CP v2

Category: Finansai

  • Policija tiria aukas „Reform UK“: Farage’ui – klausimai dėl 587 000 eurų ir rinkimų staigmena

    Policija tiria aukas „Reform UK“: Farage’ui – klausimai dėl 587 000 eurų ir rinkimų staigmena

    Jungtinės Karalystės policija aiškinasi finansinės paramos kraštutinių dešiniųjų partijai „Reform UK“ aplinkybes, pranešė šalies žiniasklaida. Tyrimas siejamas su aukomis, kurios, kaip teigiama, galėjo būti tinkamai nedeklaruotos arba sukėlusios papildomų klausimų dėl jų kilmės.

    Pranešama, kad Londono Metropolitan Police dėmesį patraukė apie 587 000 eurų vertės aukos, sietinos su turtinga aristokrate Fiona Cottrell. Ji minima kaip JAV už sukčiavimą 2017 metais nuteisto George’o Cottrello motina, o šis pastaraisiais metais viešumoje buvo pristatomas ir kaip kriptovaliutų verslininkas.

    Kaip prasidėjo tyrimas

    Policija nurodė, kad tyrimas pradėtas 2025 metų vasarį gavus rinkimų finansų priežiūros institucijos Electoral Commission kreipimąsi. Pasak pareigūnų, du asmenys jau buvo apklausti įspėjus dėl galimos atsakomybės, tačiau suėmimų kol kas nebuvo.

    Jungtinėje Karalystėje politinių aukų kontrolė grindžiama pareiga deklaruoti didesnes sumas, o leidžiamos aukos siejamos su aiškiai apibrėžtais donorų statusais. Dėl to kiekvienas atvejis, kai kyla įtarimų dėl nedeklaravimo ar lėšų kilmės, gali virsti tiek reguliaciniu, tiek baudžiamuoju procesu.

    Farage’ui – keli atskiri klausimai

    Partijos lyderis Nigelas Farage’as neigia bet kokius pažeidimus ir tvirtina, kad veiksmai buvo teisėti. Vis dėlto žiniasklaida primena, kad tai ne vienintelė tema, kelianti klausimų dėl jo aplinkos ar partijai teiktos paramos atskleidimo.

    Anksčiau buvo skelbta apie kitus galimai nedeklaruotus ryšius ar dovanas, taip pat parlamente svarstytą epizodą dėl didelės paramos iš Tailande gyvenančio kriptovaliutų verslo atstovo Christopherio Harborne’o. Tokie atvejai Jungtinėje Karalystėje dažnai tampa politinio skaidrumo diskusijų centru, ypač rinkimų laikotarpiu.

    Artėja papildomi rinkimai

    Situacija aštrėja ir dėl politinio kalendoriaus: pranešta, kad po staigaus Farage’o pasitraukimo iš parlamento nario pareigų bus rengiami papildomi rinkimai Klaktone, pietryčių Anglijoje. Savivaldos institucija nurodė, kad balsavimas vyks rugpjūčio 13 dieną, o kandidatų registracija numatyta liepos 14–17 dienomis.

    Didžiosios partijos, kaip skelbiama, į šiuos rinkimus žiūri skeptiškai ir dalis jų atsisako kelti kandidatus, vadindamos procesą politiniu triuku. Tuo metu viešojoje erdvėje dėmesio sulaukė ir netradicinis pretendentas Count Binface, save pristatantis kaip intergalaktinį kosmoso karį.

    „Reform UK“ vadovybės atstovai kritikuoja publikacijas, susijusias su Fiona Cottrell, ir teigia, kad tai esą politiškai motyvuotas bandymas diskredituoti partiją. Tyrimo eiga ir galimos išvados, ypač artėjant balsavimui, gali turėti tiesioginės įtakos tiek kampanijai, tiek platesnei diskusijai apie politinių aukų skaidrumą Jungtinėje Karalystėje.

  • ES žengė dar vieną žingsnį: Ukrainai ir Moldovai atveriamas naujas stojimo derybų blokas

    ES žengė dar vieną žingsnį: Ukrainai ir Moldovai atveriamas naujas stojimo derybų blokas

    Vienbalsis sprendimas dėl naujo bloko

    Visos 27 Europos Sąjungos valstybės narės vienbalsiai sutarė atverti naują stojimo derybų bloką Ukrainai ir Moldovai. Tai dar vienas etapas sudėtingame kelyje į narystę, kuriame lemiamą vaidmenį dažnai vaidina ne techniniai, o politiniai sprendimai.

    Sprendimą patvirtino ES šalių ambasadoriai, susitikę Briuselyje. Skelbiama, kad šį kartą atblokuotas šeštasis derybų klasteris, apimantis išorės santykius, o formalus jo atidarymas numatytas liepos 14 dieną.

    Kas yra klasteriai ir kodėl jie svarbūs?

    Stojimo į ES derybos vyksta pagal teminius paketus, vadinamus klasteriais, kurie apima konkrečias politikos sritis ir jų teisės aktų suderinimą su ES teise. Atidarius klasterį, kandidatuojanti šalis gali pradėti detalias derybas dėl atskirų skyrių, o pažanga vertinama pagal konkrečius įsipareigojimus ir reformų įgyvendinimą.

    Šeštasis klasteris laikomas vienu paprastesnių, nes jo apimtis siauresnė nei, pavyzdžiui, vidaus rinkos ar žemės ūkio taisyklių suderinimas. Vis dėlto ir čia taikomi aiškūs reikalavimai dėl užsienio politikos nuoseklumo, sankcijų režimų laikymosi ir institucinių gebėjimų.

    Kas dar blokuojama ir ko tikėtis toliau?

    Po šio sprendimo Ukrainai ir Moldovai dar lieka neatverti keturi klasteriai: vidaus rinka, konkurencingumas ir įtraukus augimas, žalioji darbotvarkė bei tvarus susisiekimas, taip pat ištekliai, žemės ūkis ir sanglauda. Europos Komisija yra nurodžiusi, kad abi šalys techniniu požiūriu yra pasirengusios judėti plačiau, tačiau galutiniai žingsniai priklauso nuo valstybių narių politinės valios.

    Kijevas viešai siekė, kad svarbiausi sprendimai būtų priimti iki vasaros pertraukos, tokį tempą palaikė ir Europos Komisija bei dalis valstybių narių. Tačiau ES viduje išlieka jautrumas dėl derybų tempo, nes kai kurios šalys akcentuoja, kad plėtra turi išlaikyti vienodus kriterijus ir nepakenkti jau seniai laukiančių Vakarų Balkanų valstybių procesui.

    „Svarbu išlaikyti pagreitį“, – sakė diplomatas.

    Pranešama, kad tikėtina, jog likę klasteriai bus sprendžiami palaipsniui nuo rudens, po vieną, ieškant plataus sutarimo tarp visų ES narių. Tai reiškia, kad artimiausiais mėnesiais pagrindinė kova vyks ne dėl procedūrų, o dėl politinių kompromisų, nuo kurių priklauso derybų grafikas.

  • „PLL LOT“ 2025 metais: rekordinis keleivių skaičius, bet pelnas krito beveik perpus, auga skolos našta

    Lenkijos nacionalinis oro vežėjas „PLL LOT“ paskelbė 2025 metų finansinę ataskaitą: keleivių srautas pasiekė istorines aukštumas, tačiau pelningumas smuko. Bendrovė nurodo, kad rezultatams įtaką darė geopolitika, maršrutų apribojimai ir augančios sąnaudos.

    2025 metais „PLL LOT“ aptarnavo 11,7 mln. keleivių, tai yra 9,4 proc. daugiau nei metais anksčiau ir geriausias rodiklis bendrovės istorijoje. Vis dėlto grynasis pelnas sumažėjo iki maždaug 81 mln. eurų, kai 2024 metais siekė apie 161 mln. eurų.

    Skaičiai: pajamos laikėsi, pelnas krito

    „PLL LOT“ 2025 metais gavo apie 2,4 mlrd. eurų pajamų, o veiklos pelnas (EBIT) sudarė apie 99 mln. eurų. Palyginimui, 2024 metais pajamos buvo apie 2,3 mlrd. eurų, tačiau EBIT siekė apie 189 mln. eurų.

    Tokia dinamika rodo, kad augantis keleivių skaičius nebūtinai virsta proporcingu pelnu, kai didėja sąnaudos. Aviacijoje tam ypač jautrūs veiksniai yra degalų kainos, navigacijos ir oro uostų mokesčiai bei darbo užmokestis.

    Kas spaudė vežėjų rezultatus

    Bendrovė pabrėžia platesnį regiono kontekstą: karas Ukrainoje ir uždaryta Rusijos oro erdvė ilgina skrydžių į Aziją maršrutus ir silpnina Europos vežėjų konkurencingumą. Tuo pat metu dalis Azijos oro linijų išlaiko kaštų pranašumą dėl trumpesnių trasų.

    Prie spaudimo prisideda tiekimo grandinių trikdžiai, išliekantis degalų svyravimas ir augančios personalo išlaidos. Pastaraisiais metais daugelyje rinkų oro linijos konkuruoja dėl pilotų, technikų ir aptarnavimo darbuotojų, o tai kelia atlygius.

    Investicijos į parką ir perėjimas prie Airbus A220

    „PLL LOT“ toliau modernizuoja parką ir plečia pajėgumus: iki šių metų pabaigos bendrovė planuoja turėti apie 95 orlaivius. 2025 metų pabaigoje ir 2026 metų pradžioje ji priėmė 8 „Boeing 737-8 MAX“, o dar 5 tokio tipo lėktuvų pristatymo tikimasi iki 2026 metų pabaigos.

    Ilgųjų nuotolių parke 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį numatoma papildomai įvesti 2 naudotus „Boeing 787-8“. Tuo pačiu dėl pasibaigiančių nuomos sutarčių dalis regioninių „Embraer“ orlaivių bus grąžinta 2025–2026 metais.

    Strategiškai svarbiausia kryptis yra perėjimas prie „Airbus A220“ platformos: po didelio parko konkurso numatytos iki 84 šio tipo lėktuvų pristatymo apimtys. Bendrovė akcentuoja, kad tai nėra vien naujas lėktuvas, o organizacijos transformacija nuo techninės priežiūros ir IT iki personalo rengimo bei klientų patirties.

    „Perėjimas prie Airbus A220 apima beveik kiekvieną veiklos sritį: nuo skrydžių operacijų ir technikos iki IT, personalo ir klientų aptarnavimo“, – sakė „PLL LOT“ vadovybė.

    Ataskaitoje taip pat matyti, kad bendrovė didžiąją parko dalį valdo nuomos pagrindu, o nuosavų orlaivių dalis išlieka nedidelė. Toks modelis suteikia lankstumo, bet daro įmonę jautresnę finansavimo sąlygų ir palūkanų pokyčiams.

    Skolos rodikliai ir pandeminė paskola

    2025 metų pabaigoje bendras „PLL LOT“ įsiskolinimo rodiklis siekė 74,7 proc., kai 2024 metų pabaigoje buvo 80,5 proc. Einamojo likvidumo rodiklis sumažėjo nuo 2 iki 1,8, o tai signalizuoja mažesnę trumpalaikę finansinę „pagalvę“.

    Bendrovė nurodo, kad finansinius rodiklius veikė tolesnės investicijos ir įmokos už naują parką, taip pat paskolos grąžinimas. Iki 2026 metų pabaigos turi būti galutinai užbaigtas pandemijos laikotarpiu suteiktos pagalbos elementų grąžinimas, o likusi negrąžinta suma yra apie 105 mln. eurų.

    „Pasirinktų finansinių rodiklių pokyčiams reikšmingą įtaką turėjo paskolos grąžinimas ir tęsiamos investicijos, įskaitant avansinius mokėjimus už naują regioninį parką“, – sakė „PLL LOT“ vadovybė.

    Ataskaitoje taip pat pateikiami duomenys apie vadovybės atlygį: 2025 metais „PLL LOT“ valdyba iš viso uždirbo apie 0,92 mln. eurų, tai yra daugiau nei 10 proc. daugiau nei metais anksčiau. Bendrovė pabrėžia, kad, plečiant parką ir maršrutų tinklą, personalo išlaikymas ir pritraukimas tampa vienu svarbiausių veiklos stabilumo veiksnių.

  • Kataras stabdo LNG gamybos didinimą Ras Laffan: po išpuolio Ormūzo sąsiauris vėl kelia riziką

    Kataras laikinai stabdo darbus, susijusius su spartesniu suskystintų gamtinių dujų (LNG) gamybos didinimu Ras Laffan komplekse, kuris laikomas didžiausiu LNG skystinimo centru pasaulyje. Toks sprendimas priimtas po pranešimų apie išpuolį prieš vieną iš tanklaivių Ormūzo sąsiauryje, kuris išlieka vienu svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kaklelių“.

    Remiantis „Bloomberg“ skelbiama informacija, „QatarEnergy“ vadovybė po incidento surengė kelis susitikimus, kuriuose nuspręsta atsitraukti nuo planų greitai grįžti prie pilnos apimties plėtros tempo. Teigiama, kad bendrovė artimiausiu metu ketina veiklą riboti iki būtino minimumo, taip pat mažinti planuojamų prišvartuoti laivų skaičių.

    Rizika rinkai prieš žiemą

    Ras Laffan eksporto ritmo sulėtėjimas gali dar labiau įtempti pasaulinę dujų rinką, ypač artėjant žiemos sezonui. LNG srautai yra vienas pagrindinių „lankstumo“ šaltinių, todėl net laikini trikdžiai dažnai greitai persiduoda į kainas ir pirkėjų konkurenciją.

    Rinkos dalyviai jau dabar stebi didėjančią įtampą tarp Azijos ir Europos pirkėjų, kurie varžosi dėl laisvų krovinių. „Bloomberg“ duomenimis, Azijos spot LNG kainos yra daugiau nei 80 proc. aukštesnės nei iki karo, o tai dar labiau išryškina bet kokių tiekimo sutrikimų poveikį.

    Kainos Europoje vėl kyla

    Europoje dujų kainos ketvirtadienį šoktelėjo ir pirmą kartą per kurį laiką perkopė 50 eurų už megavatvalandę. Tai sustiprino signalą, kad geopolitinė rizika ir logistikos neapibrėžtumas gali greitai pakeisti rinkos nuotaikas net ir tada, kai fizinių trūkumų dar nėra.

    Po ankstesnio laikino JAV ir Irano susitarimo Kataras buvo planavęs per maždaug du mėnesius atkurti didesnę LNG gamybos ir eksporto apimtį. Dalis Ras Laffan linijų, kaip teigiama, jau veikė ribotu pajėgumu, kad prireikus būtų galima greitai didinti gamybą.

    Laivų judėjimas ir saugumo sprendimai

    Pasak „Bloomberg“, Kataras vis dar siekia kuo greičiau didinti eksportą, tačiau tai bus daroma tik tuomet, kai Ormūzo sąsiaurio tranzitas bus laikomas pakankamai saugiu. Tuo pat metu buvo didinamas pakrovimų skaičius ir grąžinami tušti tanklaiviai, kad logistika išliktų pasirengusi greitam atsigavimui.

    Laivų stebėjimo duomenys rodo, kad netoli Ras Laffan šiuo metu gali būti susitelkę keli tušti LNG tanklaiviai, laukiantys tolimesnių sprendimų. Tokia situacija rinkai siunčia aiškų signalą: tiekimo grandinė techniškai pasiruošusi, tačiau galutinis tempas priklausys nuo saugumo sąlygų regione.

    „Sprendimas riboti operacijas iki minimumo yra tiesiogiai susijęs su rizikos vertinimu Ormūzo sąsiauryje“, – sakė su situacija susipažinęs šaltinis, kurio komentarą citavo „Bloomberg“.

    Kataras yra vienas svarbiausių pasaulio LNG tiekėjų, o jo sprendimai greitai tampa reikšmingu veiksniu tiek kainų dinamikai, tiek deryboms dėl ilgalaikių sutarčių. Dėl to artimiausios savaitės, ypač laivybos saugumo vertinimai, gali turėti tiesioginę įtaką tiek Europos, tiek Azijos dujų balansui.

  • „Kruk“ mažino investicijas į skolas, bet spąstais netapo: laukia didesnės pasiūlos metų pabaigoje

    Skolų išieškojimo grupė „Kruk“ 2026 metų antrąjį ketvirtį įsigijo skolų portfelių už maždaug 79,8 mln. eurų. Tai mažiau nei prieš metus, kai investicijos siekė apie 131,1 mln. eurų, tačiau bendrovė teigia investicijų planų nekeičianti ir tikisi didesnės portfelių pasiūlos antroje metų pusėje.

    Per ketvirtį iš anksčiau įsigytų portfelių surinktos įplaukos sudarė apie 235,9 mln. eurų ir buvo 5 proc. didesnės nei prieš metus. Bendrovė nurodė, kad realios įplaukos nuo planuotų atsiliko maždaug 10,2 mln. eurų, o tai rodo atsargesnį rinkos tempą, bet ne esminį tendencijos lūžį.

    Užsienis tempia įplaukas

    Didžioji dalis įplaukų ir toliau generuojama užsienio rinkose, o Lenkijos rinka sudarė apie 40 proc. visų grupės įplaukų. Tokia struktūra reiškia didesnę geografinių rinkų diversifikaciją, tačiau kartu didina jautrumą valiutų svyravimams ir skirtingų šalių ekonominiams ciklams.

    „Kiekvienoje iš penkių geografinių rinkų fiksavome augimą, net ir nepaisant Rumunijos lejaus silpnėjimo. Bendrai įplaukos buvo 5 proc. didesnės nei mūsų apskaitiniuose planuose šiam laikotarpiui“, – sakė „Kruk“ vadovas Piotr Krupa.

    Vadovo teigimu, Ispanijoje matyti ryškesnis atsigavimas: įplaukos, palyginti su 2026 metų pirmuoju ketvirčiu, augo beveik 20 proc. Tai siejama su gerėjančiu surinkimo efektyvumu ir stabilėjančiomis vartotojų finansinėmis galimybėmis.

    Didžiausia dalis – neužtikrintos skolos

    Apie 85 proc. ketvirčio investicijų buvo nukreipta į neužtikrintas mažmenines skolas. Toks segmentas paprastai leidžia greičiau išskaidyti riziką per didelį skolininkų skaičių, tačiau rezultatą stipriau veikia darbo rinkos dinamika, palūkanų normos ir namų ūkių biudžetų spaudimas.

    „Kruk“ pabrėžia, kad didesnės skolų portfelių pasiūlos tikisi 2026 metų antroje pusėje, kaip dažnai būna ir ankstesniais metais. Rinkoje tai paprastai siejama su bankų bei finansuotojų portfelių valymu ir aktyvesniais pardavimais, kai formuojami metų pabaigos balansai.

    Kas laukia toliau

    Bendrovė pranešė, kad Lenkijoje operacinės komandos intensyviai dirba su transformacijos projektais, įskaitant integruoto skaitmeninio ekosistemos kūrimą. Tokie pokyčiai skolų administravimo sektoriuje dažniausiai orientuoti į procesų automatizavimą, geresnį duomenų panaudojimą ir kaštų mažinimą.

    „Kruk“ nurodė, kad pilnus audituotus 2026 metų antrojo ketvirčio rezultatus planuoja paskelbti rugpjūčio 26 dieną. Po pranešimo rinkai bendrovės akcijos kaina smuko 1,08 proc. ir siekė apie 93,9 euro už akciją.

  • „Polenergia“ svarsto parduoti 685 MW sausumos vėjo parkų projektus Rumunijoje: kas žinoma

    Lenkijos atsinaujinančios energetikos bendrovė „Polenergia“, siejama su verslininke Dominika Kulczyk, neoficialiai siejama su planu parduoti teises į sausumos vėjo elektrinių projektus Rumunijoje. Kalbama apie iki 685 megavatų galios portfelį, o pati įmonė šių rinkos kalbų viešai nekomentuoja.

    Apie galimą sandorį pranešama remiantis su situacija susipažinusių šaltinių informacija. „Polenergia“ komunikacijoje laikosi įprastos pozicijos ir pabrėžia, kad nesileidžia į komentarus apie spekuliacijas dėl atskirų projektų.

    Projektų apimtis ir vieta

    Rumunijos kryptį „Polenergia“ plėtoja per savo struktūrą Wind Farm Four. Portfelį sudaro sausumos vėjo parkai, vystomi per kelias atskiras projektines bendroves, o prie tinklo prijungimo sąlygos apima iki 686 megavatų galios.

    Planuojama, kad elektrinės būtų vystomos Tulčos regione netoli Juodosios jūros. Ši teritorija laikoma viena perspektyvesnių vėjo energetikai Rumunijoje, todėl investuotojai tokio tipo projektus dažnai vertina kaip patrauklius dėl galimų geresnių gamybos rodiklių.

    Ką tai reikštų „Polenergia“ strategijai?

    „Polenergia“ anksčiau viešai nurodė, kad Rumunijos projektai turėtų pasiekti statyboms parengtos būklės etapą iki 2026 metų pabaigos. Galutinį investicinį sprendimą bendrovė siejo su 2027 metų antruoju ketvirčiu.

    Įmonė yra komunikavusi, kad Rumunijos projektai kartu su atsinaujinančios energetikos turtu Lenkijoje būtų vienas iš pajamų šaltinių, padedančių finansuoti planus jūrinio vėjo energetikoje. Todėl potencialus projektų pardavimas galėtų reikšti strategijos perbalansavimą: anksčiau monetizuoti vystomus projektus arba sutelkti kapitalą kitoms kryptims.

    Finansiniai rezultatai rodo, kad grupė veikia didelės apyvartos aplinkoje. 2026 metų pirmąjį ketvirtį „Polenergia“ pajamos siekė apie 214 000 000 eurų, o grynasis pelnas sudarė apie 15 000 000 eurų.

    Didžiausias „Polenergia“ akcininkas yra „Mansa Investments“, valdanti 44,50 proc. akcijų. Ši bendrovė yra kontroliuojama Dominikos Kulczyk.

  • Dar vienas gaisras Kinijos gamykloje: žuvo 28, Xi Jinpingas pripažįsta rimtas saugos spragas

    Kinijos Fudziano provincijoje esančiame Dzindziango mieste kilęs gaisras avalynės gamykloje nusinešė mažiausiai 28 žmonių gyvybes. Apie nelaimę pranešė valstybinė žiniasklaida, o įvykis tapo dar vienu signalu dėl gamybos saugos problemų šalyje.

    Gaisras, pirminiais duomenimis, įsiplieskė dieną gamyklos pirmame aukšte. Ugnis sparčiai plito dėl lengvai užsiliepsnojančių klijų ir kitų avalynės gamyboje naudojamų medžiagų, todėl situacija greitai tapo nekontroliuojama.

    Skelbiama, kad incidento metu teritorijoje buvo 239 žmonės, o gelbėtojams pavyko evakuoti 213. Dalis aukų mirė jau po to, kai buvo pristatytos į ligoninę, o daugiau kūnų rasta gaisravietėje.

    Kinijos lyderis Xi Jinpingas, cituojamas valstybinių šaltinių, pripažino, kad šiemet šalyje fiksuota daug rimtų nelaimių, susijusių su gamybos sauga. Jis paragino institucijas daryti išvadas ir stiprinti prevenciją, kad tokie atvejai nesikartotų.

    Valstybinėje žiniasklaidoje paviešintuose vaizduose matyti, kaip liepsnos apėmė kelių aukštų pastatą, o į dangų kilo tiršti juodi dūmai. Pranešama, kad dalis darbuotojų bandė gelbėtis traukdami ant stogo, o ugniagesiai žmones pasiekė kopėčių technika.

    Į įvykio vietą buvo sutelktos didelės pajėgos: nurodoma, kad dirbo apie 200 ugniagesių ir 35 gaisrinės mašinos, pasitelktas ir sraigtasparnis. Tuo pat metu aiškinamasi, dėl ko kilo gaisras ir ar buvo laikomasi privalomų saugos reikalavimų.

    Dzindziangas neretai vadinamas Kinijos avalynės pramonės centru, o miestas siejamas su reikšminga pasaulinės sportinės avalynės gamybos dalimi. Tokiose pramonės zonose didelę riziką didina tankus užstatymas, intensyvus pamaininis darbas ir dideli degių medžiagų kiekiai.

    Pastaraisiais metais Kinijoje ne kartą fiksuoti dideli pramoniniai gaisrai ir kitos avarijos, po kurių valdžia žada griežtesnę kontrolę. Ekspertai dažniausiai akcentuoja tas pačias silpnąsias vietas: evakuacinių kelių užstatymą, nepakankamas priešgaisrines priemones, netinkamą chemikalų sandėliavimą ir formaliai vykdomus patikrinimus.

    Šis atvejis dar kartą parodo, kad gamybos apimtys ir greitas tiekimo terminų spaudimas negali tapti pasiteisinimu saugos standartams. Nuo tyrimo rezultatų priklausys, ar bus imtasi realių sisteminių pokyčių, ar tai liks dar vienu tragišku epizodu statistikoje.

  • „PKP Cargo“ planuoja akcijų emisiją: tikisi skolas padengti iki 2027 metų, o ne 2036-aisiais

    Lenkijos krovinių vežėja „PKP Cargo“, vykdanti restruktūrizavimą, paskelbė, kad akcijų emisija šiuo metu yra, bendrovės vertinimu, greičiausias ir stabiliausias kelias mažinti skolą bei atkurti finansinį lankstumą. Įmonė tikina, jog toks sprendimas naudingas ir kreditoriams, ir akcininkams, nes didina tikimybę grįžti į investicijų bei augimo fazę.

    Bendrovė pakartojo tikslą savo įsiskolinimus padengti iki 2027 metų pabaigos, nors ankstesniuose svarstymuose buvo minimas gerokai ilgesnis terminas iki 2036 metų. „PKP Cargo“ argumentuoja, kad ilgas atsiskaitymo laikotarpis reikštų užsitęsusią stagnaciją ir ribotas galimybes finansuoti atsinaujinimą, technologijas bei naujus logistikos projektus.

    Kaip turėtų veikti planas?

    „PKP Cargo“ nurodo, kad akcininkų susirinkime patvirtintas kapitalo didinimas per akcijų emisiją turėtų sudaryti pagrindą greitesniam atsiskaitymui su kreditoriais. Skelbiama, kad planuojamas kapitalo didinimas siekia apie 280 000 000 eurų, o lėšos būtų nukreiptos į skolos mažinimą ir likvidumo stabilizavimą.

    Įmonė taip pat informavo, kad derasi su kreditoriais dėl galutinių restruktūrizavimo sąlygų ir rengia papildomus analitinius dokumentus. Tikimasi, kad galutinis dokumentų paketas bus parengtas iki rugpjūčio pabaigos, o vėliau turėtų sekti kreditorių tarybos vertinimas ir procesiniai sprendimai teisme.

    Skolų mastas ir derybų kryptis

    Restruktūrizavimo pasiūlymai apima beveik 690 000 000 eurų vertės reikalavimus, o kreditoriai suskirstomi į kelias grupes, kurioms taikomi nevienodi atsiskaitymo ir įsipareigojimų mažinimo scenarijai. Bendrovė pabrėžia, kad vienas svarbiausių pakeitimų yra didesnis dėmesys atsiskaitymui grynaisiais, o ne skolų konvertavimui į akcijas.

    Konversijos mechanizmas, kaip teigiama, labiau būtų taikomas su geležinkelių sektoriumi susijusiems ir valstybės kontroliuojamiems subjektams, o finansiniams kreditoriams dažniau siūlomas atsiskaitymas pinigais. Šiai daliai finansuoti, anot bendrovės, ir reikalingas dokapitalizavimas, įskaitant akcijų emisijas.

    Finansiniai rezultatai ir rinkos padėtis

    „PKP Cargo“ grupė pirmąjį 2026 metų ketvirtį baigė patirdama maždaug 10 700 000 eurų grynojo nuostolio, kai prieš metus nuostolis buvo apie 11 400 000 eurų. Veiklos pajamos per metus sumažėjo iki maždaug 216 000 000 eurų, o EBITDA rodiklis krito iki maždaug 16 100 000 eurų.

    Bendrovė nurodė, kad 2026 metų kovo 31 dieną pinigų ir jų ekvivalentų likutis siekė apie 90 700 000 eurų ir buvo mažesnis nei 2025 metų pabaigoje. Tuo pat metu bendrovė pažymi, kad jos dalis pagal pervežtų krovinių masę 2026 metų pirmąjį ketvirtį sudarė 28,4 proc. ir buvo kiek didesnė nei prieš metus.

    „Mūsų tikslas yra išlaisvinti bendrovę nuo skolų ir greitai pereiti į plėtros etapą. Noriu, kad būtų sakoma: „PKP Cargo“ yra augimo, o ne restruktūrizavimo bendrovė“, – sakė „PKP Cargo“ vadovas Zbigniewas Prusas.

    „PKP Cargo“ yra Varšuvos vertybinių popierių biržoje listinguojama bendrovė, o didžiausias akcininkas yra PKP S.A. Įmonė teikia logistikos paslaugas, jungdama geležinkelių, kelių ir jūrų transportą, ir vykdo veiklą ne tik Lenkijoje, bet ir kitose Vidurio Europos bei Baltijos regiono šalyse.

  • Čenstakavos plieno gamykla baigė remontus ir grįžta į pilną pajėgumą: gamyba jau ir gynybai

    Lenkijoje veikianti Čenstakavos plieno gamykla užbaigė nuo gegužės vykdytus vadinamuosius vidutinius plieno liejyklos ir valcavimo cecho remonto darbus. Įmonė skelbia, kad po šio etapo grįžta prie pilnos apimties gamybos ir ruošiasi didinti pristatymus klientams.

    Gamyklos vadovas Adrianas Sienickis teigia, kad didžiausi iššūkiai kilo dėl seniai neatnaujintos valcavimo infrastruktūros. Pasak jo, dalis įrenginių buvo remontuojami rečiau, nei reikėtų, o kai kurių technologinių grandžių atnaujinimas užtruko ilgiau, nei planuota.

    „Liepos mėnesį įsibėgėjame ir gamyba jau vyks pilnu tempu. Esame visiškai pasirengę tiekti produkciją ten, kur rinkoje jos reikia“, – sakė Adrianas Sienickis.

    Gamybos apimtys ir planai

    Gamyklos teigimu, valcavimo cechas šiuo metu dirba naudodamas plieną, pagamintą liejykloje, kur remonto darbai buvo baigti anksčiau. Įmonė nurodo, kad gamybos apimtys jau atitinka numatytą planą, nors birželis dėl nusikėlusio remonto buvo silpnesnis.

    Skelbiama, kad mėnesinis valcuojamos produkcijos kiekis siekia apie 45 000 tonų, o papildomai tiekiama apie 5 000 tonų į kitas gamybos grandis. Vadovybė pabrėžia, kad metų planą dar teks pasivyti, tačiau atsilikimas, anot jų, nėra didelis.

    „Planą, nors jis ambicingas, galima įgyvendinti. Norėdami išlaikyti pelningumą, turime gaminti ir dar kartą gaminti“, – sakė Adrianas Sienickis.

    Plienas gynybos pramonei

    Įmonė taip pat akcentuoja, kad plečia produktų asortimentą ir jau pradėjo gaminti produkciją, skirtą gynybos sektoriui. Skelbiama, kad nuo birželio pradžios pradėta gynybinės paskirties gamyba, orientuojantis į bendradarbiavimą su Lenkijos gynybos pramonės įmonėmis.

    Tarp prioritetų minimos specialios paskirties storos plieno plokštės, kurios naudojamos gynybos pramonėje, laivų statyboje ir kai kuriuose energetikos projektuose. Įmonė pabrėžia, kad tokio tipo specializuota produkcija yra strategiškai svarbi, o jos paklausa regione gali augti dėl didėjančių gynybos užsakymų ir tiekimo grandinių lokalizavimo.

    Gamykla nurodo, kad jos projektiniai pajėgumai siekia apie 700 000 tonų plieno per metus liejykloje ir iki 1 500 000 tonų valcuotos produkcijos per metus valcavimo ceche. Pasak vadovybės, pagrindinis artimiausių mėnesių tikslas – stabiliai išnaudoti pajėgumus ir grįžti prie prognozuojamų pristatymų klientams.

  • Lenkija taikosi į DI gigafabriką: valstybė skiria 100 mln. eurų, bet spręs verslo konsorciumai

    Lenkijos valdžia žengė dar vieną žingsnį siekdama pritraukti į šalį vadinamąją DI gigafabriką – didelio masto skaičiavimo infrastruktūrą, skirtą kurti, treniruoti ir diegti dirbtinio intelekto modelius. Nuolatinis Ministrų tarybos komitetas pritarė sprendimui, kuriuo numatomas valstybės įsitraukimas ir aiškus finansinis signalas rinkai.

    Pirmajame etape planuojama skirti 100 milijonų eurų skaičiavimo galios įsigijimui, kai infrastruktūra pradės veikti. Skaitmenizacijos ministerijos atstovai nurodo, kad vėliau galėtų sekti dar apie 400 milijonų eurų, priklausomai nuo projekto fazių ir pasirinktų įgyvendinimo sprendimų.

    Kas yra DI gigafabrika?

    DI gigafabrika – tai aukštos galios duomenų centrų ir su jais susijusios ekosistemos projektas, orientuotas į itin didelį grafikos procesorių (GPU) skaičių. Europos Sąjungos plane numatytos septynios tokios gigafabrikos, kurios turėtų užtikrinti skaičiavimo pajėgumus tiek mokslui, tiek verslui, tiek viešajam sektoriui.

    Pagal aptariamus kriterijus dalis projektų bus vidutinio masto, kai mažiausia siektina riba – 75 000 GPU, o didžiausio masto projektams kartelė keliama dar aukščiau. Lenkija, kaip skelbiama, siektų vidutinio masto gigafabriką, o viso projekto vertė galėtų siekti apie 3 milijardus eurų.

    Paraiškas teiks ne valstybės

    Vienas svarbiausių pokyčių – Europos Komisijai pakeitus modelį, dėl gigafabrikų nebesivaržo pačios valstybės. Vietoje to konkurse dalyvauja verslo konsorciumai, o valdžios vaidmuo labiau susijęs su investicijų skatinimu, informacine pagalba ir paklausos garantijomis.

    Skaitmenizacijos viceministras Dariusz Standerski pabrėžė, kad dabar „kitas žingsnis priklauso verslui“, nes būtent įmonės turės telktis į konsorciumus ir teikti pasiūlymus. Valstybės įsipareigojimas daugiausia būtų siejamas su skaičiavimo galios pirkimu pirmuosiuose veiklos metuose, taip mažinant riziką investuotojams.

    „Kitas žingsnis priklauso verslui“, – sakė Dariusz Standerski.

    Finansavimo logika ir ES vaidmuo

    Viešasis finansavimas šiame modelyje iš esmės reiškia ne tiesiogines dotacijas, o ilgalaikę paklausą skaičiavimo resursams, kuri leidžia projektui greičiau pasiekti komercinį stabilumą. Taip pat pabrėžiama, kad viešieji pirkimai viename projekte negalėtų viršyti 34 proc., todėl privatus kapitalas ir komerciniai klientai išlieka esminiai.

    Europos Komisija taip pat planuoja pirkti gigafabrikų skaičiavimo pajėgumus, o užsakymai viešajam sektoriui būtų koordinuojami per EuroHPC – europinę aukšto našumo kompiuterijos partnerystę. Tai turėtų sukurti bendrą rinką skaičiavimo resursams ir padėti sparčiau diegti DI sprendimus Europoje.

    „Polska gali ir turėtų būti regioninis DI centras“, – sakė Aleksandra Tomaszewska.

    Ministerijos atstovai akcentuoja ir vidaus rinkos argumentą: Lenkija – didžiausia Vidurio ir Rytų Europos rinka, turinti apie 38 milijonus vartotojų, todėl paklausos mastas DI paslaugoms galėtų tapti svarbiu privalumu. Kartu pabrėžiama, kad tokios infrastruktūros atsiradimas būtų vienas didžiausių informacinių ir ryšių technologijų projektų šalyje.

    Pagal aptariamą grafiką gigafabrikų paslaugos turėtų startuoti ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo sutarties pasirašymo su laimėjusiu konsorciumu. Tai reiškia, kad sprendimai dėl konsorciumų, vietų ir techninio modelio bus kritiniai jau artimiausiais mėnesiais, o reali konkurencija persikelia iš politinių deklaracijų į verslo pasirengimą.