Category: Gyvenimas

Galbūt tai nemaloni žinia, tačiau virtuvės pjaustymo lentelėje kartais gali būti daugiau bakterijų nei tualete. Nors plastikines lenteles dažniausiai galima saugiai plauti indaplovėje aukštoje temperatūroje, medinėms reikia švelnesnės, bet ne mažiau veiksmingos priežiūros. Štai kaip paprastai pašalinti bakterijas po žalios mėsos ar daržovių, panaikinti kvapus ir išlaikyti lenteles švarias bei saugias.

Dažnas medinių lentelių plovimas vandeniu ir indų plovikliu gali silpninti medienos paviršių, todėl jis tampa mažiau atsparus peilių įpjovimams. Dėl to po kiekvieno naudojimo lentelę verčiau kruopščiai nuvalykite šluoste, sudrėkinta paprastu actu. Acto rūgštis veikia kaip dezinfekavimo priemonė ir padeda neutralizuoti pavojingas bakterijas, pavyzdžiui, E. coli, salmoneles ir stafilokokus.

Su bakterijų plitimu ypač svarbu kovoti tuomet, kai pjaustėte vištieną ar kitą žalią mėsą. Tokiais atvejais gali praversti vandenilio peroksidas. Pirmiausia lentelę nuvalykite popieriniu rankšluosčiu, sudrėkintu actu. Tuomet paimkite kitą popierinį rankšluostį, sudrėkinkite jį vandenilio peroksidu ir dar kartą kruopščiai perbraukite visą lentelės paviršių.

Šis būdas tinka ne tik medinėms, bet ir plastikinėms lentelėms. Be to, kartkartėmis pravartu jas gerai iššveisti pasta, paruošta iš vieno valgomojo šaukšto sodos, vieno valgomojo šaukšto druskos ir vieno valgomojo šaukšto vandens. Po to lentelę kruopščiai nuplaukite šiltu vandeniu.

Be bakterijų, pjaustymo lentelė linkusi sugerti ir maisto kvapus. Jei ji nemaloniai kvepia svogūnais, česnaku, žalia ar virta mėsa arba žuvimi, pasitelkite paprastą citriną. Norėdami ir panaikinti kvapą, ir dezinfekuoti, gerai įtrinkite visą lentelę puse citrinos.

Dar vienas kvapų šalinimo būdas: lengvai sudrėkinkite lentelę, užberkite didesnį kiekį druskos ir palikite veikti apie penkias minutes. Tuomet lentelę nuvalykite kempinėle arba šluoste, perplaukite karštu vandeniu ir išplaukite indų plovikliu.

Jei lentelę vis dėlto plovėte vandeniu ir plovikliu, pabaigoje ją galite perbraukti drėgna šluoste, pamirkyta sūriame vandenyje: paviršius netrukus atrodys šviesesnis ir švaresnis. Prireikus galima pasigaminti ir kitą pastą, sumaišius druską su citrinų sultimis, ir ja nuvalyti lentelę.

Šaltiniai: autorių parengta medžiaga.

Mūsų kūnas kasdien kovoja su judesio stereotipais, kurių dažnai net nepastebime. Valandos prie kompiuterio, stovėjimas prie viryklės ar nuolatinis lenkimasis prie skalbyklės pamažu kaupiasi, kol galiausiai pasireiškia bukas juosmens skausmas ar sustingęs kaklas. Vis dėlto dažnai pakanka pakoreguoti kelias smulkmenas, kad net ir po ilgos dienos jaustumėtės žvaliau. Fizinio pasirengimo treneris Martinas Košťál dalijasi patarimais, kaip namuose susikurti aplinką, kuri padeda, o ne alina.

Patogus judėjimas nėra prabanga – tai ilgalaikės savijautos pagrindas. Skaičiai kalba patys už save: beveik pusė moterų Čekijoje darbo laiką praleidžia sėdėdamos, o dar 14 proc. ilgai stovi nepertraukiamai. Nenuostabu, kad vakare jaučiamės išsekę. Todėl „Whirlpool“ kartu su sveikos gyvensenos specialistu Martinu Košťál parengė patarimus, rodančius, kad namų ruoša gali būti malonesnė ir, svarbiausia, draugiškesnė sveikatai. Kartais pakanka kelių žingsnių, kad kūnui atsirastų daugiau laisvės.

Darbas prie kompiuterio daugeliui tapo kasdienybe. „Stenkitės sėdėdami laikyti tiesią nugarą, atpalaiduoti pečius, o monitorių nustatyti akių lygyje. Dilbiai turėtų patogiai remtis horizontalioje padėtyje“, – pataria Martinas Košťál. Ne mažiau svarbus ir judėjimas: bent kartą per valandą atsistokite, trumpai pasivaikščiokite, giliai įkvėpkite. Tai suaktyvina kraujotaką ir padeda geriau susikaupti.

Įtampa kakle ir pečiuose – vienas dažniausių streso signalų. Dažnai net nepastebėdami pakeliame pečius link ausų. Pabandykite sąmoningai nuleisti juos žemyn, švelniai pratemti kaklą: kelių sekundžių lėtas galvos pasukimas ir gilus iškvėpimas gali veikti kaip trumpas nervų sistemos „perkrovimas“.

Maisto gaminimas turėtų būti poilsis, o ne kojų ar nugaros skausmo priežastis. „Kai stovite tiesiai, bet ne įsitempę, ir įtraukiate liemens raumenis, gaminimas tampa maloniu ritualu“, – sako Martinas Košťál. Svarbu ir tai, kaip pritaikyta virtuvė. „Ideali stalviršio aukščio riba – alkūnių lygyje, maždaug 85–95 centimetrai. Toks aukštis leidžia dirbti nesikūprinant“, – teigia „Whirlpool“ atstovas Janas Krejčířas. Jei planuojate naują virtuvę, verta ją pritaikyti prie savo ūgio.

Kalbant apie sunkesnius daiktus – pirkinių krepšius ar skalbinių dėžę – pamirškite lenkimąsi per juosmenį. Tai vienas greičiausių kelių į nugaros problemas. Vietoje to lengvai pritūpkite, įtempkite pilvo presą, laikykite tiesią nugarą, o kėlimo jėgą generuokite kojomis, ne juosmeniu. Toks įprotis gali sutaupyti ne vieną vizitą pas kineziterapeutą ar fizioterapeutą.

Net tokie kasdieniai darbai kaip indaplovės ar skalbyklės krovimas reikalauja dėmesio. Jei turite galimybę, buitinę techniką montuokite ergonomiškesniame aukštyje – taip, kad nereikėtų nuolat lankstytis. Kai skalbyklė ar džiovyklė yra arčiau liemens aukščio, judesiai tampa sklandesni, o nugara patiria mažiau krūvio. Jei prietaisai stovi ant grindų, galioja ta pati taisyklė: pritūpimas vietoje kūprinimosi.

Judėjimas – tai ne vien valanda sporto salėje. „Svarbu ne tobulumas, o natūralumas. Penkios minutės judesio kelis kartus per dieną dažnai duoda daugiau nei vienkartinė treniruotė savaitgalį“, – pabrėžia Martinas Košťál. Eikite laiptais vietoje lifto, prasimankštinkite laukdami kavos, o svarbiausia – neleiskite kūnui per ilgai sustingti vienoje padėtyje.

Riešai ir pirštai dirba beveik be pertraukų – nuo rašymo klaviatūra iki daržovių pjaustymo. Tai vienos labiausiai apkraunamų kūno dalių, todėl joms verta skirti trumpą atokvėpį: papurtykite pirštus, pasukite riešus, trumpam ištieskite rankas į priekį ir pratemkite delnus. Taip sumažinsite įtampą, kuri dienos eigoje pamažu kaupiasi.

Pagalvėlės, pledai, kilimai, stalo padėkliukai, krepšeliai ir daugybė kitų didesnių bei mažesnių projektų gali būti nunerti ir tapti jaukiomis jūsų namų puošmenomis. Atrinkome įdomiausias idėjas, kuriomis galite pasisemti įkvėpimo ir drąsiai kibti į darbą.

Pledas, primenantis žydinčią pievą, ne tik maloniai sušildo, bet ir tampa ryškiu kambario dizaino akcentu.

Gėlėtas pledas – dar viena variacija tiems, kurie mėgsta spalvas ir raštus. Nėrimas gali tapti smagiu užsiėmimu ilgais žiemos vakarais, o galutinis rezultatas – užtiesalas, kurį norisi saugoti ir perduoti iš kartos į kartą.

Neriant pledą ar užtiesalą galima išbandyti įvairius raštus ir nėrimo technikas – nuo paprastų iki sudėtingesnių, priklausomai nuo patirties ir norimo efekto.

Kačių mylėtojams patiks idėja nunerti teminę pagalvėlę. Nertų pagalvėlių privalumas paprastas: spalvą ir raštą pritaikysite tiksliai prie savo sofos ar interjero, o jei norisi – kiekvieną galite padaryti vis kitokios spalvos.

Jei namuose trūksta vietos patogiai prisėsti, pravers nertas pufas. Jo gamyba nėra itin sudėtinga, tačiau verta rinktis specialų storesnį siūlą, kad gaminys būtų tvirtas ir laikytų formą.

Kilimas gali pareikalauti net daugiau darbo nei pledas, bet rezultatas dažniausiai atperka pastangas. Neriant kilimą nebūtina įvaldyti sudėtingų technikų – dažnai pakanka nuolat kartoti tuos pačius stulpelius, o didžiausia kūrybos dalis persikelia į spalvų derinimą.

Tokiu būdu galima pritaikyti nertus akcentus ir visam kambariui – pavyzdžiui, vaiko erdvei, parenkant mėgstamą spalvą. Populiari ir deranti kombinacija – vienos spalvos kilimėlis ir taburetė.

Originalų kilimą, kurio parduotuvėje greičiausiai nerasite, pasigaminsite patys, o paprastą modelį lengvai pagyvins nėrinių tipo kraštelis.

Nertas staltiesės variantas – vienas iš daugiausia laiko reikalaujančių projektų, nes dažnai naudojami ploni siūlai, mažas vąšelis, todėl tenka nunerti labai daug akių ir stulpelių. Vis dėlto galutinis vaizdas dažnai būna įspūdingas.

Jei mėgstate meną, bet tapyba ne jūsų sritis, verta išbandyti nėrimą: nertas paveikslas, turint aiškų aprašymą, daugeliui įkandamas, nes neretai remiasi tais pačiais pagrindiniais stulpeliais.

Nerti krepšeliai smulkmenoms praverčia visame bute: vonioje kosmetikai, spintoje apatiniams ar vaikų žaislams. Svarbiausia tai, kad nersdami patys galite tiksliai prisitaikyti norimą dydį – su rankenėlėmis ar be jų.

Jei erzina puodelių paliekamos žymės ant stalo, pasigaminkite nertus padėkliukus. O jei mėgstate dailiai serviruotą stalą, galite nusinerti ir stalo kilimėlius – paprasta, bet efektinga detalė.

Pasirinkus neutralią, elegantišką siūlų spalvą, prie stalo kilimėlių galima priderinti ir vazono apdangalą. Vazonų apvalkalai – dar viena praktiška interjero smulkmena, kurią lengva pasigaminti patiems.

Nuolat ieškote nuotolinio valdymo pultelių? Išeitis paprasta – nunerkite jiems kišenėlę, kurią galima užmesti ant sofos. Taip pulteliai visada bus po ranka.

Jei neramu, kad medinės baldų kojelės braižys grindis, jas galima „aprengti“ nertomis apsaugomis – tarsi mažomis „tapkutėmis“.

Nėrimo entuziastai šį hobį pritaiko beveik viskam, nors kartais kyla klausimas, kur baigiasi subtilus rankdarbis ir prasideda kičas.

Dar viena jauki idėja – nertas guolis katei. Jis gali būti krepšelio formos arba net priminti mažą sofą.

Be švarių drabužių kasdienybė neįsivaizduojama, todėl verta numatyti aiškią vietą skalbimui: kur stovės skalbyklė, o jei turite galimybę – ir džiovyklė. Patogu, kai šalia yra skalbimo priemonės, krepšiai, džiovyklė drabužiams, lyginimo lenta, lygintuvas ir kiti reikmenys. Tinkamai suplanavę skalbyklos ar skalbimo kampelio išdėstymą, sutaupysite laiko ir išvengsite netvarkos.

Pradėkite nuo paprasto žingsnio – suskirstykite skalbimo priemones ir visus reikalingus daiktus į kelias dėžutes ar krepšelius. Tuomet bet ką bus lengva greitai paimti, panaudoti ir iš karto grąžinti į vietą.

Stenkitės maksimaliai išnaudoti visą turimą erdvę. Kartais pakanka kelių pakeitimų, kad ta pati patalpa taptų gerokai funkcionalesnė – net ir labai mažoje erdvėje galima įrengti patogų skalbimo kampelį.

Tvarka yra pagrindas. Kai patalpoje susikuriate aiškią sistemą, viskas tampa paprasčiau: mažiau paieškų, mažiau chaoso, mažiau nereikalingų judesių.

Daiktus, kuriuos naudojate rečiau, laikykite uždarose spintelėse. Taip jie mažiau dulkės, o bendras vaizdas atrodys tvarkingesnis.

Venkite silpnų, nuo svorio linkstančių metalinių lentynų. Kur kas praktiškiau rinktis tvirtą, gilesnę lentą ar stalviršį, kuris atlaikys apkrovas ir tarnaus ilgiau.

Skalbimo zonai nebūtina skirti daug vietos. Tikėtina, kad panašų kampelį pavyktų rasti ir jūsų namuose – vonioje, koridoriuje, sandėliuke ar techninėje patalpoje.

Lyginimo lenta, atremta į sieną, gali lengvai nuvirsti. Įrenkite jai laikiklį ar kablį – taip ji visada turės saugią vietą.

Dar patogiau, jei virš lyginimo lentos laikiklio įrengsite lentynėlę: tuomet lygintuvas ir smulkūs priedai bus po ranka, o ne ant grindų ar atsitiktinių paviršių.

Vertinkite sprendimus „prieš ir po“: dažnai pakanka kelių nedidelių pakeitimų, kad skalbimo kampelis atrodytų tvarkingiau ir būtų patogesnis kasdienai.

Geras principas – kuo daugiau daiktų perkelti nuo grindų į sienines lentynas ar spinteles. Taip erdvė atsilaisvina, lengviau valyti, niekas nesipainioja po kojomis.

Smagus, bet praktiškas sprendimas – vieta „vienišoms kojinėms“. Tokios pasitaiko beveik kiekvienuose namuose, o aiškus kampelis joms padeda palaikyti tvarką.

Perforuota sienelė (vadinamoji „pegboard“) praverčia ne tik skalbykloje. Ant jos patogu kabinti įvairius reikmenis ir taip sutaupyti vietos spintelėse, o prireikus – greitai pasiekti.

Virš skalbyklės ir džiovyklės įrengtas stalviršis ar lenta – vienas praktiškiausių sprendimų. Taip atsiranda patogi vieta drabužiams lankstyti, rūšiuoti ar laikinai pasidėti krepšį.

Taupykite žingsnius: jei tik įmanoma, statykite skalbyklę ir džiovyklę greta. Viskas vyksta vienoje zonoje, o darbo eiga tampa sklandesnė.

Kita alternatyva – statyti įrenginius vieną ant kito. Tai ypač praverčia, kai erdvė ribota, tačiau norisi išlaikyti patogią darbo vietą.

Praktiškas priedas – skalbinių vežimėlis ant ratukų. Jį lengva pastumti, nereikia nepatogiai lankstytis, o skalbinius patogu transportuoti iš vienos vietos į kitą.

Net ir mini skalbyklą galima paslėpti nuo akių – pavyzdžiui, už stumdomų durų. Tokiu būdu skalbimo zona tampa mažiau matoma ir geriau įsilieja į namų interjerą.

Jei patalpa tamsi, verta pagalvoti apie apšvietimą ir šviesesnes apdailos medžiagas. Kartais būtent šie sprendimai kardinaliai pakeičia įspūdį: vietoje niūraus kampo atsiranda šviesi, tvarkinga erdvė.

Techniniai įrenginiai, pavyzdžiui, boileris, ne visada puošia interjerą. Jei vaizdas nepatrauklus, jį galima paslėpti už užuolaidos – patalpa atrodys „švaresnė“ ir labiau sutvarkyta.

Užuolaida apskritai yra paprastas būdas paslėpti įvairius buities daiktus, kai spintelių ar nišų nėra. Svarbu, kad sprendimas būtų saugus ir netrukdytų įrenginių naudojimui.

Net techninė patalpa turėtų būti jauki. Kai spalvos ir medžiagos suderintos, net ir utilitari erdvė atrodo tvarkingai bei maloniai.

Vyresniems žmonėms ypač patogu, kai skalbyklė ar džiovyklė nėra pastatyta ant grindų. Pakėlus įrenginius iki patogesnio aukščio, sumažėja poreikis pritūpti ar giliai lenktis.

Jei skalbimo kampelis yra vonioje ir nenorite jo matyti, buitinę techniką galima paslėpti už durelių. Tai padeda išlaikyti vientisą vonios kambario vaizdą.

Kad patalpa atrodytų estetiškai, verta derinti spalvas ir medžiagas: spintelių fasadus, lentynas, krepšius, laikiklius. Toks nuoseklumas vizualiai „nuramina“ erdvę.

Durelės gali būti ne tik varstomos, bet ir sulankstomos – tai patogu ten, kur trūksta vietos atidarymui.

Džiovinimo vietą galima suplanuoti taip, kad ji būtų tiek priešais, tiek šone – svarbu, kad prie jos būtų patogu prieiti ir kad ji netrukdytų judėti.

Jei norisi dar daugiau tvarkos, rinkitės atlenkiamą džiovyklę. Nenaudojama ji neužima vietos, o prireikus išskleidžiama per kelias sekundes.

Galimas ir visiškai paslepiamas variantas, kai džiovyklės dalys integruotos į spintelę ar nišą. Taip patalpa atrodo švaresnė, ypač kai skalbimo zona yra bendroje namų erdvėje.

Galiausiai, didesnius ir daugiau vietos užimančius daiktus verta sutelkti vienoje patalpos pusėje. Taip išlaikysite aiškų praėjimą, o prie reikmenų visada turėsite patogų priėjimą.

Šiandien – paprastas avalynės triukas, apie kurį žino ne visi. Pasirodo, įprasta aliuminio folija kai kada gali padėti ilgiau išlaikyti šilumą ir padaryti pasivaikščiojimus vėsiu oru gerokai komfortiškesnius.

Vis daugiau žmonių į batus deda aliuminio foliją. Iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti keista, tačiau šis sprendimas turi visai praktišką paaiškinimą. Tam tikromis situacijomis toks paprastas būdas iš tiesų gali praversti, ypač šaltuoju metų laiku, kai kojos greitai sušąla vaikštant lauke.

Svarbiausia – viską atlikti teisingai. Nereikėtų tiesiog suglamžyti folijos gabalo ir įkišti jo į batą, nes tai gali sukelti diskomfortą vaikštant. Kur kas geriau foliją panaudoti kitaip.

Pirmiausia išimkite iš batų vidpadžius. Daugumoje batų tai padaryti labai paprasta ir nereikia jokių papildomų pastangų – pakanka atsargiai pakelti vidpadį ir jį ištraukti.

Toliau padėkite vidpadį ant stalo ir pasiruoškite aliuminio folijos lapą. Atsiplėškite pakankamai didelį gabalą, ištieskite jį ant lygaus paviršiaus, uždėkite vidpadį ant viršaus ir atsargiai pradėkite jį vynioti į foliją.

Dažniausiai pakanka apvynioti vidpadį maždaug du kartus. Tuomet švelniai prispauskite foliją per visą kraštą, kad ji atkartotų vidpadžio formą. Svarbu, kad paviršius būtų kuo lygesnis, folija priglustų tvirtai ir nesusidarytų ryškios raukšlės.

Tą patį pakartokite ir su antru vidpadžiu. Kai abu vidpadžiai bus apvynioti folija, juos galima dėti atgal į batus.

Įstatykite vidpadžius taip, kaip jie buvo įdėti anksčiau. Įsitikinkite, kad jie pilnai prigludo prie bato dugno ir neužsirietė kraštuose – vidpadžiai turi tolygiai pasiskirstyti per visą vidinę bato dalį. Jei viskas atlikta teisingai, vaikštant neturėtumėte jausti jokio diskomforto.

Tuomet avalynę galima avėti kaip įprastai: vaikščioti, bėgioti ar tiesiog leistis į pasivaikščiojimą. Folija bate paprastai beveik nesijaučia.

Pagrindinis šio būdo privalumas siejamas su aliuminio folijos savybėmis. Ji gerai atspindi šilumą ir padeda sumažinti šilumos praradimą per batų padą. Dėl to kojos gali išlikti šiltesnės, ypač kai lauke vėsu arba žemė dar neatšilusi.