CP v2

Category: Įmonės

  • Londono fintech „Adfin“ pritraukė apie 16,6 mln. eurų: plečia DI valdomą verslo mokėjimų valdymą

    Londono fintech „Adfin“ pritraukė apie 16,6 mln. eurų: plečia DI valdomą verslo mokėjimų valdymą

    Londone įsikūrusi fintech bendrovė „Adfin“ pritraukė 18 mln. JAV dolerių, arba apie 16,6 mln. eurų, A serijos investicijų. Bendrovė skelbia, kad lėšas skirs DI pagrįstos pinigų judėjimo ir pinigų srautų valdymo platformos plėtrai verslui.

    Investicijų raundui vadovavo fondas Index Ventures, taip pat dalyvavo Visionaries Club ir nauji investuotojai Stéphane Kurgan bei Andrey Khusid. Po šio raundo „Adfin“ bendrai pritraukta suma viršija 27,7 mln. eurų, praėjus mažiau nei dvejiems metams nuo veiklos pradžios.

    Ko siekia „Adfin“ platforma?

    „Adfin“ teigia kurianti agentinę finansų platformą, kuri automatizuoja sąskaitų išrašymo, apmokėjimų surinkimo, priminimų ir kitų su mokėjimais susijusių procesų eigą. Praktikoje tai reiškia, kad sistema pagal kontekstą parenka veiksmus, kada ir kaip priminti klientui, kaip nukreipti į apmokėjimą ir kaip registruoti mokėjimų būsenas.

    Bendrovės idėja remiasi tuo, kad finansų komandos įmonėse vis dar daug laiko skiria pasikartojantiems administraciniams darbams, o mokėjimų informacija dažnai išskaidyta per skirtingus įrankius. „Adfin“ žada daugiau matomumo apie gautinas sumas ir mažiau rankinio darbo, išlaikant audituojamumą bei žmogaus priežiūrą.

    Vėluojantys mokėjimai išlieka problema

    „Adfin“ akcentuoja Jungtinės Karalystės smulkiojo ir vidutinio verslo realybę, kur reikšminga dalis sąskaitų apmokama pavėluotai. Tokiose situacijose lėtesnis apmokėjimas tiesiogiai veikia apyvartinį kapitalą, planavimą ir galimybes investuoti į augimą.

    Įmonė tikina, kad jos sprendimas sujungia nuosavą mokėjimų infrastruktūrą ir DI valdomas darbo eigas, kurios automatizuoja skolų išieškojimo „minkštąją“ dalį: priminimų logiką, komunikacijos seką ir mokėjimo veiksmų inicijavimą. Tokia automatizacija ypač aktuali įmonėms, kurios neturi didelių finansų skyrių, bet turi daug sąskaitų.

    Plėtra, komanda ir tarptautinės ambicijos

    Pasak bendrovės, naujai pritrauktas kapitalas bus naudojamas išplėsti platformą nuo apmokėjimų surinkimo iki platesnio pinigų srautų valdymo. Taip pat planuojama samdyti daugiau inžinerijos ir pardavimų specialistų bei pasiruošti plėtrai į kitas rinkas.

    „Mokėjimų ir pinigų srautų darbo eigų automatizavimas gali sumažinti rutiną finansų komandose, kartu išlaikant skaidrumą, audituojamumą ir žmogaus kontrolę“, – sakė „Adfin“ bendraįkūrėjas ir vadovas Tom Pope.

    Fintech sektoriuje DI taikymas vis dažniau nukreipiamas ne į vien tik ataskaitas ar prognozes, o į procesų vykdymą realiu laiku. „Adfin“ atvejis rodo, kad investuotojai toliau ieško sprendimų, kurie mažina vėluojančių mokėjimų poveikį ir padeda įmonėms greičiau paversti pardavimus realiomis įplaukomis.

  • Italijos startuolis „Pillar“ pritraukė 12 mln. eurų: DI platforma žada supaprastinti statybų valdymą

    Italijos startuolis „Pillar“ pritraukė 12 mln. eurų: DI platforma žada supaprastinti statybų valdymą

    Italijos statybų technologijų startuolis „Pillar“ pritraukė 12 mln. eurų pradinio etapo investiciją, kurią vedė fondai Earlybird Venture Capital ir Base10 Partners. Prie raundo prisidėjo ir Italian Founders Fund, o bendra įmonės pritraukta suma pasiekė 15,2 mln. eurų.

    Investicija gauta praėjus mažiau nei aštuoniems mėnesiams po viešo produkto starto, todėl rinka signalizuoja aiškų poreikį: statybų sektoriuje vis dar trūksta vieningos, realiu laiku veikiančios valdymo sistemos. „Pillar“ teigia kurianti DI paremtą operacinę platformą rangovams, kuri automatizuoja administracines ir „back office“ užduotis.

    Ką daro platforma rangovams?

    „Pillar“ sprendimas orientuotas į kasdienius procesus, kurie statybose dažnai vyksta per atskiras skaičiuokles, skirtingas programas ir rankinius veiksmus. Platforma siekia automatizuoti sąmatų ir pasiūlymų rengimą, maržos sekimą, darbo jėgos valdymą bei ataskaitų parengimą vykstant projektams.

    Įmonės tikslas yra suteikti rangovui operacinį matomumą vienoje vietoje, kad sprendimai būtų priimami remiantis nuolat atsinaujinančiais duomenimis. Tokia logika ypač svarbi projektiniame versle, kur pinigų srautai, terminai ir pakeitimai objekte tiesiogiai veikia pelningumą.

    Statybos dar atsilieka nuo skaitmenizacijos

    Statybos išlieka viena didžiausių pasaulio industrijų, tačiau skaitmenizacijos tempas joje dažnai lėtesnis nei gamyboje ar logistikoje. Praktikoje tai reiškia fragmentuotus duomenis, skirtingas sistemas ir ribotą kontrolę tarp biuro ir statybvietės, o klaidos kainuoja brangiai.

    „Pillar“ akcentuoja, kad dalis informacijos statybų komandose vis dar keliauja per susirašinėjimo kanalus, todėl bendrovė kuria integracijas, leidžiančias sujungti duomenis iš apskaitos sistemų, banko išrašų ir komunikacijos su statybviete į vieną sąsają. Tokiu būdu rangovui neturėtų reikėti kardinaliai keisti įpročių, kad gautų aiškesnį projekto vaizdą.

    „Kiekvienas projektas remiasi fragmentuotais duomenimis, rankiniais procesais ir beveik nulinio lygio matomumu nuo rangovo biuro iki komandos objekte. Mes kuriame numatytąją operacinę sistemą, nuo kurios ši industrija priklausys Italijoje, Europoje ir visur, kur statybos vis dar vyksta chaotiškai“, – sakė „Pillar“ vadovas ir vienas įkūrėjų Gabrielis Guinea Montalvo.

    Kam bus panaudoti 12 mln. eurų?

    Pasak bendrovės, naujas kapitalas bus skirtas sustiprinti pozicijas Italijoje, plėtrai į tarptautines rinkas ir produkto ekosistemos vystymui. „Pillar“ planuoja plėsti platformą papildomais moduliais, apimančiais pirkimus, konkursų ir pasiūlymų valdymą, subrangovų koordinavimą, bankinius procesus bei susijusias statybų paslaugas.

    Ilgalaikė kryptis yra tapti centrine statybų sektoriaus operacine platforma, apimančia projektų valdymą, atsiskaitymus ir darbo jėgos operacijas. Jei tokios sistemos bus sėkmingai pritaikytos rinkoje, jos gali sumažinti administracinę naštą ir pagerinti finansinę kontrolę, kuri statybose dažnai tampa silpniausia grandimi.

  • „Paymentology“ pritraukė apie 160 mln. eurų: kur bendrovė mato naujas augimo kryptis

    „Paymentology“ pritraukė apie 160 mln. eurų: kur bendrovė mato naujas augimo kryptis

    Bankams ir finansų technologijų įmonėms mokėjimų išdavimą ir apdorojimą teikianti platforma „Paymentology“ pritraukė 175 mln. JAV dolerių investiciją, kuri sudaro apie 160 mln. eurų. Finansavimą bendrai vedė fondai „Apis Partners“ ir „Aspirity Partners“.

    Bendrovė kuria realaus laiko kortelių ir mokėjimų apdorojimo technologiją, skirtą skaitmeniniams bankams, fintech įmonėms ir mažmeniniams bankams, veikiantiems skirtingose rinkose. „Paymentology“ akcentuoja, kad jos sprendimas mažina priklausomybę nuo senų sistemų, kurios daliai sektoriaus vis dar apsunkina inovacijas ir greitą pokytį.

    Kas keičiasi mokėjimų rinkoje?

    „Paymentology“ teigimu, kelių debesų kompiuterijos aplinkų platforma leidžia klientams pritaikyti kortelių ir skaitmeninių mokėjimų programas prie skirtingų reguliavimo bei rinkos reikalavimų. Praktikoje tai reiškia galimybę greičiau diegti naujas funkcijas ir valdyti mokėjimo patirtį realiu laiku.

    Rinkoje vis daugiau dėmesio skiriama lankstumui ir greitam produktų paleidimui, ypač kai finansų paslaugos plečiasi už tradicinių bankų ribų. Įmonės vis dažniau ieško platformų, kurios leidžia vienu technologiniu pagrindu aptarnauti kelias šalis ir skirtingus mokėjimo scenarijus.

    „Sukūrėme mokėjimų išdavimo platformą, orientuotą į augimą, kuri padeda skaitmeniniams bankams, fintech įmonėms ir finansų institucijoms užtikrintai paleisti, plėsti ir auginti kortelių programas. Derindami globalų pajėgumą su lankstumu prisitaikyti vietoje, suteikiame klientams greitį, kontrolę ir efektyvumą vis dinamiškesnėje aplinkoje“, – sakė „Paymentology“ vadovas Jeffas Parkeris.

    Kur planuojama plėtra?

    Bendrovė nurodo augimą skaitmeninės bankininkystės, įterptųjų finansų, su skaitmeniniu turtu susietų kortelių programų ir išlaidų valdymo platformų segmentuose. Kartu pabrėžiama, kad paklausa kyla ir tarp įsitvirtinusių finansų institucijų, kurios modernizuoja senąsias sistemas.

    „Paymentology“ klientų bazė geografiškai diversifikuota, o didesnė dalis veiklos siejama su sparčiau augančiomis rinkomis Artimuosiuose Rytuose, Lotynų Amerikoje, Afrikoje ir Azijos bei Ramiojo vandenyno regione. Tokiose rinkose dažnai svarbus greitas produktų pritaikymas, mastelis ir atitiktis skirtingoms taisyklėms.

    Gautas kapitalas bus nukreiptas tarptautinei plėtrai, produktų kūrimui ir komandos augimui, didėjant debesų kompiuterija paremtų mokėjimų apdorojimo sprendimų paklausai. Bendrovė taip pat planuoja plėstis į kreditavimo sprendimus, stabilios vertės kriptoturto infrastruktūrą, tokenizaciją ir DI paremtas finansines paslaugas.

  • Roterdamo „Ditto“ pritraukė 7,6 mln. eurų: DI programėlė padeda pacientams suprasti, ką pasakė gydytojas

    Roterdamo „Ditto“ pritraukė 7,6 mln. eurų: DI programėlė padeda pacientams suprasti, ką pasakė gydytojas

    Kam skirti „Ditto“ sprendimai?

    Roterdame įsikūręs sveikatos technologijų startuolis „Ditto“ pritraukė 7,6 mln. eurų investiciją, kuri bus skirta plėtrai Europoje. Bendrovė kuria nemokamą programėlę, padedančią pacientams paprasta kalba suprasti sudėtingą medicininę informaciją po vizito pas gydytoją.

    Investicijų etapui vadovavo fondas Heal Capital, prie jo prisidėjo „Optiverder“ ir „Rubio Impact Ventures“. „Ditto“ teigia, kad jų tikslas yra sumažinti informacijos spragas, kai konsultacijos trumpos, o išgirdus sudėtingas naujienas žmonėms tampa sunku įsiminti detales.

    „Nė vienas pacientas neturėtų spėlioti, kas ką tik buvo pasakyta. Mes iš esmės apverčiame mąstymą sveikatos sistemoje: pradedame ne nuo institucijos, o nuo paciento“, – sakė „Ditto“ bendraįkūrėjas Tobiasas Polakas.

    Kaip veikia programėlė ir kokia nauda pacientams

    „Ditto“ įkurta 2024 metais, o programėlė nemokamai prieinama nuo 2025 metų vasaros per „App Store“ ir „Google Play“. Pasak kūrėjų, pacientas gali įrašyti konsultaciją programėlėje arba nufotografuoti gydytojo laišką, o sistema per kelias minutes pateikia aiškią santrauką.

    Santrauka, jei reikia, gali būti pateikiama paprastesne kalba ir išverčiama į kelias kalbas, kad ja būtų lengviau pasidalinti su artimaisiais. Bendrovė akcentuoja, kad toks formatas padeda namuose tiksliau prisiminti rekomendacijas, klausimus dėl gydymo ir tolesnius žingsnius.

    Startuolis pabrėžia, jog daugelyje sveikatos priežiūros situacijų pacientams tenka kartoti tuos pačius klausimus telefonu ar per pakartotinius vizitus. „Ditto“ pozicionuoja savo sprendimą kaip į pacientą orientuotą alternatyvą, kuri gali sumažinti neaiškumus ir sutaupyti laiko tiek žmonėms, tiek medikams.

    Privatumas, duomenys ir plėtra Europoje

    „Ditto“ teigia taikanti privatumo principą nuo kūrimo pradžios, o programėlė apsaugoma biometriniu prisijungimu arba kodu. Bendrovės aiškinimu, sveikatos informacija išlieka įrenginyje, nebent pats vartotojas pasirenka ja pasidalinti arba gauti DI sugeneruotą santrauką.

    Įmonė nurodo, kad po apdorojimo jų pusėje duomenys ištrinami, o vartotojo įrenginyje lieka tik sukurta santrauka. Taip pat teigiama, kad vartotojų duomenys nenaudojami modeliams mokyti, o infrastruktūra parenkama Europos Sąjungoje, laikantis BDAR reikalavimų.

    „Daugybė startuolių kuria DI, padedantį gydytojams dokumentuoti ir valdyti darbą. „Ditto“ kuria atitikmenį pacientams, o jų augimas rodo, kad jie pataikė į jautrią vietą“, – sakė Heal Capital atstovas dr. Lucasas Mittelmeieris.

    Gavusi naują finansavimą, „Ditto“ planuoja investuoti į plėtrą Europoje ir naujas funkcijas, kurios padėtų pacientams pasiruošti konsultacijai ir geriau suprasti visą gydymo kelią. Bendrovė skelbia, kad nuo starto programėlę atsisiuntė beveik 100 000 žmonių, o iniciatyvą palaiko Nyderlandų pacientų federacija ir kai kurie sveikatos draudikai.

  • Londono „Dessn“ pritraukė 5 mln. eurų: komandoms siūlo prototipuoti tiesiai realiame kodo pagrinde

    Londono „Dessn“ pritraukė 5 mln. eurų: komandoms siūlo prototipuoti tiesiai realiame kodo pagrinde

    Londone įsikūrusi „Dessn“ pritraukė 5 mln. eurų investiciją, kurią ketina skirti komandai plėsti ir tarptautinei produkto kūrėjų bendruomenei auginti. Startuolis kuria platformą, paremtą dirbtiniu intelektu, kuri leidžia produktų komandoms kurti dizainą ir prototipus tiesiai realiame įmonės kodo pagrinde.

    Investicijų raundui vadovavo fondas Connect Ventures, prisidėjo ir kiti investuotojai, tarp jų „Betaworks“ bei N49P. Pasak bendrovės, tikslas aiškus: sumažinti atotrūkį tarp to, ką dizaineriai ir produkto vadovai paruošia maketuose ar dokumentuose, ir to, ką programuotojai galiausiai įgyvendina kode.

    „Geriausi produktų kūrėjai yra technologiškai stiprūs ir drąsūs: jie kuria įrankius, leidžiančius žmonėms dirbti taip, kaip jiems patogu, ir stumia galimybių ribas. Didžiuojamės galėdami paremti Gabriellos ir Nimo misiją iš esmės perkurti produktų kūrimą“, – sakė Connect Ventures valdantysis partneris Pietro Bezza.

    Kas yra „Dessn“ ir ką ji keičia?

    „Dessn“ 2024 metais įkūrė Gabriella Hachem ir Nim Cheema. Platformos idėja remiasi paprastu principu: vietoje dizaino kūrimo atskirose priemonėse ir vėlesnio vertimo į kodą, procesas pradedamas nuo esamo kodo pagrindo, o dizaino aplinka kuriama aplink jį.

    Praktikoje tai reiškia, kad dizaineriai ir produkto vadovai gali prototipuoti naudodami realius įmonės komponentus, dizaino sistemą ir tikrą produkto kontekstą, nereikalaudami lokaliai paleisti projekto ar atsidaryti programuotojų aplinkos. Bendrovės teigimu, būtent šioje vietoje dažniausiai prarandamas laikas, tikslumas ir dalis gerų idėjų.

    Saugumas ir prieiga prie kodo

    Dirbant su realiais kodų saugyklų duomenimis, vienas jautriausių klausimų yra saugumas ir prieigos apimtis. „Dessn“ nurodo turinti SOC 2 Type II sertifikavimą ir pabrėžia, kad projektai vykdomi izoliuotose aplinkose, o platforma nėra apmokoma naudotojų duomenimis.

    Taip pat teigiama, kad sistema nerašo ir nekeičia kodo bei nesiunčia pakeitimų atgal į naudotojo saugyklą. Prisijungiant prie repozitorijos prašoma tik naudotojo patvirtintos, apribotos apimties prieigos, o numatytas režimas yra tik skaitymui.

    Kur tokie įrankiai juda rinkoje?

    Pastaraisiais metais produktyvumo ir kūrimo įrankiuose vis dažniau akcentuojama ne vien greitesnė maketų generacija, bet ir glaudesnis ryšys su realiomis sistemomis, komponentais bei diegimo aplinka. Organizacijoms tai svarbu, nes vien vizualiai gražūs prototipai ne visada atspindi realius apribojimus, priklausomybes ir dizaino sistemos taisykles.

    „Dessn“ teigia, kad jos sprendimą jau naudoja tokios komandos kaip „Color“, „Wispr“ ir „Mercury“, o dalis vartotojų platformoje dirba po kelias valandas per dieną. Bendrovės kryptis aiški: padaryti prototipavimą kuo artimesnį galutiniam produktui, kad sprendimai būtų priimami matant realias pasekmes gamybinėje aplinkoje.

    „Didieji kalbos modeliai nėra determinuoti: tas pats įvedimas gali duoti daug skirtingų, bet teisingų rezultatų. Tai reiškia, kad produktas nėra vienas fiksuotas dalykas, o galimybių erdvė. Kai „Dessn“ gali atvaizduoti jūsų komponentus ir dizaino sistemą, visos įmanomos produkto versijos jau egzistuoja modelyje, o darbas tampa jų tyrinėjimas“, – sakė „Dessn“ bendraįkūrėja Gabriella Hachem.

  • „Index Ventures“ remiama „Adfin“ pritraukė 15,3 mln. eurų: DI automatizuos įmonių pajamų surinkimą

    „Index Ventures“ remiama „Adfin“ pritraukė 15,3 mln. eurų: DI automatizuos įmonių pajamų surinkimą

    Londono finansinių technologijų startuolis „Adfin“ pritraukė 15,3 mln. eurų A serijos investiciją, kurią vedė rizikos kapitalo fondas „Index Ventures“. Bendrovė kuria sprendimą, leidžiantį įmonėms automatizuoti sąskaitų apmokėjimo surinkimą ir susijusius finansų komandos procesus pasitelkiant DI.

    Raunde taip pat dalyvavo „Visionaries Club“, o prie investuotojų prisijungė ir nauji privatūs investuotojai, tarp jų buvęs „King“ operacijų vadovas Stéphane Kurgan bei „Miro“ įkūrėjas Andrey Khusid. „Adfin“ skelbia, kad per mažiau nei dvejus metus bendra pritraukta suma viršijo 25,5 mln. eurų.

    Nuo sąskaitų apmokėjimo iki pinigų srautų valdymo

    Įmonė teigia, kad naujas finansavimas bus skirtas produktą išplėsti iki visapusiško pinigų srautų valdymo, spartinti samdą inžinerijos ir pardavimų komandose bei pasiruošti tarptautinei plėtrai. Pagrindinis „Adfin“ pažadas rinkai yra mažesnė administracinė našta ir greitesnis apmokėjimų surinkimas įvairiais kanalais.

    „Adfin“ įkūrėjai Tom Pope ir Ciprian Diaconasu startuolį įkūrė 2024 metais. Bendrovė save pristato kaip platformą, kuri nuo pat pradžių projektuota būtent sąskaitomis pagrįstiems atsiskaitymams, o ne bendram mokėjimų priėmimui elektroninėje prekyboje.

    „Kuriame agentinę finansų platformą pinigų judėjimui: automatizuojame darbo eigas, kurias finansų komandos naudoja, kad gautų apmokėjimus, valdytų pinigus ir ilgainiui dar daugiau. Tai darome taip, kaip klientai nuolat sako norintys: saugiai, audituojamai, atsekamai, o žmonės išlieka tvirtai kontrolėje“, – sakė „Adfin“ vadovas ir vienas įkūrėjų Tom Pope.

    Kodėl vėluojantys apmokėjimai vis dar problema?

    „Adfin“ remiasi Jungtinės Karalystės smulkiojo ir vidutinio verslo realijomis: bendrovės teigimu, apie 63 proc. išrašomų sąskaitų apmokamos pavėluotai. Tokie vėlavimai mažina apyvartinių lėšų prieinamumą, riboja augimą ir didina riziką verslams, kurių veikla priklauso nuo reguliarių įplaukų.

    Startuolis teigia, kad jo klientų portfelyje vėluojančių sąskaitų dalis siekia apie 9 proc., o tai reikšmingai geriau nei bendras rinkos fonas. „Adfin“ nurodo aptarnaujanti daugiau nei 1 500 verslų Jungtinėje Karalystėje, įskaitant apskaitos ir teisės firmas bei paslaugų sektoriaus įmones.

    Kaip čia pritaikomas DI?

    Bendrovė akcentuoja, kad DI naudojamas ne vien priminimams siųsti, o sprendžiant, kokio veiksmo reikia kiekvienu konkrečiu atveju: kokiu kanalu komunikuoti, kada kreiptis, kaip suderinti apmokėjimo būdą ir procesą su kliento įpročiais. Tokia kryptis atitinka platesnę finansų technologijų tendenciją, kai DI vis dažniau taikomas kaip procesų automatizavimo variklis, o ne tik analitikos įrankis.

    „Index Ventures“ partnerė Julia André pabrėžė, kad fondas toliau didina įsipareigojimą komandai, nes ankstesni rezultatai rodo potencialą kurti naują kategoriją. Investuotojų logika paprasta: efektyvesnis apmokėjimų surinkimas greičiau stabilizuoja pinigų srautus, o tai tiesiogiai veikia įmonių galimybes augti ir investuoti.

  • Milane įsikūrusi „Webidoo“ pritraukė 21 mln. eurų: DI automatizavimo platformą žada išplėsti smulkiam verslui

    Investicija DI automatizavimui

    Milane įsikūrusi dirbtinio intelekto bendrovė „Webidoo“ pranešė užbaigusi 21 mln. eurų finansavimo etapą. Įmonė kuria sprendimus, skirtus supaprastinti skaitmeninius procesus ir automatizuoti kasdienes užduotis smulkioms ir vidutinėms įmonėms.

    Finansavimo etapui vadovavo fondas IXC3, priklausantis „Azimut Group“. Pasak bendrovės, pritrauktos lėšos bus naudojamos plėtrai ir DI paremtų sprendimų diegimui platesnėje smulkiojo verslo rinkoje.

    Ką tiksliai siūlo „Webidoo“?

    Įmonė teigia sprendžianti dažną smulkaus verslo problemą, kai naudojama daug atskirų įrankių, bet jie tarpusavyje nesusikalba. „Webidoo“ pozicionuoja save kaip sluoksnį, padedantį sujungti skirtingus procesus ir paversti automatizavimą praktišku, o ne tik teoriniu.

    Bendrovės ekosistemą sudaro keli produktai, tarp jų „Jooice“, „Welpy“ ir „Groow“, orientuoti į rinkodarą, pardavimus ir veiklos valdymą. Tikslas – kad DI būtų lengviau įsidiegti, paprasčiau naudoti ir aiškiau susieti su apčiuopiamais verslo rezultatais.

    „Vidutinis smulkus verslas naudoja apie 20 įrankių, kurie tarpusavyje nesusikalba. Mes nekuriame 21-o įrankio. Kuriame sluoksnį, kuris galiausiai padeda jiems visiems veikti kartu“, – sakė „Webidoo“ vadovas Giovanni Farese.

    Kur bus panaudotos lėšos?

    „Webidoo“ nurodo dalį kapitalo planuojanti skirti tikslinei įsigijimų strategijai. Bendrovė svarsto įsigyti klientams skirtas programinės įrangos kaip paslaugos įmones ir rinkodaros agentūras, kad galėtų greičiau plėsti komercinę pasiekiamumą ir stiprinti paslaugų teikimą.

    Tokie planai atitinka platesnę rinkos kryptį, kai DI sprendimai vis dažniau orientuojami į vykdymą ir darbo eigų automatizavimą, o ne vien į turinio generavimą. Smulkiajam verslui tai ypač aktualu, nes didžiausia vertė dažnai atsiranda sutrumpinus rutinines užduotis ir sujungus klientų aptarnavimo, pardavimų bei rinkodaros grandis.

    Finansiniai rodikliai ir Italijos kontekstas

    „Webidoo“ teigimu, 2025 metais bendrovė gavo daugiau nei 15 mln. eurų pajamų ir viršijo 2,5 mln. eurų EBITDA rodiklį, kartu tęsdama investicijas į tyrimus ir plėtrą. Tai rodo, kad įmonė bando derinti augimą su finansine drausme, kas investuotojams tampa vis svarbiau.

    Sandoris išsiskiria ir platesniame Italijos technologijų kontekste: pastaraisiais metais šalyje daugėja investicijų į DI paremtą programinę įrangą, ypač sprendimus, skirtus procesų orkestravimui ir verslo vykdymo automatizavimui. Tokie projektai dažnai siekia sumažinti įrankių fragmentaciją ir palengvinti realų diegimą įmonėse.

    „Daugumai smulkių ir vidutinių įmonių nereikia daugiau sudėtingumo. Joms reikia technologijos, kuri padėtų veikti“, – sakė „Webidoo“ produkto vadovas Ricky Gordon.

    IXC3 ir „Azimut Group“ atstovai pabrėžia, kad investicija atitinka strategiją remti Italijos smulkias ir vidutines įmones, turinčias tvirtus pagrindus, ir sprendimus, kurie didina DI prieinamumą. Jų vertinimu, rinkoje vis svarbiau ne tik pati technologija, bet ir gebėjimas ją paversti išmatuojamu rezultatu.

  • Belgų „Holmes“ startuoja su 1,1 mln. eurų: žada aptikti programinės įrangos klaidas dar iki vartotojų

    Belgų „Holmes“ startuoja su 1,1 mln. eurų: žada aptikti programinės įrangos klaidas dar iki vartotojų

    Belgijoje įkurta technologijų bendrovė „Holmes“ pristatė automatizuoto programinės įrangos testavimo sprendimą ir užsitikrino 1,1 mln. eurų išankstinį sėklos (pre-seed) finansavimą. Startuolis teigia kuriantis įrankį komandoms, kurios produktus leidžia vis greičiau, o klaidų kaina tampa vis didesnė.

    Finansavimo raundui vadovavo „Syndicate One“, prisidėjo ir keli žinomi Belgijos technologijų ekosistemos verslininkai bei investuotojai. Tarp jų minimi „Aikido“ įkūrėjai Roeland Delrue ir Willem Delbare, „Showpad“ bendraįkūrėjas Louis Jonckheere bei verslininkas Thomas Van Overbeke, taip pat fondai „NewSchool“, „RDY“ ir „100IN“.

    Testavimas tampa siaurąja vieta

    „Holmes“ save pristato kaip autonominę kokybės užtikrinimo (QA) platformą, kuri mokosi, kaip žmonės realiai naudojasi produktu, ir nuolat tikrina svarbiausius vartotojo veiksmų scenarijus. Kitaip tariant, siekiama gaudyti problemas ne tik kodo lygyje, bet ir ten, kur jos atsiskleidžia vartotojui prisijungiant, ieškant, pildant formas ar atsiskaitant.

    Startuolio komanda akcentuoja, kad šiuolaikinėje kūrimo praktikoje, kai DI priemonės padeda greičiau rašyti kodą, sparčiai auga ir rizika nepastebėti klaidų, atsirandančių tik realiame naudojime. Tokiose situacijose komandos dažnai turi rinktis tarp greičio ir stabilumo, o „Holmes“ tikslas yra sumažinti šį kompromisą.

    „Šiandien kodas rašomas greičiau nei bet kada, dažnai padedant DI. Tačiau ar produktas veikia taip, kaip tikisi vartotojai, yra visai kitas klausimas“, – sakė „Holmes“ bendraįkūrėjas Robin Praet.

    Įkūrėjai su „exit“ patirtimi

    „Holmes“ įkūrė trys Belgijos technologijų verslininkai: Robin Praet, Robbrecht Delrue ir Sofie Buyse. Jie pabrėžia turintys patirties kuriant ir auginant produktus iki sandorių su didesniais rinkos žaidėjais.

    Praet ir Delrue anksčiau bendraįkūrė „Smartendr“ – užsakymų sprendimą viešojo maitinimo sektoriui, kurį 2025 metų rugsėjį įsigijo „OrderBilly“. Buyse buvo pirmoji „Henchman“ darbuotoja, o šį teisės profesionalams skirtą įrankį 2024 metų birželį įsigijo „LexisNexis“ už maždaug 136 mln. eurų.

    Kaip veikia „Holmes“?

    Pasak startuolio, vietoje tradicinio modelio, kai testus rašo ir nuolat prižiūri inžinieriai, „Holmes“ turi mokytis iš produkto naudojimo ir automatiškai generuoti bei nuosekliai vykdyti testus net produktui kintant. Tam naudojami keli specializuoti agentai, orientuoti į skirtingas sritis, pavyzdžiui, įprastus scenarijus, ribinius atvejus, prisitaikymą skirtingiems ekranams, prieinamumą ir klaidų atkūrimą.

    „Holmes“ teigimu, komandoms augant rankinis testavimas tampa stabdžiu, nes reikalauja daug laiko ir brangių resursų, o atsakomybė dažnai išsiskaido tarp testuotojų, produktuotojų ir programuotojų. Startuolis planuoja spręsti šią problemą įrankiu, kuris testavimą vykdo nuolat fone ir apie rizikas praneša dar iki naujų versijų pasiekimo vartotojus.

    „Kiekviena įmonė galiausiai pasiekia momentą, kai rankinis testavimas pradeda stabdyti augimą. Būtent tam momentui ir kūrėme „Holmes“, – sakė „Holmes“ bendraįkūrėjas Robbrecht Delrue.

    Bendrovė taip pat nurodo dirbanti su patariamąja technologijų vadovų grupe ir turinti apie 30 vadinamųjų dizaino partnerių, kurie padeda formuoti produktą ankstyvoje stadijoje. Platesnė prieiga, pasak „Holmes“, turėtų būti plečiama artimiausiais mėnesiais.

  • Nyderlandų „eyeo“ pritraukė 40 mln. eurų: nauja nanofotonika žada ryškesnius vaizdo jutiklius

    Nyderlandų „eyeo“ pritraukė 40 mln. eurų: nauja nanofotonika žada ryškesnius vaizdo jutiklius

    Nyderlanduose įsikūrusi nanofotoninio vaizdinimo bendrovė „eyeo“ pritraukė 40 mln. eurų A serijos investiciją. Finansavimo etapui vadovavo „Innovation Industries“, o prie jo prisijungė ir esami investuotojai, tarp jų imec.xpand, Invest-NL, Qbic, High-Tech Gründerfonds bei Brabant Development Agency.

    Po šio raundo „eyeo“ iš viso yra pritraukusi apie 55 mln. eurų. Bendrovė teigia, kad lėšos bus skirtos perėjimui nuo technologijos kūrimo prie mastelio didinimo ir komercinio tiekimo, orientuojantis į gamybai parengtus sprendimus.

    Nuo „imec“ laboratorijos iki rinkos

    „eyeo“ buvo įkurta siekiant komercializuoti technologiją, išvystytą imec ekosistemoje. Įmonė kuria nanofotoninę šviesos skaidymo technologiją, skirtą vaizdo jutikliams, kurie naudojami išmaniuosiuose telefonuose, pramoninėse sistemose, XR įrenginiuose, išmaniuosiuose miestuose ir autonominėse programose.

    Pagrindinis „eyeo“ sprendimas yra NCOS platforma, kuri siūloma kaip alternatyva tradiciniams spalvų filtrams vaizdo jutikliuose. Įprasti filtrai dalį šviesos užblokuoja, o tai ypač juntama prastame apšvietime ir mažų pikselių jutikliuose.

    Kas keičiasi vaizdo jutikliuose

    Pasak bendrovės, NCOS technologija šviesą ne filtruoja, o išskaido ir nukreipia į atskirus pikselius. Tai, „eyeo“ vertinimu, gali pagerinti šviesos jautrumą, spalvų tikslumą ir vaizdo raišką, o kartu padėti kurti ypač kompaktiškus submikroninius pikselius.

    Įmonei svarbu ir suderinamumas su esamomis CMOS vaizdo jutiklių platformomis, nes tai gali palengvinti integraciją į pramonėje įprastus gamybos procesus. Toks kelias dažnai laikomas vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių, ar pažangi jutiklių technologija pasieks masinę rinką.

    „Kiekvieną šiuolaikinį įrenginį, kuris mato pasaulį, nuo išmaniųjų telefonų iki autonominių sistemų, riboja tas pats 50 metų senumo suvaržymas. „eyeo“ jį pašalina pačioje pradžioje“, – sakė bendrovės bendraįkūrėjas ir generalinis direktorius Jeroen Hoet.

    Bendrovė nurodo, kad technologija jau įrodyta, patentuota ir patikrinta komercinėje gamykloje, o su pirmo lygio klientais dialogas jau vyksta. Papildomai pažymima, kad projektas taip pat gauna paramą pagal Europos Sąjungos „InvestEU“ fondą.

    Kur bus panaudotos investicijos

    „eyeo“ planuoja plėsti vidines inžinerines kompetencijas, stiprinti partnerystes su OEM klientais ir spartinti technologijos diegimą rinkoje. Taip pat numatoma investuoti į naujos kartos 3D sluoksniuojamus CMOS vaizdo jutiklius bei auginti lustų ir sistemų architektūros komandas.

    Pastaraisiais metais vaizdo jutiklių rinka spaudžiama kelių tendencijų: gamintojai siekia mažesnių pikselių, geresnio darbo prietemoje ir tikslesnio spalvų atkūrimo, o lygiagrečiai auga XR, robotikos bei autonominių sprendimų poreikiai. Dėl to didėja susidomėjimas ne vien programiniais vaizdo pagerinimais, bet ir fizikinėmis, jutiklio lygmens inovacijomis.

  • „Algorithmiq“ perkelia pasaulinę būstinę į Milaną ir pritraukia 18 mln. eurų kvantinės programinės įrangos plėtrai

    „Algorithmiq“ perkelia pasaulinę būstinę į Milaną ir pritraukia 18 mln. eurų kvantinės programinės įrangos plėtrai

    Kvantinės programinės įrangos bendrovė „Algorithmiq“ paskelbė, kad jos pasaulinė būstinė nuo šiol bus Milane. Kartu įmonė pranešė pritraukusi 18 mln. eurų investiciją, kuri įvardijama kaip didžiausias Italijoje rizikos kapitalo sandoris kvantinių technologijų startuoliui.

    Finansavimo etapui vadovavo fondas United Ventures ir institucinis investuotojas CDP Venture Capital, taip pat dalyvavo Inventure VC. Po šio etapo „Algorithmiq“ bendra pritraukta suma pasiekė 36 mln. eurų, o tai stiprina bendrovės pozicijas Europos kvantinių technologijų rinkoje.

    Fokusas – ne aparatinė įranga

    Skirtingai nei dauguma kvantinės kompiuterijos rinkos žaidėjų, konkuruojančių dėl aparatinės įrangos, „Algorithmiq“ dėmesį sutelkia į algoritmų ir programinės įrangos sluoksnį. Įmonė kuria sprendimus, kurie padeda kvantiniams kompiuteriams tapti praktiškai pritaikomais chemijos, medžiagotyros ir gyvybės mokslų uždaviniuose.

    Tokio tipo programinė įranga dažnai siejama su klaidų mažinimo, modelių tikslinimo ir efektyvesnio skaičiavimo metodais, kurie svarbūs dar iki plataus masto klaidoms atsparių kvantinių kompiuterių atsiradimo. Rinkai bręstant, dėmesys vis dažniau krypsta nuo klausimo, kas pastatys didžiausią kvantinę sistemą, į tai, kas sukurs realią pramoninę vertę.

    Kodėl Milanas?

    Bendrovė teigia, kad Milanas taps baze komercinei plėtrai ir partnerystėms su kvantinės aparatinės įrangos kūrėjais. Tuo pat metu „Algorithmiq“ išlaikys reikšmingą veiklą Suomijoje, o komandos ir projektai bus vystomi keliose šalyse.

    Sprendimas persikelti į Italiją siejamas ir su augančia šalies kvantinių technologijų ekosistema bei politiniu dėmesiu šiai sričiai. 2025 metais Italija pristatė Nacionalinę kvantinių technologijų strategiją, kuria siekiama stiprinti mokslinius pajėgumus, infrastruktūrą ir inovacijų komercializavimą.

    Ką sako įmonė ir investuotojai?

    „Algorithmiq“ vadovė ir bendraįkūrėja Sabrina Maniscalco pabrėžė, kad persikėlimas ir naujas kapitalas suteikia įmonei pagrindą augti ir dirbti su didžiausiais kvantinės kompiuterijos rinkos dalyviais.

    „Šis strateginis žingsnis ir investicija suteikia mums planą, kaip pasiekti mastą ir toliau dirbti su didžiausiais kvantinės kompiuterijos žaidėjais pasaulyje“, – sakė Sabrina Maniscalco.

    United Ventures partneris Jacopo Drudi akcentavo, kad kvantinės technologijos yra galimybė Europai diktuoti tempą, o ne vytis lyderius. Jo teigimu, tarptautinės komandos pritraukimas į Milaną rodo, kad šalyje formuojasi patraukli terpė aukštos pridėtinės vertės technologijoms.

    „Italija turi stiprų matematikos ir fizikos mokslų pagrindą, ir tai gali tapti struktūriniu pranašumu šioje technologinėje revoliucijoje“, – sakė Jacopo Drudi.

    Europos kvantinės darbotvarkės kontekste mokslininkas Tommaso Calarco pabrėžė, kad tokie sprendimai signalizuoja apie gebėjimą sujungti mokslinį meistriškumą, verslumą ir ilgalaikę pramoninę ambiciją.

    „Europai reikia daugiau sprendimų, kurie sujungia mokslinę kompetenciją, verslumą ir ilgalaikę pramoninę ambiciją“, – sakė Tommaso Calarco.

    Pasak bendrovės, 18 mln. eurų bus skirti komandos plėtrai, produktų vystymui ir komercinių projektų spartinimui, orientuojantis į sritis, kur kvantiniai skaičiavimai gali duoti apčiuopiamą rezultatą. Rinkoje tai atspindi platesnę tendenciją: didėjant valstybių ir fondų dėmesiui giliųjų technologijų sektoriui, finansavimas vis dažniau nukreipiamas į sprendimus, kurie padeda kvantinę kompiuteriją paversti praktiška pramonės priemone.