CP v2

Category: Įmonės

  • „Lansdowne Partners“ pristatė VC fondą JK universitetų idėjoms: pirmasis uždarymas – 128,9 mln. eurų

    „Lansdowne Partners“ pristatė VC fondą JK universitetų idėjoms: pirmasis uždarymas – 128,9 mln. eurų

    Londonuose įsikūrusi investicijų bendrovė „Lansdowne Partners“ pristatė naują rizikos kapitalo (VC) fondą, skirtą Jungtinės Karalystės universitetuose gimstančioms technologijoms ir intelektinei nuosavybei paversti tarptautinėmis įmonėmis. Bendrovė skelbia, kad fondas bus orientuotas į augimo etapą, kai startuoliams dažniausiai prireikia gerokai didesnio kapitalo ir griežtesnės strateginės pagalbos.

    Pirmasis fondo uždarymas siekia 128,9 mln. eurų, o galutinis uždarymas planuojamas metų pabaigoje. Skelbiama, kad investuotojų susidomėjimas viršija fondo numatytą 171,9 mln. eurų ribą, todėl rinka signalizuoja apie stiprią paklausą investicijoms į universitetų kuriamas inovacijas.

    „Lansdowne Partners“ nurodo, kad fondo kertiniai investuotojai yra British Business Bank, Aviva Investors ir Lloyds Banking Group, taip pat prisideda „Lansdowne Partners“ investuotojai bei pačios komandos kapitalas. Toks institucinių investuotojų derinys, pasak rinkos dalyvių, tampa vis svarbesnis siekiant užpildyti finansavimo spragas, su kuriomis JK susiduria plečiant technologines įmones.

    Kas stabdo universiteto idėjų augimą?

    Jungtinė Karalystė turi stiprų mokslinių tyrimų pagrindą ir gausų patentų bei licencijuojamos intelektinės nuosavybės srautą, tačiau komercializavimo kelias dažnai stringa augimo etape. Praktikoje tai reiškia, kad ankstyvosios stadijos finansavimą gauti palyginti lengviau, o vėliau, kai reikia didesnių investicijų, tarptautinės plėtros ir komandos stiprinimo, konkurencija dėl kapitalo smarkiai išauga.

    „JK sukuria bent tiek pat intelektinės nuosavybės vienam gyventojui kaip ir bet kuri kita šalis pasaulyje, tačiau pernelyg dažnai įmonėms pritrūksta kapitalo, reikalingo plėtrai globaliai“, – sakė „Lansdowne Partners“ partneris ir išsivysčiusių rinkų vadovas Peteris Daviesas.

    Fondo strategija grindžiama idėja koncentruotai remti mažesnį skaičių išskirtinių bendrovių, suteikiant joms didesnį kapitalą ir disciplinuotą strateginį palaikymą. Tai turėtų padėti spręsti vadinamąją „scale-up“ problemą, kai perspektyvios įmonės lieka per mažos, kad galėtų konkuruoti su JAV ar kai kurių Azijos šalių gigantais.

    Kur bus nukreiptos investicijos?

    „Lansdowne Partners“ teigia, kad fondas orientuosis į sritis, kuriose universitetų tyrimai dažnai tampa pramonės proveržiais: sveikatos duomenys, kvantinė kompiuterija, pažangios medžiagos, puslaidininkiai, gynybos technologijos ir vadinamasis natūralus kapitalas. Taip pat akcentuojamos sritys, kur kritiškai svarbios saugios tiekimo grandinės ir vietiniai pajėgumai, ypač geopolitinio neapibrėžtumo laikotarpiu.

    Institucinių investuotojų vaidmuo šiame segmente pastaraisiais metais vertinamas kaip vienas lemiamų: pensijų fondai ir draudikai ieško ilgalaikės grąžos, o valstybės skatinimo priemonės siekia, kad daugiau kapitalo liktų vietos inovacijų ekonomikoje. British Business Bank atstovai pabrėžia, kad JK rizikos kapitalo rinka yra viena didžiausių pasaulyje, tačiau vis dar yra erdvės aktyvesniam vietinių institucijų dalyvavimui.

    „Matome apčiuopiamą pagreitį, kai pensijų fondai ir draudikai vis aktyviau svarsto, kaip pasinaudoti JK įmonių augimo potencialu“, – sakė British Business Bank fondų valdymo direktorė ir bendra vadovė Christine Hockley.

    Kodėl tai svarbu JK inovacijų ekosistemai?

    Tokio tipo fondai paprastai atlieka dvi funkcijas: suteikia kapitalą didesniems plėtros raundams ir padeda sukurti aiškesnį „tiltą“ nuo universiteto laboratorijos iki pasaulinės rinkos. Investuotojai tikisi, kad geriau finansuojamos įmonės rečiau bus priverstos anksti parduoti technologiją ar persikelti į kitas rinkas vien dėl kapitalo stygiaus.

    „Lansdowne Partners“, įkurta 1998 metais, skelbia valdanti investicijas kai kurių didžiausių pasaulio investuotojų vardu ir anksčiau investavusi į inovacijų platformas, susijusias su Oksfordo ir Kembridžo ekosistemomis. Bendrovė taip pat mini patirtį remiant sparčiai augančias technologijų įmones, kurios vėliau pasiekė vadinamojo vienaragio statusą.

  • Europos startuolių finansavimo savaitė: kokius sandorius ir sumas fiksavo rinka gegužės 11–15 dienomis

    Gegužės 11–15 dienomis Europos startuolių finansavimo rinkoje dėmesį traukė įprastas reiškinys: aktyviausi sandoriai telkėsi aplink dirbtinio intelekto, „fintech“ ir klimato technologijų kryptis, o investuotojai išliko selektyvūs. Viešai skelbiamuose pranešimuose dažniau akcentuojami aiškūs pajamų šaltiniai, tvari augimo dinamika ir galimybė greitai plėstis už vienos šalies ribų.

    Tokiose savaitinėse apžvalgose paprastai matyti, kad dalis raundų viešinami su aiškia suma, tačiau nemažai sandorių nurodomi be konkrečių skaičių. Tai atspindi rinkos praktiką: bendrovės neretai skelbia apie investiciją, bet detalę palieka neviešą dėl derybinių sąlygų, konkurencinių priežasčių ar investuotojų pageidavimų.

    Šių metų kontekste Europos rizikos kapitalo rinka išlieka atsargesnė nei itin aktyviais 2021–2022 metais, o vertinimai dažniau grindžiami esamais rezultatais, o ne vien pažadais. Investuotojai daugiau dėmesio skiria grynųjų pinigų srautams, efektyviam klientų pritraukimui ir tam, kaip komandos valdo kaštus bei rizikas.

    Dirbtinio intelekto tema išlieka viena ryškiausių, tačiau finansavimą lengviau pritraukia ne bendros paskirties sprendimai, o konkretūs produktai, turintys aiškų pritaikymą versle. Dažniausiai tai būna įrankiai, automatizuojantys procesus, mažinantys veiklos sąnaudas, gerinantys klientų aptarnavimą ar didinantys komandos produktyvumą, kai rezultatas pamatuojamas skaičiais.

    Kita aiški kryptis yra gynybos, kibernetinio saugumo ir kritinės infrastruktūros sprendimai, kuriuos skatina geopolitinė įtampa ir augantys reguliaciniai reikalavimai. Šioje srityje dažnai svarbus ne tik produkto inovatyvumas, bet ir atitiktis saugumo standartams, sertifikavimas bei gebėjimas dirbti su viešuoju sektoriumi.

    Nors šaltinio pateiktas tekstas yra neprieinamas dėl prenumeratos, bendra tokio formato apžvalgų vertė slypi rinkos pulso fiksavime: kokios sritys dažniau pritraukia kapitalą, kokio tipo investuotojai dalyvauja, ar vyrauja ankstyvos, ar vėlyvesnės stadijos sandoriai. Tokie signalai padeda suprasti, ar rinka grįžta į augimo režimą, ar išlieka gynybinė, kai prioritetas teikiamas atsparumui ir pelningumo perspektyvai.

    Jei turite visą apžvalgos turinį arba bent pagrindinius sandorių punktus, galima parengti tikslią suvestinę su sumomis eurais, stadijomis, sektoriais ir investuotojais, išlaikant aiškų ir patikimą naujienų portalo stilių.

  • Kaip „Caracol“ penkerius metus neprekiavo 3D spausdinimu ir taip atvėrė kelią didelių dalių gamybai

    Kaip „Caracol“ penkerius metus neprekiavo 3D spausdinimu ir taip atvėrė kelią didelių dalių gamybai

    Pramoninis 3D spausdinimas seniai peržengė smulkių plastikinių prototipų ribas ir tapo realia gamybos technologija aviacijoje, automobilių pramonėje, medicinoje ir gynyboje. Vis dėlto didelių, metrinių detalių gamyba ilgą laiką buvo sunkiai įkandama dėl įrangos apribojimų, sertifikavimo ir įprastų gamybos įpročių.

    Italijoje įkurta pažangios gamybos bendrovė „Caracol“ pasirinko netipinį kelią: pirmuosius penkerius metus ji savo technologijos nepardavinėjo. Užuot skubėjusi į rinką, įmonė dirbo kaip paslaugų teikėja ir kartu su pramonės užsakovais tikrino procesus, medžiagas, patikimumą bei ruošė kelią sertifikavimui.

    Nuo dėžės apribojimų prie robotikos

    Tradiciniai 3D spausdintuvai dažniausiai veikia trimis ašimis ir yra apriboti savo korpuso, todėl didelių komponentų gamyba tampa brangi arba neįmanoma. „Caracol“ remiasi didelio formato priedine gamyba, kur spausdinimo galvutė montuojama ant pramoninių robotų rankų, veikiančių šešiomis ašimis.

    Toks sprendimas leidžia ne tik didinti gaminamų dalių mastelį, bet ir suteikia daugiau geometrijos laisvės, o gamybą lengviau integruoti į esamas cechų linijas. Įmonė kuria pilnus sprendimus: nuo robotikos ir programinės įrangos iki medžiagų parinkimo ir gamyklos diegimo.

    Kodėl sertifikavimas ir mąstysena stabdo rinką?

    Didelėse pramonės šakose gamybos metodai dažnai remiasi dešimtmečių duomenimis, todėl naujos technologijos pirmiausia susiduria su patikimumo ir atitikties reikalavimais. Pavyzdžiui, kompozitų gamyboje plačiai paplitęs rankinis formų gaminimas ir sluoksniavimas, o sertifikavimo institucijos gerai pažįsta šiuos procesus.

    „Caracol“ vadovas Francesco De Stefano pabrėžia, kad vien technologijos neužtenka, nes būtina pakeisti ir mąstyseną, kaip projektuojamos detalės ir planuojami ciklai.

    „Kai įvedi naują technologiją, pirmoji reakcija dažnai būna: tai neveiks, mes visada darėme kitaip“, – sakė Francesco De Stefano.

    Paslaugų modelis įmonei leido sukaupti praktinių duomenų, įrodyti naudą realiuose projektuose ir tik tada, 2022 metais, pradėti komercinį technologijos siūlymą. Kartu didelis dėmesys skiriamas klientų mokymams, nes priedinė gamyba dažnai reikalauja perprojektuoti gaminį ir visą procesą.

    Kas keičiasi gamyklose: laikas, atliekos ir autonomija

    Didelio formato priedinė gamyba ypač patraukli ten, kur iki šiol dominavo brangios formos, ilgi paruošiamieji darbai ir didelės medžiagų atliekos. Jūrinėje pramonėje dalies paruošimas tradiciškai gali užtrukti kelis mėnesius, nes pirmiausia tenka gaminti formą, o tada laminti ir apdailinti detalę.

    „Caracol“ teigia, kad atsisakius formos ir gaminant tiesiai iš skaitmeninio modelio, terminai daugeliu atvejų sutrumpėja daugiau nei perpus. Įmonė taip pat nurodo, kad tradicinėse apdirbimo technologijose, ypač aviacijos įrankių gamyboje, atliekos gali siekti 70–80 proc., kai priedinėje gamyboje jos sumažėja iki mažiau nei 5 proc.

    Dar viena kryptis – vis didesnė gamybos automatizacija ir DI vaidmuo. Įmonė vysto programinę platformą, kuri renka gamybos duomenis, stebi nuokrypius ir leidžia realiu laiku koreguoti parametrus, siekiant sumažinti broką, prastovas ir palengvinti prognozuojamą priežiūrą.

    Ši kryptis atitinka platesnę pramonės tendenciją: po pandemijos išryškėjus tiekimo grandinių trapumui, gamintojai vis dažniau ieško lankstesnių, regioniškai diegiamų pajėgumų. Didelio formato priedinė gamyba su robotika čia tampa ne eksperimentu, o strategine kompetencija, ypač aviacijos, gynybos, energetikos ir transporto srityse.

  • Gynybai ir saugumui kurianti „Twin Prime“ pritraukė 10 mln. eurų: ką žada nauji DI modeliai

    Gynybai ir saugumui kurianti „Twin Prime“ pritraukė 10 mln. eurų: ką žada nauji DI modeliai

    Gynybos ir nacionalinio saugumo sričiai orientuota dirbtinio intelekto laboratorija „Twin Prime“ pritraukė apie 10 mln. eurų prieš pradinį finansavimo etapą. Investicijai vadovavo fondas „Expeditions“, prisidėjo JAV ir Europos rizikos kapitalo investuotojai, „Theon“, šeimos biurai bei privatūs investuotojai.

    Bendrovė teigia kurianti vadinamuosius pažangiuosius DI modelius, kurie gebėtų natūraliai apdoroti duomenis iš daugelio skirtingų jutiklių ir signalų šaltinių. Tikslas yra sutrumpinti kelią nuo situacijos suvokimo iki sprendimo, kad realiuoju laiku būtų galima greičiau reaguoti į grėsmes.

    Kas kuriama ir kam tai skirta?

    „Twin Prime“ akcentuoja darbą su fizinio pasaulio duomenimis, kai informacija atkeliauja ne iš vieno kanalo, o iš skirtingų „modalumų“, pavyzdžiui, optinių kamerų, termovizorių, radarų ar kitų sensorių. Tokiose sistemose svarbiausia ne tik tikslumas, bet ir sparta, patikimumas bei gebėjimas veikti ribotų resursų aplinkoje.

    Gynybos technologijų rinkoje tai siejama su poreikiu apdoroti didelį srautą duomenų vietoje, arčiau įvykių zonos, kai sprendimus reikia priimti per sekundes. Tokie sprendimai gali būti taikomi situacijos supratimui, objektų atpažinimui, grėsmių prioritetizavimui ir operacinei analitikai.

    Komanda ir investuotojų argumentai

    Bendrovė įkurta 2025 metais, ją įsteigė George Lentzas, Stephane Sezer, Drew Calcagno ir Michael Leite-Garcia. „Twin Prime“ pabrėžia, kad komanda turi patirties pažangių DI tyrimų, kiekybinių finansų ir nacionalinio saugumo srityse.

    Investuotojai taip pat išskiria praktinę problemą: daug dabartinių DI modelių nėra pakankamai specializuoti sudėtingoms modernios gynybos užduotims, ypač kai reikia sujungti įvairius jutiklių srautus ir veikti „krašte“, ribotame ryšio ar skaičiavimo resursų kontekste.

    „Dabartiniai DI modeliai dažnai nėra pakankamai specializuoti, kad aprėptų šiuolaikinio karo ir platesnius saugumo iššūkius“, – sakė Mikolaj Firlej.

    „Twin Prime“ teigimu, kuriami modeliai būtų pritaikyti didelės rizikos aplinkoms, kur kritiški yra dydžio, duomenų sujungimo ir greičio kompromisai. Tokiose srityse sprendimų diegimas paprastai reikalauja ne tik programinės įrangos, bet ir griežtų testavimo, patikros bei integracijos procesų.

    Bendras projektas su „Theon“

    Be finansavimo, „Twin Prime“ ir Europos gynybos pramonės bendrovė „Theon“ ketina kurti bendrą įmonę, kuri vystytų, komercializuotų ir diegtų individualiai pritaikytus DI sprendimus, paremtus „Twin Prime“ modeliais. Tokia partnerystė gali pagreitinti kelią nuo laboratorinių prototipų iki produktų, integruotų į realias sistemas.

    Skelbiama, kad bendra įmonė turėtų papildyti „Theon“ jutiklių diegimo patirtį ir esamą produktų portfelį, o iniciatyva siejama su „Theon Next“ kryptimi. Gynybos sektoriuje tai dažnai reiškia orientaciją į ilgalaikį sprendimų gyvavimo ciklą, atsparumą ir suderinamumą su jau veikiančia infrastruktūra.

  • „DDD Invoices“ pritraukė 1,3 mln. eurų: žada supaprastinti pasaulinę e. sąskaitų atitiktį

    „DDD Invoices“ pritraukė 1,3 mln. eurų: žada supaprastinti pasaulinę e. sąskaitų atitiktį

    Liublianoje įsikūrusi „DDD Invoices“, kuri kuria API pagrįstą infrastruktūrą pasaulinei elektroninių sąskaitų faktūrų atitikties užtikrinimui, pritraukė 1,3 mln. eurų pradinės stadijos investiciją. Raundą rėmė „Fil Rouge Capital“, „500 Global“ bei e. sąskaitų ir ERP ekosistemos patirtį turintys rinkos dalyviai.

    Prie bendrovės taip pat prisidėjo verslo angelai ir patarėjai, anksčiau dirbę ar kūrę sprendimus ERP ir e. sąskaitų srityje. Tarp jų minimi vadovai ir steigėjai iš IFS, „Pagero“, „Tickstar“, „Arratech“ ir „Docupath“.

    Augant vyriausybių reikalavimams dėl realaus laiko e. sąskaitų pateikimo mokesčių administratorių portalams, įmonėms didėja atitikties našta. Skirtingos šalys taiko nevienodus formatus, validavimo taisykles ir pateikimo procesus, todėl tarptautiniu mastu veikiančioms įmonėms integracijos tampa brangios ir fragmentuotos.

    „DDD Invoices“ siekia šią problemą spręsti vieningos prieigos principu: per bendrą API jungti ERP, apskaitos sistemas ir SaaS platformas su mokesčių portalais, „Peppol“ tinklais ir realaus laiko ataskaitų teikimo sistemomis. Bendrovė teigia, kad taip sumažėja poreikis kiekvienai šaliai kurti atskirus techninius integracijų sluoksnius.

    Platforma orientuota į automatizuotą mokesčių reikalavimus atitinkančių e. sąskaitų išrašymą, gavimą ir archyvavimą skirtingose jurisdikcijose. Sprendimas taikomas tęstinės sandorių kontrolės, e. sąskaitų ir fiskalizacijos reikalavimams, kurie daugelyje rinkų tampa įprasta praktika.

    Bendrovė naudoja DI paremtą logiką, kuri standartizuotus sąskaitų duomenis transformuoja į vietinius formatus, patikrina pagal galiojančias taisykles, nukreipia į atitinkamas mokesčių sistemas ir grąžina būsenos informaciją atgal į pradinę programą. Tvarkant nestruktūruotus failus, pavyzdžiui, PDF dokumentus, pritaikomas DI dokumentų apdorojimas, automatiškai ištraukiant ir struktūruojant sąskaitos duomenis.

    „Atitiktis ir taip nėra pati įdomiausia įmonės kūrimo dalis, tačiau dabar ji darosi vis sudėtingesnė, nes valdžios institucijos griežtina taisykles, o įmonės nuo pat pradžių plečiasi globaliai. Mes kuriame infrastruktūrą, kuri tai nuima nuo jų pečių“, – sakė „DDD Invoices“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Denis Vehovec Pondelak.

    „DDD Invoices“ teigia, kad komandai sukaupta daugiau nei 30 metų patirtis kuriant verslo programinę įrangą, įskaitant ERP sprendimus viešajam ir privačiam sektoriui. Bendrovė jau dirba su tokiais klientais kaip „Access Group“, „Zenoti“, „Logitude“ ir „WheelSys“ įvairiose pasaulio rinkose.

    Be to, platforma siūlo integracijas su plačiai naudojamomis sistemomis, tarp jų „Stripe“, „Bitrix“, „Shopify“ ir „Chargebee“. Tokios jungtys aktualios įmonėms, kurios sąskaitų išrašymą ir atsiskaitymus valdo per kelių skirtingų tiekėjų ekosistemą.

    Gautas finansavimas, pasak bendrovės, bus skirtas šalių aprėpties plėtrai, diegimo ir integracijų spartinimui bei produkto, inžinerijos ir pardavimų komandos auginimui. E. sąskaitų reikalavimams griežtėjant, rinka tikisi sprendimų, kurie vienu metu užtikrintų ir techninį suderinamumą, ir nuolat atnaujinamą atitiktį skirtingų šalių taisyklėms.

  • Londone įkurta fintech „Banked“ parduota NAB: ką tai reiškia Pay by Bank plėtrai Australijoje

    Londone įkurta fintech „Banked“ parduota NAB: ką tai reiškia Pay by Bank plėtrai Australijoje

    Londone įkurta mokėjimų fintech „Banked“, kurią rėmė JAV bankas „Bank of America“, buvo įsigyta didžiausio Australijos verslo skolintojo National Australia Bank (NAB). Sandorio vertė neatskleidžiama, tačiau bendrovės teigia, kad tikslas aiškus – sparčiau plėsti mokėjimus tiesiai iš banko sąskaitos.

    „Banked“ veiklą pradėjo 2018 metais ir kuria technologiją, leidžiančią atsiskaityti internetu ne kortele, o pervedimu iš sąskaitos į sąskaitą. Toks modelis dažnai vadinamas Pay by Bank arba account-to-account mokėjimais ir laikomas viena ryškiausių alternatyvų kortelėms bei skaitmeninėms piniginėms.

    Kas yra Pay by Bank?

    Account-to-account mokėjimai remiasi bankinių pervedimų infrastruktūra, o ne kortelių schemomis. Verslams tai gali reikšti mažesnę priklausomybę nuo kortelių mokesčių, o pirkėjams – paprastesnį apmokėjimą, kai patvirtinimas atliekamas banke.

    NAB pabrėžia, kad Australijoje matomas platesnis poslinkis į realaus laiko mokėjimus, kurie veikia greta kortelių ir skaitmeninių piniginių. Banko atstovas Shane Conway akcentavo, jog klientai iš mokėjimų tikisi greičio, patogumo ir patikimumo, o „Banked“ technologija turėtų padėti tai užtikrinti.

    „Pay by Bank yra platesnio pokyčio Australijos mokėjimų aplinkoje dalis – judame link realaus laiko sąskaita į sąskaitą sprendimų greta kortelių ir skaitmeninių piniginių“, – sakė Shane Conway.

    Kur „Banked“ buvo įsitvirtinusi?

    „Banked“ turėjo biurus Londone, Palo Alte ir Vilniuje, o NAB ją pažinojo ne tik kaip klientas: bankas buvo investavęs į bendrovę per savo rizikos kapitalo padalinį. Tai sumažina integracijos riziką, nes abi pusės jau buvo išbandžiusios sprendimą praktikoje.

    Įmonė taip pat buvo pritraukusi daugiau nei 50 milijonų eurų investicijų iš tokių vardų kaip „Bank of America“, „Insight Partners“ ir „Citi“. Tokia investuotojų sudėtis dažnai reiškia aukštus reikalavimus saugumui, atitikties procesams ir mastelio galimybėms, kurie mokėjimų sektoriuje yra kritiški.

    Kas keisis po įsigijimo?

    „Banked“ vadovas Brad Goodall teigia, kad prisijungimas prie NAB leis platformai pasiekti daugiau klientų ir prekybininkų. Praktikoje tai gali reikšti spartesnį diegimą, platesnį prieinamumą ir gilesnę integraciją į banko paslaugas verslui.

    Rinkos šaltiniai teigia, kad po sandorio „Banked“ gali trauktis iš Jungtinės Karalystės ir JAV bei fokusuotis į Australiją. Toks sprendimas būtų logiškas, jei pagrindinis augimo variklis taps NAB ekosistema ir vietinė mokėjimų infrastruktūra, kur bankas turi didelį svorį.

    „Komanda daug dirbo kurdama globaliai patikrintą mokėjimų platformą, orientuotą į šiuolaikinius kūrėjų ir prekybininkų poreikius. NAB palaikymas leis pasiekti daugiau klientų“, – sakė Brad Goodall.

    Įsigijimas vyksta tuo metu, kai bankai vis aktyviau perima ar integruoja fintech sprendimus, kad greičiau pasiūlytų naujas atsiskaitymo alternatyvas. Jei NAB pavyks sėkmingai išplėsti Pay by Bank naudojimą, tai gali sustiprinti konkurenciją kortelėms kasdieniuose internetiniuose atsiskaitymuose ir pakeisti įpročius dalyje rinkos.

  • „Ouinex“ pritraukė apie 3,2 mln. eurų: birža startuoja su žetonų platinimo platforma

    „Ouinex“ pritraukė apie 3,2 mln. eurų: birža startuoja su žetonų platinimo platforma

    Paryžiuje įsikūrusi kriptoturto birža „Ouinex“ paskelbė užbaigusi naują kapitalo pritraukimo etapą ir surinkusi apie 3,2 mln. eurų. Iš viso bendrovė teigia iki šiol pritraukusi apie 8,3 mln. eurų, o finansavimas, pasak jos, gautas iš mažmeninių ir profesionalių prekiautojų bendruomenės, be rizikos kapitalo fondų dalyvavimo.

    Kartu „Ouinex“ pristatė „Ouinex Launchpad“ – žetonų platinimo platformą, skirtą ankstyvos stadijos projektams. Bendrovė nurodo, kad prieiga prie naujų platinimų bus siejama su vartotojo įsitraukimu ir lojalumo metrikomis, taip siekiant prioritetą teikti aktyviems platformos dalyviams.

    „Ouinex“ save pozicionuoja kaip prekybos aplinką, vienoje paskyroje sujungiančią kriptovaliutas ir tradicines rinkas. Platforma skelbia siūlanti prekybą neatidėliotinais kriptoturto sandoriais, kripto ateities sandoriais be termino, taip pat valiutų rinkomis, indeksais, akcijomis ir žaliavų išvestinėmis priemonėmis, o užstatu naudoti kriptoturtą.

    Bendrovė akcentuoja bendruomenės finansavimo modelį, kuriame vartotojai kartu yra ir investuotojai. „Ouinex“ teigimu, nuo veiklos pradžios finansavimo etapuose dalyvavo daugiau nei 10 000 mažmeninių ir profesionalių prekiautojų.

    Technologinėje dalyje „Ouinex“ išskiria nuosavą No-CLOB pavedimų vykdymo modelį, kuris, bendrovės teigimu, sukurtas taip, kad platforma netaptų vartotojų sandorių priešpriešine šalimi. Įmonė aiškina, jog tai turėtų mažinti tam tikras rinkos praktikas, pavyzdžiui, stop pavedimų medžiojimą ar sandorių aplenkimą, ribojant rinkos formuotojų matomumą į mažmeninių klientų pavedimų srautus.

    „Ouinex“ vadovas Ilies Larbi tikina, kad bendruomenės akcininkų struktūra leidžia reguliacinį atitikimą traktuoti kaip produkto dalį, o ne vien formalų reikalavimą. Pasak jo, bendrovė investuoja į teisinę bazę skirtinguose regionuose, kad platforma veiktų saugiai ir su reikiamomis licencijomis ilgesnėje perspektyvoje.

    „Kadangi mūsų akcininkai yra mūsų vartotojai, neturime motyvo daryti kompromisų dėl tolimų investuotojų. Daug investuojame į teisinius rėmus penkiuose žemynuose, kad „Ouinex“ būtų saugi, tvari ir pilnai licencijuota platforma ateinantiems metams“, – sakė Ilies Larbi.

    Bendrovė nurodo, kad naujai pritrauktos lėšos bus nukreiptos reguliacinei plėtrai, produkto vystymui ir papildomų prekybos bei rizikos valdymo funkcijų diegimui. Kriptoturto sektoriuje tai tampa vis svarbiau ir dėl griežtėjančios priežiūros Europoje, kur įmonėms keliami aiškesni reikalavimai dėl klientų apsaugos, veiklos skaidrumo ir rizikų kontrolės.

  • Slovėnijos DDD Invoices pritraukė 1,31 mln. eurų: vienas API e. sąskaitoms, mažiau chaoso verslui

    Slovėnijos DDD Invoices pritraukė 1,31 mln. eurų: vienas API e. sąskaitoms, mažiau chaoso verslui

    Liublianoje įsikūrusi startuolė DDD Invoices pritraukė 1,31 mln. eurų pradinės stadijos investiciją, kad spręstų vis labiau fragmentuotą e. sąskaitų faktūrų atitikties reikalavimų problemą skirtingose šalyse. Raundą palaikė „Fil Rouge Capital“, „500 Global“ ir patyrę e. sąskaitų bei ERP ekosistemos operatoriai.

    Įmonė teigia, kad lėšas skirs šalių aprėpčiai plėsti, integracijoms ir diegimui supaprastinti bei komandai auginti produktų, inžinerijos ir pardavimų srityse. Praktinis tikslas aiškus: kad programinės įrangos tiekėjams ir tarptautiniu mastu augančioms bendrovėms nereikėtų kurti atskirų sprendimų kiekvienai rinkai.

    Kodėl e. sąskaitos tampa sudėtingesnės

    Pastaraisiais metais vis daugiau valstybių pereina prie modelių, kai sąskaitos faktūros nebeapsikeičiamos tik tarp dviejų įmonių, o turi būti perduotos per valstybinius mokesčių portalus ar tinklus ir patikrintos beveik realiu laiku. Tokie nuolatinės sandorių kontrolės principu paremti mechanizmai, e. sąskaitų faktūrų ir fiskalizacijos taisyklės skiriasi pagal šalį.

    DDD Invoices akcentuoja, kad kiekviena rinka turi savus formatus, tikrinimo taisykles ir pateikimo logiką. Programinės įrangos kūrėjams, dirbantiems keliose šalyse, tai reiškia brangias, lėtai kuriamas ir sunkiai prižiūrimas integracijas po vieną valstybei.

    Vienas API vietoje dešimčių integracijų

    Startuolė kuria vieningą API, kuris sujungia verslo ir finansines SaaS platformas su mokesčių sistemomis įvairiose šalyse, kad kiekviena pateikiama sąskaita atitiktų vietos reikalavimus. Įmonės pateikia standartizuotus sąskaitos duomenis, o sistema juos konvertuoja į lokalų formatą, patikrina pagal galiojančias taisykles, nukreipia į reikiamą sistemą ir grąžina būsenos informaciją atgal į pradinę programą.

    DDD Invoices taip pat mini integracijas su populiariomis platformomis, tarp jų „Stripe“, „Bitrix“, „Shopify“ ir „Chargebee“. Kai duomenys ateina ne struktūruotu formatu, pavyzdžiui, kaip PDF failai, įmonė naudoja dirbtinį intelektą dokumentų apdorojimui, kad ištrauktų ir suvienodintų sąskaitos informaciją.

    „Šiuolaikinės programinės įrangos bendrovės negali sau leisti, kad vietinių atitikties reikalavimų sudėtingumas lėtintų augimą. Taisyklės griežtėja, o įmonės vis dažniau plečiasi globaliai nuo pat pradžių, todėl kuriame infrastruktūrą, kuri šią naštą nuima nuo jų pečių“, – sakė DDD Invoices vadovas ir vienas įkūrėjų Denis Vehovec Pondelak.

    Kas investavo ir ką tai signalizuoja rinkai

    Pasak „Fil Rouge Capital“ partnerio Roger Blott, visiškai atitinkanti e. sąskaitų sistema šiandienos komercijoje tampa būtinybe, o tokios paslaugos, nors dar ankstyvoje stadijoje, greitai gali tapti įprastu standartu. Tokia investuotojų logika atspindi platesnę tendenciją: reguliaciniai pokyčiai verčia rinką ieškoti infrastruktūrinių sprendimų, kurie mažina riziką ir diegimo kaštus.

    DDD Invoices teigia jau dirbanti su programinės įrangos įmonėmis, tarp jų „Access Group“, „Zenoti“, „Logitude“ ir „WheelSys“, skirtingose rinkose. Įmonei taip pat padeda privatūs investuotojai ir patarėjai, turintys ilgametę patirtį e. sąskaitų, ERP ir „Peppol“ infrastruktūros srityse.

  • Švedijos „Elvy“ pritraukė 5,9 mln. eurų ir užsitikrino 500 mln. eurų kreditą plėtrai Europoje

    Švedijos „Elvy“ pritraukė 5,9 mln. eurų ir užsitikrino 500 mln. eurų kreditą plėtrai Europoje

    Investuotojai stato ant prenumeratos

    Stokholme įsikūrusi energetikos technologijų bendrovė „Elvy“ užbaigė 5,9 mln. eurų finansavimo etapą, kuriuo siekia paspartinti augimą ir įtvirtinti prenumeratos modelį Europos namų ūkiuose. Įmonė teigia, kad papildomas kapitalas bus naudojamas plėtrai ir didesniam įrangos diegimo mastui.

    Finansavimo etapui vadovavo fondai Essential Capital ir Daft Capital, taip pat prisidėjo investuotojas Mathias Kamprad ir kiti verslo angelai. Kartu su investicija „Elvy“ stiprina valdymą: valdybos pirmininku paskirtas investuotojas Knut Frängsmyr, anksčiau dirbęs keliuose finansų ir technologijų sektoriaus versluose.

    500 mln. eurų kredito linija

    Dar prieš šį investicijų etapą „Elvy“ buvo užsitikrinusi 500 mln. eurų kredito liniją iš Švedijos skolos finansavimo platformos Scayl. Bendrovės teigimu, ši priemonė jau yra aktyvi, o lėšos numatytos aparatinei įrangai diegti dideliu mastu, kad būtų galima greitai didinti klientų skaičių.

    Tokio dydžio kredito linija energijos sprendimų verslams paprastai reiškia aiškų planą, kaip finansuoti brangius fizinius įrenginius ir jų įrengimą, neatidedant plėtros iki naujų nuosavo kapitalo etapų. Praktikoje tai leidžia iš karto didinti diegimo apimtis, o pajamas generuoti per ilgalaikes sutartis.

    „Švedija susiduria su elektros krizės rizika, o naujos branduolinės elektrinės yra daugiau nei po dešimtmečio. „Elvy“ jau sukūrė technologiją, reikalingą stabilesnei energijos sistemai ir mažesnėms namų ūkių sąskaitoms“, – sakė bendrovės vadovas Johan Outinen.

    Saulė, šilumos siurbliai ir baterijos

    „Elvy“, įkurta 2023 metais, siūlo integruotą namų energijos paketą, į kurį įeina saulės elektrinė, šilumos siurblys, baterijų sistema, įrengimas, priežiūra ir elektros poreikio užtikrinimas. Klientui tai pateikiama kaip fiksuota mėnesinė prenumerata, o įmonė išlaiko įrangos nuosavybę ir prisiima eksploatavimo atsakomybę per visą sutarties laikotarpį.

    Bendrovė pabrėžia, kad sprendimų valdymui naudoja DI pagrįstą sistemą, kuri optimizuoja energijos gamybą ir vartojimą namų ūkyje. Tokie valdymo algoritmai paprastai padeda didinti savos energijos suvartojimą, mažinti piko valandų vartojimą ir efektyviau išnaudoti baterijas.

    „Elvy“ teigia, kad prenumeratos modelis 2025 metais augo dešimt kartų, o per kiek daugiau nei 18 mėnesių įmonė Švedijoje sukūrė 23 MW paskirstytos energijos parko pajėgumų. Artimiausiu laikotarpiu bendrovės dėmesys krypsta į mastelio didinimą ir plėtrą, siekiant, kad modelis būtų lengvai pritaikomas skirtingose Europos rinkose.

  • Prahos „Zerops“ pritraukė 1,7 mln. eurų: žada sumažinti atotrūkį tarp kūrimo ir realios debesijos

    Prahos „Zerops“ pritraukė 1,7 mln. eurų: žada sumažinti atotrūkį tarp kūrimo ir realios debesijos

    Prahoje įsikūręs platformos kaip paslaugos startuolis „Zerops“ pritraukė 1,7 mln. eurų pradinės stadijos investiciją. Raundui vadovavo „Gi21 Capital“, o lėšas bendrovė ketina skirti produkto plėtrai, komandos augimui ir infrastruktūros stiprinimui už Europos ribų.

    Didžiausias dėmesys numatytas plėtrai Šiaurės Amerikoje ir Azijoje: planuojama didinti pajėgumus JAV ir atidaryti naują duomenų centrą Singapūre. Bendrovė tikisi, kad geografinis artumas vartotojams pagerins paslaugų spartą ir patikimumą, o kartu leis konkuruoti pasaulinėje rinkoje.

    Kur, pasak „Zerops“, slypi problema

    „Zerops“ taikosi į seną debesijos galvosūkį: skirtingas kūrimo ir gamybinės aplinkas, dėl kurių tai, kas veikia programuotojo testuose, kartais sugriūva realiame diegime. Įmonės teigimu, šis atotrūkis kainuoja laiką, didina klaidų riziką ir verčia komandas per daug energijos skirti infrastruktūros derinimui.

    Tokia problema ypač paaštrėja didėjant sistemų sudėtingumui ir augant diegimų dažniui. Organizacijos ieško būdų, kaip sumažinti operacinę naštą, tačiau dalis supaprastintų sprendimų mainais pasiūlo mažiau matomumo ir kontrolės, o pažangesni dažnai reikalauja brangios kompetencijos.

    DI įrankiai keičia kūrimą

    Startuolis pabrėžia, kad programavimo rinką keičia DI: vis daugiau kodo kuriama su agentais ir pagalbininkais, tačiau jų sugeneruotas kodas neretai atsiduria aplinkose, kurios neatitinka realios infrastruktūros. Dėl to išauga derinimo ir klaidų paieškos apimtys, o diegimo procesas tampa mažiau nuspėjamas.

    „Rinka artėja prie lūžio taško: augančios debesijos kainos verčia persiorientuoti, o DI keičia ne tik tai, kaip rašomas kodas, bet ir kas jį kuria bei eksploatuoja“, – sakė „Gi21 Capital“ įkūrėjas Damir Špoljarič.

    Vienoda aplinka nuo pradžios iki gamybos

    „Zerops“ teigia kurianti vieningą aplinką, kurioje aplikacijos elgiasi taip pat nuo kūrimo iki gamybos. Vietoj kelių skirtingų lygių ar „tier“ modelio bendrovė siūlo vieną projektinę erdvę, kurioje tie patys nustatymai ir prielaidos išlieka ir mažoje, ir išaugusioje sistemoje.

    Pasak įmonės, tai sumažina diegimo nesėkmių klasę, kai klaidos atsiranda tik dėl aplinkų neatitikimų. Bendrovė akcentuoja, kad tikslas yra ne vien greitis, bet nuspėjamumas: kad diegimai būtų patikimi iš anksto, o ne „sutaisomi“ po fakto.

    „Daugelis platformų prašo tikėti, kad kūrimo ir gamybos aplinkos yra pakankamai panašios. Mes šį atotrūkį pašalinome iš esmės, pergalvodami debesijos architektūrą nuo pamatų“, – sakė vienas iš „Zerops“ įkūrėjų ir vadovas Aleš Rechtorík.

    Įmonė nurodo, kad platforma veikia nuosavoje infrastruktūroje, o aplikacijos paleidžiamos pilnuose „Linux“ konteineriuose, suteikiant didesnį priėjimą prie sistemos procesų ir jų stebėsenos. Taip pat integruojamos kelios dešimtys dažniausiai reikalingų paslaugų, pavyzdžiui, duomenų bazės, paieškos ir pranešimų sistemos.

    Be to, „Zerops“ pristato „Zerops Control Panel“, skirtą DI valdomam kūrimui: idėja tokia, kad DI agentai galėtų kurti, diegti ir derinti kodą realioje debesijos aplinkoje, o ne izoliuotuose testuose. Bendrovė tikisi, jog tai sumažins atotrūkį tarp to, ką DI sugeneruoja, ir to, kas iš tiesų patikimai veikia gamyboje.