Montavimo putos, patekusios ant rankų, gali virsti nemalonia problema: jos greitai sukimba su oda ir sukietėjusios tampa sunkiai pašalinamos. Specialistai primena, kad tokiais atvejais svarbiausia ne panikuoti ir nenaudoti agresyvių priemonių, kurios gali dar labiau sudirginti odą.
Montavimo putos dažniausiai gaminamos poliuretano pagrindu. Sukietėjimas vyksta polimerizacijos metu, o procesą paspartina ore ir ant odos esanti drėgmė, todėl medžiaga „įsikabina“ į paviršių ir sudaro tvirtą sluoksnį.
Su oda kontaktavusios putos gali sukelti dirginimą ar alerginę reakciją, o bandymas jas nuplėšti jėga neretai baigiasi nubrozdinimais. Jei atsiranda paraudimas, skausmas, pūslės ar kvėpavimo takų sudirginimas, rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į medikus.
Kas veikia, kai putos jau sukietėjo?
Vienas saugiausių būdų namuose yra riebus kremas ar aliejinė priemonė, padedanti suminkštinti sukietėjusį sluoksnį. Priemonę reikėtų gausiai užtepti, švelniai įmasažuoti ir leisti jai kelias minutes veikti, o tada atsargiai patrinti.
Kitas metodas – šiluma ir mirkymas. Rankas verta pamirkyti šiltame, bet ne deginančiame vandenyje, kad oda suminkštėtų, o tuomet likučius labai švelniai pašalinti pemza ar švelnesne šveitimo priemone, vengiant trinti iki skausmo.
Jei putų liko nedaug ir jos jau giliai „įsigėrusios“, kartais praktiškiausia išeitis yra laikas. Per kelias dienas oda natūraliai atsinaujina, todėl likučiai palaipsniui nusitrina patys, ypač jei rankos reguliariai drėkinamos.
Ką daryti, kad taip nepasikartotų?
Dirbant su montavimo putomis svarbiausia prevencija – apsauginės pirštinės ir darbo drabužiai. Taip pat verta turėti po ranka popierinių rankšluosčių ir odai draugišką valiklį, kad patekus šviežioms putoms jas būtų galima pašalinti nedelsiant.
Specialistai pabrėžia, kad didžiausia klaida yra bandymas sukietėjusias putas „nuplėšti“ ar intensyviai gramdyti. Tokie veiksmai dažniausiai sužeidžia odą, o problema išlieka dar ilgiau nei pasirinkus švelnesnius, nuoseklius metodus.
