitalo prieaugio ar nuostolio vien dėl tokio mokesčio apmokėjimo.

    Perskaičiavus pagal įprastą valiutos santykį, 10 JAV dolerių būtų maždaug 9 eurai, todėl idėja orientuota į kasdienes, smulkias operacijas. Tokia nuostata siektų sumažinti administracinę naštą, nes šiuo metu net ir menkas kriptovaliutos panaudojimas atsiskaitymui dažnai reiškia papildomą apskaitą.

    Įstatymo projektas taip pat aptaria vadinamąsias stabiliasias monetas, susietas su JAV doleriu. Numatoma spręsti nedidelius nukrypimus nuo 1 dolerio pririšimo, kai išpirkimo vertė nežymiai skiriasi, ir tokiais atvejais dažniau remtis išpirkimo verte kaip mokesčių bazės atskaitos tašku, jei įsigijimas vyko arti tos vertės.

    Supaprastinta apskaita ir kas keistųsi nuo 2028 metų

    Dar viena kryptis – supaprastinta metinė apskaita plačiai prekiaujamam skaitmeniniam turtui. Mokesčių mokėtojams būtų sudaryta galimybė rinktis paprastesnį metų suvedimo principą, kuris potencialiai mažintų poreikį kiekvieną atskirą operaciją apdoroti kaip atskirą mokesčių įvykį.

    Numatyta, kad tiek išimtis smulkiems mokesčiams, tiek supaprastintos apskaitos pokytis įsigaliotų nuo 2028 metų. Tokia atidėta data dažnai siejama su poreikiu pasirengti įgyvendinimui: finansų tarpininkams, apskaitos sprendimams ir pačiai mokesčių administracijai reikėtų laiko pritaikyti sistemas.

    Kas numatoma kasėjams, „staking“ ir nuostolių taisyklėms

    Projektas atskirai aptaria kriptovaliutų kasimą ir „staking“, numatydamas, kad pajamos iš tokios veiklos paprastai būtų apmokestinamos kaip įprastos pajamos. Kartu paliekama erdvės kai kurioms investicinėms struktūroms „staking“ vykdyti taip, kad vien ši veikla automatiškai nepakeistų jų mokestinio statuso.

    Ankstesnėse diskusijose buvo svarstytas variantas leisti atidėti mokesčių prievolę dėl tam tikro naujai sugeneruoto skaitmeninio turto, tačiau ši galimybė naujajame projekte nenumatyta. Dalis kriptovaliutų sektoriaus organizacijų anksčiau ragino išlaikyti atidėjimo mechanizmą, tačiau komitetas jo į projektą neįtraukė.

    Be to, siūloma išplėsti vadinamąją wash sale taisyklę ir skaitmeniniam turtui, kuriuo prekiaujama rinkoje. Paprastai tariant, nuostolis galėtų būti nepripažintas, jei asmuo parduoda turtą ir per 30 dienų prieš arba po pardavimo įsigyja tą patį ar iš esmės tokį patį turtą.

    Projektas taip pat numato, kad tam tikri skaitmeninio turto perleidimai pagal skolinimo susitarimus nebūtų laikomi pardavimu ar mainais. Tokiu būdu siekiama aiškiau atskirti finansines operacijas, kai turtas laikinai perduodamas pagal sutartį, nuo apmokestinamo turto realizavimo.

    Galiausiai siūloma įpareigoti JAV Iždo departamentą per 12 mėnesių nuo įstatymo priėmimo sukurti savanoriško atskleidimo programą skaitmeninio turto mokesčiams. Ja pasinaudoję mokesčių mokėtojai galėtų patikslinti ankstesnes deklaracijas ir susimokėti priklausančius mokesčius, palūkanas bei galimas baudas.

    Artimiausias žingsnis – trečiadienį numatytas įstatymo projekto svarstymas komitete, po kurio paaiškės, kokia redakcija bus siūloma tolesniam Kongreso procesui. Jei iniciatyva judės pirmyn, ji gali tapti vienu reikšmingiausių bandymų suvienodinti JAV kriptovaliutų apmokestinimo taisykles per pastaruosius metus.

  • „Exein“ tapo vienaragiu: 5 000 atakų per savaitę ir 234 mln. eurų DI fizinio saugumo plėtrai

    Vienaragis iš Romos

    Romoje įkurta kibernetinio saugumo bendrovė „Exein“ pranešė pritraukusi 234 mln. eurų investiciją ir pasiekusi 1,4 mlrd. eurų vertinimą. Tai reiškia, kad bendrovė įžengė į vadinamąjį vienaragių klubą ir, investuotojų vertinimu, tapo viena brangiausiai įkainotų Europos kibernetinio saugumo startuolių.

    Naujas finansavimas skirtas plėtrai JAV ir Azijos bei Ramiojo vandenyno regione, taip pat produktų vystymui srityje, kurią bendrovė vadina fizinio pasaulio DI saugumu. Tokia kryptis orientuota į išmanias mašinas, kurios ne tik apdoroja duomenis, bet ir veikia realiame pasaulyje.

    „DI keliasi iš debesijos į fizinį pasaulį, ir būtent šiam perėjimui buvo kuriama „Exein“, – sakė bendrovės įkūrėjas ir vadovas Gianni Cuozzo.

    Kas yra fizinio pasaulio DI saugumas?

    Skirtingai nei tradicinės IT sistemos, fiziniame pasaulyje veikiantys įrenginiai dažnai turi ribotus atnaujinimo langus, yra integruoti į gamybos procesus ar transportą ir negali būti paprastai išjungiami. Dėl to didėja poreikis saugumui, kuris veikia realiuoju laiku, o ne remiasi vien tik periodiniais pataisymais ar incidentų tyrimais po fakto.

    „Exein“ savo kryptį sieja su robotais, dronais, autonominėmis transporto priemonėmis, pramonės automatika, energetikos, sveikatos apsaugos ir puslaidininkių sektoriumi. Bendrovė teigia, kad jos technologijos diegiamos daugiau nei 2 mlrd. prijungtų įrenginių, o apie pusę pajamų ji gauna Azijos ir Ramiojo vandenyno regione.

    Atakų tempas auga, atsakas turi būti akimirksnis

    Bendrovės teigimu, per jos tinklą dabar fiksuojama apie 5 000 naujų, nesikartojančių atakų per savaitę, o tai yra penkis kartus daugiau nei prieš metus. Tokia dinamika siejama su automatizuotomis atakomis ir sparčiai mažėjančiu laiku tarp pažeidžiamumo atradimo ir bandymų jį išnaudoti.

    Šiemet „Exein“ pristatė „Photon“ – vykdymo metu veikiančią saugumo architektūrą, kuri, kaip teigiama, veikia branduolio lygmeniu ir blokuoja kenkėjišką vykdymą dar prieš jam prasidedant. Tokie sprendimai ypač aktualūs autonominėms sistemoms, kuriose sprendimai turi būti priimami mašinos greičiu.

    „Atakos dabar vyksta mašinos greičiu, todėl gynyba turi būti tokia pati“, – sakė G. Cuozzo.

    Investuotojai ir planai iki 2027 metų

    Investicijų raundui vadovavo „Headline“, dalyvavo „Sofina“, „Goldman Sachs“, Europos investicijų banko grupė per ETCI, „KfW Capital“ ir „T.Capital“, taip pat prisidėjo anksčiau investavę fondai. Kartu buvo padidinta ir esama atnaujinama kredito linija, kuriai vadovavo „J.P. Morgan“, o „KfW“ prisijungė kaip papildomas skolintojas.

    „Exein“ skelbia planuojanti iki 2026 metų pabaigos pristatyti agentinę saugumo architektūrą, o pirmųjų specializuotų modelių fizinio pasaulio DI saugumui tikisi 2027 metų pirmąjį ketvirtį. Bendrovė taip pat numato plėsti komandą JAV, didinti klientų ir partnerių skaičių bei atidaryti biurą San Fransisko įlankos regione.

    „Kai DI persikelia į robotus, transportą ir kritinę infrastruktūrą, fizinio pasaulio saugumas taps vienu svarbiausių kito dešimtmečio iššūkių“, – sakė „Headline“ partnerė Clarey Zhu.

  • Londono „Jack & Jill“ pritraukė 34,7 mln. eurų: DI agentai nori keisti darbuotojų paiešką

    Londono „Jack & Jill“ pritraukė 34,7 mln. eurų: DI agentai nori keisti darbuotojų paiešką

    34,7 mln. eurų Series A

    Londone įsikūręs startuolis „Jack & Jill“ pranešė užsitikrinęs 34,7 mln. eurų Series A investicijų etapą. Bendrovė kuria sistemą, kurioje DI agentas dirba tiek kandidato, tiek darbdavio pusėje ir suveda juos tik tada, kai abiem pusėms akivaizdu, kad pokalbis turi prasmę.

    Investicijų etapui vadovavo fondas Air Street Capital, prie jo prisidėjo ir nauji investuotojai, tarp jų Madrona bei Antler. Taip pat dalyvavo ir anksčiau į „Jack & Jill“ investavę fondai, o bendra pritraukta suma, bendrovės teigimu, pasiekė apie 52,9 mln. eurų.

    „Kitas šuolis atrankose ateis ne iš dar geresnės paieškos tuose pačiuose gyvenimo aprašymuose ar dar labiau automatizuoto kandidatų kalbinimo. Jis ateis tada, kai agentas atsiras abiejose stalo pusėse ir supažindins tik tuomet, kai abi pusės sutiktų pakelti ragelį“, – sakė Air Street Capital partneris Nathanas Benaichas.

    Du agentai: kandidato ir darbdavio

    Startuolį 2025 metais įkūrė Mattas Wilsonas ir Saaras Mehan. Jų idėja paremta dviem DI agentais: „Jack“ veikia kandidato vardu, o „Jill“ atstovauja darbdaviui ir padeda suformuluoti realius lūkesčius bei surasti tinkamiausius žmones.

    Pasak bendrovės, „Jack“ su kandidatais bendrauja balsu, o pokalbiai labiau primena karjeros konsultacijas nei įprastą darbo paieškos pokalbių robotą. Šie dialogai turėtų padėti išsigryninti, ko žmogus iš tiesų nori, įskaitant niuansus, kurių dažniausiai nebūna gyvenimo aprašyme, pavyzdžiui, pageidaujamą atlygio lygį ar darbo aplinkos tipą.

    „DI stumia dalį žmonių į darbo rinką, o automatinės paraiškos ir automatizuotas kontaktavimas užtvindo darbdavių pašto dėžutes ir kandidatų sąrašus. Kandidatams sunku būti pastebėtiems, o darbdaviams sunku atskirti, kas iš tiesų rimtai domisi. Daugiau paraiškų ir geresni filtrai to neišspręs“, – sakė „Jack & Jill“ vienas iš įkūrėjų ir technologijų vadovas Saaras Mehan.

    Kodėl tai aktualu rinkai

    Įdarbinimo rinka pastaraisiais metais susiduria su dviem priešingais spaudimais: iš vienos pusės auga kandidatų srautas, iš kitos – darbdaviai vis dažniau skundžiasi, kad realiai tinkamų žmonių rasti sudėtinga. Kartu populiarėja automatizuotos paraiškos, kai kandidatai masiškai kandidatuoja į daugybę pozicijų, o tai didina triukšmą atrankose.

    „Jack & Jill“ modelis remiasi ne atvira paraiškų talpykla, o kandidatų tinklu, iš kurio „Jill“ siūlo žmones konkrečioms rolėms. Bendrovė teigia, kad kai abu agentai sutaria dėl atitikimo, kandidatas ir darbdavys supažindinami tiesiogiai, be tradicinės paraiškos pateikimo.

    „Iki 2030 metų milijardas žmonių turės DI agentą, kuris jų vardu ieškos galimybių ir spręs, kurios vertos dėmesio. Kiekviena įmonė turės agentą, padedantį samdyti. Kai tie agentai bus sujungiami, darbo rinka gali veikti gerokai sklandžiau“, – sakė „Jack & Jill“ vadovas Mattas Wilsonas.

    Bendrovė nurodo, kad jos profesionalų tinklas po ankstesnio finansavimo etapo išaugo iki 350 000 žmonių, o darbdavių pusėje su „Jill“ esą dirbo apie 5 000 įmonių. Naują kapitalą „Jack & Jill“ daugiausia planuoja skirti plėtrai JAV, kur startuolis jau pradėjo veiklą San Franciske ir Niujorke.

  • „Bitget Wallet“ su „Reality“ atveria 1 700 tokenizuotų JAV akcijų: ką tai reiškia 100 mln. vartotojų

    Kriptovaliutų piniginė „Bitget Wallet“ pranešė integravusi „Reality“ – reguliuojamą tokenizuotų aktyvų leidimo protokolą. Integracija leidžia daugiau nei 100 mln. „Bitget Wallet“ vartotojų tiesiog piniginėje prekiauti per 1 700 tokenizuotų JAV akcijų ir biržoje prekiaujamų fondų (ETF), neperkeliant lėšų į tradicinę brokerinę sąskaitą.

    Šis žingsnis rodo spartėjančią realaus pasaulio turto tokenizacijos kryptį, kai finansiniai instrumentai perkeliami į blokų grandinę ir tampa pasiekiami panašiai kaip kriptoturtas. „Reality“ sprendimas, kaip skelbiama, iš pradžių paleistas „Arbitrum“ ir „Morph“ tinkluose.

    „Reality“ tokenizuoti aktyvai vadinami rTokens ir, pasak projekto, suteikia ekspoziciją į daugiau nei 1 700 JAV akcijų ir ETF, apimančių didžiąją dalį JAV rinkos prekybos apimčių. Nurodoma, kad kiekvienas rToken yra padengtas santykiu 1:1 atitinkamomis akcijomis, laikomomis per „Alpaca Securities“, o rezervai tikrinami kasdien trečiosios šalies auditorių.

    Skirtingai nei sintetiniai produktai, tokia konstrukcija siekia užtikrinti, kad kaina ir atsiskaitymas būtų siejami su realia rinka, o pavedimai per JAV prekybos valandas būtų nukreipiami į pagrindines biržas. Vartotojams tai reiškia galimybę pasiekti tokius instrumentus kaip rNVDA, rTSLA, rAAPL, rAMZN, taip pat su indeksais susietus rSPY ar rQQQ, priklausomai nuo prieinamumo konkrečioje jurisdikcijoje.

    Integracija apima ne tik pirkimą ir pardavimą, bet ir tai, kaip tokenizuotos akcijos gali veikti blokų grandinės ekosistemoje. Teigiama, kad dividendai, jei jie priklauso, vartotojams gali būti išmokami į piniginę stabiliosiomis monetomis, o tokie veiksmai kaip akcijų skaidymas turi būti automatiškai atspindimi tokeno struktūroje.

    „Daugeliui žmonių pasaulyje JAV akcijos buvo nepasiekiamos ne dėl paklausos stokos, o dėl to, kad infrastruktūra buvo neprieinama arba reikėjo atsisakyti turto kontrolės“, – sakė „Bitget Wallet“ operacijų vadovas Alvin Kan.

    „Ši integracija yra svarbus žingsnis, kad rTokens būtų pasiekiami platesnėje ekosistemoje. Per atvirą API piniginės, biržos ir protokolai gali prisijungti prie rToken likvidumo nekurdami visos infrastruktūros nuo nulio“, – sakė „Reality“ atstovė Alice Li.

    Rinkos kontekste tai atliepia didėjantį institucijų ir technologijų bendrovių dėmesį tokenizacijai, ypač kai investuotojai ieško greitesnio atsiskaitymo, programiškai valdomų finansinių produktų ir platesnio prieinamumo. Kartu išlieka esminiai klausimai: reguliavimo reikalavimai skirtingose šalyse, vartotojų apsaugos lygis, informacijos atskleidimas ir tai, kaip tokie produktai elgsis ekstremalaus rinkos kintamumo metu.

    „Bitget Wallet“ nurodo, kad planuoja toliau plėsti tokenizuoto turto pasiūlą ir gilinti integracijas su protokolais. Vartotojams tai gali reikšti dar didesnį tradicinių finansų priemonių spektrą kripto piniginėje, tačiau prieš naudojantis tokiais produktais svarbu įvertinti rizikas, mokesčius, ribojimus ir konkrečioje šalyje galiojančias taisykles.

  • „Crane Venture Partners“ pritraukė 419 mln. eurų: su „MassMutual Ventures“ plečiasi į JAV ir APAC

    Londone įsikūrusi rizikos kapitalo bendrovė „Crane Venture Partners“ paskelbė pritraukusi 419 mln. eurų per keturias investavimo priemones ir tęsianti plėtrą Europoje, Azijos ir Ramiojo vandenyno regione (APAC) bei JAV.

    Įmonė taip pat pranešė apie planus kartu su „MassMutual Ventures“ kurti platformą, kuri leistų finansuoti startuolius nuo idėjos stadijos iki „Seed“ etapo ir juos lydėti ankstyviausiais augimo metais.

    Kur nukreipiami 419 mln. eurų

    „Crane Venture Partners“ nurodė, kad bendra suma suformuota iš keturių atskirų fondų ir priemonių. Didžiausią dalį sudaro „Crane III“ fondas, skirtas ankstyvos stadijos investicijoms, taip pat atskiros kryptys APAC ir JAV rinkoms.

    Pagal pateiktus duomenis, „Crane III“ siekia 146 mln. eurų, „Crane APAC I“ – 129 mln. eurų, „Crane US I“ – 86 mln. eurų, o „Crane Opportunity Fund“ – 56 mln. eurų.

    Partnerystė, kuri stiprina JAV kryptį

    Vienas svarbiausių šio pritraukimo elementų – gilesnė partnerystė su „MassMutual Ventures“, kuri, pasak „Crane Venture Partners“, tampa kertine atrama plečiant veiklą JAV. Abi pusės akcentuoja norą veikti kaip tarptautiniu mastu sujungta ankstyvos stadijos platforma.

    „Visada tikėjome, kad genialumas neturi sienų: talentas pasiskirstęs tolygiai, tačiau galimybės – ne“, – sakė „Crane Venture Partners“ bendraįkūrėjas ir partneris Krishna Visvanathan.

    „Crane Venture Partners“ teigimu, jų modelis skiriasi nuo tradicinių fondų, veikiančių vienoje geografinėje rinkoje. Bendrovė pabrėžia, kad sąmoningai kūrė vieną sujungtą platformą, kuri steigėjams suteikia prieigą ne tik prie kapitalo, bet ir prie klientų, talentų bei kompetencijų skirtinguose regionuose.

    Kontekstas: aktyvesnė fondų formavimo rinka

    „Crane Venture Partners“ pranešimas sutampa su platesne tendencija, kai Jungtinėje Karalystėje ir Europoje toliau formuojami nauji rizikos kapitalo fondai. Rinkoje pastebimas nuoseklus kapitalo telkimas, ypač ankstyvos stadijos segmentuose, kuriuose investuotojai siekia užimti pozicijas dar prieš startuoliams įgaunant didelį mastą.

    Pati „Crane Venture Partners“ veikia nuo 2015 metų ir investuoja nuo idėjos stadijos iki „Seed“, išlaikydama aktyvų įsitraukimą į portfelio įmones. Bendrovė nurodo, kad globali aprėptis turėtų padėti anksčiau identifikuoti perspektyvius steigėjus ir greičiau atverti jiems tarptautines rinkas.

    „Įžengėme į laikotarpį, kai kita technologijų bendrovė, keičianti industriją, gali prasidėti taip pat lengvai Bangalore ar Sidnėjuje, kaip Londone ar Niujorke“, – sakė „Crane Venture Partners“ bendraįkūrėjas ir partneris Scott Sage.

    „MassMutual Ventures“ ir „Crane Venture Partners“ bendradarbiavimas tęsiasi ne vienerius metus. „Crane“ nurodo, kad „MassMutual Ventures“ yra mažumos investuotojas nuo 2018 metų ir buvo pagrindinis investuotojas visuose „Crane“ fonduose.

    Pasak bendrovių, strateginis aljansas turėtų padėti pasiūlyti steigėjams vientisesnę paramą keliuose žemynuose – nuo ankstyvo produkto kūrimo iki tarptautinės plėtros ir komandos formavimo.

  • Prieš Clarity Act balsavimą Senate įtampa auga: Lummis atmeta demokratų siūlymą dėl etikos

    Prieš Clarity Act balsavimą Senate įtampa auga: Lummis atmeta demokratų siūlymą dėl etikos

    Likus kelioms valandoms iki pirmojo procedūrinio balsavimo dėl kriptoturto reguliavimo įstatymo Clarity Act, JAV Senate aštrėja nesutarimai tarp respublikonų ir demokratų. Respublikonų stovykla, kuriai vadovauja senatorė Cynthia Lummis, atmetė naujausią demokratų kontrasiūlymą ir įstatymo ateitis kol kas lieka miglota.

    Demokratai siekė pakoreguoti vieną jautriausių projekto vietų, susijusią su etikos nuostatomis ir jų taikymu valstybės pareigūnams. Pagrindinis argumentas buvo tai, kad dabartinis mechanizmas, jų vertinimu, palieka spragų, kurios nepakankamai apriboja galimus interesų konfliktus, įskaitant prezidento Donaldo Trumpo gaunamą naudą iš kripto sektoriaus.

    Respublikonų parengtame, kaip teigiama, galutiniame Clarity Act projekte numatyta, kad pareigūnai turėtų atsisakyti reikšmingų finansinių interesų arba juos perkelti į akląjį patikėjimą. Taip pat suteikiama daugiau veikimo erdvės valstijų generaliniams prokurorams, kurie galėtų inicijuoti ieškinius, susijusius su etikos nuostatų vykdymu, įskaitant ginčus su kriptovaliutų biržomis ir Teisingumo departamentu.

    Demokratų kritika koncentruojasi į tai, kaip realiai būtų užtikrinamas vykdymas, jei galutinį sprendimą dėl veiksmų imtųsi federalinės institucijos. Senatorė Elizabeth Warren viešai pabrėžė, kad projekte mato spragų, kurios, jos teigimu, neleistų efektyviai užkirsti kelio pareigūnams papildomai uždirbti iš kriptoturto, kai etikos nuostatos nėra pakankamai priverstinės.

    Lummis atstovė spaudai Katie Warbinton suabejojo demokratų pasirengimu derėtis ir teigė, kad pateiktas kontrasiūlymas iš esmės kartoja anksčiau išsakytą poziciją. Pasak jos, jei demokratai tikrai nori kompromiso, jie turėtų pradėti realias derybas, o ne iš naujo teikti tuos pačius reikalavimus, vadindami tai progresu.

    Demokratų pusėje skamba argumentas, kad jų siūlomas tekstas nėra naujiena, o nuosekliai keliamas jau beveik metus. Senatorius Markas Warneris teigė, jog respublikonai neturėtų stebėtis, nes būtent tokios formuluotės demokratai siekė ilgą laiką.

    Procedūrinis balsavimas Senate yra pirmasis rimtas barjeras Clarity Act kelyje, nes be bent dalies demokratų paramos projektui gali pritrūkti balsų jau šiame etape. Jei procedūrinė kliūtis būtų įveikta, vėliau lauktų dar vienas balsavimas Senate, o po to projektas keliautų į Atstovų Rūmus ir galiausiai galėtų pasiekti prezidento stalą.

    Clarity Act svarstymas vyksta augant politiniam spaudimui sukurti aiškesnes žaidimo taisykles kriptoturto rinkai, kuri pastaraisiais metais susiduria ir su didėjančiu investuotojų aktyvumu, ir su reguliavimo spragų pasekmėmis. Diskusijos dėl etikos nuostatų rodo, kad pagrindinis ginčas persikelia iš techninių rinkos apibrėžimų į tai, kaip užtikrinti, kad taisyklės būtų ne tik deklaratyvios, bet ir realiai įgyvendinamos.

  • CoinShares: net ir atsigavus bitcoin kainai, DI vilionės kalnakasių neatitrauks nuo naujos krypties

    CoinShares: net ir atsigavus bitcoin kainai, DI vilionės kalnakasių neatitrauks nuo naujos krypties

    Kriptovaliutų investicijų bendrovė „CoinShares“ prognozuoja, kad viešai kotiruojamų bitcoin kasėjų pasitraukimas į dirbtinio intelekto infrastruktūros rinką greičiausiai nesustos net ir tuo atveju, jei bitcoin kaina reikšmingai atsigaus. Bendrovės vertinimu, vien kainos kilimo gali nepakakti, kad įmonės persigalvotų ir grįžtų prie ankstesnio veiklos modelio.

    Tokias išvadas „CoinShares“ pateikė 2026 metų antrojo ketvirčio bitcoin kasimo ataskaitoje. Joje pabrėžiama, kad daliai bendrovių perėjimas prie DI ir didelio našumo skaičiavimų tapo struktūriniu sprendimu, susijusiu su ilgalaikėmis sutartimis ir jau padarytomis investicijomis.

    Kasimą keičia ilgalaikiai įsipareigojimai

    Ataskaitos autorius Luke’as Nolanas išskiria priežastis, kodėl šį procesą sudėtinga apsukti atgal. Pavyzdžiui, „Core Scientific“ sumokėjo apie 39 000 000 eurų, kad nutrauktų susitarimą dėl 15 EH/s naujos kartos kasimo įrangos, o tai rodo, jog kai kurios įmonės sąmoningai atsisako planuoto plėtros kelio.

    Be to, dalis operatorių savo aikšteles ir elektros pajėgumus jau yra priskyrę DI ir didelio našumo skaičiavimų nuomai pagal sutartis, kurių trukmė gali viršyti 15 metų. Tai reiškia, kad net ir pagerėjus bitcoin kasimo sąlygoms, infrastruktūra gali likti užrakinta kituose projektuose.

    „CoinShares“ vertinimu, bent 35 EH/s skaičiavimo galios jau yra suplanuota pasitraukti iš viešai kotiruojamų kasėjų grupės. Tai prilygsta maždaug 4,7 proc. dabartinio bitcoin tinklo maišos rodiklio, kuris siekia apie 750 EH/s.

    Kodėl DI tampa pelningesnis

    Ekonominis motyvas, anot „CoinShares“, yra akivaizdus: šiuo metu DI infrastruktūra kasėjų valdomiems pajėgumams gali generuoti apie 1 300 000 eurų pelno už megavatą. Tuo metu bitcoin kasimas, bendrovės skaičiavimu, duoda apie 430 000 eurų pelno už megavatą.

    Net jei bitcoin kaina kiltų ir laikinai pagerintų kasimo pajamas, „CoinShares“ mano, kad tai greičiau paskatintų tik ribotą papildomų pajėgumų įjungimą. Tokiu scenarijumi labiau pasinaudotų įmonės, kurios išlaikė lankstesnį veiklos modelį ir gali greičiau perskirstyti infrastruktūrą tarp skirtingų veiklų.

    Kaštai, pajamos ir kasėjų sprendimai

    2026 metų antrąjį ketvirtį vidutinė grynųjų pinigų savikaina išgauti vieną bitcoin, „CoinShares“ duomenimis, siekė apie 75 500 JAV dolerių, tai yra maždaug 69 500 eurų. Tuo metu ketvirtis baigėsi bitcoin kainai esant apie 58 400 JAV dolerių, arba maždaug 53 700 eurų, todėl nemaža dalis rinkos veikė žemiau grynųjų kaštų ribos.

    Birželį mėnesinis vidutinis vadinamasis maišos kainos rodiklis, parodantis kasėjų gaunamas pajamas už skaičiavimo vienetą, nusileido iki visų laikų žemiausio lygio – apie 27,70 JAV dolerio už PH/s per dieną, tai yra maždaug 25,50 euro. Vėliau situacija kiek pagerėjo: bitcoin kainai pakilus iki maždaug 77 000 JAV dolerių, arba apie 70 800 eurų, maišos kaina pakilo iki maždaug 38 JAV dolerių, arba apie 35 eurus, ir daliai operatorių tai leido grįžti virš grynųjų kaštų ribos.

    Vis dėlto „CoinShares“ išvada lieka ta pati: įmonės, kurios jau paskyrė savo elektros pajėgumus ir infrastruktūrą DI projektams, greičiausiai laikysis pasirinkto kurso. Net ir atsigavus bitcoin kainai, jos nebūtinai sugrįš į ankstesnį kasimo mastą, nes alternatyvi grąža ir sutartiniai įsipareigojimai gali būti stipresni už trumpalaikius rinkos ciklus.

  • Londono „Isometric“ A serijoje pasiekė 43 mln. eurų: DI tikrinimas plečiamas už CO2 šalinimo ribų

    DI verifikacija traukia kapitalą

    Londone įsikūręs „Isometric“ pranešė, kad jo A serijos investicijų etapas išaugo iki 43 mln. eurų. Įmonė kuria sertifikavimo ir duomenų patikros infrastruktūrą pramonės rinkoms, kur investuotojai ir reguliuotojai vis dažniau reikalauja įrodomų, audituojamų rodiklių.

    Pasak bendrovės, naujausia įplauka siekia apie 8,6 mln. eurų ir papildo anksčiau paskelbtą A serijos dalį. Iš viso per pradinį ir A serijos etapus „Isometric“ yra pritraukusi apie 64 mln. eurų.

    „Įrodomas rezultatas yra finansuotinas rezultatas. Mūsų DI agentai tikrina kiekvieną duomenų tašką, slypintį už pramoninio teiginio, ir paverčia jį patikrintu turtu“, – sakė „Isometric“ vadovas Eamonas Jubbawy.

    Prie ankstesnių investuotojų prisijungė Intercontinental Exchange, taip pat keli rizikos kapitalo ir strateginiai investuotojai, tarp jų „Tokyo Gas“ rizikos kapitalo padalinys „Acario Innovation“. Rinka tai vertina kaip signalą, kad duomenų patikimumo sluoksnis tampa būtina grandimi aplinkosauginių ir pramoninių finansinių produktų grandinėje.

    Kodėl sertifikavimas tampa kritinis

    Pastaraisiais metais įmonės vis dažniau susiduria su tuo, kad deklaruojamų emisijų mažinimo, energijos vartojimo ar žaliavų kilmės rodiklių nebeužtenka pateikti skaidrėse. Investuotojai ir pirkėjai prašo įrodymų, o reguliavimo kryptis Europoje stumia į detalesnį atsekamumą ir patikras, todėl daugėja poreikis nepriklausomai verifikuojamiems duomenims.

    „Isometric“ teigia, kad jos platforma „Certify“ DI įrankiais peržiūri duomenis ir skaičiavimus, o vertinime taip pat dalyvauja nepriklausomi vertintojai. Sertifikatai skelbiami viešame registre kartu su pagrindžiančiais įrodymais, metodika ir skaičiavimais, taip siekiant sumažinti pasitikėjimo spragas ir ginčų riziką.

    Nuo CO2 šalinimo iki platesnės pramonės

    Bendrovė startavo nuo anglies dioksido šalinimo sertifikavimo ir nurodo, kad yra įsipareigojusi sertifikuoti daugiau kaip 16 mln. tonų apimties projektus. Vėliau „Isometric“ išsiplėtė į pramoninių emisijų, energijos, kuro ir medžiagų sritis, kur svarbus ne tik pats rezultatas, bet ir jo įrodomumas.

    Tarp įmonės klientų minimi „Microsoft“, „Boeing“, „JPMorgan Chase“ ir „Anglo American“, taip pat daugiau nei 200 projektų įvairiose šalyse. Praktikoje tai reiškia, kad sertifikavimo platforma turi gebėti suvaldyti skirtingus duomenų šaltinius, standartus ir rizikas, įskaitant klaidingas deklaracijas bei skirtingą metodikų interpretavimą.

    „Tikime, kad analoginės rinkos gali būti transformuotos per skaitmeninę infrastruktūrą, o partneriai ir platformos, kurias remiame, apibrėš kitą aplinkos rinkų etapą“, – sakė Intercontinental Exchange atstovas Gordonas Bennettas.

    Gautas finansavimas bus naudojamas plėtrai už anglies dioksido šalinimo ribų ir sertifikavimo technologijos diegimui platesnėje pramonės ekonomikoje. Bendrovė akcentuoja, kad tikslas yra sujungti DI pagrįstą patikrą su finansų rinkoms įprastais duomenų integralumo ir infrastruktūros standartais.